EPK nariai devyniems jos nariams buvus „už“ trečiadienį vienbalsiai konstatavo, kad parlamentaras „pažeidė nesavanaudiškumo ir atsakomybės principus“ bei įpareigojo jį ateityje vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, laikytis Seimo statuto ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

„Negalima taip akivaizdžiai remti savo šeimos, nesvarbu, ar vienas, ar du laikraščiai (mieste), ar trys, reikia rasti būdus (skelbti ataskaitas), kad net interesų konflikto regimybės negalėtų būt“, – sakė išvadą pristačiusi EPK narė Guoda Burokienė.

Naujienų portalo LRT tyrimų skyrius buvo paskelbęs, kad B. Matelis iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų pernai už viešosios informacijos rengėjų paslaugas daugiau kaip 1200 eurų sumokėjo bendrovei „Panevėžio rytas“, leidžiančiai Panevėžio rajono laikraštį „Panevėžio kraštas“. Iki tapdamas Seimo nariu šią bendrovę valdė pats B. Matelis, dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė.

B. Matelis pateikdamas paaiškinimus komisijai teigė, kad Panevėžyje leidžiami du laikraščiai, ir sutuoktinės leidinį jis pasirinkęs, nes užsakomų publikacijų kaina yra žymiai mažesnė, tad norėdamas rinkėjams atsiskaityti už nuveiktus darbus jis pasirinkęs optimaliausią variantą. Jis taip pat teigė, kad dėl tokios situacijos ankstesnėje kadencijoje jis yra prašęs EPK išaiškinimo, ir ji pasiūliusi rinktis pigiausią variantą.

B. Matelis taip pat teigė negalėjęs užsakomojo straipsnio sutuoktinės laikraštyje paskelbti nemokamai, nes tuomet tokie patys standartai turėtų būti taikomi visiems pageidaujantiems politikams.

Trečiadienį VTEK konstatavo, kad D. Bakša Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą pažeidė, kai birželį eidamas NVSPL vadovo pareigas laboratorijos vardu pateikė pranešimą teismui, jog panaikina įgaliojimą teisininkei, iki tol atstovavusiai įstaigą teisme.

Teisininkė iki tol byloje atstovaudama laboratorijai palaikė atsakovę – Sveikatos apsaugos ministeriją.

VTEK pažymi, kad šioje byloje D. Bakša yra ieškovas ir jos palankia baigtimi jis yra asmeniškai suinteresuotas, o savo veiksmais jis užkirto teisininkei galimybę dalyvauti tolesnėse šios bylos teisminėse procedūrose pateikiant jam asmeniškai nenaudingą NVSPL poziciją.

„VTEK vertinimu, šiais veiksmais D. Bakša veikė interesų konflikto situacijoje ir pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti“, – nurodo tarnyba.

Tyrimas buvo atliktas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauto pranešimo ir duomenų pagrindu.

Pats D. Bakša anksčiau teigė, kad įgaliojimą VTEK skunde minimai atstovei panaikino, nes ją „be jokio juridinio pagrindo“ buvo paskyrusi jo pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, vadovavusi NVSPL, kai jis buvo atleistas.

„Vertinu tyrimą ramiai, nes buvo priimti neteisėti sprendimai, juos priėmė pavaduotoja, tuo metu ji buvo vadove. Ji paskyrė asmenį, kuris apskritai neturi teisės vykdyti tokios veiklos. Tad natūralu – pamačiau situaciją ir ją užkardžiau, nes kitos įmonės darbuotojai buvo priskirta teisė administruoti e.teismų sistemą, nors tam nebuvo jokio juridinio pagrindo“, – BNS tuomet sakė D. Bakša.

R. M. Balčienė savo ruožtu teigė paskyrusi įmonės, su kuria NVSPL turi galiojančią teisinių paslaugų sutartį, atstovę prižiūrėti atsiliepimus teismams, nes pačios laboratorijos teisininkė laiku neparengė atsiliepimo į D. Bakšos ieškinį prieš Sveikatos apsaugos ministeriją.

„Pamatėme, kad ji mums nepasakė, kad reikia pateikti atsiliepimą. Tada, kadangi nebuvo kito teisininko, o tos įmonės atstovė yra patyrusi teisininkė, sudariau su ja papildomą susitarimą su sutarties priedu, kad ji mums atstovautų tame teisme ir atsiliepimą pateiktų, už ką aš buvau nušalinta“, – BNS anksčiau tvirtino R. M. Balčienė.

Ją spalio pradžioje po vidinio tyrimo D. Bakša atleido iš darbo, tačiau ji ketino sprendimą skųsti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį pripažino NVSPL vadovo D. Bakšos atleidimą neteisėtu ir grąžino jį į pareigas.

Pernai spalį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys buvo atleidęs D. Bakšą, konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Kaip ketvirtadienį pranešė VTEK, tyrime nustatyta, kad šių metų gegužę K. Komskis nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant, ar įtraukti į darbotvarkę klausimą, susijusį su mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymu.

Sprendimo projekte siūlyta šių pareigybių visai atsisakyti.

Pasak VTEK, K. Komskis balsavo prieš šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę.

„VTEK atkreipia dėmesį, kad šio valstybės politiko brolis gegužę buvo priimtas į mero patarėjo, t.y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigas mero įgaliojimų laikotarpiui. Taigi VTEK daro išvadą, kad, nenusišalindamas, K. Komskis sprendė tiesiogiai su jam artimo asmens einamomis pareigomis susijusį klausimą. Šioje situacijoje valstybės politikas privalėjo nusišalinti ir nedalyvauti“, – informavo komisija.

VTEK siūlo Pagėgių savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Ji šią savaitę vienbalsiai nusprendė, kad eidama Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorės pareigas, S. Lengvinienė pažeidė įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, teigiama komisijos pranešime.

Pati politikė teigia, kad toks reikalavimas yra formalus ir perteklinis.

Nustatyta, kad vadovaudama minėtam centrui 2018–2020 metais S. Lengvinienė pasirašė su šiame centre dirbančiais jai artimais asmenimis susijusius dokumentus: darbo sutarčių priedus, susijusius su jų darbo užmokesčiu, darbo vietos vertinimo korteles, kuriose vertintas darbo (veiklos) sudėtingumas, krūvis, atsakomybės lygis ir darbo sąlygos, įsakymus dėl priemokų skyrimo bei pareiginio atlyginimo pastoviosios ir kintamųjų dalių nustatymo.

VTEK teigia neturinti duomenų, kad S. Lengvinienė būtų informavusi apie galimą interesų konfliktą ir nusišalinusi.

„Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais, kaip tai nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas“, – teigiama komisijos pranešime.

S. Lengvinienė BNS pripažino, kad pasirašydavo socialiniu pedagogu dirbančio sūnaus algalapius.

„Aš turėdavau kiekvieną mėnesį pasirašydama algalapį nusišalinti, įpareigoti savo pavaduotoją pasirašyti? Tačiau ji man taip pat pavaldi“, – sakė parlamentarė.

„Kaip aš galiu nusišalinti? Turiu išeiti vienai dienai atostogų? Kaip galiu nepasirašyti algalapio? Kokiu pagrindu turiu įpareigoti pavaduotoją pasirašyti?“ – stebėjosi ji.

S. Lengvinienė teigė, kad su tokia problema susiduria šimtai mokyklų vadovų.

„Domėsiuosi, kaip padėti kitiems vadovams išvengti tokių dalykų“, – tvirtino ji.

S. Lengvinienė nuo 2007-ųjų iki praėjusių metų ėjo Elektrėnų profesinio mokymo centro direktores pareigas.

Pernai spalį ji vienmandatėje Kaišiadorių–Elektrėnų apygardoje išrinkta į Seimą, priklauso Laisvės partijos frakcijai.

Ataskaitoje – iškalbingi skaičiai

Vienintelis įmonės "Senasis turgus" akcininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė už 2019 metus iš šios bendrovės negavo ne tik nė vieno euro dividendų.

Pernykštis "Senojo turgaus" veiklos nuostolis viršijo 18 tūkst. eurų, nors dar užpernai turgui pavyko uždirbti 2 581 eurą pelno.

Daugiau nei pusė (55 proc.) visų įmonės sąnaudų pernai sudarė darbo užmokestis.

14 iš 24 numatytų priemonių 2018–2019 m. iškeltiems tikslams pasiekti įmonėje nebuvo įgyvendinta, o trys nekilnojamojo turto objektai nebuvo inventorizuoti.

"Bendrovės "Senasis turgus" grynasis pardavimų pelningumas buvo teigiamo dydžio tik 2018 metais (kai įmonė turėjo pelną), tačiau ir tuomet kiekvienas įmonės pardavimų euras atnešė tik 1 centą grynojo pelno. Labai žemas turto pelningumo rodiklis atskleidžia, kad bendrovė neefektyviai naudoja nuosavas lėšas bei turtą", – konstatavo savivaldybės kontrolierės, atlikusios auditą.

Sutapimas: veikiausiai nujausdamas, kad savivaldybės kontrolierių auditas sukels daug nepatogių klausimų, įmonės "Senasis turgus" direktorius A.Gaudiešius iš pareigų pasitraukė nepasibaigus darbo sutarties terminui. (Vytauto Petriko nuotr.)

Skandalas dėl automobilio

"Senojo turgaus" veiklos problemos į viešumą pradėtos kelti, kai šių metų sausio pradžioje savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pradėjo tyrimą, kai gavo skundą dėl turgaus vadovo A.Gaudiešiaus veiksmų.

Skunde pateikta informacijos apie tai, kad bendrovės direktorius, pasibaigus automobilio "Škoda Superb" veiklos nuomos sutarčiai, toliau naudojasi tuo pačiu automobiliu.

O tai esą leido manyti, kad šį automobilį už likutinę vertę įsigijo jis pats ar jo artimos aplinkos žmogus.

Blogiausia yra tai, kad nebaudžiamumas suponuoja ir kitų nederamą elgesį.

"Nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu "Senojo turgaus" vadovui leista nuomotis ir, esant galimybei, įsigyti automobilį lizingo būdu'', – pabrėžta savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Patikrinus įstaigos įvykdytus mokėjimus, nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo iki 2019 m. balandžio pagal automobilio veiklos nuomos sutartį bendrovė sumokėjo 21,4 tūkst. eurų.

Suma beveik tolygi automobilio vertei.

Sudarant automobilio veiklos nuomos sutartį, tą pačią dieną pasirašyta ir atpirkimo sutartis, kurioje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui už nustatytą atpirkimo kainą – 5,8 tūkst. eurų – bankas pirmumo teise atpirkti automobilį siūlys bendrovei, kurios duomenys kažkodėl neskelbtini.

Savivaldybės kontrolierė teigė, kad, sudarant nuomos sutartį, atpirkimo sutartis paprastai nebūna sudaroma, todėl tai sukėlė įtarimų.

2019 m. balandžio 19 d. "Senasis turgus" perdavė automobilį banko nurodytam atpirkėjui – bendrovei X.

O ši po 11 dienų tą automobilį pardavė bendrovei "Alkas", kurios vadovas – tas pats A.Gaudiešius.

Veiklos nuomos sutartyje nurodyta: turto likutinė vertė – 6 tūkst. eurų.

Dilema: savivaldybės Kontrolės komitetui teks spręsti klausimą, ar kas nors turės atsakyti dėl nuostolingai dirbusios savivaldybės įmonės "Senasis turgus". (Vytauto Petriko nuotr.)

Kontrolierei kilo abejonių, ar automobiliu buvo naudojamasi ir reikmėms, nesusijusioms su bendroves veikla.

Įvertinus nustatytus faktus bei apskaitos dokumentus, Kontrolieriaus tarnybos nuomone, pasirinktas automobilio įsigijimo būdas nebuvo palankus bendrovei, nes įmonė vien draudimui per nuomos laikotarpį išleido 2 345 eurus, o techninei priežiūrai – dar 4 132 eurus.

"Darytina išvada, kad bendrovės "Senasis turgus" sudarytas sandoris dėl automobilio veiklos nuomos neatitiko racionalaus, ekonomiško bei efektyvaus turto valdymo principų", – rašoma D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Jame teigiama, esą A.Gaudiešius nesutiko su Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis ir aiškino, kad teisės aktų nepažeidė.

Būtent po šio tyrimo ir nuspręsta atlikti "Senojo turgaus" auditą, kuris atskleidė dar daugiau savivaldybės bendrovės valdymo "subtilybių".

Išnuomojo savo bendrovei

Kai prieš dvejus metus Kontrolės komitetui irgi buvo pristatyta audito ataskaita, kurioje išanalizuota, kaip Klaipėdos savivaldybėje naudojami tarnybiniai automobiliai, tada pirmąkart ir atskleista, kad "Senasis turgus" pagal veiklos nuomos sutartį naudoja vieną automobilį, kuriuo važinėja direktorius.

Auditoriai jau tada atkreipė dėmesį, kad "Senojo turgaus" vadovas vadovauja dar vienam privačiam juridiniam asmeniui, tačiau to esą nebuvo pateikęs interesų deklaracijoje.

Be to, A.Gaudiešius, kaip "Senojo turgaus" vadovas, buvo sudaręs to paties automobilio subnuomos sutartį su savo vadovaujama privačia įmone, kurios atstove nurodyta A.Gaudiešiaus žmona.

Auditoriams užkliuvo ir tai, kad 2017 metais 8 kartus, kai automobilis buvo naudotas ne įmonės reikmėms, išlaidos už degalus (326 eurai) buvo įrašytos "Senojo turgaus" buhalterinėje apskaitoje kaip eksploatavimo išlaidos.

Tad dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį ir deklaruoti interesus.

Tačiau tai nebuvo padaryta. Dabar, atlikus "Senojo turgaus" veiklos auditą, nustatyta ir dar kai kas.

"Analizuojant sudarytas sutartis su prekybininkais, nustatyta, kad bendrovė "Senasis turgus" 2015 m. rugsėjo 30 d. taip pat yra sudariusi patalpų nuomos sutartį su tuometinio vadovo A.Gaudiešiaus įmone "Alkas". Prieš sudarant nuomos sutartį, išnuomojama halės dalis buvo suremontuota (remonto vertė 8 tūkst. eurų su PVM)", – rašoma audito ataskaitoje.

Toliau kontrolierės pridūrė, kad patalpų išnuomavimui bendrovei "Alkas" buvo pritarta "Senojo turgaus" valdybos posėdyje.

Esą minėta įmonė sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai.

Pagerino turgaus įvaizdį?

Kokiu pagrindu buvo sudaryta "Senojo turgaus" patalpų nuomos sutartis su "Alku"?

Kokią naudą iš to gavo "Senasis turgus?

Ar ir toliau "Alkas" nuomojasi šias patalpas turguje? Ar turgui atsipirko bent jau remontas iš įmonės "Alkas" nuompinigių?

Ar sudarant nuomos sutartį, nesikirto viešieji ir privatūs interesai?

"Tuomet tuščia, apleista, nenaudojama halės dalis buvo suremontuota ir įrengti 2 prekybiniai plotai. Tai nebuvo specialiai remontuojama kokiai nors konkrečiai įmonei. Buvo siekiama pagerinti apleisto turgaus įvaizdį, parodant, kad net Senasis turgus gali turėti patrauklų vaizdą ir pritraukti naujų prekybininkų bei padidinti pirkėjų srautus", – paaiškino A.Gaudiešius.

Anot buvusio turgaus direktoriaus, remonto išlaidos seniai atsipirko ir viršijo įrengimo išlaidas net iš vieno prekybinio ploto nuomos mokesčio.

"Dar vienas įrengtas prekybinis plotas yra laisvas, kurį galėtų nuomotis, kas pageidauja", – pridūrė A.Gaudiešius.

Tačiau, ar šioje patalpų nuomos istorijoje A.Gaudiešius neįžvelgė savo paties viešųjų ir privačių interesų susikirtimo, jis taip ir neatsakė.

Pasitraukė anksčiau laiko

Savivaldybei priklausančios įmonės direktorius A.Gaudiešius išėjo iš darbo trimis savaitėmis anksčiau (2020 m. vasario pabaigoje), nei baigėsi jo darbo sutartis.

Galimas dalykas, jog šis pasitraukimas buvo susijęs su Kontrolės ir audito tarnybos atliktu tyrimu "dėl galbūt iššvaistytų savivaldybės lėšų".

Bendrovės "Senasis turgus" valdyba sprendimą dėl A.Gaudiešiaus prašymo išeiti iš darbo tuomet patenkino iš karto.

Tačiau ir tada dienraščio kalbintas A.Gaudiešius per daug neatviravo, kas jį paskatino pasitraukti nepasibaigus terminui.

"Tiesiog traukiuosi, nes kovo 20 d. ir taip darbo sutartis baigiasi. Todėl nusprendžiau pats pasitraukti. Ačiū, viskas, komentarų nebus daugiau", – tada kalbėjo A.Gaudiešius.

Dabar paaiškėjo, kad tam veikiausiai buvo rimtų priežasčių, ką ir atskleidė pastarasis auditas.

Šįkart A.Gaudiešius pradžioje irgi buvo nekalbus, išgirdęs, kad skambina žurnalistai, tik ištarė: "Dėkui, dėkui, dėkui" ir nutraukė ryšį.

Po kelias dienas vykusių bandymų susisiekti su buvusiu turgaus direktoriumi viešai nurodytu telefonu, A.Gaudiešius vėliau vis dėlto raštu atsiuntė paaiškinimus dėl halės remonto ir patalpų nuomos.

Abejonių kelia sutartys

Atlikus auditą, paaiškėjo ir daugiau keistenybių "Senojo turgaus" veikloje.

2014 m. gegužės 5 d. savivaldybės įmonė su privačia bendrove sudarė sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Sutarties vertė – 1 013 eurų per mėnesį.

Kontrolierių teigimu, šioje sutartyje nedetalizuota, kokias konkrečiai funkcijas ji atliks.

"Senajame turguje" buvo buhalterės-apskaitininkės pareigybė, kuriai taip pat numatytos funkcijos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

2016 m. balandžio 15 d. su privačia bendrove buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, sutarties kaina – 150 eurų per mėnesį plius PVM.

Bet kokios paslaugos ir kokiu dažnumu jos buvo teikiamos, negalėjo paaiškinti nei dabartinis įmonės "Senasis turgus" vadovas, nei vadybininkas.

Auditoriai suabejojo, ar tokios nuolatinės teisinės paslaugos apskritai buvo reikalingos bendrovei.

Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra nutraukta nuo šių metų kovo 30 d.

Premijų sau nemokėjo

Sprendžiant iš audito dokumentų, "Senasis turgus" netapo svajonių darbu paprastiems įmonės darbuotojams.

2018 metų pradžioje bendrovėje "Senasis turgus" jų buvo 15, 2019 m. pabaigoje – 13.

Pernai 4 turgaus darbuotojams pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos, nors nebuvo įforminti darbo sutarčių pakeitimai.

Audituojamu laikotarpiu "Senajame turguje" buvo nutraukta 12 darbo sutarčių.

Visais atvejais atleidžiant darbuotojus buvo išmokėtos tik kompensacijos už nepanaudotų kasmečių atostogų dienas.

Vienu atveju darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta jam priklausiusi dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir tuo pažeistos Darbo kodekso nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo. Tai konstatuota atlikus auditą.

Tuomečiam "Senasis turgus" vadovui paskutinį kartą atlyginimas buvo patvirtintas 2015 metais, kai nuo spalio 1 d. jam nuspręsta mokėti 1 750 eurų mėnesinį atlyginimą.

Atlyginimas turgaus vadovui buvo nustatytas fiksuotas, nepriklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų ir iškeltų tikslų pasiekimo (2017 m. bendrovė patyrė 33 tūkst. eurų nuostolį, 2018 m. pasiektas nedidelis pelnas, 2019 m. vėl dirbo nuostolingai).

Tiesa, audituojamu laikotarpiu vadovui priedai ar premijos nebuvo mokami.

"Bendrovės vadovo atlyginimas nebuvo susietas su veiklos rezultatais, o tai neskatina efektyvaus užduočių įgyvendinimo", – rašoma audito dokumentuose.

Valdyba darbą imitavo?

Klaipėdos savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė po šio audito pripažino, kad trūksta savivaldybės įmonių valdymo kontrolės ir efektyvumo.

"Labiau turėtų dirbti įmonių valdybos. Tik po audito kažkas pajuda, o iki to tiktai formaliai patvirtinamos ataskaitos, ir tiek, o kas jų viduje slepiasi, nemato. Trūksta įmonių kontrolės skaidrumo ir efektyvumo", – kalbėjo D.Čeporiūtė.

Jai antrino ir Kontrolės komiteto pirmininkės pavaduotoja Elida Mantulova, kuri pripažino, jog kolegialių valdymo organų vaidmuo savivaldybei priklausančiose įstaigose turėtų būti reikšmingesnis.

Elida Mantulova / Redakcijos archyvo nuotr.

"Savivaldybė kol kas tik konstatuoja nevykusio valdymo pasekmes, bet ne valdo savo turtą. O privalėtume pradėti valdyti, tada ir nebūtų pasekmių, dėl kurių turėtume priiminėti kartais skausmingus, kartais nepopuliarius sprendimus. Blogiausia yra tai, kad nebaudžiamumas suponuoja ir kitų nederamą elgesį", – teigė E.Mantulova.

Pagal bendrovės "Senasis turgus" įstatus, valdybą sudaro 3 nariai, tačiau nuo 2019 m. sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos bendrovės valdybą sudarė tik du nariai, iš kurių vienas buvo "Senasis turgus" vadovas A.Gaudiešius.

Kitaip tariant, turgaus direktorius kontroliavo savo paties darbą.

Įmanoma išieškoti žalą?

E.Mantulova mano, jog buvusio turgaus vadovo galbūt padarytą žalą savivaldybės įmonei būtų galima išsireikalauti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ta žala yra ir ji buvo padaryta tyčia.

"Žalos egzistavimas nėra vienintelė aplinkybė, dėl kurios galima kelti civilinį ieškinį. Tikimės, kad audito išvados dėl "Senojo turgaus" bus pristatytos Kontrolės komitetui, taip pat turgaus valdymo organams – valdybai ir akcininkų susirinkimui, kuriam atstovauja savivaldybės administracijos direktorius. Ir tie visi valdymo organai turėtų priimti sprendimą, kokių veiksmų imtis dėl žalos, jei tokia buvo, išieškojimo", – paaiškino E.Mantulova.

Antradienį audito išvados dėl "Senojo turgaus" bus pristatytos savivaldybės Kontrolės komitetui, kuris ir spręs, ką daryti toliau.

Esą, kokie bus priimti sprendimai, kalbėti yra per anksti, nes kol kas politikai esą nematė "Senojo turgaus" veiklos ekonominio vertinimo ir žalos tiesioginio ryšio.

Pasitraukus iš pareigų A.Gaudiešiui, vadovavimą nuo kovo pradžios "Senajam turgui" perėmė kitos savivaldybės įmonės "Naujasis turgus" direktorius Viačeslavas Karmanovas. Jis įsitikinęs, kad miesto centre esantis turgus gali dirbti pelningai.

"Tik reikia sutvarkyti rinkodarą ir peržiūrėti kainas. "Senasis turgus" turi būti orientuotas į turistus ir poilsiautojus. Bandome reanimuoti senąjį turgų, papildomai pritraukėme keliolika ūkininkų su savo prekėmis. Tačiau kol kas pelno dar nelaukiame, nes pandemija vis tiek padarė savo. Kol viskas atsistatys, praeis dar laiko", – prognozavo V.Karmanovas.

TS-LKD frakcijos narė Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti, ar inicijuodamas Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo projekto pateikimą, Seimo narys V. Ąžuolas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Antradienį vykusio plenarinio posėdžio metu pateiktos Centrinių kredito unijų įstatymo pataisos, kuriomis sudaromos sąlygos efektyvesnei bei pelningesnei kredito unijų sektoriaus veiklai bei išplečiamas subjektų, kuriems centrinė kredito unija gali teikti finansines paslaugas, ratas. Vienas iš šio projekto iniciatorių – LVŽS frakcijos narys V. Ąžuolas. Parlamentarė A. Gedvilienė pažymi, jog kyla abejonių dėl jo intencijų rengiant ir balsuojant dėl įstatymo projekto. 

„2019 m. liepos 8 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje Seimo narys V. Ąžuolas nurodo, kad nuo 1998-06-27 yra kredito unijos „Tikroji viltis“ dalininkas bei buvęs stebėtojų tarybos narys. Kredito unijos „Tikroji viltis“ deklaruotas turtas už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį siekia beveik 12 milijonų eurų. Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar pateikdamas šį įstatymo projektą, valdančiųjų atstovas V. Ąžuolas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nes įstatymo projektas galimai gerina konkurencijos ir veiklos sąlygas kredito unijoms, vienos iš kurių dalininkas yra ir pats V. Ąžuolas“, – teigė A. Gedvilienė.

Kartu parlamentarė pažymėjo, jog interesų konfliktas kyla ir dėl visuomeninio V. Ąžuolo konsultanto.

„Kredito unijos „Tikroji viltis“ vadovas yra Ramūnas Stonkus, kuris per 2019 m. savivaldos rinkimus kartu su LVŽS sąrašu kandidatavo į savivaldybės mero postą Akmenėje ir kandidato anketoje Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje yra nurodęs, kad yra V. Ąžuolo visuomeninis konsultantas, kas reiškia, kad yra tiesiogiai susijęs su Seimo nariu. Pats V. Ąžuolas nėra deklaravęs, kad R. Stonkus yra jo visuomeninis konsultantas nei viešai prieinamoje viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, nei www.lrs.lt puslapyje, kuriame nurodoma Seimo nario komanda“, – komentavo A. Gedvilienė.

Taip trečiadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Anot komisijos, A. Janulevičius, būdamas Lietuvos matininkų asociacijos narys, 2017 metais Registrų centre dalyvavo priimant tiesiogiai su asociacija susijusius sprendimus.

„Jis vizavo su šios asociacijos organizuojamais kvalifikacijos kėlimo kursais susijusius dokumentus, taip pat derino mokymo grafikus“, – pranešė VTEK.

Taip pat nustatyta, kad privačių interesų deklaraciją jis pateikė vėliau nei privalėjo.

Tyrimą VTEK atliko remdamasi Registrų centro informacija. 

Etikos sargų atlikto tyrimo duomenimis, G. Bužinskui vadovaujant kolegijai pagal terminuotas darbo sutartis jo sūnūs ėjo lektoriaus ir pagalbinio ūkio darbuotojo pareigas.

Sutartis dėl jų įdarbinimo sudarė ne G. Bužinskas, tačiau jis išleido įsakymus dėl sūnų atleidimo iš minėtųjų pareigų ir atliko atitinkamus pakeitimus jų darbo sutartyse.

„VTEK vertinimu, G. Bužinskui atsiradusi būtinybė spręsti klausimus dėl sūnų darbo sutarčių nutraukimo tapo interesų konflikto priežastimi ir šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad minėtieji sprendimai savo turiniu galbūt sukėlė sūnums neigiamų pasekmių“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia VTEK.

Komisija taip pat nustatė, kad buvęs „darbiečių“ teisingumo ministras G. Bužinskas sudarė sutartis dėl publikacijų apie save parengimo ir publikavimo kolegijos lėšomis.

Pirmoji sutartis – dėl rašinio žurnale „Lietuvos 100-mečio vadovai“ (paslaugos kaina – 2589 eurų) su viešąja įstaiga „Visuomeninių iniciatyvų fondas“. Antroji – dėl publikacijos enciklopedijoje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“ su bendrove „BPH-British

Publishing House Ltd“ (už du egzempliorius, kurių vienas tekstilinio įrišimo kartoniniu viršeliu, o kitas – odiniu su auksavimu, buvo sumokėta 598 eurai).

Tyrimo duomenimis, leidiniai kolegijoje nebuvo gauti.

VTEK vertinimu, abiejuose leidiniuose pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie G. Bužinską, o kolegija paminėta epizodiškai arba tik paminint šią švietimo įstaigą kaip tuometinę jo darbovietę.

Parengimą ir išspausdinimą apmokėjusi kolegija viename leidinyje aprašoma lygiai tiek, kiek kitos G. Bužinsko darbovietės, o antrame – nepalyginamai mažiau, nesuteikiant pakankamai dėmesio įstaigos veiklai, siekiamų tikslų aprašymui ir pan.

„VTEK nuomone, vien aplinkybė, kad kolegija straipsniuose paminėta kaip tuometinė G. Bužinsko darbovietė, nesudaro prielaidų teigti, jog publikacijose aprašoma kolegijos veikla. Taip pat publikacijos šiuose leidiniuose negali būti vertintinos kaip informacijos apie kolegijos veiklą viešinimo priemonės. Todėl apmokėti už tokio turinio leidinius G. Bužinskas turėjo asmeniškai, o ne iš savo vadovautos įstaigos lėšų“, – teigia VTEK.

Švietimo ir mokslo ministerija rugpjūtį atlikusi Utenos kolegijos veiklos ir finansinį auditą nustatė daug pažeidimų.

Ministerija yra skelbusi, kad G. Bužinskas vadovaudamas Utenos kolegijai be kolegijos tarybos sprendimo papildomai buvo įdarbintas profesoriaus pareigose ir kolegijos vykdomame projekte „Best“ kaip tyrėjas. Be to, ministerijos žiniomis, direktorius pasirašinėjo įsakymus dėl savo komandiruočių į užsienį – 2017 metais jis vyko į šešias komandiruotes.

ŠMM audito metu taip pat nustatė įvairius su tarnybinio transporto naudojimu susijusius pažeidimus.

„Pavyzdžiui, kolegija už remonto darbus vienai įmonei 2017 metais sumokėjo 3847 eurus, 2018 metų pirmą pusmetį – 6030 eurų, tačiau pagal kelionės lapų duomenis, dienomis, kuriomis išrašytos sąskaitos, automobilio Vilniuje, kur turėjo būti atliekami transporto priemonės remonto darbai, nebuvo. Taip pat nepateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, tad kyla pagrįstų abejonių dėl faktiškai patirtų išlaidų automobilio remontui“, – yra pažymėję ŠMM auditoriai.

Pats G. Bužinskas tuomet teigė, jog ŠMM kolegijos auditu siekia nukreipti dėmesį nuo savų problemų ir sužkirsti kelią jam tapti akademinės etikos kontrolieriumi.

G. Bužinsko kadencija Utenos kolegijos direktoriaus pareigose baigėsi šių metų birželį. Šiuo metu G. Bužinskas yra Lietuvos arbitražo teismo valdybos narys.

Komisija trečiadienį vienbalsiai pripažino, kad A. Klimas pažeidė įstatymus ir laiku nepateikęs informacijos interesų deklaracijoje.

VTEK konstatavo, kad A. Klimas pažeidė įstatymą ir spręsdamas klausimus, susijusius su brolio, VDA Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo, VDA prieš dvejus metus dirbusio brolio sūnaus Juliaus Klimo tarnyba.

Komisija nutraukė tyrimą dėl akademijos sudarytos bendradarbiavimo sutarties su Grafinio dizaino asociacija, kuriai priklauso pats rektorius. VTEK konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų ją vertinti teisiniu požiūriu.

VTEK nurodo įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešimą dėl VDA vadovų – jame nurodyta, kad  VDA rektorius galėjo spręsti savo brolio tarnybos eigos klausimus. Teigiama, kad VDA galbūt dirba kiti artimi asmenys, dėl kurių rektorius galėjo priiminėti sprendimus.

Audrius Klimas posėdyje pripažino laiku nedeklaravęs interesų. Jis patvirtina buvęs vienas Grafinio dizaino asociacijos steigėjų kartu su kitais akademijos alumniais prieš 22 metus, o tuometinis akademijos rektorius esą neprieštaravo, jog asociacijos adresas būtų nurodytas akademijoje, nes „niekas nuo to nenukentėjo“.

Tai, jog asociacija akademijos patalpose vykdo veiklą, anot A. Klimo, yra normalu, nes akademijai svarbu turėti kuo daugiau ryšių su nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis pabrėžė, kad asociacijos nariai vienaip ar kitaip dalyvauja ir VDA veikloje.

„Dailės akademija neteikia patalpų veltui, yra tam tikros eksploatacinės išlaidos, ir mes jas dengiame iš sumokėtų lėšų. Tas bendradarbiavimas yra labai naudingas studijų kokybei“, – aiškino A. Klimas.

Anot jo, brolis Alvydas Klimas pradėjo dirbti VDA gerokai anksčiau, nei jis pats, t.y. 1985-1986 metais, o brolio kandidatūrą į Klaipėdos fakulteto dekanus teikė kolektyvas, „pasitikėjęs juo kaip ilgamečių kolega“. Jis sako neturėjęs kitos išeities, kadangi kito kandidato į pareigas tuo metu nebuvo.

VDA rektorius sako svarstysiantis, ar skųsti sprendimą.

VTEK taip pat konstatavo, kad A. Klimo brolis VDA Fakulteto dekanas Alvydas Klimas pažeidė įstatymą, nedeklaravęs, jog akademijoje dirbo jo sūnus, tačiau neįžvelgė jo kaltės, jog šis siūlė įdarbinti savo sūnų. Sprendimą įdarbinti sūnų pasirašė VDA personalo vadovė, įsakymą – rektorius.

Teisindamasis dėl 2016-aisiais VDA dirbusio sūnėno Juliaus Klimo, Audrius Klimas pabrėžė, kad jis įgijęs tarptautinį išsilavinimą, buvo priimtas kaip mokymo meistras ir dėstė „programavimo dalykus“, dirbo ketvirčiu etato.

„Studentams už tą minimalų atlyginimą jis davė tikrai daugiau“, – aiškino jis.

Tuo metu Alvydas Klimas sako, kad sūnus yra geriausiais įvertinimais baigęs vieną žymiausių dailės ir dizaino universitetų Glazge pas žymius specialistus, o fakultetui tuo metu itin reikėjo grafinio dizaino specialisto, kuris dėstytų judančios grafikos programą.

Anot Klaipėdos fakulteto dekano, sūnus dirbo du semestrus mažiau nei ketvirčiu etato, tačiau išvyko gyventi ir dirbti į Berlyną.

„Jo kompetencijos man tikrai nekėlė jokių abejonių (...). Aš vienasmeniškai pagalvojau, kad sūnaus išsilavinimas toms pareigoms yra tinkamas. Tikrai niekas kitas už mane nerekomendavo toms pareigoms“, – dėstė A. Klimas.

VTEK nustatė, kad pernai rugpjūtį, būdamas „Šiaulių banko“ skolininku, R.Klipčius savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino nuo sprendimo suteikti savivaldybės garantiją bankui už ilgalaikę paskolą bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“. VTEK neturi duomenų, jog šiuo atveju politikas būtų nusišalinęs.

Komisija nurodo, kad R. Klipčius 2011 metų gegužę sudarė paskolos sutartį su „Šiaulių banku“, vėliau sutartis buvo pakeista, jos galiojimo terminą pratęsiant iki 2019 metų.

„Tai reiškia, jog šis R.Klipčiaus sandoris tebėra galiojantis, o kreditorius AB „Šiaulių bankas“ tebėra laikytinas politiko privačiu interesu. VTEK nuomone, šiuo atveju R.Klipčius tinkamai neįvertino interesų konflikto grėsmės“, – teigia komisija.

Su R. Klipčiumi BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.