Th. May apie savo sprendimą trauktis iš parlamento pranešė penktadienį, sakydama ketinanti daugiau dėmesio skirti tokioms sritims, kaip kova su šių dienų vergija.

Vietos laikraštyje „Maidenhead Advertiser“ publikuotame pranešime ji teigė: „Pasitraukusi iš premjero posto, džiaugiausi vėl tapusi eiline parlamento nare ir galėdama daugiau laiko skirti savo rinkėjams bei mano širdžiai artimiems reikalams, įskaitant visai neseniai įsteigtos Pasaulinės kovos su šių dienų vergove ir prekyba žmonėmis komisijos darbą.

Šiems reikalams skirdavau vis daugiau laiko.

Todėl, ilgai svarsčiusi ir galvojusi, supratau, kad ateityje nebegalėsiu parlamentarės darbo dirbti taip, kaip, mano manymu, to nusipelno mano rinkėjai.“

67-erių Th. May aktyviai pasisako prieš šių dienų vergovę ir prekybą žmonėmis, o spalį su JK ir Bahreino vyriausybių pagalba įsteigė minėtąją Pasaulinę komisiją.

Į Didžiosios Britanijos parlamentą ji buvo išrinkta 1997 m., 2010–2016 m. ėjo vidaus reikalų sekretorės pareigas, vėliau premjero poste pakeitė Davidą Cameroną.

Jos kadencija truko trejus metus ir buvo nerami, o pagrindiniu jos akcentu tapo derybos dėl Breksito. Per 2017 m. rinkimus jos partija neteko daugumos, tačiau, naujame parlamente sudarius susitarimą su Šiaurės Airijos demokratine unionistų partija, premjerės kėdės Th. May neprarado.

Galiausiai konservatorių partijai priklausantys parlamentarai, nepritardami jos siūlomoms Breksito sąlygoms, surengė balsavimą dėl pasitikėjimo jos valdymu, ir nors balsavimo rezultatai Th. May buvo palankūs, jos autoritetui buvo suduotas smūgis ir po penkių mėnesių ji paskelbė atsistatydinanti.

Savo pranešime Th. May teigė, kad jai buvo „garbė ir privilegija“ parlamente atstovauti savo rinkėjams bei pažadėjo jų labui tęsti savo darbą iki kitų visuotinių rinkimų, kuriuos planuojama surengti antroje šių metų pusėje.

Ji pridūrė: „Perduodama estafetės lazdelę, kartu su savo įpėdiniu stengsiuosi, kad Maidenhede laimėtų konservatoriai. Toliau remsiu (dabartinį premjerą) Rishi Sunaką bei vyriausybę ir tikiu, kad konservatoriai galės laimėti šiuos rinkimus.

Norėčiau padėkoti visiems, išrinkusiems mane atstovauti jiems parlamente.“

Kituose rinkimuose nedalyvausiantys pranešė beveik 100 parlamentarų, tarp jų – 64 konservatoriai ir buvę šios partijos nariai. Tai didžiausias atsistatydinusių Torių skaičius nuo tada, kai Th. May 1997 m. pradėjo dirbti Bendruomenių rūmuose.

Leiboristų partijos pirmininkė Anneliese Dodds pasakė, kad atsistatydinančių Torių skaičius rodo „nepasitikėjimą“ R. Sunaku ir konservatorių partijos ateitimi.

Tačiau iždo ministras Garethas Daviesas šį teiginį paneigė, naujienų kanalui „Sky News“ sakydamas, jog jam „asmeniškai liūdna“ matyti, kad Th. May atsistatydina, tačiau „visiškai normalu“, kad žmonės prieš rinkimus nusprendžia trauktis iš parlamento.

Jo žodžiais tariant, „kiekvienas savo sprendimą priėmė dėl asmeninių priežasčių ir man belieka gerbti tokį kiekvieno iš jų sprendimą“.

TH. May, kurios 2016–2019 m. vadovavimą šaliai sujaukė sudėtingos „Brexit“ derybos, teigė, jog įstatymo projektas, jei bus patvirtintas, padarys neapsakomai didelę žalą JK reputacijai“.

„Dėl šios priežasties, nors ir apgailestauju, turiu pasakyti ministrui, jog neremsiu šio įstatymo projekto“, – Th. May sakė parlamentarams, parlamente vykstant projekto svarstymui.

Kiek anksčiau šį mėnesį pristatytu JK Vidaus rinkos įstatymu būtų apeinami tam tikri pernai su ES pasirašyto „Brexit“ susitarimo punktai. Ministrai pripažino, kad įstatymo projektas prieštarauja tarptautinei teisei.

Praėjusią savaitę britų parlamentarai išreiškė preliminarų pritarimą įstatymo projektui, kuris buvo toliau svarstomas, nepaisant ES raginimų jį atšaukti.

Nemažai parlamentarų perspėjo dėl naujo įstatymo pasekmių, tačiau prieš pasisakė tik du parlamentarai, o 29 susilaikė, įtraukiant ir Th. May.

Parlamentarai dėl įstatymo projekto dar kartą balsuos antradienį, vėliau įstatymo projektas bus svarstomas Lordų rūmuose.

Dubajuje rengiamame forume dalyvaujanti Th. May pasakojo, kaip jai pavyko pakilti iki aukštų pareigų, nepaisant to, kad ji atsisakė paklusti vyriškoms tradicijoms politikoje.

„Politiką vykdžiau kitaip nei vyrai“, – teigė Th. May, pasakodama auditorijai apie savo patekimą į parlamentą 1997 metais.

„Jaučiau, kad noriu daryti taip, kaip noriu pati, dėl to ir dariau savaip, buvau savimi, ir, ei, aš tapau ministre pirmininke“, – sakė Th. May.

Th. May buvo antroji Didžiosios Britanijos premjerė moteris. Pirmoji premjerė buvo Margaret Thatcher. Th. May taip pat ėjo vidaus reikalų sekretorės ir moterų reikalų ir lygių galimybių ministrės pareigas.

Ji iš premjerės posto atsistatydino po trejų metų jame – 2019-ųjų liepą, sulaukus vis didesnio spaudimo dėl nesugebėjimo įgyvendinti „Brexito“, tačiau Dubajuje pasisakydama Th. May šios temos nelietė.

Saulėtą vasaros dieną sakydama paskutiniąją savo kalbą kaip vyriausybės vadovė Th. May, šalia kurios stovėjo retai viešai matomas jos vyras Philipas May (Filipas Mėjus), padėkojo savo komandai ir pasveikino naująjį Konservatorių partijos lyderį Borisą Johnsoną, vėliau trečiadienį tapsiantį ministru pirmininku.

„Linkiu B. Johnsonui ir jo vyriausybei visokeriopos sėkmės ateinančiais mėnesiais ir metais, – kalbėjo ji. – Jų laimėjimai bus mūsų šalies laimėjimai, ir tikiuosi, kad jų bus daug“.

Besitraukianti lyderė pabrėžė, kad naujosios vyriausybės „artimiausias prioritetas“ bus užtikrinti, kad šalis išstotų iš Europos Sąjungos „tokiu būdu, kuris būtų naudingas visai Jungtinei Karalystei“, užsimindama apie šalį apėmusį gilų susiskaldymą šiuo klausimu.

Th. May sakė, kad jai buvo „didžiausia garbė“ dirbti Didžiosios Britanijos premjere. „Tikiuosi, kad kiekviena mergaitė, mačiusi moterį ministrę pirmininkę, dabar tikrai žino, jog nėra jokių ribų, ką jos gali pasiekti“, – pridūrė ji.

Remiantis torių partijos narių apklausa, 55-erių politikas gali būti išrinktas partijos lyderiu daugiau kaip 70 proc. balsų dauguma. Naujasis šios partijos pirmininkas automatiškai taps ir šalies vyriausybės vadovu. B. Johnsono konkurentui, dabartiniam užsienio reikalų sekretoriui Jeremy‘iui Huntui, prognozuojami menki šansai laimėti.

Rinkimų rezultatai bus paskelbti antradienį Londone. Trečiadienį laimėtojas bus paskirtas ir ministru pirmininku.

B. Johnsonas pasiryžęs spalio 31-ąją išvesti Didžiąją Britaniją iš ES „kas benutiktų“. Jis grasina Briuseliui išstojimu ir be sutarties, o tai turėtų labai neigiamų padarinių ekonomikai ir kitoms gyvenimo sritims.

Jungtinės Karalystės gyventojai prieš trejus metus – 2016-ųjų birželio 23-iąją – referendume nežymia persvara nusprendė palikti ES.

Trečiadienį atsistatydinsianti Th. May pirmininkaus Britanijos vyriausybės nepaprastųjų situacijų komiteto COBR posėdžiui, kuris prasidės apie 10 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku, informavo Dauningo gatvės atstovė spaudai.

„Gavus naujausią informaciją iš ministrų ir pareigūnų, per COBR pasitarimą bus aptariamas laivybos saugumo Persijos įlankoje palaikymas“, – pridūrė atstovė.

Tai bus jau trečias JK nepaprastųjų situacijų komiteto pasitarimas nuo penktadienio, kai Iranas užėmė tanklaivį „Stena Impero“. Londonas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad tai buvo neteisėtas veiksmas, įvykdytas Omano vandenyse.

COBR posėdžiai, kuriuose dalyvauja ministrai, saugumo, žvalgybos ir kariuomenės vadovai, paprastai vyksta tam tikroje saugioje patalpoje Londono centre.

JK Persijos įlankoje turi karališkojo laivyno minininką „Montrose“, be to, visiems su Britanijos vėliava plaukiojantiems laivams nurodyta kol kas vengti Hormūzo sąsiaurio.

Laiškas JT Saugumo Tarybai

Savo laiške JK Saugumo Tarybai Britanija nurodė, kad Iranas tvirtino, jog švedų kompanijai priklausantis tanklaivis „Stena Impero“ bandė įplaukti į sąsiaurį išplaukimo maršrutu ir esą nereagavo į perspėjimus bei išjungė savo atsakiklį.

„To nebuvo“, – sakoma laiške.

Iraniečių pareigūnai taip pat tikino, kad tanklaivis buvo sulaikytas dėl susidūrimo su Irano žvejybos laivu, tačiau britų laiške JT Saugumo Tarybai sakoma, kad „tam nėra įrodymų“.

„Net jei tai ir būtų įvykę, laivo buvimo vieta Omano teritoriniuose vandenyse reiškia kad Iranui nebūtų buvę leista perimti „Stena Impero“, – teigiama laiške.

JK jaunesnysis gynybos ministras Tobias Ellwoodas (Tobijas Elvudas) sakė, kad Londonas svarsto kelias galimybes.

Iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), paklaustas, ar JK galėtų paskelbti Iranui naujų sankcijų ar įšaldyti Teherano turtą, BBC televizijai sakė: „Jau turime ištisą virtinę sankcijų Iranui, ypač finansinių sankcijų, tad neaišku, ar yra dalykų, kurių nedelsdami galime imtis, tačiau, žinoma, svarstome visas galimybes.“

Užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas (Džeremis Hantas) nurodė, kad pirmadienį parlamentui bus suteikta naujausia informacija apie incidentą.

Antradienį J. Huntas arba buvęs Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) bus patvirtintas naujuoju valdančiosios Konservatorių partijos lyderiu ir trečiadienį perims šias pareigas ir premjero postą iš Th. May.

J. Huntas aptarė tanklaivio užėmimą su kolegomis 

J. Huntas sekmadienį aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu (Heiku Masu) ir Prancūzijos diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu) tanklaivio, plaukiojančio su JK vėliava, užėmimą Persijos įlankoje, pranešė jo biuras.

„Abu ministrai sutiko su užsienio reikalų sekretoriumi, kad laisvas laivų judėjimas per Hormūzo sąsiaurį vengiant bet kokios įmanomos eskalacijos yra svarbiausias Europos šalių prioritetas“, – nurodė J. Hunto biuras pranešime.

„Jie sutarė palaikyti glaudų ryšį ir dirbti drauge, kad to pasiektų“, – priduriama jame.

D. Trumpas pareiškė daugiau neketinantis bendrauti su ambasadoriumi Kimu Darrochu (Kimu Darošu), kai iš nutekintų diplomatinių pranešimų paaiškėjo, kad jis JAV administraciją laiko „neišmanančia“ ir „išskirtinai neveiksminga“.

Th. May išreiškė palaikymą diplomatui, patekusiam į kontroversijo sūkurį po to, kai laikraštis „The Mail on Sunday“ paskelbė minėtus diplomatinius pranešimus.

Tiesmuki K. Darrocho vertinimai sukėlė tam tikros įtampos tarp Britanijos ir JAV, dažnai pabrėžiančių, kad jas sieja „ypatingi dvišaliai santykiai“.      

K. Darrochas nebuvo pakviestas į Baltuosiuose rūmuose pirmadienį vykusią šventinę vakarienę, organizuotą Kataro emyro garbei.  

Britų pareigūnams aiškinantis, kas nutekino pranešimus ir įstūmė šalį į tokią keblią padėtį, įtakingas Konservatorių partijos veikėjas, buvęs užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pareiškė, kad vyriausybė elgiasi teisingai, palaikydama ambasadorių.  

„Negalima keisti ambasadoriaus to pareikalavus priimančiai valstybei, – sakė W. Hague'as britų visuomeniniam transliuotojui BBC. – Toks jų darbas – pateikti sąžiningus vertinimus, kas vyksta toje valstybėje.“

Virtinėje „Twitter“ žinučių D. Trumpas piktai užsipuolė K. Darrochą ir teigė, kad Jungtinės Valstijos nebuvo geros nuomonės apie ambasadorių ir jis čia nebuvo mėgstamas. Prezidentas taip pat pažėrė kritikos Th. May – kaltino ją sukėlus sumaištį dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos. 

„Gera žinia nuostabiajai Jungtinei Karalystei – jie greitai turės naują Ministrą Pirmininką, – rašė D. Trumpas tviteryje. – Man itin patiko puikus praėjusio mėnesio valstybinis vizitas. Visgi didžiausią įspūdį man paliko Karalienė!“

Šios tviteryje paskelbtos prezidento žinutės padidino spaudimą Britanijos vyriausybei dėl K. Darrocho. Ambasadorius anksčiau yra sulaukęs kai kurių išstojimo iš ES šalininkų stovyklos politikų kaltinimų dėl pernelyg menko entuziazmo „Brexit“ klausimu. 

Apie nutekintus diplomatinius pranešimus paskelbusi žurnalistė Isabel Oakeshott (Izabel Oukšot) yra uoli „Brexit“ šalininkė ir Jungtinės Karalystės „Brexit“ partijos lyderio Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) sąjungininkė.

N. Farage'as yra vienas didžiausių D. Trumpo gerbėjų Britanijoje. D. Trumpas savo ruožtu neslepia simpatijų N. Farage'ui ir yra sakęs, kad šis būtų puikus JK ambasadorius Vašingtone.  

Pirmadienį N. Farage'as atmetė tokią galimybę.

„Nesu diplomatas“, – sakė jis.

„Noriu jus nudžiuginti: neturėjome ketinimų prieš ką nors imtis kokių nors agresyvių veiksmų. Tai iliuzija, siekis pateikti norimą dalyką kaip tikrą faktą," – Japonijos mieste Osakoje sakė V. Putinas, žurnalistų paprašytas pakomentuoti Th. May žodžius.

„O tai norimas dalykas todėl, kad siekiama turėti išorinį priešą, kurio buvimas padeda spręsti vidaus politikos klausimus," – tvirtino V. Putinas ir pakartojo: „Neturime jokių agresyvių ketinimų niekieno atžvilgiu.“

Rusijos prezidentas patvirtino, kad per jųdviejų susitikimą Th. May „išsakė savo poziciją gana griežtai“. 

„Aš išdėsčiau jai Rusijos Federacijos poziciją dėl problemų, kurios trikdo mūsų santykius“, – pridūrė jis.

Th. May penktadienį Rusijos prezidentui pareiškė, kad normalūs dvišaliai santykiai nebus atkurti, kol Maskva nenutrauks savo „neatsakingų ir destabilizuojančių veiksmų“.  

Th. May ir V. Putinas buvo susitikę Osakoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių forumo kuluaruose.

Tai buvo pirmasis Th. May ir V. Putino susitikimas akis į akį per pastaruosius trejus metus. Pastarąjį kartą jie buvo susitikę derybų 2016 metų rugsėjį Kinijoje, taip pat G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Ji pasakė prezidentui, kad mūsų dvišaliai santykiai negalės būti normalizuoti, jei Rusija nenutrauks neatsakingų ir destabilizuojančių veiksmų, keliančių grėsmę Jungtinei Karalystei ir jos sąjungininkėms, įskaitant priešiškas intervencijas kitose šalyse, dezinformavimą ir kibernetines atakas“, – sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.    

Th. May taip pat sakė V. Putinui, jog Londonas turi „nenuginčijamų įrodymų“, kad Rusija atsakinga už buvusio dvigubo rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Anglijoje.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Britanija yra „atvira kitokiems santykiams, tačiau norint, kad taip įvyktų, Rusijos vyriausybė privalo nuspręsti eiti kitu keliu“.

Britanijos ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo po to, kai pernai kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste S. Skripalis ir jo duktė buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Atsakomybę už šį išpuolį Londonas priskyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Dėl šio tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio incidento Britanija ir jos sąjungininkės Vakaruose išsiuntė iki šiol didžiausią skaičių rusų diplomatų, o Maskva atsakė analogiškomis priemonėmis.

Prieš Th. May ir V. Putino susitikimą Londonas leido aiškiai suprasti, kad šios derybos nereiškia, jog santykiai tarp šalių atšilo, nors Rusijos vadovas nekart ragino „atversti naują dvišalių santykių istorijos puslapį“.

Šis G-20 viršūnių forumas yra vienas paskutinių Th. May, kaip premjerės, oficialių susitikimų, Britanijai laukiant naujo vyriausybės vadovo.

Favoritu tarp pretendentų pakeisti premjerę laikomas buvęs užsienio reikalų sekretorius ir Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Kas laimės Konservatorių partijos vadovo rinkimus ir taps kitu vyriausybės vadovu, oficialiai bus paskelbta liepos 23 dieną.

B. Johnsonas penktadienį gana pesimistiškai įvertino santykių su Rusija perspektyvą, kol dabartinis šalies prezidentas V. Putinas bus valdžioje.

Tuo tarpu V. Putinas išreiškė viltį, kad liepos 24 dieną atėjus naujam premjerui Londono ir Maskvos santykiai pagerės.

Th. May ir V. Putinas buvo susitikę Osakoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių forumo kuluaruose.

Tai buvo pirmasis Th. May ir V. Putino susitikimas akis į akį per pastaruosius trejus metus. Pastarąjį kartą jie buvo susitikę derybų 2016 metų rugsėjį Kinijoje, taip pat G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Ji pasakė prezidentui, kad mūsų dvišaliai santykiai negalės būti normalizuoti, jei Rusija nenutrauks neatsakingų ir destabilizuojančių veiksmų, keliančių grėsmę Jungtinei Karalystei ir jos sąjungininkėms, įskaitant priešiškas intervencijas kitose šalyse, dezinformavimą ir kibernetines atakas“, – sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.    

Th. May taip pat sakė V. Putinui, jog Londonas turi „nenuginčijamų įrodymų, kad Rusija atsakinga už buvusio dvigubo rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą Anglijoje.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Britanija yra „atvira kitokiems santykiams, tačiau norint, kad taip įvyktų, Rusijos vyriausybė privalo nuspręsti eiti kitu keliu“.

Britanijos ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo po to, kai pernai kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste buvęs rusų dvigubas agentas S. Skripalis ir jo duktė buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Atsakomybę už šį išpuolį Londonas priskyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Dėl šio tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio incidento Britanija ir jos sąjungininkės Vakaruose išsiuntė iki šiol didžiausią skaičių rusų diplomatų, o Maskva atsakė analogiškomis priemonėmis.

„Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad esame atviri kitokiems santykiams, tačiau pirmiausia Rusijos vyriausybė turi pasukti kitu keliu“, – sakė britų vyriausybės atstovas spaudai. 

Prieš Th. May ir V. Putino susitikimą Londonas leido aiškiai suprasti, kad šios derybos nereiškia, jog santykiai tarp šalių atšilo, nors Rusijos vadovas nekart ragino „atversti naują dvišalių santykių istorijos puslapį“.

„Pasaulinės problemos, susijusios su nacionaliniais interesais ekonomikos ir socialinėje srityse bei pasaulio saugumu, yra daug svarbesnės už saugumo tarnybų žaidimus“, – sakė Kremliaus vadovas.

S. Skripalis yra buvęs dvigubas agentas, pardavinėjęs paslaptis Britanijai ir persikėlęs į tą šalį per 2010 metais surengtą apsikeitimą šnipais.

S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas pernai buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Europoje buvo panaudotas cheminis ginklas.

Londonas tvirtina, jog panaudota medžiaga „Novičiok“ buvo pagaminta Rusijoje, o pačiam pasikėsinimui nužudyti esą „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valdžia.

Maskva kategoriškai neigia tokius kaltinimus.

Šis G-20 viršūnių forumas yra vienas paskutinių Th. May kaip premjerės oficialių susitikimų, Britanijai laukiant naujo vyriausybės vadovo.

Favoritu tarp pretendentų pakeisti premjerę laikomas buvęs užsienio reikalų sekretorius ir Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).  Kas laimės Konservatorių partijos vadovo rinkimus ir taps kitu vyriausybės vadovu, oficialiai bus paskelbta liepos 23 d.

V. Putinas išreiškė viltį, kad liepos 24 dieną atėjus naujam premjerui Londono ir Maskvos santykiai pagerės.

Per ketvirtąjį rinkimų etapą B. Johnsonas surinko daugiausia torių įstatymų leidėjų balsų – 157 iš 313. M. Gove'as surinko 61 balsą, o J. Huntas – 59.

Iš kovos turėjo pasitraukti mažiausiai – 34 – balsų sulaukęs vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas).

Didžioji Britanija karštligiškai ieško lyderio, praeitą mėnesį premjerai Theresai May (Terezai Mei) paskelbus, kad ji atsistatydina, nesugebėjusi laiku užtikrinti „Brexit“.

Jos įpėdiniui teks spręsti giliausią per kelis dešimtmečius Britanijos politinę krizę, taip pat nustatyti būsimus naujus ryšius su Europa.

Per likusį konservatorių parlamentarų balsavimą vėliau ketvirtadienį kandidatų sąrašas sutrumpės iki dviejų.

Kuris iš šių finalininkų galiausiai taps lyderiu, ateinantį mėnesį savo balsais nuspręs 160 tūkst. paprastų Konservatorių partijos narių.