Daina-premjera „Mylėjau Tave“ yra dar viena iki šiol negirdėta muzikinė Vilijos pusė: energinga, gaivališka ir užkrečianti savo lengvumu bei paprastumu, neperkrauta sudėtingų tekstų muzikinė aliuzija į dažniausiai pavasarį užgimstančius romantinius jausmus. Tai – žaisminga dovana atbundančiai vidinei gyvybinei ir kūrybinei energijai, kurią realizuoti galima per pačios atlikėjos sukurtą choreografiją.

VILIJA dalinasi šokio „mokomąja/parodomąja“ medžiaga visuose socialiniuose tinkluose ir laukia Jūsų šokių vaizdų su žymekliu #šokuišmeilės #sokuismeiles #mylejautave.

Pirmoji repeticija vieniems kels įtampą ir jaudulį dėl artėjančio pasirodymo, o kitiems – nesibaigiančią laimę. Būtent tą jaučianti pripažins Monika Liu, kuri su susižavėjimo kupinomis akimis žvelgs ne tik į savo partnerį Manuelį, bet ir į garsųjį salsos mokytoją Santiago Alfonso.

„Mano Manuelis rodė man, kaip būti moteriškai. Man akyse net atsirado ašaros – aš jam ne vieną kartą bučiavau rankas ir dėkojau, kad mes susitikome“, – sakys Monika.

Anot dainininkės, jau pirmosios repeticijos metu ji ėmė mokytis ne tik svarbiausių salsos žingsnelių, bet ir atsipalaidavimo. O svarbiausia, kad leido sau būti netobulai.

„Tai truputį išlaisvina tą vidinę laukinę moterį. Tikrai labai geras jausmas. Aš pastebiu tai vietinėse kubietėse – noriu, kad to bent kažkiek atsirastų ir man. Atrodo, kad tai – išsilaisvinimo pradžia. Man tai – stebuklas, nes man to labai reikia“, – sakys ji.

O svarbiausia, kad partneris Monikai parodys, kaip reikia judėti iš širdies: „Aistra mums ne visuomet yra artima ir ne visuomet pažįstama – pas mus tai užrakinta. O jie visa tai bando atrakinti. Kuo toliau, tuo labiau man patinka mano partneris. Kaip žmogus, jis yra nuostabus. Aš jam tokia dėkinga! Mes šokame ir aš jam vis sakau, kad jį myliu“.

Pajutusi tokią laisvę, Monika ją išreikš net per savo drabužius – pripažins pasirodysianti su tokiu įvaizdžiu,  kokio niekuomet nedėvėtų Lietuvoje.

Šį vakarą poroms balus – nuo 1 iki 5 – skirs keturi vietiniai gyventojai, kuriems salsa prilygsta didžiausiam gyvenimo džiaugsmui. Pirmąjį „Salsamanų“ šokį įvertins maisto ruošimą dievinantis restauratorius, profesionalus šokėjas, choreografė bei šokių mokytojas. Pastarieji negailės nei komplimentų, nei pastabų. Tačiau kas taps didžiausia artėjančio vakaro žvaigžde?

Atrodo, kad tai – išsilaisvinimo pradžia. Man tai – stebuklas, nes man to labai reikia.

Šios poros pasirodymas sužavės teisėjus – jie Moniką ir Manuelį apipils komplimentais. O jie tikrai nustebins, nes atskleis visus savo kozirius... Ne tik iš širdies šoks salsą, bet dar ir uždainuos. Sužavėtas liks net projekto vedėjas Mindaugas Stasiulis – anot jo, Monika ir Manuelis – tarsi du cheminiai elementai, kurie susijungę sukuria didžiausią sprogimą.

„Nuo to momento, kai susipažinau su Monika, supratau, kad ji yra atominė bomba ir man reikės sukontroliuoti visą jos energiją, kad šokis būtų tempe ir ritme. Bet svarbiausia, kad ji jaučia tą kubietišką dvasią ir stilių – ji tai turi savyje. Su ja dirbdamas, aš tiesiog mėgaujuosi. Ji – fenomenali“, – po pasirodymo gražiausių žodžių partnerei negailės ir Manuelis.

O štai vienas komisijos narys pripažins, kad Monikos ir Manuelio pasirodymas privertė jį pasijusti kaip geriausiame teatre.

„Matosi, kad buvo įdėta daug darbo. Viskas labai apgalvota, daug repetuota. Atrodo, kad jūs turėjote daugiau laiko nei kiti. Energetika tarp jūsų – aukščiausio lygio“, – po jų pasirodymo sakys jis, o kaip porą įvertins kiti, pamatysite šio vakaro laidoje.

„Salsamanai“ – sekmadieniais, 19.30 val., per TV3.

„Nei vaizdo medžiagos, nei kažkokių komentarų pavieniams fiziniams asmenims ar tiems patiems juridiniams asmenims teikti mes negalim, nes yra bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir jo reikalavimai. O teisėsaugai paprašius bendradarbiaujam“, – sakė Restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Pavaldinį spardęs administracijos direktorius viską neigė, aiškino, kad neva jį šmeižė kiti.

„Tai yra pakankamai paini įstatyminė bazė, kur, aš manau, kad net specialistai kartais padaro klaidų“, – teigė buvęs Panevėžio r. savivaldybės admnistracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Niekas iš liudytojų neneigia, kad iš pradžių buvo linksma. Restoranas užpirktas iš pačių savivaldybės darbuotojų pinigų.

Šokio palaimoje kojos į nugarą sulaukęs architektūros skyriaus vedėjas spyrio nematė, bet labai pajautė.

„Šokom ir kažkaip tas smūgis iš nugaros. Atsisuku ir nesuprantu, ką čia reikia daryt, nes direktorius, atgal neduosi. Toks viešas pažeminimas. Tu šoki, o tau nugarą spardo“, – pasakojo Panevėžio r. savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vienas politikas prisipažino aiškiai matęs spyrį, kuriuo taip pat sunkiai įtikėjo.

„Man buvo šokas ir tą pačią dieną, bet, aišku, kam ten ką pasakysi? Kadangi tai buvo šventė, kam šventę gadint?“ – kalbėjo Panevėžio r. tarybos narys Petras Nevulis.

Per šokius tiesioginio vadovo apspardytas architektas ketino pažeminimo neeskaluoti. Bet kolegos nesiliovė su užuojautomis.

„Sako, tau spyrė. Jeigu matė visi spyrį, tai kaip tu meluosi, kad nespyrė?“ – sakė D. Malinauskas.

Rajono meras į pakeltą koją bandė žiūrėti kūrybiškai.

„Vienu požiūriu ten spyris yra, kitu požiūriu – tam tikras šokio elementas“, – kalbėjo Panevėžio rajono meras.

Architektas gal ir toliau būtų dirbęs nuleista galva, bet viešumoj su pareiškimu per tarybos posėdį stojo tas pats ūkininkas P. Nevulis. Administracijos direktorius buvo atėjęs pas architektą – paguosti.

Vienu požiūriu ten spyris yra, kitu požiūriu – tam tikras šokio elementas.

„Sako, aš visiems spyriu. Tai, pasirodo, čia ne pirmas toks kartas“, – pasakojo D. Malinauskas.

Meras atleido iš pareigų ilgametį administracijos vadovą dėl politinio nepasitikėjimo.

Iš darbo išmestas valdininkas nenurimo – dėl šmeižto kreipėsi į policiją. Policija teigė atsisakiusi dėl šmeižto pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nemato pagrindo.

Iki šiol Lietuvoje neregėtoje filmo peržiūroje dideliame ekrane su gyvo garso koncertu žiūrovai išvys ne tik legendinį filmą, bet ir muzikantus, atlikėjus ir netgi šokėjus, kurie perkels kino juostoje matomą šokių magiją į realybę.

Žiūrovai Lietuvoje galės pasinerti į aštuntąjį dešimtmetį sugrąžinsiantį renginį jau ateinantį pavasarį – gegužės 21 dieną Vilniuje, gegužės 22 dieną Šiauliuose, gegužės 23 dieną Kaune ir gegužės 24 dieną Palangoje.

„Dirty Dancing in Concert“. Z. Hanout nuotr.

Prieš 36-erius metus pristatyta romantinė drama „Purvini šokiai“ pasakoja apie jauną moterį vardu Baby, kuri atostogų metu įsimyli šokių mokytoją Džonį. Pagrindinius vaidmenis atlieka Jennifer Grey ir Patrickas Swayze^,as.

Filmo „Purvini šokiai“ akimirka. Organizatorių nuotr.

Savo jautria istorija ir garso takeliu filmas kaip mat pavergė žiūrovų širdis visame pasaulyje, uždirbdamas 214 mln. dolerių ir laimėdamas net 10 tarptautinių apdovanojimų (tarp kurių – Oskaras ir „Auksinis gaublys“) bei nominuotas dar septyniems.

Filmo „Purvini šokiai“ akimirka. Organizatorių nuotr.

„Purvini šokiai“ iš minios itin išsiskyrė savo muzika, kuri daugelio vadinama geriausiu aštuntojo dešimtmečio garso takeliu. Filme skamba tokie klasika tapę kūriniai, kaip Billo Medley ir Jennifer Warnes daina „I^,ve Had The Time of My Life“, grupės „The Contours“ hitas „Do You Love Me“ ar Erico Carmeno „Hungry Eyes“.

2024 m. sausio mėn. 28 d. Vilniuje Lietuvos šokių asociacija ir jos steigėjai (Rugilė Dailidaitė, Mantas Svirskys, Rytis Survila ir Kęstutis Baranauskas) surengė antruosius Lietuvos šokių asociacijos (Dance Team LT) šokėjų bei komandų nugalėtojų apdovanojimus.

Apdovanojimus atidarė Vidas Bareikis kartu su komanda „VB gang“ ir šių metų eurovizine daina „Kaboom“. Legendos klube Vilniuje susirinko daugiau nei 700 šokėjų, kurie po V. Bareikio pasirodymo tiesiog neleido Vidui nulimti nuo scenos, V. Bareikis pakartojo pasirodymą ir įspūdingas vakaras prasidėjo. Vakaro metu taip pat koncertavo TV3 projekto „X faktorius“ nugalėtojai, grupė „Spurr“.

Apdovanojimų šventės vairą vairavo Edvardas Ščeniovas, buvęs šokėjas, TV projektų dalyvis, kuris neleido publikai nuobodžiauti.

Sveikindama nugalėtojus Lietuvos šokių asociacijos prezidentė R. Dailidaitė džiaugėsi 2023 metais, kurie Lietuvos šokėjams buvo itin sėkmingi. Spalio mėnesį asociacijos Hip Hop šokėjų rinktinė su 365 šokėjais atstovavo Lietuvai IDO pasaulio čempionate Lenkijoje, Kielce mieste, kur varžėsi daugiau nei 30 šalių šokėjai. Hip Hop pasaulio čempionate Lietuvos vardas buvo minimas ne kartą. „Modus dance“ studija tapo „World Cup Production shows“ kategorijos čempionais ir vicečempionais. „Motus Imperium„“ šokėjai Ieva Vaškytė ir Pijus Stonkus tapo Hip Hop vaikų duetų antrosios vietos nugalėtojais. „Be Good“ šokių studijos nariai Ignas Tamulis ir Augustė Truncaitė „IDO popping“ pasaulio čempionate suaugusių porinių šokių kategorijoje buvo treti, o kitų mūsų šalies studijų šokėjai tapo pasaulio čempionato finalistais.

Gruodžio mėnesį asociacijos Modern ir Contemporary stilių šokėjai atstovavo Lietuvą „IDO World Modern“ ir „Contemporary“ pasaulio čempionate Belgijoje, De Panne mieste. Šalį atstovavo „Be Good“ šokių studija, „Aušrinė – Vakarė“ studija iš Alytaus, taip pat „Fos“ šokio namų nariai, Miko Petrausko mokyklos šokėjos, „Motus Imperium“ šokių studija. Asociacijos rinktinė į Lietuvą atvežė bronzos medalį – jį solo kategorijoje laimėjo „Fos“ šokio namų auklėtinis Jonas Mažeika.

„Jos metu šoksime įvairius šokius – klasikinį valsą, baletą, tango, šiuolaikinius šokius... Palyginsime, kuo jie skiriasi ir kodėl šokti yra taip smagu“, – pasakojo projekto sumanytojai.

Šokis yra choreografės ir šokėjos Ingos Briazkalovaitės stichija, kuria ji nori sužavėti tiek visus mažus ir didelius šio koncerto klausytojus, tiek Klaipėdos kamerinio orkestro narius ir net klausytojus, kuriems ji taip pat yra numačiusi choreografinių užduočių.

Pati I. Briazkalovaitė daug metų šoko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje, yra sukūrusi choreografiją Klaipėdos ir Kauno muzikinių teatrų spektakliams.

Pastaruoju metu I. Briazkalovaitė tapo dar labiau žinoma kaip vertikalaus šokio pradininkė Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Ji šoko vertikalaus šokio spektakliuose „Kalbantis bokštas“, „Giedanti Vydūno upė“, „Kūrėjo kodas“. Vienas naujausių jos meninių projektų – Ukrainos nepriklausomybės dienos proga pernai Vilniuje ant Maskvos namų pastato fasado surengtas meninio šokio performansas „Dance of Freedom“, sulaukęs didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

2008 m. Klaipėdoje I. Briazkalovaitė įkūrė šokių mokyklą „Coda“. Ją lanko įvairaus amžiaus vaikai, kurie ugdomi grupėse, suskirstytose pagal amžių ir sugebėjimus. Mokyklos vadovė džiaugiasi, kad tarp jos auklėtinių jau yra merginų, pasirinkusių profesionalaus šokėjo kelią. Baleto skyrių nacionalinėje M. K. Čiurliono menų gimnazijoje baigė arba dar joje mokosi aštuonios mokykloje „Coda“ užaugusios šokėjos.

Jaunosios šokių mokyklos „Coda“ šokėjos dalyvaus šiame ,,Žaismingos muzikos orkestro“ projekte ir pirmiausia trauks publikos dėmesį. Jos atliks I. Briazkalovaitės ir kitų choreografų sukurtas choreografines miniatiūras pagal Ludwigo van Beethoveno, Camille’io Saint-Saënso, Piotro Čaikovskio, Maxo Richterio, Leroy Anderssono, Karlo Jenkinso ir kitų autorių kūrinius.

I. Briazkalovaitė sakė: „Šokis yra kaip maistas, kuriame turi būti visko. Kuo įvairesni ingridientai, tuo stipresnis skonio sprogimas burnoje. Bet visko turi būti su saiku. Koncerto metu jums bus pateiktas platus šokio meniu: nuo klasikinio šokio su puantais per humoristines šokio intermedijas iki ekspresyvaus tango.“

Grakštūs „Coda“ šokėjų judesiai, choreografinių miniatiūrų žaismė Klaipėdos koncertų salės scenoje kurs spalvingą šokio pasaką. Ją šokėjoms ir Mindaugo Bačkaus vadovaujamam Klaipėdos kameriniam orkestrui sekti padės koncerto vedėja Jonė Girdzijauskaitė.

Anot organizatorių, ši šventė yra prasmingas ir reikšmingas Klaipėdos kultūrinis vyksmas, vainikuosiantis miesto istorinės praeities ir mūsų dienų gyvenimo patirtį.

Dainų šventės rengėjai – uostamiesčio chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Žvejų rūmais, Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos chorų sąjunga.

„Vakarų krašto dainų šventė, kuri vyks kitą savaitgalį, birželio 10–11 d., dabar mums – didžiausias iššūkis. Šiuo metu tam ruošiamės, nes šiemet užsiregistravo labai daug dalyvių. Galima teigti, kad po pandemijos Dainų šventės atsigauna“, – pasidžiaugė Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.

Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkės Emilijos Medutės teigimu, į Klaipėdą planuoja atvykti per 7 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos.

Esą jie ir toliau registruojasi ir dabar matyti, kad šiais metais dalyvių Dainų šventėje bus daugiau nei pernai.

Galima teigti, kad po pandemijos Dainų šventės atsigauna.

Prieš metus vykusioje šventėje dalyvavo apie 6 tūkst. dalyvių.

Miestui bus nemenkas iššūkis priimti tokį skaičių šventės svečių.

Kadangi pagrindinė šventės diena yra birželio 11-oji, dalis dalyvių į Klaipėdą atvyks tik vienai dienai – jie atvažiuos ryte į generalinę repeticiją ir po šventės važiuos namo.

Šokių ansambliai ryte prieš koncertą jau nebeturės laiko repetuoti, tad į Klaipėdą atvyks išvakarėse, birželio 10-ąją, į generalinę šokėjų repeticiją.

Per tūkstančio žmonių apgyvendinimas yra organizuojamas miesto mokyklose.

„Turime apie 50 savanorių, kurie padės eisenos metu ir kitur. Šiemet šventės dalyvių eisena rikiuosis Atgimimo aikštėje ir žygiuos į Vasaros estradą. O Vasaros estrada tikrai atlaikys tokį dalyvių skaičių, ne tiek atlaikė“, – šypsojosi E. Medutė.

Anot organizatorių, nuo seno Klaipėdos kraštas garsėja turtingomis Dainų švenčių tradicijomis.

Dar Vydūno, Antano Vaičiūno, Stasio Šimkaus, Adomo Brako ir kitų lietuvių šviesuolių pastangomis Dainų šventės tapo visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo išraiška.

Skelbiama, kad prieš šimtmetį labdaringoji Petrapilio lietuvių ir žemaičių draugija surengė lietuvišką vakarą, kuriame greta kitų koncertinių numerių pirmą kartą scenoje buvo pašoktas lietuvių liaudies šokis klumpakojis. Tiesa, tada jis sušoktas be klumpių.

Dabartinį sceninį „Klumpakojo“ variantą (muzika E. Pilypaičio) sukūrė žymus lietuviškų tautinių šokių autorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros įkūrėjas ir buvęs ilgametis jos vedėjas, Klaipėdos kultūros magistras profesorius Juozas Gudavičius (1926–2008).

Po to, kai valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pirmąkart (1951 m.) sušoko „Klumpakojį“, šis šokis tapo labai populiarus ir šlovingai keliauja per Lietuvos ir pasaulio scenas.

„Vien pasirodymas scenoje su klumpėmis sukėlė ovacijas. Tada tai atrodė egzotiška“, – prisiminimuose yra pasakojęs J. Gudavičius.

Iš viso choreografas yra sukūręs ir pritaikęs scenai virš 30-ties liaudiškų šokių. Populiariausi jų – „Rezginėlė“, „Viliotinis“, „Sūkurėlis“ ir kt.

Pirmasis festivalis-konkursas „Klumpakojis“ surengtas dar prof. J. Gudavičiui gyvam esant – 2003 m.

Sekmadienį vyks jau šeštasis šokėjų sambūris. Kolektyvai varžysis jaunimo ir vyresniųjų šokių grupėse.

Konkursinėje programoje privaloma atlikti po du šokius (vienas jų – iš J. Gudavičiaus kūrybos). Šokėjų pasirodymus vertins kompetentinga komisija, vadovaujama buvusio ilgamečio valstybinio ansamblio „Lietuva“ baletmeisterio, daugelio dainų švenčių scenarijaus autoriaus ir meno vadovo choreografo Vytauto Buterlevičiaus.

Po konkursinės dalies, kol vertinimo komisija išrinks nugalėtojus, susirinkusi publika pamatys Vilniaus miesto jaunimo tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ šokio spektaklį „Cosmo“ (choreografas Edmundas Žička).

Konkurso laureatai bus apdovanoti organizatorių ir rėmėjų prizais bei diplomais. Įsteigti specialūs prizai – už geriausiai atliktą J. Gudavičiaus kompoziciją ir už originalią kolektyvų vadovų autorinę kūrybą.

Kviečiami visi neabejingi lietuviškam tautiniam menui į šešių valandų trukmės (su pertraukomis) liaudiško šokio maratoną. Įėjimas į renginį nemokamas.

VI šalies tautinių šokių grupių ir ansamblių konkurso-festivalio „Klumpakojis“ Žvejų rūmų Didžiojoje salėje programa:

12 val. Konkurso atidarymas;

12.15–14.30 val. Jaunimo tautinių šokių grupių pasirodymai;

15.30–17.30 val. Studentų ansamblių ir vyresniųjų šokių grupių pasirodymai;

17.30–18.30 val. Vilniaus miesto jaunimo tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ šokio spektaklis „Cosmo“;

18.30 val. Konkurso laureatų apdovanojimas.

Konkursą-festivalį „Klumpakojis“ organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedra, viešoji įstaiga „Edukateka“.

Pirmavo iki pat finalo

Tokio įelektrinto pasaulio šokių čempionato finalo seniai nebuvo. Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) mėgėjų grupės pirmenybės nepaliko abejingų nei dalyvių, nei sirgalių. Riminio miesto renginių erdvė „Rimini Fiera“, kurioje vyko šis turnyras, skilo į dvi stovyklas: palaikančiųjų Lietuvos šokėjus ir Italijos porą.

Vis dėlto galutinėje įskaitoje Kauno klubo „Kaspinas“ atstovai, du kartus pasaulio čempionai (2019 m. ir 2021 m.) tenkinosi sidabro apdovanojimais.

WDSF nuotr.

Nuo turnyro ketvirtfinalio, sportininkus pradėjus vertinti pagal absoliučią sistemą, užtikrintai pirmavo E. ir I. Sodeikos. Ketvirtfinalyje jie surinko 191,450 balo ir 1,386 balo aplenkė antroje vietoje buvusius Italijos šokėjus Frančesko Galupo ir Deborą Pačini. Pusfinalyje titulą gynę kauniečiai gavo 191,982 balo, o italai vėl 1,234 balo mažiau.

Tačiau Lietuvos sportininkų pranašumas prieš varžovus netikėtai pradėjo tirpti skelbiant pirmuosius teisėjų vertinimus finale.

Bronzos medalius iškovojo buvusi Lietuvos pora, dabar atstovaujanti Vokietijai – Tomas ir Violetta Fainšil.

Publikos švilpimai

Už pirmąjį solo šokį – Vienos valsą – italai gavo 38,792 balo, o mūsiškiai – 0,259 balo mažiau. Atlikus lėtą valsą ir tango paaiškėjo, kad abu šokius laimėjo E. ir I. Sodeikos: atitinkamai 0,198 ir 0,034 balo skirtumu. Taigi, po trijų šokių 0,027 balo skirtumu vis dar pirmavo F.Galupo ir D.Pačini.

Antrasis solo šokis – lėtas fokstrotas – italams leido sustiprinti pirmaujančias pozicijas (0,318 balo).

Kvikstepą laimėjo Evaldas ir Ieva: 38,534 prieš 38,334. Galutinėje įskaitoje, laimėjęs tris šokius iš penkių, bet, sumuojant balus, surinkęs vos 0,118 balo mažiau, „Kaspino“ duetas buvo apdovanotas sidabro medaliais.

Pasak Lietuvos sportinių šokių federacijos atstovų, situacija, kai laimėta daugiau šokių, bet užimta žemesnė vieta, sukėlė specialistų svarstymų, ar absoliuti vertinimo sistema (balais, o ne vietomis) yra pakankamai tiksli ir efektyvi. Patys sportininkai po didžiulio emocinio krūvio situacijos nekomentavo.

Nepaisant to, kad čempionatas vyko Italijoje ir šios šalies šokėjai turėjo didelę palaikymo komandą, publika parodė nepritarianti teisėjų galutiniam sprendimui – jis pasitiktas švilpimu. Finalo paskutinis šokis – kvikstepas – žiūrovų, palaikančių mūsų šalies šokėjus, buvo stebimas apsupus parketą, o sportininkams dėl sirgalių keliamo triukšmo buvo sunku girdėti muziką.

Pasipuošė bronza

Aštri dvikova dėl pirmosios pasaulio čempionato vietos kiek užgožė kitų finalo šokėjų pasirodymą. Bronzos medalius iškovojo buvusi Lietuvos pora, dabar atstovaujanti Vokietijai – Tomas Fainšil ir Violetta Posmetnaja-Fainšil.

„Labai džiaugiamės savo pirmuoju pasaulio čempionato medaliu. Stengiamės išnaudoti energiją, kuri tvyrojo aikštelėje ir aplink ją. Ir mums pavyko“, – kalbėjo turnyro prizininkai.

Dar tris vietas geriausiųjų šešetuke užėmė Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos šokėjai. Iki finalo nedaug pritrūko kitai Lietuvos porai – Georgijui Kalašnikovui ir Domilei Šemeškevičiūtei. Šalies vicečempionai tarp 59 duetų užėmė aštuntą vietą. Lietuviai smarkiai pagerino savo pernai metų rezultatą: 2021 m. pasaulio čempionate jie buvo 14 ir nepateko į pusfinalį.