Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

„Atsižvelgiant į tai centras privalo atsisakyti sveikatos priežiūros paslaugų teikiant dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas“, – komentare BNS sakė  E. Užkuraitė.

Pagal liepą ministerijos patvirtintus pakeitimus iš dienos socialinę globą namuose teikiančių darbuotojų darbo laiko normatyvų nuo spalio išbraukti slaugytojai, jų padėjėjai ir kineziterapeutai.

E. Užkuraitė teigia, kad centras šias paslaugas dar teiks iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau jų užteks tik iki kitų metu kovo.

„Kovo 1 dieną (...) projektas bus nutrauktas, sveikatos priežiūros paslaugų centras nebeteiks ir dėl to reikia atleisti visus sveikatos priežiūros specialistus“, – nurodė centras.

Darbuotojai jau įspėti apie galimą atleidimą, centras apie tai praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.

Vilniaus savivaldybė BNS nurodė, kad atleidžiamiems darbuotojams siūlomos laisvos darbo vietos centre. Anot jos, globojami asmenys taip pat toliau gaus paslaugas, kurias teiks medicinos įstaigos.

„Paslaugų gavėjų šis pokytis nepaveiks, nes sveikatos priežiūros paslaugos toliau bus užtikrinamos bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros įstaigomis“, – teigiama komentare BNS.

Įvairias socialines paslaugas vilniečiams teikiančiame centre, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba 435 darbuotojai. 

„Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubios pagalbos“, – sako Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas profesorius Kęstutis Stašaitis.

Jis pastebi, kad dalis jaunų žmonių nebemoka pasirūpinti savimi, todėl į ligoninės skubios pagalbos skyrių vyksta net ir dėl slogos, nuospaudos ar įgėlus uodui.

– Skubiosios medicinos pagalbos poreikis auga – vis daugiau žmonių atvyksta į ligoninių priimamuosius. Jūsų vertinimu, kodėl taip atsitinka?

– Vienos priežasties nėra. Tai ne tik Lietuvos tendencija, kitose šalyse situacija labai panaši. Savaime suprantama, yra ir nacionalinių ypatumų, tačiau daugeliui šalių būdingos tos pačios priežastys. Viena jų – senėjanti visuomenė ir ilgesnė gyvenimo trukmė. Dėl to daugėja žmonių, sergančių keliomis ligomis, kuriems vis dažniau prireikia skubiosios pagalbos dėl lėtinių ligų paūmėjimo.

Antroji priežastis – silpna pirminė sveikatos priežiūra. Pacientai, negavę atsakymų iš savo šeimos gydytojo, pradeda ieškoti antros nuomonės kitose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat ir skubios pagalbos skyriuose.

Eilės ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus verčia ieškoti greitesnių paslaugų, todėl vienas iš dažniausių pacientų pasirinkimų, tikintis apeiti eiles, – skubios pagalbos skyrius.

Dar viena neretai pasitaikanti priežastis, atvedanti žmones į skubios pagalbos skyrius – blogai kontroliuojamos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, bronchų astma ir kt. Jei šios ligos blogai kontroliuojamos, jos sukelia dažnus būklės pablogėjimus, dėl kurių pacientai turi kreiptis skubiosios pagalbos. Tai atspindi tiek paciento išmanymą apie sveikatą ir savo ligos gydymą, kuris Lietuvoje yra labai žemas, tiek šeimos gydytojo darbo kokybę.

Kęstutis Stašaitis / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Vadinasi, ligoninių priimamieji padeda užlopyti sveikatos sistemos spragas: neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus specialistus, žmonės vyksta į ligoninę, nors skubiosios pagalbos jiems lyg ir nereikėtų?

– Dalis pacientų atvyksta dėl šios priežasties. Vaizdžiai tariant, skubios pagalbos skyriuose formuojasi spūstys, kai žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda pagalbos kitose asmens sveikatos priežiūros grandyse arba, įvertinęs laukimo laiką, nutaria, kad skubios pagalbos skyriuje pas gydytoją pavyks patekti greičiau. Esame savotiški situacijos įkaitai, kai negali pasakyti ne, tačiau supranti, kad savo laiką panaudojai ne tam, kad padėtum pacientui, kuriam išties reikia skubiosios pagalbos.

– Ar galima nubrėžti aiškią ribą, kada žmogus turėtų vykti į ligoninės priimamąjį ir kada – ne? Ar reikėtų vykti, jei, pavyzdžiui, porą valandų naktį skauda širdį? Kokiu atveju turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba?

– Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu yra aiškiai nustatęs būkles, kada skubioji pagalba būtina. Krūtinės skausmas yra tokia būklė ir nereikėtų laukti 2 valandas namuose, bet kuo skubiau kreiptis pagalbos. Tokioms būklėms priskiriamas insultas, traumos, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės, kai, nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.

Paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės Skubios pagalbos skyriaus.

– Ar pasitaiko piktnaudžiavimo skubiąja pagalba atvejų? Jei įtariamas piktnaudžiavimas, ar gali tokio skyriaus gydytojas, kaip sakoma, iš akies nustatyti, kad žmogui skubiosios pagalbos nereikia, ir išleisti jį namo neatlikus tyrimų?

– Piktnaudžiauja ne tik pacientai, bet ir gydytojai, kurie siunčia pacientus į skubios pagalbos skyrius.

Dažniausiai piktnaudžiauja tie žmonės, kurie nori apeiti sistemą. Jie tikisi būti ištirti ir gauti konsultacijas greičiau nei poliklinikose, nors nėra  skubių tyrimų ir skubių konsultacijų indikacijų. Pasitaiko ir meluojančių – įvertinus anamnezę ir būklę, kartais įvyksta nemalonių pokalbių dėl poreikio suteikti skubiąją pagalbą nebuvimo. Tenka paprašyti paciento susimokėti už suteiktas paslaugas, nors lygiai tokias pačias paslaugas jam nemokamai gali skirti šeimos gydytojas.

Dalis žmonių, ypač jaunesnių (tai matyti ir mūsų statistikoje – vyrauja gana jauni pacientai) neturi net elementaraus medicininio raštingumo ir sveikatos sistemos žinių, nesupranta, kur ir kokiais atvejais turėtų kreiptis, nemoka bent laikinai pasirūpinti elementariais dalykais (kaip sloga, nuospaudos, uodų įkandimai ir t. t.) namuose, nesilanko pas šeimos gydytojus, todėl vyksta į skubios pagalbos skyrių dėl bet kokios sveikatos problemos, nes įsivaizduoja, kad tik toks variantas yra. Teko girdėti kolegų pasakojimą, kai, paklausus paciento, kur jis prisirašęs ir kas yra jo šeimos gydytojas, šis atsakė esąs prisirašęs prie ligoninės skubios pagalbos skyriaus. Toks žmogus nėra matęs savo šeimos gydytojo ir greičiausiai nežino, kuo pirminės sveikatos priežiūros centras skiriasi nuo skubios pagalbos skyriaus.

Kalbant apie gydytojus, pasitaiko tokių šeimos gydytojų ar gydytojų specialistų, kurie, nesant aiškių indikacijų, siunčia pacientą į skubios pagalbos skyrių. Paprastai tai vyksta dėl specialistų kompetencijos stokos, kartais dėl nenoro spręsti paciento problemą, kuri, akivaizdu, dėl savo kompleksiškumo reikalaus daugiau specialisto dėmesio ir pastangų. Kai kuriais atvejais nepagrįstas rekomendacijas vykti į ligoninės priimamąjį lemia ribotos tyrimų atlikimo galimybės kai kuriose įstaigose (pvz., po pietų nebeatliekami rentgeno, ultragarso ar kraujo tyrimai šeimos klinikoje). Pasitaiko atvejų, kai specialistai nori būti geri ir suteikia žmogui nerealių lūkesčių patardami: važiuok į skubios pagalbos skyrių, ten viską padarys.

Be to, stebima bendra tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties ir skubiosios pagalbos teikimo reglamentavimo.

Priežastys: insultas, trauma, ūmūs širdies ritmo sutrikimai, staiga atsiradęs dusulys, sąmonės sutrikimai ir kitos gyvybei pavojingos būklės – tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis skubiosios pagalbos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Atvykstančių į ligoninės priimamąjį žmonių būklė labai skiriasi. Kuri dalis jų yra sunkūs ligoniai?

– Per parą Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje vidutiniškai apsilanko apie 230 suaugusių pacientų. Iš jų tik 40 proc. atveža greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažai. Kiti atvyksta patys, paprastai jų būklė nėra sunki. Tie 230 pacientų pasiskirsto taip: tik 20 proc. jų paguldome į Kauno klinikas, 10 proc. pervežame į žemesnio lygio ligonines, o likusi dalis (161 pacientas) po mūsų konsultacijų vyksta į namus. Didžioji dalis jų galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tendencija visuomenėje – dominuoja noras gauti paslaugas čia ir dabar, įsitikinimas, kad moku mokesčius, todėl man viskas priklauso, neįvertinant skubios pagalbos skyrių paskirties.

– Kokie tyrimai dažniausiai atliekami skubios pagalbos skyriuje?

– Visi, neturime apribojimų, nors SAM yra nustačiusi minimalų būtinųjų tyrimų sąrašą, tačiau, jei reikia patvirtinti arba paneigti vieną ar kitą ligą,  galime tai atlikti. Vėlgi, pacientai turi perdėtų lūkesčių, kad, jam atvykus, tirsime viską. Deja, atliekame tik tuos tyrimus, kurie reikalingi ūmiai ligai patvirtinti ar paneigti, o ne diagnozuoti įsisenėjusių sveikatos problemų priežastis.

– Kai kurie lankytojai pastebi, kad ligoninių skubios pagalbos skyriuose apžiūros, tyrimų ir jų atsakymų tenka laukti ilgai – valandą ar kelias. Kodėl taip atsitinka? Gal trūksta personalo?

– Personalo yra tiek, kiek reikėtų laiku suteikti pagalbą skubiais atvejais. Tačiau tie, kurie atvyksta bandydami simuliuodami ūmią ligą, tikėdamiesi visas paslaugas gauti greičiau, užima skubiems pacientams skirtas vietas ir taip ilgina eilę. Dėl šios priežasties būna dienų, kai gydytojo apžiūros ir tyrimų reikia palaukti. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad kartais mūsų skyriuje apsilanko 180 pacientų, tačiau būna ir 270. Vadinasi, personalui tą dieną tenka apžiūrėti 90 pacientų daugiau. Medikų komandas komplektuojame atsižvelgdami į apsilankymų vidurkį, tačiau pacientų srautas sunkiai prognozuojamas, nors kai kurios tendencijos aiškios. Pvz., jei vyksta svarbios krepšinio varžybos ar kitas dėmesį prikaustantis renginys, paprastai pacientų skaičius pastebimai sumažėja. Dažnai besikreipiančių srautas išauga po sekmadienio Mišių. Be to, per dieną pastebimi aiškūs pikai, kai pacientų skaičius didelis. Tai pietų metas ir vakarinės valandos, kai baigiasi darbas ir žmonės pradeda rūpintis sveikata. Tai dar vienas požymis, kad mūsų pacientų ūmios būklės yra ne tokios jau ūmios, jei galima pakentėti, kol pasibaigs svarbus įvykis ar baigsis darbo valandos.

Galimybė: jei reikia, skubios pagalbos skyriuje atliekami ir kompiuterinės tomografijos tyrimai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Per kiek laiko į skubios pagalbos skyrių atvykusiam sunkiam ir lengvesniam ligoniui turi būti suteikta pagalba?

– Pagalbos teikimo laiką reglamentuoja minėtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jame aiškiai parašyta, kokioms būklėms esant pagalbą reikia suteikti nedelsiant, o kada ją galima atidėti. Šiuo įsakymu yra apibrėžti pagalbos pradžios laikas, tačiau kiek trūks gydymas, priklausys nuo ligos sunkumo, kompleksiškumo, diagnostinių tyrimų skaičiaus ir paciento atsako į paskirtą gydymą. Vieniems paskirtas gydymas veikia labai greitai, kitiems reikia palaukti, kol paskirtas vaistas pradės veikti.

Pacientams visuomet akcentuojame, kad būtini pagalbos veiksmai teikiami nelaukiant tyrimų. Pvz., skausmą mažinančius ar kitus ūmius simptomus koreguojančius vaistus skiriame nelaukdami tyrimų atsakymų. Dažnai žmonės sako, kad Skubios pagalbos skyriuje laukė 6 ar 8 valandas, bet nepasako, kad per tą laiką buvo atliktas kraujo tyrimas, ultragarsinis vidaus organų tyrimas, padaryta rentgeno nuotrauka ar net atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, taip pat paskirtas gydymas, jį konsultavo ne vienas medicinos specialistas ir buvo atliekami kiti pacientui nematomi darbai. Juk atlikus vieną ar kitą tyrimą aparatai paprastai diagnozės neparašo. Tai atlieka gydytojas, kuris visą gautą informaciją turi apibendrinti, rasti pakitimų, būdingų įtariamai ligai, užpildyti dokumentus. Kur dar nesibaigiantys pokalbiai telefonu, kuriuo skambina tiek pacientai, tiek jų artimieji!

– Sveikatos apsaugos ministerija vykdo sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Ar ši reforma kaip nors paveiks skubios pagalbos skyrių darbą?

– Reforma neturėtų pabloginti skubiosios medicinos pagalbos prieinamumo gyventojams, nes skubios pagalbos skyrių skaičius nebus mažinamas. Nemanau, kad reforma turės reikšmingos įtakos mūsų pacientų srautams. Labai tikiuosi, kad ji sustiprins pirminę sveikatos priežiūros grandį ir šeimos gydytojai, teikdami paslaugas greičiau ir  kvalifikuočiau, sumažins pacientų norą pagalbos ieškoti skubios pagalbos skyriuose, kai būtinoji pagalba nereikalinga.

Skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos suaugusiesiems (patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gegužės 23 d. Nr. V-598)

1 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti teikiama nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

1. Esamas ar gresiantis širdies ir (ar) kvėpavimo sustojimas. Pacientas po gaivinimo.

2. Kvėpavimo dažnis (toliau – KD) < 10 kartų per minutę arba

KD > 29 kartai per minutę.

3. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHg.

4. Sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glazgo komų skalę (toliau – GCS) < 9 balai.

5. Viso kūno traukuliai.

6. Intraveninis vaistų arba narkotikų perdozavimas, sukėlęs hipoventiliaciją ir hemodinamikos sutrikimą.

7. Ūminis cheminis akių pažeidimas.

2 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Ūmus, gyvybei grėsmingas kvėpavimo ir (ar) kraujotakos sutrikimas.

2. Ūmus didelio kraujo kiekio (25 proc. cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas.

3. Labai stiprus / nepakeliamas skausmas dėl įvairių priežasčių, kai skausmo intensyvumas vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę.

4. Hipoglikemija (per mažas gliukozės kiekis kraujyje) arba hiperglikemija (per didelis gliukozės kiekis kraujyje), kai gresia pavojus išsivystyti hipoglikeminei komai, diabetinei ketoacidozei arba hiperosmoliarinei hiperglikemijai.

5. Karščiavimas, kai yra klinikinių sepsio požymių (ne mažiau kaip du iš šių požymių: KD > 22 kartai per minutę, AKS < 100 mmHg, bet kokio lygio sąmonės sutrikimas). Bendras kūno atšalimas, kai temperatūra < 36 °C.

6. Sunki trauma.

7. Didelės rizikos anamnezė:

7.1. didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas;

7.2. kitas gyvybei pavojingas apsinuodijimas;

7.3. gyvybei pavojingas aplinkos faktorių poveikis (generalizuota alerginė reakcija).

8. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

8.1. agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams;

8.2. intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams.

3 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 30 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais širdies ir kraujagyslių ir (ar) centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais.

2. Vidutinio sunkumo nukraujavimas su klinikiniais požymiais dėl bet kokios priežasties.

3. Mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS < 13 balų).

4. Oksigenacija < 90 proc.

5. Besikartojantys traukuliai, užfiksuoti per pastarąsias 12 valandų.

6. Besikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas esant sisteminei intoksikacijai.

7. Ūmi dehidratacija.

8. Galvos trauma ir trumpalaikis sąmonės netekimas.

9. Stiprus skausmas, vertinamas 6–8 balais pagal 10 balų skalę, kai reikia skubiai numalšinti skausmą.

10. Ūmi židininė neurologinė simptomatika.

11. Galūnės trauma, dėl kurios sutriko kraujotaka.

12. Psichikos ir elgesio sutrikimai:

12.1. mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė;

12.2. ūmios psichozės;

12.3. sunki psichologinė trauma, sukelianti elgesio sutrikimų;

12.4. sunki depresija;

12.5. ryškus psichomotorinis sujaudinimas.

13. Kiauryminis akies sužalojimas ar ūmus visiškas regėjimo netekimas.

4 kategorija

Pacientui skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 60 minučių nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

1. Karščiavimas > 39 °C, nepraeinantis vartojant geriamuosius vaistus ilgiau kaip 24 valandas.

2. Ūmus per pastarąsias 48 valandas atsiradęs širdies ritmo (supraventrikulinė tachikardija, prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas, plačių kompleksų tachikardija) ar laidumo (II–III laipsnio AV (atrioventrikulinė) blokada, atrioventrikulinis ritmas) sutrikimas.

3. Šlapimo sulaikymas, anurija, dializuojamo paciento komplikacijos: AV šunto trombozė, dializinio kateterio iškritimas / trombozė / disfunkcija.

4. Sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje būta psichozių, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus psichoaktyviųjų medžiagų potraukis).

5. Pasiutusių ar galimai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai.

6. Kitos traumos (nenurodytos 2 ir 3 kategorijose) ir nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias 48 valandas, esant didėjančiam tinimui, stiprėjančiam funkcijos sutrikimui.

7. Erkių įsisiurbimas.

8. Veido ir žandikaulių srities pūliavimas.

9. Dirbtinai suformuotų stomų sutrikimai (kai reikia jas pakeisti ar atkimšti).

10. Negausus kraujavimas iš makšties arba pilvo skausmas nėštumo metu.

11. Komplikacijos po medicininės intervencijos (iširusi siūlė, pūlingos išskyros, didėjantis tinimas, nepakankama imobilizacija), atsiradusios iki 48 valandų po procedūros arba išrašymo iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

12. Svetimkūniai audiniuose arba natūraliose kūno angose / kūno ertmėse, atsiradę per pastarąsias 48 valandas.

Lūkestis – pagarba profesijai

Kaip teigia daugiau nei du dešimtmečius jaunuosius slaugos specialistus rengianti N. Istomina, slaugytojai – didžiausia sveikatos priežiūros jėga pasaulyje. Su jokiais kitais specialistais nepalaikome tokio artimo, nuoširdaus santykio. Nenuostabu, kad šis darbas iš žmogaus reikalauja labai specifinių gebėjimų ir asmenybės bruožų.

„Pati vertingiausia savybė yra aukštas empatiškumo, emocinio intelekto lygis. Labai svarbu ir pašaukimas. Be jo slaugos profesijos tiesiog nesirenkama. Žmogus, kuris neturi pašaukimo, tokioje srityje neužsibūna. Mūsų darbe labai svarbu gebėti suprasti ir atjausti žmogų, bet ir nepamesti savęs. Per didelis jautrumas gali tapti kliūtimi“, – perspėja pašnekovė.

Slaugytojas jau seniai nebėra tik sunkių ligonių reanimacijos ar geriatrijos skyriuose prižiūrėtojas. Tai specialistas, savo žiniomis ir kompetencija galintis padėti išvengti ligų ar jas laiku diagnozuoti. Juk būtent slaugytojai dažniausiai pirmi pastebi simptomus, kurių nematyti plika akimi. Todėl N. Istomina ragina jausti pasididžiavimą savo profesija. Pagarba savo darbui sugrįžta – kai gerbi save, tave gerbia ir visuomenė.

„Pagrindinė mano žinutė – pagarba profesijai. Apie tai daug kalbuosi ir su savo studentais. Svarbiausia neprarasti pasitikėjimo vieniems kitais, savo kolegomis. Vertinkime vieni kitus, mūsų gebėjimus savarankiškai priimti sprendimus. Mes juk tam esame visiškai pasiruošę“, – įsitikinusi Sveikatos mokslų instituto direktorė.

Natalja Istomina / Asmeninio archyvo nuotr.

Keičiasi supratimas

Anot N. Istominos, slaugytojų darbas tampa vis atsakingesnis ir reikalaujantis vis įvairesnių kompetencijų. Drauge ir patys šios srities profesionalai įgauna daugiau savarankiškumo, sprendimų priėmimo laisvės.

Seime netgi svarstomi Slaugos ir akušerijos įstatymo pakeitimai, kurie įgalintų bendrosios praktikos slaugytojus savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus.

„Labai svarbu ir tai, kad keičiasi pats visuomenės supratimas. Slaugytoja (-as) nebėra tik kažkokia gailestingoji medicinos sesuo. Tai savarankiškas specialistas, priimantis medicininius, vadybinius sprendimus. Tai sveikatos sistemos narys, be kurio ji visiškai sugriūtų“, – sako prof. dr. N. Istomina.

Be abejo, didžiulė atsakomybė, kurią prisiima slaugytojai, sykiu iškelia ir specifinių iššūkių. Vienas tokių – atlyginimai. Palyginti su Skandinavija, mūsų šalyje jie tebėra gana menki. Tai daro neigiamą įtaką pačiam šios profesijos prestižui. Slaugytojus (-as) kai kurie žmonės vis dar tebevadina sesutėmis, seselėmis, gydytojo dešiniąja ranka, nors šie specialistai dirba savarankiškai, o gydytojai nėra jų viršininkai.

„Profesinis prestižas labai svarbus sprendžiant esminę problemą – slaugytojų trūkumą. Jis matomas visame pasaulyje. Lietuvoje situacija dar ne tokia tragiška, bet įtampa jaučiama. Vadinasi, specialistams vis didės darbo krūvis“, – perspėja pašnekovė.

Sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis.

Laukia nauji iššūkiai

N. Istomina pabrėžia, kad slaugytojų darbo netolimoje ateityje laukia iššūkiai, kuriami technologijų progreso. Mobiliosios programėlės, išmanieji prietaisai jau tapo slaugytojų darbo priemonėmis, o artimoje ateityje prie jų prisijungs dar sofistikuotesni sprendimai – robotai ir dirbtinis intelektas.

Specialistams šis virsmas, anot VU mokslininkės, bus labai svarbus. Toli gražu ne visi noriai priima technologijas, bet tai padaryti teks, nes be jų bus sunku žengti į naują slaugos evoliucijos etapą – ilgaamžės visuomenės kūrimą.

„Slaugytojams čia teks svarbiausias vaidmuo. Jie jau dirba ne tik su ligoniais, bet ir su sveikais žmonėmis, o tai ypač svarbu sveiko senėjimo kontekste. Noriu pabrėžti, kad sveikas senėjimas – ne senatvės pratęsimas, o jaunystės pailginimas. Slaugytojai čia turi kompetencijų ir gali padėti savo konsultacijomis, nusiųsti į tinkamas institucijas – pas gydytojus, gyvensenos specialistus ir kt.“, – teigia ji.

Prisideda prie sveikatos raštingumo

Anot profesorės, slaugytojas tampa savotišku sveikatinimo komandos koordinatoriumi. Jis siunčia žmones į Visuomenės sveikatos centrą ar pas gyvensenos specialistą. Be to, jis gali suburti pacientus į tam tikras grupes ir suteikti joms specifinių žinių, pvz., kaip gyventi sergant cukriniu diabetu, išsėtine skleroze ir pan. Tokios paskaitos ne tik vertingos patiems pacientams, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos raštingumo.

Jo mums, deja, dar trūksta. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių gyvenimo trukmė nusileidžia islandų ar japonų. Įpročių gyventi sveikiau diegimas visuomenėje ir tendencijų pakeitimas – ilgas procesas, tačiau gera naujiena, kad jis jau įsibėgėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiais metais startavo mokyklinė gyvenimo įgūdžių programa, prie kurios kūrimo prisidėjo ir pati prof. dr. N. Istomina.

„JAV atlikti longitudiniai tyrimai patvirtina, kad tie žmonės, kurie vaikystėje dalyvauja tokiose programose, palyginti su kontroline grupe, žymiai geriau rūpinasi savo sveikata, – teigia ji. – Lietuvoje mūsų sveikatos ugdymas istoriškai buvo labai fragmentinis, todėl visuomenėje turime labai didžiulių sveikatos žinių skirtumų. Prievartinis mechanizmas irgi neveikia, nes 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Norisi tikėti, kad vis daugiau žmonių įsitrauks į sveikatinimo procesą.“

Ataskaitoje, pavadintoje „Teisė į sveikatą“, nustatyta daugybė atvejų 2019–2021 metais, kai dėl saugumo apribojimų dviejose atskirose teritorijose gyvenantys palestiniečiai vėlavo arba apskritai negalėjo gauti medicininės pagalbos.

PSO paragino Izraelį „nutraukti savavališką delsimą ir atsisakymą išduoti leidimus palestiniečių pacientams“ visame okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože.

PSO teigė, kad Izraelis patenkina tik 65 proc. Gazos Ruožo pacientų prašymų išvykti iš pakrantės anklavo, o greitosios pagalbos automobiliai Erezo sienos perėjimo punkte, kuris jungia Gazos Ruožą su Izraeliu, laukia vidutiniškai 68 minutes.

Izraelio gynybos ministerijos padalinys COGAT, atsakingas už civilinius reikalus okupuotose teritorijose, iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti ataskaitą.

Izraelis okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 metų Šešių dienų karo. Gazos Ruožui Izraelis taiko blokadą, griežtai kontroliuodamas žmonių ir prekių judėjimą.

Izraelis taiko griežtą leidimų išdavimo tvarką palestiniečiams, norintiems išvykti iš teritorijų sveikatos priežiūros tikslais.

PSO išreiškė susirūpinimą po to, kai aptariamu laikotarpiu Izraelio saugumo pajėgos apklausė 385 iš Gazos Ruožo išvykstančius pacientus ir jų palydovus.

Ataskaitoje teigiama, kad greitosios pagalbos automobiliai dažnai negali kirsti patikros punktų, todėl pacientų perkėlimas iš palestiniečių greitosios pagalbos automobilių į Izraelio greitosios pagalbos automobilius gali užtrukti.

Ataskaitoje Izraelis taip pat raginamas „sudaryti palankesnes sąlygas visiems būtiniausiems vaistams ir medicinos reikmenims“ patekti į skurdų Gazos Ruožą.

Izraelis draudžia į Gazos Ruožą gabenti prekes, kurios, jo manymu, gali būti naudojamos kariniais tikslais.

Nemažai medicinos reikmenų, pavyzdžiui, rentgeno aparatų ir kompiuterinių tomografų atsarginės dalys, patenka į šią dvejopos paskirties kategoriją, todėl jų trūksta Gazos ligoninėse.

Vakarų Krante gyvena apie 2,9 mln. palestiniečių, o Gazoje – apie 2,3 mln.

Memorandume, kurį vizito Vilniuje metu pasirašė Kipro sveikatos apsaugos ministras Michalis Hadžipantela (Michalis Hadjipantela) bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, numatoma ieškoti sprendimų sveikatos sistemos valdymo, skaitmeninės sveikatos, pirminės ir visuomenės sveikatos priežiūros, medicinos specialistų kvalifikacijos kėlimo, sveikatos sistemos pasirengimo ekstremalioms situacijoms, kitose abipusiai sutartose bendradarbiavimo srityse.

„Ypač svarbu, kad mokslo, inovacijų ir žmogiškųjų išteklių valdymo patirtimi būtų dalinamasi. Esame pasirengę visokeriopai tai tęsti bei šiuo memorandumu su Kipru sukurti tvirtą pagrindą keistis patirtimi ir žiniomis sveikatos priežiūros srityje“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Dulkys.

Dvišaliu susitarimu numatomas sveikatos, farmacijos, visuomenės sveikatos srities darbuotojų (dėstytojų, mokslo darbuotojų, vadovaujančio personalo sveikatos srityje) mokymas, kvalifikacijos kėlimas.

Pasak ministerijos, priimant stažuotojus iš Kipro ar ten vykstant Lietuvos personalui, būtų sudaromos galimybės susipažinti su pažangiais gydymo metodais.

Susitikimo ministerijoje metu ministrai taip pat numatė plėtoti dvišalį bendradarbiavimą.

Ministro vizito vasario 22-23 dienomis metu M. Hadžipantela taip pat lankysis Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.

Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapo metu iš viso pasirašytos 1 149 mokymo sutartys (pernai – 1 007) su 18 profesinio mokymo įstaigų.

„Šių metų žiemos priėmimas į profesines mokyklas pritraukė daugiau norinčiųjų įgyti profesiją nei pernai – džiaugiamės, kad profesinio mokymo populiarumas auga ir žiemos priėmimo etapas pasiteisina“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Ji pažymi, kad daugiausia susidomėjimo sulaukė tos profesijos, kurios šiandien darbo rinkoje ir yra paklausiausios, t. y. sveikatos priežiūros, inžinerijos srities specialistai, krovinių transporto priemonių vairuotojai.

Daugiausia mokinių mokysis pagal sveikatos priežiūros (244), inžinerijos ir inžinerinių profesijų (227), socialinės gerovės (146) sričių mokymo programas. Populiariausios mokymo programos – motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (86), slaugytojo padėjėjo (76) ir elektriko (68) modulinės tęstinio profesinio mokymo programos.

Gausiausio naujų mokinių būrio sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (189), Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras (150) ir Alytaus profesinio rengimo centras (129). Beveik visi sutartis sudarę asmenys – 1 144 mokiniai – mokysis valstybės finansuojamose vietose.

Daugiausia norinčiųjų įgyti profesiją profesinio mokymo įstaigos sulaukia vasaros priėmimo etapuose. Pagrindinio priėmimo vasaros etapas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 1 dieną, stojantieji prašymus galės užregistruoti iki rugpjūčio 7 dienos.

Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti 20,6 tūkst. mokinių.

Iššūkių netrūko

„Labai svarbu buvo pasirengti priimti iš Ukrainos pabėgusius žmones ir jiems suteikti reikalingą medicinos pagalbą. Džiugu, kad, nepaisant iššūkių ir nenumatytų aplinkybių, mūsų įstaigos gebėjo tinkamai reaguoti į pasikeitusias sąlygas ir užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą pacientams“, – sakė Kauno rajono savivaldybės gydytojas Dainius Kryžanauskas.

Kauno rajono savivaldybės gydytojas pasidžiaugė: pakaunės sveikatos priežiūros įstaigos ir jų vadovai pasiekė tokį lygį, kad gali ne tik kokybiškai pasirūpinti savo gyventojų sveikata, bet ir prisidėti prie problemų sprendimo, dalytis resursais su kitais. Vienas ryškiausių gerųjų pavyzdžių – pernai Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) paaukojo du sukomplektuotus ir visapusiškai paruoštus darbui greitosios pagalbos automobilius. Dabar šie automobiliai prisideda prie nuo karo Ukrainoje kenčiančių žmonių gyvybių gelbėjimo.

Dainius Kryžanauskas. / Organizatorių nuotr. 

Šiemet Kauno rajonas planuoja dalyvauti bandomajame pacientų pavėžėjimo projekte.

„Kauno rajono asmens sveikatos įstaigos taip pat subūrė mobilią komandą, kuri teikė sveikatos priežiūros paslaugas Kybartų užsieniečių registracijos centro gyventojams ir taip prisidėjo prie migrantų krizės įveikimo. Medicinos darbuotojai ne tik įveikė kalbos ir kultūrinių skirtumų sukeltas kliūtis, bet ir, svarbiausia, dirbo bendram tikslui. Karas Ukrainoje, migrantų krizė ir COVID-19 parodė, kad bendradarbiavimas tarp viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų yra stiprybė, kuri suteikia galimybę pacientais pasirūpinti geriau ir kokybiškiau. Džiaugiamės, nes Kauno rajone šis bendradarbiavimas yra realus“, – pabrėžė D. Kryžanauskas.

Pasak pašnekovo, labai svarbi buvo ir darbų, susijusių su sveikatos priežiūros įstaigų reforma, pradžia. Tai labiausiai palietė Kauno rajono GMPS, kuri, kaip ir kitos šalyje veikiančios greitosios medicinos pagalbos stotys, bus sujungtos į vieną juridinį vienetą ir paslaugas teiks centralizuotai. „Po diskusijų su Sveikatos apsaugos ministerija pavyko išlaikyti visus turimus budėjimo taškus, tai leis ir po reorganizacijos užtikrinti tą pačią paslaugų kokybę Kauno rajono gyventojams“, – teigė savivaldybės gydytojas.

Savivaldybės atstovas pasidžiaugė, kad darbui prikeliami ir iš naujo atidaromi sveikatos punktai. Privačios įstaigos taip pat nuolatos gerina teikiamų paslaugų kokybę: plečia teikiamų paslaugų spektrą, atnaujina įstaigų infrastruktūrą, pritraukia naujų specialistų į Kauno rajoną.

Gausu pokyčių

Pernai spalį Linksmakalnio mokyklos-darželio patalpose atnaujinta Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos Linksmakalnio filialo veikla. Seniūnijos gyventojams teikiamos visos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos keturias dienas per savaitę. „Veiklos atnaujinimo pradžioje sulaukėme didelio vietos gyventojų susidomėjimo ir pasitenkinimo, kad sveikatos priežiūros paslaugas jie gali gauti savo seniūnijos ribose. Ypač veiklos atnaujinimu džiaugėsi Linksmakalnio seniūnijos ir mokyklos-darželio darbuotojai“, – teigė Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Mindaugas Kyguolis.

Dažnis: gydytoja Sandra Jasionienė seniūnijos gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia keturias dienas per savaitę./ Organizatorių nuotr. 

Šiuo metu Garliavos PSPC šešiuose regioniniuose padaliniuose dirba 92 darbuotojai, kurie kokybiškai aptarnauja beveik 10 tūkst. pacientų. „Siekiant tenkinti pacientų pageidavimus, buvo atlieptas poreikis teikti papildomas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl papildomai įdarbinti du šeimos gydytojai, burnos ir žandikaulio chirurgas, atvejo vadybininkas ir odontologas. Tikimės greitai tapti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rezidentūros baze, todėl prie mūsų komandos laukiame prisijungiant naujų šeimos gydytojų rezidentų“, – pokyčius vardijo M. Kyguolis.

Garliavos PSPC ketina atnaujinti skambučių centrą su bendru ir nemokamu telefono numeriu pacientams ir, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, papildomai teikti naujų sveikatos priežiūros paslaugų. Atnaujinamame tinklalapyje planuojama suteikti galimybę naujiems pacientams patiems užsirašyti Garliavos PSPC pas šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.

Planuojamos permainos

Pasak Kauno rajono savivaldybės gydytojo, šiais metais planuojama atnaujinti Zapyškio medicinos punkto šalia seniūnijos administracinio pastato veiklą. Tai leis pacientams dalį paslaugų gauti arčiau namų. Šiuo metu Ežerėlio ambulatorijos Zapyškio filialas yra paruoštas teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau vykdomi centrinio šildymo atnaujinimo darbai Zapyškio seniūnijoje šiek tiek vėlina veiklos atnaujinimo startą. Planuojama, kad jis bus vasario pradžioje. Zapyškio seniūnijos gyventojams teikti sveikatos priežiūros paslaugas suformuota šeimos gydytojo ir slaugytojo komanda.

Mindaugas Kyguolis. / Organizatorių nuotr. 

Netrukus duris turėtų atverti Užliedžių šeimos gydytojo kabinetas, kuriame bus teikiamos visos reikalingiausios šeimos medicinos paslaugos, čia taip pat įrengtas modernus odontologijos kabinetas su rentgeno įranga.

Siekiant tenkinti pacientų pageidavimus, buvo atlieptas poreikis teikti papildomas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Šiemet Kauno rajonas planuoja dalyvauti bandomajame pacientų pavėžėjimo projekte. Pacientams bus suteikiama galimybė gauti nemokamas pavėžėjimo paslaugas vykstant į gydymo įstaigas ir iš jų. Taip bus sumažinama finansinė našta pacientams, pagerintas paslaugų prieinamumas ir tolygumas. Planuojama skirti daugiau dėmesio emocinei ir psichikos sveikatai, remiantis gerąja praktika bus diegiamos savižudybių prevencijos priemonės. Bus skiriamas dėmesys sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, planuojama įrengti pakilimo rampas judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat didesnį dėmesį skirti regėjimo, klausos negalią turinčių žmonių poreikiams“, – permainas vardijo D. Kryžanauskas.

Gyventojai pasižymi aktyvumu

Savivaldybės gydytojas džiaugėsi: Kauno rajono gyventojai pasižymi aktyvumu, bendruomenės aktyviai ir noriai įsijungia į fizinio aktyvumo veiklas ir kitas sveikatingumo priemones. „Pastebimai gerėja Kauno rajono infrastruktūra, parkai, dviračių takai, rekreacinės zonos ir tampa vis didesniu traukos centru sveikatinimo veikloms vykdyti. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras nuolat organizuoja treniruotes, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat sveikatingumo stovyklas, kurios sulaukia didžiulio susidomėjimo, kitas sveikatinimo veiklas“, – vardijo pašnekovas.

„Kauno rajono sveikatos iššūkis“ – vienas įdomiausių ir didelio susidomėjimo sulaukęs projektas. Jo metu 5–12 klasių mokiniai buvo skatinami daugiau judėti, praleisti laiką gryname ore. Moksleiviai galėjo dalyvauti iššūkyje parsisiųsdami specialią programėlę į mobilųjį telefoną, joje stebėti savo ir matyti draugų progresą, konkuruoti tarpusavyje. 100 aktyviausių moksleivių buvo apdovanoti riedučiais ir apsaugais.

Kauno rajono gyventojų sveikata yra viena geriausių šalyje, todėl, siekiant ir ateityje išlaikyti aukštą sveikatos lygį, rengiamasi plėtoti visuomenės sveikatos paslaugas, propaguoti sveiką gyvenseną, dar labiau didinti Kauno rajono gyventojų sveikatos žinių raštingumo lygį, skatinti fizinį aktyvumą, skleisti informaciją apie pagrindinius ligų rizikos veiksnius ir jų mažinimą.

Vieta: Linksmakalnio mokyklos-darželio patalpose atnaujinta Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos Linksmakalnio filialo veikla./ Organizatorių nuotr.

„Žmonių sveikata yra be galo jautri sritis ir pokyčiai čia privalo būti gerai apgalvoti, tinkami ir laiku, todėl labai svarbu, visų pirma, gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Jau minėtas pacientų pavėžėjimas, naujų, modernių medicinos punktų atidarymas prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo“, – neabejojo D. Kryžanauskas.

Ji vertins apibendrins ir įvertins tarnybų parengtus siūlymus. Be to, VRM nusprendė atlikti Medicinos centro veiklos auditą.

Apie tai pranešta po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, statutinių įstaigų vadovų ir VRM Medicinos centro atstovų susitikimo, kuriame pristatyti siūlymai, kaip tobulinti pareigūnų fizinio pasirengimo patikros procesą, pagerinti fizinės ir psichologinės būklės prevenciją, skatinti sveiko gyvenimo būdą.

Dėl pokyčių diskutuota po anksčiau rudenį įvykusių nelaimių, kai per vieną savaitę tarnyboje mirė du Šiaulių policijos pareigūnai. Vienas jų mirė iškart po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje, kitas rastas negyvas Londono viešbutyje, kur buvo išvykęs pargabenti kaltinamojo.

„Norisi siūlymus apibendrinti ir su ekspertų pagalba išsigryninti“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, darbo grupę sudarys profsąjungos, institucijų atstovai, ekspertai.

Reaguodama į pareigūnų mirtis, policija spalį laikinai sustabdė fizinių normatyvų laikymą. Jų laikymas spalį buvo sustabdytas ir bausmių vykdymo sistemoje, kai mirė Alytaus pataisos namų pareigūnas.

Tuo metu ministrė pavedė visoms statutinėms tarnyboms užtikrinti, kad pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų vertinimą prižiūrėtų medikai.

„Buvome išgirsti“

Statutinių įstaigų siūlymai apima pareigūnų sveikos gyvensenos skatinimą, periodinių profilaktinių sveikatos tikrinimų tobulinimą, fizinio pasirengimo saugaus patikrinimo užtikrinimą ir sveikatos būklės reikalavimų pagal skiltis peržiūrą.

Turime tokių atvejų, kai pareigūnas galbūt dėl traumos negali bėgioti, bet jis puikiai plaukia, mina dviratį, tai gal bėgimą galima būti pakeisti kitos fizinės veiklos užduotimi.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius BNS teigė, kad policija yra pateikusi siūlymus „tiek dėl pačių fizinių normatyvų laikymo peržiūrėjimo, tiek dėl atitinkamų grupių įvedimo“.

„Yra atitinkamos pareigūnų grupės: pirma, antra ir trečia pagal atitinkamas funkcijas. Mes siūlytume įvesti ketvirtą, sakykim, kabinetiniams pareigūnams, kur galbūt galėtų būti taikomi mažesni reikalavimai, kurie neatlieka sulaikymų, dirba analitinį, kabinetinį darbą“, – kalbėjo jis.

Generalinio komisaro pavaduotojas taip pat nurodė, kad siūloma suformuoti užduočių krepšelį, iš kurio pareigūnas pasirinktų, kurias nori atlikti, kad sukauptų reikiamą balų skaičių.

„Turime tokių atvejų, kai pareigūnas galbūt dėl traumos negali bėgioti, bet jis puikiai plaukia, mina dviratį, tai gal bėgimą galima būti pakeisti kitos fizinės veiklos užduotimi“, – sakė S. Tamulevičius.

„Tikrai buvome išgirsti“, – pridūrė jis.

Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.

„Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje. Papildomai žymi dalis investicijų numatoma į profesinio mokymo ir pilietinio aktyvumo sritis“, – pranešime sakė Finansų ministerijos Investicijų departamento vadovė Kotryna Tamoševičienė.

Lėšų panaudojimo planus šią savaitę aptarė Lietuvoje viešintys Šveicarijos delegatai ir Finansų ir kitų ministerijų atstovai.

Šveicarija 2007-2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos buvo naudojamos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.

Tą dieną įsigalioja pernai gruodį Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas, įpareigojantis teikiant su sveikatinimo veikla susijusias paslaugas privalomai naudotis Valstybės elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (ESPBI IS), paprastai vadinama e.sveikatos sistema. Gydymo įstaigoms, kurios ir toliau nesinaudos e.sveikatos sistema pacientų sveikatos duomenims tvarkyti, gali būti ribojamos arba stabdomos licencijos.

„Primename, kad, siekdama užtikrinti gyventojams kokybiškas ir šiuolaikiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau nuo 2018 m. kovo 1 d. įpareigojo gydymo įstaigas pacientų sveikatos duomenis tvarkyti e.sveikatos sistemoje. Dauguma jų tai daryti pradėjo laiku, dalis prisijungė palaipsniui, tačiau dalis įstaigų, ypač teikiančių odontologijos paslaugas, iki šiol nesinaudoja e.sveikatos sistema“, – teigiama SAM pranešime spaudai.

Ministerijos teigimu, vienos e.sistemos naudojimas yra reikšmingas faktorius, užtikrinantis kokybiškas, šiuolaikines sveikatos priežiūros paslaugas pacientams: vienoje vietoje saugoma ir elektroniniu būdu pasiekiama svarbiausia paciento sveikatos informacija (diagnozės, vartojami vaistai, atlikti tyrimai, tam tikros pažymos ir pan.) palengvina sveikatos priežiūros specialistų darbą, padeda priimti greitesnius sprendimus dėl gydymo, sudaro galimybę pacientams sekti savo sveikatos būklę.

Norėdamos teikti ir gauti duomenis iš e.sveikatos sistemos ir naudotis Išankstinės pacientų registracijos informacine sistema (IPR IS), gydymo įstaigos turi pasirašyti sutartį su ESPBI IS ir IPR IS pagrindiniu tvarkytoju – Registrų centru. Įstaigoms, kurios dar nesinaudoja e.sveikatos sistema ir IPR IS, turėtų kreiptis į Registrų centrą tel. (8 5) 236 4577 arba e.paštu versloklientai@registrucentras.lt.