Renginio vedėja šmaikštavo, jog išskirtinis pavadinimas nustebino ir pačius šventės organizatorius.

"Net apsidžiaugėme suradę tokį pavadinimą, nes 770 metų švenčiančioje Klaipėdoje mes galime sutikti net 77 skirtingų tautų atstovus, gyvenančius šiame mieste", – tikino šventės rengėjai.

Parodos atidarymo šventėje savo gimtąja kalba kūrinius atliko, skaitė eiles net kelių skirtingų tautų atstovai – totoriai, ukrainiečiai, rusai, latviai ir kiti.

Pirmieji pasirodymą pradėjo ir savo tautą pristatė ukrainiečiai. Jų atstovė – mažytė mergaitė Marija, uždainavusi ukrainietiškai, sugraudino susirinkusiųjų širdis.

Svečiai neslėpė jai šilčiausių emocijų ir negailėjo garsių plojimų, žmonės darėsi vaizdo įrašus, kai kurie netgi dainavo kartu.

Renginyje buvo galimybė ne tik išgirsti kitataučių kalbos, bet ir paragauti jų pagamintų nacionalinių užkandžių.

Buvo pristatomas kiekvienos tautos tradicinis patiekalas, pasakojama jo atsiradimo ir išpopuliarėjimo istorija.

Na, o bibliotekos fojė renginio metu akį traukė margaspalvių tautinių drabužių ekspozicija.

Kaip teigė šventės rengėjai, šis susitikimas buvo tik įžanga į didelį renginių ciklą apie daugiakultūrę Klaipėdą.

Didysis festivalis "Tautinių kultūrų diena" planuojamas gegužės 28-ąją. Jo metu bus galimybė apsilankyti mugėje, dalyvauti koncerte ir plačiau pažinti Klaipėdos tautinių mažumų kultūrą ir paveldą.

Joje galima susipažinti su Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu, pasigrožėti atskirų kostiumo detalių – juostų, delmonų, galvos dangų, pirštinių – ekspozicija, išvysti tik šiam kraštui būdingą mergvakario sietyną ir kitas tradicines puošmenas.

Klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgta Tradicinės tekstilės galerija veiklą tęs ir šį rudenį. Nemokamai joje apsilankyti galima antradieniais–šeštadieniais 11–17 val. Informacija – tel. (8 46) 310 022.

Tautinio kostiumo ekspozicijoje pristatomi dviejų tipų rūbai: ankstyvieji, atkurti pagal XIX a. pradžioje nešiotus drabužius, ir vėlyvieji, atkurti pagal XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Klaipėdos krašto drabužius.

Ankstyvasis kostiumas šviesus, spalvingas, dauguma medžiagų austos rankomis, kai kurios detalės atrodo itin egzotiškai. Vėlyvajam kostiumui būdingos tamsios, gilios spalvos, fabrikiniai audiniai, siauros šimtaraštės juostelės.

Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Tradicinės tekstilės galerijoje šeimininkauja tautinio kostiumo detalių siuvinėtoja Irena Ungaro. Jos tradicinių rankdarbių galima pamatyti ir ekspozicijoje, o kantriausi lankytojai gali stebėti, kaip ji siuvinėja tautinio kostiumo detales ir patys pasimokyti siuvinėjimo meno.

Tradicinės tekstilės galerijos veikla vykdoma įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir globoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Projekto metu socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ garsenybės dalyvaus fotosesijose vilkėdami tradiciniais drabužiais ir dalysis nuotraukomis savo socialinių tinklų paskyrose, praneša organizatoriai.

Jonas Nainys, Dovilė Filmanavičiūtė, Beata Nicholson, Deimantė Kazėnaitė, Karolina Meschino, Indrė Stonkuvienė, Ignas Lelys ir kitos tautiniais drabužiais vilkinčios ryškios asmenybės fotografuosis moderniame biure, restorane, automobilyje, oro balione, sporto aikštyne, oro uoste ir kitose vietose.

Pasak organizatorių, šia kampanija moderniai jaunajai kartai siekiama parodyti ir priminti, kad tautiniai drabužiai yra gražūs, stilingi ir juos galima dėvėti įvairiomis progomis ir įvairioje aplinkoje, siejant praeitį su dabartimi.

Kampanijos nuotraukomis numatoma sukurti kontrastą ir švelnias provokacijas, kai tradicinis kostiumas derinamas su šiuolaikiniais aksesuarais, tatuiruotėmis, auskarais ir kitais atributais.

Projekto organizatoriai tikisi, kad toks naujoviškas požiūris suintriguos jaunus žmones ir paskatins paieškoti progų apsirengti tautinį drabužį – visą kostiumą ar tik atskirą jo dalį – tradiciniais raštais margintus delmonus, riešines, juostas, kojines, lininius marškinius, vilnones skaras ar kitas detales.

EPK trečiadienį vertino iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) gautą medžiagą. VRK anksčiau yra nusprendusi, kad už partijos lyderio įmonių lėšas pasiūtus tautinius kostiumus daliję „valstiečiai“ nepadarė pažeidimo, o paties R. Karbauskio elgesį perdavė vertinti EPK.

„Agrokoncerno“ savininko R. Karbauskio veiksmus Seimo komisija nagrinėjo tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą dėl lėšų skyrimo tautinių kostiumų projektui jis nepažeidė draudimo Seimo nariams dirbti verslo struktūrose.

EPK konstatavo, kad „Seimo nario R. Karbauskio veiksmai, susiję su minėto sprendimo priėmimu, nelaikytino darbu įmonėse arba veikloje, kurioje siekiama pelno“.

Anot komisijos, „R. Karbauskio viešai skelbtas ir priimta sprendimas, kad su juo susijusios įmonės dalį savo lėšų paaukotų labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ projektui nesikerta su Seimo nariui taikomais veiklos apribojimais“.

Sprendimas priimtas penkiems komisijos nariams balsavus „už“ išvadą, po vieną buvo „prieš“ ir susilaikė.

VRK gruodžio pabaigoje konstatavo, kad projektas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ finansuotas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo R. Karbauskio sprendimu, lėšas skyrė su juo susijusios įmonės.

Fondo „Švieskime vaikus“ direktorė Vaida Mandrijauskaitė yra nurodžiusi, kad tautinių kostiumų akcijai dvi R. Karbauskiui priklausančios įmonės „Agrokoncernas“ ir „Agrokoncerno grūdai“ skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų. R. Karbauskis yra vienas iš minimo fondo steigėjų.

VRK pernai atliko tyrimą dėl galimos neteisėtos paramos LVŽS paaiškėjus, kad fondo „Švieskime vaikus“ už R. Karbauskio įmonių lėšas pasiūtus vaikiškus tautinius kostiumus dalija „valstiečiai“ Seimo nariai ir jų padėjėjai. Iš viso praėjusių metų pradžioje šalies savivaldybėse išdalinta 18 tūkst. vaikiškų tautinių kostiumų.

Balsavimo metu pasiskirstė vienodas VRK narių tiek „prieš“, tiek „už“ išvados pritarimą. VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės žodis buvo lemiamas, todėl išvadoms vis dėlto buvo pritarta.

Nors VRK darbo grupės išvadoje konstatuojama, kad projektas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ buvo finansuojamas LVŽS vadovo Ramūno Karbauskio sprendimu, lėšas skyrė su juo susijusios įmonės, taip pat 79 proc. drabužius dalijusių asmenų buvo susiję su LVŽS, vis dėlto darbo grupė nenustatė, kad dalinant kostiumus vaikams būtų agituojama balsuoti ateinančiuose rinkimuose.

Fondo „Švieskime vaikus“ direktorė Vaida Mandrijauskaitė VRK posėdyje sakė, kad visi fondo atstovai, savanoriai renginiuose save pristato fondo atstovais, o ne konkrečiais Seimo nariais, todėl savanoriaudami Seimo nariai tikrai nedarė sau politinės reklamos.

LVŽS atstovas Liutauras Ulevičius VRK posėdyje taip pat teigė, kad neigiama, priešiška, išankstinė nuomonė žiniasklaidos priemonėse bei kai kurių politikų nuomonės atbaidė dalį fondo privačių rėmėjų.

„R. Karbauskio iniciatyva (tautinio kostiumo. - ELTA) galėjo tapti nacionaline vienijančia idėja, tačiau tam aktyviai pasipriešino tiek politikai, tiek žiniasklaidos priemonės. Deja, turime konstatuoti, kad išankstinę neigiamą nuomonę formavo vienas iš naujienų portalų lyderių ,,15 min.lt“, kur aš tiesiog pacituosiu kelias antraštes, kad jūs suprastumėte (...) 2016 m. gruodžio mėn. ,,Lengva pagaminti tautinius šortus, bet kokia prasmė“, ,,Gal geriau pasiūkime vaikams žieminius batus“, ,,LVŽS iniciatyvos: ar nuo to pradėjo?“, ,,Vergo žymė tautinio rūbo klostėse“ ir t. t., ir panašiai. Tos publikacijos tęsiasi iki šiol, kryptingumas arba neigiama išankstinė nuostata akivaizdi, tai šioje vietoje pasikartosiu - tiek dalies politinių oponentų, tiek dalies žiniasklaidos kryptingas nusiteikimas prieš tokią nacionalinę idėją, deja, bet buvo faktas“, - teigė L. Ulevičius.

VRK narys Vilius Semeška kvietė vis dėlto tautinių kostiumų dalybas vaikams laikyti LVŽS politine reklama. Pasak jo, pažymėtina, kad tiek LVŽS partijos narys Robertas Šaknickas, tiek Dainius Gaižauskas savo feisbuko paskyroje viešino nuotraukas, kaip dalino tautinius drabužius vaikams, ir šią iniciatyvą įvardino kaip būtent LVŽS iniciatyvą.

„Labai tikslingai buvo informuojama apie šitą projektą (...) buvo plačiai nušviesta regioninėje žiniasklaidoje - LVŽS tikslinei auditorijai, kurie būtent renka šitą partiją. Išvadose pažymėta, kad informaciją spaudai ,,Mūsų savaitė“, „Sūduvis“ (laikraščiai. - ELTA) siuntė D. Gaižausko padėjėjai (...). Nors projektas yra fondo, bet akivaizdžiai propaguojama partija ir partijos nariai“, - sakė V. Semeška.

R. Karbauskio elgesį VRK darbo grupė išvadose siūlo palikti vertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ir spręsti, ar jo veikla yra suderinama su Seimo nario pareigomis.

VRK siūlo akcijoje darbo metu dalyvavusius valstybės tarnautojus vertinti jų darbovietėms. Taip pat siūloma Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoti tyrimo metu surinktą informaciją bei turimus dokumentus įvertinti, ar nebuvo pažeistos atitinkamų įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo, paramos lėšų gavimo ir panaudojimo, atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjas su paramos davėju sudarė komercinę sutartį, pagal kurią buvo atsiskaitoma, galimai panaudojant iš to paties paramos davėjo gautas lėšas.

Pats R. Karbauskis taip pat tame projekte nemato jokios politinės reklamos.

„Tai buvo privatus projektas, skirtas Lietuvos šimtmečiui, aš nežinau, ar dar tokių didelių projektų buvo. Ir išvadoje apie jokias reklamas ir pažeidimus nešnekama. Kiek žinau, išvadoje šnekama apie Mokesčių inspekcijos tyrimą, kuris jau yra atliktas“, - antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ buvo įkurtas 2013 metais R. Karbauskio kartu su dainininku Andriumi Mamontovu. Vėliau buvo sutarta, kad kostiumus projektui „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ kurs dizaineris Juozas Statkevičius.

VRK kovą pradėjo tyrimą dėl galimos neteisėtos paramos LVŽS, paaiškėjus, kad fondo „Švieskime vaikus“ už R. Karbauskio įmonių lėšas pasiūtus vaikiškus tautinius kostiumus vaikams dalija „valstiečių“ frakcijos nariai.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį svarstant išvadą dėl tautinių kostiumų dalybų V. Mandrijauskaitė teigė, kad fondo savanoriams buvo parengta atmintinė, jog atvykę su dovanomis jie neįsiveltų į diskusijas dėl politikos.

„Visi fondo savanoriai gavo atmintines, kur aiškiai pasakyta, kad kiekvienas fondo savanoris prisistato tik fondo savanoriu, vykdant projektą draudžiama įsivelti į diskusijas apie politiką. Atvykę į šventes jie prisistatė fondo ambasadoriais arba dėdėmis ir tetomis“, – sakė fondo vadovė.

Atvykę į šventes jie prisistatė fondo ambasadoriais arba dėdėmis ir tetomis.

„Savanoriai prisistatė savanoriais, tačiau žiniasklaidos priemonės parašė kitaip, ir tai buvo žiniasklaidos priemonių iniciatyva, jie patys įvardijo tuos žmones pristatydami pareigomis“, – aiškino „Švieskime vaikus“ vadovė.

Prieš posėdį VRK nariai gavo „Agrokoncerno“ laišką, kuriame VRK kaltinama politikavimu, o darbo grupės siūlymas kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Valstybinę mokesčių inspekciją įvertintas kaip sąmoninga ir tikslinga valstybinės institucijos veikla, nukreipta prieš privačias įmones.

VRK darbo grupės išvadoje siūloma pripažinti, kad „valstiečiai“ nepadarė pažeidimo dalindami fondo „Švieskime vaikus“ už partijos lyderio Ramūno Karbauskio įmonių lėšas pasiūtus vaikiškus tautinius kostiumus, nors politinės reklamos požymių ir matyti.

VRK surinkta medžiaga būtų perduodama Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jos turėtų įvertinti, ar nepažeistos įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo, lėšų gavimo ir panaudojimo.

Darbo grupės išvadoje konstatuojama, kad projektas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“  finansuotas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo R. Karbauskio sprendimu, lėšas skyrė su juo susijusios įmonės.

Išvadoje teigiama, kad nevyriausybinių organizacijų projektai, kuriuos įgyvendinant dalyvauja beveik išimtinai vienos politinės partijos nariai ir susiję asmenys, „turi kai kurių politinės reklamos požymių ir sukuria visuomenei pagrįstas prielaidas tokius projektus vertinti kaip politinę reklamą, kurios skleidimu propaguojama politinė partija“.

Komisijos darbo grupė nustatė, kad iš tautinių kostiumų projekte dalyvavusių asmenų 79 proc. buvo susiję su „valstiečiais“.

Tačiau pažeidimo VRK darbo grupė nemato, nes nenustatyta atvejų, kad įgyvendinant projektą – teikiant tautinius kostiumus ugdymo įstaigoms – būtų tiesiogiai propaguojama LVŽS arba su ja susiję asmenys, agituojama balsuoti ateinančiuose rinkimuose.

Kartu darbo grupė pažymi, kad kostiumai dalinti ne politinės kampanijos laikotarpiu.

Darbo grupė ateityje rekomenduoja labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“ vengti situacijų, kai projektams įgyvendinti pasitelkiama „kritinė masė savanorių, kurie atstovauja vienai politinei jėgai“.

Taip pat medžiaga perduodama Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai įvertinti, ar nebuvo pažeistos paramos skyrimo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad „paramos gavėjas su paramos davėju sudarė komercinę sutartį, pagal kurią buvo atsiskaitoma, galimai panaudojant iš to paties paramos davėjo gautas lėšas“.

VRK narys konservatorius Vilius Semeška pateikė atskirąją nuomonę, jog tautinių kostiumų projektas turi politinės reklamos požymių ir sukuria visuomenei pagrįstas prielaidas tokius projektus vertinti kaip politinę reklamą, kurios skleidimu propaguojama politinė partija, jos nariai, taip pat jų idėjos ar programa.

V. Semeška pažymi, kad pagrindinis fondo „Švieskime vaikus“ tautinių kostiumų vaikams projekto idėjos autorius ir iniciatorius yra „valstiečių“ pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas R. Karbauskis, projektas finansuotas jo sprendimu ir jo įmonių lėšomis.

Vyriausioji rinkimų komisija kovo viduryje pradėjo tyrimą dėl galimos neteisėtos paramos LVŽS paaiškėjus, kad fondo „Švieskime vaikus“ už R. Karbauskio įmonių lėšas pasiūtus vaikiškus tautinius kostiumus dalija „valstiečiai“ Seimo nariai ir jų padėjėjai. Iš viso šių metų pradžioje šalies savivaldybėse išdalinta 18 tūkst. vaikiškų tautinių kostiumų.

Fondo, kurio steigėjai yra dainininkas Andrius Mamontovas ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, „Švieskime vaikus“ direktorė V. Mandrijauskaitė yra nurodžiusi, kad tautinių kostiumų akcijai dvi R. Karbauskiui priklausančios įmonės „Agrokoncernas“ ir „Agrokoncerno grūdai“ skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų.

VRK surinkta medžiaga būtų perduodama Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jos turėtų įvertinti, ar nebuvo pažeistos įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo, lėšų gavimo ir panaudojimo.

Išvada antradienį pristatyta VRK posėdyje, o apsispręsti dėl jos ketinama penktadienį.

„VRK padarė pertrauką ir nusprendė grįžti prie šio klausimo penktadienį, kadangi išvada didelės apimties, 190 puslapių, nariams reikia susipažinti“, – po posėdžio žurnalistams sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Darbo grupės išvadoje konstatuojama, kad projektas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ buvo finansuojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo R. Karbauskio sprendimu, lėšas skyrė su juo susijusios įmonės.

Išvadoje teigiama, kad nevyriausybinių organizacijų projektai, kurių įgyvendinime dalyvauja beveik išimtinai vienos politinės partijos nariai ir susiję asmenys, „turi kai kurių politinės reklamos požymių ir sukuria visuomenei pagrįstas prielaidas tokius projektus vertinti kaip politinę reklamą, kurios skleidimu propaguojama politinė partija“.

Komisijos darbo grupė nustatė, kad iš tautinių kostiumų projekte dalyvavusių asmenų 79 procentai buvo susiję su „valstiečiais“.

Tačiau pažeidimo VRK darbo grupė nemato, nes nenustatyta atvejų, kad įgyvendinant projektą – teikiant tautinius kostiumus ugdymo įstaigoms – būtų tiesiogiai propaguojama LVŽS arba su ja susiję asmenys, agituojama balsuoti ateinančiuose rinkimuose.

Kartu darbo grupė pažymi, kad kostiumai dalinti ne politinės kampanijos laikotarpiu.

„Aišku, nebuvo (reklama – BNS). Tai buvo privatus projektas, skirtas šimtmečiui. Nežinau, ar tokių didelių privačių projektų buvo. Išvadoje apie jokias reklamas ir pažeidimus nešnekama. Kiek žinau, išvadoje šnekama apie Mokesčių inspekcijos tyrimą, jis jau yra atliktas. Jie tiesiog nežinojo, kad tas Mokesčių inspekcijos tyrimas yra atliktas, ir atitinkamai taškas bus padėtas šiandien“, – darbo grupės išvadą antradienį žurnalistams Seime komentavo R. Karbauskis.

Darbo grupė ateityje rekomenduoja labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“ vengti situacijų, kai projektų įgyvendinimui pasitelkiama „kritinė masė savanorių, kurie atstovauja vienai politinei jėgai“.

Taip pat medžiaga perduodama Generalinei prokuratūrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai įvertinti, ar nebuvo pažeistos paramos skyrimo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad „paramos gavėjas su paramos davėju sudarė komercinę sutartį, pagal kurią buvo atsiskaitoma, galimai panaudojant iš to paties paramos davėjo gautas lėšas“.

„Darbo grupės vienas iš siūlymų yra kreiptis Valstybinę mokesčių inspekciją ir Generalinę prokuratūrą  su prašymu patikrinti, ar ta parama teikta teisėtai, iš kokių šaltinių. Išvadoje nėra pateikta plačiau, kas su ta parama negerai, svarstysime komisijos posėdyje, ar su tokiu kreipimusi galime kreiptis į VMI, ar visgi reikėtų konkrečiau nurodyti, kur mes matome probleminius aspektus“, – sakė L. Matjošaitytė.

VRK darbo grupės narys Maksimas Reznikovas žurnalistams sakė, jog esminis klausimas, kurį turėjo atsakyti tyrėjai – ar tautinių kostiumų projektas yra politinė reklama, ar nėra.

Anot jo, pagrindas pripažinti akciją politine reklama būtų, jei tautiniai kostiumai vaikų darželiams būtų įteikti kaip LVŽS ar jos lyderio R. Karbauskio dovana, agituojama balsuoti už „valstiečius“ per rinkimus, tačiau tokių faktų nenustatyta.

Pasak VRK nario M. Reznikovo, vertinant gausų „valstiečių“ dalyvavimą akcijoje lemiamas veiksnys to nepripažinti politine reklama buvo tai, kad nerasta požymių, jog jų veiksmai buvo koordinuojami partijos mastu.

„Projekte dalyvavo daug vienos partijos narių, mūsų skaičiavimais, 79 procentai buvo vienaip ar kitaip susiję su viena partija. Tai buvo vienas iškilusių klausimų, kaip vertinti šitą faktą, darbo grupė nerado faktų, įrodymų, kad būtų koordinuojama partijos mastu, todėl mūsų galutiniame siūlyme nėra siūloma vertinti konkretaus fakto kaip politinės reklamos“, – kalbėjo M. Reznikovas.

Vyriausioji rinkimų komisija kovo viduryje pradėjo tyrimą dėl galimos neteisėtos paramos LVŽS paaiškėjus, kad fondo „Švieskime vaikus“ už R. Karbauskio įmonių lėšas pasiūtus vaikiškus tautinius kostiumus vaikams dalija „valstiečiai“ Seimo nariai ir jų padėjėjai. Iš viso šių metų pradžioje šalies savivaldybėse buvo išdalinta 18 tūkst. vaikiškų tautinių kostiumų.

Fondo, kurio steigėjai yra dainininkas Andrius Mamontovas ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis,  „Švieskime vaikus“ fondo direktorė Vaida Mandrijauskaitė yra nurodžiusi, kad tautinių kostiumų akcijai dvi R. Karbauskiui priklausančios įmonės „Agrokoncernas“ ir „Agrokoncerno grūdai“ skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Kontroversiška iniciatyva

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R.Karbauskis šių metų pradžioje, prieš pat valstybės atkūrimo šimtmetį, mokyklos dar nelankantiems vaikams, kaip žadėjo, padovanojo po tautinį kostiumą.

Šie rūbai buitinėje kalboje taip ir vadinami – R.Karbauskio kostiumais.

Parlamentarui kiti Seimo nariai tuomet priekaištavo, kad tai gudri politinė savireklama, be to, esą kostiumai bus siuvami už valstybės lėšas.

Tada pats R.Karbauskis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaravo, kad kiekvieną mėnesį gaunamą parlamentaro algą jis perveda fondui "Švieskime vaikus", kuris ir rūpinosi tautinių kostiumų projektu.

Fondo "Švieskime vaikus" direktorė Vaida Mandrijauskaitė teigė, kad kostiumai buvo pasiūti už fondo rėmėjų lėšas, nes R.Karbauskio net Seimo nario algos tokiems užmojams akivaizdžiai neužteko.

Iš viso fondas pagamino ir padovanojo 18 tūkst. kostiumų, vieno jų savikaina – 29,4 euro, tai reiškia, kad iš viso kostiumų gamyba fondui kainavo 522,7 tūkst. eurų.

Dovanos niekas neatsisakė

Šiemet prieš Vasario 16-osios šventę 887 valstybinius vaikų darželius pasiekė po 20 kostiumų vaikams – po 10 skirtų mergaitėms ir berniukams.

Klaipėdoje yra 43 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lanko apie 9 tūkst. vaikų.

Seimo nario Dainiaus Kepenio padėjėjas-sekretorius Konstantinas Lotiukas teigė, kad Klaipėdai buvo gauta apie tūkstantis tautinių kostiumų, kurie buvo pagaminti pagal Mažosios Lietuvos motyvus.

Jie esą buvo išdalyti visoms valstybinėms ikimokyklinėms uostamiesčio įstaigoms.

"Kiekvienai įstaigai atiteko tautinių kostiumų komplektėliai, kuriuos sudarydavo nuo dešimties iki dvidešimties kostiumų", – teigė K.Lotiukas.

Fondo "Švieskime vaikus" direktorė V.Mandrijauskaitė patvirtino, kad nė viena įstaiga kostiumų neatsisakė, o buvo tokių, kurios prašė jų daugiau.

"Gavome, turime, šimtmečio proga vykusiuose renginiuose vaikai jau buvo pasipuošę tais kostiumais. Turime stilizuotų savų kostiumų, bet to, žinoma, nepakanka. Dabar padovanojo 20 porų, jų pakanka faktiškai vienai vaikų grupei, nors mūsų darželį lanko pusketvirto šimto vaikų", – kalbėjo vaikų darželio "Puriena" vadovė Virginija Letukienė.

Bus gerai ir žemaitiški

Kostiumus kūrė garsus lietuvių dizaineris Juozas Statkevičius, etiketės su jo pavarde prisiūtos prie kiekvieno drabužio.

Dizaineris šiuos rūbus esą kūrė atsižvelgdamas į kiekvieno Lietuvos etninio regiono unikalumą, spalvas, audinių ir juostų raštus.

Aukštaitijos darželiams pagaminti 6 592, Dzūkijos – 5 132, Suvalkijos – 1 172, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – 5 104 kostiumai.

Vis dėlto net šis kostiumų atvejis parodė, kad Vilniuje tarp Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos skirtumo ten niekas nemato.

Sostinės veikėjams dounininkų Žemaitija, Palanga ir Klaipėdos kraštas yra tas pats.

Mes labiau norėjome Klaipėdos krašto kostiumų, o gavome žemaitiškus. Ačiū ir už žemaitiškus.

Galbūt todėl kai kurie uostamiesčio darželiai gavo ne Klaipėdos krašto, o žemaitiškus kostiumus.

"Mes labiau norėjome Klaipėdos krašto kostiumų, o gavome žemaitiškus. Ačiū ir už žemaitiškus. Gal čia dalijant įvyko koks nesusipratimas? Bet šiaip viskas gerai. Mums vis tiek reikės patiems dar papildyti savo tautinių rūbelių garderobą ir siūtis naujus rūbus, nes mūsų vaikai dabar gerokai augalotesni, nei to paties amžiaus mažyliai buvo prieš 10 metų. Tie kostiumai, kuriuos turėjome trimečiams, dabar vos tinka ketverių metų vaikams", – teigė V.Letukienė.

Pirmas įspūdis – neigiamas?

Fondo "Švieskime vaikus" tinklalapyje rašoma, kad kostiumai siūti Lietuvoje, naudojant kokybiškus Olandijoje pagamintus ir vaikams pritaikytus audinius.

Rašoma, kad kostiumas yra patogus, lengvai dėvimas ir prižiūrimas.

"Kokybės gal norėtume geresnės, bet ir taip labai džiaugiamės tuo, ką gavome. Nors pirmas mano įspūdis, pamačius tuos rūbus, buvo gana neigiamas, bet, kai vaikai juos apsirengė ir dalyvavo renginyje, vizualiai vaizdas buvo geras. Negaliu sakyti, kad kostiumai prasti. Dėvėsime juos ir ateityje, tikrai nenoriu teigti, kad esame nusivylę, pritaikysime tuos rūbus", – dėstė viešumo nepanorusi vienos įstaigos vadovė.

Pasiteiravus, ar tie kostiumai turi kokią nors vertę, ar tai tik buvo vieno politiko reklaminis triukas, darželio vadovybė neatmetė, kad būta ir politinės reklamos elementų, tačiau pripažino, jog gerai, kad nors kažkas yra daroma.

"Pradžioje galvojome, kad tie kostiumai bus solidūs. Bet ką darysi, kad jie ne tokie, kaip mes įsivaizdavome. Bet negaliu labai supeikti. Tautinių rūbelių mums labai reikia, ta R.Karbauskio dovana papildė mūsų drabužines, ir tai yra gerai. Manau, kad jie tarnaus ne vienerius metus, nes vaikai juos dėvės tik per šventes. Vieną kartą užsivilkus, niekas nepuls skalbti. Manau, kad jie nesuirs taip greitai, sintetiniai dalykai taip greitai nesidėvi", – pripažino kito darželio direktorė.

Siūlo išmokti pasidžiaugti

Ne kiekvienas uostamiesčio darželis pajėgus įsigyti tautinius kostiumus, tad neslepiama, kad R.Karbauskio dovana jiems pravertė.

"Labai džiaugiamės, esame labai dėkingi, jei kiekvienas Seimo narys padarytų po tokį gražų darbą, gyventume daug gražiau ir geriau. Rūbai mums labai pravertė, mes patys tikrai nebūtume pajėgūs tokių įsigyti. Šiandien tikrai nerastume lėšų pasisiūti tokius kostiumus. Todėl manau, kad mums reikia išmokti Lietuvoje kuo nors pasidžiaugti ir padėkoti", – teigė darželio "Rūta" direktorė Inga Petravičienė.

Darželį "Rūta" lanko daugiau nei 200 vaikų, kostiumų gavo 20. Jų pakaks tik kas dešimtam vaikui.

Tačiau, anot direktorės, šventės švenčiamos grupėse ir rūbus kaip nors pasidalys, juolab jie tinkami tik vyresniems vaikams.

Darželio "Vėrinėlis" direktorė Laura Šeskė teigė, kad šiais rūbais vaikai jau spėjo pasipuošti ir dalyvavo bendroje kelių ugdymo įstaigų šventėje Žvejų rūmuose.

"Gražiai atrodė tie vaikai su R.Karbauskio kostiumais. Mano požiūriu, jie patogūs dėvėti, nes tos detalės yra stilizuotos, kai kurios detalės prisiūtos prie marškinėlių. Tuos kostiumus apsirengti ikimokyklinio amžiaus vaikui nesudėtinga. Kiek jie tarnaus? Manyčiau, mažiausiai 10 metų, nes per laiką audiniai vis tiek gelsta ir dūlėja", – teigė L.Šeskė.

Toks kreipimasis rengiamas žiniasklaidoje paviešinus informaciją apie tai, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo nariai, naudodamiesi fondu „Švieskime vaikus“, kuriam 500 tūkst. eurų skyrė įmonės „Agrokoncernas“ ir „Agrokoncerno grūdai“, savo rinkimų apygardose dalina tautinius kostiumus vaikams.

Nuotraukomis iš darželių pastarąjį mėnesį socialiniuose tinkluose puikavosi Seimo nariai Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus. Apie kitų „valstiečių“ įteikiamus tautinius kostiumus darželiams pranešė vietos spauda. Tarp tokių – Levutė Staniuvienė, Laimutė Matkevičienė ir Viktoras Rinkevičius, rašo portalas 15min.lt.

„Matome faktus apie tai, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo nariai savo apygardose partijos vardu dalina tautinius kostiumus darželinukams. Surinkti duomenys apie pasikartojančius ir sistemiškus veiksmus, kai šalia kostiumų dalinimo Seimo nariai agituoja žmones, pasakoja apie savo darbus, o visą šią akciją puse milijono eurų finansuoja „Agrokoncernas“ ir jo įmonės per fondą „Švieskime vaikus“, - šokiruoja įžūlumu, - teigia G. Landsbergis. - Akivaizdu, kad tai yra neteisėtas partijos finansavimas ir tam turi būti užkirstas kelias. To ignoruoti tikrai negalima ir tai yra dar vienas faktas, kaip stambus verslo koncernas, suaugęs su politine partija, stengiasi nupirkti mūsų šalies demokratiją. Reaguodami į šią situaciją mes ruošiame kreipimąsi į VRK ir tikėsimės greitos bei sąžiningos reakcijos. Tai bus dar vienas išbandymas šiai institucijai“.

Konservatorių teigimu, kreipimasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu pradėti tyrimą dėl neteisėto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos finansavimo bus parengtas bei išsiųstas artimiausiu metu.

Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinio kostiumo tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU) pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo prof. Vytautas Milašius ir prof. Jurgis Katunskis. Nuo 2007 m. šią mokslinių tyrimų sritį perėmė Gamybos inžinerijos katedros doc. Eglė Kumpikaitė, kuriai talkina doktorantė Ginta Laureckienė, vedanti praktinius užsiėmimus Mados inžinerijos studijų programos studentams. Mokslininkės trumpai apžvelgia savo tyrimų rezultatus ir pristato ryškiausius skirtingų etnografinių regionų tautinių kostiumų bruožus.

Kasdieninių ir išeiginių drabužių ypatumai

Lietuvoje išskiriami vyrų ir moterų, kasdieniniai ir išeiginiai, žieminiai ir vasariniai drabužiai. Išeiginiai drabužiai paprastai būdavo naujesni, siuvami iš gražesnės, kokybiškesnės medžiagos, labiau puošiami. Kai kurios drabužių dalys ir papuošalai buvo skirti tik išeiginiams drabužiams. Jiems dažniausiai naudotas milas, čerkesas bei pirktiniai audiniai, o kasdieniniai drabužiai buvo siuvami daugiausiai iš lininių, pakulinių ar pašukinių namų darbo audinių. Dirbdamos muziejų fonduose, mokslininkės pastebėjo, kad daugiau informacijos ir pavyzdžių išlikę apie XIX a. – XX a. pr. išeiginius lietuvių moterų drabužius. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi tam tikrų tautinio kostiumo savitumų.

Aukštaičių drabužių spalvos – šviesios ir kuklios

Anot G. Laureckienės, aukštaičių moterų drabužių spalvos ir raštai kuklūs, vyrauja šviesios spalvos, ypač balta. Šiame Lietuvos regione paplitę languoti sijonai. Mėgstamos baltos lininės prijuostės, žemai puošiamos raudonais skersiniais raštais iš pirktinių medvilninių siūlų („žičkų“). Audinių ornamentai nesudėtingi (katpėdėlės, langučiai, juostelės). Marškinių puošybai būdingi rinktiniai „žičkų“ raštai ar įvairaus pločio „žičkų“ juostelių užaudimai rankovių galuose, rankogaliuose, perpetėse, apykaklės krašteliuose ir ant krūtinės.

Būdingas žemaičių aprangos atributas – skaros

„XIX a. pab. – XX a. pr. žemaičių drabužiai buvo ryškesnių spalvų negu aukštaičių“, – teigia doktorantė. Šiam regionui būdingas savitas liemenės sukirpimas, išilgadryžiai sijonai. Išilgais dryžiais puošiamos ir prijuostės, kuriose dažniausiai derinamos balta ir raudona spalvos. Prijuosčių puošyboje vyrauja išilginės juostelės ir smulkūs ornamentai. Būdingas žemaičių aprangos atributas – skaros. Žemaitės dėvėdavo kelias skaras („kuskas“ arba „žičkinius raiščius“, kurios dažnai būdavo audžiamos iš baltų ir raudonų „žičkų“). Žemaitės dažniausiai avėdavo medinėmis klumpėmis.

Prijuostė – spalvingiausia suvalkiečių kostiumo dalis

G. Laureckienė priminė, kad Suvalkijos regionas skirstomas į zanavykus ir kapsus. Šių dalių tautinis kostiumas šiek tiek skiriasi. Zanavykių gražiausia ir spalvingiausia kostiumo dalis – rinktinės ir kaišytinės prijuostės, puošiamos spalvingais stilizuotų lelijų ornamentais, įkomponuotais išilginėmis eilėmis ir išmėtytais po visą prijuostės foną. Zanavykių marškiniai be balto kiauraraščio puošiami raudonų „žičkų“ lelijų raštais, siuvinėtais pildymo technika.

Kapsės išeiginius marškinius dažniausiai siuvinėdavo baltais siūlais. Jų prijuostės margesnės negu zanavykių, puoštos rinktiniais skersiniais dryžiais, kuriuose vyrauja smulkus stilizuotos lelijos motyvas. Taip pat dažnai naudojamos ir ištisai kaišytos stambiaraštės prijuostės. Kapsėms būdingos ilgos liemenės, juosiamos plačiomis rinktinėmis juostomis.

Dzūkių sijonų langeliai smulkesni negu aukštaičių

Abi mokslininkės pastebėjo, kad dzūkėms būdingi languoti sijonai, tačiau jų langeliai yra smulkesni negu aukštaičių, dažnai su įaustu papildomu raštu. Šiame Lietuvos regione aptinkamos languotos ir dryžuotos, dažnai tamsesnių spalvų prijuostės. Tik Dzūkijoje sutinkamos plačios kaišytinės juostos, kurios yra vienpusės, t. y. turi gerąją ir blogąją puses, nors dažnai, kaip ir visoje Lietuvoje, naudojamos ir rinktinės plačios juostos.

Klaipėdos kraštui būdingos šimtaraštės rinktinės juostos

Tirdamos Klaipėdos krašto XIX a. moterų drabužius, tyrėjos pastebėjo, kad šiam regionui būdingos tamsios spalvos, savitas marškinių, liemenių sukirpimas. Šio regiono sijonai dryžuoti arba languoti. Klaipėdiečių prijuostės šviesios, išilgadryžės, su skersiniu ornamentu apačioje. XIX a. II pusėje šiame regione buvo dėvimos ir tamsios vienspalvio ar išilgadryžio audinio prijuostės. Marškiniai išsiskiria gausiais pildymo technika siuvinėtais raštais – dažniausiai raudonais, mėlynais ar juodais siūlais siuvinėjami stilizuoti augaliniai motyvai. Klaipėdietės susijuosdavo siauromis daugiaraštėmis juostomis, dėl gausios ornamentų įvairovės vadinamomis „šimtaraštėmis“. Tik šiam Lietuvos regionui būdingi prie liemens juosiami krepšeliai (delmonai), pasižymintys ypač gausia puošyba.

Sijonai buvo siuvami iš namuose austų ar pirktinių audinių

E. Kumpikaitė kartu su dr. I. Nėniene detaliai tyrė lietuvių etnografinius sijonus. Jos pastebėjo, kad sijonai buvo audžiami iš namuose austos ar pirktinės medžiagos. Sijonams naudoti įvairios žaliavos namų darbo audiniai: vilnoniai, pusvilnoniai, lininiai, pakuliniai. Pavyzdžiui, šienapjūtės ar rugiapjūtės metu buvo dėvimi lininiai sijonai, per mėšlavežį ir bulviakasį – pakuliniai, švenčių dienomis ar į svečius, bažnyčią – vilnoniai ir pusvilnoniai. Pirktinių audinių sijonus nešiojo tik turtingosios valstietės, ir tai tik švenčių dienomis.

Lietuvoje dėvėti languoti sijonai

„Dažniausiai sijonai austi dvinyčiu pynimu, kartais keturnyte ar penkianyte technika smulkiu žvaigždučių, katpėdėlių ar kitokiu geometriniu raštu“, – teigia E. Kumpikaitė. XIX a. II pusėje visoje Lietuvoje dėvėti stambiai languoti sijonai, įvairūs spalviniu atžvilgiu bei langų proporcijomis. Pietryčių Lietuvai būdingi dvispalviai languoti sijonai, kuriuose viena spalva palaipsniui pereina į kitą. Dzūkių ir aukštaičių sijonams būdingas smulkus ir vidutinis languotumas, žemaičių ir suvalkiečių – stambus su išryškintomis ataudų juostomis. Visoje Lietuvoje sutinkami ir išilgadryžiai sijonai, tačiau jie būdingesni Suvalkijai ir Žemaitijai.

Sijonų spalviniai deriniai

Išilgadryžių sijonų foną sudaro tamsesnė spalva – tamsiai raudona, tamsiai žalia, violetinė ar ruda, o juostos įaudžiamos pačių įvairiausių spalvų siūlais. Mėgiamiausi dzūkių sijonų spalviniai deriniai: raudona ir juoda, raudona ir žalia, balta ir mėlyna ar raudona. Beveik tokie patys deriniai mėgstami aukštaičių ir suvalkiečių, tik Aukštaitijoje vyrauja šviesesni ir šiltesni atspalviai. Suvalkijai ir Žemaitijai būdingas tamsokas sijonų koloritas, sodrūs žali ir raudoni atspalviai.

E. Kumpikaitė, kalbėdama apie sijonų puošybą, pastebėjo, kad dažnai languotų sijonų audinys puošiamas, kai kuriuos ataudų siūlus vienodais tarpeliais ištraukiant į viršų, dėl ko susidaro pumpurėliai („pupkeliai“). Kartais jais puošiama tik sijono apačia.

Sijonai juosmenyje: raukti ar klostyti

Anot E. Kumpikaitės, XIX a. – XX a. I pusėje sijonai būdavo ilgi, platūs, juosmenyje raukti ar klostyti. Viršutiniams sijonams būdavo sunaudojamos 4-5 palos audinio, apatiniams – 3-4 palos. Dažnai dėl taupumo priekinė viršutinė sijono pala, esanti po prijuoste, nuo pusės būdavo priduriama visai kitos, senesnės ar prastesnės medžiagos. Juosmenyje sijonai buvo sutraukiami įverta juostele („pavara“), arba sijono viršus suraukiamas ir prisiuvamas prie juosmenėlio, kuris užsegamas saga ar surišamas iš lininių siūlų nupintomis pynutėmis.

XX a. pradžios sijonų užpakalinės palos buvo trapecijos formos, dėl to paplatėdavo sijono apačia, o prie liemens nelikdavo klosčių ar raukšlių.

XIX a. sijono apačia dažniausiai buvo atsiuvama 8-10 cm pločio raudonos lininės medžiagos juosta („padelka“, „papadelkiu“), kuri pasikaišius sijoną, labai gerai buvo matoma. Kad sijono apačia nebrigztų, ji būdavo apsiuvama juoda pirktine šerstele arba iš siūlų nupinta pynele.

Vėlesnių sijonų apačia puošiama viena ar trimis aksomo, šilko ar satino įvairaus pločio juodos spalvos juostelėmis („lankais“), o priekis – kartais ta pačia medžiaga aptrauktomis sagomis.

E. Kumpikaitė ir G. Laureckienė savo atliktais etnografinės tekstilės tyrimais dalijasi ir su studentais, kurie šios analizės pagrindu imituoja skirtingų Lietuvos regionų tautinius kostiumus.