Kaip skelbia Valstybinė miškų urėdija (VMU), atnaujintame stumbryne sukurtos geresnės sąlygos tiek stumbrams, tiek lankytojams, taip pat padidintos galimybės šių žinduolių populiacijos valdymui Lietuvoje ir moksliniams tyrimams.

Objekto rekonstrukcijos metu pakeista aptvaro tvora, kadangi ankstesnė jau buvo pavojingai susidėvėjusi, taip pat renovuotas stumbryno administracinis pastatas ir kiti infrastruktūros objektai.

Įrengti valymo įrenginiai, stumbrų stebėjimo bokštelis, girdyklos, pavėsinės gyvūnams, įrengtos teritorijos stebėjimo kameros, aptvaras suskirstytas į keturias atskiras dalis skirtingoms stumbrų bandoms. Vienas iš suskirstytų aptvarų pritaikytas moksliniams tyrimams.

Šiuo metu laisvėje Lietuvoje priskaičiuojama apie 250 stumbrų, Pašilių stumbryne gyvena 28 stumbrai. Šiame stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI.

Atveriant stumbryną kartu visuomenė kviečiama išrinkti vardus dviem šiemet pasaulį išvydusiems stumbriukams.

Šiais metais vaikai rinks vardus dviem šiuo metu dar bevardžiams stumbriukams.

„Stumbriukų vardynos – visuomenės, ypač mažųjų jos narių, itin laukiama šventė, o šiais metais vaikai rinks vardus dviem šiuo metu dar bevardžiams stumbriukams, gamins stumbrams tortą iš savo atsineštų daržo gėrybių: burokų, morkų. Vardus stumbriukams vaikai renka kasmet, tačiau šiais metais turime išskirtinę šventę atsinaujinusioje aplinkoje“, – sako VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Į stumbryno atnaujinimą investuota 1,1 mln. eurų be PVM. Šio rekreacinio objekto atnaujinimo darbai pradėti pernai birželį.

Kaip teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Pašilių stumbrynas yra vienas iš daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiančių objektų.

„Rekreacinių objektų atnaujinimas yra vienas iš mūsų nuolatinių darbų. Šiuo metu prižiūrime 1 126 rekreacinius objektus ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį dotacijomis ir VMU lėšomis 763 rekreaciniuose objektuose buvo vykdyti įvairūs atnaujinimo ir tvarkymo darbai“, – sako jis.

Pašilių stumbryne gyvenantys stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai – įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.

Pašilių stumbrynas – vieta, kur iš arti galima stebėti stumbrų gyvenimą ir kur jiems sukurtos artimos natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygos.

Pirmieji du belovežo stumbrai į Pašilių miško aptvarus atvežti 1969 metais iš rezervato Serpukhovo srities Rusijoje. Naujai įrengtame stumbryne 1971 metais gimė pirmasis jauniklis. Šie žinduoliai retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kalnuose, stepėse buvo plačiai paplitę iki XVI amžiaus, tačiau dėl žemdirbystės plėtros ir intensyvios medžioklės gyvūnai buvo išstumti į gūdžius, nuošalius miškus ir iki XIX amžiaus vidurio Lietuvoje buvo išnaikinti.

Jame jau gyvena dešimt stumbrų, tarp jų – ir keli čia gimę jaunikliai, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Jame bus laikomi iš vidurio Lietuvos perkelti gyvūnai.

Stumbryne pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, įsigyta dalis įrangos priežiūrai. Specialistai stebės aptvaruose esančius gyvūnus, vykdys jų populiacijos tyrimus.

Erdviuose aptvaruose stumbrams įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos. Vasarą nuo saulės jie galės pasislėpti pavėsinėse.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovo Eimučio Gudelevičiaus teigimu, atvežti stumbrai galės formuoti naują bandą dideliuose aptvaruose, o vienas mažesnis aptvaras bus skirtas ekspozicijai. Lankytojams pastatytas specialus apžvalgos tiltelis.

Naujas stumbrynas pradėtas kurti prieš penkerius metus, nes reikėjo spręsti stumbrų, gyvenančių Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, populiacijos valdymo klausimus.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Agnės Jasinavičiūtės, naujasis stumbrynas ne tik padės išsaugoti natūralią šių gyvūnų populiaciją, bet ir pritrauks daugiau lankytojų, kurie turės progą išsamiau susipažinti su šia reta bei saugoma rūšimi, suprasti, kodėl stumbrus reikia saugoti.

Pastaraisiais metais stumbrų skaičius vidurio Lietuvoje sparčiai didėjo. Tačiau Kėdainių ir Panevėžio rajonai nėra tinkama šiems gyvūnams, nes ten vykdoma intensyvi žemdirbystė – stumbrai padaro daug žalos žemės ūkiui ir patys kenčia nuo tręšiamų pasėlių.

Be to, ten tankus kelių tinklas, stumbrai priversti laikytis izoliuotoje teritorijoje, todėl mažėja jų genetinė įvairovė. Tad nuspręsta dalį jų perkelti į pietų Lietuvą, kur susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis. Daug stumbrų gyvena Lenkijoje, Belovežo girioje.

Pernai skelbta, kad Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 stumbrų, esančių laisvėje.

Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, jau įrengti aptvarai stumbrams, beveik baigta stumbrininko sodyba, įrengta ekspozicinio aptvaro apžvalgos aikštelė, nuo kurios lankytojai galės stebėti šiuos retus gyvūnus.

Gyvūnams bus įrengtos šėryklos, girdyklos, druskos laižyklos, pavėsinės nuo saulės.

Projektas inicijuotas siekiant išspręsti stumbrų, gyvenančių netinkamoje teritorijoje – Kėdainių ir Panevėžio rajonuose – populiacijos apsaugos bei valdymo klausimus.

Anot ministerijos, pastaraisiais metais stumbrų skaičius šiose teritorijose sparčiai didėjo. Gyvūnai čia gyvena intensyvios žemdirbystės teritorijose ir yra priklausomi nuo žemės ūkio kultūrų.

Jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyventų pietų Lietuvoje, susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis.

Vidurio Lietuvoje stumbrai neturi galimybių susijungti su kaimyninių šalių populiacijomis. Dėl tankaus kelių tinklo stumbrų banda laikosi izoliuotoje teritorijoje, todėl mažėja jų genetinė įvairovė.

„Jei bent dalis Lietuvos stumbrų gyventų pietų Lietuvoje, susiklostytų palankesnės sąlygos stumbrų bandai susijungti su kitų šalių stumbrų populiacijomis“, – teigiama pranešime.

Specialistai stebės aptvaruose esančius stumbrus. O jiems adaptavusis, ateityje dalį sveikų stumbrų ketinama paleisti į laisvę. 

Stumbrai – saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.

Ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas po konsultacijų su tarptautine mokslininkų bendruomene.

„Priimdami sprendimus, remsimės mokslininkų rekomendacijomis ir tyrimais ne tik gyvosios gamtos, bet ir kitais Aplinkos ministerijos atsakomybei priklausančiais klausimais – aplinkos apsaugos, taršos, klimato kaitos ir kt.“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tuo pačiu ministerija žada parengti stumbrų populiacijos apsaugos planą, kuris leis stabilizuoti ir visą Europos stumbrų populiaciją.

Ministerija sako, kad mokslininkai pritarė jos siūlymui ilgainiui naujuosiuose aptvaruose adaptavusiuosius stumbrus palaipsniui išleisti į laisvę, kad jie galėtų susijungti su dabar ten savarankiškai atklydusia stumbrų grupele.

Praturtinta pietinė populiacija ateityje turėtų jungtis su bandomis Lenkijoje ir Baltarusijoje.

„Sudarę vientisą baltarusių, lenkų, lietuvių ir galbūt vokiečių stumbrų metapopuliaciją, užtikrintume geresnę būsimų kartų genų kokybę“, – sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Aplinkos ministerija teigia, kad ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš Europos ir JAV, ji truko beveik šešias valandas.

K. Mažeika birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą.

Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje.

Du stumbrai, kuriuos planuota perkelti, krito žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – 5,4 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.

„Šiuo metu atliekame operatyvų panaudotų lėšų vertinimą, o stumbryno įrengimo planus Dzūkijoje peržiūrėsime tik pasikonsultavę su tarptautine mokslininkų bendruomene“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministras.

Jo teigimu, stumbras – Europos lygmeniu saugoma rūšis, todėl bet koks sprendimas turi gerinti jų būklę, o ne jai pakenkti.

Ministras sako, kad stumbryno projektas sprendžia ne stumbrų gerovės, o tik aptvaro problemą.

„Už 5,4 mln. eurų galime įrengti voljerą ir sočiai suversti pašarinių runkelių, bet žvėrims nuo to geriau nebus“, – teigė S. Gentvilas.

Buvęs aplinkos ministras, „valstietis Kęstutis Mažeika birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą.

Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje.

Du stumbrai, kuriuos planuota perkelti, krito žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Tikisi sprendimo peržiūrėjimo

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis BNS teigė besitikintis, kad K. Mažeikos sprendimą naujasis ministras peržiūrės.

Tarnybos vadovas sakė šiuo metu aktyviai diskutuojantis su ministerijos vadovybe dėl stumbryno Dzūkijoje.

„Mes dabar aktyviai kalbamės su nauja ministerijos vadovybe. Savaime suprantama, jie nori susirinkti visą informaciją“, – sakė A. Stanislovaitis.

Jis teigė, kad nebuvo gerai sustabdyti stumbryno įrengimo projektą.

„Mano manymu nėra gerai sustoti viduryje projekto, kai valstybė investavusi, daug padariusi, įsipareigojusi ir visuomenei ir Europos Komisijai dėl stumbrų apsaugos plano“, – kalbėjo tarnybos direktorius.

Anot jo, valstybė jau investavusi apie 1 mln. eurų į stumbryno projektą Dzūkijoje.

„Kelias įrengtas, techniniai projektai parengti, netoli Kėdainių pastatyta gaudyklė, pradėti gaudyti stumbrai“, – sakė A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, vėliau gamtoje be minėtų penkių buvo rasta ir daugiau kritusių stumbrų.

„Tyrimai parodė, kad jie turi gana daug ligų“, – teigė tarnybos vadovas.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – 5,4 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.

Spėjama, kad prieš kelias dienas į stumbryną atvežtas stumbriukas – jauniklis, likęs vienas prieš kelias savaites per klaidą medžiotojui sumedžiojus stumbrę.

Pasimetęs vienišas jauniklis atklydo į vieną iš Panevėžio rajone Iciūnų kaime esančių vienkiemių. Išvydęs prie sodybos besisukiojantį stumbriuką, vietos gyventojas apie tai informavo Rytą Papšį, buvusį Panevėžio urėdijos stumbrininką, ir Artūrą Kibišą, kurie įgyvendina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą dėl laukinių stumbrų perkėlimo į kitus Lietuvos regionus. Jie stumbriuką laikinai globai pristatė į Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbryną. 

„Laukinės stumbrų bandos jauniklius įprastai akylai saugo iki jiems sukanka dveji metai. Šis stumbriukas – vos dviejų mėnesių amžiaus. Tokiam jaunam gyvūnui išgyventi be mamos sudėtinga, tad jį nuspręsta atvežti į stumbryną. Lepiname jį veršiukams skirtu pašaru, kol kas stumbriukas laikosi puikiai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena 25 stumbrai – 15 patinų ir 10 patelių, tarp jų – 6 jaunikliai. Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Praėjusiais metais Pašilių stumbryne gimė iš viso šeši jaunikliai. Iš viso nuo stumbryno, praėjusiais metais minėjusio 50 metų jubiliejų, įkūrimo jame gimė 180 jauniklių.

Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Givmis, Gikis, Gitanas, Giskius, Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius, Gigas, Gilas, patelės Gitara, Gilė, Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna ir kt.

Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu patys vyriausieji yra po 18 metų sulaukę stumbrai Girius ir Giedrė.

Kiekvienais metais stumbrynas organizuoja atvirų durų dienas, kurių metu kviečia apsilankyti aplinkinių rajonų darželių auklėtinius bei moksleivius. Į stumbryną atvykstantys mažieji gamtos mylėtojai entuziastingai siūlo vardus tais metais gimusiems stumbrų jaunikliams.

Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Praeitą savaitę Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Pašilių stumbrynas į atvirų durų dieną sukvietė aplinkinių rajonų darželių auklėtinius ir pradinių klasių moksleivius. Į stumbryną sugužėję apie 70 mažųjų gamtos mylėtojų siūlė vardus trims stumbrų jaunikliams.

„Dauguma tampame miestų žmonėmis ir gamtą labiau pažįstame iš kompiuterių ekranų, tad džiugu, kad puoselėjamos tokios tradicijos auginti sąmoningą, gamtą mylinčią kartą. Pašilių stumbryne miškininkai jau daugybę metų kviečia vaikus sugalvoti vardų čia gimusiems stumbrų jaunikliams. Vaikams tai nuotykis ir pažintis su saugomais girių galiūnais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

„Stumbrų patelės jauniklius veda kas antrus metus, kasmet jų būna nuo vieno iki keturių. Šią vasarą Pašilių stumbryne gimė net trys patinėliai. Renkant vardus stumbriukams yra tik viena taisyklė: stumbro vardas turi pradidėti raidėmis  „Gi“. Tad fantazijai vietos daug, stumbriukų vardynos visada būna linksma šventė“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.

Ir šį kartą vaikai sugalvojo ir užrašė visą šūsnį vardų. Trys vardai, suteikti stumbrų jaunikliams, iš gausybės buvo ištraukti burtų keliu – tai Giras, Giedriukas, Gifanas. Šventės akcentu tapo didžiulis tortas varduvininkams – vaikai jį sudėliojo iš obuolių, morkų, cukrinių runkelių ir kitų daržovių, kurias stumbrai šlamštė su pasigardžiavimu.

Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius II, Gigas, Gilas ir patelės Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna, Polalfa. Pastarosios vardas išsiskiria, nes ji atvežta iš Lenkijos pagal mainų programą.

„Bendradarbiaujame su kaimyninės Lenkijos Niepolonicos miškų urėdija. Kad butų išvengta kraujomaišos,  mainomės stumbrais“, – pasakoja Giedrius Bronušas.

Stumbrai gali išgyventi iki trisdešimties metų. Pašilių stumbryne šiuo metu trys vyriausios patelės yra sulaukusios po 16 metų. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

Kaip skelbia Lietuvos žinios, aptvaras pradedame rengti maždaug 100  hektarų ploto Stėgalių gamtiniame komplekse, esančiame tarp Marcinkonių ir Zervynų kaimų. Vėliau stumrbai bus paleidžiami į laisvę.

Aplinkosaugininkai, Dzūkijos nacionalinio parko atstovai sako, kad taip siekiama išsaugoti ir plėsti stumbrų populiaciją, o Varėnos rajonui jie esą bus naudingi kaip papildoma, turistus viliojanti atrakcija.

Vietos gyventojai baiminasi, jog į laisvę paleisti stumbrai pridarys tokių pat bėdų, kaip ir Kėdainių krašte. Varėnos rajono meras Algis Kašėta idėją taip pat vertina skeptiškai ir tvirtina, kad stumbryno Dzūkijoje sumanytojai savivaldybės vadovų nuomonės taip pat neklausė.

Po inscenizuoto „Žvėrinčiuje“ gyvenančių žvėrių pristatymo renginio dalyviai bus supažindinti su stumbrų apsauga Lietuvoje, apžiūrės „Žvėrinčių“ ir naująjį stumbryną. Šventėje dalyvaus Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Telšių rajono meras Petras Kuizinas, miškininkai, jaunieji miško bičiuliai ir kt.

„Žvėrinčius“ – viena lankomiausių Žemaitijos vietų. Prieš 20 metų pradėtas kurti miškininko Petro Dabrišiaus jis nuo paprasto aptvaro danieliams išaugo į Lietuvos laukinių gyvūnų ekspoziciją gamtoje. Čia gyvenančius vilkus filmavo daugelio pasaulio šalių kino kūrėjai. „Žvėrinčiuje“ veisiami apuokai ir lūšys buvo išleisti į laisvę ir papildė šių retų gyvūnų laukines populiacijas.

Karščiausia „Žvėrinčiaus“ naujiena – 50 ha aptvaras stumbrams. Jis įrengtas naudojantis ES parama. Kaip pažymėjo naujajame stumbryne jau apsilankę mūsų ir užsienio gamtininkai, jo infrastruktūra nusipelno pagyrimų.

Šio stumbryno paskirtis – ne tik parodyti, bet ir laikinai apgyvendinti sugautus laisvėje ir pagal Stumbro apsaugos planą atrinktus laukinius stumbrus. Šis prieš metus patvirtintas planas numato, kaip spręsti su laisvųjų stumbrų bandomis susijusias problemas. Jų kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur šios bandos susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Todėl nutarta šiuos stumbrus palaipsniui perkelti į jiems gyventi tinkamesnes teritorijas. Tai sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas.

Pirmasis etapas – dalies laisvųjų stumbrų perkėlimas į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“. Čia jau yra keturi naujakuriai. Šiems stumbrams skirtas senbuvių vaidmuo – kad perkeltieji laisvieji stumbrai atrastų jau gyvenamus „namus“, turinčius savo tvarką.

Antrą laikinąjį aptvarą laisvųjų stumbrų perkėlimui numatoma įrengti Pašilių stumbryne Panevėžio miškų urėdijos Krekenavos girininkijoje 2017 metais.

Laikinai pagyvenę šiuose aptvaruose, stumbrai bus perkelti į kitą stumbryną, kad prisitaikytų gyventi laisvėje. Šis stumbrynas bus įrengtas Varėnos miškų urėdijos ir Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Iš jo stumbrai jau bus išleidžiami į laisvę.

Tokią socialinę iniciatyvą suorganizavę „SMScredit.lt A lygos“ ir paramos projekto „Geridarbai.lt“ atstovai, Utenios „Utenio“, „Kauno Žalgirio“, Jonavos „Lietavos“ ir Kauno „Stumbro“ futbolininkai, klubų vadovai bei treneriai ir patys nepabūgo pasiraitoti rankovių ir imtis stumbrų aptvaro atnaujinimo darbų.

„SMScredit.lt A lyga“ nėra vien tik futbolas. Mes esame bendruomenės dalis ir jaučiame socialinę atsakomybę prieš sporto sirgalius, paprastus žmones ir, pirmiausiai, vaikus. Tiek futbolas, tiek zoologijos sodas žmonėms kelia teigiamas emocijas, todėl mes, kaip lyga, norėjome prisidėti prie gyvūnų buities sąlygų pagerinimo“, – teigia „SMScredit.lt A lygos“ prezidentas Deividas Šemberas.

Lietuvos zoologijos sodo atstovė Lina Andriuškaitė pasakoja, kad pirmiausia stumbrų aptvaras buvo atnaujinamas taip, kad į jį darbuotojams būtų galima patogiau įvažiuoti.

„Vėliau išvežėme senąjį gruntą, kuris stumbrų aptvare buvo nekeistas jau mažiausiai 4 metus. Jį gyvūnai jau buvo labai smarkiai sutrypę, kai kuriose vietose net atsirado pelkės. Norėdami tinkamai sutvarkyti stumbrų gyvenamąją aplinką, atsivežėme įspūdingą kiekį smėlio – net 40 tonų“, – sako L. Andriuškaitė.

Ji pasakoja, kad, ne ką mažiau reikšmingas buvo stumbrų žaidimų aikštelės įrengimas – „SMScredit.lt A lygos“, „Geridarbai.lt“ ir zoologijos sodo atstovai šiam tikslui specialiai ruošė kelmus ir šakas.

„Šios priemonės reikalingos tam, kad stumbrai nenuobodžiautų. Šie gyvūnai kelmus ir šakas mėgsta stumdyti ragais. Jiems tai labai gera užimtumo priemonė“, – tikina Lietuvos zoologijos sodo atstovė.

„SMScredit.lt“ marketingo vadovė, atsakinga už paramos projektą „Geridarbai.lt“, Justina Ambrasienė sako, kad šia iniciatyva bendradarbiavimas su zoologijos sodu nesibaigs.

„Organizuodami stumbrų narvo atnaujinimą, nenorėjome apsiriboti vien tik finansine parama, todėl ir patys prisijungėme prie aptvarą tvarkančių žmonių. Beje, ši iniciatyva nėra paskutinė – su zoologijos sodu ketiname bendradarbiauti ir ateityje, kad būtų gerinamos ir kitų gyvūnų gyvenimo sąlygos“, – sako J. Ambrasienė.

Stumbrų aptvaro remontą inicijavo „SMScredit.lt A lyga“ ir paramos projektas „Geridarbai.lt“. Atnaujinimo darbai truko dvi savaites, o sutvarkytame aptvare gyvena 3 stumbrai: Popsas (6 m.), Gytė (22 m.) ir Fazė (16 m.)