Kaip pranešė pilietinės iniciatyvos organizatoriai, Vilniuje vyksiančiu piketu bus siekiama atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į žmogaus teisių padėtį Tibete.

Taip pat akcija ketinama priminti apie prieš 65-erius metus vykusį tibetiečių sukilimą prieš Kinijos okupaciją.

ELTA primena, kad nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką.

Nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime, į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau išties yra vykdoma priverstiniu būdu.

Solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta jau daugiau kaip dvidešimt metų Vilniuje rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas.

Tokį pageidavimą išsakė Lietuvoje su delegacija viešintis Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas Penpa Tseringas (Penpa Ceringas).

„Iš Europos tikimės, jeigu įmanoma, specialaus koordinuoto biuro, koks yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norime vieno biuro Europos Sąjungoje, į kurį tibetiečiai galėtų kreiptis ir nereikėtų kreiptis į kiekvieną valstybę Europoje atskirai. Šiuo metu esame kreipiami per įvairias institucijas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo P. Tseringas.

Jis pasisakė parlamentaro Andrius Navicko Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Joje taip pat dalyvavo Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europoje Sonamas Tseringas Frasi (Sonamas Ceringas Frasis), VDU Teisės fakulteto dekanas, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Vytis Vidūnas.

Pasak Tibeto egzilinės vyriausybės vadovo, veiksmai tarp ES valstybių turi būti geriau koordinuoti ir nuoseklesni. Jis taip pat vylėsi, kad Lietuva galėtų imtis lyderystės keliant Tibeto klausimą europiniuose forumuose.

P. Tseringo teigimu, įsitraukdama į verslą su Kinija, Europa remia karą Ukrainoje.

„Noriu pažymėti Europos lyderiams – įsitraukdami į verslą su Kinija, netiesiogiai remiate Rusijos invaziją Ukrainoje. Jūsų pinigai keliauja į Kiniją, Kinija perka naftą iš Rusijos ir Rusija veržiasi į Ukrainą“, – kalbėjo Tibeto vadovas tremtyje.

„Pažvelgus iš šios perspektyvos, tampa aišku, kad reikia mažinti priklausomybę ir ekonominius santykius su Kinija. Tik tokiu būdu galima parklupdyti komunistinę Kiniją ant kelių“, – pridūrė jis.

Pasak D. Žalimo, Lietuvos ir Tibeto istorijos turi daug paralelių.

„Daug kalbama apie agresyvų karą prieš Ukrainą, rašizmo ideologiją – pretenzijas į buvusias Rusijos imperijos teritorijas, kurios teisiškai niekinės. Tuo pačiu požiūriu grindžiamos Kinijos pretenzijos į Tibeto teritoriją. Šios pretenzijos tarptautinės teisės požiūriu tiek pat niekinės, kiek Rusijos pretenzijos į buvusios Sovietų Sąjungos ar Rusijos imperijos teritorijas“, – sakė D. Žalimas.

Jis niekiniais tarptautinės teisės požiūriu vadino dokumentus, kuriais siekta įteisinti Kinijos praėjusio amžiaus viduryje vykdytą įsiveržimą į Tibetą, kadangi jie buvo sudaryti naudojant prievartą prieš Tibeto atstovus.

Vis dėlto, pasak D. Žalimo, skirtingai nuo Baltijos šalių ar Ukrainos, kurių aneksijos tarptautinė bendrija nepripažįsta, Tibetas laikomas Kinijos sudėtine dalimi.

„Nėra nė vienos valstybės, laikančios Tibetą okupuota teritorija. Tai vienas išskirtinių atvejų, kai tarptautinė teisė kalbant apie Tibeto valstybingumą yra kapituliavusi“, – teigė D. Žalimas.

Kita vertus, jo manymu, yra ženklų, kad dėmesys Tibeto klausimui atsigauna.

Kaip nurodė D. Žalimas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje neseniai įvyko universali periodinė Kinijos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje peržiūra. 22 valstybės atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų problemą Tibete, tarp jų buvo ir Lietuva. Ankstesnėje peržiūroje tai padarė 9 valstybės.

Anot P. Tseringo, Tibeto išeivių skaičius siekia 130 tūkst., jie gyvena 25 valstybėse visame pasaulyje.

Nuo sausio pabaigos Tibeto egzilinės vyriausybės vadovas jau apsilankė Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, vasarį jis taip pat planuoja vykti į Jungtinę Karalystę, Belgiją, Pietų Indiją.

1959 metais suformuota Tibeto vyriausybė tremtyje, dabar vadinama Centrine Tibeto administracija, turi įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią.

Kinija aiškina, kad Tibetas yra istorinė jos teritorijos dalis nuo XIII amžiaus, o komunistinė Pekino vyriausybė valdo šį Himalajų regioną nuo 1951 metų. Tuo metu daugelis tibetiečių sako, kad jų kraštas didžiąją istorijos dalį buvo faktiškai nepriklausomas, ir kad Kinijos vyriausybė siekia naudoti turtingus Tibeto gamtinius išteklius bei sunaikinti jame gyvenančių žmonių kultūrinę tapatybę.

Kinija nepripažįsta Tibeto vyriausybės tremtyje ir nuo 2010 metų nepalaiko dialogo su Dalai Lamos atstovais. Indija pripažįsta Tibetą Kinijos dalimi, tačiau neatsako prieglobsčio tibetiečiams.

Pekinas kaltina Dalai Lamą siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos, bet pastarasis tai neigia. P. Tseringas palaiko Dalai Lamos poziciją.

Jungtinės Valstijos užblokavo bet kokį JAV esantį tų asmenų turtą ir nustatė baudžiamąją atsakomybę už sandorius su Wu Yingjie (U Ingdzie), kuris nuo 2016 iki 2021 metų buvo Komunistų partijos Tibeto skyriaus vadovas — aukščiausias regiono pareigūnas, ir Zhang Hongbo (Džang Hongbo), Kinijos policijos vadovu Himalajų regione nuo 2018 metų, kuris, kaip manoma, vis dar dirba šiose pareigose.

Sankcijos paskelbtos nepaisant to, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykinai sumažėjo po to, kai praėjusį mėnesį Balyje susitikę prezidentai Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Xi Jinpingas (Si Dznipingas) susitarė stiprinti dialogą.

Wu [Yingjie] kadencijos metu taip pat buvo tokių pažeidimų kaip prievartinė sterilizacija, priverstiniai abortai, religinių ir politinių laisvių suvaržymai ir kalinių kankinimai.

Wu Yingjie vadovavo „stabilumo“ politikai Tibete, kuri apėmė „rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteismines egzekucijas, fizinį smurtą, savavališkus areštus ir masinius sulaikymus“, teigiama Iždo departamento pareiškime.

„Wu [Yingjie] kadencijos metu taip pat buvo tokių pažeidimų kaip prievartinė sterilizacija, priverstiniai abortai, religinių ir politinių laisvių suvaržymai ir kalinių kankinimai“, – nurodoma jame.

Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.

Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.

Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.

Pastaraisiais metais tarptautinės bendruomenės dėmesio centre vis dažniau atsiduria į šiaurę nuo Tibeto esantis Sindziangas, kur, Jungtinių Valstijų teigimu, Kinija vykdo genocido politiką prieš uigūrus ir kitus daugiausia musulmonus, tiurkiškai kalbančius žmones.

Su Youdonu Aukatsangu (Joudonu Aukatsangu), Tenpa Yarpheliu (Tenpa Jarpeliu) ir Wangdu Dorjee (Vangdu Dorži) taip pat atvyksta Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europai, Lenkijai ir Baltijos šalims Sonamas Tseringas Frasi (Sonamas Cering Frasis).

Prieš oficialią diskusija bus surengta spaudos konferencija. Joje dalyvaus Tibeto atstovai, Seimo parlamentinių ryšių su Tibetu grupės pirmininkas Andrius Navickas, „Tibeto namų“ vadovas Vytis Vidūnas.

Po spaudos konferencijos su svečiais  susitiks Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė.

Diskusijoje „Tibeto klausimas, kuriant pagarba žmogaus teisėms pagrįstą pasaulio tvarką“ dalyvaus visuomeninių organizacijų atstovai, Tibeto parlamentarai tremtyje.

Joje tibetiečiai ketina plačiau papasakoti apie Tibeto parlamento tremtyje veiklą, pasidalinti naujausia informacija apie tai, kas vyksta Tibete.

Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.

Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.

Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.

„Ji skirta ne tik teisininkams, politikams, bet ir visiems, kuriems svarbu, kokiame pasaulyje gyvename ir kaip dera spręsti tarptautines problemas“, – nurodoma parlamentinės ryšių su Tibetu grupės pranešime.

Renginyje dalyvaus Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europai, Lenkijai ir Baltijos šalims Sonamas Tseringas Frasi (Sonamas Cering Frasis), parlamentinės grupės pirmininkas konservatorius Andrius Navickas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Ji skirta ne tik teisininkams, politikams, bet ir visiems, kuriems svarbu, kokiame pasaulyje gyvename.

Diskusijoje „Tibetas – tarptautinis konfliktas, kurį būtina išspręsti“ pranešimus skaitys „Kreddha“ vykdomasis prezidentas, Dalai Lamos patarėjas teisės klausimais Michaelis van Waltas van Praagas (Mikaelis van Valtas van Pragas) ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.

Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.

Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.

Tibeto budistų dvasinis lyderis lankosi Kinijos pasienyje esančiame kalnų regione ir tai pirma jo kelionė už Indijos šiaurėje esančio Dharamšalos miesto ribų nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Indijoje jis gyvena nuo 1951 metų, kai žlugo Tibeto sukilimas prieš Kinijos valdymą.

Pekinas nepripažįsta Tibeto vyriausybės Indijoje, o Naujasis Delis laiko Tibetą Kinijos dalimi.

„Nepaisant to, ką Kinija padarė tibetiečiams, neturėtume prarasti užuojautos“, – sakė Dalai Lama užbaigdamas dvi valandas trukusį pamokslą netoli Leho miesto.

Dešimtys tūkstančių jo sekėjų iš viso retai apgyvendinto Ladakho susirinko paklausyti jo mokymo.

Tai pirmas 87 metų Dalai Lamos apsilankymas šiame regione nuo 2019-ųjų, kai Naujasis Delis padalijo ginčijamą Kašmyrą, atskirdamas nuo jo Ladakhą. Šis tapo atskira, tiesiogiai iš Naujojo Delio valdoma teritorija.

Prieš šiuos pakeitimus Dalai Lama dažnai nuvykdavo medituoti ir mokyti į Ladakhą, kur gyventojų daugumą sudaro budistai ir kur gyvena tūkstančiai tibetiečių išeivių.

Pareigūnai pranešė, kad ketvirtadienio pamokslo nepaisydami lietaus klausėsi maždaug 40 tūkst. žmonių, įskaitant budistų vienuolius tradiciniais drabužiais. Daugelis dalyvių laikė religines vėliavas.

Šimtai policininkų ir sukarintų pajėgų narių saugojo susibūrimo vietą. Į ją vedantys keliai buvo blokuoti, kaip ir mobilusis internetas tame rajone.

57 metų Kanika Tashi (Kanika Tašis), kuris dalyvavo susibūrime, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Dalai Lama moko pomirtinio gyvenimo esmės.

„Malda neduos naudos, jei mūsų širdys nebus geros, – sakė jis. – Mūsų širdys turėtų būti geros, mes turėtume padėti vieni kitiems, nekenkti.“

Po kruvino mūšio 2020 metų birželį, kai žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai, dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės į aukštai Himalajų kalnuose esantį regioną nukreipė dešimtis tūkstančių papildomų karių.

Po 1962 metų pasienio karo abi šalys kaltina viena kitą bandymais užimti teritorijų prie neoficialios sienos, vadinamos Faktinės kontrolės linija.

„Šiandien ir susirinkome tam, kad ragintume Kiniją, ragintume Lietuvos politikus, Europos Sąjungą reaguoti į situaciją Tibete, Sindziange, Honkonge“, – sakė vienas piketo organizatorių Robertas Mažeika.

Anot jo, nors dabar daugiausiai kalbama apie uigūrų tautinės mažumos persekiojimą, tačiau žmogaus teisių pažeidimai vykdomi ir kitose Kinijos kontroliuojamose teritorijose.

„Tas dėmesys dabar atsidūrė Sindziange, bet lygiai tokia pati situacija yra ir Tibete – lygiai taip pat veikia sulaikymo stovyklos, neteisėti įkalinimai, žmonių dingimai ir kankinimai, religinis persekiojimas. Religija yra kriminalizuota, vienuoliai ir vienuolės yra nukreipiami į perauklėjimo stovyklas“, – kalbėjo jis.

Vidurdienį prie sostinės Algirdo gatvėje esančios ambasados susirinkę, Tibeto spalvomis ir vėliavomis pasipuošę žmonės, žodžiais bei plakatais taip pat ragino ir nepalaikyti 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių, kurios vyks Pekine.

„Valstybės ir Lietuvos Vyriausybė turėtų spausti, kad tos olimpinės žaidynės arba neįvyktų, arba būtų perkeltos, arba bent būtų boikotuojamos aukščiausiu lygiu ir nevyktų prezidentas bei kiti aukščiausi asmenys“, – kalbėjo R. Mažeika.

Pasirinkti 2022 metų olimpines žaidynes rengti Pekine, tai yra mažų mažiausiai neatsakingas dalykas ir tikrai nepuošia Tarptautinio olimpinio komiteto.

Pasak dalyvių, šios olimpinės žaidynės yra „nupirktos autoritarinio režimo“, o „sportininkai jose tampa įkaitais“.

„Pasirinkti 2022 metų olimpines žaidynes rengti Pekine, tai yra mažų mažiausiai neatsakingas dalykas ir tikrai nepuošia Tarptautinio olimpinio komiteto“, – sakė R. Mažeika.

Tibeto rėmimo grupės narys taip pat pabrėžė tikintis, kad Lietuvos politikų balsas Europos Sąjungos bendravime su Kinija bus reikšmingas, o visos sutartys bus sudaromos remiantis žmogaus teisėmis.

„Mes, sudarydami ekonomines sutartis, iš tikrųjų legitimizuojame Kinijos autoritarinį režimą tokį, koks jis yra. Taigi, kokie galimi sprendimai, tai pirmiausia – pradėti viską nuo žmogaus teisių“, – BNS sakė jis.

R. Mažeikos teigimu, nors protestai dėl Kinijos valdžios veiksmų Tibete ir kituose regionuose Lietuvoje jau vyksta daugiau nei 20 metų, jokios reakcijos iš ambasados nėra sulaukiama.

„Iš tikrųjų Kinija veikia tuo principu, kad neigia, neina į jokį dialogą ir, aišku, dėl mūsų ji neis į tą dialogą. Mūsų tikslas yra tiesiog pastoviai, nuolatos parodyti savo poziciją, keisti tą naratyvą“, – sakė jis.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.

Pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui ne kartą įvardijo Kinijos veiksmus Sindziango regione prieš uigūrų tautinę mažumą.

Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot Kinijos, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Taip Pekinas reaguoja į JAV suvaržymus, apie kuriuos buvo paskelbta diena anksčiau.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) antradienį sakė, jog pagal vieną naują JAV įstatymą imasi veiksmų prieš pareigūnus, kurių skaičiaus nenurodė, kad paspaustų Kiniją leisti amerikiečiams lankytis Tibete, ir pakartojo raginimą suteikti „prasmingą autonomiją“ šiam vakariniam, budistų dominuojamam regionui.

„Deja, Pekinas toliau sistemingai trukdo JAV diplomatams ir kitiems pareigūnams, žurnalistams bei turistams vykti į Tibeto autonominį regioną ir kitus tibetiečių rajonus, nors KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) pareigūnai ir kiti piliečiai turi daug didesnes galimybes lankytis Jungtinėse Valstijose“, – sakoma M. Pompeo pareiškime.

Valstybės sekretorius apribojo vizas kinų pareigūnams, kurie, kaip nustatyta, „reikšmingai dalyvavo“ uždraudžiant užsieniečiams lankytis tibetiečių rajonuose.

Valstybės departamentas remdamasis JAV konfidencialumo įstatymais atsisakė nurodyti šiuos pareigūnus ar pateikti jų skaičių.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas) išreiškė savo šalies „tvirtą nepritarimą“ šiam žingsniui ir paragino JAV „tuojau pat nutraukti kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus per klausimus, susijusius su Tibetu“.

„Reaguodama į neteisingus JAV veiksmus, Kinija nusprendė įvesti vizų suvaržymus JAV darbuotojams, kurie blogai elgiasi su Tibetu susijusiais klausimais“, – sakė jis ir perspėjo dėl tolesnės žalos JAV ir Kinijos santykiams, taip pat tarpusavio bendradarbiavimui.

Padidėjus įtampai tarp JAV ir Kinijos, Vašingtonas vis dažniau skelbia tokius vizų suvaržymus ir anksčiau ėmėsi veiksmų dėl Pekino vykdomo žodžio laisvės slopinimo Honkonge ir maždaug milijono uigūrų bei kitų, daugiausia musulmoniškų tiurkų mažumų atstovų kalinimo.

Veiksmų dėl Tibeto imtasi pagal 2018 metais Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo siekiama spausti Kiniją dėl jos griežtų suvaržymų šiame Himalajų regione.

Pekinas sako, kad jo kariai 1951 metais „taikiai išvadavo“ Tibetą, bet daugelis tibetiečių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros naikinimu.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad tibetiečiai gyvena griežtai stebimi ir gali atsidurti kalėjime ar patirti smurtą dėl bet kokių nekiniško identiteto ženklų, įskaitant tremtyje gyvenančio jų dvasinio lyderio Dalai Lamos atvaizdų turėjimą.

Pekinas nuo 2008-ųjų iš esmės draudžia užsienio žurnalistams lankytis Tibete. Tais metais regionas išgyveno savižudybių protesto vardan bangą. Kinija taip pat neatsakė į JAV prašymus dėl konsulato įsteigimo šio regiono sostinėje Lhasoje.

Tuo metu JAV įstatyme nurodoma, kad į šalį įleistiems Kinijos piliečiams netaikomi jokie suvaržymai dėl lankymosi bet kurioje šalies dalyje.

"Kartu su juo buvo dvi juodaodės moterys, vilkusios krepšius, prikimštus gruziniško vyno butelių", – teigia C.Liuxinas.

"Negalėjau atvykti be dovanų, – draugiškai pasakė rusas. – Tai mano padėjėjos – Svetlana ir Tatjana, jos abi grynakraujės rusės, tiesioginės Levo Tolstojaus (1828–1910) ir Patrice‘o Lumumbos (1925–1961) anūkės", – rimta veido išraiška pasakė svečias ir abi damos lengvabūdiškai, gal kiek per garsiai nusikvatojo.

"Jos nemokėjo nė žodžio rusiškai ir kalbėjo tik angliškai su ryškiu britišku akcentu, tačiau įdomiausia tai, kad per visą vizitą "daktaras" S.Skripalis į Comorra (Convict-19) viruso mėginius pažvelgė tik kartą", – tvirtina kinas medikas.

"Vot eto da (Oho. Čia tai bent). Žinote, kartą jaunesni kolegos prisigėrę bandė mane nunuodyti kažkokiomis itin egzotiškomis dujomis, bet čia... Čia visai kitas reikalas", – pasakė S.Skripalis, pažvelgęs pro mikroskopą.

"Tikriausiai jums įdomu, kodėl aš čia?"– uždavė klausimą C.Liuxinui ponas S.Skripalis, į taures pilstydamas vyną.

"Šiuo metu itin madinga kalbėti apie vadinamuosius Tukidiko spąstus, t. y. lyginti JAV su Sparta (daugelį metų tvirta geopolitine galybe), o Kiniją – su Atėnais (nauja augančia ir itin ambicinga jėga), be to, jūsų tėvynė suinteresuota puoselėti kuo glaudesnius ryšius su visais įmanomais sąjungininkais. Taigi, štai aš ir čia. Asmenišku pono Je Hunke (1970) kvietimu", – gydytojui C.Luxinui pasakė dr. S.Skripalis.

"Jums tikriausiai žinoma, kad Sparta laimėjo Peloponeso karą, tačiau neatgavo turėto politinio monopolio, ir Viduržemio jūroje ėmė kilti trečia politinė jėga – Makedonija. Gerbiamas dr. S.Skripalis įsitikinęs, kad taip gali būti ir dabar, klausimas, kas gi taps ta trečiąja jėga?" – staiga prabilo viena merginų.

"Ir kas gi bus ta naująja galia? Europos Sąjunga? Japonija? Indija ar viena Afrikos valstybių?" – ciniškai paklausė nuo vyno apsvaigęs dr. C.Liuxinas.

"Manau, kad ta nauja jėga ateis iš Korėjos pusiasalio, bet tai bus ne Šiaurės Korėja, o Pietų Korėjos populiariosios muzikos pramonė. Ji taps dominuojančia globalia jėga ir įves pasaulinę kičo diktatūrą", – atsakė nė kiek nuo gruziniško vyno neapgirtęs rusas.

"Ir jūs esate visiškai įsitikinęs kapitalistinės JAV pergale kariniame konflikte su Kinija?" – juokdamasis paklausė Ci.

"JAV yra pranašesnė vien tuo, kad turi savo jūrų pėstininkus, kurie yra atskiras žmonių porūšis. Taip pat JAV turi roko muziką. Be to, daktare, įsikalkite sau į galvą: nėra jokio "kapitalizmo", yra laisvosios rinkos ekonomika. Kapitalizmo terminą bolševikai sugalvojo savajam debilumui pateisinti", – linksmai atkirto Sergejus.

"Bet tada reikėtų sakyti, jog nėra ir jokio komunizmo", – kontratakavo kinas gydytojas.

"Taip, komunizmo nėra, bet marksizmas, deja, egzistuoja. K.Marxo (1818–1883) pasakos yra vadinamos marksizmu, o jomis tikintys kretinai – marksistais", – atsakė svečias, suduodamas galutinį smūgį.

Staiga pasigirdo juodaodžio masono Louiso Danieliaus Armstrongo (1901–1971) atliekamas "Šventojo Jokūbo izoliatoriaus bliuzas" ("St. James Infirmary Blues", 1928). Kai kurie melomanai tvirtina, jog ši daina – apie lytiniu būdu plintančios ligos sukeliamą skausmą.

"Kai išgirstu šį kūrinį, visada prisimenu, jog yra žmonių, kuriems blogiau negu man", – pasakė Svetlana.

"Justine‘o Bieberio gerbėjai – gyvas įrodymas, kad kai kuriems žmonėms gyvenimas yra negailestingesnis negu tau", – atkirto Tatjana.

"Mergaitės, sakau jums, korėjietiškas popsas jau greitai valdys pasaulį. O kaip manote jūs, daktare? Ar žinojote, kad Peloponeso karo metu Atėnus nusiaubė paslaptingas maras, pražudęs beveik 100 tūkst. gyventojų? Net pats Periklis (495–429 pr. Kr.) padėjo šaukštą ir niekas iki šiol nežino, kokia liga tai buvusi. Tuo metu žmonės tikėjo, kad priešas užnuodijo šulinius", – išpyškino S.Skripalis gydytojui Ci, kuris jau buvo beprarandantis sąmonę.

"Kas nutiko vėliau, nelabai pamenu, tačiau veikiausiai neįvyko nieko. Kitą rytą, atsibudęs ir išsiblaivęs, pastebėjau esąs vienas apleistoje tyrimų stovykloje. Nebebuvo nei kolegų, nei svečių, tačiau baisiausia tai, kad dingo virusu užkrėsti gyvūnai", – prisipažįsta Ci.

Praėjus kelioms savaitėms po C.Liuxino ir S.Skripalio pažinties, Kinijoje buvo pirmą kartą kreiptasi į gydymo įstaigas dėl Comorra (Convict-19) viruso sukeltų komplikacijų.

Prasidėjo masinė psichozė, kurią kurstė žiniasklaidos priemonės, augo kaukių ir liucernos pardavimai, o miestų gatvėse pasirodę nuogi keistuoliai garsiai skelbė artėjančią apokalipsę ir plakė vieni kitus botagais, taip siekdami išvaryti iš savęs ligą.

Buvo garsiai rėkiama, jog Comorrą sukūrė Siono išminčiai, bandyta surengti žydų pogromų maratoną.

Tų pačių metų balandį, vos atšilus orams, Comorra, kaip daugelis jo gentainių, išnyko iš pasaulinės ligų rinkos ir žiniasklaidos antraščių, o žmonės vėl ėmė skųstis klimato atšilimu.

2030 m. vasarą viruso išvarginta Kinija nusprendė susigrąžinti Taivano kontrolę. Jos laivynas atidengė ugnį į šią separatistinę salą ir JAV prezidentas demokratas-socialistas Bernardas Sandersas (1941) norom nenorom pradėjo operaciją "Dramblio pautai".

"Niūriai žvelgdamas pro Baltųjų rūmų langą, prezidentas tarsi suprato, jog viskas, kuo jis tikėjo jaunystėje, tebuvo miražas. Jis pažvelgė į mane ir dviprasmiškai pasakė: "Padarom tai" (Lets do it)", – savo memuaruose teigia tuo metu viceprezidento pareigas ėjusi Ivanka Trump (1981).

JAV laivynui puolant dirbtines salas Pietų Kinijos jūroje, o mongolų baikerių gaujoms veržiantis per didžiąją kinų sieną, buvęs komunistas J.Hunke Kinijoje įvykdė valstybinį perversmą ir šalį paskelbė konstitucine monarchija.

Buvęs Kinijos diktatorius Xi Jipingas (1953) kartu su šeima pabėgo į Kubą, tačiau vėliau jo žmona Peng (1962) paliko savo vyrą dėl A.Lukašenkos (1954) sūnaus  (2004), su kuriuo persikėlė gyventi į Kanadą.

„Atkurtos nepriklausomybės išvakarėse mes prisimename tą tautą, kuri neturi laisvės dabar, bet buvo su mumis tuo metu, kai mes kovojome už savo laisvę“, – BNS sakė vienas protesto organizatorių Vilniaus universiteto sanskrito kalbos dėstytojas Vytis Vydūnas.

„Būdami čia išreiškiame savo požiūrį į laisvę ir parodome, kad esame pasiruošę už ją kovoti“, – pridūrė V. Vydūnas.

Proteste prie Kinijos ambasados dalyvavo apie dvidešimt Tibeto vėliavomis ir spalvomis pasipuošusių žmonių, kurie teigė smerkiantys komunistinės Kinijos agresiją Tibete ir reikalaujantys atkreipti dėmesį į nuolatinius Kinijos vyriausybės žmogaus teisių pažeidimus.

Būdami čia išreiškiame savo požiūrį į laisvę ir parodome, kad esame pasiruošę už ją kovoti.

Akcijos dalyviai priminė ir apie Dalai Lamos XIV telegramą Lietuvai, kuria jis 1990-ųjų balandžio 3 dieną pasveikino lietuvius atkūrus Nepriklausomybę ir išreiškė paramą.

Proteste dalyvavęs Solidarumo su tibetiečiais grupės pirmininkas Seime, konservatorius Andrius Navickas BNS sakė, kad Lietuvoje trūksta politinės valios kovoti už Tibeto laisvę, bet ji turi būti auginama ir situacija keičiasi.

„Lietuviai myli laisvę, bet Tibetas jiems yra toli ir kartais jie nelabai suvokia tos laisvės kovos esmės“, – sakė jis. 

„Prieš porą metų atrodė, kad kinai nusipirko viską per savo ekonomiką tiek, kad jau nekalbam apie žmogaus teises. Bet žiūrime Europos Parlamente ir kitur, vis tiek tos kalbos – Uigurų deklaracija, Tibeto klausimai, jie vis tiek yra keliami“, – sakė A. Navickas.

Pasak protesto dalyvių, Lietuva turi pasirinkti, kuriai stovyklai atstovauja – laisvės ar totalitarizmo.

Kovo 10-ąją yra minima Nacionalinio tibetiečių sukilimo diena, kuris įvyko 1959 metais.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.