Atkurti senieji halės elementai

Jau beveik baigta Sporto halės atnaujinimo darbai. Jie atlikti remiantis pirminiu 1938 m. parengtu projektu ir išlikusia ikonografine medžiaga. Legendinis statinys vėl nudažytas panašia iki tol buvusia gelsva spalva. Sovietmečiu po ankstesnių rekonstrukcijų buvo apmūrytos ir paslėptos laikančiosios lenktos sijos – vienas pagrindinių statinio akcentų. Dabar jos vėl atidengtos, iš lauko matosi ant jų esančios masyvios kniedės.

Įdomu, kad vienu metu čia bus įmanoma organizuoti kelis renginius. Nuo palubių nuleidžiamos specialios akustinės, garsą sugeriančios užuolaidos padalys erdvę iki keturių dalių, kurių kiekviena bus 500 kv. metrų ploto.

Kauno sporto halėje ir toliau galės būti rengiamos sporto varžybos, taip pat konferencijos, mugės, koncertai, kultūros ir neformalaus švietimo veikla. Ši vieta bus atvira bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms, kūrybiniams sumanymams.

Sporto gatvėje – daug naujovių

Daug darbų atlikta ir atliekama netoli halės esančioje Sporto gatvėje. Teritoriją sudaro Sporto gatvėje suformuota aikštė ir teritorija tarp S. Dariaus ir S. Girėno paminklo bei Sporto halės, kur numatyta įrengti sportininkų Šlovės alėją. Vienas iš rekonstrukcijos projekto autorių, architektas Tomas Kuleša yra sakęs, kad naujoje aikštės dangoje rūdinto plieno borteliais kuriama ąžuolo lapo struktūra, kurią užpildys specialiai šiam projektui sukurtos individualios formos betono plokštės.

Ąžuolo lapo motyvą pasirinkome dėl paprastos priežasties – jis simbolizuoja tautos vienybę ir stiprybę.

„Išryškinant sąsajas tarp miesto ir gamtos, kietoje trinkelių dangoje bus suformuoti vejos intarpai, o pakraščiuose – kietos dangos perėjimai į žalią veją, formuojant vaizdą lyg betono plokštės „ištirptų“ žolėje. Ąžuolo lapo motyvą pasirinkome dėl paprastos priežasties – jis simbolizuoja tautos vienybę ir stiprybę“, – sakė T. Kuleša.

Projektas „Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Saugomos Ąžuolyno vertybės

Preciziškumu išsiskiria šalia minėtų objektų esančio Kauno Ąžuolyno parko infrastruktūros atnaujinimas. Jis įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Parko vertybė – senieji ąžuolai ir juose gyvenantys reti bei saugomi vabzdžiai – niūriaspalviai auksavabaliai. „Čia infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas, bet šiuo atveju vykdomas itin atsargiai ir apskaičiuotai. Visi darbai suplanuoti taip, kad nenukentėtų ąžuolai ir kiti reti augalai, čia gyvenančios nykstančių paukščių ir vabalų rūšys. Darbams bus pasitelkta tik mažoji technika bei griežtai laikomasi aplinkosaugininkų rekomendacijų“, – yra sakęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Parko infrastruktūros gerinimui bei rekonstrukcijai numatyta 5,6 mln. eurų iš ES fondų, Vyriausybės ir Savivaldybės biudžetų. Atnaujinant parką bus išsaugotas esamas takų tinklas – per visą Ąžuolyno ilgį nusidriekusi lenkta alėja su daugybe atsiskiriančių ir tarp storakamienių medžių vingiuojančių takelių. Numatyta atnaujinti esamų asfalto takų dangą, o natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinami užpilant juos skaldele. Tai užtikrins saugią aplinką ąžuolams.

Parke taip pat atsiras naujas dviračių takas. Jis bus nutiestas taip, kad vingiuotų saugiu atstumu nuo vertingų želdinių, vaikų žaidimo aikštelių ir pėsčiųjų zonų.

Projektas „Kompleksiškas Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas, pritaikant ją visuomenės poreikiams“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Straipsnis parengtas už projekto Nr. 2020CE16BAT099 „Informavimo priemonių ciklas apie ES sanglaudos politiką ir jos poveikį piliečių gyvenimo kokybei“ lėšas. Projektą įgyvendina Kauno kolegijos Verslo fakultetas.

Šiemet greta legendinių objektų planuojama pradėti ir lengvosios atletikos maniežo statybas, tad jau greitai su unikaliu Ąžuolyno parku besiribojanti teritorija taps išskirtine sporto ir kultūros renginių erdve Lietuvoje.

Pokyčiai S. Dariaus ir s. Girėno stadione

Kas padaryta?

    Atlikta apie du trečdaliai visų darbų – nutiestos požeminės komunikacijos, įrengti tvirti pamatai, naujos betoninės atramos, laikančios sienos ir perdangos.

 Baigiamas dengti stogas virš tribūnų, montuojamos žiūrovų kėdės.

Įstiklintos VIP ir žiniasklaidos tribūnų vitrinos, tęsiami vidaus patalpų darbai – liejamos grindys, klojamos plytelės, montuojamos pertvaros, dažomos sienos.

Būsimoje futbolo aikštėje išvedžiota 33 km šildymo vamzdelių, supilta apie 90 proc. juodžemio, lyginamas plotas žaliai vejai pakloti.

Kokios naujovės laukia?

Dariaus ir Girėno stadionas bus didžiausias Lietuvoje ir moderniausias Baltijos šalyse – atitiks aukščiausius UEFA 4 kategorijos reikalavimus.

Pasikeitusioje erdvėje vyks ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.

Futbolo rungtynes ir lengvosios atletikos varžybas čia stebės iki 15 tūkst. žiūrovų, o muzikinius pasirodymus – dukart didesnė publika.

Natūrali žalioji veja turės šildymo ir laistymo sistemas, todėl futbolininkai aikštėje galės žaisti bet kuriuo metų laiku.

Greta – lengvaatlečiams skirti bėgimo takai, disko ir kūjo metimo sektoriai bei šuolio rungčių įrenginiai.

Patogesnės vidaus patalpos ir infrastruktūra – iš pagrindų atnaujinti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.

Sporto ir laisvalaikio kompleksą Žaliakalnyje papildys baigiama rekonstruoti Sporto halė, tvarkomas Ąžuolynas bei atnaujinama Sporto gatvės aikštė.

Per kelerius metus šalia iškils modernus lengvosios atletikos maniežas – statybos prasidės jau šiemet.

Planuojamas stadiono atidarymas – 2022-ųjų vasarą.

Lėšų neatgavusių įmonių gali būti apie 20.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pavaduotojas Tadas Mikelionis sako žinąs apie turkų paliktas skolas, bet padėti verslininkams esą nėra galimybių, o Turkijos įmonė liko skolinga maždaug 20 bendrovių.

Kai kurie pinigų neatgavę verslininkai sako, kad skolas bandys išsiieškoti Turkijos teismuose, tačiau pripažįsta, kad teisinė kova gali užtrukti ir nebūtinai bus sėkminga.

Pavyzdžiui, restorano "Miesto sodas", kuris stadione dirbusiems darbuotojams maistą ruošė ilgiau kaip metus, vadovas Gintautas Ruminas sako, kad už maistą nebuvo mokėta apie pustrečio mėnesio.

Dabar savivaldybė ieško naujo stadiono rekonstrukcijos rangovo ir planuoja ją baigti kitų metų pabaigoje.

Šį sausį Kauno miesto savivaldybė nutraukė 2018 m. pasirašytą 46 mln. eurų vertės sutartį su S.Dariaus ir S.Girėno stadioną stačiusia turkų įmone "Kayi Insaat". Vienas iš motyvų – darbų grafiko nesilaikymas.

Savivaldybės teigimu, bendrovė iš Turkijos buvo įsipareigojusi atvežti 400 darbininkų ir didžiąją dalį statybinės technikos, tačiau tokių pajėgų iki šiol nėra, o technika nuomota iš Lietuvos subrangovų.

Be to, savivaldybė teigia gavusi turkams adresuotų kreditorių pretenzijų dėl neatsiskaitymų už statybines medžiagas, projektavimo darbus bei kitas paslaugas. Nesumokėta ir už darbininkams tiekiamą maistą. Su dauguma subrangovų savivaldybė atsiskaito tiesiogiai, o Turkijos įmonei už visus iki šiol atliktus darbus sumokėta 8,5 mln. eurų.

Skelbs naują konkursą

Kauno stadiono rekonstrukcija metų pradžioje netikėtai sustojo. Turkijos bendrovė "Kayi Construkction" nemokėjo darbuotojams atlyginimų, todėl jie rinkosi į bado streikus. Savivaldybė neapsikentusi tokios situacijos, nutraukė sutartį. Dabar bus ieškomi nauji rangovai, kurie turės užbaigti statybos darbus.

"Nutraukus sutartį su turkų bendrove, pastaruosius keletą mėnesių "Kauno planas" ruošė savo parengto techninio projekto atnaujinimą. Jame išminusuojami Turkijos bendrovės atlikti darbai.

Svarbu pabrėžti, kad naujasis konkursas bus skelbiamas, kad būtų įgyvendinta neatliktų darbų dalis", – "Kauno dienai" teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Jis nurodė, kad rangos darbų konkursą planuojama paskelbti artimiausiu metu, kai bus galutinai paruošta visa būtina dokumentacija.

"Rangovą tikimės turėti per keletą mėnesių nuo konkurso paskelbimo. Skaičiuojama, kad darbų liko dar maždaug aštuoniolikai mėnesių. Būtent po tiek laiko norėtume atidaryti rekonstruotą S.Dariaus ir S.Girėno stadioną", – apie norimą atidarymo datą užsiminė T.Metelionis.

Atlikti darbai

S.Dariaus ir S.Girėno stadione Turkijos kompanija dirbo nuo 2018 m. spalio. Per tą laiką buvo nugriautos senos ir apgriuvusios stadiono konstrukcijos. Į viršų pradėjo stiebtis naujos tribūnos.

Miesto savivaldybės atstovai dienraščiui nurodė, kad turkai kartu su subrangovais atliko tikrai nemažą dalį darbų. Štai stadiono prieigose buvo demontuoti seni, susidėvėję teniso kortai. Šioje vietoje iškasta požeminė automobilių aikštelė. Atlikti visi jos konstrukcijų darbai, įskaitant montavimą, betonavimą, ir gelžbetoninės perdangos surinkimą. Būsimoje požeminėje automobilių aikštelėje atlikti statinio vidaus ir lauko inžinerinių tinklų montavimo darbai, įrengta lietaus kanalizacija, drenažas, vandentiekis, siurblinės, naftos gaudyklės.

Pagal projektą numatyta, kad žiūrovai varžybas galės stebėti iš visų pusių. Tam reikėjo statyti atskirą tribūnų sektorių. Jau dabar galima matyti, kad iškilę VIP tribūnos kontūrai, stogas.

Lygiagrečiai buvo tvarkoma ir pati stadiono erdvė. Turkų kompanija demontavo susidėvėjusius statinio elementus, atidengė laikančiąsias s konstrukcijas, pamatus, grindų pagrindus. Praeiviai dabar gali stebėti, kaip iš buvusių tribūnų liko tik stūksančios betono konstrukcijos, ant kurių seniau buvo sumontuotos visos žiūrovų kėdės.

Taip pat savivaldybės atstovai nurodė, kad buvo atlikti statinio konstrukcijų laikomosios galios laboratoriniai tyrimai, grunto tyrimai ir statinio atskirų konstrukcijų elementų projektavimas.

Kokie darbai liko?

Naujasis rangovas turės tęsti pradėtus darbus. Jų – liko nemažai.  Savivaldybės atsiųstame komentare teigiama, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadione liko senosios rekonstruojamos dalies konstrukcijų, inžinerinių tinklų, apdailos darbai. Taip pat naujiems rangovams teks įrengti dangą. Seniau skelbta, kad stadione bus dirbtinė, šildoma veja, tad bus galima turėti ilgesnį sporto sezoną.

Skaičiuojama, kad darbų liko dar maždaug aštuoniolikai mėnesių.

Dar laukia VIP tribūnos inžinerinių tinklų ir apdailos darbai. Ant požeminės automobilių saugyklos dar reikės naujai įrengti teniso kortus.

Teismo sprendimas

"Kauno diena" primena, kad miestui nusprendus nutraukti sutartį su Turkijos kompanija, kuri vykdė stadiono statybos darbus, buvę rangovai kreipėsi į teismą, tačiau užuojautos nesulaukė. Teismas nusprendė, kad miestas turėjo teisę nutraukti sutartį.

Kauno apygardos teismas kovo 24 dieną atmetė bendrovės skundą, kuriuo ji prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėta. "Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, ieškovui pažeidus esmines sutarties sąlygas", – skelbta spaudos pranešime.

Teisėjai nurodė, kad šių metų sausio pradžioje, likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki darbų atlikimo termino pabaigos, įmonė buvo atlikusi tik apie 28 proc. visų numatytų darbų. Teismas pripažino, kad įmonės darbuotojams ir subrangovams atsisakant dirbti dėl neatsiskaitymų už atliktus darbus, turkų bendrovė objektyviai negebės atlikti likusių darbų per keturis mėnesius ir neįvykdys sutarties.

Kauno savivaldybė priėmė sausio pradžioje nusprendė nutraukti 2018 m. pasirašytą 46 mln. eurų vertės sutartį su Turkijos kompanija. Vienas iš motyvų – darbų grafiko nesilaikymas.

Savivaldybės teigimu, bendrovė iš Turkijos buvo įsipareigojusi atvežti 400 darbininkų ir didžiąją dalį statybinės technikos, tačiau tokių pajėgų, iki nutraukiant sutartį, nebuvo, o technika nuomota iš Lietuvos subrangovų.

Be to, savivaldybė teigia gavusi turkams adresuotų kreditorių pretenzijų dėl neatsiskaitymų už statybines medžiagas, projektavimo darbus ir kitas paslaugas. Nesumokėta ir už darbininkams tiekiamą maistą. Su dauguma subrangovų savivaldybė atsiskaito tiesiogiai, o Turkijos įmonei už visus iki šiol atliktus darbus sumokėta 8,5 mln. eurų.

Darbų vykdytojai sako, kad turi visus reikalingus leidimus, o šalinami medžiai - invaziniai. Nepaisydami to gyventojai skundžiasi, o aplinkosaugininkai domisi, ar išties viskas legalu.

Kauniečiai dėl medžių kirtimo bendros nuomonės neturi. vieni žalumos gaili, kiti mato vykdomų darbų naudą.

Stadiono rekonstrukcija planuojama baigti po mažiau nei 20 mėnesių.

S.Dariaus ir S.Girėno stadione statybininkai darbuojasi jau pusantro mėnesio. Iš pradžių išardytos kėdės, dabar sunkioji technika griauna tribūnas ir ruošia vietą naujų statyboms.

Valdo Kasperavičiaus nuotr.

2019 metais stadiono rekonstrukcijai Vyriausybė biudžete yra numačiusi 1,7 mln. eurų. 

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Artėja terminas

"Turėti normalų stadioną, dėl kurio nebūtų gėda, yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Šiandien turime statybos leidimą, parengtą techninį projektą ir vyksta viešųjų pirkimų konkursas. Po rekonstrukcijos tai bus visiškai naujas stadionas – geriausias Lietuvoje, aukščiausios kategorijos", – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Susidomėjimas vienu didžiausių Kauno miesto projektų ganėtinai didelis. Statybos bendrovių atstovai dažnai atvyksta į stadioną ir vietoje įvertina dabartinę objekto būklę bei galimus rekonstrukcijos iššūkius.

"Potencialūs rangovai užduoda daug ir įvairių klausimų. Maždaug apie 20 per dieną. Daugiausia domisi techniniais dalykais. Atvykę į vietą gali savo akimis įvertinti tribūnų, aikštės būklę ir kitus dalykus. Taip lengviau jiems nuspręsti, ar bus pajėgūs sutvarkyti tokį grandiozinį objektą", – pasakojo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovas Giedrius Bielskus.

Kiek bus konkurso dalyvių ir kokie jų pasiūlymai, paaiškės lapkričio viduryje, atplėšus vokus su pasiūlymais. Konkurso sąlygomis domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio statybos kompanijos.

"Manau, kad rangovai bus tikrai stiprūs ir nekils didelių nesklandumų vykdant projektą. Čia juk ne angarą pastatyti, o stadioną, kuriam taikomi labai aukšti reikalavimai. Tad reikia turėti specifinių žinių", – pastebėjo G.Bielskus.Niūrus vaizdas

Kol kas didžiausias šalies stadionas nespindi. Lankytojus ir sportininkus jis pasitinka apšiurusiomis sienomis. S.Dariaus ir S.Girėno stadiono danga paskutinį kartą tvarkyta beveik prieš 50 metų, bėgimo takeliai buvo atnaujinti 2005 m. Po to atlikti vos keli kosmetiniai padailinimai.

Dėl netinkamos grindinio dangos Kaunas prarado galimybę čia surengti Lietuvos ir Anglijos futbolo rungtynes. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) įvertino S.Dariaus ir S.Girėno stadiono būklę ir priėmė sprendimą geriau rungtynes rengti mažesniame Vilniaus stadione. Tai tik vienas atvejis, kai miestas prarado ne tik turistus, jų pinigus, bet ir prestižą, negalėdamas pasiūlyti vietos aukščiausio lygio sporto rungtynėms.

"Daug metų vyko diskusijos dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos, tačiau buvo apsiribota tik kosmetiniais atnaujinimo darbais. Po renovacijos sporto kompleksas taps modernus, geriausias Lietuvoje, atitinkantis tarptautinius standartus: UEFA Futbolo federacijos keliamus IV kategorijos stadionų reikalavimus ir lengvosios atletikos II kategorijos varžybų standartus. Tad visos tarptautinės varžybos, kurios dabar vyksta kituose šalies stadionuose, vyks pas mus", – įsitikinęs G.Bielskus, kuris pridūrė, kad po stadiono rekonstrukcijos Kaunas išgelbės visą šalį nuo nuolat patiriamos gėdos, kad neturi padoraus aikštyno.

(Tomo Raginos nuotr.)

Erdvė bendruomenėms

"Kauno diena" kartu su S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovu ekskursiją po paskutines dienas skaičiuojantį senąjį stadioną pradėjo nuo cokolinio aukšto. Čia niūru, nelabai šviesu, tačiau po rekonstrukcijos šis aukštas bus atiduotas bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, tad gyvybės ir jaukaus šurmulio tikrai netrūks.

Nuliniame aukšte įsikurs ir bendradarbystės erdvė. Suplanuota, kad cokoliniame aukšte esančios erdvės bus nuolat atviros ir veiks ne tik renginių stadione metu.

"Viso pastato perimetru vidinėje pusėje numatomas įvairias zonas sujungiantis koridorius. Šiaurinė dalis bus skirta neprofesionalaus sporto kompleksui, užtikrinant galimybes visuomenės nariams gauti sveikatinimo paslaugas. Bus įrengtos sporto patalpos su treniruokliais, suplanuotos įvairių grupinių užsiėmimų sporto patalpos. Praplečiamoje šiaurės vakarų pastato dalyje bus stadiono centro lankytojų patalpos, už jų – bendruomenės namų, kuriose numatyti kabinetai ir nedideliems renginiams skirtos zonos", – pasakojo G.Bielskus.

Kas keisis?

Po rekonstrukcijos S.Dariaus ir S.Girėno stadionas bei jo prieigos pasikeis neatpažįstamai. Projekte numatoma išplėsti esamas tribūnas ir pastatyti naujas, padidinant bendrą sėdimų vietų žiūrovams skaičių nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst.

Visos tribūnos bus sujungtos ir uždengtos bendru ovalo žiedo formos stogu. Dar viena didelė naujovė – šildoma danga.

"Bus rekonstruojama esama potribūninė erdvė. Visos tribūnos bus sujungtos ir uždengtos bendru ovalo žiedo formos stogu. Dar viena didelė naujovė – šildoma danga. Tad futbolo sezonas pailgės, nes atšalus orams galėsime pradėti šildyti aikštę. Čia bus natūrali danga", – vaikščiodamas po dabartinį stadioną pasakojo G.Bielskus.

Bus pakeistos ir esamos kėdės, tribūnos, turėklai, sutvarkyti privažiavimo keliai bei stadiono prieigos. Viskas bus pritaikyta ir žmonėms su negalia. Po rekonstrukcijos neliks į stadioną vedančio tiltelio. Tuomet visu savo grožiu atsivers legendinės Kauno sporto halės pastatas. Dabar pro tiltą matyti tik halės kasos.

"Dėl žiūrovų saugumo ir sklandaus lankytojų srautų reguliavimo, ypač tarptautinių futbolo rungtynių metu, tribūnas galima suskirstyti į penkis sektorius, kurie galės funkcionuoti nepriklausomai vienas nuo kito. Kiekvienam sektoriui numatomos atskiros įeigos, maitinimo ir prekybos paslaugų zonos, tualetai.

Vietoj dabartinės betoninės švieslentės bus įrengtos VIP tribūnos. Čia bus ir futbolininkų persirengimo kambariai, žurnalistų erdvės. Tai nebus vientisos tribūnos, pro tarpus galėsime matyti ąžuolyno grožį", – būsimus pasikeitimus vardijo G.Bielskus.

Sporto centras įsikūręs įspūdingoje vietoje, didžiausiame Europos ąžuolyne, todėl pastato architektūriniai sprendimai pritaikyti prie aplinkos. Savitumo ir išskirtinį dizainą pastatui suteiks mediniai elementai.

"Tiek išorę, tiek tribūnų betonines konstrukcijas paslėps medis. Stadionas įsilies į bendrą aplinką. Tai bene svarbiausias projektuotojų sprendimas", – pastebėjo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovas.

Pagal projektą numatyta keisti ir stadiono apšvietimą. Po rekonstrukcijos jis bus dviejų lygių – apšvies lengvosios atletikos zonas, bėgimo takus ir pačią futbolo aikštelę. Apšvietimas atitiks visus tarptautinius reikalavimus, tad varžybos galės tęstis ir sutemus.

(Projekto autorių nuotr.)

Halės rekonstrukcija

Didžiausias dėmesys dabar skiriamas stadionui, tačiau pertvarkų sulauks ir Kauno sporto halė. Šiuo metu ruošiamas daugiafunkcio centro techninis projektas. Sporto halės patalpos bus pertvarkomos.

"Planuojame, kad patalpos padidės, nes bendrą erdvę ir vietas žiūrovams bus galima transformuoti pagal poreikį ir renginio pobūdį. Senųjų tribūnų neliks, o nauji sektoriai bus mobilūs, todėl erdvę bus galima pritaikyti tiek aukščiausio lygio sporto varžyboms, tiek koncertams, spektakliams, parodoms ar kitai kultūrinei veiklai. Manau, ši vieta taps vienu didžiausių miesto traukos centrų", – sakė G.Bielskus.

Be to, planuojama sutvarkyti aikštę šalia S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro ir pritaikyti ją renginiams bei visuomenės poreikiams, įrengiant pėsčiųjų takus ir želdinius, rekonstruojant apšvietimą, automobilių aikšteles prie Ąžuolyno gatvės.

Kauno sporto halės rekonstrukcija turėtų prasidėti kitais metais. Jos sąnaudos gali siekti 7 mln. eurų.

Finansavimo gairės

Numatyti trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai: ES fondų investicijos, Kauno miesto ir Valstybės investicijų programos lėšos.

Premjeras yra žodžio žmogus. Dėl stadiono jis davė žodį ne tik man, bet ir visai Lietuvai.

Vyriausybės atstovai buvo išgąsdinę ne tik kauniečius, į Valstybės investicijų programą neįtraukdami S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos.

Po pokalbio su Kauno miesto meru V.Matijošaičiu premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo, kad pinigų šiam objektui tikrai bus skirta, tačiau iki šiol dar nėra aiški suma.

"Primenu, kad ministras pirmininkas S.Skvernelis viešai jau yra pasakęs, kad lėšos S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai bus skirtos. Tačiau, kaip premjeras ir minėjo, laukiama galutinio projekto ir informacijos, kaip ir kiek Kaunas prisidės prie šio projekto. Tada ir bus galima konkrečiau kalbėti apie sumas, kokiomis prie projekto prisidės Vyriausybė, per kokias programas, kokiais terminais ir pan. Preliminariai planuojama, kad finansavimas galėtų būti skiriamas per dvejus metus", – "Kauno dienai" teigė Vyriausybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas.

"Premjeras yra žodžio žmogus. Dėl stadiono jis davė žodį ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Jokių abejonių dėl šio klausimo neturiu", – įsitikinęs Kauno meras V.Matijošaitis.

Skaičiuojama, kad viso stadiono rekonstrukcija kainuos apie 14 mln. eurų.

„Turėti padorų stadioną yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Šiandien turime statybos leidimą, parengtą techninį projektą ir pradedame viešųjų pirkimų konkursą. Po rekonstrukcijos tai bus visiškai naujas stadionas: tai bus geriausias Lietuvoje, aukščiausios, ketvirtosios, kategorijos stadionas“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, po rekonstrukcijos stadionas bus tinkamas didžiausiems pasaulio sporto renginiams bei koncertams, į kuriuos galės tilpti 30 tūkstančių žiūrovų. Atgimusiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst. Absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projektuotojų sprendimas – medinė fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir padėsianti stadionui įsilieti į Žaliakalnio kraštovaizdį.

„Didžiausi pokyčiai, kurie nusimato rekonstrukcijoje, – šildoma natūrali danga, šiuolaikinis apšvietimas, atitinkantis visus reikalavimus, stogas virš visų tribūnų, parkavimo aikštelė“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pasak jo, griovimo darbus tikimasi pradėti jau kitų metų pradžioje, o rekonstrukciją baigti 2019 metų pradžioje arba viduryje.

„Šįmet didžiųjų pinigų nereikės. Pradėsime nuo griovimų darbų. Finansinę naštą tikimės pasidalinti su valstybe. Kitą savaitę skelbsime konkursą statybininkams, iš kurių paprašysime gerų kainų ir kokybės. Dalyvauti konkurse kviesime ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijas“, – teigė G. Petrauskas.

Planuojama, kad stadiono rekonstrukcija kainuos 25 mln. eurų. 5 mln. eurų gauti iš Europos Sąjungos fondų, o likusią sumą savivaldybė tikisi su Vyriausybe pasidalinti pusiau: po 10 mln. eurų.

Projektui paramos tikėtasi sulaukti iš Vyriausybės, tačiau laikantis principo iš Valstybės investicijų programos nefinansuoti naujai pradedamų projektų, jam šiemet pinigų neskirta. Nepaisant to, savivaldybė žada rekonstrukciją pradėti savarankiškai, o finansavimo jam tikisi kitais metais.

Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento, besirūpinančio Vyriausybės investicijų projektais, direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, kol kas nėra aišku, ar projektas kitais metais galėtų tikėtis paramos.

Didžiausi pokyčiai, kurie nusimato rekonstrukcijoje, – šildoma natūrali danga, šiuolaikinis apšvietimas, atitinkantis visus reikalavimus, stogas virš visų tribūnų, parkavimo aikštelė. 

„Iki rudens pirminiai investicijų programos projektai yra šių metų lygmenyje – laikomasi drausmės, kad kitais metais turėtų būti finansuojama ir baigiama kuo daugiau šiuo metu vystomų projektų“, – sakė jis.

Be to, pagal esamus planus, pasak jo, kitais metais 3 mln. eurų gali mažėti Vyriausybės investicinių projektų biudžetas.

Prieš 92 metus statytame stadione po rekonstrukcijos vietų skaičius padidės nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., o koncertų metu galės tilpti apie 30 tūkst. žmonių.

Šio projekto finansavimas Kaunui buvo paskirtas 2016 metais, tačiau tuomet nespėjus laiku baigti viešųjų pirkimų procedūrų, jį norėta perkelti į šiuos metus. Tačiau, pasikeitus Vyriausybės sudėčiai ir peržiūrėjus lėšų skyrimo tvarką, finansavimas nebeskirtas.

S.Dariaus ir S.Girėno stadionas pastatytas 1936 metais, 1969–1979 metais jis rekonstruotas.

Artimiausius du mėnesius visi, norintys pamatyti, kaip S.Dariaus ir S.Girėno stadionas atrodys po rekonstrukcijos, prekybos centro „Akropolis“ pirmajame aukšte galės apžiūrėti kelias dešimtis kartų sumažintą stadiono kopiją, sukurtą naudojant 3D technologiją.

Toks sprendimas priimtas laikantis bendro principo iš Valstybės investicijų programos nefinansuoti naujai pradedamų projektų, o lėšas koncentruoti jau pradėtiems darbams, BNS sakė finansų viceministras Darius Sadeckas.

„Kadangi šis projektas yra naujas, jis pateko tarp tų penkių, kurių siūlėme nefinansuoti – visi tie projektai yra nauji“, – sakė viceministras.

Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad rekonstrukcijos projekto vertė siekia 9,1 mln. eurų.

Kauno atstovai teigia, kad rekonstrukcija rudenį prasidės, o centrinės valdžios paramos tikimasi sulaukti 2018-aisiais. Savivaldybė planuoja, kad stadione po rekonstrukcijos bus 15 tūkst. vietų.

„Mes tikrai rekonstrukciją pradėsime ir planuojame pradėti rudenį. O dėl finansavimo neskyrimo, kol kas mūsų tokios žinios nepasiekė, bet didelės tragedijos dėl to nėra ir finansavimo šiam investiciniam projektui tikėsimės kitais metais“, - BNS sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius sakė, kad stadiono perspektyvos dėl finansavimo kitais metais turėtų paaiškėti gegužę.

„Finansų ministerija parengs aiškesnius kriterijus dėl objektų įtraukimo į Vyriausybės įgyvendinamų investicijų projektų 2018 metams ir jeigu mes to sulauksime, tuomet pamatysime, kiek konkrečiai šis objektas atitinka šiuos kriterijus ir gali pretenduoti. Projektas turėtų atsirasti iki gegužės – tada gal ir matytųsi šio projekto perspektyvos aiškesnės“, – sakė jis.

E.Urbanavičius sakė, kad jo vadovaujamas departamentas rekonstrukciją buvo įtraukęs į pernai metų finansuotinų objektų sąrašą, tačiau įstrigus procedūroms siūlyta tai perkelti į šiuos metus.

„Savivaldybei praeitais metais nepavyko susitvarkyti su konkursine dalimi, su viešaisiais pirkimais, jie neužbaigė procedūrų, neįsisavino pinigų, mes pranešėme, kad šias lėšas perkelsime į šiuos metus“, – sakė jis.

Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ projektuotojai balandį turėtų baigti stadiono rekonstrukcijos techninį projektą, dar iki mėnesio užtruks jo ekspertizė, o po jos Kauno miesto savivaldybė skelbs statybos darbų konkursą.

Savivaldybė darbus planuoja pradėti spalį ir juos pabaigti iki 2018 metų pabaigos.

Po rekonstrukcijos S.Dariaus ir S.Girėno stadione  esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkstančių. Techniniame projekte numatyta, kad visos tribūnos bus uždengtos stogu.

Stadionas pastatytas 1936 metais, 1969–1979 metais jis rekonstruotas.

„Turite labai sudėtingą ir sykiu itin svarbią užduotį – sudominti žmones, kad jie norėtų lankytis atnaujintame moderniame stadione. Jis stovi unikalioje vaizdingoje vietoje, todėl tai turi tapti visuomenės traukos objektu. Kaune turite dvi miesto komandas, tad ši erdvė turi tarnauti ir joms. Tai išties ambicingas iššūkis, kurio įgyvendinimas priklauso nuo finansinių galimybių ir daugelio kitų aspektų“, – kalbėjo B. Veenbrinkas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo „Žalgirio“ areną, kaskart į krepšinio rungtynes ir kitus sporto bei pramoginius renginius sutraukiančią tūkstančius žiūrovų. Žvelgdamas į architektų komandos parengtus S. Dariaus ir S. Girėno stadiono projektinius pasiūlymus bei vizualizacijas, svečias vieną po kito vardijo savo pastebėjimus ir rekomendacijas. Anot jo, didžiuliame daugiafunkciame komplekse žūtbūt turi atsirasti erdvė šeimoms ir būtent vaikams, mat šie yra auganti nauja ateities sirgalių karta.

Pasak B. Veenbrinko, išskirtinio dėmesio reikalauja užsienio komandų aistruoliams skirtos tribūnos. Ekspertas prognozuoja, kad po stadiono atnaujinimo Kaunas vis dažniau ir gausiau sulauks svečių, atvykstančių iš svetur. Tai reiškia didelį potencialą ne vien šalies futbolo bendruomenei, bet ir visam Kauno miestui.

„Laukia labai didelis ir sudėtingas procesas, – pabrėžė ilgametę tarptautinę patirtį sukaupęs futbolo stadionų ekspertas. – Viena aišku, kad Kaunas turi išsikėlęs sau įspūdingą tikslą. Džiaugiuosi, kad UEFA atstovai gali prie jo prisidėti savo žiniomis, patirtimi ir patarimais“.

„Rekonstravę S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, užpildysime didelę spragą visoje Lietuvoje – turėsime talpią, modernią, šiuolaikinių standartų erdvę futbolui ir kitiems aukšto lygio sporto renginiams. Kita vertus, per metus stadione turėsime iki 10 aukščiausio lygio masinių sportinių renginių, todėl didelis iššūkis bus užtikrinti, kad šis objektas būtų gyvybingas ir naudingas miestui ištisus metus“, – akcentavo Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.

UEFA eksperto vizitą inicijavusios Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Edvino Eimonto tikinimu, LFF nežada likti nuošalyje stadiono rekonstrukcijos darbų klausimuose. LFF vadovas džiaugėsi, kad pavyko per kelias savaites pasikviesti tokio lygio ekspertą, kurio patirtis ir rekomendacijos buvo labai reikalingi. LFF tikisi, jog problemą, kur kitais metais priimti Anglijos ir Škotijos rinktines bei jų sirgalius, pavyks išspręsti laiku atlikus Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbus.

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas didžiausiame Europoje miesto ąžuolyne Kaune pastatytas prieš daugiau kaip 90 metų. Jo atnaujinimo projektą rengiantiems architektams teko sudėtinga užduotis modernizuoti erdvę jos paskirtį išsaugant ne vien futbolui, bet ir lengvajai atletikai bei kitiems renginiams. Stadiono rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti šį rudenį. Planuojamos investicijos siekia apie 15 mln. eurų.

Antradienio pavakarę miesto savivaldybėje kauniečiams pristatytas teritorijos, kurioje yra S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, detalusis planas. Tai būtina procedūra ruošiantis rekonstruoti šį objektą. Darbus ketinama pradėti dar šiemet.

Žaliakalnyje, Perkūno al. 5, esančio sklypo detalus planas buvo patvirtintas 2013 m. Jis buvo rengiamas atsižvelgiant į tuometinius planus S. Dariaus ir S. Girėno stadioną rekonstruoti minimaliai: pastatyti VIP tribūną ir stadiono vietų skaičių padidinti iki 12,5 tūkst.

Pernai naujoji miesto valdžia nusprendė imtis kur kas rimtesnės stadiono rekonstrukcijos padidinant žiūrovų vietų skaičių iki 16 tūkst., taip pat įrengiant stogą virš tribūnų. Savivaldybės duomenimis, tam buvo būtina koreguoti detalųjį planą. Detaliojo plano korekcijų taip pat reikėjo nusprendus vietoj apšilimo aikštės statyti lengvosios atletikos maniežą su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Detaliojo plano korekcijos buvo užbaigtos prieš mėnesį. Tai atliko savivaldybės įmonė „Kauno planas“. Visą mėnesį žmonės galėjo susipažinti su plano sprendiniais internete. Kaip skelbė savivaldybė, nuo kovo 15 iki 22 d. detaliojo plano ekspozicija vyko Žaliakalnio seniūnijoje, Partizanų g. 5, ir Kauno miesto savivaldybės skelbimų lentoje, Laisvės al. 96. Kovo 22-ąją savivaldybėje surengtas viešas plano svarstymas su visuomene.

„Detalusis planas papildytas naujais statiniais ir užstatymo zonomis, kad stadionas atitiktų FIFA reikalavimus“, - sakė projekto vadovas Vilius Paipalas. Anot jo, dabartiniame stadione, kur telpa apie 10 tūkst. žiūrovų, FIFA varžybos negali būti rengiamos.

Skelbiama, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas, o pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių buvo galima teikti raštu iki viešo svarstymo su visuomene pabaigos.

Projekto vadovas pristatė, kad stadiono žiedo kontūras nesikeis. Esamos tribūnos bus uždengtos stogu, taip pat bus pastatyta VIP tribūna, o erdvė po ja bus panaudotas varžybų teisėjams ir stadiono personalui.

„Halė lieka tokia, kokia yra, prie jos niekas nebus statoma. Pagrindinis žiūrovų patekimas į stadioną numatytas iš Sporto g. “, - dėstė V.Paipalas. Anot jo, ruošiamasi renovuoti aikštės dangą ir kitus stadiono įrenginius.

Projektuojamos ir automobilių parkavimo vietos. Požeminė aikštelė bus įrengta toje vietoje, kur vietoj apšilimo aikštelės iškils lengvosios atletikos maniežas. Automobilių parkavimas taip pat numatytas prie Dainų slėnio ir Zoologijos sodo.

„Greta stadiono automobilių parkavimui surinktume apie 1300 vietų“, - sakė V.Paipalas. Jo manymu, su automobiliu nebūtina važiuoti iki pat stadiono, tad vykstant didesniems renginiams reikėtų pagalvoti apie visuomeninio transporto maršrutus.

„Stadionas turi turėti savo įvaizdį, savo kokybę ir vietų skaičių žiūrovams. Jeigu atsisakome šio stadiono ir bandome kurti naują stadioną kažkur Aleksote ar dar kur nors, šitas stadionas pasmerktas mirti. Jis merdi ir dabar“, - pastebėjo „Kauno plano“ atstovas. Pasak jo, norint rekonstruoti, jį reikėtų padaryti tokiu sporto kompleksu, kuriame galėtų vykti pasaulinio lygio sporto varžybos.

Pasak V.Paipalo, lengvosios atletikos maniežas galės tarnauti ir Lietuvos sporto universitetui, kuris dabar neturi tinkamos bazės.

„Stadionas turi sklypą ir susiformavusius statinius. Detalųjį planą papildome VIP tribūna ir lengvosios atletikos maniežu“, - sakė V.Paipalas ir pabrėžė, kad naujos invazijos į Ąžuolyną nebus.

„Ką naujas maniežas pasiūlys studentams, ko neturi sporto halė? Ar atliktas transporto pralaidumo monitoringas?“ - teiravosi šalia stadiono gyvenantis architektas Audrys Karalius.

„Sporto halė netenkina poreikių kaip lengvosios atletikos maniežas. Maniežas Aušros g. nebeatitinka reikalavimų. Kaune pagal poreikius reikėtų dar bent dviejų lengvosios atletikos maniežų. Įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkantį maniežą sporto halėje neįmanoma dėl jos konstrukcijų, - aiškino vicemeras Povilas Mačiulis.

„Šiemet prasideda Zoologijos sodo rekonstrukcija. Parkavimo vietų ten bus žymiai daugiau. Prie Dainų slėnio Tunelio g. įrengsime žymiai daugiau parkavimo vietų. Iš Dainų slėnio į viršų bus įrengtas eskalatorius, kuris pakels žmones, ir bus žymiai patogiau“, - pridūrė miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Jis patvirtino, kad transporto pralaidumo monitoringas nebuvo atliktas, nes tai nėra būtina.

„Nemanau, kad vienu metu renginiai vyks ir lengvosios atletikos manieže, ir stadione. O nepatogumų mieste gyvenant yra“, - pastebėjo V.Matijošaitis.

Aplinkinių g. gyventojus domino, kaip bus patenkama į požeminę aikštelė po lengvosios atletikos maniežu. „Buvo planuota įvažiavimus įrengti per Sporto g. To išvengėme, rasdami galimybę įvažiavimui kitas vietas“, - aiškino Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Ankstesniuose planuose buvo numatytas ir viešbutis šalia stadiono. Svarstyme dalyvavę žmonės teiravosi ir apie tai. „Kregždutės“ likimas – ją nugriauti, atverti vaizdą į paminklą S.Dariui ir S.Girėną ir padaryti didelę erdvę. Viešbučio čia nebus, viešbučių pakanka miesto centre“, - paaiškino V.Matijošaitis.

„Ar nebūtų galima Ąžuolyno parke sutvarkyti buvusio centro „Magnus“ aikštelę?“ - klausė svarstyme dalyvavusi kaunietė.

„Ta vieta yra laukinės privatizacijos grimasos. Tai buvo Apželdinimo tresto teritorija, kur buvo auginami medeliai, gėlės. Deja, buvo privatizuota. Kiek žinau, ta firma bankrutuoja. Negirdėjau, kad savivaldybė būtų nusprendusi tą teritoriją įsigyti“, - kalbėjo N.Valatkevičius. Anot jo, ten planų buvo įvairių, tačiau situacija dabar yra tokia, kokia yra.

„Mieste yra daug skaudulių: S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, „Magnus“ centras, Vytauto parkas, Stoties turgus. Kas kelios dienos grįžtame prie šių objektų. Visų tų problemų išspręsti iš karto negalime, bet laikui bėgant tikrai išspręsime“, - žadėjo Kauno meras.

„Turime paprastą pageidavimą - kad objektas atitiktų ir gyvenimui patogius reikalavimus. Mus raminti pažadais - ne visai civilizuota. Transportas yra matematika, čia nereikia nuomonių“, - pareiškė stadiono kaimynas A.Karalius. Jis siūlė, kad savivaldybė jau dabar turėtų išbandyti ir įvertinti transporto srautus ir išsakė nuogąstavimus dėl transporto spūsčių renginių metu.