Kibusis bitumas

Juodas ir lipnus bitumas nedaro tiesioginės neigiamos įtakos automobiliui. Dažniausiai vairuotojus tokie nešvarumai erzina dėl estetinių priežasčių, nes, pavyzdžiui, juodos spalvos bitumo taškeliai labai gerai matomi ant šviesaus kėbulo.

Be to, jis sukuria matinį paviršių, todėl, net ir kruopščiai nuplovus, galutinis rezultatas gali nedžiuginti. Net ir įdėjus daug pastangų bitumas gali nenusivalyti, nes yra labai kibus, todėl jam šalinti naudojami specialūs tirpikliai.

„Bitumas nekenkia automobilio kėbului, bet dėl savo kibumo traukia kitus nešvarumus, tokius, kaip smėlis ar druskos, kurios gadina dažų ir lako sluoksnį“, – sakė automobilių švaros centrų „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.

Norint pašalinti šiuos nešvarumus galima kreiptis į švaros specialistus, bet įmanoma tai padaryti ir patiems. Juolab kad rinkoje yra specialių valiklių, tik svarbu pasirinkti kokybišką produkciją.

Poveikis: il­gai ne­pa­ša­lin­tos vabz­džių lie­ka­nos ga­li pa­likti net pig­men­ti­nių dė­mių, kurias rei­kės po­li­ruo­ti. / Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Ratlankių bėdos

Vis dėlto, norint pasiekti tikrai gerą rezultatą, reikia žinoti ir tam tikrų smulkesnių niuansų.

„Šluosčių ar kempinių, kuriomis buvo valomas bitumas, negalima naudoti pakartotinai, nes į jas susigėrę nešvarumai skalaujant nepasišalina. Su tokiomis šluostėmis automobilį valant pakartotinai, jose susikaupęs bitumas, prie kurio prikibę kiti nešvarumai, pradeda braižyti paviršių ir, deja, pasiekiamas priešingas efektas, nei norisi“, – akcentavo A. Plečkaitis.

Stabdymo metu, dylant stabdžių kaladėlėms, sukeliamos dulkės, kurios pirmiausia nusėda ant ratlankių. Net ir iš pirmo žvilgsnio švariai atrodantys ratlankiai iš tikrųjų gali būti pasidengę nedideliu šių dulkių sluoksniu. Valant reguliariai, didelių jų sankaupų išvengti pavyksta, tačiau, neskiriant pakankamai dėmesio, ilgainiui tai gali tapti sunkiai pašalinamais nešvarumais, kurių be papildomų priemonių atsikratyti nepavyks.

„Stabdžių kaladėlių dulkės yra karštos, todėl labai gerai prikimba prie dažytų paviršių. Jas pašalinti tik mechaniniu būdu įprastomis valymo priemonėmis sudėtinga. Reikia specialių valiklių, kurie apie veikimą identifikuoja spalva, dažniausiai, violetine. Atmirkus nešvarumams, juos gerokai lengviau pašalinti naudojant šepečius, o tada lieka viską gerai nuskalauti“, – apie ratlankių valymo specifiką pasakojo pašnekovas.

Trūkumas: stabdžių kaladėlių dulkės yra karštos, todėl labai gerai prikimba prie dažytų paviršių. / Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Kenkia ir vabzdžiai

Stabdžių dulkės gali sukelti ir kitą neigiamą efektą. Karštos metalo dalelės prikimba ne tik prie ratlankių, bet ir kėbulo. Netrukus jos pradeda korozuoti, tad galima pastebėti nedidelių rūdžių spalvos taškelių. Tokios apnašos ilgainiui gali tapti nors ir nedideliu, bet bendros automobilio kėbulo korozijos katalizatoriumi, ypač tose kėbulo vietose, kuriose dažų ir lako sluoksnis pažeistas iki metalo.

Vasaros metu praktiškai neįmanoma išvengti ir vabzdžių liekanų ant automobilio, ypač keliaujant užmiestyje. Nors dažniausiai tokie nešvarumai labiausiai erzina dėl estetikos, tačiau ilgainiui gali sukelti tokių padarinių, kurie pareikalaus papildomų piniginių investicijų ir laiko.

„Ilgai nepašalintos vabzdžių liekanos gali pažeisti lako paviršių ir palikti pigmentinių dėmių. Norint jas pašalinti yra tik viena išeitis – poliravimas. Todėl stenkitės kiek įmanoma daugiau tokių nešvarumų panaikinti bent jau naudodami aukšto slėgio vandens srovę. Jei paliksite ilgesniam laikui, tai padaryti bus tik sunkiau, kadangi, esant aukštai oro temperatūrai, vabzdžių liekanos tiesiog prikepa prie paviršiaus. Tačiau net jei taip nutiktų, galima įsigyti specialių valiklių, skirtų jiems šalinti“, – patarė A. Plečkaitis.

Nuvalius šiuos nešvarumus, ne tik išlaikoma automobilio švara ir geras estetinis vaizdas, bet ir palengvinamas pasiruošimas drėgnam ir šaltam vėlyvojo rudens sezonui.

„Vilniaus gatvės turės būti išasfaltuotos ir lygios – tikrai taip, ir pasirūpinti miesto švara, ir kaip prisistatys Vilnius, kuris švenčia 700 metų, pasauliui, tai čia yra šansas būtent Vilniaus merui ir Vilniaus naujai savivaldybei“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Jame laukiama maždaug 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Pasak A. Skaisgirytės, artėjant susitikimui, logistika besirūpinantys pareigūnai domisi, ar bus įrengta viršūnių susitikimo vieta Vilniuje, ar bus geras privažiavimas.

Prezidento patarėjos teigimu, jau dabar aišku, kad viešbučių visiems užteks, nors kai kuriems delegatams ir žurnalistams gali reikėti apsistoti kituose miestuose, pavyzdžiui, Trakuose ar Kaune.

Mero rinkimus Vilniuje sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas.

„Galbūt kauniečių akys jau apsiprato ir kartais nepastebi to nuolatinio darbo rūpinantis miesto erdvėmis. Verta atkreipti dėmesį, kokia moderni technika rieda centrinėmis gatvėmis, – ne gėda prieš žmones. Tai tik keletas požymių, kad kalbame apie šiuolaikišką ir miestui labai reikšmingą įmonę“, – pozityvius pokyčius įvertino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Paslaugos – visus metus

Greičiausiai nesuklysime pasakę, kad turbūt kiekvienas kaunietis žino „Kauno švarą“ ir kokias paslaugas ji teikia. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys – atliekų tvarkymas, viešųjų erdvių ir kelių priežiūros paslaugos.

Saugumas: žiemos metu „Kauno švaros“ darbuotojai valo ir barsto Kauno miesto gatves, pėsčiųjų zonas, laiptus, viešojo transporto stoteles ir kitas viešas ar privačias erdves. („Kauno švaros“ nuotr.)

Be šių, atrodo, savaime suprantamų procesų, bendrovė teikia gerokai daugiau paslaugų, kurias gali užsisakyti visi gyventojai: išsinuomoti statybinį konteinerį, užsisakyti vienkartinę ar periodinę mechanizuotą teritorijų ar daugiabučių kiemų priežiūros paslaugą. Taip pat užsisakyti asfaltavimo ir aplinkos remonto darbų ar stambiagabaričių atliekų išnešimo ir išvežimo iš namų paslaugą. Gyventojai gali užsisakyti ir lapams skirtų didmaišių ar žaliųjų atliekų konteinerių. Žinoma, tam tikra bendrovės paslaugų dalis teikiama tik miestui. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku bendrovė valo ir laisto miesto gatves, prižiūri ir tvarko viešąsias miesto erdves (skverus, pėsčiųjų takus, laiptus, viešojo transporto stoteles ir t. t.), prižiūri žaliuosius plotus (parkus, želdynus, žiedines sankryžas ir kt.). Žiemos metu bendrovės darbuotojai valo ir barsto Kauno miesto gatves, pėsčiųjų zonas, laiptus, viešojo transporto stoteles ir kitas viešas ar privačias erdves.

Atnaujinta: „Kauno švaros“ darbuotojai atnaujino prie Geležinkelio stoties esančią požeminę pėsčiųjų perėją. („Kauno švaros“ nuotr.)

Be visų šių paslaugų, bendrovė kasmet prisideda prie miesto gražinimo darbų. „Kauno švara“, kaip ir kiekvienais metais, laikinosios sostinės teritorijoje vykdo duobių ir didelių plotų asfaltavimo darbus. Vien praėjusiais metais ji Kauno mieste sulopė per 3,5 tūkst. kv. m duobių ir sutvarkė per 30 tūkst. kv. m važiuojamosios dangos. Kiti, turbūt pastebimiausi, 2022 m. Miesto tvarkymo ir ūkio skyriaus darbai: bene didžiausioje Kauno miesto požeminėje perėjoje (šalia Geležinkelio stoties) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai, pradėti ir jau gerokai pasistūmėję Neptūno įlankos teritorijos atnaujinimo darbai.

„Kauno švaros“ nuotr.

Požeminėje perėjoje buvo atnaujintos keturių požeminių perėjų stoginės, įrengtos naujos informacinės švieslentės, automatinės įėjimo durys ir jų mechanizmai, elektros instaliacijos, ventiliacijos, lietaus nubėgimo, kanalizacijos ir kt. sistemos, įrengtas vienas vertikalus ir trys nuožulnūs keltuvai, atliktas kapitalinis tualetų patalpų remontas.

Šalia „Jachtklubo“ įsikūrusioje ir apleistoje Neptūno įlankoje bendrovė iš Kauno marių dugno ištraukė per 4 t įvairių atliekų, demontuota daugiau kaip 850 m vandentiekio magistralės, nugriauta keturiolika siurblinių, trys elektrinės ir laikinas slipas. Pradėti naujo kelio, pėsčiųjų takų, apšvietimo ir kt. infrastruktūros įrengimo darbai.

Gražėja: Neptūno įlanka išvalyta nuo seno laužo ir įrengta vietų laivams. („Kauno švaros“ nuotr.)

Besikeičiantys gyventojų įpročiai

2022 m. rudenį bendrovė sulaukė labai didelio gyventojų susidomėjimo didmaišiais (skirtais lapams sudėti). Palyginkime: 2019 m., pirmaisiais didmaišių pristatymo metais, jų buvo išdalyta viso labo 300 vienetų, o praėjusiais metais rekordiškai daug – jau per 5 tūkst. vienetų.

„Akivaizdu, kad gyventojų susidomėjimas su kiekvienais metais tik auga, todėl tikimės, kad ši iniciatyva ir šiemet sulauks dar daugiau dėmesio, o nukritę lapai bus tinkamai sutvarkyti, neužterš komunalinių atliekų konteinerių“, – apie vizualiai patrauklų lapų tvarkymo būdą kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Pastebima ir kitų džiuginančių gerėjančią gyventojų atliekų tvarkymo kultūrą rodančių tendencijų: gyventojai užsisako vis daugiau žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių, o panaudotus drabužius, tekstilės atliekas meta tik į joms specialiai pritaikytus tekstilės konteinerius.

Šiuos pokyčius puikiai parodo ir šių konteinerių surenkamų atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2018 m., kai buvo pristatyta nauja žaliųjų atliekų surinkimo paslauga, Kaune buvo sudarytos tik 277 sutartys. Praėjus penkeriems metams nuo paslaugos atsiradimo, vien 2022 m. buvo sudaryta apie 2 tūkst. naujų sutarčių. Šiuo metu Kauno regione „Kauno švara“ nuolat tuština 6 615 žaliųjų atliekų konteinerių. Surinktų žaliųjų atliekų kiekis viršijo 27 120 kub. m.

Pasiteisino: pernai „Kauno švara“ gyventojams išdalijo dvigubai daugiau lapams rinkti skirtų didmaišių. („Kauno švaros“ nuotr.)

Matomas akivaizdus teigiamas pokytis ir su išmetamomis tekstilės atliekomis, o jo progresas per pastaruosius penkerius metus – daugiau nei akivaizdus. 2018 m. Kauno mieste buvo iš viso 142 tekstilės konteineriai, o praėjusiais metais – jau per 350. Planuojama, kad 2023 m. Kaune atsiras dar 500 papildomų tekstilės atliekoms pritaikytų konteinerių. Šių konteinerių poreikis auga, todėl bendrovė džiaugiasi, kad Kaunas, net be žadamų papildomų konteinerių, šioje srityje žymiai lenkia kitus Lietuvos miestus.

Augimas: „Kauno švaros“ Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai (tonomis).

Žinoma, sulig kiekvienais metais daugėja ir viešai prieinamų atliekų rūšiavimo konteinerių, todėl auga ir surenkamų antrinių žaliavų kiekiai. Kaip žinoma, šios atliekos yra labai vertingos, kadangi jos perdirbamos ir taip prikeliamos antram gyvenimui. Šiuo metu viešose erdvėse pastatyta daugiau kaip 3 250 antžeminių arba pusiau požeminių konteinerių ir 63 250  individualaus naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms. Mišrių komunalinių atliekų konteinerių dar daugiau – iš viso 117 239, iš kurių 40 005 priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.

„Kauno švaros“ nuotr.

Modernūs sprendimai

Siekdama nuolat gerinti paslaugas, „Kauno švara“ diegia naujoves, kurios leidžia taupyti resursus, prisidėti prie ekologijos rodiklių gerinimo. Praėjusių metų svarbus bendrovės laimėjimas – Kauno miesto atliekų tuštinimo modernizavimas.

„Siekdami neatsilikti nuo šių dienų poreikių, pusiau požeminiuose konteineriuose įrengėme daugiau kaip 250 daviklių. Sistema automatiškai planuoja maršrutus, o tai leidžia taupyti resursus ir nusiųsti šiukšliavėžes ten, kur konteineriai būna jau užpildyti. Ši paslauga jau dabar leido Kauno miestui sutaupyti vieną šiukšliavėžę (apie 240 tūkst. eurų) ir ją nusiųsti į kitas aptarnaujamas teritorijas. Akivaizdu, kad ši sistema veikia, todėl tikimės, kad greitu metu šią inovatyvią jutiklinę sistemą turės visi pusiau požeminiai miesto konteineriai, kurių Kaune yra daugiau kaip 3 tūkst.“, – kalbėjo J. Tumpa.

„Kauno švara“ nestovi vietoje – ji kasmet teikia vis daugiau paslaugų, įdarbina daugiau darbuotojų ir aptarnauja daugiau teritorijų.

Bendrovė taip pat naudoja modernią atliekų tvarkymo informacinę sistemą „Asmilis“. Ši programa leidžia fiksuoti kiekvieno konteinerio ištuštinimo faktą arba priežastį, dėl ko konteineris galimai nebuvo aptarnautas. Didžiausias pranašumas, kad ši sistema automatizuota ir valdoma nuotoliniu būdu. Ji analizuoja bendrovės turimus duomenis ir automatiškai suformuoja kitos dienos maršrutą, kurį kiekvienas vairuotojas mato per išmanųjį įrenginį – planšetę. Žinoma, tai  labai gera priemonė stebėti ir kontroliuoti darbus – ji rodo transporto buvimo vietą, kiek konteinerių jau sutvarkyta ar kiek dar liko sutvarkyti.

Galima pasidžiaugti, kad „Kauno švaros“ inovacijos ne tik gerina teikiamų paslaugų kokybę, tačiau ir tampa geruoju pavyzdžiu kitų savivaldybių komunalininkams. 2020 m. bendrovė įsigijo pirmąją ir iki šiol vienintelę Baltijos šalyse itin pažangią „AW Machinery“ konteinerių plovimo mašiną. Taip pat įsigijo elektrinę miesto tvarkymo techniką, kurią pastaruoju metu įsigijo ir Vilniaus, Palangos, Neringos ar Jonavos komunalininkai. Šiemet kauniečiai šį žaliąjį technikos parką papildė dar keturiomis mašinomis.

Plečiasi darbų geografija

„Kauno švaros“ teikiamos paslaugos jau seniai išsiplėtė už Kauno miesto ribų. Bendrovė jau kurį laiką tvarko atliekas ir plauna konteinerius Kauno rajono, Kaišiadorių, Birštono ir Prienų rajonų savivaldybėse. 2022 m. bendrovė analogiškas veiklas pradėjo teikti Alytaus mieste ir rajone. Palangoje jau kelerius metus iš eilės teikiamos tik konteinerių plovimo paslaugos.

Akivaizdu, kad bendrovė nestovi vietoje – ji kasmet teikia vis daugiau paslaugų, įdarbina daugiau darbuotojų ir aptarnauja daugiau teritorijų. Ši plėtra puikiai atsispindi ir bendrovės generuojamose pardavimo pajamose: 2017 m. jos siekė 17,16 mln. eurų, o 2022 m. jau beveik dvigubai daugiau – per 33,5 mln. eurų.

Kadangi „Kauno švara“ nuolat plečia tiek paslaugų spektrą, tiek ir aptarnaujamų teritorijų plotus, kreipiamas didelis dėmesys į komandą. Tuo pačiu laikotarpiu žymiai pasikeitė darbuotojų skaičius: 2017 m. bendrovėje dirbo 479 darbuotojai, o šiuo metu joje dirba beveik 100 darbuotojų daugiau – 570. Šiltuoju metų laiku jų bus dar daugiau ir, tikėtina, perkops 600 žmonių ribą. Žinoma, augant komandai ir pajamoms, auga ir darbo užmokestis. Nuo 2017 iki 2021 m. vidutinis darbo užmokestis paaugo 24 proc., o vien per pastaruosius metus jis išaugo dar 8 proc. ir šiuo metu siekia 1 623 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Pelnas: „Kauno švaros“ pardavimo pajamos (mln. eurų).

Tikslas – edukuoti

Bendrovė ne tik rūpinasi miesto švara ir atliekų surinkimu. Didelis dėmesys skiriamas gyventojų edukacijai, kad būtų ugdomi tinkami įpročiai, gerėtų ekologiniai miesto rodikliai.

„Stengiamės būti ne tik inovatyvūs, bet ir socialiai aktyvūs, nuolat prisidėti prie jaunimo aplinkosauginio švietimo. Pavasarį prisidėjome prie jau trečius metus vykstančios „Atliekų kultūros“ egzamino sklaidos. Mūsų pastangomis būtent Kauno ir Vilniaus gyventojai buvo patys aktyviausi, o labiausiai įsitraukusia Lietuvos mokykla tapo Kauno Veršvų gimnazija. Šios gimnazijos laureatai gausiai apdovanoti mūsų įmonės, Kauno miesto savivaldybės ir „Kaunas 2022“ įsteigtais prizais“, – apie moksleivių pasiekimus aplinkosaugos srityje kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas.

Kita realiais darbais virtusi socialinė iniciatyva – „Kauno švaros“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjumi. Pagal ją, licėjaus auklėtiniai gali susipažinti su savanoryste, prisidėti prie Kauno aplinkos gražinimo ir taip rinkti reikiamas socialines valandas.

Bendrovė džiaugiasi moksleivių iniciatyvumu, tačiau skatina prie švaresnio ir tvaresnio rytojaus prisidėti ir vyresnius Lietuvos gyventojus – keisti žalingus ir nusistovėjusius vartojimo įpročius, skirti vis didesnį dėmesį aplinkos priežiūrai ir atliekų kultūrai.

Nuo uodų ir kitų vabzdžių įkandimų

Bespalvių, intensyvaus kvapo dujų tirpalas – amonio hidroksidas, dar vadinamas amoniako vandeniu, yra nepakeičiamas vasarotojų draugas. Gamtos mylėtojai su šiuo tirpalu nesiskiria dėl jo unikalių gydomųjų savybių, padedančių mažinti odos reakciją po uodų ar kitų vabzdžių įkandimo. Preparatas akimirksniu neutralizuoja įkandimo metu patekusius nuodus, didina odos šarmingumą, todėl mažėja vietinė uždegimo reakcija.

Grožio procedūroms

Amoniako gydomosios savybės pasitarnauja ir namų grožio procedūroms. Šį vaistinį preparatą žmonės ypač prisimena atėjus vasarai, kai tenka įsispirti į atviras basutes ir atidengti savo pėdas, kurios po ilgo šaltojo sezono auliniuose batuose būna suskirdusios, sueižėjusios, pageltusios. Į vonelę įlašinus kelis lašus amoniako ir pamirkius kojas, probleminė kojų oda suminkštėja, įtrūkimai greičiau gyja, išnyksta nemalonus kvapas. Tačiau reikia nepamiršti, kad amoniaką reikia naudoti labai atsargiai – saugoti akis, po valymo pravėdinti patalpas.

Trąša sode ir darže

Amoniaką reikia naudoti labai atsargiai – saugoti akis, po valymų pravėdinti patalpas.

Patyrę sodininkai geriausių trąšų taip pat eina pirkti į vaistinę. Didele azoto koncentracija (82 proc.) pasižymintis amoniakas yra natūrali trąša, padedanti sodininkams tiek sode, tiek darže. Amoniakas į pagalbą pasitelkiamas tuomet, kai augalams trūksta azoto – geltonuoja lapai, stiebiasi gležni stiebai, nesimezga vaisiai. Patyrę daržininkai žino, kad amoniaku patręštos daržovės visada duos gausesnį derlių, o sode uogos sirps greičiau. Augalus laistyti rekomenduojama 50 ml amoniako ir 10 l vandens tirpalu. Trąšas reikia pilti ant drėgnos žemės, prie šaknų, saugoti, kad skysčio nepatektų ant stiebų ar lapų.

Naikina amarus ir skruzdes

Intensyvaus kvapo amoniakas puikiai atbaido ir nekviestus sodo svečius – amarus. Vienas iš negailestingiausių kenkėjų gali sunaikinti tiek derlių, tiek visą augalą. Norint sunaikinti ir atbaidyti šiuos vabzdžius sodininkai rekomenduoja purkšti augalų lapus amoniako tirpalu (25–50 ml amoniako, ištirpinto kibire vandens kartu su muilo gabalėliu). Amoniakas padeda greitai atsisveikinti su nepageidaujamais vabzdžiais ne tik sode, bet ir namuose. Jei virtuvėje ar sodybos vasarnamyje apsigyveno skruzdėlės, pakaks grindis vos porą kartų išplauti amoniako, alkoholio ir vandens tirpalu. Žinoma, po švarinimosi reikėtų labai kruopščiai išvėdinti patalpas.

Blizgina paviršius

Šeimininkai nuo seno įsigudrinę amoniaką naudoti kaip universalų pagalbininką buityje – langams ar dušo kabinoms, veidrodžiams, plytelėms, viryklėms, kriauklėms, akiniams, lygintuvams, kitiems sunkiai nuplaunamiems riebaluotiems ar kalkėtiems paviršiams valyti. Amoniakas ne tik valo ir blizgina, bet ir dezinfekuoja, naikina bakterijas ir pelėsius. Šis tirpalas tobulai išblizgina ne tik kriaukles ir veidrodžius, bet ir paoksidavusius žiedus, sidabrinius stalo įrankius ir kitus sidabro, aukso bei kitų metalų gaminius.

Naikina audinių dėmes

Amoniakas geriau už bet kokią buitinę chemiją išvalo ir audinius. Todėl šeimininkės jį neretai naudoja kilimams, baldų apmušalams, batams, pirštinėms, rankinėms valyti. Šis preparatas neišdegina, neišblukina medžiagų, todėl tinka valyti ir tokias medžiagas, kaip zomša ar tiulis. Amoniakas kartu su vandenilio peroksidu (į 4–5 l karšto vandens įpilti 50 ml peroksido ir 25 ml amoniako) išbalina pageltusius, kadaise buvusius baltus audinius. Išvalius ir išmirkius dėmę amoniako tirpale,  drabužį būtina išskalbti įprastu skalbimo režimu.

Moderniai ir neteršiant aplinkos

"Be kitų veiklų, bendrovė prižiūri viešas erdves Kauno rajone: mechaniškai valo gatves ir šaligatvius, mechanizuotai ir rankomis pjauna žolę, valo sniegą, tvarko gatvių apšvietimą ir atlieka kitus darbus", – vardijo KPC Eksploatacinio-techninio skyriaus viršininkas Dainius Sakavickas.

Tai bendrovė daro visose seniūnijose, bet dažniausiai darbuojasi Garliavos, Ringaudų, Raudondvario, Karmėlavos, Domeikavos, Užliedžių, Akademijos, Alšėnų, Rokų, Garliavos apylinkių, Zapyškio ir Babtų. "Važiuojame ir į atokesnes seniūnijas, jei darbų pakankamai. Neseniai gatvių ir šaligatvių valymo technika triūsė Užliedžių, Ringaudų ir Domeikavos seniūnijose, kiekvienoje jų darbo užteko visai dienai. Prieš tai tvarkėme dviračių taką nuo Kauno ribos iki pat Zapyškio bažnyčios: nušlavėme dangą, nušienavome pakraščius", – vardijo pašnekovas.

Mechanizuotai gatvės ir šaligatviai valomi modernia technika: prie traktoriaus kabinamu šlavimo įrenginiu "Brod Twist" arba vakuumine šlavimo mašina "Alwark". "Jie leidžia šluoti kokybiškai ir nekeliant dulkių. Kai sukaupiame didesnį sąšlavų kiekį, jas išgabename į Lapių sąvartyną", – pasakojo D. Sakavickas.

Pjovėjus aprūpino katėmis

Šiltasis metų laikas, ypač kai netrūksta lietaus, kelia galvos skausmą vejų savininkams. Juokaujama, kad kartais net galima girdėti, kaip greitai auga drėgmės nestokojanti žolė. Tačiau nei prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, nei Žalgirio parke šiemet dar neteko braidžioti po kelius siekiančią žolę.

Sudėtinga: statūs Pyplių piliakalnio šlaitai sunkina darbus. / Komunalinių paslaugų centro nuotr.

Prie Zapyškio šventovės ar Žalgirio parke veja pasirūpinti galima mechaniškai, o Pyplių piliakalnio priežiūra yra gerokai sudėtingesnė ir užtrunka ilgiau. Čia žolė šienaujama rankiniu būdu, visą teritoriją trys darbininkai nupjauna per 2–3 savaites. Kad stačiuose šlaituose pjovėjams su nešiojamosiomis žoliapjovėmis darbuotis būtų saugiau, KPC juos aprūpino vadinamosiomis katėmis, kurias naudoja alpinistai kopti į kalnus.

"Pjauname žolę įvairios paskirties plotuose, su šlaitine žoliapjove prižiūrime pakeles seniūnijose. Manevringa vejos pjovimo technika leidžia pjauti parkus, skverus ir kitus žaliuosius plotus", – vardijo Eksploatacinio-techninio skyriaus viršininkas.

Technikos parkas – įvairus

Plėsti veiklos spektrą ir kokybiškai atlikti darbus KPC leidžia turimas įvairios technikos parkas. Pavyzdžiui, 3,5 t autobokštelis su 22 m aukščio strėle yra puikus pagalbininkas, kai reikia operatyviai tvarkyti ar prižiūrėti gatvių apšvietimo tinklus, pjauti ar genėti medžius, montuoti reklaminius tentus, prižiūrėti pastatus, valyti latakus, šalinti varveklius ir teikti kitas aukštai atliekamas paslaugas.

Kauno rajone konkuruojame su septynių daugiabučių namų administratoriais ir džiaugiamės gyventojams siūlydami žemus ir patrauklius paslaugų įkainius.

Apgenėjus medžius nereikia sukti galvos, kur dėti šakas: bendrovė jas susmulkina turimu "Husmann" smulkintuvu, o gauta žaliava panaudojama biokurui.

Platus veiklos spektras

Be jau įvardytų funkcijų, KPC gamina ir tiekia šiluminę energiją, eksploatuoja aštuonias katilines: Babtuose, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, Sitkūnuose, Vilkijoje, Kačerginėje ir Batniavoje. Nuo praėjusių metų bendrovė šilumą tiekia 24 švietimo įstaigoms ir dviem seniūnijoms Kauno rajone, šiluma aprūpina 52 daugiabučius.

KPC administruoja bendrojo naudojimo objektus, vykdo techninę priežiūra, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir priežiūrą, aptarnauja 96 daugiabučius namus įvairiose Kauno rajono seniūnijose: Garliavoje, Karmėlavoje, Linksmakalnyje, Neveronyse, Ringauduose, Ežerėlyje, Vandžiogaloje ir Batniavoje. "Kauno rajone konkuruojame su septynių daugiabučių namų administratoriais ir džiaugiamės gyventojams siūlydami žemus ir patrauklius paslaugų įkainius", – sakė D. Sakavickas.

Nuo 2014 m. bendrovė administruoja ir daugiabučių modernizavimo (renovavimo) projektus. "Iki 2020 m. gruodžio 31 d. modernizavimo projektai baigti 55-iems daugiabučiams namams. Rezultatai džiugina, nes šilumos suvartojimas mažėja 45–69 proc. Gyventojams kompensuojami 100 proc. investicinių planų, techninių darbo projektų, ekspertizės techninės priežiūros priemonės ir 30 proc. energinį efektyvumą didinančių statybos darbų išlaidos. Likusi dalis finansuojama iš lengvatinio kredito", – teigė pašnekovas.

Patogu: 3,5 t autobokštelis su 22 m aukščio strėle yra puikus pagalbininkas ne tik tvarkyti gatvių apšvietimo tinklus. / Komunalinių paslaugų centro nuotr.

2019 m. gruodžio 31 d. Kauno rajono savivaldybės pasirašyta sutartis dėl komunalinių atliekų išvežimo Kauno rajone leido KPC įkurti rinkliavos skyrių, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti kokybišką ir sklandų mokesčių už komunalines atliekas surinkimą, jų administravimą.

Pandemijos piko metu KPC organizavo daugiabučių namų dezinfekavimo darbus.

Veiklų spektras vis dar plečiasi. Nuo 2020 m. spalio mėnesio iki šios dienos pasirašytos 24 sutartys dėl šilumos gamybos ir tiekimo bei šildymo sistemų priežiūros paslaugų verčia įmonę judėti į priekį, taikyti įvairius sprendimus, susijusius su šilumos tiekimu ir priežiūra. "Iššūkių tikrai netrūksta, tačiau bendradarbiaujame su Kauno rajono savivaldybe, ieškome geriausių sprendimų", – patikino D. Sakavickas.

Dėkodama Vilniaus miestui už pernai suteiktą pagalbą ir lauko kavinių veiklos palengvinimus, Lietuvos barų ir kavinių asociacija per programą „Dovana Vilniui“ skyrė 2000 Eur naujoms šiukšliadėžėms įsigyti. Jas įrengė savivaldybės įmonė „Grinda“.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe papildomos šiukšliadėžės, atitinkančios miesto architektūrą, įrengtos prie barų ir kavinių ypač lankomose sostinės Islandijos ir Vilniaus gatvėse, taip pat Basanavičiaus skvere ir Halės turgaus bei Moniuškos skvero prieigose.

Pasak Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidento Raimondo Prankos, šia iniciatyva norima prisidėti prie švaresnės miesto aplinkos ir padėkoti Vilniui, padėjusiam barams ir kavinėms siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį. „Sulaukę palaikymo sunkiu metu jaučiame atsakomybę prisidėti prie Vilniaus tvarkymo, todėl padedame, kad mūsų mieste gyvenimas būtų švaresnis ir malonesnis“, – sakė R. Pranka.

Žmonės klaidingai mano, kad cigarečių likučiai lengvai suyra, taip pat meta nuorūkas į nuotekų ar lietaus šulinius, manydami, kad jos bus išvalytos.

„Atliekų kultūra iš tiesų smarkiai keičiasi į gerąją pusę, tačiau kai kalba pasisuka apie nuorūkas, vis dar turime rimtų problemų. Žmonės klaidingai mano, kad cigarečių likučiai lengvai suyra, taip pat meta nuorūkas į nuotekų ar lietaus šulinius, manydami, kad jos bus išvalytos. Iš tikrųjų lietaus šuliniai yra skirti nukreipti lietaus vandeniui į vandens telkinius, tad ten patekus nuorūkoms, jos nuteka tiesiai į upes, kur smarkiai kenkia ir bendrai vandenų būklei, ir florai bei faunai. Tikimės, kad iniciatyva atkreips dėmesį į šią problemą ir sąmoningumo daugės. Kita vertus, labai svarbu pasiūlyti žmonėms sprendimą – naujos šiukšliadėžės ten, kur barai pastebi didelius srautus, labai prisidės prie jo“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Vilniaus naktinis aljansas buvo įsteigtas norint parodyti, kaip veikia socialiai atsakingi barų ir naktinių klubų vadovai, kurie nori prisidėti prie kultūrinių bei socialinių projektų mūsų mieste. Todėl labai palaikome šią iniciatyvą. Tikiu, kad ateityje bus dar daugiau tokių bendradarbiavimo su savivaldybe pavyzdžių“, – teigė Markas Adamas Haroldas, Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas.

Gegužę apie šias naujas šiukšliadėžes barų ir kavinių lankytojams primins jų link vedančios simbolinės pėdos ant grindinio, kurios ragins nepamiršti nueiti kelių žingsnių dėl švaresnio miesto. Taip pat lankytojų dėmesį į šiukšlinimo problemą ir nuorūkų tvarkymo reikšmę atkreips socialinės iniciatyvos plakatai baruose bei kavinėse.

Švaros akcija Olando kepurėje prasidėjo tik sekmadienį, tačiau jos organizatorė džiaugiasi, kad jau spėjo sulaukti dėmesio.

„Dar visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ parašėme, kad renkame šiukšles, o jau sekmadienį gal šeši ar aštuoni vaikai atėjo su pilnais maišais“, – pasakojo K. Rutkienė.

Moteris pažymi, kad šiukšlių rinkėjų neišgąsdino net baisūs ir lietingi orai, todėl tikisi, kad ateinančius savaitgalius norinčių prisidėti prie akcijos bus dar daugiau.

„Šiuo metu galvoju, kad reikia dar kažkaip daugkartinių puodelių vartojimą paskatinti, nes manau, kad vienkartinius puodelius reikėtų naudoti mažiau“, – atviravo pašnekovė.

Buvo net ir tokių, kurie atvešdavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau. Žmonės ir puodelius surinkdavo, ir saldainių atnešdavo.

Moteris tikino sulaukianti replikų, kad nėra šalia Olando kepurės šiukšlių, tačiau ji ragina pasidairyti atidžiau.

„Žinoma, jei nueini iki jūros takeliu ir atgal, tai nėra tų šiukšlių, tačiau miškas didelis. Yra priešais dviračių takas, kuris link Girulių veda, tai manau, ten tikrai nemažai šiukšlių. Pakelėse, kur mašinas sustato. Aš pati netoliese gyvenu, važiuoju ir matau, kai pakelėse būna nusėta po savaitgalio šiukšlių. Dar dabar vyksta gyvūnų migracija ir jie ėda tas šiukšles, tai iki nelaimės – vienas žingsnis“, – savo poziciją išdėstė akcijos organizatorė.

K. Rutkienė neslepia, kad tokią akciją organizuoja jau ne pirmą kartą, tačiau didesnio visuomenės dėmesio sulaukė tik dabar.

„Prieš kelis metus organizavome akciją „Parnešk puodelį, gausi saldainį“. Ši akcija vyko ilgai, vaikai gausiai nešdavo tuos puodelius“, – teigė K. Rutkienė.

Moteris teigia, kad tuo metu tiesiog norėjo paskatinti parnešti puodelius, kurie parduodami kioskelyje, tačiau sulaukdavo ir kitokių puodelių, išmestų miške.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Smart Kava-Pupele“ nuotr.

Tiesa, K. Rutkienė pasidžiaugė, kad tuo laikotarpiu sulaukdavo ne tik šiukšlių rinkėjų, tačiau ir kitų žmonių palaikymo, kurie atveždavo jai saldainių.

„Dalyvavo šioje akcijoje žmonės tikrai gausiai. Buvo net ir tokių, kurie atveždavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau“, – sakė K. Rutkienė.

Moteris pasakojo, kad tokios akcijos ypač džiugina vaikus. 

„Manau, kad akcijos tikrai reikalingos, ne tik švarinti aplinką, bet ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai visi esame susikaustę ir prislėgti karantino, tačiau norėčiau pabrėžti visiems atvykstantiems, kad rinkdami šiukšles nesiburiuotų. Miškas yra didelis, todėl tikrai galima pasisklaidyti“, – kalbėjo organizatorė.

Portalui susisiekus su Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriumi Dariumi Niciumi, jis patikino, kad apie tokią akciją nieko negirdėjo, tačiau šiukšlių surinkimas ir to skatinimas jau yra sveikintinas.

Tiesa, švaros akcija sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. 

„Geri darbai nelieka nepastebėti! Už originalią idėją, skatinančią gyventi švariai, laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika reiškia padėką „Smart Kava-Pupele“. Dėkojame, kad esate neabejingi gamtai ir jos puoselėjimui“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ ministerijos paskyroje.

Kioskelis „Smart Kava-Pupelė“ dirba savaitgaliais nuo 11 val. iki 17 val. Norintys surinkti šiukšles ir gauti už tai puodelį kavos, maišelio turi paprašyti kioskelyje.

Spalio 26 d. buvo publikuotos nuotraukos, kuriose matyti iš smėlio kyšantys plastiko maišai. Tuomet situaciją aiškinosi ne tik pajūrį prižiūrintys gelbėtojai, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros.

Praėjusį savaitgalį tas pats pilietiškas gyventojas vėl nufotografavo maišų krūvas ties Karkle ir Giruliais.

"Tai, kad audros vis išplauna į paviršių šiuos maišus, tik rodo, kad jie čia galėjo būti metų metus. Vadinasi, aikšteles išsinuomojusiems verslininkams šiuos ruožus vertėtų prižiūrėti atidžiau", – pastebėjo miestietis.

Gyventojo nuotraukas gavęs Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pats nuvažiavo į paplūdimį patikrinti situacijos.

"Panašu, žmogus plastiko maišus užfiksavo prieš kelias dienas, nes mes matome, kad jie jau surinkti. Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros. Tačiau tinklinio aikštelių savininkai jau perspėti, kad retkarčiais privalo patikrinti situaciją ir surinkti šiukšles. Tikėtina, kad taip ir įvyko. Neabejoju, viešumas padėjo", – patikino L. Lapinskas.

Užuolaidos – ne tik namų puošmena: jos sulaiko pro pravirus langus iš lauko patenkančias ir namuose sklandančias dulkes, nešvarumus, sugeria įvairius kvapus. Pasak R.Michalkevičienės, naktines užuolaidas, ypač kabančias tik dėl grožio, reikia reguliariai siurbti, valyti ar skalbti mažiausiai du kartus per metus, o dienines užuolaidas – kur dažniau.

"Be to, kad sugeria nešvarumus, jos dar ir sulaiko intensyvius saulės spindulius. Todėl užuolaidų atspalvis kinta – jos pagelsta, papilkėja, išryškėja dėmės ir kiti defektai", – sako specialistė.

Nesvarbu, žadate valyti ar skalbti, nukabinę užuolaidas gerai išpurtykite dulkes, pūkus. Storas, mišraus, itin prabangaus, pavyzdžiui, aksomo,  atlaso ar švelnaus pluošto, turinčias išskirtinę apdailą ir pasiūtas iš įstrižo audinio naktines užuolaidas geriausia valyti cheminėje valykloje. Taip pat reiktų elgtis ir su šilko, labai plono tiulio ar originaliai pasiūtomis dieninėmis užuolaidomis.

"Jei žadate skalbti skalbimo mašinoje, iš pradžių užuolaidas nuskalaukite vandeniu – nuplausite dalį dulkių ir prikibusių nešvarumų. Geriausia būtų, jei užuolaidas skalbtumėte vienas, ypač dienines. Nustatykite konkrečiam audiniui tinkantį režimą, dieninėms – skirtą švelniems gaminiams, sumažinkite būgno apsukas. Vandens temperatūra turėtų būti žemesnė – skalbimas truks ilgiau, bet užuolaidos bus švaresnės, skalbimo metu tausosi jų audinys, – pataria pašnekovė. – Jei užuolaidos su metaliniais žiedais, kutais, itin plono audinio, prieš skalbiant būtinai įdėkite į skalbimo maišelį."

Didelio skirtumo tarp miltelių ir skystų skalbimo priemonių nėra. Tiesa, jei skalbsite su milteliais, pravartu užuolaidas dar kartą perskalauti: neretai audinio akutėse lieka įstrigusių miltelių kruopelyčių.

Užuolaidas galite skalbti ir rankomis. Patogiausia tai daryti vonioje: pradžioje nuplaukite dulkes, pusvalandžiui ar ilgiau pamirkykite šiltame vandenyje su soda, balikliu arba priemone dėmėms išimti, paskui išskalaukite ir išskalbkite su skalbikliu, gerai išskalaukite. Jei papildomai išskalausite actu parūgštintame vandenyje, užuolaidų spalva bus ryškesnė, audinys blizgės. Užuolaidas pakabinkite ant džiovyklės ir, kai tik nuvarvės vandens perteklius, iš karto pakabinkite.

"Taip išskalbtų užuolaidų lyginti nereikia: pakabintos ir gražiai sudrapiruotos nuo svorio jos puikiausia išsilygina, – šypsosi R.Michalkevičienė. – O skalbimo mašinoje skalbtas užuolaidas būtina lyginti. Puiku, jei turite garų sistemą, jei ne, teks lyginti."

Būtinai nustatykite audiniui tinkamą temperatūrą, užuolaidų nelankstykite – lyginkite išskleistas, vienlinkas: įprastai dieninių užuolaidų audinys labai slidus, tad sulenkus du, juolab kelis kartus, turėsite daug vargo – sluoksniai slidinės, glamžysis.