Pasak vieno iš iniciatorių „socdarbiečio“ Andriaus Palionio, referendume pasisakiusių žmonių dauguma ragina Seimą tęsti darbus.

„Referendumas neįvyko, bet sudalyvavę 47 proc. žmonių ir 855 tūkst. išreiškę poziciją, kad Seimas turėtų būti sumažintas iki 121. Toks buvo pagrindinis argumentas. Argumentas nėra, kad sutaupysime biudžeto lėšas. Didesnis - kad į vieną Seimo nario vietą būtų konkurencija, tai leistų pakelti Seimo narių kompetenciją ir Seimo darbą. Iš esmės žmonės nepatenkinti Seimo darbu“, - tikino politikas.

Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės „valstietes“ Agnės Širinskienės, taip pat pasirašiusios dokumentą, projektas esą padės tęsti pradėtas diskusijas dėl Seimo narių mažinimo, nes tai buvo vienas pagrindinių kritikų argumentų.

„Opozicija mums viso referendumo laikotarpiu priekaištavo, kad, jų manymu, klausimas Seime yra nepakankamai išdiskutuotas. Projekto teikimas reiškia diskutavimo pradžią“, - teigė Seimo narė.

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus teisininko Vytauto Sinkevičiaus teigimu, šis veiksmas galimai prieštarauja Konstitucijai.

„Klausimas, ar Seimui galima pateikti tokią pataisą nepraėjus metams. Jeigu tauta referendumu sprendė tą klausimą ir jeigu atmetė, tai iš 148 straipsnio 4 dalies kyla tai, kad tokią pataisą Seimui galima teikti tik po metų“, - teigia jis.

Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalis teigia, kad „nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų“.

„Negalima priešinti tautos valios ir Seimo valios. (...) Čia populistinis veiksmas ir daugiau nieko. Visų pirma, gali prieštarauti Konstitucijai, nes teikiama per anksti, kita vertus, tiekiama žinant, kad Seimas nepritars tokiai aptaisai, bet siekiama politinių dividendų. Štai teikiame, štai inicijavome, o blogas Seimas nepritarė“, - sakė V. Sinkevičius, pridurdamas, kad norint priimti pataisą Seime turėtų pasisakyti „už“ 94 Seimo nariai.

Pasak A. Širinskienės, prieštaravimo ji esą nemato. Tikina, kad projekto tikslas - paskatinti diskusijas, o ne siekti jį priimti.

„Niekas nedraudžia registruoti. Kas kalba apie tai, kad yra daromas pateikimas. Pateikimas yra tam tikra įstatymo priėmimo stadija, niekas į posėdžių darbotvarkę netraukė. Čia diskusiją pradėti, nematau jokios problemos“, - teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Tuo metu „socdarbietis“ A. Palionis teigia, kad tikslas yra kitas - referendumu nepavykusį išspręsti klausimą priimti Seimui.

„Tikslas, kad (klausimą. - ELTA) išspręstų pats Seimas, atsižvelgtų į Tautos valią. Jeigu būtų įvykęs referendumas, Seimas net nebūtų sprendęs, būtų iškart ir užskaityta Konstitucijos pataisa“, - sakė jis.

Įstatymo projektas pasirašytas „socdarbiečių“, „valstiečių“, ir lenkų frakcijų Seime atstovų, taip pat Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Iš viso - 38 parlamentarai.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusiame referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 121, nepaisant to, kad didžioji dauguma (73,77 proc. nuo dalyvavusių skaičiaus) pasisakė už Konstitucijos 55-ąją straipsnio pataisą, ji nepriimta dėl nepakankamo balsavusiųjų aktyvumo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po išankstinio balsavimo žurnalistams teigė neėmusi šio referendumo biuletenio, nes jis esą yra beprasmis.

Tuo metu opozicija sako, kad svarstymai dėl mažesnio Seimo turi būti baigti.

Iniciatyva siekiama sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 – kaip ir neįvykusiame referendume.

38 parlamentarai trečiadienį registravo tai numatančią Konstitucijos pataisą, tarp jų – „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, socialdarbiečių frakcijos seniūnas Andrius Palionis ir kiti valdantieji.

Projektą taip pat parėmė keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

„Mes matėme visuomenėje didelę paramą šiam klausimui. Referendumas neįvyko dėl ganėtinai subjektyvios priežasties – dėl labai sistemingo vienos partijos ar kelių opozicinių partijų žmonių klaidinimo“, – BNS sakė po projektu pasirašiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Tai yra daugiau Socialdemokratų darbo partijos iniciatyva“, – teigė ji.

Šiuo metu Seime jau svarstomas projektas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121, jam po pateikimo pritarta pernai lapkritį.

Naujausią pataisą registravęs socialdarbiečių frakcijos lyderis Andrius Palionis BNS sakė, kad senasis projektas „turėjo problemų“, todėl negalėjo sugrįžti į Seimo salę.

A. Širinskienė pridūrė, kad svarstymo stadijoje Konstitucijos pataisos projektų keisti negalima, todėl ir buvo registruota nauja pataisa.

Joje yra pakeistos projekto įgyvendinamosios nuostatos.

Tuo metu opozicija paragino valdančiuosius koncentruotis į kitas iniciatyvas.

„Mano siūlymas yra orientuotis į perspektyvias ir žmonėms aktualias iniciatyvas, o ne į dar viena nevykusį mėginimą skaldyti“, – BNS sakė didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas nepagerintų parlamento darbo kokybės, be to, atstovaujamų Lietuvos piliečių skaičių per nepriklausomybės metus smarkiai nepasikeitė.

„Ta tema toliau eskaluojama visiškai be reikalo“, – kalbėjo politikė.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus „už“ turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Šiemet sausį Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo iniciatyvinę grupę iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, kurie turėjo rinkti parašus referendumui dėl Seimo sumažinimo. Norint tokiu būdu inicijuoti referendumą, per šešis mėnesius reikia surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.

A. Širinskienė teigė, kad referendumą paskelbus Seime, buvo nustota rinkti parašus.

Praėjusį sekmadienį vykęs referendumas neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo, nors balsų priimti pataisai būtų pakakę.

Už Seimo narių skaičiaus mažinimą balsavo beveik 74 proc. rinkėjų, prieš buvo kiek daugiau nei 23 procentai. Aktyvumas referendume siekė beveik 47,5 proc., o jam įvykti būtina sąlyga yra, kad balsuotų daugiau nei pusė visų rinkėjų.

Šie pinigai skirti iš pasiskolintų lėšų.

Gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Tą pačią dieną Lietuvoje taip pat turėtų vykti referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121, bet opozicijos politikai vasarį kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar šis plebiscitas paskelbtas teisėtai.

Skaičiavimų, atliktų per diskusijų metus, pagrindu būtų galima paruošti ne vieną matematikos vadovėlį. Galėtų aiškintis ketvirtokai, kiek vienam parlamentarui turėjo tekti piliečių, kai 1992-aisiais buvo priimama Konstitucija. Septintokai – kiek seimūnų pakaktų šiam santykiui išlaikyti, jei žinoma, kad gyventojų nuo to laiko sumažėjo milijonu. Vyresnėliams tektų leistis į sudėtingesnius Seimo mažinimo naudos šalies ekonomikai ir valstybės valdymui skaičiavimus. Kol galiausiai prieitų prie išvados: dvidešimčia narių sumažinus parlamentą, vienam pensininkui kasmet papildomai būtų galima pridėti 10 centų. Aukštųjų mokyklų studentams beliktų sužinoti, kiek kartų pabrangtų kandidato vieta partijos sąraše ir otkatai už tam tikrų temų aktualinimą. Sumos tikrai būtų įspūdingos.

Su likusia dalimi parlamentarų būtų dar paprasčiau: jie it kokie bananai ramiai persikraustytų į virtualią erdvę.

Jei jau leidžiamės į diskusijas apie tai, kaip sumažinti Seimo išlaikymo išlaidas, žvelkime į privatų verslą, greičiausiai randantį tobulus sprendimus. Seimas – vieta, kur susitinka įstatymų paklausa ir pasiūla, tad prekybos modelis tinka idealiai. Tereikia dalį parlamentarų palikti dirbti pagal senąjį modelį, dalį mandatų transformuoti į balsavimo punktus – savotiškas savitarnos kasas, kuriose pagal grafiką budėtų po vieną kiekvienos frakcijos atstovą. Su likusia dalimi parlamentarų būtų dar paprasčiau: jie it kokie bananai ramiai persikraustytų į virtualią erdvę. Kokiu būdu cirkuliuotų piliečių valia ir šių virtualių seimūnų galia – logistikos saliamonų uždavinys. Ar naujojo modelio parlamento veikla būtų efektyvesnė nei klasikinio? Nejuokaukite! Ar kas nors iš Seimo mažintojų kalba apie politikų darbo našumo didinimą? Svarbiausia – paskelbti taupymo vajų. Ir jį naiviems rinkėjams parduoti už didelę kainą.

„Nuomonių įvairovė bus daug mažesnė, antras dalykas, koncentruojama politinė valdžia, nes reikės daug mažiau balsų, norint pakeisti Konstituciją: dabar reikia 94 balsų, pakaks 81. (...) Bus daug lengviau paskirti Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, valstybės institucijų vadovus ir taip toliau. Užmirštama, kad sudaromos prielaidos politinei ar kitai korupcijai, nes paveikti mažesnį Seimo narių skaičių daug lengviau“, – ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.

Kaip jau skelbė BNS, Seimas ketvirtadienį nutarė, kad gegužės 12-ąją, drauge su prezidento rinkimais, Lietuvoje vyks ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121.

Užmirštama, kad sudaromos prielaidos politinei ar kitai korupcijai, nes paveikti mažesnį Seimo narių skaičių daug lengviau.

Seimo nutarimas dėl referendumo surengimo priimtas ypatingos skubos tvarka. Šį referendumą inicijavo beveik 40 valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių.

Seimo narių skaičiaus mažinimą „valstiečiai“ argumentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat siekiu mažinti biurokratinį aparatą, taupyti lėšas.

Anksčiau Seimas yra paskelbęs, kad gegužės 12-ąją ir 26-ąją su prezidento rinkimais vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pasisakys, ar galima referendumą rengti su dviejų savaičių pertrauka.

Beveik 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių registravo Seimo nutarimo projektą, kad gegužės 26 dieną būtų rengiamas privalomasis referendumas dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo.

Siūloma balsuoti už tokią Konstitucijos formuluotę: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“

„Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo“, – antradienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Dėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu.

Norime dar kartą suteikti šansą Seimui pabandyti apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

„Manome, kad neabejotinai parašus surinksime, žmonės gana noriai pasirašo. Manytume, kad rengiant referendumą su antruoju prezidento rinkimų turu, jis būtų ir pigesnis, nes jeigu jis būtų atskirai organizuojamas po šešių mėnesių, referendumo kaina būtų gerokai didesnė“, – sakė A. Širinskienė.

„Jeigu Seimas nepritars, parašai bus renkami“, – pridūrė ji.

Anksčiau LVŽS atstovai teikė Konstitucijas pataisas, kad Seimo narių būtų sumažinta iki 111, bet parlamente ši iniciatyva palaikymo nesulaukė.

„Bandėme Seime susitarti dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, bet situacija tokia, kad Konstitucijos pataisai priimti reikia per 90 balsų, o Seimo nutarimui užtenka paprastos daugumos nuo dalyvaujančiųjų posėdį“, – aiškino A. Širinskienė.

„Tikimės, kad referendumą paskelbti bus lengvesnis konsensusas, negu tiesiogiai pakeisti Konstituciją“, – pridūrė ji.

Norint, kad referendumas vyktų gegužės 26 dieną, nutarimas dėl jo surengimo privalo būti priimtas ne vėliau kaip kovo 26 dieną.

A. Širinskienė neatmetė galimybės, kad „valstiečių“ iniciatyva Seimui bus pateikta jau šį ketvirtadienį.

Dabar Konstitucija numato, kad renkamas 141 Seimo narys.    

„Įstatymo projekto tikslas - paskelbti privalomąjį referendumą, kuriam teikiamas Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymas, leisiantis sumažinti Seimo narių skaičių“, - teigiama Seimo nutarimo aiškinamajame rašte.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, inicijuodami projektą, pateikia argumentą, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus.

„Per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėjo ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui. Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs - 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, - teigiama Seimo nutarimo aiškinamajame rašte.

Referendumas dėl Seimo narių mažinimo būtų skelbiamas 2019 m. gegužės 26 d. kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo 18 piliečių iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti.

Tarp grupės narių – Seimo nariai „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.

Jie siekia referendumu pakeisti Konstituciją, kad Lietuvoje būtų renkami ne 141, o 121 Seimo narys.

Per šešis mėnesius iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad referendumas būtų surengtas.

Anksčiau jau būta referendumo iniciatyvų dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jos paprastai kildavo prieš Seimo rinkimus ir visos baigėsi nesėkme.

Be to, praėjusių metų pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti tokią pačią „valstiečių“ inicijuotą Konstitucijos pataisą. Jai pritarta po pateikimo.

„Mes esame realistai, matėme, kaip vyko Seime pateikimas, kalbėjome ir su kitų frakcijų nariais, ir matome, kad kitos frakcijos tikrai nėra linkusios mažinti Seimo narių skaičių. Matyt, visi rūpinasi ir savo vietomis ateityje. Tiesiog realybė yra tokia, kiek matome, kad Seimas neturi politinės valios priimti Konstitucijos pakeitimą“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Širinskienė, aiškindama, kodėl referendumas inicijuojamas nelaukiant Konstitucijos pataisos priėmimo procedūros pabaigos parlamente.

Ji pabrėžė, kad savo iniciatyva „valstiečiai“ vykdo rinkimų programą.

A. Širinskienės teigimu, jų neatbaido ir ankstesnių referendumo iniciatyvų nesėkmės.

„Manau, Lietuvos gyventojai remia Seimo narių skaičiaus mažinimą. Juoba, kad mes stengiamės mažinti darbuotojų, tarnautojų skaičių kituose valstybės sektoriuose. Būtų labai keista, jeigu nemažintume ir Seime, nepradėtume nuo savęs“, – BNS sakė ji.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių iki 121 „valstiečiai“ motyvuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs, 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičius, yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – pernai lapkritį pristatydamas Konstitucijos pakeitimo projektą sakė Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis.

Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus už turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Už tokią „valstiečių“ inicijuotą Konstitucijos pataisą po pateikimo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 29 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Už projektą daugiausiai balsavo „valstiečiai“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, prieš ir susilaikė konservatoriai, socialdemokratai, dalis liberalų.

„Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs, 141 Seimo narys. Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičius, yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas“, – sakė projektą pristatęs Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis.

Manytina, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičius, yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių V. Pranckietis argumentavo „žmonių lūkesčiais“.

„Nuoširdžiai tikiu, kad atsakingai pažvelgsime į šį Lietuvos žmonių lūkesčius atitinkantį siūlymą ir nepriversime žmonių anksčiau ar vėliau organizuoti referendumo“, – sakė Seimo pirmininkas.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

„Valstiečiai“ jau anksčiau teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus už turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Kreipimesi į parlamentinių partijų lyderius ir šalies vadovus pareiškė, kad „mažėjantis rinkėjų ir aktyvių Seimo narių skaičius taip pat anaiptol nereikš didėjančios Seimo darbo kokybės ir deramo visuomenės įvairovės atstovavimo“.

„Priešingai, sumažėjus vietų parlamente, tolesnes Konstitucijos pataisas arba kontroversiškus įstatymus bus galima priimti mažesniu balsų skaičiumi, tad piliečiai bus dar prasčiau atstovaujami“, – teigiama dokumente.

Parašus po šiuo kreipimuisi rinko istorikas, konservatorius Bernardas Gailius.

Sumažėjus vietų parlamente, tolesnes Konstitucijos pataisas arba kontroversiškus įstatymus bus galima priimti mažesniu balsų skaičiumi, tad piliečiai bus dar prasčiau atstovaujami.

Jis išplatintas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rugsėjo pradžioje pažadėjus teikti projektą, kuriuo būtų siūlomas referendumas dėl Seimo skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 121 nario.

Panašaus turinio dokumentas politikams buvo siųstas 2017 metų pradžioje, kai sausį Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų „valstiečių“ siūlymui sumažinti parlamentarų skaičių iki 101 Seimo nario.

Kreipimęsi į šalies vadovus ir partijų lyderius rašoma, jog Seimo narių skaičiaus mažinimo šalininkų argumentas, kad pokyčiai reikalingi dėl sumažėjusio Lietuvos gyventojų skaičiaus, yra nepagrįstas.

„Būtina prisiminti, jog ne vien Lietuvos gyventojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir toli gražu ne visi piliečiai gyvena Lietuvoje“, – teigiama dokumente.

Be kitų asmenų, jį pasirašė buvęs užsienio reikalų viceministras Albinas Januška, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas.

Dokumentą taip pat pasirašė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas, nors premjeras Seimo narių skaičiaus mažinimui pritaria.

„Mes tuos parašus surinkome, kai buvo pirmą kartą pasiūlyta sumažinti Seimo narių skaičių“, – BNS sakė B. Gailius.

„Kai pamatėme, kad vėl atnaujinamas tas siūlymas ir jo niekas neketina atsisakyti, tai mes tiesiog pagalvojome, kad dar kartą reikia pasakyti, jog tai neatsakingas elgesys su Konstitucija, keliantis grėsmę konstitucinei santvarkai“, – pridūrė jis.

Referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo siūloma skelbti kartu su plebiscitu dėl dvigubos pilietybės, šie balsavimai vyktų kitąmet.