Dujos persikėlė į laivus

Neseniai pateikta Europos energetikos instituto ataskaita parodė, kokie didžiuliai pokyčiai įvyko Europos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje.

Iki 2022 m. vasario 24 d. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą Europoje suskystintomis dujomis dominavo Rusija. 2023 m. pabaigoje Rusijos dominavimas išnyko kaip dūmas. SGD rinkoje pradėjo dominuoti Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tai reiškia, kad Europoje dujos iš vamzdynų persikėlė į laivus. Šiemet per pirmuosius devynis mėnesius didžiausią kiekį suskystintųjų gamtinių dujų (64,5 mln. tonų) eksportavo JAV, 60,2 mln. tonų – Australija, 59,7 mln. tonų – Kataras. Tiek Australijos, tiek Kataro dujų eksporto apimtys beveik nesikeitė, o JAV eksportas išaugo net 7,9 proc.

Rusijos dujų eksportas siekė 21,9 mln. tonų ir buvo 9,5 proc. mažesnis nei 2022 m. Jis būtų dar mažesnis, jei ne Kinija, kuri iš Rusijos pirko gerokai daugiau dujų. Šiemet per devynis mėnesius Kinija importavo 50,9 mln. tonų dujų arba 10,8 proc. daugiau nei 2022 m.

Iš to, kad Rusija į Kiniją eksportavo daugiau dujų, agresoriaus šalies ekonomika didesnio efekto negavo, mat dujas Rusija Kinijai pardavinėjo už kiniškus juanius, kurių kursas ir valiutos galia nėra itin patikima.

Klaipėdos SGD terminalas pernai importavo rekordinį 5 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį, bet tai nesiekia ir 1 proc. pasaulinio lygio.

Lietuvos SGD pasaulio fone

Rusija per agresijos prieš Ukrainą metus dujų eksporto rinkoje prarado iki tol buvusius patikimiausius SGD pirkėjus Vakarų Europoje. Vien tai, kad Vokietija dujų importą iš rusiškų vamzdynų perorientavo į importą iš jūros per uostų SGD terminalus, yra didžiulis smūgis Rusijai.

27 Europos Sąjungos šalys 2022 m. importavo 100,8 mln. tonų SGD. Šiemet per devynis mėnesius į ES šalis buvo importuota 76,5 mln. tonų SGD. Tai yra 4,4 proc. daugiau nei 2022 m. Beveik visa arba didžioji dalis importo atėjo jūros keliu.

Europos Sąjungos šalys, taip pat Didžioji Britanija yra didžiausios SGD importuotojos jūrų laivais. ES šalims tenka apie 25,3 proc. viso pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų importo jūromis.

Per devynis šių metų mėnesius didžiausiomis gavėjomis per SGD terminalus buvo Prancūzija (26,4 mln. tonų), Ispanija (22,8 mln. tonų), Nyderlandai (12,8 mln. tonų), Belgija (11,3 mln. tonų), Italija (10,7 mln. tonų), Portugalija (4,5 mln. tonų), Lenkija (4,4 mln. tonų).

Klaipėdos SGD terminalas pernai importavo rekordinį 5 mlrd. kubinių metrų dujų kiekį, pavertus į tonas reikštų apie 3,6 mln. tonų.

Neseniai skelbta, kad nuo savo veiklos pradžios 2015 m. Klaipėdos SGD terminalas išdujino 13,6 mlrd. kubinių metrų dujų arba neveik 10 mln. tonų. Lietuvos masteliais tai yra reikšmingi skaičiai, tačiau pasaulio mastu tai nesiekia ir 1 proc.

Už ES ribų esančios Didžiosios Britanijos SGD importo dalis šiemet per devynis mėnesius siekė 11,7 mln. tonų arba net 14 proc. mažiau nei pernai. Didžiosios Britanijos suvartojamų SGD dalis pasaulio rinkoje siekia apie 3,9 proc.

Tiekimas jūromis nuolat auga

2022 m. jūrų keliais į uostus buvo pristatyta 404,1 mln. tonų SGD. Šiemet per devynis mėnesius laivais pristatytas dujų kiekis siekė 304,2 mln. tonų. Tai 1,4 proc. daugiau nei pernai.

Iš 2023 m. visame žemės rutulyje eksportuotų SGD 21,2 proc. dalis teko JAV, 19,8 proc. – Australijai, 19,6 proc. – Katarui. SGD į Europą, nepaisant sankcijų, dar vis teka ir iš Rusijos. Šiemet į ES šalis importuota 11,7 mln. tonų rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų.

Pagal dujų tiekėjų dalį į Europą šiemet pirmoje vietoje yra JAV – apie 25 proc. dujų ES gauna iš jos. Rusijos dalis ES rinkoje dar sudaro apie 15 proc. Kataro dalis ES šalyse sudaro apie 12,7 proc. Iš Afrikos regiono ES šalys gauna apie 10,7 proc., Persijos įlankos – apie 8 proc. SGD.

Tendencija yra tokia, kad nuo 2022 m. SGD tiekimas jūromis kasmet auga maždaug 5 proc. Vien per Atlanto vandenyną suskystintųjų gamtinių dujų gabenimo apimtys augo beveik 6 proc.

Šiemet buvo ir tokia tendencija, kad nuo metų pradžios dujų paklausa buvo smarkokai kritusi dėl didelių kainų. Šiuo metu atsirado vartotojams palanki tendencija, kai, lapkričio 10 d. duomenimis, JAV dujų kaina buvo net 52,6 proc. mažesnė nei prieš metus, o Šiaurės Rytų Azijos dujų kainos nukrito net 58,7 proc. Europos dujų biržoje arba Nyderlandų SGD terminaluose dujų kainos taip pat buvo 58 proc. mažesnės nei prieš metus.

Tai gali reikšti, kad pernai buvusi Rusijos sukelta isterija dėl dujų tiekimo ir sušalusios Europos šiemet baigėsi ir dujų kainos sugrįžo į įprastą lygį.

Greiti ir pigesni terminalai

FSRU laivo paskirtis yra iš dujovežio priimti suskystintas gamtines dujas (SGD), jas kurį laiką saugoti savo talpyklėse, o po to perduoti į magistralinius tinklus.

Iš dujovežių dujos priimamos atšaldytos iki minus 160 laipsnių, dėl ko jos ir tampa skystomis. FSRU laivas į tinklus perduoda ne suskystintas, o jau atšildytas ir naują pavidalą įgijusias dujas. Todėl neretai FSRU laivai dar vadinami išdujinimo laivais, nes atšaldytas dujų skystis virsta įprastomis dujomis.

SGD terminaluose iš dujovežių priimtų dujų pavidalą gali keisti tiek FSRU laivai, tiek stacionarūs įrenginiai. Šiuo metu Baltijos jūros regione yra vienintelis stacionarus SGD terminalas Lenkijos Svinouiscio uoste.

SGD terminalai su FSRU laivais Baltijos jūroje yra įrengti Klaipėdoje, Vokietijos Lubmin, Estijos Paldiskio ir Suomijos Ingo uostuose.

Tokius terminalus Baltijos jūros pakrantėje dar planuojama statyti Lenkijos Gdansko ir Vokietijos Mukrano uostuose. Dar neseniai diskutuota ir apie SGD terminalo statybą Latvijos Skultės uoste.

Verta prisiminti, kad iki 2014 m., kaip Klaipėdoje buvo atidarytas pirmasis Baltijos jūroje SGD dujų terminalas su FSRU įranga, tokių terminalų pasaulyje buvo ne daugiau nei 15–20. Jie dažniausiai buvo statomi skurdesnėse šalyse, nes jų statybos kaina buvo sąlyginai pigesnė nei stacionarių SGD terminalų.

Norai: Lenkijos Gdansko SGD terminalas planuojamas įrengti įlankoje toliau nuo naftos ir konteinerių terminalų. Interneto nuotr.

Vokietijos rekordai

Požiūris į SGD dujų terminalus su FSRU įranga pasikeitė pernai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Kai daugelis Vakarų Europos šalių remia Ukrainą. Rusija ėmėsi dujų šantažo politikos, kai uždarinėjo dujų vamzdynus, grasindama sušaldyti Vakarų Europos šalis.

Labiausiai priklausoma nuo Rusijos dujų buvusi Vokietija privalėjo per trumpą laiką įsirengti SGD terminalus. Greitai pasistatyti stacionarų SGD terminalą neįmanoma. Vokietijai, kuri tuomet atkreipė dėmesį į Klaipėdos SGD terminalą, pavyko išsinuomoti kelis jau naudotus FSRU laivus ir atidaryti SGD terminalus Lubmine, taip pat Šiaurės jūros regione.

SGD terminalus Vokietija pasistatė per rekordiškai trumpą laiką, kuris truko 8–11 mėnesių, įskaitant ir projektavimą.

FSRU laivų pagalba Vokietija per trumpą laiką atsikratė dujų priklausomybės nuo Rusijos. Vien Vokietija jau įsirengė 3 SGD terminalus su FSRU laivais, o netrukus žada įrengti dar 2.

Tiek Vokietija, tiek kitos šalys, kaip Estija ir Suomija, per trumpą laiką pasistačiusios SGD terminalus su FSRU įrenginiais išreklamavo juos kaip sėkmingus sprendimus.

Su tam tikrais sunkumais susidūrė SGD terminalą su FSRU įranga planuojantys statyti lenkai, o latviai jo netgi atsisakė.

Sunkumai Gdansko uoste

SGD terminalų su FSRU laivais paklausa ypač smarkiai pasaulyje ėmė augti. Kartu šoktelėjo ir jų kaina.

Su tam tikrais sunkumais jau susidūrė SGD terminalą su FSRU įranga planuojantis statyti Lenkijos Gdansko uostas. Dėl FSRU laivų statybos Pietų Korėjos laivų statyklose „Hyundai Heavy Industries“ ir „Hanwha Ocean“ (buvęs „Daewoo“) susidarė eilės. Lenkijoje jau baiminamasi, kad iki 2027 m. nepavyks įsigyti FSRU laivo, nes jo laivų statykla nespės pastatyti dėl didelės tokių laivų paklausos. Pagal planą Lenkijos Gdansko uostas yra numatęs jau 2028 m. pradžioje per SGD terminalą tiekti dujas Vidurio Europos šalims.

Lenkija Gdynėje nori pasistatyti analogišką 170–180 tūkst. kub. metrų talpos FSRU laivą, koks yra Klaipėdoje. Planuojama, kad Gdynėje jis būtų šiek tiek galingesnis. Gdynės FSRU tiektų 6,1 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo FSRU laivo „Independence“ pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. metrų per metus. Jo operatoriaus Klaipėdos uoste atstovai prieš kurį laiką teigė, kad svarstoma pajėgumą išplėsti iki 5 mlrd. arba netgi iki 6,25 mlrd. kub. metrų per metus.

Skultės SGD terminalo pabaiga

Gali būti, kad FSRU laivų trūkumas ir sukilusios jų kainos stabdo planuotą SGD dujų terminalo statybą Latvijos Skultės uoste.

Latvijos klimato ir energetikos ministras Raimonds Čudars teigė, kad jau būtų laikas nutraukti nuo 2021 m. vykstančią diskusiją dėl SGD terminalo statybos Latvijoje. Jo teigimu, per tą laiką, kol vyko diskusija, situacija dėl dujų rytinės Baltijos jūros regione iš esmės pasikeitė. Be SGD terminalo Klaipėdoje atsirado nauji terminalai Paldiskyje ir Suomijos Ingo uoste. Latvijos ministras akcentavo ir atsiradusią naują sausumos dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

R. Čudars teigimu, Latvija turi galimybę apsirūpinti dujomis iš kelių šaltinių. Didžiausia Latvijos vertybe laikoma Inčiukalnio požeminė dujų saugykla, kuri šiais metais jau beveik visiškai užpildyta.

Latvijos klimato ir energetikos ministro R. Čudars nuomone, jau yra praleistas tinkamiausiais laikas Latvijoje statyti SGD terminalą. 2022 m. rugsėjį Latvijos Seimas buvo priėmęs įstatymą, pagal kurį Skultės SGD terminalui buvo suteikęs nacionalinio intereso objekto statusą. Nepaisant to, Latvijos Vyriausybė nesuteikė šio objekto statybos finansavimui valstybės garantijų.

Latviai nusprendė Skultės SGD terminalo statybai ieškoti strateginio investuotojo. Toks investuotojas buvo atsiradęs. Latvijos Vyriausybė atmetė jo pasiūlytą bendradarbiavimo planą, nes SGD terminalo statybos sąlygos ir kaina jai pasirodė nepriimtini.

2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso septyni klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos.

Kitiems metams paskirstyta iš viso 33 TWh terminalo išdujinimo pajėgumų, iš jų 19 TWh – Lietuvos įmonėms, dar iki 6 TWh numatoma paskirstyti neatidėliotiniems („spot“) sandoriams, jei reikėtų užtikrinti izoliuotą energetikos sistemos darbą.

Bendra planuojamų paskirstyti terminalo pajėgumų apimtis 2023 metams siekia 39 TWh. 60 proc., arba keturis paketus po 6 TWh – dešimčiai metų rezervavo didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai. Pusė jų teko Lietuvos įmonėms, o kita pusė – Latvijos „Latvenergo“ ir Lenkijos „PGNiG“. 

Kitais metais Klaipėdos SGD terminale planuojama priimti 39 dujovežius, kuriais bus atgabenta apie 5,3 mln. kub. metrų SGD.

Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie papildomai gali atsirasti.

„Aš esu skeptikų stovykloje, kurioje yra ir daug agentūrų, ekspertų, analize užsiimančių įmonių. Vieni sako – šimtu (milijardų kubinių metrų – BNS) nesumažins (dujų importo iš Rusijos) – nebent septyniasdešimt penkiais ar penkiasdešimt. Pagrindinė priežastis ta, kad didžiąją dalį (dujų – BNS) reikia pritraukti iš pasaulinės LNG rinkos, kurioje kažką reikia nukonkuruoti su kaina, nes tų papildomų skystinimo pajėgumų atsidarys nedaug – apie 12 milijardų kubinių metrų. Šioje vietoje bus aštri kova rinkoje“, – BNS antradienį sakė V. Poderys. 

„Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie priėmus sprendimą (sumažinti rusiškų dujų importą – BNS) papildomai iki metų gali atsirasti“, – pridūrė LEA vadovas.

Europos Komisija kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau teigė, jog Europos Sąjunga per metus iš Rusijos importuoja apie 155 mlrd. kubinių metrų dujų. Todėl Bendrijai siekiant tikslo per metus reikėtų atsisakyti apie 100 mlrd. kubų rusiškų dujų.

V. Poderio teigimu, augant SGD paklausai pasaulinėje rinkoje turėtų kilti ir jų kaina.

„Jeigu mes, kaip Europa, (...) išeisime pasaulinėje rinkoje ir pirksime papildomus kiekius, tai SGD rinkoje kaina turi kilti (...). Jeigu ateina pirkėjas, kuris aštuoniais ar dešimčia procentų pakelia paklausą, tai, be abejo, kaina turi didėti“, – sakė LEA vadovas.

Pasak V. Poderio, šią problemą galėtų sušvelninti centralizuotas dujų įsigijimas visos Bendrijos mastu.

V. Sinkevičius anksčiau teigė, jog EK, kaip ir perkant vakcinas nuo COVID-19, siūlo centralizuotai pirkti dujas.

V. Poderio teigimu, tikėtina, jog augančios pasaulinės SGD kainos turės įtakos ir Lietuvos vartotojus, todėl ten, kur yra galimybė, svarbu atsisakyti gamtinių dujų – pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkyje kuo greičiau pereiti prie biokuro.

Turbūt vien tik iš SGD terminalo žiemos metu pajėgumų neužteks.

EK numato, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. LEA duomenimis, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 37 proc.

Pasak V. Poderio, Lenkijos dujų tiekėjams rezervuojant Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, atsiranda rizika, kad Inčukalnio saugykla gali būti neužpildyta.

„Kaip seksis, negali žinoti, bet kam turi ruoštis trys Baltijos šalys, o gal ir kartu su Suomija. Nes turbūt vien tik iš (Klaipėdos – BNS) SGD terminalo žiemos metu neužteks pajėgumų. (...) Jeigu Lenkijos pirkėjai taip pat rezervuoja pajėgumus, iškyla klausimas“, – teigė LEA vadovas.

Jo teigimu, žemą saugyklos užpildymo lygį lemia ir didelė gamtinių dujų kaina.

„Dalis tiekėjų kokią riziką mato – kaina metų gale gali kristi, ir jeigu dabar prie istoriškai aukštų kainų jie užsipildys (saugyklas – BNS), jie gali patirti milžiniškų nuostolių rudenį ir žiemą, nes nebūtinai kainos didės, kaip mes bandėme prognozuoti, jos gali ir mažėti“, – sakė V. Poderys.

„Šioje vietoje turbūt turėtų būti surastas mechanizmas suteikti draudimą tokiems tiekėjams ar paskatinimą ar valstybinį palaikymą, kad jie tą darytų (pildytų saugyklas – BNS)“, – pridūrė jis.

Birželio mėnesio kontraktų dujų kaina Nyderlandų skirstymo centre TTF antradienį pirmoje dienos pusėje buvo 93,75 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai gegužę šis kainų indeksas siekė 20,24 euro už MWh.

JAV Energetikos departamentas pranešė trečiadienį išdavęs du ilgalaikius leidimus eksportuoti papildomus SGD kiekius iš terminalų Meksikos įlankos pakrantėje.

Jie leis bendrovei „Cheniere Energy“ eksportuoti 20,4 mln. kubinių metrų per dieną iš terminalų „Sabine Pass“ Luizianoje ir „Corpus Christi“ Teksase į valstybes, kurios nėra sudariusios laisvosios prekybos susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis, įskaitant visas Europos šalis, sakoma dokumente.

Iki šiol SGD iš šių terminalų buvo leidžiama gabenti tik laisvosios prekybos susitarimus su JAV sudariusios šalims – Kanadai, Meksikai, Australijai ir kelioms Azijos, Artimųjų Rytų, Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėms.

„Jungtinių Valstijų SGD išlieka svarbia pasaulinio energetinio saugumo sudedamąja dalimi, o Energetikos departamentas ir toliau siekia rasti būdų padėti mūsų sąjungininkėms ir prekybos partnerėms apsirūpinti reikiama energija“, – pažymima pranešime.

JAV energetikos departamentas konstatavo, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu yra didžiausios SGD eksportuotojos, o iki metų pabaigos jų pasiūlą turėtų padidinti dar penktadaliu, pradėjusios naudoti naujus pajėgumus. Pranešime taip pat pažymima, jog pirmąjį šių metų mėnesį Europa daugiau negi pusę SGD importavo iš JAV.

Todėl tokio objekto kaip suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kuris tiekia gamtines dujas, išlaikymo kaina nuolat gula ant visuomenės „prekystalio“ ir kyla įvairios emocijomis grįstos diskusijos, dažnai pamirštant ar neįvertinant, kokias naudas gauname.

Gamtinės dujos yra tokia prekė, kurios tiesiogiai nevartojame. Jos reikalingos pasigaminti maistą, šildytis, naudojamos gaminant įvairias prekes. Skystu ir šaltu pavidalu Europoje SGD naudojamos ir kaip švariausias iškastinis kuras užpildyti laivus, o dar pažangesnėse valstybėse – pripildyti ir antžeminio transporto bakus. Lenkai čia galėtų būti labiausiai įkvepiantis artimiausias mums pavyzdys, turintys net 4 SGD užpildymo stoteles ir Suvalkuose planuojantys statyti dar dvi. Galbūt tai artimiausio penkmečio perspektyvoje išvysime ir Lietuvoje. Dujomis per SGD terminalą yra visiškai aprūpinamas Druskininkų miestas: SGD atgabenamos autocisternomis, užpildytomis paskirstymo stotyje Klaipėdoje, pristatomos ir vėliau „atšildomos“ – taip miestas yra aprūpinamas pigiomis dujomis.

„Tik ar kas bepamena tai, kad Druskininkams buvo kilusi grėsmė apskritai likti be dujų, kai 2016 m. buvo nutraukta sutartis su brangių vamzdinių dujų tiekėju? Tuomet rastas sprendimas tiekti ir išdujinti SGD ir šis sprendimas veikia iki dabar. Ir apie tai nebūtų buvę net kalbos, jei ne 2014 m. pastatytas SGD terminalas – gamtinių dujų importo alternatyva. Tai yra didžiausia vertybė – turėti galimybę rinktis“, – naudos esmę akcentuoja Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, KN l. e. p. Komercijos direktorė.

Šis naudos ir kainos santykis periodiškai pasidaro opus SGD tematikai surezonuojant spaudoje, politikų lūpose ar kitose „tribūnose“.

Tai koks gi tas kainos svoris?

Tematika aktualumą vėl įgavo po šiemet Rytų Europos studijų centro (RESC) atlikto „Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimo“. Šio tyrimo dalyje apie tarptautinę politiką, krašto gynybą ir energetiką suformuluotas vienas iš teiginių „Suskystintų dujų terminalas „Independence“ Lietuvai yra per brangus“.

Linas Kojala, RESC vadovas sako, jog SGD terminalas yra strategiškai svarbus objektas, todėl klausimai apie jį į tyrimą įtraukiami vykdant gyventojų apklausas jau kelerius metus.

„Tai yra vienas iš plataus sociologinio tyrimo, nagrinėjančio įvairius Lietuvai aktualius tarptautinės politikos, saugumo aspektus, klausimų. Terminalas yra strategiškai reikšmingas projektas, todėl klausimas, susijęs su šiuo projektu, tyrime yra užduodamas nuo 2018 m. Šiais metais su teiginiu, jog terminalas per brangus, visiškai sutiko arba sutiko 40 proc. respondentų. Vis dėlto, palyginti su 2018 m., šis rodiklis sumažėjo 13 procentinių punktų. Nežymiai, praktiškai paklaidos ribose, ūgtelėjo ir teiginiui nepritariančiųjų skaičius – nuo 15 proc. 2018 m. iki 19 proc. 2020 m., apie ketvirtadalis lieka neapsisprendę“, – tyrimo išvadas komentavo L.Kojala.

Tai reikštų, kad didžioji dalis gyventojų vertina terminalo kuriamą vertę arba tiesiog neturi nuomonės. Tačiau grįžtant prie kainos svertų – kas gamtinių dujų vartotojui indikuoja apie tai, kad SGD terminalas per brangus?

„Namų ūkio ar verslo segmento vartotojas gauna galutinį produktą – gamtines dujas, į kurių kainą atgula ir SGD terminalo išlaikymo kaštai – „saugumo dedamoji“, kurią sumoka gamtinių dujų vartotojai su kiekvienu gamtinių dujų kubinių metru ir tai yra vienintelė kaina, kurią vartotojai moka už SGD terminalo išlaikymą“, – paaiškino J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Ši „kaina“ sudaro viso labo tik kelis euro centus už kubinį metrą gamtinių dujų. „Saugumo dedamosios“ dydį du kartus per metus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Energetinis saugumas: ramiau miegame visi

„Prieš penkerius metus gamtinės dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Kai neturėjome SGD terminalo, buvome priversti „Gazprom“ už dujas mokėti brangiausiai Europoje, mokėjome „politinę“ vienintelio tiekėjo vienašališkai nustatomą už dujas kainą, kuri turėjo mažai ką bendro su sąžininga kainodara ir tarnavo kaip manipuliavimo instrumentas. Sunku patikėti, kad 8 eurų už megavatvalandę kaina reiškė net 160 mln. eurų per metus – toks buvo kainos skirtumas lyginant su Vakarų Europos šalimis ir tiek mes būtume permokėję kasmet, jei ne SGD terminalo atsiradimas“, – tai, jog buvome monopolio įkaitais, priminė J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Šiandien jau mažai kas besiginčija, kad SGD terminalo Lietuvai reikėjo, tačiau kaip ir bet kuri kita visuomenės reikalinga tarnaujanti infrastruktūra, jis turi savo išlaikymo kaštus. Juk kasmet kainuoja ir visos gamtinių dujų in-frastruktūros – vamzdynų, dujų skirstymo stočių, elektros linijų ir kitų panašių objektų išlaikymas, atnaujinimas, naujų jungčių tiesimas. Palyginkime: štai vieno muziejaus išlaikymas per metus kainuoja 1,5–2 mln. eurų, nedidelio baseino išlaikymas – apie

7 mln. eurų per metus. SGD terminalo, kuris „aptarnauja“ Lietuvos gyventojus ir verslo įmones, išlaikymas per metus gyventojams kainuoja apie 33 mln. Eur (šiemet kone perpus sumažinus saugumo dedamąją), kurie atsispindi tais keliais euro centais galutinėje gamtinių dujų kainoje, t. y. mes niekaip nesumokame už terminalą papildomai, kaip tik per gamtinių dujų tarifą.

„Gamtinės dujos Lietuvos vartotojams pinga nuo 2014 m., šiemet nuo liepos 1 d. jų kaina krito dar 15–22 proc. Įvertinant tai, kad per pirmą šių metų pusmetį net 72 proc. gamtinių dujų į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis buvo importuota per SGD terminalą, galima tvirtai sakyti, kad terminalas mums užtikrina galimybę įsigyti pigesnes dujas, kai jų kaina rinkoje yra palanki. Nuolat dedame pastangas terminalo išlaikymo kaštus mažinti per papildomas veiklas, efektyvumo didinimą“, – pažymėjo KN atstovė.

Reikia pripažinti, kad turėdami SGD terminalą visi galime miegoti ramiau – net ir užsukus gamtinių dujų vamzdžio sklendę (kaip yra tekę patirti ukrainiečiams 2018 m. kovą per šalčius), neliksime be gamtinių dujų tiekimo, nestos gamyklų, naudojančių dujas, veikla.

„SGD terminalas tarnauja ir kaip regioninis gamtinių dujų tiekimo ir energetinio saugumo užtikrinimo įrankis: latviai, estai ir suomiai turi galimybę importuoti dujas per Lietuvos terminalą, iki tol energetinė laisvė buvo tik svajonė. Vien į Latviją per pirmą šių metų pusmetį gamtinių dujų patiekta dvigubai daugiau nei pernai – 2,5 teravatvalandės. Būtent energetinio saugumo užtikrinimo dėmuo yra svarbiausias ir kalbant apie SGD terminalo ateitį“, – sakė J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Kaina ilgalaikėje perspektyvoje

KN l. e. p. Komercijos direktorė akcentuoja, kad SGD terminalo įsigyjimas, eksploatavimas ar ilgalaikio SGD teikimo sprendinio užtikrinimas nėra KN ambicija ar pačios įmonės sugalvota idėja.

„Įgyvendindama Lietuvos SGD terminalo įstatymo nuostatas, KN įsipareigojo užtikrinti ilgalaikio SGD tiekimo sprendimą Lietuvai ir rasti patį efektyviausią veiklos modelį nuo 2024 m., kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuoma iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“. Priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos įsigijimo po 2024 m., terminalo išlaikymo kaštai paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai leidžia mažinti metinį išlaikymo mokestį už SGD infrastruktūrą gamtinių dujų vartotojams jau nuo šių metų pradžios, todėl saugumo dedamoji šiemet sudaro apie 33 mln. eurų, tai išsyk pajunta ir gyventojai per mažesnes gamtinių dujų kainas“, – naudas vardijo J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Ateinantys metai, pasak jos, atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu išnaudoti SGD terminalo potencialą, o tai reiškia, kad didės ir galimybės mažinti terminalo išlaikymo kaštus: plėtojamos galimybės SGD užpildyti sunkųjį transportą, SGD terminale gaminti elektrą. Jau pradėtas tiesti dujotiekis GIPL su Lenkija taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis kaip Ukraina. Taigi, SGD terminalas ne tik „kainuoja“, bet ir kuria neabejotiną strateginę vertę, tik ją sunkiau pirštais apčiuopti. Juk kai kalbame apie kainas, tik „pliki“ skaičiai kelia emocijas ir toli gražu ne pragmatizmu paremtus vertinimus.

Ilgalaikis būdas tvarumui kurti

Penki suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomi vilkikai – tik pradžia. Tikimasi, kad 2025-aisiais jie sudarys ne mažiau kaip 20 proc. viso bendrovės automobilių parko, kuriame šiuo metu yra apie 4000 vilkikų.

Kaip teigia „Hegelmann Group“ akcininkas Siegfriedas Hegelmannas, įsigyti šiuos vilkikus paskatino tvarumo siekis: „Esame vieni didžiausių vežėjų Europoje, todėl jaučiamės atsakingi už tvaresnės aplinkos kūrimą. Mums tai tarsi misija – supažindinti klientus su naujais vilkikais ir parodyti, kad jie yra ne mažiau efektyvūs nei varomi dyzeliu. Kartu tai naujas bei ilgalaikis būdas tvarumui kurti ir klientai turi galimybę prie to prisidėti.“

S. Hegelmanno teigimu, pasirinkti „Iveco Stralis 460 NP“ paskatino ilgametė šių vilkikų gamintojo patirtis, kainos ir kokybės santykis. „Ši kompanija yra SGD (LNG) technologijos pradininkė, kuri sukūrė stipriausius 460 arklio galių variklius rinkoje. Mums tai ypač svarbu, nes vilkikai įveikia ilgus maršrutus, kurie driekiasi labai įvairiomis vietovėmis, tad reikia maksimalaus variklių pajėgumo“, – paaiškina bendrovės akcininkas.

„Iveco“ atstovybės Baltijos šalims vadovas Ernestas Jakubonis šį „Hegelmann Group“ žingsnį įvardija kaip reikšmingą modernumo ženklą. „Apie šį sprendimą daug diskutavome su „Hegelmann Group“ ir neabejoju, kad ši bendrovė yra visapusiškai pasiryžusi ne tik vystyti verslą, bet ir dalytis – ji jau vykdo stambias socialines programas, remia mokyklas bei ligonines, o šis mažiau taršaus transporto pasirinkimas yra puiki ateities įžvalga. Apie tai turėtų galvoti subrendusi, gerai išmananti verslo specifiką ir savo misiją šioje Žemėje kompanija“, – dėsto E. Jakubonis.

S. Hegelmanno pastebėjimais, transporto sektoriuje po truputėlį stiprėja tvarumo tendencijos, todėl bendrovė jau dabar imasi sprendimų. „Aš, kaip akcininkas, esu atsakingas už tai, kaip mūsų veikla bus toliau vystoma, ir norėtųsi kartu su kitomis didelėmis transporto kompanijomis parodyti, kaip turėtų atrodyti mūsų ateitis. Manau, kad jei šis būdas bus tinkamas, dauguma kitų kompanijų paseks mūsų pavyzdžiu. Kasdien vilkikai važiuoja keliais ir kasdien aplinka yra teršiama. Norime parodyti, kad prekės gali būti gabenamos ekologišku būdu. Tai yra sprendimas galvoti apie ateitį“, – argumentuoja akcininkas.

Ne tik mažiau taršūs, bet ir efektyvūs

„Iveco“ atstovybės Baltijos šalims vadovo teigimu, dujomis varoma transporto priemonė 90–95 proc. sumažina išmetamų taršiųjų dalelių kiekį, palyginus su dyzeliniu varikliu, taip pat 95 proc. sumažina CO2 išmetimo kiekį naudojant biometano dujas. Tai reiškia, kad SGD kuras ne tik mažiau kenkia aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Šiuo atžvilgiu jis daug švaresnis nei bet kuris kitas kuras, šiuo metu naudojamas sunkiajam transportui. Europos Sąjungoje įsigalint žaliosios energetikos reikalavimams, nuo 2030 metų automobilių CO2 tarša turės mažėti 40 proc., taigi anksčiau ar vėliau kuro alternatyvas turės persvarstyti dauguma kompanijų.

SGD technologija laikoma efektyvia tuomet, kai šios dujos kainuoja pigiau nei benzinas/dyzelis ir kai pilnu baku galima nuvažiuoti ne mažiau kaip 1200 kilometrų. Tai reiškia, kad vartotojas, šiuo atveju transporto logistikos kompanija, turi nepatirti didesnių kaštų nei naudojant įprastos rūšies vilkikus. E. Jakubonio teigimu, ilgametė „Iveco“ patirtis rodo dujinio transporto pranašumus: atlikus tyrimus pastebėta, kad SGD vilkikas naudoja iki 10–15 proc. mažiau kuro, lyginant su dyzeliniu vilkiku, o užpildytais bakais gali nuvažiuoti iki 1600 kilometrų.

Pradinės kryptys – iš Vokietijos į Prancūziją ir Italiją

Vasario viduryje „Hegelmann Group“ vadovybė lankėsi „Iveco“ centrinėje būstinėje Turine. Gamintojas pristatė kurą taupančias ir nuosavybės kainą mažinančias skaitmenines technologijas ir bandymų poligone „Hegelmann Group“ atstovai išbandė alternatyvaus kuro bei gamtą tausojančias transporto priemones. Susitikimo metu darbinės grupės analizavo tvaraus transporto įsigijimo ir bendradarbiavimo perspektyvas, automobilių parko plėtrą ir buvo perduoti užvedimo rakteliai įsigytiems 5 SGD vilkikams.

„Hegelmann Group“ automobilių parko plėtra SGD vilkikais priklausys ne tik tuo to, kaip šią paslaugą įvertins klientai, bet ir nuo SGD degalinių infrastruktūros Europoje. Joje šiuo metu vystomas tokių degalinių tinklas, jų jau dabar netrūksta Prancūzijoje, Vokietijoje ar Nyderlanduose. Lietuva kol kas neturi SGD kolonėlės, tačiau turi terminalą, kur galima atsivežti gamtines dujas ir šiomis dujomis papildyti vilkikus.

S. Hegelmannas tikisi, kad ši technologija sparčiai plis ir bendrovė galės vykdyti numatytą plėtrą, o vilkikų maršrutai drieksis per visą Europą. Kol kas šių penkių vilkikų geografinės kryptys eis per Vokietiją į Prancūziją bei Italiją, taip pat bus vykdoma keletas maršrutų atgalinėmis kryptimis. Be SGD vilkikų, šiais maršrutais tebevažiuos ir įprasti.

Žengdama ekologijos link bendrovė kartu siekia atkreipti dėmesį ir į miškų problematiką Europoje dėl sausrų bei klimato pokyčių, todėl ketina pasodinti 7000 medžių – toks skaičius darbuotojų dirba „Hegelmann Group“.

„Hegelmann Group“ veiklą pradėjo 1998-aisiais, kuomet trys broliai Hegelmannai pradėjo teikti pervežimo paslaugas visoje Europoje. 2004 metais ši bendrovė įsikūrė Lietuvoje, Kaune, o dar keturiolikoje Europos šalių įkūrė filialus.

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis sako, kad į Lietuvą importuojamos „Novatek“ SGD apimtys kol kas nėra reikšmingos.

„Jeigu pernai iš „Novateko“ atėjo apie 13 proc. SGD, tai tie kiekiai, mano supratimu, dar yra nereikšmingi“, – BNS sakė R. Staselis.

Anot jo, Rusijos Vysocko uosto SGD terminalo, iš kurio atplaukia maži dujovežiai su „Novatek“ dujomis, pajėgumai yra pakankamai nedideli, o sunerimti reikėtų nebent tada, jei Rusijos bendrovė į Lietuvą pradėtų plukdyti didelius tanklaivius iš Jamalo gamyklos Sibire.

„Jeigu gabendami iš Jamalo jie sugebėtų padaryti konkurencingą kainą, lyginant su norvegiškomis dujomis, tai tada jau galėtume kalbėti apie politinį kainos atspalvį, kad jos yra dempinguojamos, subsidijuojamos ir panašiai“, – kalbėjo R. Staselis.

Pernai rugsėjį į Klaipėdą iš Prancūzijos „Montoir“ SGD terminalo atplaukė dujovežis, atgabenęs didelį Jonavos trąšų gamyklai „Achema“ skirtą krovinį, netiesiogiai atkeliavusį iš Sibire esančio „Novatek“ Jamalo terminalo.

R. Staselis teigė kol kas nematąs jokių indikacijų, kad „Novatek“ dujas Lietuvoje parduotų politine kaina.

„Novatek“ toliau sieks didinti rinkos dalį Lietuvoje, šaliai bus svarbiausia nesudaryti kliūčių dujų vartotojams pasirinkti kitus tiekėjus.

„Neradau jokių indikacijų, kurios rodytų, kad „Novatekas“ parduoda politine kaina, taip, kaip buvo 2009 metais. Buvo toks faktas, kai „Inter RAO“ akcininkams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo pateikta medžiaga, kad bendrovės eksportas turi atitikti tam tikrus politinius Rusijos tikslus. Tokių dokumentų kol kas nemačiau ar apie juos niekas nekalba“, – kalbėjo R. Staselis.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad situacija Lietuvos dujų rinkoje yra gerokai pasikeitusi, palyginti su tais laikais, kai vienintelis dujų tiekėjas buvo Rusijos „Gazprom“.

Anot jo, dabar vartotojai turi tiekėjų pasirinkimą, todėl jei kai kuris jų piktnaudžiautų, jį būtų galima pakeisti kitu.

„Dabar yra pasirinkimas ir būtų tik laiko klausimas, kada vartotojai atsisakytų tokio tiekėjo, jeigu jis mėgintų piktnaudžiauti turima padėtimi. Galima suprasti iš VSD komentarų, kad būtent čia jų analitikai įžvelgia tam tikras rizikas“, – BNS sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, jei „Novatek“ toliau sieks didinti rinkos dalį Lietuvoje, šaliai bus svarbiausia nesudaryti kliūčių dujų vartotojams pasirinkti kitus tiekėjus.

„Tokiu atveju svarbiausias klausimas – ar yra kažkokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti vartotojams, dujų pirkėjams pasirinkti kitą tiekėją? Mano nuomone, tos kliūtys nėra tokios didelės, kad galėtų sukurti potencialią priklausomybę nuo tiekėjų iš Rusijos“, – sakė R. Vilpišauskas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį BNS sakė, kad iš „Novatek“ importuojamų dujų apimtys nėra didelės, tačiau jei jos išaugtų, tektų teisinėmis priemonėmis jas riboti.

Savo ruožtu R. Staselis sako nematantis grėsmės, kad „Novatek“ dujų Lietuvoje galėtų smarkiai padaugėti, todėl nėra prasmės diskutuoti ir apie teisines priemones.

„Tarkime, jei „Novateko“ dujos hipotetiškai, kas technologiškai neįmanoma, pas mus užimtų apie 50 proc. SGD rinkos, tada būtų galima sėsti ir galvoti. Bet Vysocko terminalas yra ribotų techninių galimybių, šio terminalo eksporto kiekiai į Lietuvą auga galbūt dėl to, kad jis tik neseniai buvo paleistas“, – teigė R. Staselis.

VSD antradienį paskelbė, kad per Klaipėdą dujas gabenanti „Novatek“ yra glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

VSD direktorius Darius Jauniškis teigė, kad grėsmę kelia būtent „Novatek“ dujų prekybos apimčių didinimas – pirkėjus pripratinus prie tiekimo, gali būti pradėtos diktuoti sąlygos.

Žvalgybos teigimu, nors „Novatek“ prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, „neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais“.

Susitikimas organizuotas Lietuvos suskystintų gamtinių  dujų (SGD) klasterio partnerių – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei laivų klasifikavimo ekspertų „DNV GL Lietuva“ – iniciatyva, kurią taip pat aktyviai palaikė Norvegijoje bei už jos ribų veikianti organizacija „Shipping & Offshore Network“, Lietuvos laivų savininkų asociacija. Pranešėjų gretose taip pat rikiavosi jūrinės industrijos ekspertai iš kompanijų „Kongsberg Maritime“, „Harju Elekter, UAB“.

Renginyje dalyvavo laivybos kompanijos, jūrinei industrijai aktualių sprendimų tiekėjai, paslaugų sektoriaus įmonės. Akademinei bendruomenei atstovavo Klaipėdos universiteto mokslininkai, svečiai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Pietų Danijos universiteto.

Natūralu, kad Baltijos jūra ir čia veikiantis verslas yra transformacijų priešakinėse linijose.

„Pastangos telkiant ekspertus, kurie puikiai jaučia šiandienos jūrinės pramonės pulsą, yra išties kryptingos – atstovaujame „mėlynojo proveržio“ strategiją turinčiam miestui, tad būtina vystyti industrijas, kurios yra tiesiog neatsiejamos siekiant nusibrėžtų ambicingų tikslų.

Šiame kontekste itin svarbus yra geografines ribas peržengiančio bendruomeniškumo elementas, sudarantis galimybes mūsų pramonei organiškai įsilieti į diskusijas apie jūrinės industrijos dabartį ir ateitį, prisiimant ne vien klausytojų vaidmenį, bet ir įgyjant papildomą impulsą patiems aktyviai dalintis patirtimi, įžvalgomis, aktyviau pristatyti savo galimybes ir viso regiono potencialą“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Organizatorių nuotr.

Anot „DNV GL Lietuva“ atstovo Andriaus Uldukio, Klaipėdoje inicijuoto susitikimo pobūdis ir programoje atspindėtų temų spektras atliepė tiek Europos, tiek pasaulinei jūrinei pramonei aktualias tendencijas, kurios demonstruoja susirūpinimą aplinkosauga ir siekį įgyvendinti pokyčius, kurie apčiuopiamai prisidėtų prie taršos mažinimo.

„Europa yra svarbių politinių sprendimų, į kuriuos industrija, be jokios abejonės, turi reaguoti, lopšys. Natūralu, kad Baltijos jūra ir čia veikiantis verslas yra transformacijų priešakinėse linijose. Į šį regioną ir jo gebėjimą adaptuotis prie naujų sąlygų politikos formuotojai ir visuomenė žvelgia galbūt reikliau nei kitose šalyse bei neslepia didelių lūkesčių, kad pokyčiai nebus atidėliojami.

Jūrinės pramonės ir su ja glaudžiai susijusių sferų atstovams dabar kaip niekad iki šiol tampa svarbu stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir per diskusiją drauge atrasti optimaliausius kelius siekiant didesnio tvarumo, saugumo ir efektyvumo“, – akcentavo A. Uldukis.

„Mes galime ne tik savo regione, bet ir visai Europai būti tam tikra prasme vartais, atveriančiais naujus tolius ir galimybes Jungtinėms Valstijoms būti rimtu žaidėju Europoje, dujų rinkoje, kas nepaprastai svarbu didinant diversifikaciją, didinant saugumą“, – Žinių radijui antradienį sakė L. Linkevičius.

„Skalūninių (SGD – BNS) dujų eksportas į Europą dar nenusistovėjęs, kadangi dar technologiškai reikia išspręsti ir amerikiečiams eksporto terminalus, bet mes jau porą tokių krovinių esame priėmę Klaipėdos uoste, tai laikytina, kaip modelis, pavyzdys“, – sakė UR ministras, su vizitu lankęsis JAV, kur aptarė ir  energetikos šaltinių diversifikavimą regione, skatinant  SGD importą iš JAV.

Anot L. Linkevičiaus, šioje partnerystėje matomas ne tik trijų Baltijos šalių, bet ir Lietuvos vaidmuo.

2017 metais metais dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ iš JAV importavo du SGD krovinius ir pagal JAV SGD importo mastą užėmė trečią vietą Europoje po Ispanijos ir Portugalijos. Tuomet dujų ji pirko iš JAV bendrovės „Cheniere Marketing International“ ir Ispanijos dujų tiekimo kompanijos „Gas Natural Fenosa“ – abu kroviniai atgabenti iš JAV „Sabine Pass“ SGD terminalo.

SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ pernai balandį pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su JAV SGD tiekėja „Freeport LNG“. Pastaroji pirmąją SGD eksporto liniją planavo atidaryti 2018 metų pabaigoje, o dar dvi linijas – 2019 metais.