Teko išprašyti, nes gėrė

Pirmadienį ir sekmadienį oras pajūryje įkaito iki 33 laipsnių, vanduo jūroje jau leidžia pliuškentis, oficialiai skelbiama, kad vakar paplūdimiuose jo temperatūra buvo 21 laipsnis.

Paplūdimiuose dirbantys medikai mato daugybę persikaitinusių žmonių. Skaudžiai raudoni kūnai byloja apie tai, kad poilsiautojai rizikuoja savo sveikata, nesinaudoja apsauginiais kremais, nedėvi kepurių, guli saulėje pernelyg ilgai.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki vakar pasakojo, kad ryte iš vieno pliažų teko išprašyti du labai girtus vyrus. Pasak jo, girtų ir girtaujančiųjų pajūryje – labai daug.

Šeštadienį, prieš 21 val., gelbėtojai pastebėjo ant smėlio gulinčią merginą, pasirodo, ji buvo praradusi sąmonę. Jos draugas paaiškino, kad panelė miega, jis jos negali pažadinti.

Bet tiesa pasirodė esanti kur rimtesnė, nei vaikinas manė – merginos kraujospūdis dėl karščio ir išgerto alkoholio buvo kritiškai žemas.

Teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atgavusi sąmonę 24-erių klaipėdietė visiškai nesiorientavo aplinkoje. Ją prireikė vežti į ligoninę.

Įspėja apie pavojus

"Savaitgalį daug kartų teko kviesti medikus, ir jauni ir vyresnio amžiaus poilsiautojai pernelyg ilgai buvo saulėje, todėl jautė svaigulį. Buvo ir tokių, kurie patyrė įvairių smulkių traumų. Viena vyresnio amžiaus moteris prarado koordinaciją ir griūdama ant grindinio susižeidė galvą, – pasakojo A.Siakki. – Giruliuose, už gelbėtojų prižiūrimo paplūdimio ribų, poilsiautojų atsivestas didelis šuo įkando žmogui. Teko kviesti medikus. Smėlis labai karštas, tvanku, keturkojų šiuo metu į paplūdimius vestis nederėtų, tai ne tik pavojus žmonėms, bet ir gyvūnų kankinimas."

Gelbėtojams dažnai tenka kalbėti rusiškai, pajūryje labai daug poilsiautojų iš Ukrainos. Daugelį tenka įspėti ir paaiškinti mūsų paplūdimių taisykles.

Kai kurie atvykėliai nežino, kad plaukioti pripučiamais čiužiniais – ne tik draudžiama, bet ir pavojinga.

Gelbėtojai pavargo aiškinti, ir kad ant kranto pastatytais įspėjančiais apie duobes ženklais siekiama apsaugoti žmones nuo skendimo.

A.Siakki tikino, kad žmonės nepaiso pavojų, net mažiems vaikams leidžia bristi į jūrą ten, kur esama įspėjimų apie duobes.

Pasirodo, didžioji dalis skendimų įvyksta ties įspėjamaisiais ženklais.

Aleksandras Siakki: smėlis labai karštas, tvanku, keturkojų šiuo metu į paplūdimius vestis nederėtų. / 

Vagys tyko rankinių

Visi 12 Klaipėdos paplūdimių gelbėjimo postai veikia, šiomis dienomis dirba maksimalus gelbėtojų skaičius.

Iki pirmadienio popietės Klaipėdos paplūdimiuose skęstančių nebuvo.

Į Melnragę neretai kviečiami ir policininkai, nes čia jau siaučia rankinių vagys.

Kai poilsiautojai pliuškenasi jūroje, vagys nugvelbia rankines, jas ištuština ir numeta kur nors toliau.

Savaitgalį nuo nusikaltėlių nukentėjo keli žmonės. Vėliau kuprines ir rankines be vertingų daiktų rado numestas kopose.

Šiemet dar nebuvo pranešimų apie vagystes iš automobilių, paliktų paplūdimių mašinų aikštelėse.

Vos šilčiau pašildė saulė, Kauno paplūdimius nusėdo besimėgaujantys poilsiautojai. Vieni poilsiautojai nebeskaičiuoja, kada saulė kaitriausia, ir eina degintis nebijodami perkaisti. Kiti sako, kad be apsaugos priemonių iš namų neina.

Tačiau į poilsiautojus su nerimu žvelgia medikai, ypač dabar, kai šis savaitgalis pirmasis toks šiltas ir ilgas.

Kauno klinikų profesorius sako, kad karščiai pavojingiausi žmonėms, sergantiems širdies ligomis.

„Dažniau sutrinka ritmas, dažnesni ūminiai miokardo infarktai. Būtent sąlygos, atsidaręs organizmo nestabilumas gali pastūmėti dažnesnius simptomus“, – nuogąstavo Reabilitacijos klinikos vadovas Raimondas Kubilius.

Karštu metu pavojingiausia būti miestuose.

„Miestuose karščio krūvis organizmui nuo stiklų ir pastatų dar didesnis. Mes, kardiologai, išskiriame, kad organizmas vėdindamasis netenka daug skysčių, praranda daug elektrolitų“, – akcentavo R.Kubilius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiemet išryškėjo nauja tendencija – karščio aukomis vis dažniau tampa persirgusieji COVID-19.

„Kas dešimtam persirgusiam COVID-19 diagnozuojamas pokovidinis sindromas ir jų sveikata nėra iki galo atsikūrusi, jie turi tam tikrų simptomų. Karštis ir pasikeitusi oro temperatūra jiems taip pat gali būti kenksminga, gali bloginti sveikatą“,– pabrėžė R.Kubilius.

Gydytoja sako, kad per kaitrą reikėtų keisti rutininius įpročius.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į iškylautojus – į gamtą nereikėtų vežtis greitai gendančių produktų, svarbiausia – rankų, vaisių ar daržovių neplauti šalia esančiuose ežeruose.

„Žarnyno ligos, vėliau atsiranda neaiškios kilmės viduriavimas, kuris kelia didžiausią grėsmę“, – sakė Užkrečiamųjų lygų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Kauno paplūdimiuose stiprinamos pajėgos, kai kur budės ir po keturis gelbėtojus. Didžiausia bėda išlieka ta pati – besaikis alkoholio vartojimas prie vandens. Gelbėtojas Pranas Urbelis sako, kad sudėtingiausia su tais, kurie pervertina savo jėgas ir plaukia, kur negalima.

„Kol kas nemokantys nenuskęsta. Visi nuskęsta mokantys plaukti. Nemokantys neplaukia toli“, – pabrėžė P.Urbelis.

Sinoptikų duomenimis, visa savaitė bus kaitri, laikysis apie 30 laipsnių karštis.

Gali baigtis infarktu

Mažąjį Jokūbą ištiko gana dažnas, ypač tarp mažamečių vaikų, reiškinys – perkaitimas, – paaiškina šeimos gydytoja Inga Lapūnienė ir dalijasi įžvalgomis kaip apsaugoti savo atžalas ir patiems apsisaugoti nuo perkaitimo, neretai vadinamo tiesiog saulės smūgiu.

"Karštomis vasaros dienomis, ypač jei aktyviai leidžiame laiką, būname saulės atokaitoje, geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas, deja, kartais jam taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimą", – sako šeimos gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad perkaitimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams ir mažamečiams, taip pat senjorams, vyresniems nei 75-erių.

"Vaiko organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu, – sako I.Lapūnienė. – Senjorams itin pavojingas skysčių netekimas, dėl kurio gali sutrikti kraujo krešumas, kyla trombozės, hipertenzinės krizės rizika, galinti baigtis miokardo infarktu ar ūminiu insultu."

Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį.

Pasak gydytojos, perkaitimas taip pat pavojingas ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kenčiantiems dėl nutukimo, turintiems skydliaukės sutrikimų.

Supainioja su peršalimo ligomis

Šeimos gydytoja pastebi, kad perkaitimą nesunku supainioti su peršalimo ligomis. Pasak jos, perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 °C). Vis dėlto ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, žmogus gali pradėti  viduriuoti. Dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.

Inga Lapūnienė. Asmeninio arch. nuotr.

"Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčių šalinimąsi iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus", – pasakoja I.Lapūnienė.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. "Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu – nuo 11 iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare", – sako gydytoja.

Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą – rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti – gerai išvėdinti patalpas, o miegant užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.

Spąstai – vežimėlis, automobilis

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės.

"Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidėja perkaitimo rizika. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras – rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoj audinio – specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti – tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro", – įspėja gydytoja.

Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų net ir labai trumpai. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 °C virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.

Stipriai sukaitus, rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai pagurkšnoti vandens. Jei atsiranda šilumos smūgiui būdingų simptomų – padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kol atvyks medikai, perkaitusį žmogų reikia perkelti į kuo vėsesnę vietą, nuvilkti drabužius. Jei žmogus sąmoningas – duoti atsigerti, stengtis sumažinti kūno temperatūrą: apšlakstyti vėsiu vandeniu, apkloti vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Jei žmogus neteko sąmonės, būtina paguldyti ant šono, patikrinti, ar kvėpuoja, kritiniu atveju imtis pirminio gaivinimo.

Jis penktadienį, praėjus kelioms valandoms po operacijos, mirė ligoninėje, pranešė žiniasklaida, remdamasi Andalūzijos regiono sveikatos tarnybomis.

Valjadolide, esančiame į šiaurės vakarus nuo Madrido, ketvirtadienio vakarą vaikštinėdamas saulės smūgį patyrė 93 metų vyras. Mursijoje Ispanijos rytuose 45-erių lauko darbininkas, kurį taip pat ištiko šilumos smūgis, yra kritiškos būklės. Katalonijos regiono vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių ir penktadienį pradžioje 48 valandoms iš viso uždraudė imti derlių.

Dėl karščio Ispanijos meteorologijos tarnyba penktadienį 23 regionuose šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose paskelbė „raudoną“ pavojaus laipsnį. Čia popietę buvo prognozuojamos iki 43 laipsnių temperatūros.

Tai, kad jau birželį dėl karščio paskelbiamas aukščiausias pavojaus laipsnis, neįprasta net Ispanijai, ispanų dienraščiui „El Pais“ sakė meteorologijos tarnybos atstovas  Rubenas del Campodie‘is. Paprastai tokius rodiklius oro temperatūra pasiekia tik liepą ar rugpjūtį.

Sostinėje Madride termometro stulpeliai penktadienį turėjo kilti iki 41 laipsnio, o šeštadienį, prognozuojama, net iki 42. Tačiau čia kol kas galioja tik antras aukščiausias pavojaus laipsnis – „oranžinis“. Karštas savaitgalis laukia ir kitų Ispanijos regionų. Maljorkoje šeštadienį turėtų kepinti 38 laipsnių kaitra.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad nemalonius pojūčius dažnai sukelia tam tikros vaistuose esančios sudedamosios dalys, kai preparatą vartojantis žmogus ilgiau pabūna saulėje. Sureagavę vaistai paprastai sukelia įvairias alergines reakcijas ir jos visiškai nepriklauso nuo vaisto formos: sureaguoti gali ir injekcija, ir geriamosios tabletės, ir išoriškai tepamas dermatologinis kremas.

„Įprastai alergijos simptomai pastebimi per pirmąsias valandas arba dienas po saulės vonių tose kūno vietose, kurios buvo atviros saulės spinduliams. Dažniausiai skundžiamasi odos karštumu, dilgčiojimu, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Laiku nesureagavus, įvairūs odos pažeidimai gali būti matomi ir jaučiami net ir nustojus vartoti konkretų vaistą“, – įspėja vaistinės specialistė.

Pasak R. Molotkovos, greitai pastebimą alerginę reakciją su saule gali sukelti įvairūs antibiotikai, širdies ritmo sutrikimų gydymui skirti preparatai, antidepresantai, kontraceptikai, preparatai, skirti kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį, aknę ar net paprasčiausi vaistai, skirti  malšinti uždegimą ir skausmą. Atidžiai saugotis labai svarbu egzema sirgusiems žmonėms, mat vartojant su saule nederančius vaistus, vasarą egzemos simptomų paūmėjimas beveik garantuotas.

Požymiai stiprėja

Alerginė reakcija nebūtinai pasireiškia akimirksniu, todėl vartojant vaistus svarbu laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų. „Gali būti, jog vaistas sureaguos saulėje pabuvus ilgiau ar daugiau kartų. Atitinkamai bus ryškesnis ir rezultatas – niežulys, ryškiai raudonos dėmės ar pleiskanos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, net jei ji neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule“, – sako vaistininkė.

Ji pataria vasarą būti atidesniems renkantis net natūralią ir ekologišką kosmetiką. Išoriškai tepami vaistai arba kosmetika, kurios sudėtyje yra didesnė eterinių aliejų koncentracija, dažnai sureaguoja saulėje pabuvus ilgiau.

Vartojantiems vaistus ar kosmetiką, kuri gali sukelti nemalonias reakcijas, vaistininkė pataria vengti saulės vonių, nešioti saulės akinius, galvos apdangalą ir kuo daugiau kūno dengiančius laisvus, natūralaus pluošto drabužius. Einant į lauką reikėtų visą kūną ištepti 30 ar 50 SPF apsaugą turinčiais kremais ir kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje.

Vaistų priešai

Vaistų laikymo sąlygos – yra viena svarbiausių sąlygų, norint užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, tad karštą vasarą juos svarbu saugoti ir nuo tiesioginių saulės spindulių bei karščio. Specialistė primena, kad daugeliui vaistinių preparatų tinkamiausia sausa, kambario temperatūros aplinka, kurioje nejuntami dideli temperatūrų pokyčiai. Tad jeigu jums paskirti vaistai, o išsiruošėte į paplūdimį ar ilgesnę kelionę, medikamentus reikėtų įsidėti į nuo saulės ir didelio karščio apsaugančia dėžutę ar rankinę.

„Net jeigu lauke labai karšta, o kartu kiek pakyla ir kambario temperatūra, jokiu būdu nedėkite vaistų į šaldytuvą ar šaltkrepšį, jei informaciniame lapelyje nenurodyta kitaip. Šaltyje laikomus vaistus dėdami į šaltkrepšį, būtinai sudarykite barjerą tarp vaisto ir šaldymo elemento“, – sako R. Molotkova. Keliaujant automobiliu ji primena nepalikti vaistų ant prietaisų skydelio ar sėdynės, kur juos galėtų pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai.

Dėl kelių laipsnių pokyčių nerimauti gal ir nereikėtų, bet jei karštyje išbuvote ilgai, o vėliau patekote į šaltą patalpą (ar atvirkščiai), didelis temperatūrų skirtumas taip pat gali paveikti vaistus. Tokių vaistų rekomenduojama nerizikuoti vartoti. Netinkamos vartoti ir kelionės metu apsitrynusios ar pradėjusios trupėti tabletės, taip pat preparatai, kurie pradėjo keisti spalvą, kvapą ar buvo kitaip pažeisti.

Vaistininkė primena, kad visų vartojimui nebetinkamų vaistinių preparatų negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis – vaistinius preparatus reikėtų atnešti į artimiausią vaistinę, kur bus pasirūpinta saugiu jų sunaikinimu.

Juos patyrusių žmonių pastarąsias kelias dienas gerokai padaugėjo. Pagalbos prireikia ir mieste dirbantiems žmonėms, ir pajūrio poilsiautojams.

„Užvakar trys pacientai kreipėsi dėl saulės ir šilumos smūgio, vakar jau atsirado penki pacientai“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos atstovas Igoris Lukaševas.

Pasak mediko, žmonės kaitros metu turėtų vengti būti saulėje, vartoti daugiau skysčių, negerti alkoholio.

„Rekomenduojame reikalus susitvarkyti iš ryto, kada dar ne taip spigina saulė, arba jau vėliau vakare. Einant į miestą dienos metu turėti galvos apdangalą. Skysčių būtinai vartoti, bet gerti mažais gurkšniais, kad skystis pasisavintų“, – kalbėjo medikas.

I. Lukaševo teigimu, statybose saugiausia dirbti nuo 6 iki 11 valandos, o popiet darbus pradėti nuo 17 valandos.

„Kurie labai nori degintis, rekomenduojame nepamiršti apsaugos kremų, nevartoti alkoholio. Ir aišku daugiau būti pavėsyje. Taip pat rekomenduojame nenešioti sintetinių drabužių, kad drabužiai būtų lengvi“, – kalbėjo jis.

Pasak Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, šiomis dienomis buvo du atvejai, kai žmones iš paplūdimio sušlubavus sveikatai gelbėtojams reikėjo vežti į netoliese esančią sanatoriją pagalbai suteikti.

„Mes turime kol kas problemą su tais poilsiautojais, kurie turi sveikatos problemų. Jie ateina tada, kai saulė pavojinga, gauna saulės smūgį. Ateina be galvos uždangalų, be skėčių – nesisaugo“, – BNS sakė J. Pirožnikas.

Jis pabrėžė, kad mėgautis saule į paplūdimį susiruošę žmonės turėtų gerti daug vandens, prisidengti galvą.

Per rekordinius trečiadienio karščius Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo šeši žmonės. Pajūryje, pasak gelbėtojo, nelaimių kol kas pavyko išvengti, nors besimaudančių yra labai daug.

„Labai daug besimaudančių. Bet mes kontroliuojame situaciją, stebime“, – sakė jis.

Besimaudantiems didelį pavojų šiuo metu kelia kaitrios saulės ir šalto Baltijos jūros vandens derinys, kai žmonės iš karščio staiga pasineria į šaltą vandenį. Pasak gelbėtojo, nors jūros paviršiaus temperatūra gali siekti ir 18 laipsnių, apie dviejų metrų gylyje temperatūra gali būti vos 14 laipsnių.

Šiomis dienomis temperatūra Lietuvoje gali pakilti iki 35 laipsnių. Karščiai turėtų laikytis visą savaitę.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, karštuoju metų laiku turi būti budrūs ir saugoti save visi šalies gyventojai, o ypač tie, kurie atsako už vaikų saugumą ir sveikatą.

„Karščiai gali kelti pavojų ne tik mokinių sveikatai, bet ir kitiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, ligoniams, patiems mažiausiems ar dirbantiesiems atvirame lauke. Dėl to kviečiu būti dėmesingus ir laikytis rekomendacijų, skirtų karščiui jautriems žmonėms, tokių kaip dažniau gerti vandens, dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, ilgai nebūti saulės atokaitoje“, - sako ministras A. Veryga.

Kviečiu būti dėmesingus ir laikytis rekomendacijų, skirtų karščiui jautriems žmonėms.

Ministrui pritaria ir medikai, vasarą susiduriantys su atvejais, kuomet žmonės per karščius pasijunta blogai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė ragina vasarą būti atsargius ir saugoti save bei šeimos narius.

„Karščių metu svarbu dengti galvą šviesiais kvėpuojančiais galvos dangalais, kūno ar veido vietas, kurių pridengti neįmanoma, teptis kremais nuo saulės ir taip išvengti nudegimų. Labai svarbu vartoti daug skysčių – visą dieną ir po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys“, – sako gydytoja T. Kundrotė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vasarą gausiau prakaituojantys žmonės netenka ir elektrolitų – kalio, magnio, natrio. Šios druskos svarbios gerai raumenų, tarp jų ir širdies, veiklai palaikyti, todėl geriant reikėtų nepamiršti ir mineralais prisotinto vandens.

„Taip pat svarbu pažymėti, kad karšti orai daugumą žmonių pritraukia ir prie vandens telkinių, todėl rekomenduočiau prie vandens elgtis atsargiai – į šaltą vandenį nenerti, pirmiau pripratinti kūną. Reiktų nevartoti ir alkoholinių gėrimų, nepalikti vaikų be priežiūros net ir trumpam laikui. Taip išvengsite skaudžių nelaimių, kurių vis dar pasitaiko kiekvieną vasarą“, – rekomenduoja T. Kundrotė.

Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Karščių metu patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę – 35–65 proc. šiltuoju metų laikotarpiu. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos Gražvydės Norkienės teigimu, būnant lauke, patartina riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ar kita priedanga, dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi, ne mažiau 15 SPF, lūpas tepti balzamu su SPF.

„Labai svarbu nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Kaitrią dieną kviečiama stengtis riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos. Patariama vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų“, – sako G. Norkienė.

Sergant širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę. Pravartu pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo. Esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus virš 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai, radus sumišusį ar be sąmonės žmogų – skubiai kreiptis medicinos pagalbos.

Kalbant apie ugdymo įstaigas, SAM primena, kad higienos normos nustato, jog mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, sporto salėje – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė, o kur neįrengta mechaninio vėdinimo sistema – turi būti išvėdinama po kiekvienos pamokos.

„Eurovaistinės“ specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, skųstis sutrikusia širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausia karštas dienas išgyvens vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.

„Mažų vaikų organizmas nėra iki gali susiformavęs, todėl jie ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta gerokai lėčiau, o prakaituojami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų“, – sako vaistinės specialistė. Ji primena, kad maži vaikai troškulio beveik nejaučia, todėl perkaitimo rizika dar labiau padidėja.

Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus, dėl šių vaistų poveikio, suprakaitavus kūną atvėsinti gerokai sunkiau.

Apkrova širdžiai

Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos.

„Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežastis“, – sako specialistė.

Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, būtina eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, nedelsiant kreiptis į medikus.

Pasirūpinti skysčiais

Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.

„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – sako E. Ramaškienė.

Karštą dieną specialistė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Reikėtų nelaukti kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.

Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.

Net ir labai apdairių poilsiautojų čia tyko pakankamai neįvertinama sveikatos problema: saulės smūgis ir perkaitimas, dažnai pasireiškiantis apgaulingais apsinuodijimo simptomais.

Neįvertina saulės galios

Karštis, intensyvūs tiesioginiai saulės spinduliai kelia rimtą pavojų ne tik odai, bet ir visam organizmui. Vaistininkė-vedėja Jolita Skinderskienė pastebi, kad jei žmonės jau išmoko saugotis nudegimų, tai ne visi supranta, jog perkaitimas organizmui yra ne mažiau pavojingas.

„Visi žinome, kas yra peršalimas, tačiau apie priešingą procesą, saulės smūgį ir perkaitimą, kuris iš tiesų organizmui yra net gerokai pavojingesnis, dažnai nesusimąstome. Mūsų organizmas geba pats save sušildyti, tačiau atsivėsinti jam labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija. Tokia būklė ypač pavojinga sveikatai: kūno temperatūra pakyla, darosi bloga, svaigsta galva, prasideda pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės“, – vardija specialistė.

Mūsų organizmas geba pats save sušildyti, tačiau atsivėsinti jam labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija.

Pasak jos, šie simptomai ypač kelionėse dažnai supainiojami su apsinuodijimo požymiais, o tuomet ir neteisingai gydomi.

„Mums kažkodėl kur kas įtikinamiau atrodo, kad atostogaudami galėjome apsinuodyti maistu nei tiesiog perkaisti. Taip, simptomai panašūs, tačiau priežastys – skirtingos. Todėl pajutus galvos svaigimą, pykinimą, bendrą silpnumą verčiau kreipkitės į vaistininkus, kuris padės atsekti tikrąją problemos priežastį ir parinks tinkamą gydymą. Be abejo patartina visada su savimi turėti ir kelionių vaistinėlę“, – pabrėžė vaistininkė.

Neapdairumo kaina – šimtai eurų

Kad perkaitimas, saulės smūgis, nudegimai ar net alergija saulės spinduliams pasireiškia išvykus atostogauti į saulėtus kraštus, pastebi ir draudimo bendrovės ekspertai. Jie pasakoja, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet žmonės, gegužės–rugsėjo mėnesiais išvykę, pavyzdžiui, į Egiptą, dėl karščio sukeltų negalavimų atsidūrė ligoninėje, prarado sąmonę ar sužinojo, kad yra alergiški saulės spinduliams.

Atostogų metu patirti sveikatos sutrikdymai dėl saulės vidutiniškai kainuoja kelis šimtus eurų.

Draudimo bendrovių ekspertai teigia, kad pagrindinė klaida ta, jog žmonės dažnai pervertina savo toleranciją karščiui, o į šiltus kraštus vyksta nepasiruošę.

Anot specialistų, žmonės galvoja, kad, Turkijoje ar Vietname karštis yra kitoks nei pas mus, neva jis ten įprastas, todėl bus lengviau jį ištverti. Žinoma, vietinių gyventojų organizmas yra geriau prisitaikęs, bet jie ir žino, kaip nuo karščio saugotis. Galbūt todėl vietinių Graikijos, Italijos ar Egipto gyventojų vidurdienį ir nepamatysi besideginant paplūdimiuose. Tačiau mes, šiauriečiai, turime pasirūpinti savimi – praverstų pasižiūrėti, kokia yra konkrečios vietos jutiminė oro temperatūra, drėgmės kiekis bei UV indeksas, galiausiai, ar viešbutyje, kuriame apsistosite, veikia kondicionieriai.

Kaip neperkaisti?

Vykstantiems į šiltuosius kraštus vasarą ir norintiems likti sveikiems vaistininkė Jolita Skinderskienė pataria ypatingai vengti karščiausio dienos meto.

„Esant 35–40 laipsnių temperatūrai labai pavojinga būti lauke. Geriausia šį laiką leisti kondicionuojamose, vėsiose patalpose, o į lauką eiti ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, didžiąją dienos dalį, jei tik įmanoma, praleisti pavėsyje. Taip pat labai svarbu padėti savo kūnui kovoti su karščiu: rengtis šilumai pralaidžiais, šviesiais, natūralių audinių rūbais, nestabdyti prakaitavimo stipriais antiperspirantais. Būtina gerti daug vandens bei atidžiai rinktis maistą ir vengti dehidrataciją skatinančių produktų: sūrių, rūkytų, riebių ir keptų gaminių, alkoholio, kofeino, saldumynų“, – primena J. Skinderskienė.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, ypatingai atidūs savo sveikatai karštuose kurortuose turėtų būti tie, kurie turi kraujotakos, endokrininės sistemos, kardiologinių ir inkstų veiklos sutrikimų, taip pat – vyresni ir antsvorio turintys žmonės.

„Karštis alina organizmą: kūnas aktyviau šalina skysčius, dažnėja pulsas, didėja apkrova širdžiai, tad verta į kelionę pasiimti kraujospūdžio matuoklį. Reikia saugotis ir tiesioginių saulės spindulių, vengti aktyvios fizinės veiklos bei dėvėti galvos apdangalus. Kelis kartus per dieną galima vėsintis gaiviu dušu ar baseino, jūros vandeniu, tik nepatartina tuo piktnaudžiauti – vandens temperatūra neturi būti ypatingai žema, kad organizmui nesukeltumėte šoko. Taip pat turėtumėte nepamiršti gerti mineralinio vandens, nes prakaituojant prarandama daug organizmui reikalingų medžiagų“, – primena vaistininkė.

Neringoje palei Kuršių marias savaitgalį vaikštinėjančius gyventojus ir poilsiautojus pasitiko nemalonus vaizdas. Pakrantėje pilna negyvų žuvų.

Pramogautojai fiksavo vaizdus ir dalijosi jais socialiniuose tinkluose.

„Ekologinė katastrofa? Neringos marių pakrantė visa nusėta lavonais“, – rašė viena moteris.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tvirtino, kad situacija dėl negyvų žuvų Kuršių mariose jam žinoma. Tokius panešimus aplinkosaugininkai gavo dar ketvirtadienį.

„Pats plaukiau Kuršių mariomis įvertinti situacijos. Nuplaukiau iki pat Nidos. Pasivaikščiojau pakrante. Pačiose mariose yra kritusios pavienės žuvys. Masinio gaišimo nėra. Žinoma, yra kritusių ir didelių, ir labai didelių, ir mažų žuvų“, – pasakojo viršininkas.

V.Marozas aiškino, kad nėra jokios ekologinės katastrofos. Tai natūralus gamtos reiškinys.

„Po neršto žuvys yra nusilpusios. Staigiai atšilo, gavosi vadinamasis saulės smūgis ir dėl to jos gaišta. Kasmet būna tokia pati situacija“, – tvirtino viršininkas.

V.Marozas atkreipė dėmesį, kad nuo ketvirtadienio pučia rytų vėjas, kuris viską, kas yra vandenyje, suplaka prie Neringos krantų.

„Visos pavienės nugaišusios žuvys susiplakė į vieną masę, krūvą. Dėl to ir atrodo, kad jų labai daug“, – aiškino viršininkas.

Apie situaciją aplinkosaugininkai informavo Neringos savivaldybę. Šios atstovai tvirtino, kad yra buvę ir kur kas sudėtingesnių atvejų, kai negyvas žuvis reikėjo vežti traktoriais.

„Dabar savaitgalis, daugiau žmonių pramogauja. Juos pasitinka tikrai ne koks vaizdas. Kitą savaitę, manau, savivaldybė surinks gaišenas. Vaizdas pagerės“, – teigė viršininkas.

Negyvų žuvų dabar randama ne tik Kuršių mariose. V.Marozas pasakojo kad gaišenos pastebėtos ir Minijoje, Klaipėdos kanale.