Trūksta vietų laivams

Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Šilutės, Skuodo, Neringos savivaldybių vadovai akcentavo, kad vandens turizmui plėtoti yra būtina įrengti įplaukas į jau esančius uostelius.

Kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose didėja.

Tai lemia ne tik vaizdingi maršrutai, bet ir vystomi projektai: pavyzdžiui, šiais metais prasidėsianti Jokšų tilto rekonstrukcija ar naujo Drevernos šliuzo statybos.

Be to, realia galimybe jau tampa ir planai Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis, taip sukuriant dar vieną jungtį.

Regiono savivaldybės pritarė, kad būtina skatinti mažųjų laivelių turizmą, tačiau susiduriama ir su problemomis – didėjant laivelių srautui, pradeda trūkti vietų, nes kai kurie uosteliai neturi įplaukų, todėl negali priimti didesnių katerių ar jachtų.

Mažųjų laivelių turizmas kelerius pastaruosius metus Minijos žemupyje, Nemuno deltoje ar Kuršių mariose sparčiai didėja.

Tačiau uosteliuose pradeda trūkti vietų. Yra tik kelios, kur gali švartuotis didesni laiveliai.

Svencelėje – uostelis

„Klaipėdos rajonas turi du uostelius – Drevernos ir Svencelės. Drevernoje yra įplauka, Svencelė jau pasiruošusi projektą, tad mes nesusiduriame su šia problema. Didesnė bėda mūsų kolegoms – Šilutės ir Neringos savivaldybėms. Čia yra uostelių, kur galėtų švartuotis didesni laiveliai, jei tik būtų įplaukos, tačiau, norint jas įrengti, atsiremiame į ilgą procesą. Jei istoriškai nepavyks įrodyti, kad viename ar kitame uostelyje buvo įplauka, teks rengti detalųjį planą, poveikio aplinkai vertinimą, o tai gali užtrukti penkerius ir daugiau metų, kad uostelis galėtų priimti didesnes jachtas ar katerius. Tai ilgas laiko tarpas, kuris tikrai neprisidėtų prie vandens turizmo skatinimo mūsų regione“, – sakė Klaipėdos rajono meras, asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas.

Todėl savivaldybės, priklausančios asociacijai, nusprendė kreiptis į Aplinkos ministeriją, siekdamos spartesnės įplaukų įrengimo eigos. Tai leistų organizuoti spartesnę laivybą vidaus vandenimis ir regione dar labiau paskatintų turizmą.

Rekonstruos Jokšų tiltą

Panašu, kad dar viena vizija jau po kelerių metų taps reali – siekiama Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis.

Tai būtų dar viena jungtis, kuri paskatintų turizmą, ypač vėliau palei Vilhelmo kanalą vystant mažąją infrastruktūrą, leidžiančią keliautojams išlipti ir pailsėti skirtingose vietose, taip, kaip buvo kanalą iškasus.

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios, kuriomis būtų pasiekiama Dreverna, taptų svarbia jungtimi.

„Problema ta, kad susisiekimą čia riboja nedidelis šliuzas, pro kurį praplaukti gali tik maži laivai. Todėl įrengsime naują, dvigubai didesnį šliuzą. Vidaus vandens kelių direkcija, su kuria kartu ir vystome šį projektą, informavo, kad statybos leidimas bus gautas artimiausiu metu, o darbai, tikiuosi, prasidės jau šiemet. Tai dar vienas didelis mūsų laimėjimas, kuris laivybai šiame regione suteiks naują postūmį“, – tikino B. Markauskas.

Šiemet prasidės ir Jokšų tilto per Karaliaus Vilhelmo kanalą rekonstrukcija.

Klaipėdos rajono savivaldybė su darbų laimėtoju sutartį jau pasirašė, šiuo metu vykdomi pasiruošimo darbai.

Sutvarkius tiltą, bus atkurtas susisiekimas su Svencelės kaimu, juo galės naudotis pėstieji, dviratininkai, taip pat ir lengvieji automobiliai, bus išsaugotos architektūrinės ir inžinerinės vertingosios savybės.

Tilto rekonstrukcija atvers daugiau galimybių kultūriniam, pažintiniam ir vandens turizmui, tiltas taps ne tik patraukliu, bet ir veikiančiu objektu.

Jis teigia, kad turi patikimų duomenų apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.

„Problema yra auganti, turiu pakankamai patikimus duomenis (...). Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą ir šitaip palikti situacijos tikrai negalima“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą.

A. Vaitkus sakė, kad nuo to laiko iš darbo ligoninėse išėjo mažiausiai 50 gydytojų, kito personalo.

Tuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga komentare BNS nurodė, jog dalis darbuotojų iš ligoninės išėjo dar pernai gruodį, o pagrindinė to priežastis – pensinis amžius ir geros išmokos dėl reorganizacijos.

„Per visas tris sujungtas ligonines dėl minėtų priežasčių iš darbo išėjo 68 darbuotojai, daugiausiai – iš buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Reorganizavus įstaigas paaiškėjo, kad būtent toje pačioje minėtoje ligoninėje buvo 247 laisvi etatai, iš kurių – beveik 100 gydytojų“, – teigė J. Sąlyga.

Anot jo, rugsėjį ir rugpjūtį į ligoninę dirbti ateis per dešimt jaunų gydytojų.

Pasak A. Vaitkaus, iki šiol nėra aišku, ar naujoji ligoninė iš Vyriausybės sulauks žadėtų šimtamilijoninių investicijų Priėmimo skyriui įrengti ir kitoms reikmėms, pinigai žadėti svarstant pertvarką.

„Man yra labai didelis noras, kad būtų aiškiai pasakyta, kiek ir kokia dalimi iš valstybės pusės bus prisidėta (...) Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas, nes priimdami sprendimus praėjusių metų vasario 17 dieną atiduoti Klaipėdos universiteto ligoninę mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Tai tada klausimas retorinis – kam mes darėme tų ligoninių jungimą, jeigu buvo pažadas kuo skubiau pradėti tvarkyti, padaryti gerą priėmimo skyrių, o aš žinau, kad jokie projektai nepradėti rengti“, – pridūrė jis.

Klaipėdos meras sakė tai jau aptaręs su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, bet iš jo išgirdęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių lėšų nežadėjo.

„Ministrui sakiau (...), bet apie jokius šimtus milijonų – ministras mane patikino – kalba iš ministerijos pusės kaip ir nėjo“, – sakė A. Vaitkus.

Jo teigimu, balsuojant už ligoninių sujungimo projektą Klaipėdos taryboje tuometinė valdančioji koalicija numatė, kad investicijos sieks iki 250 mln. eurų.

„Balsuodami mes tikėjomės, kad tokie sprendimai bus ir mes buvome skatinami kuo greičiau priimti sprendimą, nes jūs neteksite lėšų. Kolegos, kurie tuo metu buvo daugumoje, mus tikino, kad kalba vyksta apie 200–250 milijonų eurų“, – sakė A. Vaitkus.

J. Sąlygos teigimu, finansiniai nuostoliai buvo „užprogramuoti dėl buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš pat reorganizaciją 2022 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padidintų atlyginimų koeficientų.“

Anot ligoninės direktoriaus, šiemet vasarį Sveikatos apsaugos ministerijai pristatyta preliminari pajamų ir išlaidų sąmata, su pirmojo ketvirčio rezultatais supažindinti Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir ministerija bei Klaipėdos universitetas.

„Šių metų pirmojo ketvirčio finansinis rezultatas buvo neigiamas 3 mln. eurų. Su nerimu laukiame pusmečio rezultatų, kuriuos jau turėsime rugpjūčio viduryje“, – tvirtino J. Sąlyga.

Jis pridūrė darantis žingsnius siekiant stabilizuoti situaciją – sudarytas taupymo planas, atsisakyta nebūtinų išlaidų, peržiūrėtos besidubliuojančios pareigybės, sumažinta administracija.

Spalio pradžioje šiai gydymo įstaigai turėtų pradėti vadovauti konkursą laimėjęs kardiologas Audrius Šimaitis.

Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.

„Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?“ – pranešime spaudai klausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos.

Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?

VST pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, siekis VST prijungti prie policijos – neapgalvotas ir pavojingas.

„Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines svarbias valstybei funkcijas. Ji ne tik saugo strateginius valstybės objektus tokius, kaip Suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų aikštelė, bet vykdo ir kitas svarbias funkcijas. Viešojo saugumo tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jos silpninimas, o prijungus prie policijos taip ir nutiks, žalingas valstybei“, – tvirtino jis.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, dėl šios reformos tarnyba gali prarasti dalį gerai pasiruošusių, apmokytų pareigūnų.

Anot R. Katinienės, jeigu tikimasi, kad prie policijos prijungus 855 VST pareigūnus situacija policijoje pagerės, klystama.

„Tai situacijos policijoje neišgelbės, o jos nesuvaldžius, kai prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, nukentės ir VST funkcijų vykdymas, nes dalis jų bus perduotos policijai, dalis – Kalėjimų tarnybai, kuri ir pati po reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovų, negalima eksperimentuoti saugumu.

Balandžio pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, jog ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad esamos VST struktūros pagrindu būtų suformuotas specializuotas policijos padalinys, užtikrinant šios tarnybos nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Peržiūrėti VST statusą ministeriją paskatino tarp jos vadovybės ir tuometinio tarnybos vado kilę nesutarimai. Ričardas Pocius pareigas paliko šalių susitarimu pernai spalį.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Atitinkamas Seimo nutarimo projektas registruotas teisės aktų bazėje.

Kadangi teismai yra įsteigti įstatymu, reikia Seimo, kaip steigėjo, sutikimo pradėti apygardos administracinių teismų reformą.

„Nutarimo projektu siekiama tęsti 2018 metais pradėtą administracinių teismų reformą sprendžiant teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvio bei sąlygų suvienodinimo klausimus, sudaryti prielaidas didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, nustatyti asmenims palankesnes teismingumo taisykles“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytai apygardos administracinių teismų reformai. Pagal Teismų įstatymo pataisas, numatyta, kad Lietuvoje būtų du administraciniai teismai – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ir Lietuvos apygardos administracinis teismas.

Šiuo metu šalyje veikia trys administraciniai teismai – LVAT, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmais.

Teismų reforma, dalį jų sujungiant, vyksta nuo 2018 metų. Daugiausia sujungta apylinkių teismų, tačiau jų rūmų liko tiek pat, kiek buvo, tik jie administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų.

Reformos tikslas – optimizuoti teismų darbą, suvienodinti darbo krūvius.

Anot tokį projektą parengusių Savivaldybės administracijos atstovų, „pagrindinis reorganizavimo tikslas – ugdymo kokybės ir ugdymosi poreikių mokyklose gerinimas, švietimo prieinamumo užtikrinimas skirtingo amžiaus asmenims, racionalesnis ir efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas“.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus patvirtintos reorganizacijos sąlygos ir jos procedūros. Kartu bus patvirtinti ir nauji „Varpo“ gimnazijos nuostatai. Laikantis įstatymų, numatoma A. Smetonos gimnaziją reorganizuoti supaprastinta tvarka.

Procesą planuojama užbaigti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tad Prezidento Antano Smetonos vardu pavadinta Kauno gimnazija teisės aktų nustatyta tvarka bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Anot Savivaldybės atstovų, abiejų gimnazijų bendruomenės pritarė, kad Kauno A. Smetonos gimnazija būtų reorganizuojama, prijungiant ją prie Kauno „Varpo“ gimnazijos.

Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Kauno A. Smetonos gimnazijos patikėjimo teise valdomas Geležinio Vilko g. Nr. 28 nekilnojamasis turtas (7118,81 kv. m bendro ploto pastatas, sporto aikštelė, kiti inžineriniai statiniai) iki rugpjūčio 26-osios, kaip nurodoma Tarybos sprendimo projekte, turėtų būti perduoti Kauno miesto savivaldybei.

„Savo paskirties šis turtas nepakeis – toliau tarnaus švietimo ir ugdymo reikmėms. Savivaldybė numato jį perduoti Kauno technologijos universiteto licėjui“, – šį ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA paaiškino Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Viena iš minėto licėjaus steigėjų yra Kauno miesto savivaldybė. Licėjus mieste turi daugiau buvusių švietimo bei ugdymo įstaigų patalpų – S. Lozoraičio, Vaidoto ir Žeimenos gatvėse. Tiesa, pastarojoje gatvėje esančioms patalpoms reikia rimto remonto, tuo metu A. Smetonos gimnazijos patalpos pakankamai geros organizuoti mokymo bei ugdymo procesą jau dabar.

Visas kitas likviduojamos A. Smetonos gimnazijos turtas bus perduotas „Varpo“ gimnazijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

Miesto tarybai parengto sprendimo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „bus efektyviai panaudoti ir žmogiškieji, ir ūkiniai bei finansiniai ištekliai, tinkamai komplektuojant gimnazijas ir klases jose pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkoje fiksuotus reikalavimus. Užtikrinamas tolygesnis mokinių pasiskirstymas bendrojo ugdymo mokyklose ir mokinių skaičius klasėse“.

„Kaune turime 21 gimnaziją, iš jų 11-a yra vadinamosios ilgosios, o 10 – keturmetės. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, šių (2021–2022 m.) pradžioje Kauno bendrojo lavinimo mokyklose moksleivių skaičius padidėjo 403 mokiniais. Tai, žinoma, nėra daug, tačiau po keletą metų buvusio mokinių skaičiaus mažėjimo akivaizdus viltingas bendros situacijos pagerėjimas. Nors ne visoms mokykloms vienodai gerai sekasi, todėl kai kurių mokiniai pereina mokytis kitur. Tad kartais gerai apgalvota reorganizacija tiesiog būtina“, – sakė Eltai Švietimo skyriaus vedėja O. Gucevičienė.

„Tokiu būdu apsaugome saugomas vertybes, o gyventojams ir verslui teikiame kvalifikuotas viešąsias paslaugas“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį reorganizacijos naudą aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Po reorganizacijos turėti veikti Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausys Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos bei Sirvėtos direkcijos, Dzūkijos-Suvalkijos – Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija valdys Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas, Mažosios Lietuvos – Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Pertvarka norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.

„Šiandien sistemoje trūksta ekologų, trūksta architektų, kraštovaizdininkų. Apjungiant regioninių parkų administracijas, kuriose kai kuriais atvejais tėra keturi–penki darbuotojai, norime konsoliduoti kompetencijas, kad galėtume padaryti darbus, kurie reikalingi pagal šiandieninį įstatymą ir pagal direktyvas“, – BNS anksčiau sakė aplinkos ministras.

Jo teigimu, regioninių parkų direkcijų specialistai turi atlikti 120 įstatymu pavestų funkcijų.

„Susiduriame su kritine problema, kad specialistų trūkumas neleidžia atlikti tų funkcijų kokybiškai, laiku ir įgyvendinti tiek žaliojo kurso tikslų, tiek derinti kvalifikuotai administracinius aktus beveik 17 proc. šalies teritorijoje“, – trečiadienį sakė ministras.

Anot jo, šiuo metu regioninių parkų sistemoje dirba vos vienas kvalifikuotas architektas.

Pagal pertvarkos planą, visose direkcijose turėtų dirbti po architektą, taip pat ketinama didinti ekologų, kraštovaizdininkų, kultūrologų, prevencijos specialistų etatų.

„Trigubai išauginame prevencijos darbuotojų, architektų skaičių padidiname keturis kartus, kraštovaizdininkų, ekologų skaičių padidiname po trečdalį iki liepos 1 dienos“, – tvirtino S. Gentvilas.

Jo teigimu, specialistų skaičius bus didinamas atsisakius dalies vadovų ir buhalterių etatų. Numatyta, kad bendras pareigybių skaičius liks toks, koks yra dabar.

„Nė vienas darbuotojas nesikrausto į Vilnių, o lieka tose pačiose darbo vietose. Atleidimo lapelius gaus dabartinių direkcijų vadovai ir finansininkai, tokiu būdu mažiname bendrųjų funkcijų apimtį, didiname specialistų kiekį“, – pabrėžė aplinkos ministras.

Pasak S. Gentvilo, sujungti direkcijas planuojama iki liepos 1-osios.

Įvertinti mokyklų sujungimo galimybę paskatino Vilniaus savivaldybės Grigiškių pradinės mokyklos vienos klasės tėvų prašymas leisti jų vaikams dar 2019–2020 mokslo metais mokytis Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje. 2019–2020 mokslo metais Vilniaus savivaldybės Grigiškių pradinėje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą iš viso mokėsi 235 mokiniai (11 klasių komplektų), nors mokyklos patalpų projektinis pajėgumas – 320 mokinių. Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje pagal pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo programas iš viso mokosi 758 mokiniai (33 klasių komplektai), gimnazijos patalpų projektinis pajėgumas yra pritaikytas dar didesniam skaičiui – 1032 mokiniams.

Pagal reorganizavimo projektą, Grigiškių pradinės mokyklos teisės ir pareigos bus perduotos Grigiškių „Šviesos“ gimnazijai: mokykla bus vienas juridinis vienetas, bet veiklą vykdys dviejose skirtingose patalpose (pradinės mokyklos ir gimnazijos). Visiems prijungiamos mokyklos 1–3 klasių (šių mokslo metų) mokiniams bus sudaryta galimybė mokytis pagal pradinio ugdymo su juos mokiusiais mokytojais. Visi pradinės mokyklos mokytojai, pedagoginiai ir techniniai darbuotojai, taip pat švietimo pagalbos specialistai bus įdarbinti, jei sutiks dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Mokyklai po reorganizacijos vadovaus Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos direktorius – pradinės mokyklos direktoriaus vadovavimo mokyklai kadencijos laikotarpis yra pasibaigęs. Projekto autoriai neabejoja, kad sujungiamų mokyklų mokytojams darbo sąlygos keisis minimaliai, ir tik gerėjimo link.

„Pozityvias permainas turėtų įvertinti ir moksleiviai – mokiniams, baigus pradinio ugdymo programą, nereikės keisti mokyklos, bus užtikrinamas mokymosi tęstinumas pagal pagrindinio ugdymo programą ir / ar jos pirmąją dalį gimnazijoje, jei mokiniai nepageidaus mokytis kitose mokyklose. Be to, specialistų vertinimu, 4-ųjų klasių mokiniai po šios reorganizacijos galės lengviau, pradėdami mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, adaptuotis gimnazijoje – bus susipažinę su mokytojais, mokyklos reikalavimais“, – komentavo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.  

Privalumas bus ir tai, kad pradinės mokyklos mokiniai po reorganizacijos turės galimybę paįvairinti popamokinę veiklą, t. y. galės lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus ir gimnazijos patalpose kartu su gimnazijos mokiniais, kur yra sukurtos didesnės galimybės neformaliajam ugdymui, dalyvauti bendruose renginiuose. Būsimųjų pirmaklasių tėvams atsiras galimybė rinktis mokymosi vietą, kuri yra arčiau jų gyvenamosios vietos.

Reorganizacija palies Lietuvos socialinių tyrimų centrą, Lietuvos teisės institutą ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą.

Nauja įstaiga vadinsis Lietuvos socialinių mokslų centru.

Vyriausybės pažymoje teigiama, kad sujungimas leis įgalinti institutų pajėgumą atlikti visuomenei reikšmingą misiją, užtikrinti Lietuvos mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę.

„Numatoma, kad sujungimas leis maksimaliai išnaudoti institutų žmogiškuosius išteklius ir geriau užtikrinti specializuotas vadybines funkcijas“, – rašoma dokumente.

Vyriausybės nutarimo projektą parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po reorganizacijos prognozuoja mažesnį administracijos darbuotojų skaičių bei sutaupytų lėšų perskirstymą mokslinei veiklai.

Lietuvos teisės instituto laikinoji vadovė Ingrida Mačernytė-Panomariovienė Vyriausybės posėdyje sakė, kad nemato poreikio reorganizacijai.

„Vykdome tarptautinius projektus, iš jų gauname pakankamai pinigų. Tai, kad mes maži, nereiškia, kad mumis nepasitiki“, – teigė mokslininkė.

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad organizacija su 25 etatais, o iš jų tik 16 tyrėjų, negali funkcionuoti.

„Aš matau vieną norą – išlaikyti biurokratinę struktūrą, kuri šiandien bado akis“, – sakė ministras pirmininkas.

2019 metais jungiamų trijų įstaigų valstybės biudžeto asignavimai iš viso sudarė beveik 1,4 mln. eurų.

Lietuvoje iš viso šiuo metu veikia 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų.

Planuojama Lošimų priežiūros tarnybą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungti į naują įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.

Tokį sprendimą pasiūliusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad reikia užtikrinti bendrą priklausomybių prevencijos ir gydymo paslaugų koordinavimą.

Ji remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, jog priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys veiksniai, kaip ir kitas priklausomybes.

Šiam siūlymui pastabų išsakė Vyriausybės posėdyje dalyvavę verslo atstovai.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija neišklausė verslininkų pastabų ir nepateikė planuojamos įstaigos struktūros.

„Mums atrodo, kad su verslu, kurį reguliuoja šita tarnyba, neišdiskutavus visos šios pertvarkos, (...) sprendimai tiesiog yra nedaromi, nes nei mes žinome galutinio rezultato, nei pati ministerija žino“, – teigė M. Zakarka.

Lietuvos verslo konfederacijai atstovaujantis lobistas Andrius Romanovskis tvirtino, kad vykdant pertvarką visi turi aiškiai įsivaizduoti, „kas ką daro, kaip tie etatai atrodo, kiek tai kainuos ir panašiai“.

„Tikriausiai mes to ir pasigedome“, – tvirtino verslininkų atstovas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad verslininkų prašymas nėra racionalus, nes įstatyme bus numatytas tik jungimo principas, o konkrečias detales vėliau nustatinės Vyriausybė.

„Tikrai manau, kad bus dar laiko pamatyti struktūrą“, – kalbėjo ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis subarė A. Verygą, kad šis galėjo pateikti bent preliminarią įstaigos struktūrą, bet patikino verslo atstovus, jog svarstant šį klausimą po įstatymo priėmimo jie bus įtraukti.

„Galiu patikinti, kad priėmus įstatymą (...) Vyriausybė nuo pat pirmos dienos jus pakvies į diskusijas, į aptarimą, kad tie nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, kad jie išnyktų“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Ministrų kabinetas taip pat pasiūlė, kad į vieną įstaigą būtų jungiami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centras ir Higienos institutas.

SAM tvirtina, kad šias įstaigas reikia jungti „siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius“.

Dėl tos pačios priežasties pasiūlyta prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro jungti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą bei Radiacinės saugos centrą.

Taip pat ketinama likviduoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą, nes psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimu ketina užsiimti pati Sveikatos apsaugos ministerija.

Už nutarimo pataisą, kad universitetų jungimo proceso pabaigos data būtų liepos 1-oji, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė du parlamentarai.

Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša tvirtina, jog šių metų rugsėjį į Šiaulių universitetą įstoję jaunuoliai gali būti ramūs, kad baigs Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją, kaip ir planuota.

„Labai noriu pasakyti Šiaulių jaunuoliams, jūs stosite į Šiaulių universitetą ir baigsite Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją, jūs turėsite ne tik prestižinį gerą diplomą, bet ir tinkamą gerą išsilavinimą“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Nutarime Seimas siūlo Vyriausybei iki šių metų birželio sudaryti sutartį su Vilniaus universitetu ir nustatyti Šiaulių akademijos vystymo studijų, mokslo ir meno srityse perspektyvą ir finansavimo galimybes, užtikrinant Šiaurės Lietuvos regiono poreikius.

E. Jovaiša sako, kad metams sudarydami jungtinės veiklos sutartį universitetai per tą laikotarpį turės „pasiekti geriausių rezultatų rengiant projektą dėl finansavimo, programų skaičiaus, turinio, ūkinės dalies prijungimo, visų svarbiausių parametrų, kurie atlieptų to centro lūkesčius“.

„Mums svarbu ne tik kad Šiauliuose būtų specialioji pedagogika, informatikos mokslai, mums svarbu, kad tai būtų pilnakraujis universitetinio mokymo centras, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, kuri patenkintų viso krašto daugiaplanius poreikius“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Iki šiol planuota, kad Šiaulių universitetas prie Vilniaus būtų prijungtas iki šių metų liepos.

Atidėti sujungimą siekė tiek Vilniaus, tiek Šiaulių universitetai. VU nenorėjo prisiimti 400 tūkst. eurų finansinių įsipareigojimų už ŠU, o Šiaulių universitetas baiminosi dėl savo statuso.

Šiaulių universitetas nuogąstauja dėl Vilniaus universiteto statute numatytos galimybės pačiam priimti sprendimą naikinti savo padalinį.

Nuspręsta, kad nukėlus sujungimo terminą universitetai veiks jungtinės veiklos sutarties pagrindu.