Klaipėdiečiai socialiniame tinkle pasigyrė pirmosios šiemet žvejybos Kuršių mariose rezultatais – vienas žvejys sugavo 75 stintas, kitas – 94.

"Taip ir turėjo būti. Pirmosios stintos sausį pasirodo Malkų įlankoje. Tik žvejoti reikia, kur didesni gyliai. Jei vyrai žvejojo iš valties ties Kiaulės Nugara, tokiu metu jau turėjo pasirodyti stintos", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Tai, kad pirmosios stintos jau ėmė kibti farvaterio centre, pasak R.Dailidės, nereiškia, kad meškeres klaipėdiečiai merks nuo krantinių.

Po Naujųjų kiekvieną dieną šansai vis didėja.

"Beviltiška gaudyti nuo kranto. Išgilinus farvaterį, stintos juo ir juda. Priekrantėje šiuo metu net sunku pagauti stintų. Na, nebent pasiseks ir pasirodys būrelis. Nebeliko tų laikų, kai per porą valandų pusę kibiro kas prigaudytų", – patikino žvejys.

Stintų žvejyba iš valčių buvo sėkminga ir praėjusią žiemą. Daugelis smulkių laivelių savininkų žvejus ėmė plukdyti ne į jūrą gaudyti menkių, o Kiaulės Nugaros link. Pernai keli žvejai laivelį galėdavo išsinuomoti už 60 eurų.

"Po Naujųjų kiekvieną dieną šansai vis didėja. Geriausia žvejyba prasideda po sausio 15-osios. Jei nespaus šalčiai, žvejosime pakrantėje. Jei pašals ir nebus karantino, pažvejosime ant ledo", – tikino R.Dailidė.

Kai kurie žvejai ir dabar džiaugiasi laimikiu, gyrėsi, kad neblogai kibo ešeriai Minijos senvagėje.

"Dangė yra puiki vieta žvejoti. Žvejams šiuo metu yra ką veikti. Laukia labai puiki šlakių žvejyba nuo kranto. Niekas garsiai nekalba, kad puiki žvejyba gali būti jūroje. Nuo kranto, ties Juodkrante, jūroje galima pagauti lašišų. Bet nuo šių metų tegalima pasiimti tik vieną lašišą", – taisykles priminė R.Dailidė.

Klaipėdiečiai ties Karkle nuo kranto pagauna ir šlakių. Lašišų ir šlakių tykoma ir Šventosios upėje.

"Stintų nėra, o jei kas prekiauja, tai veikiausiai šaldytomis. Net jei priekrantės žvejams pavyktų naktį sužvejoti stintų, spaudžiant tokiam šalčiui, jos vis tiek sušąla. Turguje prieš Kalėdas šaldytų stintų buvo, gerų stintų nebuvo. Viskas nuo gamtos", – tikino Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.

Turgavietės žuvų skyriuje klaipėdiečiams siūloma įsigyti karpių, plačiakakčių kepsnelių, Atlanto menkių, paltusinių plekšnių.

Buvo laikai, kai stintos kainavo 26 kapeikas.

"Strimėlių yra šviežių, labai gražios ir nebrangios – 1,8 euro. Prekiaujama argentininėmis jūrų lydekomis, vilkžuvėmis. O dėl stintų – liūdesys. Kol nepradės dirbtiniu būdu auginti, bus liūdesys. Bet tuomet jos bus brangesnės už lašišas. Buvo laikai, kai stintos kainavo 26 kapeikas", – apie sovietmetį priminė V.Mickus.

Šiomis dienomis stintų kilogramas kainuoja septynis eurus.

Vidmantas Mickus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė tikino, kad stintų žvejybai Lietuvoje – nekokios prognozės.

"Stintų nėra ir neaišku, kada jų bus. Gal vasarį pasirodys? Bet kiek jas galime semti? Viską mes baigiame suvalgyti. Gamtinės sąlygos lyg ir buvo tinkamos, vėjas pūtė palankus, bet stintos nepasirodė. Prieš ketverius metus jau buvo prasti kibimai. Kiekvienais metais jie tik prastėjo", – pastebėjo R.Dailidė.

Biologas kelia versiją, kad stintų populiacija smarkiai mažėja.

"Atėjo laikas, kai teks svarstyti apie šių žuvų žvejybos ribojimus. Stintos ne tik žmonėms yra maistas. Jomis maitinasi ir kiti gyvūnai. Stintos yra maisto bazė, o didžiausias nuostolis bus grandinės pabaigoje. Stintos sudaro 70 proc. sterkų maisto. Tai gali lemti ir jų populiacijos mažėjimą", – paaiškino biologas.

R.Dailidės pastebėjimu, vertėtų riboti tiek mėgėjišką, tiek pramoninę žvejybą. "Kito kelio nebus", – nuomonę išsakė vyras.

Per stintmetį vienu metu ant Kuršių marių ledo gali susirinkti tūkstantis žmonių.

"Jei kiekvienas pagauna po 5–7 kilogramus stintų, nesunku paskaičiuoti, koks kiekis žuvų išsemiamas vienu metu. Prasidėjus verslinei žvejybai, jų išgaudoma dar daugiau. O stintos tuo metu plaukia neršti", – kalbėjo R.Dailidė.

Šiemet stintautojai dar nesulaukė šaltesnio oro masės, kuri dažniausiai pajūrį pasiekdavo spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Orų atšalimą dažniausiai atnešdavo šiauriniai vėjai, kurių taip laukia žvejai.

"Šiaurinis vėjas pakelia šaltą vandenį iš gilumos, o kartu su juo atkeliauja ir stintos. Pirmieji kibimai būdavo jau spalio pabaigoje. Bet šiemet to nebuvo. Tiesa, šiek tiek buvo atšalę, nedidelius būrelius stintų šalto vandens srovės atnešė. Bet kibimai kol kas neįspūdingi", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Tokių blogų metų, kaip praėjusieji, nemačiau 45 metus.

Socialiniuose tinkluose žvejai diskutuoja, kada šiemet prasidės stintmetis.

"Reikia laukti šiaurinių krypčių vėjų. Pirmieji stintas mėgina gaudyti žemyninėje dalyje. Smiltynė – ne ta vieta gaudymui, jei stintos dar tik pradeda kibti. Į Smiltynę verta keltis tuomet, kai stintos jau būriais traukia į Kuršių marias", – patikino R.Dailidė.

Jis pažymėjo, kad srovės uosto akvatorijoje – pasikeitusios.

Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jau kelerius metus pastebiu, kad stintos juda toliau nuo Smiltynės kranto. Dabar verta gaudyti tik uosto įlankėlėse, miesto pusėje. Jei bus kibimų Smiltynės pusėje, tai jų galima tikėtis tik prie jachtklubo. Šiemet mačiau gal tik tris žvejus per visą rudenį. Čia gaudo tik tie, kurie atvažiuoja iš toliau ir nežino pasikeitimų", – sakė R.Dailidė.

Biologas priminė, kad pirmiausia stintas pradeda gaudyti ne klaipėdiečiai, o Palangos gyventojai.

"Patys pirmieji stintų žvejybos pradžią skelbia palangiškiai. Jie gaudo nuo tilto. O, va, latviai mačiau, kad gaudo. Nedaug, bet Liepojoje žvejai pagauna stintų", – tikino R.Dailidė.

Jis aiškino, kad praėjusių metų sezonas buvo labai prastas stintautojams.

"Tokių blogų metų, kaip praėjusieji, nemačiau 45 metus. Tiek, kiek gyvenu Klaipėdoje. Pernai buvo prasčiausi metai stintų žvejybos istorijoje. Gal bus taip, kad ne tik menkes, bet ir stintas išgaudėme? Pernai gerai gaudė tik tie žvejai, kurie žvejojo ties Kiaulės Nugara iš valtelių", – stebėjosi žvejys.

Pasak biologo, pačios stintos nėra prisirišusios prie geolokacijos.

"Joms nėra būtina grįžti į tą upelį, kuriame jas išneršė. Jos tokios savybės neturi, keliauja tik į gėlą vandenį ir ten neršia. Tačiau neršia tik ketverių metų amžiaus stintos, kai pasiekia 12–14 cm ilgį. Pastebiu, kad stintų sugaunama vis mažiau", – tikino specialistas.

R.Dailidė mano, kad veikiausiai stintmetis prasidės prieš Kalėdas.

Stintos – į Maskvą

Rusnėje gyvenantis Kęstas Kėrys tikino, jog šių metų stintmetis kol kas žvejų nedžiugina.

"Labai keistai jos šiemet elgiasi. Tai pajuda būriais, tai visiškai nieko nepagaunama. Gudrios tos stintos. Aukštyn srove kažkodėl jos labiau juda naktimis. Žemupyje jų labai mažai. Kiti geriau gaudo mariose. Prie Juodkrantės neblogai pagauna", – tikino žvejys.

Žvejai kelia versiją, jog stintoms Skirvytė ir Atmata yra gerokai per seklios.

"Sako, jog Skirvytėje, arčiau marių, neblogai gaudo vyrai. Tik bėda ta, kad Rusijos pusėje Skirvytėje gaudo 21 žvejų grandis. Kažkoks kosmosas. Žvejų ten kaip bebrų pilna, ant kiekvieno kupsto", – pastebėjo K.Kėrys.

Esą rusai sukruto gaudyti stintas, kurių kainos šoktelėjo į viršų didžiuosiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Sako, po 10 eurų už kilogramą jų sostinėje galima stintas parduoti. Anksčiau žemupyje ir mūsų sugautas stintas supirkinėdavo viena Talino įmonė. Jas gabendavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tačiau verslo ryšiai su Rusija nutraukti. Kam nori, tam dabar jas parduok", – apgailestavo žvejys.

Laimikiai nedžiugina

Lietuvos pusėje stintų žvejyba dar tik prasidėjo. Vieni žvejai socialiniuose tinkluose gyrėsi, jog pagavo 3,5 tonos stintų. Klausiantiesiems atsakė, jog už kilogramą prašo vos 1,5 euro.

"Nežinau, kur jie gaudė, nes Nemune niekas tokiais kiekiais iš viso negaudo. Vieni žvejai praeitą naktį toną žuvų pagavo. Mums pavyko gal tik vos 100 kilogramų. Kol stintų nėra, dar gali uždirbti, o kai gausesni kibimai, tada jau kaina krenta. Kitą kartą vos 60 centų gali gauti už kilogramą", – pasakojo K.Kėrys.

Vyras tikino, jog viliasi, kad tikrasis stintmetis prasidės po kelių dienų.

"Pernai mes stintmetį pradėjome kovo 30 d. Tą dieną jį ir baigėme. Per vieną dieną pagavome 14 tonų, o kitą dieną vis mažiau ir mažiau, po kelių dienų stintos baigėsi. Stinta ne bulvė, į rūsį jos nepadėsi", – pažymėjo žvejys.

K.Kėrys akcentavo, jog stintų nematyti gal ir dėl to, kad upių vagos labai seklios.

"Mariose vaga eina Nidos kranto puse. Ten srovė – oho, kaip jūroje. Veikiausiai jos juda ta puse", – spėjo žvejys.

Žvejai mėgėjai pastaruoju metu stintų pagaudavo ir Minijoje.

"Atrodo, jog jos lyg būriuojasi mariose ir lyg laukia kažko. Tačiau, kai prasideda stintmetis, jokių kitų žuvų nepagausi. Juk tuo metu, kai upėmis juda stintos, visos kitos žuvys dingsta. Jos – kaip skėriai", – pastebėjo K.Kėrys.

Lietuvos upėse – seklu

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė pritarė rusniškiams žvejams – stintų elgesį sunku nuspėti.

Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys.

"Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys. Problema ta, jog dalis stintų tiesiog nepasuka į žemupį Skirvyte ir Atmata. Jos ieško gėlo vandens, o jį randa toliau mariose aptikusios Matrosovkos upę, lietuviškai Gilija vadinamą. Tai rimtai platintas laivybos kanalas, kuriuo į marias patenka dideli kiekiai gėlo vandens. Štai ir atsakymas. Esu tai girdėjęs ir iš vietinių žvejų. Matrosovka yra Nemuno šaka, ji su Nemunu susijungia aukščiau Lazdėnų. Va, ja ir nukeliauja didžioji dalis stintų", – aiškino specialistas.

Šia per Kaliningrado sritį tekančia Matrosovka esą naudojasi ir kitų rūšių žuvys.

"Vėgėlės taip pat ten vasaromis pasitraukia. Jau keleri metai pastebima, jog stintos taip pat renkasi šį kelią. Mūsų upės užakusios ir yra per seklios", – situaciją paaiškino biologas.

R.Dailidė pastebėjo, jog jau kelerius metus iš eilės mažėja ne tik pačių suaugusių stintų sugavimai, bet ir mailiaus kiekiai.

"O juo minta visos kitos plėšrios žuvys – starkiai, ešeriai, unguriai ir net karšiai. Tai reiškia, kad mažės ir šių žuvų, ne tik stintų, populiacija. Mokslininkai aiškina, jog stintų populiacija atsistatė, bet aš matau, kad mailiaus kiekiai mažėja jau trečius metus", – pastebėjo R.Dailidė.

"Stintų šiemet nebus. Bet nieko tokio, jos vis tiek pasirodys, veikiausiai po sausio 15-osios", – tikino žinomas žvejys, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Šį savaitgalį, stebėdamas nuo krantinės Smiltynėje stintas gaudančius žvejus, R.Dailidė tikino likęs nustebintas.

"Neeilinė situacija. Visoje krantinėje vienintelis žvejys gaudė stintas. Visi kiti jau buvo išsiskirstę. Žvejoti liko tik vienas žmogelis, kuriam ypač pasisekė. Nuo 10.30 iki 11 val. buvo toks kibimas, jog jis vos spėjo mojuoti rankomis – tiesiog grojo meškerėmis. Bet kibo tik lygiai pusę valandos ir tik toje vietoje. Toliau – tylu", – pasakojo R.Dailidė.

Kiti žvejai guodėsi, jog visą savaitgalį, galima sakyti, nekibo, pagavo vos po vieną kitą stintą. Tik vienam kitam pasisekė labiau.

"Pasižiūrėkime į marias – jokios srovės, o tai reiškia, jog stintų ir neverta tikėtis. Atsigręžkime į istoriją ir viskas bus aišku – yra buvę metų, kai jos anksčiau pasirodydavo, pasitaikydavo ir tokių, kai jos vėluoja. Jei ruduo vėjuotas, nusistovi tam tikros srovės, didieji stintų būriai susirenka į tam tikras vietas. Šiais metais jau būta stintų prie mūsų krantų. Tai rodo ir verslininkai žvejai, kurie neblogai vienu metu gaudė šias žuvis. Bet dabar jos vis dar neskuba judėti į marias", – aiškino R.Dailidė.

Todėl prognozuojama, jog pirmieji rimti kibimai bus fiksuojami tik sausio antroje pusėje.

"Tuomet jau jos pribręs nerštui ir judės srove aukštyn. Bus tų stintų, nereikia sukti galvos, nebuvo tokių metų, kad žuvys nenerštų. Yra tik vienas niuansas – keitėsi uosto akvatorijos gyliai, o tai reiškia, jog stintos dienos metu juda tolėliau nuo kranto, giliausia dalimi, todėl ir nepagauna niekas", – aiškino specialistas.

Dieną judėdamos gilesnėmis zonomis, prie Smiltynės pusės krantinių stintos patraukia tik naktimis.

"Jos plaukia į šviesą ir maitinasi. Kai atsiras srovė, tada ir pradėsime gaudyti. Aš manau, jog šiais metais žvejosime ir ant ledo. Girdėjau, jog mokslininkai taip prognozuoja, esą yra žemas Saulės aktyvumas, todėl reikėtų laukti šaltos žiemos. Kiti mini trejų metų šaltų žiemų laikotarpį, kuris šiuo metu turėtų prasidėti. Nežinia, kaip ten bus, bet stintų dar gaudysime", – prognozavo R.Dailidė.

Pagrindinės pajamos – iš stintų

Jau kurį laiką stintos yra pagrindinės ne tik Kuršių marių, bet ir priekrantės žvejų žuvys. Neįtikėtina, bet tyrimą atliekantys žuvininkystės ekspertai nustatė, kad ir Baltijos jūros priekrantės žvejai didžiausiais metines žvejybos pajamas gauna iš stintų.

Per metus 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės sugavo 670 tonų žuvų ir gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, – kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Priešprieša tarp žvejų

Tarp Baltijos jūros priekrantės, Nemuno žemupio stintų gaudytojų verslininkų, o taip pat stintų žvejų mėgėjų vyksta plika akimi nematoma, bet arši kova.

„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, – aiškino Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.

Šios asociacijos iniciatyva buvo apribota stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantės žvejams. Po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.

Laivai ilgina tinklus

Šių metų pradžioje susitikime su žuvininkystę kuruojančių žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėjo, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.

Jau įpusėjus stintų žvejybos sezonui ta tvarka Baltijos jūros priekrantės žvejams kiek pagerinta. Žemės ūkio ministro įsakymu priekrantėje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. vienas žuvų išteklių naudotojas stintų žvejybos metu gali vykdyti verslinę žvejybą ne daugiau kaip 1500 m ilgio tinklu. Tačiau tas tinklo ilgis yra dauginamas iš žvejo turimų laivų skaičiaus. Kitaip tariant, jei turi du laivus, gali naudoti 3 kilometrų ilgio tinklą, jei tris – dar ilgesnį tinklą. Kitaip tariant nebeliko prievolės, kad vienu laivu gali statyti tik iki 1500 m ilgio tinklą. Mat dauguma žvejų įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems buvo apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebeleido gaudyti.

Ant ledo prabėgusi para

Kai yra mobilusis ryšys ir socialiniai tinklai ne problema sužinoti, kada ir kur geriausiai kimba, su kokiais laimikiais žvejai grįžta namo. Yra jau ir daugybė „Facebook“ grupių, kur atrodytų, kad užkietėję žvejai su viena ranka traukia stintas, o su kita rašo pranešimus ir siunčia nuotraukas.

Dar naktis ir iki aušros tolokai, o žvejai jau įsikūrę ir užmetę meškeres. 

„Vytautas davė tokį startą, kad mes abu tik žiūrėjom ir bandėm vytis. Po valandos geros prasidėjo sielai pati gražiausia simfonija, linkstantys sargeliai, iškart visų meškerių vienu metu sakė – stinta eina!“, - rašo vienas.

Su didesniu ir mažesniu pailsėjimu stinta puikiai kibo iki pat 14–15 val., o paskui apstojo. Sutemus visai nurimo.

Tokia viena žvejo diena praėjusią savaitę.

Teisingai pasirengus

„Kuršių marių ledas. Nida. Šįkart toliau nuo kranto, apie 4,5 km – ties ledų sangrūdomis. Atlydys – nujautėme sėkmingą dieną. Neapsirikome agurkinė stinta pasitaikė išalkusi, o gal ir mes išmokom ją gaudyti“, - rašo kitas.

Dirbantis masalas – karpis, strimėlė, stinta.

„Buvo išbandytas atraktorius plėšrioms žuvims. „Blutbombette“ – šįkart akivaizdžiai turėjo įtakos kibimui – stinta visai pašėlo. Čia buvo mano slaptas ginklas“, - kažin ar ne žvejybos įrankių pardavėjas čia rašo. Jog tas atraktorius (žuvų vilioklis) ne toks ir pigus – apie 15 eurų 20 kapsulių (tablečių).

Iš tiesų ant ledo – pati geriausia žvejybos įranga. Nemaža dalis turi palapines nuo vėjo, kuriose sėdi ir žvejoja. Bet svarbiausia... Šiltos pirštinės, šildantys ir prakaito nelaikantys rūbai, gera, kai žvejai sako – „teisinga“ avalynė.  

Ir tai dar ne viskas. Ko sėdėti ant to ledo, jei nežinai, kur yra žuvys. Labiausiai tarp žvejų mėgėjų yra vertinami išmanieji „Deeper pro“ echolotai. Štai įrašas liudija, kad su „Deeper“ nustatyta, jog stintų  yra ir Ventspilyje. Ir tuoj pat pranešimas – stintos Ventspilyje kimba kaip išprotėjusios.

Kimba ir „šapalinės“ stintos

„Bendrai kibimas puikus, stintų kalibras labai geras, pagavome visi po 8–9 kg. Pasitaikė išties įspūdingų egzempliorių – kūno storis kaip šapalo, vadinom visi jas šapalinėmis“, - giriasi žvejys.

Geriausias kibimas ties Nida 3–4 kilometrus nuo kranto. Iš kuo toliau, tuo stintos didesnės.

„Atvažiavome ant vakarinio, kas daugiau į Purvynės pusę sėdėjo tai tušti liko. Mes buvome link centro. Du žvejai nuo ryto buvo, po pilną kibiriuką turėjo. Ir mes prisėdome, kibo kol šviesu buvo, sutemus nustojo, pradėjo kibti vėgelės, deja nepagavom“, prisiminė kitas.

Su „Deeper“ jis patikrino ar yra stintų. Pasirodo jų buvo, tik nuo dugno pakilusios, todėl pakėlus masaliukus, prasidėjo darbas...

Kur gaudyti stintas?

Didžiausias pajamas tiek Baltijos jūros priekrantės, tiek Kuršių marių žvejai gauna iš stintų žvejybos. Taip nurodyta Žemės ūkio ministerijos pasamdytos tyrėjų grupė tarpinėje ataskaitoje. Per metus sugaudamos apie 670 tonų žuvų 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės iš viso gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

Baltijos jūros priekrantės žvejai stintas gaudo gruodį ir sausį. Apie vasarį ir kovą jos jau masiškai per Kuršių marias migruoja į Nemuno žemupį ir kitas upes neršti. Čia jas, jei yra ledas, ant Kuršių marių gaudo žvejai mėgėjai, Nemuno žemupyje išplaukus ledams – žvejai verslininkai.

„Gaudyti stintas Nemuno žemupyje turėtų būti uždrausta, nes ten yra jų nerštavietė. Dabar gi tas žuvis Nemuno žemupyje žvejai lupą su didžiuliais tinklais, kuriuos tampo traktoriai“, - aiškino Baltijos jūros priekrantės žvejai.

„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Jo nuomone, stintų mažėja ne tik dėl jų žvejybos aukščiau Kuršių marių, bet ir dėl Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo.

Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos vadovės Sigitos Jakubauskienės teigimu, Nemuno žemupyje pernai buvo patys blogiausi stintų žvejybos metai. Per sezoną sugauta tik 30 tonų stintų. Jos nuomone, atsirado pernelyg daug stintų žvejų. Jas jau gaudo ir Kaliningrado srities, ir Latvijos žvejai, ko anksčiau nebuvo.

Stintų kvotos – per aukcioną

Tarp Baltijos jūros priekrantės ir Nemuno žemupio stintų gaudytojų vyksta nematoma, bet arši kova. Vienas iš jos rezultatų, kad, kaip manoma, po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.

„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, - aiškino S.Jakubauskienė.

Dėl stintų žvejybos Nemuno žemupyje ir Baltijos jūros priekrantėje yra esminis skirtumas. Baltijos jūros priekrantės žvejams stintų sugavimas nėra kvotuojamas, o Nemuno žemupio žvejai kvotas perka per aukcioną.

Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėtų, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.

Taip pat matydami, koks karas vyksta tarp žvejų atviroje Baltijos jūroje, priekrantės žvejai prašė, kad mažiausiai penkis metus jiems nebūtų skiriamos kvotos pagal perleidžiamąsias teises.

Šias ir kitas problemas žvejai pasakė susitikime su žvejybą kuruojančiu žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu.

„Priekrantės žvejai nori gyventi ir dirbti oriai. Jie nenori, kad nuolat būtų kaitaliojama žvejybos tvarka. Dauguma įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebegalima gaudyti. Kas kompensuos žvejams nuostolius?“, - klausė M.Rimeikis.

Kaimas ir žvejai nyksta...

A.Bogdanovas tikino, kad ši valdžia nežada žvejams to, ko negali padaryti.

„Žemės ūkio ministerija nepriaugins žuvų jūroje, jei jų mažėja. Kiek galime tiek veisiame žuvų vidaus vandenyse, bet ne jūroje..., - aiškino jis.

Žuvų priekrantėje mažėja ir todėl, kad ypač greitai dauginasi nenaudingos invazinės rūšys, kaip grundalai. Žvejams siūlyta ieškoti būdų, kaip jas gaudyti ir gauti pajamas. Lietuvoje, jau egzistuojantis grundalų pardavimo tinklas.

A.Bogdanovas siūlė žvejams ir juos ginančioms asociacijoms būti aktyvesniems, važiuoti į Vilnių reikalauti akcizo kompensacijų už žvejyboje naudojamą kurą. Anksčiau žvejams pavyko išsikovoti kompensacijas už ruonių daromą žalą, grunto pylimą į žvejybos barus. Dabar rengiamasi keisti kompensacijų už grunto pylimą tvarką. Pinigus administruos Žemės ūkio ministerija. Ko sulauks žvejai dar neaišku?

Priekrantės žvejyboje didžiulė problema yra ir nuolat senstantys, kai kuriuose pajūrio kaimuose baigiantys išnykti žvejai.

„Tai yra rimta Lietuvos socialinė problema, kai nėra kuo pakeisti sunkiai dirbančių žvejų. Bet jūs nesate išskirtiniai. Lietuvoje tas pats visose srityse, išskyrus informacines technologijas. Kaime ūkininkų taip pat mažėja geografine progresija – jaunimas neperima kaimo“, - dėstė A.Bogdanovas.