30-mečio olimpinio ir pasaulio čempiono geriausias ankstesnysis rezultatas buvo 23,37m. Jis buvo pasiektas 2021-aisiais.

2016 ir 2020 m. olimpinis čempionas Los Andžele jau pirmaisiais dviem metimais peržengė 23m ribą (23,23m ir 23,31m), trečiuoju buvo prie pat jos (22,94m), tad buvo akivaizdu, kad galima sulaukti naujo rekordo.

Ketvirtu bandymu R.Crouseris ir peržengė rutulio stūmikams magiška atrodžiusią 23,50m ribą.

Pasirodymą varžybose amerikietis užbaigė nustumdamas rutulį 22.80m ir 22.86m.

Šią metimų seriją apie rekordą pranešusi Tarptautinė lengvosios atletikos federacija pavadino geriausia istorijoje.

Pats R.Crouseris po varžybų sakė, kad rekordą padėjo pasiekti nauja technika, ir įspėjo, kad galima tikėtis dar geresnių rezultatų.

„Treniruotėse aš dirbau tik 75 proc. intensyvumu, nes dėmesį skyriau technikos detalėms. Kai ką dar reikia gerinti, tad esu labai patenkintas esama padėtimi kaip atspirties taškų ateičiai“, – sakė čempionas.

Alytiškiui apdovanojimą F37 klasės rutulio stūmimo rungtyje garantavo daugiau nei metru pagerintas asmeninis rekordas.

Jono Baltrušaičio auklėtinis geriausią rezultatą pasiekė ketvirtuoju bandymu, kai rutulį nustūmė 14 metrų, 85 centimetrus. Tai – 1 metru ir 5 centimetrais geresnis rezultatas nei ankstesnis asmeninis D.Dundzio rekordas, užfiksuotas dar šių metų pradžioje Dubajuje.

Sidabrinę antrą poziciją iš Lietuvos atstovo nugvelbė Rusijos sportininkas Albertas Chinčagovas, paskutiniu bandymu pasiekęs 15 metrų 19 centimetrų rezultatą. D.Dundzys dar turėjo paskutinį šansą, bet juo pasinaudoti ir dar kartą pagerinti asmeninio rekordo lietuviui nepavyko.

„Bronzinis berniukas grįžo“, – po varžybų Bydgoščiaus stadione juokavo D.Dundzys, dėl nuolat laimimų bronzos apdovanojimų spėjęs gauti „bronzinio berniuko“ pravardę.

Bronzą atletas pelnė 2016 m. ir 2018 m. Europos čempionatuose, 2017 m. pasaulio pirmenybėse.

„Emocijos geros, nes metru pagerinau asmeninį rekordą. Nustebau pats. Labai džiaugiuosi šiuo rezultatu, stengsimės dar pagerinti. Ant ruso nepykstu. Vienas kitą pasveikinome ir tiek“, – sakė D.Dundzys.

Auksas atiteko ukrainiečiui Mykolai Žabniakui, kurio stumtas rutulys nusileido ties 16 metrų 2 centimetrų žyma. Ukrainos lengvaatletis kėsinosi į Mindaugui Biliui nuo 2016 m. priklausantį Europos čempionato rekordą, bet jam pritrūko 5 centimetrų.

„Labai stiprūs varžovai. Galvoju, gal ir jie užvedė kažkiek Donatą, kad jis irgi parodytų, kas toks yra. Jis tai ir padarė. Džiaugiamės, kad laimėjome dar vieną medalį Lietuvai. Aišku, medalio tikėjomės. Galima buvo ir sidabrą imti, bet ką padarysi, sportas yra sportas“, – sakė D.Dundzio treneris J.Baltrušaitis.

Lietuvos sportininkai Senojo žemyno pirmenybėse Lenkijoje iškovojo jau keturis medalius: Andrius Skuja pelnė auksą, Jonas Spudis sidabrą, o Kęstutis Skučas ir D.Dundzys po bronzos medalį.

D.Dundzys šiame čempionate dar dalyvaus disko metimo varžybose.

Ketvirtadienį Bydgoščiaus stadione asmeninį rekordą pasiekė bėgikas Petras Krapikas, kuris T13 klasės 400 metrų bėgime buvo kaip niekada greitas (54.78 sek.) ir su septintu laiku pateko į finalą. Vis dėlto finale Alfonso Buliuolio auklėtiniui kiek trūko jėgų ir jis finišavo aštuntas (55.95 sek.).

K.Skučas T52 klasės vežimėlių 100 metrų lenktynėse buvo penktas (20.16 sek.). Penktadienį kaunietis startuos 1500 metrų rungtyje, kurioje gins Europos vicečempiono vardą.

Birželio 1–5 d. vystančiame Europos čempionate Bydgoščiuje Lietuvai atstovauja šešiolika lengvaatlečių.

Lietuvis rutulį sėkmingiausiu – penktuoju – bandymu nustūmė 17 m 41 cm ir net 47 cm pagerino nuo 1973 metų švedui Bo-Goranui Henrikssonui priklausiusį pasaulio rekordą. Rekordinis buvo ir trečiasis lietuvio bandymas, kurio rezultatas – 17 m 20 cm.

Sidabro medalį iškovojo kitas Lietuvos sportininkas Mindaugas Jurkša. Jo geriausias rezultatas – 16 m 80 cm.

Bronzos medalis atiteko lenkui Oskarui Kokoszweskiui (16 m 44 cm).

Penktąją vietą šiose varžybose užėmė Mažvydas Paurys (14 m 73 cm), o devintąją – Šarūnas Zdanavičius (12 m 71 cm). Šioje rungtyje varžėsi 12 lengvaatlečių.

Anksčiau šiame čempionate Mažvydas Paurys iškovojo sidabro medalį disko metimo rungtyje.

Lietuvos jaunimo olimpinės rinktinės kapitonas Buenos Airėse jaučiasi gerai. Sako, nejaučia net šešių kirstų laiko juostų poveikio. Pakeliui į pirmąją treniruotę sportininką lydėjo „G&G Sindikato“ muzika, rutulys pratybose skriejo „tiek, kiek ir turi skrieti po skrydžio per Atlantą“. Vienintelis atletą trikdęs nesklandumas – per trumpa olimpinė lova. Tačiau ir ši problema jau išspręsta.

Apie pirmuosius įspūdžius jaunimo olimpinėse žaidynėse D. Čepys papasakojo LTeam.lt svetainės skaitytojams.

– Dominykai, ar tave dar sieja kokie nors ryšiai su futbolu, sporto šaka, kurią treniravaisi penkerius metus?

– Galėčiau išmušinėti kamuolį kokius dešimt kartų neleidęs jam pasiekti žemės (juokiasi – red. past.), – šiaip jokių didesnių sentimentų nėra. Stumiu rutulį, tai darau pakankamai gerai, man ši sporto šaka patinka.

– Geriausias tavo rezultatas – 18 metrų ir 38 centimetrai. Ką su tokiu rezultatu galima nuveikti jaunimo olimpinėse žaidynėse?

– Jei būsiu šalia savo geriausio rezultato arba jį pagerinsiu, bus galima kalbėti apie A finalą. Čia suvažiavo tikrai daug stiprių sportininkų. Kinas, argentinietis, Pietų Afrikos atstovas... Jų asmeniniai rezultatai labai aukšti. Tiesą pasakius, dauguma savo asmeniniais rezultatais mane lenkia. Tačiau į žaidynes atvyko daug sportininkų be tarptautinių varžybų patirties, tad daug lems psichologija. Kaip sakoma futbole, teks žaisti galva (šypsosi).

– Pirmoje treniruotėje čia, Buenos Airėse, rutulys skriejo 17,5 metro. Tai neramina?

– Ne. Po ilgos ir varginančios kelionės jis tiek ir turi skrieti. Nei vienas iš mūsų pirmose treniruotėse asmeninio rezultato nepasigerina. Turiu savaitę iki varžybų, fizinė būklė tuoj normalizuosis, atsigaus ir technika. Vienintelis kiek neraminantis dalykas buvo per trumpa lova. Tačiau ir šią problemą misijos vadovas jau išsprendė, dabar guliu ir „kaifuoju“.

– Į treniruotę ėjai kuprinėn įsimetę bevielę kolonėlę, iš jos skambėjo „G&G Sindikato“ muzika. Tai užveda?

– Man ši muzika patinka. Klausau „G&G Sindikato“, Radistų, Lilo ir Inomine. Mėgstu ir užsienio hiphopo atlikėjus, tačiau muzika mano kuprinėje groja tik pakeliui į treniruotę. Varžybose stengiuosi susikaupti, tada klausausi savęs.

– Šeštadienio vakarą Buenos Airių centre vyks jaunimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Tu žygiuosi pirmas iš lietuvių. Tau, komandos kapitonui, patikėta nešti Lietuvos vėliavą. Koks jausmas tai žinant?

– Šis jausmas ne apie pergalę. Tai apie pasitikėjimą manimi dar prieš varžybas. Mane tai veikia teigiamai. Toks įvertinimas rodo, jog einu teisingu keliu. Man tai – laimėjimas, garbė, atsakomybė.

Priminsime, jog spalio 6-18 dienomis Buenos Airėse vyksiančiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 15 sportininkų, 8 sporto šakų atstovai. Iš viso į žaidynes atvyko 4000 atletų iš 206 valstybių. Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje dalyvaus po lygiai vaikinų ir merginų.

Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus. Netrukus prasidėsiantis renginys bus jau trečias. Pirmos dvejos žaidynės vyko Singapūre ir Nandzinge, jose Lietuva iškovojo 13 medalių.

E.Valčiukas, besivaržantis F41 klasėje, jau pirmuoju bandymu užfiksavo bronzos apdovanojimą garantavusį rezultatą – rutulį nustūmė 8,73 metro.

Europos čempionu tapo Lenkijos sportininkas Bartoszas Tyszkowskis, pasiekęs pasaulio rekordą – 14,04 metro. Sidabras atiteko varžybų šeimininkui vokiečiui Niko Kappelui – 12,60 metro.

„Pirmą kartą dalyvavau suaugusiųjų varžybose. Vaizdas labai puikus, jaunimo čempionatuose to nebūna. Esu patenkintas ir tiek“, – po bronzinio pasirodymo nedaugžodžiavo E.Valčiukas.

„Džiaugiuosi Egidijaus debiutu Europos čempionate. Jam tai buvo pirmas blynas ir jis neprisvilo. Galbūt rezultato norėjosi geresnio, bet ir šito rezultato užteko bronzai. Tai – pirmas medalis tokio aukšto lygio varžybose, pirmas Egidijaus pasirodymas. Tikimės, kad ateityje bus tik dar geriau ir geriau“, – auklėtinio pasiekimu džiaugėsi treneris Deimantas Jusys.

M. Bilius geriausią rezultatą pasiekė penktuoju bandymu – rutulys nuskriejo 14 m 70 cm. D. Dundziui sėkmingiausias buvo trečiasis mėginimas – 12 m 36 cm, o paskutiniai trys alytiškio bandymai buvo neįskaityti. Trečias rikiuotėje liko ir bronza pasipuošė kroatas Albinas Vidovičius.

„Šiandien sektoriuje tikrai nepademonstravau visko, ką galiu. Bet toks nenuspėjamas yra sportas – čia nutinka visko. Pasirengimas žaidynėms šiemet nebuvo sklandus, nes Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento pareigos reikalauja daug dėmesio ir sportui laiko lieka mažiau. Vis dėlto svarbiausia, kad aukso medalis keliauja į Lietuvą, ir tai man teikia be galo daug džiaugsmo. O džiaugsmas šįkart dvigubas, nes rutulio stūmime turime du medalius – auksą ir sidabrą. Donatas šaunuolis. Neapsakomai džiaugiuosi jo rezultatu“, – iškart po triumfo Portugalijoje sakė M. Bilius.

M. Bilius ir D. Dundzys medaliais rutulio stūmimo rungtyje šį sezoną nudžiugino ir Londone vykusiame pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate. M. Bilius Londone tapo čempionu, o pirmą kartą planetos pirmenybių prizininku tapęs D. Dundzys iškovojo bronzą.

Paskutinę IWAS pasaulio žaidynių dieną Portugalijoje nudžiugino Ramūnas Verbavičius, kuris iškovojo sidabrą disko metimo rungtyje – 28 m 59 cm. Kitas Lietuvos lengvaatletis Kęstutis Skučas buvo antras vežimėlių 100 metrų lenktynėse, kur distanciją įveikė per 19,93 sek. Antrą vietą 100 metrų bėgimo rungtyje užėmė Ramunė Adomaitienė. Klaipėdietė nuotolį įveikė per 15,49 sek.

Lietuvai IWAS pasaulio žaidynėse atstovavo šeši sportininkai, kurie iš viso iškovojo net 14 apdovanojimų.

Ramunė Adomaitienė, Mindaugas Bilius, Donatas Dundzys, Kęstutis Skučas, Danas Sodaitis ir Ramūnas Verbavičius į Vilnių grįš trečiadienį 23.30 val. skrydžiu iš Frankfurto.

Parolimpinis čempionas antrą savaitę lieja prakaitą treniruočių stovykloje Palangoje, kur ruošiasi jau kitą penktadienį prasidėsiančiam pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui. Liepos 14-23 d. Londone vyksiančiose pirmenybėse M.Bilius taikysis į medalius ir rekordą.

Gegužę, kilus masiniam sportininkų nepasitenkinimui dėl naujo sporto įstatymo projekto, M.Bilius buvo priverstas pateikti prašymą valstybinei rentai gauti. Tačiau, Seimui grąžinus įstatymo projektą taisyti, M.Bilius sustabdė rentos mokėjimą ir sieks naujų aukštumų sporte.

„Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai“, – sugrįžimu į didįjį sportą džiaugėsi M.Bilius.

Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas M.Bilius interviu atskleidė, kokius tikslus planetos pirmenybėse kelia sau, ko tikisi iš kitų Lietuvos sportininkų, pasakojo, kaip keičiasi situacija šalies neįgaliųjų sporte, pasidalino mintimis apie sporto įstatymo projekto svarbą.

Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai.

– Mindaugai, kaip vyksta pasiruošimas pasaulio čempionatui?

– Antrą savaitę stovyklauju Palangoje. Stovykla daugiau skirta fiziniam pasirengimui. Pirmą savaitę treniruotės buvo itin sunkios: dirbau beveik su maksimaliais svoriais. Dabar mažinu krūvius, lygiagrečiai mėtau diską ir stumdau rutulį. Tikslas yra pasiekti sportinės formos piką Londone. Šis planas panašus į pernykštį pasiruošimą Rio de Žaneiro parolimpiadai. Mano trenerio Rimanto Plungės metodai gerai patikrinti per 50 metų, aš juo tikiu.

– Laukia pirmas startas po Rio de Žaneiro parolimpiados. Pasiilgote tos atmosferos?

– Labai pasiilgau. Gaila, kad dėl naujo sporto įstatymo projekto ir jį lydėjusio politikavimo buvau priverstas prašyti rentos, mąstyti apie karjeros pabaigą. Sporto neapleidau, tačiau negalėjau dalyvauti varžybose. Matau, kad rezultatai geri, o jėgų tikrai turiu daugiau nei pakankamai, todėl ketinu ruoštis 2020 m. Tokijo parolimpiadai. Džiaugiuosi, kad Seimas grąžino taisyti projektą, nepalankų neįgaliųjų sportui. Tikiuosi, į mūsų siūlymus atsižvelgs.

– Į pasaulio čempionatą vykstate būdamas parolimpinis čempionas. Titulas įpareigoja?

– Sporte visko būna. Krepšininkai sako, kad kamuolys apvalus. Rutulys irgi apvalus, o diskas apskritas ir plokščias, todėl gali būti visaip (juokiasi – red.). Kalbant rimtai, rutulio stūmime noriu pirmos vietos. Visada reikia kelti sau aukščiausią tikslą. Būtina atsidurti tarp prizininkų. Bet visko gali nutikti, nes neįgaliųjų sportas specifinis ir daug kas priklauso nuo savijautos konkrečią dieną.

Apie diską kalbu kiek atsargiau, nes uzbekas Chusniddinas Norbekovas meta beveik 60 metrų, o 50–54 metrai pasiekiami septyniems sportininkams. Laimės tas, kuris susitvarkys psichologiškai ir bus geriau pasiruošęs. Medalis disko metime – sunkesnis variantas, bet po sidabro Rio de Žaneire psichologinis pranašumas mano pusėje. Tikiuosi sudalyvauti sėkmingai.

– Kiek toliausiai šiemet stūmėte rutulį ir metėte diską?

– Per treniruotes savo malonumui toliausiai rutulį nustūmiau 16 metrų 54 centimetrus, bet nebuvau įgijęs geros formos. Dabar, po fizinio krūvio, rutulį stumiu 16 metrų 15 centimetrų. Nuėmus krūvius, po kurio laiko rezultatas turi šoktelėti.

Svajonės lieka svajonėmis, bet žinau, kad Rio de Žaneiro rezultatą pasiekti realu (M.Bilius Rio de Žaneire nustūmė rutulį 16 metrų 80 centimetrų – red.). Diskas dabar skrieja virš 50 metrų. Keli metimai buvo virš 55 metrų. Būtų smagu, kad pavyktų pagerinti Europos rekordą (55 m 71 cm – red.).

– 2012 m. Londono parolimpiadoje likote be medalių. Tai – papildomas stimulas?

– Pasaulio čempionatas vyks tame pačiame stadione, kuriame vyko Londono žaidynės. Bus smagu sugrįžti. Skaičiau, kad jau parduota daug bilietų, todėl atmosfera turėtų būti panaši į tą, kuri tvyrojo 2012 metais, kai stadionas buvo užpildytas. Stimulas atsigriebti už 2012 metus tikrai yra, nes tada neparodžiau to, ką galėjau. Stimulas yra įrodyti ne kažkam kitam, o pačiam sau. Prieš penkerius metus pritrūko fizinio ir psichologinio pasiruošimo. Per tuos metus sustiprėjau ir psichologiškai, ir fiziškai.

– Lietuva į Londoną siunčią dešimt sportininkų. Iš kurių tikitės daugiausiai?

– Esu Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas, todėl tikiuosi sėkmingų pasirodymų iš visų atletų. Kalbant apie apdovanojimus, planuojame 2-3 medalius. Tai būtų labai geras rezultatas. Tikiu, kad į prizines vietas taikysis ieties metikas Ramūnas Verbavičius. Disko metime prizinę vietą gali iškovoti Kęstutis Skučas.

Labai tikiuosi, kad sveikata leis Ramunei Adomaitienei siekti nugalėtojų pakylos.Prieš dvejus metus pasaulio čempionate ji buvo antra, pernai Rio de Žaneire liko ketvirta. Tą pačią vietą užėmė Londono parolimpiadoje. Todėl labai norėčiau, kad ji iškovotų medalį.

Daug žadantis yra rutulio stūmikas Andrius Skuja, kuris Europoje buvo iškovojęs pirmą vietą. Šuolininkas į tolį Audrius Alzbergas gerina savo rezultatus. Gaila, kad jis neįvykdė normatyvo bėgime.

Galėčiau kalbėti apie visus. Labai sunku kažką prognozuoti, nes tai pirmos didelės varžybos po Rio parolimpiados. Dažniausiai pirmais metais po žaidynių rezultatai kiek krenta, nes sportininkų kūnams reikia poilsio prieš naują ciklą. Bet galimybę Londone turi visi dešimt sportininkų.

– Neseniai tik sportavote, dabar vadovaujate parolimpiniam judėjimui. Kas sunkiau?

– Tikriausiai sudėtingiau yra sportininkui. O man būti parolimpinio komiteto vadovu nėra sunku. Gal dėl to, kad aš tikiu tuo, ką darau ir noriu, kad visiems neįgaliems sportininkams būtų geriau. Matau, kad situacija po truputį keičiasi ir situacija gerėja. Myliu sportą, o neįgaliųjų sporto sistema suteikia žmonėms galimybę sportuoti. Noriu, kad Lietuvoje tos galimybės būtų dar didesnės. Atėjau turėdamas tikslą, kad dar daugiau negalią turinčių žmonių sužinotų ir būtų įtraukti į neįgaliųjų sportą. Nejaučiu sunkumo, nes man patinka, ką darau. Jaučiu, kad savo tikslus pasieksiu.

– Naujas sporto įstatymas nustatys vystymosi gaires. Kaip LPOK dalyvauja jo rengime?

– Tikrai dalyvaujame. Malonu, kad visos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir kitos bendrauja su mumis, mus priima. Teikiame siūlymus Vyriausybei ir Seimui. Tikiu, kad projektas bus pakoreguotas, nes iki šiol buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projektas nebuvo teisingas neįgaliųjų atžvilgiu. Mes tai matome ir bandome siekti, kad tokių klaidų įstatyme nebūtų. Tikiu, kad situacija bus geresnė nei ligšiolinė.

Austra Skujytė geriausiu, trečiuoju, bandymu rutulį nustūmė 17,37 m, užėmė devintą vietą ir į finalą nepateko. Mūsiškę trečiu bandymu iš laimingojo aštuoneto išstūmė lenkė Paulina Guba (17,62 m). 17,37 m – rezultatas, kokio 37-erių A. Skujytė nerodė nuo 2011-ųjų.

„Atrodo, tiek nedaug pritrūko, bet ką padarysi – tikslas įgyvendintas. Iš tikro buvo labai įdomu, kai lenkės bandymas viską lėmė. Galvojau, ar ji susikaups, ar ne. Bet lenkė labai pajėgi, tai džiaugiuosi dėl jos, tik aš nusmukau“, – sakė A. Skujytė.

Šį sezoną A. Skujytė toliausiai rutulį buvo nustūmusi 16,68 m. Šį rezultatą lietuvė pagerino jau pirmu bandymu (16,98 m), antru nustūmė 16,57 m, o toliausiai – trečiu (17,37 m). Beje, jei daugiakovininkė šį rezultatą būtų pasiekusi septynkovėje, jis šešiais centimetrais viršytų neoficialų pasaulio rekordą.

„Čia didelės varžybos, daug ką lemia. Kur kitur gali iš savęs išsireikalauti, jei ne čia, kai visi aplink toli stumia. Vien dėl to ir norisi važiuoti, baigti sezoną su geru rezultatu. Kai yra konkurencija, kai yra virpulys, tada „faina“ dalyvauti, gali iš savęs išpešti daugiau nei treniruotėje“, – teigė lengvaatletė.

Kaip rutulio stūmikė lietuvė jau buvo dalyvavusi dviejuose finaluose vasarą vyksiančiuose Europos čempionatuose: 2010-aisiais ji užėmė 12 vietą, 2012-aisiais – 11-ą. Nors devinta vieta šiose uždarų patalpų pirmenybėse yra aukščiausia karjeroje, vasarą A. Skujytė vėl koncentruosis į septynkovę.

„Džiaugiuosi, kad tai būtų geras taškų skaičius septynkovėje. Tikėkimės, kad vasarą bus galima pakartoti. Parako dar yra“, – sakė daugiakovininkė.

Kita Europos čempionate dalyvavusi Lietuvos rutulio stūmikė Giedrė Kupstytė užėmė 20 vietą. Pirmas jos bandymas buvo nesėkmingas, antru sportininkė nustūmė 15,34 m, trečiu – 16,00 m. Tarp 21 atrankos varžybų dalyvės sėkmingiausiai pasirodė vengrė Anita Marton – 18,44 m.

Belgrade vykstančiame čempionate iš Lietuvos atstovų dar pasirodys šuolininkai į aukštį Airinė Palšytė bei Raivydas Stanys. Savo pasirodymą penktadienį jau baigė bėgikė Eva Misiūnaitė.

Likusių Lietuvos lengvaatlečių pasirodymų tvarkaraštis:

Kovo 3 d. (penktadienis)

18:30 val. moterų šuoliai į aukštį, kvalifikacija (dalyvauja A. Palšytė)

Kovo 4 d. (šeštadienis)

12:20 val. vyrų šuoliai į aukštį, kvalifikacija (dalyvauja R. Stanys)

17:30 val. moterų šuoliai į aukštį, finalas (jei pateks – A. Palšytė)

Kovo 5 d. (sekmadienis)

17:50 val. vyrų šuoliai į aukštį, finalas (jei pateks – R. Stanys)

Vos prieš dvejus metus rutulio stūmike tapusi lengvaatletė 2016-aisiais debiutavo Europos suaugusiųjų čempionate, vykusiame Olandijoje – Amsterdame. Tokio rango varžybų krikštą gavusi 24-erių lietuvaitė tąkart užėmė 24 vietą, o kovo mėnesį Serbijoje viliasi parodyti tikrąsias galimybes.

– 2016-ieji – vos antri metai, kada visą sezoną buvote tik rutulio stūmikė, o ne ieties metikė. Nebuvo minčių, ką aš čia darau, kodėl pakeičiau rungtį? – lengvoji.lt paklausė G.Kupstytės.

– Rutulio stūmime sistema yra visiškai kitokia, kuri labai veikia mano centrinę nervų sistemą. Pirmas mėnuo buvo „vau“, antras – sunku, trečias – dar sunkiau. Pirmais mėnesiais buvo tokių minčių „man čia kiekvieną dieną stumdyti tiek daug? Ką aš čia darau?“. Buvo sunku, viskas nauja, nebuvau pratusi prie tokios sistemos ir tokio darbo. Po to, kai centrinė nervų sistema susiprato, jog taip turi būti, visas kūnas adaptavosi, nebegalėjau įsivaizduoti, kad atėjusi į treniruotę nestumdyčiau rutulio.

Man tai yra malonumas, nors ir žinau, kada bus blogai treniruotėse. Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi, kad esu ten, kur ir turiu būti.

– Ieties metimas ir rutulio stūmimas – jėgos rungtys. Kokie yra esminiai šių rungčių skirtumai?

– Didžiausias skirtumas – technika. Žiūrint iš darbinės pusės, tai ieties metikas turi būti labai universalus – greitas, šoklus, lankstus, stiprus. Rutulio stūmikui šios savybės taip pat nepamaišytų, bet rutulio stūmimas yra kiek paprastesnė rungtis, nors visos rungtys yra savaip sudėtingos.

– Prieš kelerius metus Austra Skujytė septynkovę iškeitė į rutulio stūmimą, tačiau po poros metų vėl tapo septynkovininke, sakydama, kad jai nepriimtina tai, jog stūmikės turi „priaugti masės“. O ar jums tai yra priimtina?

– Kai pradėjau treniruotis su rutuliu, svėriau žymiai mažiau. Kad masės reikėjo, tai taip, bet pas mus tas masės suvokimas yra netinkamas. Žmonės galvoja, kad jei yra masės, tai žmogus turi būti stambus. Lengvojoje atletikoje tai yra raumenynas ir man tiesioj reikėjo priaugti raumeninės masės, ką aš puikiai padariau sistemingai dirbdama.

Kiek jos dar reikia, tiek galiu priaugt, kad tik stumčiau 20 metrų. Kiek pasakys priaugti, tiek ir priaugsiu. Kam sportuoti, jei nori būti labai graži? Pabūsiu graži, kai baigsiu sportuoti (juokiasi – lengvoji.lt).

– Jums planus sudarinėja treneris kanadietis, o treniruoja – Lietuvos specialistas Sigitas Liepinaitis. Kaip vyksta treniruočių procesas?

– Kanadietis Justinas Rodhe‘as man sudaro treniruočių planus, nurodo, iki kurio laiko turiu atlikti programą ir už tai kiekvieną mėnesį jam moku po 100 dolerių. Su treneriu Sigitu Liepinaičiu apsvarstome programą, nors keisti niekada nieko nekeičiu, nebent pasiūlo pats J.Rodhe‘as. Iš techninės, psichologinės ir tikrosios trenerio pusės pagrindinis treneris man yra Sigitas. Mes puikiai sutariame, jis padeda kaip žmogus, nuramina, nors nervinimosi tiek, kiek būdavo seniau, pas mane nebėra.

– Ar buvo kvietimų išvykti treniruotis svetur? Kas sulaikė?

– Pasiūlymų treniruotis buvo, būtent pas J.Rodhe‘ą. Taip pat šią vasarą treniruotis kvietė Rutgeris Smithas, kuris yra vienintelis lengvaatletis, turintis pasaulio čempionatų medalius iš dviejų skirtingų metimo rungčių – rutulio ir disko. Jis sportuoja Kalifornijoje, bet atsisakiau, nes pasikliauju J.Rodhe‘o metodais.

O pas J.Rodhe‘ą neišvažiavau dėl to, kad tam reiktų labai daug pinigų, kurių neturiu pakankamai. Į lengvąją atletiką – savo veiklą, pomėgį – ir taip investuoju gana daug. Manau, kad tą patį galiu pasiekti ir čia, tad kam vykti į JAV.

– Kaip rutulio stūmikė esate jauna. Kada šioje rungtyje pasiekiamas „aukso amžius“?

– Geriau paklaustum apie ieties metikus, aš nieko nesuprantu apie rutulį. Žinau, kad yra rutulys, sektorius, išlipt-neišlipt ir kad reikia stumti. Nesu įsigilinusi į rutulio stūmimą, tik žinau, kad tai yra vyresnių rungtis, tad tikiuosi, kad mano pikas bus per Tokijo olimpiadą.

– Nuo paskutinio starto praėjo beveik pusmetis. Ką tokį ilgą laiką veikia rutulio stūmikės?

– Rugpjūtį Švedijoje baigėsi mano sezonas. Porą savaičių pailsėjau ir rugsėjo pradžioje pradėjau pirmą programą. Labai daug nieko neveikiau, tą programą vadinau senjorų lygio. Po to kiekviena programa vis sunkėjo, labai skyrėsi visas darbas nuo buvusių dvejų metų, svoriai buvo žymiai didesni, net pati nustebau. Buvo daromas žymiai didesnis darbas, tikiuosi, kad jis atsipirks ir atsipirks tada, kada reikia – Europos uždarų patalpų čempionate.

– Pirmas startas ir iškart pusmetriu pagerintas uždarų patalpų asmeninis rekordas. Ar tikėjotės iššauti jau pirmose varžybose?

– Pirmas startas man yra drebulys, galėčiau ateiti viena į maniežą, nieko nebūtų, bet pasakytų, kad tai yra man pirmos varžybos, tai pradėtų drebėti rankos ir kojos. Kad jaudinausi išdavė tai, jog į varžybas atvykau palikusi metimo batus. Jie buvo paslėpti namie, nemačiau, tad teko iš maniežo su taksi grįžti namo, po to atvykau tiesiai į apšilimą.

Viskas baigėsi gerai, čia tos varžybos buvo treniruotės pobūdžio, ne šitose varžybose reikia toli stumti. Net po sunkaus krūvio gerinu asmeninį rekordą, o tai parodo, kad nuėmus krūvį, Lietuvos čempionate ir Europos čempionate, viskas turėtų būti labai gerai. Mano treneris J.Rodhe‘as piką koncentruoja tik į tas dvejas varžybas.

Penktuoju bandymu M.Bilius rutulį išstūmė 16,80 metrų ir stipriai aplenkė sidabrą iškovojusį kiną Xia Dongą ir uzbeką Khusniddiną Narbekovą.

X.Dongas rutulį išstūmė 16,06 metrų, o K.Narbekovas - 15,17 metrų.

Prieš maždaug savaitę prasidėjus parolimpinėms žaidynėms M.Bilius laimėjo sidabrą ir disko metimo rungtyje. Jis kol kas vienintelis Lietuvos delegacijai parolimpiadoje iškovojo medalius.

M.Biliaus neįgalumo klasė yra F37. Jis yra išgyvenęs 27 kaulų lūžius 58 vietose.

Pasveikino prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio naktį pasveikino Rio de Žaneiro parolimpiadoje rutulio stūmimo rungtyje antrą olimpinę pergalę pasiekusį ir aukso medalį iškovojusį Mindaugą Bilių.

Pasak šalies vadovės, į šią Lietuvą garsinančią pergalę sportininkas sudėjo visą širdį, jėgas ir viltis, skyrė jai ilgas treniruočių valandas.

„Atkaklus Jūsų kelias iki šio medalio yra įkvepiantis pavyzdys žmonėms, siekiantiems įveikti savus likimo iššūkius, kopiantiems į sporto aukštumas. Tai padrąsinimas visiems nepasiduoti, eiti tik pirmyn, kovoti ir nugalėti“, – rašoma D.Grybauskaitės sveikinime, jį išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

M.Biliui šalies vadovė palinkėjo didelės sėkmės ir aukštų asmeninių rezultatų.