Džiaugiasi, kai lyja

"Aš jaučiuosi puikiai tik tuomet, kai lyja lietus", – sako kaunietė verslininkė Asta, ir šypsosi, kai dangus verkia, tuo piktindama kolegas.

Juk šį pavasarį taip ilgai laukėme saulės ir šilumos. Tačiau Astą pateisina jos gydytoja Roma Dabulskienė, Dainavos poliklinikos alergologė: sergantiesiems šienlige lietus yra lyg vaistai, nes jis nuplauna ligonius alergizuojančias žiedadulkes.

"Pavasarį užklumpa dabar jau gerai žinoma liga – šienligė. Tuo periodu jos simptomai labai vargina žmones ir jie pas mus ateina pagalbos", – sako gydytoja R.Dabulskienė ir priduria, kad liga, ko gero, kankina žmoniją jau seniai, tik anksčiau medikai neturėjo galimybių jos diagnozuoti ir patirties gydyti.

Dabar žino, kad ši liga paūmėja, kai žydi medžiai, žolės, piktžolės, saulėtu oru, kai jame sklando žiedadulkės. Tačiau vis dar pasitaiko, kad, ligoniui pirmą kartą pajutus šienligės simptomus, klysta net ir medikai.

"Kai ligonis pirmą kartą šeimos gydytojui skundžiasi sloga, akių perštėjimu, varvančia nosimi, čiauduliu, kartais – galvos skausmu ir kosuliu, diskomfortu burnoje – niežėjimu, perštėjimu, galvojama, kad tai – eilinis peršalimas, ir skiriamas antivirusinis gydymas", – pripažįsta gydytoja alergologė R.Dabulskienė.

Jei šios sveikatos problemos pasikartoja ir kitą pavasarį, o ligonis prisimena, kad taip pat sirgo pernai tuo pačiu metu, tuomet jau įtariama šienligė. Gydytoja džiaugiasi, kad šiuolaikinis jaunimas daug skaito ir pavasarį, vos susidūręs su alerginės ligos simptomais, ateina ir klausia: "Kažin, ar man ne šienligė?"

Tyrimų laikas ribotas

Dainavos poliklinikos gydytoja vaikų alergologė Valda Darginavičienė patvirtina, kad labai svarbu laiku nustatyti šienligės diagnozę, nes suklydus žala sveikatai yra dviguba.

Ši gydytoja neseniai konsultavo pacientą, trejų metų berniuką, kuriam buvo nustatytas jautrumas beržinių medžių mišiniui.

Iki tol vaikas visą mėnesį buvo gydytas nuo virusinės infekcijos. Jam buvo paskirti įvairūs vaistai, netgi dviejų rūšių antibiotikai, bet sveikata negerėjo.

"Taip atsitiko, nes ligonis gydytas ne tais vaistais, kurie buvo reikalingi. Paaiškinau, kad tai gali būti alerginis procesas, todėl gydymas medumi, homeopatiniais vaistais ar antibiotikais nerekomenduojamas dėl dar didesnės alergizacijos. Nustačius, kad ligos priežastis – alergija, būtinas tik priešalerginis gydymas, o ne antibiotikai", – pabrėžia V.Darginavičienė.

Beje, kai žmogus serga pirmą kartą, ligą diagnozuoti, esant ūmiam periodui, yra sunku, alerginis testas net neskiriamas. Alerginiai tyrimai tiksliausi tik kai yra ramus periodas, o taip būna, kai atvėsta orai, žiedadulkių sumažėja – geriausia žiemos periodu. Pagal nusiskundimus gydytojai bando įtarti alergeną, kuriam organizmas jautrus. Yra atliekamas odos dūrio testas su specialia adatėle, kurios medikai adata nevadina, kad neišgąsdintų vaikų.

"Ant rankos odos, dilbio srityje, užlašinamas alergenas ir įbrėžiama specialia adatėle. Tai neskausminga, nekraujuoja. Šiuo metodu tiriama dėl alergijos namų dulkių erkutei, pelėsiui, gyvūno plaukams ir įvairių žiedadulkių mišiniams bei maisto alergenams. Įskaičiavus du kontrolinius lašiukus, iš viso uždedama dešimt–dvylika lašelių. Po 20 minučių galime pasakyti, kam pacientas jautrus", – apie diagnostikos metodą papasakojo vaikų alergologė V.Darginavičienė ir pridūrė, kad jis neatliekamas ne tik ūmiu ligos laikotarpiu, bet ir vartojant vaistus nuo alergijos.

Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi.

Juos nutraukus tyrimas galimas po savaitės.

"Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi. Galime tik patarti, ko vengti, kokie alergenai tuo metu dominuoja aplinkoje, bet jų nustatyti pacientui, esant ūmiam periodui, negalime", – pakartojo V.Darginavičienė.

Naujos kartos vaistai

Žiedadulkėms alergiškų žmonių labai daug, jų skaičius kasmet auga.

"Manoma, kad kuriuo nors gyvenimo etapu šienlige suserga kas penktas šalies gyventojas. Dažniausiai tai prasideda vaikystėje arba paauglystėje, apie 40 proc. ligonių – iki šešerių metų amžiaus", – gydytoja R.Dabulskienė perspėja, kad kuo anksčiau liga pasireiškia, tuo ji sunkesnė.

O kada ji baigiasi? Tai priklauso nuo organizmo, gyvenamosios vietos, gyvenimo režimo, gydymo ir jo efektyvumo.

"Yra naujų gydymo būdų, kurie tikrai veiksmingi", – gydytoja R.Dabulskienė tikina, kad gydymui nebenaudojami senosios kartos antihistamininiai vaistai, tokie kaip tavegilis, nes juos pakeitė naujosios kartos, duodantys gerų rezultatų. Juos galima vartoti darbo metu, vairuojant, nes šie vaistai nemigdo.

"Yra veiksmingų vietinio vartojimo vaistų – nuo alergijos, kortikosteroidų, kurie yra hormoniniai. Skiriame pacientams ir specifinę imunoterapiją. Tai šiuo metu vienintelis būdas, kuris gali pakeisti natūralią alergijos eigą ir sutabdyti kelią alerginių ligų progresavimui", – naujovėmis džiaugiasi R.Dabulskienė.

Ji paaiškino, kad specifinė imunoterapija – tai gydymas palaipsniui didėjančiomis priežastinių alergenų dozėmis, siekiant sukelti jiems imuninės sistemos toleranciją, kad konkreti žiedadulkė taptų ne priešu, o draugu. Šiuo metodu vaistai leidžiami po oda arba vartojami per burną tablečių ar lašų pavidalu. Sergantiesiems šienlige jie skiriami tik šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą, kai niekas nežydi. Gydymas tęsiamas nuo trejų iki penkerių metų.

Ar tai nėra panašu į skiepus, ar nesukelia neigiamo šalutinio poveikio? Gydytoja R.Dabulskienė atsako, kad kiekvienas gydymo būdas turi šalutinį poveikį ir tvirtina, kad ji visiškai pasitiki specifine imunoterapija. Medikė apgailestauja dėl vieno: šis gydymo metodas, kaip ir visi vaistai nuo šienligės, suaugusiesiems nėra kompensuojami, o kainuoja gana nemažai ir dėl to kai kurie ligoniai atsisako specifinės imunoterapijos. Negydoma šienligė komplikuojasi, gali išsivystyti į bronchinę astmą.

"Anksčiau sakydavome, kad sloga – ne liga. Dabar taip nebesakome, gydymas yra tikslingas, nes alerginė sloga gali sukelti sunkių komplikacijų. Žiedadulkės veikia į nosies gleivinę, akių junginę, ir užsiveda visas mechanizmas", – perspėja gydytoja.

Kalta aplinka ir genai

Kodėl vis daugiau žmonių yra alergiški, ši diagnozė nustatoma net naujagimiams? Gydytoja V.Darginavičienė įvardija dvi priežastis: tai aplinka ir genai.

"Jei tėvai nėra alergiški, jiems sunku patikėti, kai šią problemą nustatome jų vaikui. Tačiau aplinkoje yra daug alergizuojančių faktorių. Be to, mažai būname gamtoje, daugiau – uždarose patalpose, prie kompiuterio. Kaltas ne jis, o toks gyvenimo būdas", – aiškina gydytoja ir priduria, kad polinkis alerginėms ligoms gali būti paveldimas.

Alergiškų vaikų yra gana daug, gydytojos alergologės pacientai – vos mėnesio kūdikėliai ar net naujagimiai. Ligos išraiškos priklauso nuo amžiaus.

"Iki trejų metų dominuoja reakcija į maistą, ji pasireiškia odos bėrimu. Paaugus dažnesnės reakcijos į aplinką, kurių simptomai – alerginė sloga, astmos požymiai ar net visa jų puokštė. Aplinkos alergenai – tai namų dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų epitelis ir žiedadulkės", – gydytoja V.Darginavičienė aiškina, ko reikia saugotis labiausiai.

Kūdikiams alerginiai tyrimai del maisto alergijos nėra tikslūs, jie keičiasi vaikui augant. Dėl žiedadulkių tyrimai atliekami ne mažesniems nei trejų metų vaikams, kurie dažnai sloguoja, kosti ir įtariama alergija. Jai pasitvirtinus, skiriamas medikamentinis gydymas. Specifinė imunoterapija gali būti taikoma vaikams nuo penkerių šešerių metų.

Gydytoja R.Dabulskienė primena dar vieną pavojų – burnos alergijos sindromą, kai beržo žiedadulkėms alergiškam žmogui ligą išprovokuoja tokie maisto produktai kaip obuoliai, persikai, nektarinai, vyšnios, morkos, salierai, paprikos ir kai kurie kiti. Juos valgant ūmėja sloga, prastėja savijauta.

"Tokiems pacientams rekomenduojame šių maisto produktų atsisakyti arba juos apdoroti termiškai. Tokiu būdu suardomi alergenai, nes jie neatsparūs karščiui", – dar vieną aspektą prideda R.Dabulskienė.

Žydėjimo sezonui pasibaigus ar lietingu laikotarpiu burnos alergijos sindromas išnyksta. Šis pavasaris buvo vėlyvas, viskas sužydėjo staiga ir vienu metu, todėl gydytojai alergologai turi labai daug pacientų. Jų srautas priklauso ir nuo lietaus.

Patarimai alergiškiems žmonėms

Namų langus atverti tik rytą ir vakare, kai žolė rasota, taip pat po lietaus, kai ore mažiau žiedadulkių.

Drėkinti užuolaidas ar įmontuoti į langus drėgną marlę ir ją drėkinti, arba įmontuoti specialius tinklelius nuo žiedadulkių.

Važiuojant automobiliu langus laikyti uždarytus.

Jei įmanoma, išvengti būti ir dirbti lauke, kai oras saulėtas ir labai sausas.

Grįžus iš lauko persirengti, nusiprausti veidą, susišlapinti plaukus ir būtinai jūros vandeniu išsiplauti nosį.

Jei yra galimybė, medžių žydėjimo metu pakeisti gyvenamąją vietą. Galima išvykti į pajūrį, kur gamta žydi vėliau – taip laimima laiko ir sveikatos.

Gali varginti ištisus metus

Skaičiuojama, kad bene kas ketvirtas europietis gali sirgi alerginiu rinitu, kitaip – šienlige. „Sergamumo šia liga mastas tikrai yra didelis. Nors alergenų gamtoje esama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, dabar stebime sezoninės alergijos protrūkį – varginančių simptomų kamuojamų žmonių kreipiasi vis daugiau“, – pastebėjo VUL Santariškių klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, pulmonologė doc. dr. Audra Blažienė.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Alergija žiedadulkėms prasideda atbudus pirmiesiems šilumos pažadintiems lazdynų, gluosnių, alksnių žiedams ir savo apogėjų pasiekia balandžio–gegužės mėnesiais, kada pradeda žydėti beržai. Tačiau pavasarį šienlige sergančių žmonių vargai nesibaigia: gegužės pabaigoje–birželio mėnesį prasideda pievų žydėjimas, kuris gali tęstis ne trumpiau kaip iki liepos vidurio. „Toliau sužydi stipriai alerguojančiuos piktžolės – kiečiai, varpučiai. O kai rugpjūčio pabaigoje jau atrodo, kad alergenų sumažėja, rudenį gali pasireikšti alergija pelėsiniam grybui. Jeigu žmogus alergiškas ir namų dulkių erkutėms ar naminiams gyvūnams, alerginis rinitas gali varginti praktiškai visus metus“, – sakė gydytoja.

Kodėl susergama?

Pasak A. Blažienės, esama genetinio polinkio sirgti alerginėmis ligomis. Tačiau tai nėra iš kartos į kartą perduodamas negalavimas. „Reikalingas ne tik genetinio kodo defektas, bet ir atitinkamos aplinkybės. Žiedadulkinei alergijai susiformuoti itin daug įtakos turi aplinkos užterštumas“, – sakė gydytoja.

Tyrimai rodo, kad 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

„Ypač pavasarį padidėjęs kietųjų dalelių kiekis išdirgina gleivines, tad taip sukuriamos palankesnės sąlygos alergenams patekti į organizmą. O šiltėjant klimatui keičiasi augalų įvairovė, jų žydėjimo trukmė. Kuo ji ir kontaktas su alergenu ilgesni, tuo didesnė tikimybė organizmui įsijautrinti ir užsitęsti ligai“, – aiškino pulmonologė.

Gydytoja pridūrė, kad dar klaidingai galvojama, kad nuvykus į kaimą, gamtą žiedadulkių bus daugiau nei mieste. „Tarp namų didžiuosiuose miestuose susidaro dar didesnė žiedadulkių koncentracija“, – pastebėjo A. Blažienė.

Galima išgydyti

Pašnekovė pabrėžė, kad alerinės ligos yra sisteminės, paveikia visą organizmą – prasideda alerginė sloga, alerginis akių uždegimas, o kai kam – ir astmos priepuoliai.

Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams. Infekcijai kartojantis galima ir apkursti.

Laiku negydoma ir paūmėjusi šienligė gali sukelti rimtesnius sutrikimus – astmą, sudaromos puikios sąlygos ausų uždegimui susiformuoti, ypač vaikams.

Visgi pulmonologė apgailestavo, kad daugelis linkę nemalonius simptomus tiesiog atkentėti, užuot kreipęsi į medikus ieško pagalbos vaistinėse. „Dažniausiai yra įsigyjama tablečių nuo alergijos, kurios tik slopina uždegimą. Tokie vaistai gali šiek tiek padėti, jei sloga nėra sunki“, – kalbėjo kilinikinė imunologė-alergologė.

Pasak jos, labai gaila, kad dauguma žmonių apie turimą alergiją prisimena tik jau prasidėjus pavasariui. „Nemaloniems simptomams varginant ne vienerius metus žmonės pamiršta savo sveikata pasirūpinti dar rudenį. Tuomet alergiją galima pradėti gydyti efektyviausiu būdu – alergenų specifine imunoterapija“, – sakė A. Blažienė.

Šis gydymas ilgas – tęsiasi mažiausiai trejus, kai kada – net penkerius metus, tačiau leidžia žmogui visiškai pasveikti. Kad gydymas būtų sėkmingas, būtina nustatyti konkrečius alergenus. Tam atliekami odos alerginiai mėginiai, kraujo tyrimai.

Kaip palengvinti simptomus?

*Alergiški žiedadulkėms žmonės turėtų vengti ilgai būti lauke, gamtoje augalų žydėjimo piko metu, ypač jei yra saulėta ir vėjuota.

*Nepalikti atvirų langų saulėtą vėjuotą dieną, grįžus iš lauko pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu.

*Nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės, kartu su jais namo vėliau galima parsinešti nemažą kiekį alergenų.

*Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį.

Tarp kita ko

Žiedadulkės gali keliauti šimtus kilometrų, tad jų gali atnešti iš kaimyninių pietų valstybių, kai pas mus dar medžiai nežydi.

Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi.

Dėmesys mitybai

„Šienligė – tai augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuria paprastai suserga 5–45 metų amžiaus žmonės. Jos simptomai gali progresuoti, komplikuotis bronchine astma ir išlikti visą gyvenimą. Ši liga gali būti paveldima – jei šeimoje abu tėvai yra alergiški, 80 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir jų atžalos. Sergančių šienlige nedžiugina ir miesto oro užterštumo problema, nes dėl intensyvios automobilių pramonės mieste didėjantis smogas sulaiko žiedadulkes ir taip gyventojų įkvėptame ore atsiranda daugiau alergijas sukeliančių dalelių. Dėl šios priežasties prognozuojama, kad 2025 metais šia liga sirgs kas antras europietis“, – sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Violeta Kvedarienė.

Pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti pavasario, vasaros, pavasario-vasaros arba vėlyvos vasaros-rudens polinoze. Pavasario šienligę sukelia medžių žiedadulkių alergenai, vasaros – varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai, pavasario-vasaros – medžių, varpinių žolių, vasaros pabaigos – piktžolių alergenai. Medikai pastebi, kad dėl šios problemos dažniausiai į juos kreipiasi nė 30-ies metų neturintys pacientai, kuriems trūksta žinių ne tik apie ligos gydymą, bet ir apie tai, kokios galimos komplikacijos, nesilaikant tam tikrų mitybos reikalavimų.

Sergantys šienlige gali turėti maisto alergijai būdingų požymių – nuo obuolių, morkų, salierų, riešutų valgymo jiems atsiranda burnos ir gleivinių niežulys, gleivinės tinimas, taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai ar net anafilaksinis šokas. Gydytoja pabrėžia – dėl alerginės kilmės gleivinių paburkimo galimos labai rimtos komplikacijos, tad simptomus vertinti reikėtų labai rimtai. Dėl suvalgyto obuolio ar morkos ir patinusios gerklės vystosi gerklų edema (tinimas) ir žmogus gali uždusti, dėl suvalgytų riešutų gali įvykti anafilaksijos reakcija ir, nukritus kraujospūdžiui, žmogus gali numirti. Šių reakcijų sunkumas priklauso nuo to, kokiai žiedadulkės alergeno baltymo daliai žmogus yra alergiškas. Būtent dėl šios priežasties reikia išsitirti alergeno rūšį ir imtis gydymo bei profilaktikos priemonių.

Ką daryti?

Alerginis rinitas pasižymi tuo, kad žmogui pablogėja uoslė, pagausėja išskyrų iš nosies kiekis, kamuoja nosies užburkimas, dėl kurio itin pasunkėja kvėpavimas, taip pat vargina ir nosies niežėjimas ar dažnas serijinis (iki 5–10 kartų) čiaudulys. Net 95 proc. atvejų alerginis rinitas diagnozuojamas kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu. Pastarojo simptomai – akių perštėjimas, paraudimas, traiškanojimas, vokų patinimas, vaikams – ausų uždegimai. Apie pusė šienlige sergančiųjų, progresuojant ligai, turi dusulio priepuolius, t. y. bronchinės astmos simptomų.

Pasak alergologės dr. V. Kvedarienės, minėtų simptomų gerokai sumažėtų, jeigu alergiški žmonės pradėtų gydytis iš karto, atsiradus žiedadulkių pasklidimo laikui, o rudenį, pasibaigus žydėjimo sezonui. Alergijos simptomus galima sumažinti keliais būdais: mažiau laiko leisti lauke, taip pat grįžus skubėti persirengti, nes ant viršutinių drabužių gali būti likusių žiedadulkių, patariama ir nosį bei gerklę skalauti vandeniu. Kitas, itin paprastas, būdas – prieš išeinant iš namų, nosies vidų patepti vazelinu – taip žiedadulkės neprasiskverbs į nosies gleivinę. Vienas veiksmingiausių gydymo būdų – alergenų specifinė imunoterapija. Šiandien pacientai Lietuvoje jau gali būti gydomi naujausiu šios terapijos gydymo būdu, penkių žolių poliežuvinės imunoterapijos tabletėmis, kurias pacientas turi palaikyti po liežuviu.

Šio gydymo metodo saugumas ir veiksmingumas buvo vertinamas dar 1986 metais, kai pirmasis dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tarptautinis klinikinis tyrimas parodė, kad vartojusiems tabletinį imunoterapijos gydymo metodą, lyginant su placebo grupe, simptomų palengvėjimas pastebėtas jau pirmaisiais gydymo metais.

„Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija yra svarbus medicinos pasiekimas. Tai ne injekcinis neskausmingas gydymo metodas, naudojant pačių alergenų ekstraktus, Lietuvoje taikomas nuo 2008 metų. Naujausi klinikiniai tyrimai buvo atlikti 2016 metais, kai buvo lyginami JAV ir Europoje gydytų žmonių duomenys, taikant tabletinės formos imunoterapiją. Rezultatai parodė, kad jau pirmąjį žydėjimo sezoną, po 2 mėnesių, pacientai jautėsi geriau“, – teigia medikė.

Gydytojo konsultacija – būtina

Taikant šį metodą, atkuriamas žmogaus organizmo imuninės sistemos balansas – sumažinama imunoglobulino E gamyba. Pacientui kasdien duodamas tam tikras kiekis alergeno, kurio dozė kas kartą vis didinama iki tol, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema į jį pradeda nebereaguoti. Taikant alergenų specifinę imunoterapiją, ne tik mažėja ligos simptomų ir gerėja žmogaus gyvenimo kokybė, bet ir sumažėja tradicinių cheminių vaistų, veikiančių greitai, bet tik kelias ar keliolika valandų, poreikis. Kartu daliai ligonių sumažėja ir maisto, kuris turi bendrus baltymų junginius ir reaguoja su žiedadulkėmis, sukeliamos reakcijos. Poliežuviniai skystos formos ir tabletiniai alergenai visada sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų nei leidžiamieji, todėl pacientas gali gydytis savo namuose, retkarčiais pasirodydamas pas gydytoją alergologą.

Ypač svarbu tai, kad alergenų specifinė imunoterapija veikia alergijos priežastį, o ne laikinai užslopina pasekmes, todėl priešingai, nei vartojant cheminius vaistus nuo alergijos, baigus poliežuvinės imunoterapijos kursą, galima tikėtis ilgalaikės alergijos simptomų kontrolės. Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija yra vienintelis natūralus gydymo metodas alergijos priežastims gydyti, tuo pačiu apsaugantis nuo paciento įsijautrinimo kitiems alergenams, ir tinkamas metodas alergijai gydyti vaikams nuo 5-erių metų ir vyresniems.

Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje kaip efektyvus ir veiksmingas metodas alerginiam rinitui, konjunktyvitui, namų dulkių erkučių ir žiedadulkių sukeltai alergijai gydyti, be to, tai – saugus ir efektyvus metodas vaikams ir suaugusiems, skiriant net ir didelėmis dozėmis. Tačiau žinant, kad gydoma pačiais alergijos sukėlėjais – alergenais, visada reikėtų tartis su specialistu, nes nors sunkių alerginių reakcijų, anafilaksijos rizika nedidelė, visgi ji yra.

"Peršti gerklę, ar tai galėtų būti alergija?", – klausia Šarūnas.

Šienligė arba alerginis rinitas labai primena peršalimo ligą – kvėpavimo takų gleivinė paburksta, prasideda sloga, ašaroja akys ir kt. Tačiau šienligės priežastis yra ne virusai, bet alerginė reakcija į į kai kurių augalų žiedadulkes. Jų įkvėpęs jautrus žmogus suserga per 5–15 minučių.

Atsako specialistė

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:

- Užklupus šienligei pirmą kartą jos simptomai dažnai supainiojami su peršalimu, netgi skiriamas netinkamas gydymas. Atidesnis šeimos gydytojas gali pastebėti skirtumus: gerklė būna mažiau paraudusi ir paburkusi, pacientas nekarščiuoja.

Po metų apsilankius pas gydytoją dėl tokių pačių simptomų dažniausiai jau įtariama alergija. Taip pat šienligė greičiau „iššifruojama“, jei paciento giminėje yra sergančiųjų alergija. Jautrumas žiedadulkėms gali išryškėti ne tik vaikystėje, bet ir vyresniame amžiuje – sulaukus 15-os ar 30-ies metų.      

Šiemet vasario mėnuo buvo šiltas, todėl anksti sužydėjo lazdynai, alksniai. Alergiški žmonės tai jau pajuto giedromis dienomis pučiant vėjeliui. Dabar jau žydi gluosnių „kačiukai“, greitai sužydės beržai, gegužę – klevai, ąžuolai, uosiai.

Jautrumas medžių žiedadulkėms dažniausiai yra kompleksinis: jei žmogus alergiškas beržui, yra jautrus ir lazdynui, alksniui bei atvirkščiai. Reikia prisiminti ir kryžminių žiedadulkių bei maisto produktų reakcijos pavojų. Pavyzdžiui, alergiški beržų žiedadulkėms žmonės dažnai negali valgyti termiškai neapdorotų obuolių, slyvų, abrikosų ir kt. Jautriems lazdyno žiedadulkėms asmenims alergiją gali sukelti riešutų vartojimas.

Šienligės simptomai slopinami skiriant priešalerginius vaistus. Vieni pacientai vartoja tabletes, kiti – įvairius purškalus, lašus akims. Arba tenka skirti ir geriamuosius, ir purškiamuosius medikamentus. Sunkesniais ligos atvejais galima išbandyti specifinę imunoterapiją.

Augalų žiedadulkėms jautrūs žmonės turėtų stebėti žydėjimo kalendorių. Prasidėjus sezonui, esant saulėtoms ir vėjuotoms dienoms jiems reikėtų vengti pasivaikščiojimų bei pasivažinėjimų dviračiu, neatidarinėti automobilio langų. Grįžus namo patariama persirengti drabužius. Reikėtų be reikalo neatidarinėti langų, vėdinant kambarius langus vertėtų uždengti sušlapinta užuolaida ar žiedadulkes sulaikančiu tinkleliu. Tai padeda sumažinti didelių šienligės priepuolių riziką.

Verta žinoti

Šienligę Lietuvoje gali sukelti apie 50 rūšių augalų, bet atbudus gamtai daugiausiai alergijos atvejų sukelia lazdynų, alksnių ir beržų žiedadulkės. Alergiją nustato imunoglobulinų E kraujo tyrimai.

Pavasario džiaugsmais – bundančia gamta, žydinčiais medžiais ir pievomis – džiaugiasi ne visi.

Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa apie alergijas rodo, kad net 35 proc. visų alergijas turinčių vyrų ir 30 proc. alergijomis besiskundžiančių moterų tvirtina, kad didžiausias jų priešas ir alergijos sukėlėjas yra žiedadulkės, šienligės alergenas. Gyventojų apklausą „Gintarinės vaistinės“ užsakymu atliko „Baltijos tyrimų“ agentūra.

Šienligės pikas prasideda žydėjimo sezonu – pavasarį

Alergijos intensyvumas dažnai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir netgi metų laiko. Šiltasis metų laikas - etapas, kuomet alergijos tampa itin dažnos. Žydinčių medžių žiedadulkėms patekus į nosies gleivinę išsivysto gleivinės uždegimas ir ima varginti čiaudulys, varvanti nosis, niežulys, nosies užgulimas, neretai kartu parausta, niežti, ašaroja akys. „Jeigu žmogus yra jautrus medžių žiedadulkėms, tuomet didžiausias alergijos paūmėjimas būna pavasarį, kuomet pradeda žydėti beržiniai medžiai. Jeigu alergija besiskundžiantis žmogus yra ypač jautrus žolėms, nemalonių alergijos simptomų dažniausiai sulaukiama vasaros pradžioje ir vidurvasaryje, o jeigu alergiškas piktžolėms - vasaros pabaigoje ir rudenį“, - pasakoja gydytoja alergologė Jolanta Sivickienė.

Alergija gali prasidėti nuo įvairiausių alergenų, esančių mūsų kasdieninėje aplinkoje: namų dulkėse gyvenančių erkučių, gyvūnų, pelėsio. Šienligės sukėlėjas yra žiedadulkės, tačiau verta paminėti, kad dažnai pasitaiko ir kryžminės alergijos, kuomet žiedadulkėms įsijautrinusio žmogaus mityba gali paveikti alergijos paūmėjimą. Tam tikruose produktuose organizmas atpažįsta naująjį alergeną panašiai kaip žiedadulkių alergeną. „Jeigu žmogus yra jautrus beržiniams medžiams, gali būti, kad jam nederėtų valgyti riešutų, žalių obuolių, medaus, kaulavaisių, skusti šviežių bulvių, nes dėl šių veiksnių gali atsirasti alergijos simptomai“, - tvirtina gydytoja.

Su šienlige kovoti galima ir įmanoma

Alergologės teigimu, jeigu alergijos simptomai yra pasikartojantys, galima bandyti išvengti alergeno rūpinantis profilaktinėmis priemonėmis. „Žydėjimo sezono metu saulėtą ar vėjuotą dieną ore žiedadulkių visada būna daugiau nei įprastai. Todėl patariama į lauką eiti vėlai vakare arba po lietaus, dėvėti kepurę bei turėti akinius nuo saulės, ir, svarbiausia, stengtis nevaikščioti po nešienautas pievas. Taip pat patariama grįžus iš lauko visada persirengti, nusiplauti ne tik rankas, bet ir veidą“, - pataria J. Sivickienė.

Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) sergančių šienlige alergijos gydymui renkasi vaistus. Daug mažesnė žmonių dalis – mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) – renkasi profilaktines ar liaudiškas priemones ir tokiu būdu iš anksto bando aplenkti ligą.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Jūratė Židonienė pabrėžia, kad jeigu profilaktinių priemonių, norint suvaldyti ligą, nepakanka, reikia gerti vaistus: „Dažniausiai geriausias efektas pasiekiamas tuomet, kai vaistai yra pradedami gerti likus kelioms savaitėms iki žydėjimo sezono pradžios. Tokiu būdu galima aplenkti ligą“, - tvirtina J. Židonienė.

Šienligė - paveldima liga

Šienligė dažniausiai yra paveldima liga, tad jeigu abu tėvai yra susidūrę su šia problema, tikimybė, kad vaikas gali būti jautrus žiedadulkėms yra 50-80 proc. Jeigu tėvai yra visiškai sveiki, tikimybė jų atžalai susirgti šia liga sumažėja iki 20 proc. „Kūdikiai paprastai gimsta turėdami polinkį įsijautrinti žiedadulkėms, bet reikėtų pabrėžti, kad šienligė dažniausiai atsiranda vėlesniu laikotarpiu. Nors pagrindinis šienligės pikas yra paauglystėje, tačiau šienlige gali susirgti ir 2-3 m. vaikas“, - teigia gydytoja.

Šienligės simptomai po kelių ar keliolikos metų žmogui gali visiškai pranykti ir žydėjimo sezonu nebepasikartoti. Tačiau šią alergiją turėjusiems žmonėms atliekamų tyrimų metu jautrumas žiedadulkėms vis tiek aptinkamas, nepaisant alergijos simptomų išnykimo.

Pavasaris vis dar pokštauja: tai lepina šiluma, tai storą šaliką iš spintos priverčia išsitraukti. Tačiau gamta po truputį atbunda. Deja, tai džiugina ne visus. Pavasarinė šienligė kamuoja tiek kai kuriuos suaugusiuosius, tiek vaikus. O kaip atskirti pirmąją šienligę?

Kalbiname alergologę, klinikinę imunologę Nemirą Vaičiulionienę.

– Kokio amžiaus vaikams dažniausiai nustatoma šienligė?

– Mažiems vaikams iki trejų metų šienligė diagnozuojama labai retai. Dažniausiai žiedadulkėms įsijautrina vyresnio - mokyklinio amžiaus vaikai.

– Jei vis dėlto ankstyvųjų atvejų pasitaiko, jie visuomet atpažįstami ir tinkmai gydomi?

– Pirmaisiais metais, kada išryškėja šienligės simptomai, jie pasireiškia kvėpavimo takuose. Dažnai pasitaiko, kad pirmą kartą pastebėta alergija net neatpažįstama, gydoma kaip virusinė liga, infekcija, nes pasireiškia nosies niežuliu, slogavimu, čiauduliu. Tiek tėvai, ypač nesusidūrę su alergijomis, tiek gydytojai gali „pražiopsoti“ šienligę. Pasitaiko, kad gydymui skiriami antibiotikai ar priešvirusiniai vaistai, kurie nepadeda, o tik silpnina imunitetą. Pagrindinis skirtumas tarp virusinės infekcijos ir šienligės simptomų – pastaroji pasireiškia be temperatūros.

– Kiek tuomet užtrunka tokią pavasarinę alergiją diagnozuoti?

– Su šienlige kartais tenka gyventi dvejus ar trejus metus. Jei kitais metais panašiu metų laiku vėl ima kartotis tie patys simptomai, jau suprantama, kokios priežastys. Skiriami siuntimai specialistų konsultacijai. Pasitaiko, kad ligą pastebi ir otorinolaringologai apžiūros metu, nes priežasčių ieškoma kvėpavimo takuose.

– Vaikai be galo smalsūs, judrūs, mėgsta lakstyti lauke, ypač kai oras geras. Yra būdų, kaip galima apsaugoti alergiškuosius nuo lauke sklandančių alergenų?

– Žiedadulkės sklando visur ir nuo jų neapsisaugosime taip, kaip galėtume, jei būtume alergiški, pavyzdžiui, kokiam nors maisto produktui. Visgi kai kurios priemonės gali pagelbėti. Kai prasideda intensyvus augalų žydėjimas, diena saulėta, vėjuota, reikėtų stengtis tokio vaiko nevesti į lauką. Vengti laikyti atviras duris, langus. Namus vėdinti reikėtų anksti ryte arba vėlai vakare, kuomet žiedadulkių srautas yra mažiausias. Iš lauko grįžus atžalą reikėtų perrengti, mat ji su drabužiais parsineša ir alergenų. Rekomenduojama nuplauti veiduką, pravalyti akytes, nosytę. Šios priemonės padės kiek įmanoma atsikratyti žiedadulkių.
Lauke rekomenduojama vaikučiams uždėti akinius nuo saulės. Važiuojant automobiliu tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad langai būtų sandariai uždaryti ir alergenai nepatektų į vidų.

– Tie, kuriuos kamuoja šienligė, paprastai kelis mėnesius per metus turi nuolat vartoti priešalerginius vaistus, purškalus į nosį, akių lašus. Galbūt yra gydymas, galintis duoti ilgalaikių rezultatų?

– Jei tiksliai nustatoma, kad vaikas alergiškas tik augalų žiedadulkėms, gali būti taikoma specialius gydymas, vadinamas – imunoterapija. Trejus metus vykdomas priešsezoninis gydymas. Jam naudojami specialūs alergenai, pritaikyti vaikams: juos reikia lašinti po liežuviu, o ne leisti į paodį, kaip tai daroma vyresniems pacientams. Preparato dozės pamažu didinamos ir taip organizme sukeliama tolerancija alergenui. Kasmet po kiekvieno kurso pacientui tampa vis lengviau. Apie 80-90 procentų išbandžiusųjų šį gydymą, įskaitant ir vaikus, po jo jaučiasi neblogai, augalų žydėjimo periodu jiems nereikia vartoti tiek daug vaistų. Tačiau toks gydymas dažniausiai pradedamas taikyti tik po dvejų trejų metų nuo alergijos pradžios, kai įsitikinama diagnozės tikslumu.

Įdomus faktas

Miestiečiai tris kartus dažniau nei kaimo vietovių gyventojai serga šienlige.

"Sergu šienlige. Prasidėjus šildymo sezonui, ji man paūmėjo. Geriu antihistaminines tabletes, tad alergijos simptomai silpnėja. Tačiau jaučiuosi nuolat pavargusi ir mieguista. Gal dėl to gali būti kaltos tabletės? Ir dėl kokių priežasčių man būtent dabar prasidėjo šienligė? Grindis ir dulkes valau kasdien." – klausia 35 metų Valentina.

Nuovargio priežastis gali būti aktyvumo ir poilsio ciklų susimaišymas. Tai aktualu, kai perėjome prie žiemos laiko. Tačiau, sergantiems alergija nuolatinis nuovargis gali atsirasti ir dėl pačios alergijos simptomų, ir dėl vartojamų vaistų. Senesnės kartos antihistamininiai vaistai veikia smegenų receptorius ir juos slopina, todėl galite jausti mieguistumą ir nuovargį.

Atsako specialistė

Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:

– Tiksliai galėčiau atsakyti, jei žinočiau jūsų tyrimų rezultatus. Gal esate jautri dulkių erkutėms ar pelėsiui. Dėl to, įjungus šildymą, gali būklė pablogėti. Dulkių erkučių yra ne tik ant grindų. Jų randama ir pataluose, patalynėje, čiužiniuose, užuolaidose ir taip toliau. Tad grindų valymas dar nieko nereiškia.
Kalbant apie mieguistumą ir nuovargį, jį galite jausti dėl bendros savijautos pablogėjimo. Nosis užburkusi, neprakvėpuojate. Į smegenis patenka mažiau deguonies, tai gali duoti tam tikrą mieguistumo „foną“. Be to, kartais priešalerginiai vaistai, jų yra įvairiausių, gali kiek migdyti. Vėlgi nežinau, kokius vaistus vartojate, tad tiksliai negaliu pakomentuoti. Tačiau net jei geriate antrosios kartos priešalerginius vaistus, pasitaiko, kad vis dėlto individualiai kiekvienam gali atsirasti slopinantis šalutinis poveikis. Reikėtų pabandyti pasirinkti priešalerginį vaistą, kuris jūsų neslopina.