Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.  

Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst. ha dabar kaimiškose teritorijose ir 900 ha miesteliuose tebegalioja ir jos bus tęsiamos, kol bus suformuoti sklypai. 

Nutrūko tik maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.

Pasak S. Gentvilo, pirminiu pataisų variantu buvo siekiama leisti tęsti sutartis tik žemės miestuose nuomininkams. 

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai nebuvo tikimasi, kad miestuose atsiras tiek daug dirbamos žemės.

„Apie 2,8 tūkst. ha ir 1 tūkst. pareiškėjų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant pataisas anksčiau teigė ministras. 

Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perduota savivaldybėms.

Žemės ūkio ministerija anksčiau kovą kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama stabdyti jos pavedimą NŽT nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. 

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose. 

Vyriausybė trečiadienį tam pritarė ir šias funkcijas pavedė žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Portalas „Delfi“ kovo pradžioje paskelbė, kad po kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo dėl šio kirtimo pradėjęs tyrimą.

Pats S. Gentvilas sakė kirtimus savo miške Klaipėdos rajone 2022-ųjų žiemą vykdęs vadovaujantis įstatymais, šiemet planuojantis atsodinimus.

„Antradienį yra padėtas parašas ir man atrodo kompromisas rastas. Tik reikia įvardinti, kad neturi būti viskas gamtos sąskaita daroma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė S. Gentvilas.

„Dabar mes esame priėmę kompromisą, kad atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir atšilus orams, nuo kovo 1 d. atsiranda galimybė išvežti mėšlą į laukus. Bet čia yra ūkininkų infrastruktūros neturėjimas pakankamas. Ir tai stumia juos išvežinėti anksčiau į laukus, kai dar įšalas ne visada išėjęs“, – aiškino jis.

Anot Aplinkos ministerijos svetainėje pateiktos informacijos, šiuo metu laukus draudžiama mėšlu tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus kai Žemės ūkio ministerija paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią.

Ant įšalusios žemės esantis mėšlas nubėga į upes ir upelius. Ir dėl to žaliuoja pusė mūsų upių, žaliuoja Kuršių marios.

 

Tuo metu antradienį prie Aplinkos ministerijos protestavę ūkininkai reikalavo pa­keis­ti mėš­lo trę­ši­mo drau­dimo ter­mi­ną į gruo­džio 1 d. – kovo 1 d.

Aplinkos ministro vertinimu, ūkininkų problemas dėl mėšlo sukėlė dėl lietingos žiemos persipildžiusios talpyklos. Visgi, jo manymu, dar nėra tinkamas laikas tręšti laukus, mėšlas nubėgs į vandens telkinius, kas prisidės prie jų blogos būklės ir „žaliavimo“.

„Čia yra ne aplinkosauginis klausimas, bet ūkininkų infrastruktūros neturėjimo klausimas. Nes ūkininkams trūksta vietos talpinti besikaupiančias srūtas ir jie nori tai išvežioti po laukus. O kaip matėme šį ilgąjį savaitgalį – Žemaitijoje buvo geras šerkšnas. Trakuose ant Galvės ežero buvo kai kur po porą centimetrų ledo“, – aiškino ministras.

„Ant įšalusios žemės esantis mėšlas nubėga į upes ir upelius. Ir dėl to žaliuoja pusė mūsų upių, žaliuoja Kuršių marios“, – pabrėžė jis. 

Antradienį prie Aplinkos ministerijos protestavo keliolika iš Telšių atvykusių ūkininkų. Jie reikalavo pakeisti mėš­lo trę­ši­mo drau­di­mo ter­mi­ną ir nai­kin­ti mėš­lo trę­ši­mo pla­nui ke­lia­mus per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus.

„Planuojame pasiūlyti teisę savivaldybėms nekilnojamojo turto vystytojams suteikti žemę nemokamai mainais į tai, kad būtų statomi butai nuomai su reguliuojama nuomos kaina“, – ketvirtadienį Žinių radijui pranešė S. Gentvilas.

„Mums reikia pradėti ieškoti sprendimų valstybės mastu“, – teigė jis.

Tokia galimybė, ministro teigimu, atsirado nuo sausio patikėjimo teise savivaldybėms perdavus valdyti valstybinę žemę. Savivaldybės su plėtotojais sudarytų ilgalaikius susitarimus, kuriuose būtų numatyta prieinama nuomos kaina gaunantiems mažesnes pajamas žmonėms.

„Kad nuomos kaina būtų ne rinkos kaina (...), o pririšta prie infliacijos, savikainos“, – sakė S. Gentvilas.

„Tada tas būstas būtų prieinamas studentams, jaunoms šeimoms, tiems, kurie neuždirba tų pajamų, kad patys nusipirktų būstą“, – teigė jis.

Tai, pasak ministro, įprasta Europoje, Jungtinėse Valstijose: „Kai viduriniosios klasės gyventojams, ar Dubline, ar kitur, iki kažkokių pajamų pasiūlomi savivaldybės būstai, o vystytojai, kurie vysto, gauna žemę ar kitas nuolaidas.“

S. Gentvilo teigimu, Vilniuje neturintiems santaupų ar negaunantiems paskolų gyventojams rasti būstą nuomai prieinama kaina sudėtinga, jo trūksta į pabėgėliams iš Ukrainos ir imigrantams iš Baltarusijos, be to, būsto reikės apgyvendinti Vokietijos brigados karius.

„Spaudimas Vilniui bus didelis, o ne visi gali išmokėti. Nesąžininga, kad žmonės per daug išleidžia būstui“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras antradienį Seime pranešė, kad Aplinkos ir Finansų ministerijos rengia strategiją, kuri turėtų atsakyti, kokią būsto nuomos rinką valstybė turėtų skatinti, kad ji būtų saugi.

Vasarį Aplinkos ministerija pranešė apie būsto prieinamumui ir saugiai nuomos rinkos plėtrai užtikrinti sukurtą būsto politikos darbo grupę.

Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.

„Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį. Tai, visų pirma tokius entuziastingus gyventojus norime įgalinti, kad jie galėtų apsispręsti dėl naujo standarto būsto pasistatymų“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Gentvilas.

Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros.

„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo, kaip mes atsakome į jūsų teisingus klausimus (kur griaunamo pastato savininkai gyventų – BNS) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras pažymėjo, kad kalba ne apie prastesnės būklės namus, o apie avarinės būklės pastatus, kurie yra „beveik landynė“.

„Ne apie sovietmetį kalbam, bet apie prastos priežiūros daugiabučius: tai gali būti ir prieškariniai, tarpukariniai, gali būti ir sovietmečiu, nes pastatas, jis tampa avariniu tada, kai jis neprižiūrimas – kai stogas yra kiauras ir dešimtmečius bėga“, – teigė jis.

„Kryptis yra plėsti būsto nuomos rinką (...) Šiandien nuomos rinka beveik neegzistuoja. ji nereguliuojam. Gyventojai yra pavojuje eiti į nuomos rinką. Jie net nesirenka, nes yra per daug nesaugi“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį sakė ministras.   

Pasak jo, su Finansų ministerija kuriama strategija, kuri turėtų atsakyti, kokią būsto nuomos rinką valstybė turėtų skatinti, kad ji būtų saugi.

„Kad gyventojai nebūtų išprašomi iš būstų vos tik savininkas užsinori neproporcingai pakelti nuomos mokestį arba nutaria parduoti nuomojamą butą“, – kalbėjo S. Gentvilas.

„Manau, kad prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai“, – antradienį Seime atsakydamas į kelių opozicijos parlamentarų raštu pateiktus klausimus tvirtino ministras.

Jo teigimu, Klaipėdos rajone esantis miškas kertamas ne pirmą kartą – tai daryta ir 2009, ir 2015, ir 2022 metais. Po ankstesnių kirtimų miškas atsodintas.

„Po kiekvieno kirtimo turi praeiti mažiausiai vieni metai tam, kad išsivėdintų miško paklotė, paprastai atsodinimas yra kitais metais. Tą ir noriu daryti šiemet“, – sakė S. Gentvilas ir pakvietė jam klausimus pateikusius Seimo narius dalyvauti miškasodyje.

Jis teigė, kad pajūryje plyni kirtimai būtini.

Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku.

„Tai eglynas, šlapia žemė, pasiekęs brandą. (Miškas – BNS) pagal miškotvarkos projektą turėjo būti kertamas prieš ketverius metus (...), miškas yra ketvirtos grupės, nesaugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių, yra užpelkėjantis. Tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas (nesąmonė – liet.) nekirsti plynai, nes likusieji medžiai išvartomi šlapioje dirvoje pajūrio vėjų“, – aiškino aplinkos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį kartą miškas iškirstas prieš 14 mėnesių, bet klausimai dėl to keliami tik dabar, kai artėja treji rinkimai.

„Labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką. Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku. Man atrodo, kad skundai labiau susiję su rinkimų metais“, – sakė S. Gentvilas.

Praėjusią savaitę portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo dėl šio kirtimo pradėjęs tyrimą. 

O viskas prasidėjo nuo gražios progos – sekmadienį Jungtinėje Karalystėje minėtos Motinos dienos. Ta proga būsima karalienė Kate Middleton socialiniuose tinkluose pasidalino jaukia nuotrauka su trimis vaikais. Tik vienas niuansas... Jau netrukus akylūs britai pastebėjo, kad nuotrauka – redaguota!

Dėl tokių savo klaidų ėmė atsiprašinėti ir pati K. Middleton. Neva, ji nėra profesionali grafikos dizainerė, dėl to ir pridarė klaidų redaguodama nuotrauką…

Tačiau, anot etiketo specialisto Armino Lydekos, tai gali išduoti ir apie visai kitokias bėdas – ne pačią geriausią būsimos karalienės sveikatą po planinės pilvo operacijos. Viešumoje moteris nesirodo jau nuo sausio. Tad, galbūt, tokia fotošopinta nuotrauka bandyta užmaskuoti ne tokią gerą princesės sveikatą?

„Karališkoji šeima turės taisyti šią klaidą – mes labai greitu metu pamatysime naujas nuotraukas. Tikras nuotraukas. Arba viešą princesės Kate pasirodymą, kad visi pamatytų, kaip ji atrodo ir jaučiasi gyvai“, – mintimis dalinsis A. Lydeka.

Visai kitokios nuomonės laidoje bus fotografas ir dirbtinio intelekto menininkas Adas Vasiliauskas. Nors trūkumų nuotraukoje tikrai ne vienas – koreguota princesės Šarlotės ranka, princo Luiso megztinis, K. Middleton plaukai ir net plytelės – anot jo, problemos čia tikrai nėra.

„Mano nuomone, ji tiesiog ištrynė tai, ko nenorėjo parodyti. O tai būna paprasti dalykai, kurie žmonėms nepatinka. Kad keturi žmonės viename kadre gautųsi gerai, nėra lengva. Vaikai – ypač“, – sakys jis.

O kokias Lietuvos garsenybes dirbtinio intelekto pagalba patobulins „TOP 3“ laidos komanda? Tą išvysite šį vakarą.

Karališkoji šeima turės taisyti šią klaidą – mes labai greitu metu pamatysime naujas nuotraukas. Tikras nuotraukas.

Antrojoje laidos temoje – Aplinkos ministro S. Gentvilo nemalonumai. Pasklido žinia, kad Klaipėdos rajone jis galimai padarė ne vieną pažeidimą. Aplinkos ministras ne tik plynai iškirto jam tėvo dovanoto miško gabalą, bet ir plynėje paliko tokį vaizdą, tarsi toje vietoje būtų praūžęs galingas uraganas!

„Labai gaila – ašaros byra pamačius tokį mišką. Įdomu, kur jis iškeliavo, nes sandoris nėra deklaruotas, kam jis pardavė ir kas naudą gavo“, – sakys pasibaisėjusi Seimo narė Ligita Girskienė.

Tiesa, ji tokia – ne viena. Šio vakaro laidoje išgirsime ir kitų nuomones – nuo gamtininkų iki profesorių.

Galiausiai paskutinėje laidos temoje – tradiciškai Kovo 11-ąją sostinėje įvykusių „Lietuvos garbės“ apdovanojimų užkulisiai. Laukia pažintis su herojais – paprastais žmonėmis, kurie daro nepaprastus darbus. Tiesa, nė vienas apdovanotasis nesijaučia didvyriu, nors jų darbai kalba patys už save. Svarbiausia jiems daryti gerus darbus dėl savo šalies.

„TOP 3“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 21 val. per TV3

Per devynis mėnesius ekspedicijos dalyviai planuoja nueiti 6 tūkst. kilometrų ir pakeliui kviesti aplink Baltijos jūrą gyvenančius žmones, vyriausybes, organizacijas ir įmones imtis aktyvių veiksmų, kad jūra būtų išsaugota ateities kartoms.

„Baltija – jauniausia jūra planetoje, bet su vienais didžiausių žmonijos išbandymų. Todėl ekspedicijos žygis aplink Baltiją yra pavyzdys mums visiems, skatinantis keistis. Prie švaresnės Baltijos jūros galime prisidėti visi, nes jūra prasideda kiekvieno mūsų kriauklėje“, – išlydėdamas komandą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jis su ekspedicijos iniciatoriumi Giedriumi Buču, kitais žygeiviais ir Jūros tyrimų instituto mokslininkais šeštadienį prie Melnragės paplūdimio dalyvavo jo valymo akcijoje.

Vėliau ministras aplankė Aplinkos apsaugos agentūros jūrų laivą-laboratoriją „Vėjūnas“.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, Lietuva aktyviai dalyvauja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos – Helsinkio komisijos (HELCOM) veikloje. Nuo liepos 1-osios Lietuva pirmininkaus HELCOM.

2021 metais HELCOM patvirtino atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame numatyta apie 200 konkrečių veiksmų ir priemonių, susijusių su didžiausiais iššūkiais – klimato kaita, jūros tarša šiukšlėmis, farmacinėmis medžiagomis, povandeniniu triukšmu ir jūros dugno trikdymu, išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę. Visi veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2030 metų.

Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame vandenų srities plane 2022–2027 metais numatyta mažinti Baltijos jūros eutrofikaciją, cheminę taršą, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų kokybės blogėjimą daugiausia dėmesio skiriant invazinėms rūšims, jūrų buveinių trikdymui, komerciniam žuvų išteklių naudojimui, jūroje žiemojančių paukščių buveinių išsaugojimui. Taip pat žadama stiprinti Baltijos jūros regiono valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Ketvirtadienį portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, buvo sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

„Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. Apie jį išsamiau galėsime pakomentuoti jam pasibaigus“, – BNS informavo departamentas.

S. Gentvilas BNS teigė kirtimus vykdęs beveik prieš pusantrų metų – 2022-ųjų gruodį.

„Nieko ten sensacingo, miškas yra ūkinis, ne rekreacinis, ne saugomoje teritorijoje, padarytas miškotvarkos projektas 2007-aisiais, planuoti kirtimai 2019 metais (...), kirstas 2022 metais“, – teigė aplinkos ministras.

Anot jo, provėžos miške susiformavo, nes žiemos šiuo metu vyrauja šiltos ir nesama įšalo.

Neturiu ką komentuoti, miško kirtimo darbai, tai daroma pagal miško kirtimo leidimą, tai legalu daryti.

 

„Čia interpretacijos. Visi mato, kokie yra orai pajūryje, kai tu per mišką veži rąstus, jei ūkininkai negali į laukus įvažiuoti, lygiai taip pat miškininkai – nėra įšalo Klaipėdos regione jau keletą žiemų, normalu, kad pravažiuoja ir lieka provėžos. Čia jokios sensacijos“, – teigė jis.

S. Gentvilo teigimu, provėžos miške nėra draudžiamos, o kelio jame nėra, proskynomis nėra važiuojama. Miške, ministro teigimu, važiuojama ant sukrautų šakų, o šios klimpsta.

„Neturiu ką komentuoti, miško kirtimo darbai, tai daroma pagal miško kirtimo leidimą, tai legalu daryti. Iš miško reikia išgabenti medieną. Džiaugtumėmės, jei miškuose būtų įšalas, bet ne visada yra įšalas Lietuvos miškuose, reikia tą medieną kažkaip išvežti. Šiemet bus atsodintas miškas, bus ir sutvarkyta“, – teigė ministras.

S. Gentvilas teigė, kad kirtimus savo miške vykdė trečią kartą, tokie vykdyti ir 2008 bei 2015 metais. Kaip numatyta, buvo atlikti atsodinimai.

„Nieko nėra išskirtinio, suplanuota pagal miškotvarkos projektą, daromas dvidešimčiai metų. Buvo atsodintas miškas. (...) Straipsnis yra apie tai, kad ministras neturėtų išvis miško, nes miškai ūkiniai yra tam, kad būtų kertami, gaunama mediena, visas Žemaitijos kraštas, Klaipėda, yra žinomas kaip medienos centras“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Anot jo, kasmet Lietuvoje vykdoma apie 15 tūkst. kirtimų ir šis taip pat nėra išskirtinis, nebent tuo, kad „ministras savo miške kirto“.