Kaip skelbiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje, sekmadienio rytą, apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, ties Gineitų kaimu matomas ant seklumos užplaukęs katamaranas  „Zapyškis“.

Jis buvo užplaukęs ant seklumos apie 20 metrų nuo kranto, žmonių viduje nebuvo.

Šis laivas priklauso Kauno rajono savivaldybei, o jį administruoja Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras.

„Nieko bloga neatsitiko. Audros nebuvo, tad tiksliai ir nežinome, kaip ten atsitiko. Laivas paprastai stovi netoli Zapyškio prieplaukos, toliau nuo kranto. Svarstome, kaip galėjo atsitikti“, – BNS sakė turizmo centro vadybininkė Renata Kerpiškienė.

Nuo Zapyškio prieplaukos iki Gineitų kaimo yra apie 30 km atstumas.

Anot vadybininkės, 23 keleivius talpinantis laivas buvo apžiūrėtas, matomų pažeidimo žymių neužfiksuota.

Kaip rašoma Kauno ugniagesių gelbėtojų paros įvykių suvestinėje, liepos 9 d. apie 23.48 val. gautas pranešimas, kad apie 50 m nuo kranto vandenyje ant seklumos užplaukė ir įstrigo du kateriai su devyniais žmonėmis.

Atvykę gelbėtojai Kauno mariose, 100 m ir 150 m nuo kranto, rado įstrigusius du 7,5 m ilgio laivus su dešimčia žmonių.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, pirmiausia į krantą valtimi buvo parplukdyta dešimt žmonių, iš kurių penki – vaikai. Išgelbėjus žmones, ištraukti ir į krantą parplukdyti abu laivai.

Kaip skelbiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) feisbuke, pramoginiu katamaranu plaukioję penki klaipėdiečiai mariose, ties Atmatos upės žiotimis, užplaukė ant seklumos. Dėl sugedusio variklio kelionės tęsti nebegalėję žmonės vakarop sunerimo ir pasiprašė pagalbos.

Kuršių mariose tuo metu pūtė maždaug 10 m/s šiaurės vakarų vėjas, kilo nedidelės, 30-40 centimetrų, bangos.

Į avarijos vietą nedelsiant pasiųstas tuo metu valstybės sienos su Kaliningrado sritimi stebėjimą vykdęs greitaeigis Neringos užkardos kateris „Boomeranger“.

Atplaukę pasieniečiai įvertino situaciją ir padėjo nuvilkti katamaraną nuo seklumos. Kadangi buksyruoti tokios plaukiojimo priemonės nebuvo įmanoma, į vandenį nuleistas jos inkaras. Katamaranas paliktas plūduriuoti, juo pasirūpins savininkas.

Visus katamarane buvusius žmones VSAT pareigūnai perkėlė į savo katerį ir saugiai nugabeno į krantą.

Aplinkos apsaugos departamentas (DOC) informavo, kad 49 juodųjų grindų būrys buvo pastebėtas pirmadienį paryčiais prie Atsisveikinimo nerijos, už maždaug 90 km į šiaurę nuo Pietų saloje esančio Nelsono miesto.  

Iki pusiaudienio devyni delfinai nugaišo. Daugiau nei 60 žmonių stengiasi padėti likusioms gyvoms grindoms ir, sulaukus potvynio, mėgins nulydėti jas nuo seklumos, nurodė DOC.       

„Su jūros žinduoliais dirbantys veterinarijos gydytojai padės perkeliant gyvūnus į gilesnius vandenis ir rūpinsis grindomis, kol bus galima jas perkelti“, – sakė DOC atstovė spaudai.    

Grindų, kurios užauga maždaug 6 metrų ilgio, būriai neretai užplaukia ant seklumų prie Naujosios Zelandijos krantų.

Per pastaruosius 15 metų delfinų būriai jau bent dešimt kartų buvo įstrigę prie 26 km ilgio Atsisveikinimo nerijos. 2017 metų vasarį čia įstrigo beveik 700 delfinų, iš kurių 250 nugaišo.

Mokslininkams neaišku, kodėl šis paplūdimys tapęs mirtinais spąstais jūros žinduoliams. Pagal vieną iš teorijų, šalia nerijos esančios seklios įlankos ypatumai sutrikdo gyvūnų gebėjimą orientuotis naudojantis echolokacija.

Vėlyvą šeštadienio vakarą VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnai iš Klaipėdos uosto dispečerio gavo pranešimą apie incidentą Kuršių mariose. Už maždaug 8 kilometrų nuo Kiaulės nugaros ant seklumos užplaukė pramoginis turistinis kateris. Turėta žinių, kad jame yra 12 keleivių ir 2 įgulos nariai. Į pagalbą atplaukusiam kitam laivui dėl didesnės grimzlės nepavyko priartėti prie katerio.

Iškart iš Kopgalio Teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo centro gelbėjimo darbams buvo išsiųstas greitaeigis pasieniečių kateris „Boomeranger“. Nuvykę į incidento vietą pasieniečiai savo plaukiojimo priemone visus keleivius saugiai perkėlė į netoliese stovėjusį pagalbon atplaukusį laivą. Kateryje liko tik 2 įgulos nariai, likę laukti, kol bus nutraukti nuo seklumos.

Operacijos metu medikų pagalbos katerio keleiviams ir įgulos nariams neprireikė.

Šalia laivo „Ocean Crown“ dirba du vilkikai. Operacijai vadovauja Nyderlandų kompanija „Smit“, pranešė Klaipėdos uostas.

Laivo gelbėjimo planą parengė jo savininkai ir ekspertai.

Išvaduotas laivas turėtų būti atvilktas į Klaipėdos uostą ir apžiūrėtas specialistų.

Su Kipro vėliava plaukiojantis 190 metrų ilgio laivas „Ocean Crown“ su 20 žmonių įgula ant seklumos ties II Melnrage užplaukė sekmadienį paryčiais. Tą naktį vėjo stiprumas gūsiais siekė iki iki 28 metrų per sekundę. Pirminė nelaimės priežastis – laivo pagrindinio variklio gedimas.

Laivas buvo įkalintas maždaug jūrmylės atstumu į šiaurę nuo šiaurinio molo, 200 metrų nuo kranto. Šioje vietoje vandens gylis siekia penkis metrus.

„Noriu patikinti, kad laivo korpusas yra sandarus ir šią minutę neturime jokių indikacijų, kad būtų kas nors blogai. Nuolat bendraujame su laivo įgula, kapitonu, esame informuoti, kad jokios grėsmės aplinkai nėra“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad laivo vertinimo komisija apžiūrėjo laivo išorinį korpusą, fiksuota korpuso deformacija. Ministerijos teigimu, dėl blogėjančių oro sąlygų didėja tikimybė, kad laivo korpusas toliau deformuosis, dėl to gali įvykti laive esančių naftos produktų išsiliejimas į aplinką.

„Nuolatos palaikome ryšį su laivo kapitonu, jis yra patikinęs, kad laivo korpusas yra pilnai sandarus. Nėra nei išėjusių kokių teršalų į aplinką, nei yra grėsmės, kad tie teršalai išeitų“, – antradienį LRT radijui pabrėžė A. Vaitkus.

Antradienio naktį Klaipėdos uoste dar pūtė stiprus vėjas, laivyba buvo apribota. Ji atnaujinta antradienį 7 valandą.

A. Vaitkaus teigimu, prisikabinę laivą vilkikai turėtų jį pasukti statmenai krantui ir bandyti nutraukti nuo seklumos.

„Ocean Crown“ kapitono prašymu Lietuvos karinės oro pajėgos suteikė pagalbą sunegalavusiam įgulos nariui. Jis sraigtasparniu nuskraidintas į uostamiesčio ligoninę, o šiuo metu jau gydomas Graikijoje.

Pagalbos prašymas Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą pasiekė 23.21 val. Jachtos „Elida“ kapitonas pranešė, kad užplaukė ant seklumos, jis prašė pargabenti į krantą tris jachtoje esančius asmenis.

Gelbėjimo darbams nedelsiant buvo pasitelktas Pakrančių apsaugos rinktinės kateris „Boomeranger“, pasieniečiai išgelbėjo vyrą, moterį ir vaiką.

Jachtos kapitonas atsisakė pagalbos ir liko ant jachtos. Po 40 minučių nuo pagalbos prašymo, šie žmonės buvo išlaipinti Dangės krantinėje, medikų pagalbos niekam neprireikė. Keleivių gelbėjimo operacija buvo baigta.

Vėliau jachtą nutempė Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kateris „Zunda“.

Nusekus garsiajai upei, Slovakijos valdžia turėjo atšaukti 27 lyderių apsilankymą muziejuje, pasiplaukiojus prabangiu laivu Dunojumi.

Vietoj muziejaus lankymo premjerai ir prezidentai per dvi valandas trukusius darbo pietus be konkretaus tikslo plaukiojo aukštyn ir žemyn upe, diskutuodami apie santykius su Britanija, kai ši iššoks iš ES laivo.

„Dėl itin žemo Dunojaus vandens lygio negalėsime padaryti trumpos pertraukos (meno muziejuje) „Danubiana“, – žurnalistams sakė Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas).

„Todėl laivas čia apsisuks ir grįšime atgal į Bratislavą“, – pridūrė jis.

Olandų įsteigtas „Danubianos Meulensteeno (Melensteno) meno muziejus Čunove netoli Slovakijos, Austrijos ir Vengrijos sienos.

Tačiau lyderiai neturėjo labai liūdėti, nes jiems pasisekė bent paplaukioti Dunojumi, kai praėjusią naktį vandens lygis kažkiek pakilo, sakė pareigūnai.

„Šiandien nuo 7 val. vietos laiku Dunojaus dalyje ties Bratislava plaukiojimas buvo atnaujintas “, – sakė Pavelas Machava iš Slovakijos vandens išteklių tvarkymo institucijos.

Slovakijos pareigūnai darbo pietums išsinuomojo 1992 metais pastatytą laivą „Regina Danubia“, vadinamą „Dunojuje plaukiojančia švenčių ir suvažiavimų sale“.

„Atrodo atitrūkęs nuo realybės“

Tai 70 m ilgio ir 11 pločio laivas, galintis plukdyti 400 keleivių.

Tačiau ES lyderiai tame laive buvo vieninteliai, penktadienį po pietų plaukioję upe, neskaitant slovakų armijos narų guminių valčių flotilės.

Saugumo sumetimais, „dėl Bratislavos viršūnių susitikimo jokiems laivams penktadienį nebus leidžiama plaukioti nuo vidurdienio iki 17 valandos“, sakė Petras Pavlasekas, transporto administracijos vidaus vandens kelių skyriaus vadovas.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas) sakė, kad pagrindinė darbo pietų tema turėjo būti santykiai su Britanija po jos sprendimo išstoti iš ES.

„Brexit“ nėra dominuojanti šio viršūnių susitikimo tema, štai kodėl kalbėsime apie tai laive, per pietus“, – anksčiau sakė jis žurnalistams.

Pasak R.Fico. lyderiams turėjo būti patiekta slovakiško vyno. „Tai man svarbu, nes slovakiškas baltasis vynas yra pasaulinės kokybės ir mes galėsime taip prisistatyti“, – paaiškino jis.

Likusi viršūnių susitikimo dalis vyks prieš šimtmečius iškilusioje Bratislavos pilyje ant kalvos prie Dunojaus.

Prabangus kruizas upe ir derybos pilyje buvo surengti nepaisant Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko neseniai pasakyto perspėjimo, kad „per dažnai Europos elitas atrodo atitrūkęs nuo realybės“.

Himnas žmogaus valiai

Šią vasarą vėl girdėjome pranešimų apie ryklius, kurių aukomis tapdavo maudymosi taisyklių nepaisę žmonės. Ačiū Dievui ir Baltijos jūrai, tokių tragedijų mūsų paplūdimiuose niekada nebūna.

O štai saulėtuose Havajuose ir kituose jūrų rezervatuose panašių istorijų – nors vežimu vežk. Vienos jų atgarsiai buvo pasakojami pagal tikrus įvykius sukurtame filme "Bangų medžiotoja", kurį matėme prieš kelerius metus. Didelę seanso dalį žiūrovo akį maloniai glostę gražūs vaizdai, skambant nuostabiai muzikai, buvo staiga brutaliai sujaukti netikėtos atomazgos – dvi ramaus vandens paviršiuje plūduriuojančias ir didelių bangų belaukiančias drauges iš gelmių netikėtai atakuoja ryklys. Trylikametė Betani Hamilton tik per stebuklą lieka gyva. Kartu su ryklio nukąsta kairia ranka į vandenyno gelmes akimirksniu nugarmėjo visos mergaitės viltys, svajonės ir planai. Bet šoką pergyvenusi mergina suranda jėgų sugrįžti į vandenį. Nuo šio momento prasidėjo tikras himnas žmogaus užsispyrimui ir valiai. Šių savybių merginai tikrai netrūksta. Ir nors nedaug kas tikėjo, kad Betani pasiseks, ji įrodė, kad jeigu žmogus turi gražų tikslą ir tiki juo, jokie likimo smūgiai negali šios svajonės sudaužyti į šipulius.

Kvapą gniaužiantys kontrastai

"Seklumos" autoriai į panašius apibendrinimus nepretenduoja. Jų tikslai kuklesni ir konkretesni – iš paprasto siužeto išspausti kuo daugiau emocijų, derinant nuostabaus grožio jūros peizažus ir jiems ryškų kontrastą sudarančius siaubingus vaizdus. Ir šio tikslo siekiama nuo pirmais kadrais, iš kurių dar sunku suprasti, kas vyksta, bet bauginamai kunkuliuojantis vanduo jau signalizuoja apie jūros gelmėse slypintį mirtiną pavojų.

Tolesnių įvykių vieta (gal geriau čia tiktų pasakyti arena) tampa Meksikos pakrantė, į kurią atvyksta profesionali banglentininkė Nensė Adams (ją suvaidinusią aktorę Blake Lively dabar matome vis dažniau), nuolat provokuojanti naujus iššūkius ir ieškanti sudėtingoms treniruotėms tinkamų vietų. Vieno pasivažinėjimo metu mergina atranda tobulą paplūdimį: idealios bangos, puikus oras ir vos keli žmonės ant kranto bei pora banglentininkų vandenyje. Apsidžiaugusi savo sėkme, mergina nieko nelaukdama puola į bangas. Tačiau po poros dienų jos atrastas rojus virsta tikru pragaru.

Filmo autoriai puikiai žino, kad žiūrovai neliks abejingi vaizdams su putotomis milžiniškų bangų keteromis skrodžiančiais ekstremalais, saulėje įdegusiais tobulais kūnais ir plėšrūno ryklio atakomis arba stambiame plane rodoma žaizdos siuvimo operacija.

Beveik du šimtai baimės metrų

Besitreniruojančią merginą ryklys atakuoja neilgai trukus. Pirma – bandomoji – ataka nėra nuožmi: nors ir perplėšta šlaunimi, Nensė sugeba nusiirti ant uolos, stūksančios maždaug už už 183 m nuo kranto (dėl šios aplinkybės lenkai šį filmą pavadino "183 baimės metrais"), netoli nuo akmenų masyvo, kurį mergina filmo pradžioje pavadino gulinčia nėščia moterimi.

Kitą dieną kraują pajutęs ir pasipriešinimo nesulaukęs ryklys puola naujuosius merginos treniruočių draugus. Šie neišgirsta Nensės perspėjimo šauksmų ir tampa žmogėdros aukomis. Iš baimės paklaikusi mergina suvokia, kad liko visiškai viena ant nedidelio akmens, kuriuo netrukus nebus galima pasikliauti dėl neišvengiamai artėjančio potvynio.

Apie Nensę sužinome nedaug: ji medicinos studentė, dievina vandens sportą ir į Meksiką atvyko ne tik dėl mėgstamų ekstremalių maudynių, bet ir dėl to, kad šias vietas buvo pamėgusi jos nuo vėžio mirusi motina.

Paskutinis filmo trečdalis skirtas atviroms Nensės ir ryklio kautynėms, kuriose laukinė gamtos stichija supriešinama žmogaus išgyvenimo instinktui. Šis ekstremaliomis sąlygomis gali virsti viską nugalinčia jėga.

"Sekluma" ("The Shallows") ***

Trileris. JAV, 2016 m. Rež. Jaume Collet-Serra. Vaidina B.Lively, Óscaras Jaenada, Sedona Legge, Brettas Cullenas, Pablo Calva.

Veiksmas 2

Humoras 0

Įtampa 2

Erotika 0

Siaubas 2

Trimis „Oskaro“ statulėlėmis apdovanota juosta vėliau turėjo dar du tęsinius ir drąsiai gali būti vadinama savo žanro klasika. Jau šį savaitgalį, rugpjūčio 12 dieną, šis legendinis filmas atgis šiek tiek kitokiu amplua. Kūrėjai tikrai pasistengė, kad veiksmo ir įtampos netrūktų. Trileris „Sekluma“ jau dabar kino kritikų vadinamas naujosios kartos „Nasrais“.

Filmą ėmėsi režisuoti Jaume Collet–Serra, kuriam įtempto siužeto filmai yra pats įdomiausiais ir daugiausiai iššūkių keliantis žanras. Sulaukęs sėkmės su tokiais kino hitais, kaip „Vaško namai“, dramomis su Liamu Neesonu „Nežinomas“ bei „Non–stop“, jis ėmėsi ir kur kas ambicingesnio projekto – trilerio „Sekluma“.

„Didžiausias iššūkis buvo sukurti tokį ryklį, kad ne tik filmo herojai, bet ir žiūrovai jį visą filmą jaustų alsuojant į nugarą. Mano tikslas – ne gąsdinti, o padaryti taip, jog visas tas 86 minutes, kiek trunka juosta, žmonės kino teatruose sėdėtų lyg ant adatų nežinodami, kaip gi viskas baigsis, o vėliau į vandenyną liptų atsargesni ir akylesni“, – sako režisierius.

Jis sumanė, jog filme „vaidinti“ turi baltojo ryklio patelė, nes jos yra didesnės nei patinai. Siaubūnė buvo kuriama pasitelkiant moderniąsias kompiuterines technologijas, nes realiame gyvenime toks ryklys nelaisvėje neišgyventų, o ir niekas iš aktorių tikriausiai nesutiktų rizikuoti savo gyvybe.

Didieji baltieji rykliai dar yra vadinami „baltąja mirtimi“. Jie gyvena visų vandenynų (išskyrus Arkties) paviršiniuose pakrančių vandenyse. Šie gyviai paprastai užauga iki šešių metrų ilgio, sveria net 2250 kilogramų ir yra laikomi didžiausiomis plėšriosiomis žuvimis žemėje.

Filme „Sekluma“ toks ryklys atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Šįkart jis pragaru paverčia vienos banglentininkės (ją vaidina Holivudo žvaigždė Blake Lively) rojų. Trilerio istorija neeilinė: besitreniruojančią Nensę atakuoja ryklys. Pirma ataka baigiasi gan laimingai: nors ir perplėšta šlaunimi, merginą išgelbėja didžiulis akmuo. Tačiau kraują pajutęs ryklys puola kitus banglentininkus ir juos nužudo. Nensė suvokia, kad liko viena – įkalinta ant akmens ir atokiau nuo kranto. Pasirinkimo ji neturi: arba turės pergudrauti ryklį–žudiką, arba mirtinai nukraujuos. Atsigavusi nuo pirminio šoko ir numalšinusi kylantį beviltiškumo jausmą, Nensė pasiryžta kovoti dėl savo gyvybės ir ima kurti išsigelbėjimo planą.