Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pasiūlė abiem valstybėms suburti „dvigubą opoziciją“ JAV ir jų sąjungininkių ambicijoms pažaboti, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas. „Mūsų lyderiai, prezidentas Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, ne kartą pabrėžė Rusijos ir Kinijos ryžtą atremti mėginimus stabdyti pastangas sukurti daugiapolę pasaulio tvarką“, – sakė S. Lavrovas.

Daugiau nei 20 metų Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas einantis S. Lavrovas sakė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra kaip niekada geri ir kad abi šalys susitarė „pradėti dialogą“ Eurazijos saugumo klausimais. Išsamesnės informacijos, ką tai konkrečiai reiškia, jis nepateikė.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad S. Lavrovo lėktuvas nutūpė Pekine.

Kinijos sostinėje rusų ministras praleis dvi dienas ir susitiks su kinų kolega Wang Yi (Vang I), sakoma ankstesniame ministerijos pranešime.

„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.

Praėjusį kartą S. Lavrovas Pekine lankėsi spalį, kai dalyvavo tarptautiniame forume dėl Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vykdomos „Juostos ir kelio iniciatyvos“.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

„Balandžio 8 ir 9 dienomis Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su oficialiu vizitu lankysis Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma pranešime.

Jame nurodoma, kad vizito metu planuojamos S. Lavrovo diskusijos su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I).

„Tikimasi nuodugnaus apsikeitimo nuomonėmis dėl virtinės „karštų temų“, – sakoma pareiškime, nurodant „Ukrainos krizę ir padėtį Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

Ministrai „aptars įvairius klausimus, susijusius su dvišaliu bendradarbiavimu, taip pat bendradarbiavimu tarptautinėje scenoje“, nurodė ministerija.

Pekine kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning patvirtino, kad Wang Yi kvietimu įvyks oficialus S. Lavrovo vizitas.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo S. Lavrovą, kuris sakė, kad jie bus Maskvos VBT arenoje, pridurdamas: „Susidomėjimas renginiu yra didžiulis, stadionas bus pilnas“.

Rusija ir Serbija tradiciškai palaiko gerus santykius, o Serbija neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai po jos invazijos į Ukrainą pradžios.

Šios rungtynės yra pirmosios Rusijos rungtynės su varžovais iš Europos nuo tada, kai jos klubams ir nacionalinėms rinktinėms dėl karo buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Rungtynės nepažeidžia sankcijų, nes tai yra draugiškos tarptautinės rungtynės, kurios taip pat bus įskaičiuotos į FIFA nacionalinių rinktinių reitingą.

„Dėl susitikimo su ponu Lavrovu... Sakyčiau, kad tai apgailėtinas pasirinkimas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė Ingrida Šimonytė.

Taip ji kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas (Pėteris Sijartas) susitiko su S. Lavrovu Viduržemio jūros kurorte Antalijoje vykstančiame kasmetiniame diplomatiniame forume.

Bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad slovakų ir vengrų ministrų susitikimas su S. Lavrovu nėra tik „gero ar blogo skonio išraiška“.

„Tai yra eilinis Vengrijos vyriausybės ženklas, su kuriuo sunkiai sutinkame dėl moralinių ir politinių priežasčių“, – tvirtino D. Tuskas.

Lenkijos premjeras sakė, kad po pastarojo susitikimo su vadinamojo Višegrado ketverto šalių lyderiais prieš kelias dienas susidaręs „savo įspūdį“ apie šių lyderių požiūrį į Rusiją.

Dėl susitikimo su ponu Lavrovu... Sakyčiau, kad tai apgailėtinas pasirinkimas.

„Jeigu kalbėtume apie Rusijos klausimą, tai nėra optimistiniai pastebėjimai, optimistinė nuomonė, nes kolegos Bratislavoje, Budapešte dar kartą įrodo, kad tam tikrais klausimais mūsų nuomonės yra per daug skirtingos, tas pats pasakytina apie Rusiją bei jos karo veiksmus Ukrainoje“, – dėstė D. Tuskas.

„Tikiuosi, kad tokie nesuprantami gestai, žodžiai ir sprendimai, kurių liudininkais esame, jei kalbame apie Bratislavą ir Budapeštą, yra atsitiktiniai. Anksčiau ar vėliau ta nuomonė ir mes turėsime tą jausmą, kad ir Lenkijos pietuose galime pasikliauti partneriais, kurie vienodai junta grėsmę ir yra mūsų sąjungininkai“, – kalbėjo jis.

Vengrija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, palaikanti ryšius su Maskva po jos plataus masto invazijos į Ukrainą, o Slovakija tapo kritiška paramos Ukrainai klausimu po to, kai pernai premjeru tapo Robertas Fico.

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas praėjusią savaitę lankėsi Turkijoje vykusiame diplomatijos forume, kur siekta atgaivinti įstrigusias Maskvos ir Ukrainos taikos derybas ir rasti būdų užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje.

Nuo tada, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Ankara palaiko ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

S. Lavrovas dalyvaus Viduržemio jūros kurorte Antalijoje vykstančiame kasmetiniame diplomatiniame forume, kur susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu (Chakanu Fidanu).

Nuo penktadienio iki sekmadienio vykstančiame forume daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Šeštadienį S. Lavrovas turėtų išvykti iš Turkijos.

Nuo tada, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Ankara palaiko ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

„Turkija, kartu su Vengrija, išlieka viena paskutinių Atlanto aljanso (NATO) šalių, palaikančių dialogą su Maskva“, – sakė Stambule įsikūrusio Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro direktorius Sinanas Ulgenas (Sinanas Ilgenas).

„Dėl karo pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje Turkija stengiasi išlaikyti šį vaidmenį ir ateityje, tikėdamasi juo pasinaudoti per galimas taikos derybas“, – pridūrė jis.

Mums reikia susitarimo, kuris užtikrintų saugią komercinių laivų navigaciją Juodojoje jūroje.

Trečiadienį Turkijos prezidentas pareiškė norintis atgaivinti 2022-ųjų taikos pastangas, kuomet Stambule derybas surengė Rusijos ir Ukrainos atstovai.

„Esame pasirengę vėl sėsti prie derybų stalo ir kurti taiką, kaip tai darėme anksčiau Stambule“, – sakė R. T. Erdoganas vaizdo žinutėje, kuri šią savaitę nuskambėjo per Pietryčių Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.

Šiame susitikime trečiadienį dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Turkijos prezidentas taip pat paragino sukurti naują saugų Juodosios jūros laivybos mechanizmą.

„Mums reikia susitarimo, kuris užtikrintų saugią komercinių laivų navigaciją Juodojoje jūroje“, – nurodė jis.

„Šiuo tikslu toliau palaikome ryšius, kad gautume įsipareigojimų dėl saugumo“, – pridūrė R. T. Erdoganas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. 

„Jei jums svarbios žmonių gyvybės, jei jums svarbūs jūsų pačių žmonės, rusų vaikai ir jaunuoliai, turite užbaigti šį karą“, – sakė politikė trečiadienį susitikime Rio de Žaneire, tiesiogiai kreipdamasi į S. Lavrovą, kuris sėdėjo per tris vietas nuo jos į kairę. „Jei Rusija dabar užbaigtų šį karą, kelias į taiką ir teisingumą rytoj būtų atviras“, – pridūrė ji.

Kreipdamasi į kitas G20 valstybes, A. Baerbock teigė: „Jei norime sukurti „teisingą pasaulį“, turime kartu spręsti karų ir krizių problemą. Ryžtingai, pagarbiai ir būdami pasirengę savirefleksijai“.

A. Baerbock teigė gerbianti skirtingus požiūrius į karą Ukrainoje. Šalis, kuri nutolusi nuo Kyjivo per 10 000 km, kitaip suvokia grėsmę saugumui nei šalis Europoje. Tačiau „Rusijos agresija yra daugiau nei regioninis konfliktas“, pažymėjo ministrė. „Rusijos karas ragina mus visus ryžtingai ginti pagrindinius mus saugančius principus: Jungtinių Tautų chartiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Šie principai saugo visas tautas, nesvarbu, didelės jos ar mažos“, – kalbėjo A. Baerbock.

S. Lavrovas, kuris taip pat lankysis Venesueloje ir Brazilijoje, kur vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimas, kubiečiui kolegai Bruno Rodriguezui (Brunui Rodrigesui) Havanoje sakė, kad abi šalys tapo JAV ir jų sąjungininkių „neteisėto spaudimo“ aukomis.

„Daugiapolio pasaulio realijos [...] provokuoja agresyvią Jungtinių Valstijų ir kitų pasaulio šalių mažumos, kurios visomis priemonėmis nori išsaugoti savo dominavimą, hegemoniją ir diktatą, reakciją“, – teigė jis.

„Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių atstovų naudojamos priemonės yra ne diplomatija, o šantažas, ultimatumai, grasinimai, brutalios karinės jėgos naudojimas ir sankcijos“, – sakė jis.

JAV prekybos embargą Kubai taiko nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius įvyko Fidelio Castro (Fidelio Kastro) vadovaujama revoliucija, o Rusijai įvedė griežtas sankcijas po jos invazijos į Ukrainą.

„Kuba tiesiogiai žino, kas yra neteisėtas spaudimas: visiškas embargas, kurį vienintelės Jungtinės Valstijos gina kaip teisėtą veiksmų kelią“, – teigė S. Lavrovas, atvykęs į Kubą su devintuoju savo vizitu ir jau antruoju per pastaruosius metus.

„Tai nepriimtina visiems kitiems pasaulio bendruomenės nariams. Tačiau tai nestabdo Vašingtono“, – pridūrė jis.

Nuo 2022 metų Rusija ir Kuba stiprina ryšius, o vis labiau izoliuojama Maskva ieško naujų diplomatinių ir prekybos partnerių.

Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių atstovų naudojamos priemonės yra ne diplomatija, o šantažas, ultimatumai, grasinimai, brutalios karinės jėgos naudojimas ir sankcijos.

2022-ųjų lapkritį Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) buvo atvykęs į Maskvą susitikti su rusų prezidentu Vladimiru Putinu.

2023-iųjų balandį M. Diazas-Canelis patikino Maskvą „besąlygiška Kubos parama“ jos „susidūrime su Vakarais“. Kuba niekada nekritikavo Rusijos puolimo prieš savo kaimynę.

Kuba, kuriai nuo 1962 metų JAV taiko embargą, susiduria su didžiausia per pastaruosius tris dešimtmečius ekonomine krize ir yra gavusi rusiškos naftos, kuri turėtų padėti sumažinti didžiulį degalų trūkumą.

Šaltojo karo metais Kuba ir SSRS buvo artimos sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991-aisiais subyrėjus sovietų blokui.

Siekdamos atkurti ryšius, Maskva ir Havana pasirašė bendradarbiavimo susitarimus statybos, informacinių technologijų, bankininkystės, cukraus, transporto ir turizmo srityse.

Rusijos duomenimis, 2022-aisiais abiejų šalių komerciniai santykiai siekė 450 mln. dolerių (419 mln. eurų) – iš jų 90 proc. sudarė aliejaus ir sojų pupelių aliejaus pardavimai Kubai.

Praėjusį rugsėjį Kuba paskelbė, kad sulaikė savo piliečių dėl įtariamo jų gabenimo kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Nuo to laiko jokios informacijos apie tyrimą neskelbta.

S. Lavrovas susitiko su M. Diazu-Caneliu, o vėliau antradienį vyks į Venesuelą, po to – į Braziliją, kur vyks G-20 ministrų susitikimas.

Rusijos vyriausiasis diplomatas Sergejus Lavrovas teigė, kad Ukrainos pajėgos mūšio lauke patyrė visišką nesėkmę ir yra nepajėgios nugalėti ar susilpninti Rusiją.

JT Saugumo Tarybai jis sakė, kad Maskva visada pasirengusi derėtis dėl taikos, tačiau teigė, kad Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkų, kuriuos jis pavadino „šeimininkais“, pateikti taikos planai „naudojami tik kaip priedanga tęsti karą ir toliau gauti pinigų iš Vakarų mokesčių mokėtojų“.

„Visos šios formulės yra kelias į niekur, ir kuo greičiau Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Briuselis tai supras, tuo geriau Ukrainai ir Vakarams“, – sakė jis, perspėdamas, kad jų „kryžiaus žygis prieš Rusiją jau sukėlė naują, aiškią, reputacinę ir egzistencinę riziką“.

JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas) atmetė S. Lavrovo teiginius kaip akivaizdžią dezinformaciją ir atkirto, kad karą pradėjo 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazija į Ukrainą, o  jį ilgina prezidento Vladimiro Putino „kryptingas siekis sunaikinti Ukrainą ir pavergti jos žmones“.

„Rusijos imperialistiniai planai yra akivaizdūs“, ir „Rusijai bet kas, išskyrus kapituliaciją – visišką Ukrainos kapituliaciją, yra vienintelė išeitis, o tai tiesiog nepriimtina tarptautinei bendruomenei“, sakė R. Woodas, pabrėždamas, kad karas galėtų baigtis rytoj, jei Maskva išvestų šimtus tūkstančių karių iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos.

Rusija sušaukė Tarybos posėdį, kad dar kartą griežtai sukritikuotų Vakarų karinę pagalbą Ukrainai. Prieš pat jam prasidedant daugiau kaip 40 šalių diplomatai susibūrė aplink Ukrainos ambasadorių JT Serhijų Kyslycią, perskaičiusį bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė Rusijos veidmainystę kritikuojant teisėtą ginklų perdavimą, siekiant padėti Ukrainai apsiginti.

Ukrainos šalininkai pirmadienio susitikimą pavadino dar vienu Rusijos bandymu „atitraukti dėmesį nuo agresyvaus karo“ ir pasmerkė karinę paramą Maskvai – Irano dronus ir Šiaurės Korėjos balistines raketas – pažeidžiant JT sankcijas, taip pat karinę įrangą iš Baltarusijos.

Šiandienos susitikimas yra dar vienas bandymas pateisinti tai, kas nepateisinama, ir pateikti naratyvą, kuriame auka yra agresorius, o agresorius – auka.

Taryba išklausė daug raginimų dėti daugiau pastangų siekiant taikos, o Rusijos sąjungininkė Kinija vis labiau nerimavo dėl didėjančios grėsmės pasaulio saugumui, kurią kelia Ukrainoje vykstantis karas tuo pat metu, kai Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ kariauja Gazos Ruože.

„Turime dėti visas pastangas, kad sustabdytume [Ukrainos] krizės plitimą tuo metu, kai tęsiasi palestiniečių ir Izraelio konfliktas, o kai kuriems karštiesiems taškams gresia paaštrėti, – sakė Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas (Džang Dziunas). – Pasaulis negali sau leisti, kad geopolitiniai susidūrimai toliau plistų tuo pat metu, kai pasaulio ekonomika lėtėja.“

Zhang Junas sakė Tarybai, kad „turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“. Tačiau Kinijos ambasadorius kritikavo Ukrainą dėl siekio įstoti į NATO ir perspėjo Kyjivą, neįvardydamas Rusijos, kad tai padidins Maskvos susirūpinimą dėl saugumo.

Zhang Junas paragino kuo greičiau atnaujinti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas. Jis nepaminėjo 2023 metų vasarį Kinijos paskelbto taikos plano, kuriame raginama nutraukti ugnį, pradėti derybas ir nutraukti sankcijas Rusijai, tačiau daug dėmesio skyrė karo sukeltiems padariniams pasaulio ekonomikai.

„Ukrainos krizės bei palestiniečių ir Izraelio konflikto neigiamas poveikis apledėjusią pasaulio ekonomiką papildė sniegu, – sakė Zhangas Junas. – Didelę įtaką turinčios šalys turėtų (...) susilaikyti nuo pasaulio ekonomikos politizavimo, instrumentalizavimo ar pavertimo ginklu, o vietoj to turėtų dirbti kartu, kad išlaikytų pasaulinį maisto, energijos ir finansinį saugumą, taip pat pramonės ir tiekimo grandinių stabilumą ir sklandų veikimą.“

Kinija buvo trečioji kalbėtoja iš 15 narių tarybos, o S. Lavrovas išėjo iš karto po Zhang Juno kalbos, užleisdamas savo vietą pavaduotojui. S. Lavrovas neišgirdo R. Woodo, bet klausė Maltos ambasadorės JT Vanessos Frazier (Vanesos Freizir), kuri pakartojo JAV raginimą Rusijai išvesti savo pajėgas ir apkaltino Maskvą pažeidus savo pareigą palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą – pagrindinę Saugumo Tarybos misiją.

„Šiandienos susitikimas yra dar vienas bandymas pateisinti tai, kas nepateisinama, ir pateikti naratyvą, kuriame auka yra agresorius, o agresorius – auka“, – sakė V. Frazier, smerkdama tai, kad, JT žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios per Rusijos išpuolius žuvo 10,2 tūkst. Ukrainos civilių, įskaitant 575 vaikus, o daugiau kaip 19,3 tūkst. žmonių buvo sužeisti.

Rusijai beveik prieš dvejus metus pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskvos pareigūnai ne kartą „išdavikais“ vadino rusus, kurie išvyko iš šalies, kad išvengtų mobilizacijos arba dėl politinių priežasčių.

„Specialioji karinė operacija kaip niekada ankščiau suvienijo mūsų visuomenę ir prisidėjo prie apsivalymo nuo žmonių, kuriems svetima Rusijos istorija ir kultūra,“, – per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas, pavadinęs karą Rusijos vartojamu terminu.

Dešimtys tūkstančių rusų išvyko iš šalies protestuodami prieš karą, dar tūkstančiai pabėgo Kremliui paskelbus mobilizaciją. Maskva taip pat ėmėsi plataus masto susidorojimo su nepritariančiaisiais, uždraudė kritikuoti karinę kampaniją ir nubaudė tūkstančius žmonių už viešą karo pasmerkimą.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos vadovybė užsimena apie visuomenės valymą ir nuolat primena, jog vienas jos tikslų yra „denacifikuoti“ Ukrainą.

2022 m. kovą prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė: „Esu tikras, kad toks būtinas visuomenės apsivalymas tik sustiprins mūsų šalį“. „Rusijos žmonės visada gali atskirti tikrus patriotus nuo išdavikų ir šiukšlių ir tiesiog išspjauti juos kaip musę, netyčia įskridusią į burną“, – sakė V. Putinas.