Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lanko kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks. Bet ji ateina ir pasilieka, paversdama mus tais, kurie nepelnytai vis dar atsiduria visuomenės paraštėse. Ji – negailestinga viešnia senatvė.

Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera, režisuota Aleksandro Špilevojaus, pasakoja apie vyresnio amžiaus žmones, kuriuos dažnai užmirštame, nevertiname, pašiepiame, diskriminuojame. Apie tuos, kurių gyvenimiška patirtis yra neįkainojamas lobis. Apie žmones, kurių gyvenime daugiau prisiminimų, nei ateities planų. Apie mus – tokius, kokie esame ir tokius, kokie būsime – senus.

Spalvinga senukų kompanija susirenka į savo jaunystės draugo laidotuves. Jie turi tiek daug ką prisiminti, tiek daug apie ką pasišnekėti. Tik laiko nedaug... Komiškame spektaklyje gausu humoro, jaunystės prisiminimų ir nuostabių vyresnės kartos teatro aktorių.

Vaidina Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė, Lili Stepankaitė.

„Kai mes būsime jauni“

Vienos dalies komiška drama

Režisierius Aleksandras Špilevojus

Dramaturgė Daiva Čepauskaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė

Kompozitorius Paulius Trijonis

Premjera – 2023 lapkričio 11,12, 24 d. Rūtos salėje

Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai. Pranešimai apie įtraukimą išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Iki šiol pranešimus paskyrose perskaitė 33 proc. įtrauktųjų. Palyginti, prieš metus tokiu pat metu „Sodros“ žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d. Pranešimai apie įtraukimą bus pakartotinai siunčiami į asmenines paskyras. Jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Atsakome į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ar jų išreiškiamas abejones.

Įtraukimas į pensijų kaupimą yra priverstinis

Įtraukimas vyksta automatiniu būdu – tai reiškia, kad žmogus yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d. tik tuo atveju, jei iki birželio 30 d. žmogus neatsisako dalyvauti kaupime.

Naujai įtrauktiesiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“

Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“.

Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija Jums prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.

Gaunant minimalų atlyginimą kaupti papildomai neapsimoka

Valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis. Kokių pensijų anuiteto išmokų tikėtis, galite sužinoti pasinaudoję skaičiuokle.

Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Pensijų anuitetų išmokos niekada nedidės

Pensijų anuitetų fondas, gavęs įmokas už įsigyjamus pensijų anuitetus, gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų anuiteto dydį. Uždirbtas pelnas paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams indeksuojant pensijų anuitetus „Sodros“ patvirtinta tvarka.

Pensijų anuitetų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų anuitetus. Tačiau neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų anuitetų. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad pensijų anuitetai negali mažėti.

Taigi, žmogus gaus ne mažesnes nei nuodyta sutartyje pensijų anuiteto išmokas visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų, o teigiami investavimo rezultatai gali padidinti anuitetų išmokas.

Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jei ne visi sulauksime pensijos arba gyvensime vos kelerius metus?

Jei žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir artėja link Vakarų Europos gyvenimo trukmės, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau nei 50 proc. žmonių pensijoje gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.

Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu

Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinius sutrikimus ir neįgaliesiems, kurie dėl ligos ar savo būklės negali visiškai savimi pasirūpinti. Paslaugų plėtra apima tris sektorius: ambulatorinės paslaugos asmens namuose ir dienos centruose bei stacionarios paslaugos ilgalaikės priežiūros įstaigose. „Tikslas yra sukurti vieną sistemą, kai žmogus galės kreiptis į savivaldybę ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus įvertintas ilgalaikės priežiūros poreikis ir esant reikalui paskirtos paslaugos. Mes integruojame dvi iki šiol veikusias paslaugas – jei anksčiau žmogus, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kreipdavosi į sveikatos priežiūros įstaigą, o socialines – į socialinės rūpybos skyrių, seniūniją ar savivaldybę, tai įgyvendinus reformą, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu“, – sako M. Čiurlionis.

Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu bus užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą. Pavyzdžiui, jei žmogui priskirtos paslaugos namuose, o sveikatos būklė pablogėjo ir atsirado papildomų poreikių, tai jis galės būti nukreiptas į dienos centrą ar stacionarią ilgalaikės priežiūros įstaigą.

Papildomas dėmesys specialistų švietimui

Šiuo metu socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia kompetentingi savo srities specialistai. Siekiant dar labiau pagerinti jų darbo kokybę, numatyta investuoti ir į jų švietimą. Pasak M. Čiurlionio, papildomai ketinama edukuoti apie 4000 specialistų, jie praeis specialius mokymus, kurie padės dar labiau įtvirtinti įgūdžius, būtinus darbui su žmonėmis, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

„Ypatingai daug dėmesio skirsime demencija sergantiems asmenims, kritimo prevencijai, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Specialistai bus apmokyti, kaip teikti pagalbą žmogui mirštant, didelis dėmesys bus skiriamas komandiniam darbui, bendravimui su kolegomis, pacientais ir jų šeimos nariais“, – sako patarėjas.

Pokyčiai ambulatorinėje grandyje ir stacionare

Be švietimo, planuojama investuoti ir į ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas. Numatyta, kad 90 komandų bus aprūpintos mobilia įranga, kuri yra reikalinga teikiant slaugos paslaugas namuose.

Taip pat numatomos investicijos į dienos socialinės globos centrus, teikiančius paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Pirmajame etape planuojama iš jau veikiančių socialinės globos dienos centrų sukurti 10 pilotinių ilgalaikės priežiūros dienos centrų, kurie veiks apskričių centruose. Pasak M. Čiurlionio, tokiu būdu bus įvertinta, kaip sveikatos paslaugas dienos centruose užtikrina tos ambulatorinės slaugos paslaugas teikiančios komandos, kurios dirbs ne tik paciento namuose, bet ir dienos centruose.

Koncepcijoje numatytos investicijos 720 lovų, skirtų demencija sergantiems asmenims. Paslaugos šiai asmenų grupei numatytos ir dienos centruose, kad juos slaugantys artimieji galėtų atsikvėpti ar sėkmingai grįžti į darbo rinką.

Numatyta, kad asmuo paslaugas galės gauti iki gyvenimo pabaigos, tačiau bus numatytas ir modelis, kaip pacientas turėtų prisidėti. Apmokėjimo schema greičiausiai bus panaši į šiuo metu veikiančią, kuomet asmuo už stacionarias paslaugas atiduoda 80 procentų savo pajamų, o likę pinigai lieka jo paties asmeninių poreikių tenkinimui. Tačiau ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kaip ir dabar, išliks nemokamos.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Kaip sumažinti riziką?

Sumažėjęs savarankiškumas, raumenų silpnumas, didesnės komplikacijų ir mirties rizikos – sveikatos iššūkiai, kuriuos sukelia SSS. Tačiau, užtikrinus ilgalaikį paciento fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą, peržiūrėjus vartojamus medikamentus, įmanoma gerokai sumažinti šio sindromo pasireiškimo lygį. Tai rodo Kauno klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje (KRL) susibūrusios mokslininkų grupės tyrimai.

Ši ligoninė tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo struktūruotą SSS vertinimą ir teikia veiksmingą pagalbą nuo šio sindromo kenčiantiems pacientams.

Į šią ligoninę kardiologinei reabilitacijai šiuo metu siunčiami vyresnio amžiaus pacientai po sudėtingiausių gydomųjų perkateterinių intervencijų ar atvirų širdies operacijų, sergantys ne tik pagrindine širdies ir kraujagyslių sistemos liga, bet kenčiantys ir nuo gretutinių patologijų, amžiaus nulemtų būklių.

Tarp tokių pacientų minėtas sindromas – itin dažnas.

Padeda specialūs pratimai

Specialūs fiziniai pratimai sustiprina vyresnio amžiaus pacientų judamąjį – atramos aparatą, saugo nuo raumenų masės netekimo dėl amžiaus, lėtinių ligų ar vartojamų vaistų, mažina griuvimo riziką, didina pacientų savarankiškumą kasdienėje aplinkoje. Pacientams skiriama baltymais papildyta dieta.

Šios ligoninės Reabilitacijos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė pastebi, kad šių pacientų aktyvumo skatinimas, raumenyno stiprinimas, fizinio pajėgumo didinimas lemia pridėtinę kardiologinės reabilitacijos naudą šalia jau taikomų modernių ir inovatyvių gydymo metodų.

„Kardiologinės reabilitacijos pagrindą sudaro paciento mokymas ir fizinis treniravimas. Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, galime teigti, kad paciento dalyvavimas kardiologinėje reabilitacijoje, fizinis treniravimas, fizinio aktyvumo skatinimas gerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų prognozę, gyvenimo kokybę, išgyvenamumą“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.

Parengė rekomendacijas

KRL fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Aurelija Beigienė pabrėžė, kad, sergant senatviniu silpnumo sindromu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiziniams pratimams jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti.

„Ieškome tokių būdų, pratimų ar veiklų, kurias pacientai lengvai galėtų tęsti namuose, kad, grįžę į namus, išliktų fiziškai aktyvūs. Todėl klinikiniuose tyrimuose vykdoma ir telefoninės paramos programa, padedanti sekti paciento būklę, skatinti fizinį aktyvumą baigus antrą reabilitacijos etapą“, – pasakojo gydytoja.

KRL susibūrusi Reabilitacijos klinikos mokslininkų grupė klinikinius SSS gydymo ir prevencijos mokslinius tyrimus išplėtojo pirmieji Lietuvoje. Šios mokslininkų grupės vadovas LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius pasakojo, kad per pastaruosius penkerius metus gerokai pasistūmėta: mokslininkai yra parengę fizinio treniravimo rekomendacijų vyresnio amžiaus pacientams po širdies vožtuvo operacijos ar gydomosios perkateterinės intervencijos, ruošiamos specialios fizinio treniravimo programos.

Medikai skelbia ir gerų žinių apie šį sindromą: nors SSS yra progresuojanti, tačiau ir keičiama būklė. Laiku pritaikius reikiamas intervencijas, įmanoma sumažinti šio sindromo pasireiškimo lygį ir pagerinti vyresnio amžiaus pacientų gyvenimo kokybę.

„Sovietiniais laikais senjorai mažiau judėjo. Jokių vaikščiojimų, o dabar gana aktyvūs. Stengiamės likti sveiki, vaikščiot kuo daugiau. Tiesa, gal kai kurie neturi su kuo bendrauti, pabūti. Bėda, vienišiems žmonėms sunku. Reikia jaunosios kartos iniciatyvos“, – aiškino garbaus amžiaus praeivis.

„Specifinių veiklų neturiu, anūkus tik prižiūriu. Nuvažiuoju, pabūnu su jais, išleidžiu, jei kur reikia. Veiklos labai mažai turiu, kryžiažodžius sprendžiu, protmūšiuose dalyvauju“, – dalijosi pakalbinta moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai kuriems gali pasirodyti keista, kad vokiečių ar kitų vakarų Europos valstybių senyvi žmonės keliauja, o lietuviai tuo nelabai užsiima. Pasirodo, jog priežastys nėra vien ekonominės.

„Finansiškai gal ir galėčiau, bet turiu daug ligų. Pavyzdžiui, vasarą niekur negaliu keliauti, mano pakeliamas karštis gali siekti iki 20 laipsnių. Sveikata neleidžia“, – pasakojo pensininkė.

Kiti, nors ir nekeliauja, namie užsisėdėti nenori, užsiima menine veikla.

„Dalyvauju choro repeticijose. Sunku namie sėdėti. Reikia ir moralinio, ir materialinio palaikymo, o svarbiausia – sveikatos. Jei nėra sveikatos, jokie pinigai nepadės“, – teigė prie parduotuvės sutikta pensininkė.

O pavydėti vokiečių senjorams nėra ko, pasak vaikščiojančio senolio.

„Aš galvoju, kad vokiečiai pavydi šveicarams. Pastarieji juda daugiau ir gyvena ilgiau už vokiečius. O dar ilgiau gyvena japonai, kurie visą laiką juda ir mažai valgo“, – apie užburtą ratą aiškino vyriškis.

Veiklų tikrai yra

Senovės romėnų filosofas Seneka kadaise sakė, kad senatvėje nėra nieko baisiau kaip dykaduonystė ir tinginiavimas.

O šiandieninių senjorų užsisėdėjimą namuose lemia anksčiau vyravęs gyvenimo būdas.

Kyla klausimai, kam čia eiti, kam aš reikalingas, jau atgyvenau savo

„Nesam pratę eiti į viešumą, tapti matomi, bendrauti su nepažįstamais, tai tam tikras tabu“, – situaciją komentavo Lietuvos raudonojo kryžiaus programos „Šilti apsilankymai“ vadovė Rasa Stankevičienė.

Pasak R. Stankevičienės, senjorai nenori jaustis nereikalingi, visuomenės nurašyti asmenys.

„Kyla klausimai, kam čia eiti, kam aš reikalingas, jau atgyvenau savo. Toks ir požiūris“, – reziumavo R. Stankevičienė.

Senais žmonėmis per dieną netampama, o norint sulaukti orios senatvės, reikia rūpintis savimi.

„Svarbu fizinis aktyvumas, sveika mityba, socialinė integracija. Tai daugelio dalykų puokštė, kuria turime rūpintis visą gyvenimą“, – pastebėjo R. Stankevičienė.

Kai kurie senjorai varžosi dėl tam tikrų kompleksų, teigia, kad neturi kur eiti, skundžiasi lėšų trūkumu.

„Savivaldybės juk organizuoja daug nemokamų renginių. Šios veiklos tikrai nėra vien didmiesčiuose, jos organizuojamos ir mažesniuose miesteliuose. Tikrai paieškojus informacijos galima veiklų“, – drąsino R. Stankevičienė.

Mažai kalbama apie emocinę sveikatą. Kai žmogus pavargsta emociškai, tampa prastas ir nestabilios emocinės būsenos, prarandamas noras judėti, sveikai maitintis, apskritai kažką veikti.

„Rūpinkimės savimi ir viskas bus gerai“, – tvirtino R. Stankevičienė.

Išsiginčijus iki nukritimo dėl darbingo amžiaus ilginimo, pasigirdo netgi siūlymų išvis atsisakyti tokios ribos kaip pensinis amžius. O ką, japonai ir 75-erių pripažįstami darbingais. Mūsų tautiečiai, žinantys, kad nuolat ilginamas darbingas amžius 2027-aisiais Lietuvoje pasieks 65-erių, o pagal Europos rekomendacijas gal netrukus – ir 72-ejų ribą, sunerimo: kaip rodo apklausos, pusė norėtų išeiti į pensiją anksčiau, nei leidžia šiuo metu galiojantis pensinis amžius. Žmonės pavargo akėti, drapakuoti, arti darbo dirvonus už senatvėje siūlomus grašius. Šiandien vis daugiau 40 ribą peržengusių žmonių renkasi vadinamąją jaunatvinę pensiją, kai uždirbti arba sėkmingai investuoti pinigai leidžia nedirbti arba dirbti pasirinktu krūviu. Ką jau 40-mečiai! Anot statistikos, Lietuvoje nedirba kas šeštas 20–34 metų amžiaus žmogus. Tarp jų – ne vien Užimtumo tarnybos klientai. Tiesiog dar viena naujųjų laikų tendencija – nebetaupyti ateičiai ir gyventi šia diena.

Kad ir kiek būtų suokiama apie pensinį amžių kaip apie žmogaus renesansą, Lietuvoje jis veikiau panašus į viduramžius.

Gausėja ir besirenkančiųjų išankstinę pensiją. Nusivylę valdžių ir bankininkų pažadais apie orią senatvę, kurią neva atneš pensijų kaupimas, net ir rizikuodami gauti mažesnę pensiją, daugelis mieliau renkasi gyventi dabar, o ne dėl rytojaus. Taigi šiandien, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, ko linkėti? Turėti tokį darbą, kuris džiugintų iki gyvenimo pabaigos, kad galėtum dirbti iki paskutiniosios ir, prisidurdamas prie elgetiškos pensijos, gyventi oriai? Nes, kad ir kiek būtų suvokiama apie pensinį amžių kaip apie žmogaus renesansą, Lietuvoje jis veikiau panašus į viduramžius. Tais laikais vonia buvo turtingųjų privilegija. Buvo brangu pašildyti didelį vandens kiekį, todėl paprasti žmonės prausėsi dukart per metus, keli vienoje vonioje vienu metu, o po jų – dar keli. Kai šią žiemą senjorai bus priversti taupyti elektrą ir šilumą, dar ne to išgirsime... Juk mūsų vyresnioji karta grūdinta nepriteklių, viską pakelia.

Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė sako, kad žmonės, sumokėję daugiau įmokų „Sodrai“, sąlyginai gauna mažiau išmokų senatvėje nei sumokėję mažiau įmokų.

„Pernai 36,1 proc. punkto pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. eurų, nei uždirbusių iki 500 eurų. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – pranešime sakė E. Šlamė. 

Auditoriai teigia, kad dabar pensijų sistemoje nėra didesnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl ji tampa nepatraukli daugiau įmokų sumokantiems žmonėms. 2021 metais bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, sudarė vidutiniškai 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. – pastaroji turėtų sudaryti bent 50 proc., nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.

Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo pensijai realią naudą ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 metais beveik pusė antros pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą, o beveik 60 proc. trečios pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasak auditorių, darbdaviai taip pat neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo pensijai: 2021 metais įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių.

Senatvės pensijas pernai šalyje gavo 615,6 tūkst. žmonių, joms išleista beveik 3,068 mlrd. eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo „į rankas“ – tai vienas mažiausių rodiklių organizacijoje. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke – žemiau yra tik Estija, Latvija ir Bulgarija.

„Turiu labai jaunatviškų vyresnio amžiaus pacienčių – galima tik imti iš jų pavyzdį – aktyvios, sportiškos, energingos. Matau jų akyse grožį, nes jos tiesiog spindi. Viskas priklauso nuo požiūrio, būna jaunos ir be energijos moterys“, – įsitikinusi gydytoja.

Menopauzė – periodas moters gyvenime, kai pasibaigia menstruacijų ciklas. Vidutiniškai tai įvyksta 51-erių, praėjus metams po paskutinės mėnesinių dienos. Akušerė-ginekologė sako, kad dažniausiai pastebimi menopauzės simptomai – karščio pylimai, prakaitavimas, nuotaikos pokyčiai (nervingumas, depresija, dirglumas, nemiga), seksualiniai pokyčiai (sumažėjęs lytinis potraukis), vėliau gali atsirasti ir makšties sausumas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, padažnėjęs šlapinimasis, sausėjanti oda, gleivinės.

Pasak gydytojos, nuspėti menopauzės pradžią – sudėtinga. „Tam įtakos turi gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mitybos ir poilsio įpročiai, žalingų įpročių vengimas, teigiamos emocijos ir streso valdymas“, – sako O. Bogdanovienė.

Kaip priimti šį laikotarpį?

Gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad ruoštis menopauzei tikrai nereikia: „Svarbu suprasti, kad tai natūralus periodas ir jis ateis. Visas gyvenimas prieš tai paruošia mus jam, reikia tiesiog gyventi ir džiaugtis kiekviena diena.“

Nors menopauzė kiekvienai moteriai tam tikru metu ateinantis etapas, kokia ji bus pasakyti sudėtinga. „Tai labai individualu, vienos moterys nieko nejaučia. Kitos – kankinasi dešimt ar daugiau metų. Tokio amžiaus dažnai būna ir kitų sveikatos problemų tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kraujo spaudimo svyravimai, auga svoris“, – vardija gydytoja patvirtindama, kad visa tai turi įtakos savijautai.

Freepik.com nuotr.

Vis dėlto, net ir jaučiant menopauzės simptomus, gydytoja sako, kad labai svarbu, kaip su jais susigyvensite. O. Bogdanovienė pasakoja, kad moterys jaudinasi dėl savo išvaizdos, svorio, odos būklės, skausmingų ir nemalonių lytinių santykių. Gydytoja akušerė-ginekologė dažnai padrąsina savo pacientes mylėti save, negailėti sau nei laiko, nei investicijų. Ji priduria nepamiršti kokybiško miego, jums tinkančios kosmetikos, masažų, poilsio, geros nuotaikos, reikalingų maisto medžiagų – visa tai yra kelias į lengvesnę menopauzę.

Abejojant, ar mityba visavertė, verta apsvarstyti ir vartoti vitaminų kompleksus, kurie skirti moterims menopauzės periodu. Vienas tokių maisto papildų kompleksų yra „Menopace“, jo galima rasti kelių skirtingų sudėčių, tačiau visos jos pritaikytos moters organizmo poreikiams menopauzės periodu. Moterys vertina vitaminų kompleksus, nes jie padeda gauti platų spektrą reikalingų vitaminų ir mikroelementų, netenka jaudintis dėl jų derinimo ar tinkamos dozės pasirinkimo – visos naudingos medžiagos gaunamos vienoje tabletėje.

Menopauzės metu svarbu atkreipti dėmesį į vitaminų ir mikroelementų, skirtų hormonų veiklai reguliuoti, kaulų būklei palaikyti, pasirūpinti reikiamu antioksidantų kiekiu. Hormonų sistemai reikalingas vitaminas B6, padedantis reguliuoti hormonų aktyvumą. Normalią kaulų būklę palaikyti padeda vitaminas D, magnis, taip pat svarbu pasirūpinti, kad netrūktų antioksidantų – vitamino C, E, vario, kurie padėtų apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Daugiau teigiamų emocijų

Gydytoja rekomenduoja keisti požiūrį į menopauzę ir įžvelgti jos teigiamas puses. „Menopauzės metu moteris tampa nebevaisinga ir juk tai puiku – tampate laisva, nėra ciklo, galite bet kada atostogauti, nereikia rūpintis kontracepcija. Tik rekomenduoju dar metus po paskutinių mėnesinių naudoti kontracepcijos priemones. Seksualinis gyvenimas keičiasi, yra įvairių priemonių, reikia tik likti atvirai ir norėti“, – sako ji.

Vis dėlto jeigu prasidėjus menopauzė atneša nerimą, gydytoja akušerė-ginekologė ragina skirti dėmesio psichologijai, saviugdai, atrasti patrauklius hobius, mėgstamą fizinį aktyvumą, muziką, šokius, užsienio kalbą ar kitą pomėgį.

Gydytoja akušerė-ginekologė primena, kad menopauzės laikotarpiu svarbu kartą per metus apsilankyti pas ginekologą dėl onkologinių ligų profilaktikos, aptarti menopauzės simptomų kontrolę, prireikus laiku koreguoti gydymą.