Naudingas palikimas

Ko gero, per pastaruosius kelis metus daugiausiai kartų mieste bučiuoti TIC vitrininiai langai kviečia kilstelėti durų rankeną ir užsukti vidun. Įsigyti maišelį su „Seneliu išminčiumi“ ir naujai išleistą ženkliuką, paskanauti kaunietiško šokolado, įkvėpti alyvmedžio, atkeliavusio iš VDU Botanikos sodo ir vasariškų naujienų, su kuriomis TIC pradeda smagiausią metų laiką ir savo gimtadienio fiestą. Bene ryškiausias pokytis centre – palikimo erdvė, kuri miestiečiams ir turistams primins 2022-uosius, kai Kaunas nešė kultūros sostinės vėliavą.  

„Mūsų komandos tikslai nuo pat pradžių buvo ilgalaikiai. Norėjome įtraukti žmones daryti pokytį mieste ir rajone. 2021-aisiais užsimezgė ir mūsų draugystė su TIC. Nusprendėme, kad sujungus „Kaunas 2022“ biurą su centru, miestiečiams ir turistams bus paprasčiau gauti visą reikiamą informaciją. Todėl nenuostabu, kad pasibaigus titulo metams, palikimo ekspoziciją įkūrėme būtent čia“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Gerda Titovė.

Veiks poilsio zona

TIC patalpose, kur iki šiol buvo dešimtys mažų, atsirado vienas didelis žemėlapis. Sumanymą įgyvendino ištikimi „Kaunas 2022“ bičiuliai, architektai Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras ir Karolis Platakis.

Permatomame žemėlapyje pažymėti 108 objektai, suskirstyti į šešias grupes: renginius ir festivalius, skulptūras, instaliacijas, gatvės meną, bendruomenių erdves, parodas ir meno kūrinius. Žemėlapio apačioje TIC lankytojai ras du QR kodus. Pirmasis skirtas tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kiekvieną tašką. Antrasis kodas orientuotas į skubančius. Nuskenavus jį, telefono ekrane iššoks analogiškas žemėlapis. Sienelėje-žemėlapyje, kuris skiria priėmimo erdvę nuo poilsio zonos, sumontuota dešimtys kišenių, kuriose sukaišioti popieriniai TIC lankstinukai su nuorodomis į mieste vykstančias ekskursijas, renginius ir t.t.

Poilsio zonoje TIC lankytojai galės sukristi ant minkštasuolių, perversti bibliotekos, kuri bus nuolat pildoma, leidinius. Žvilgtelėti į televizoriaus ekraną ir prisiminti 2022-ųjų renginius. Netrukus čia bus įrengtas ir audiogidas.

Vasaroti gera ne tik Turkijoje

TIC primena, kad vasaroti gera ne tik Turkijoje, bet ir Kaune, kur apstu įvairių iniciatyvų: festivalių po atviru dangumi, parodų, renginių šeimoms, ekskursijų. Pastarųjų yra bemaž pusšimtis.

Pradedant pasakojimais apie frankofonišką Kauną, baroko paslaptis, baigiant pasivaikščiojimu su neregiu gidu. Pojūčių turizmas „Neregėjimo galia“, anot vienos iš ekskursijos gidžių Lauros Stadalninkaitės, puiki proga Kauną pažinti per kitus pojūčius, atrasti bendrystę , kurti empatišką visuomenę, didinti neregių ir silpnaregių įtrauką į visuomenę. „Kaip vyksta ekskursija? Matantis žmogus užsideda specialius akinius, jam duodama neregio lazdelė, o kelią rodo neregys, padedantis orientuotis ir pasakojantis aplinką taip, kad ją jaučia jis pats“, – visus susidomėjusius L. Stadalninkaitė kvietė išbandyti du maršrutus.

Pirmasis driekiasi Kaune Ąžuolyno parke, antrasis veda į miesto šurmulį Laisvės alėjoje.

Reikia surinkti 60

Akcijos "Surink Lietuvą" sumanytoja yra Ukmergės turizmo ir verslo informacijos (TIVC) centro direktorė Lina Baublienė.

Šio centro vadybininkė Erika Buikauskienė pasakojo, kad idėja turėjo paskatinti lankyti ne tik labiausiai žinomas Lietuvos vietas, bet ir ieškoti įdomių dalykų ir atokiausiose vietose, pažinti kiekvieną savo krašto lopinėlį.

Paskatai tai daryti buvo pagaminti magnetukai. Jų yra 60, surinkus visus galima sudėlioti spalvingą ir įsimintiną Lietuvos žemėlapį.

E.Buikauskienė patikino, kad ši akcija jau duoda vaisių, tiesa, pelno dar nematyti.

Net rudenį kasdien, paskatinti šios akcijos, apsilanko būriai žmonių. Lankomumas padidėjo 10 kartų. Per tą patį laiką anksčiau į Ukmergės TIVC užsukdavo 400 žmonių, o dabar jų sulaukiama 4 tūkst.

"Klausimas, ar turime magnetukų, tėra pokalbio užuomazga. Visada pasiūlome pamatyti įdomiausius, gražiausius mūsų miesto ir rajono kampelius. Žmonės tikina nė nežinoję apie juos ir neplanavę ilgiau užtrukti mūsų krašte, bet sugundyti tai daro ir lieka patenkinti. Magnetukų akcija parodė, kad reikia žmones tik paskatinti, paraginti keliauti ir domėtis. Mūsų darbas jiems padėti rasti ypatingas, daugeliui kol kas nežinomas vietas. Todėl aktyvus gyvas bendravimas su atvykstančiais yra veiksmingiausias", – teigė E.Buikauskienė.

Ragindami keliauti akcijos sumanytojai teigė, kad magnetukus reikėtų gauti atvykus į kiekvieną sąraše nurodomą miestą ir turizmo informacijos centre įsigyti eurą kainuojantį magnetuką.

Dėlionės figūrėles primenančiuose magnetuose vaizduojami ryškiausi, įdomiausi, verčiausi dėmesio to rajono objektai, asmenybės, gyvūnai ar pastatai.

Akcija startavo šiemet liepos 1-ąją, ji turėtų tęstis dvejus metus.

Projektas sujungė visas 60 savivaldybių. Siekdami užtikrinti projekto tikslą, jo sumanytojai prašo vienam asmeniui parduoti ne daugiau kaip tris magnetus.

Minint Lietuvos 100-metį toks vajus turėjo tapti mūsų šalies žmonių dovana patiems sau, nes kas gali būti brangiau už įspūdžius, nuostabą, žinojimą, pažinimą.

Srautai per maži

Kiekvienas Lietuvos rajono centras turi turizmo informacinius centrus.

Vasarą, kai daugelis atostogauja, lankytojų sulaukia visų rajonų Turizmo informacijos centrai (TIC).

Pasibaigus šiltajam metų laikui, keliaujančiųjų antplūdis atslūgsta, tada žiemos miegu užmiega ir daugelis informacijos centrų.

Būtent tai atskleidė ir magnetukų akcija.

Dienraščio "Klaipėda" korespondentai pabandė susisiekti su visais Lietuvos turizmo informaciniais centrais.

Vos pasiteiravus, ar savaitgaliais dirba, daugelis centrų darbuotojų klausė, ar domina galimybė įsigyti magnetukų?

Didžioji dalis mažesnių nuo rudens savaitgaliais nebedirba. Kai kurių jų darbuotojai ne tik nesivargina kuriuo nors kitu būdu platinti lankytinas vietas reklamuojančios literatūros, bet nepasirūpina ir magnetukų prekyba kitose vietose.

Taip elgiasi ir trečiojo Lietuvos miesto, Klaipėdos TIC.

Klaipėdos senamiestyje įsikūrusio centro darbuotojos neslėpė, kad šaltuoju metų laiku savaitgaliais nedirba, penktadienį duris užrakina 15.45 val.

Pasak TIC vadovės Romenos Savickienės, Klaipėdoje dėlionės detalės neplatinamos ir jokioje kitoje vietoje, bet tam yra visiškai objektyvios priežastys – Klaipėdoje per dieną parduodama nuo 200 iki 300 magnetukų, todėl jie labai greitai baigiasi, tad, net užsukus į TIC darbo metu, nėra tikimybės jų gauti.

Dėlionės detales norėtų pardavinėti ir kai kurie uostamiesčio muziejai, bet šių magnetų paprasčiausiai nėra, jie išperkami pernelyg greitai.

Užsakyti jie Klaipėdą pasiekia maždaug po savaitės.

Todėl patariama juos užsisakyti internetu.

Ko gero, megnetukų akcijos pabaigos labiausiai laukia didžiųjų miestų TIC darbuotojai.

"Jau rugsėjo viduryje turistų labai pastebimai sumažėja, mūsų statistika rodo, kad pasibaigus sezonui savaitgaliais dirbti nerentabilu. Informacinius lankstinukus bei miesto žemėlapius atvykstantieji gali rasti geležinkelio ir autobusų stotyse bei prie mūsų pastato įrengtuose stovuose. Apie miestą galima sužinoti ir iš audiogido. Mokinių grupės keliauja tik darbo dienomis, savaitgaliais vaikai keliauja su tėvais. Ko gero, megnetukų akcijos pabaigos labiausiai laukia didžiųjų miestų TIC darbuotojai. Net šeštadienį ryte sulaukiame skambučių. Vienintelis klausimas – kur gauti magnetukų, bet ne informacijos apie miestą", – tikino uostamiesčio TIC vadovė Romena Savickienė.

Siunčia važiuoti toliau

Ir Klaipėdos rajono centro Gargždų TIC savaitgalį nedirba.

Darbuotojos patarė išeiginėmis dienomis važiuoti į Dreverną, kur yra žvejo J.Gižo etnografinė sodyba, veikianti nuo antradienio iki sekmadienio vakaro.

Ten galima ne tik užsisakyti ekskursiją, bet ir įsigyti magnetukų.

Taip pat, kaip klaipėdiečiai, dirba ir anykštėnai.

Elektrėnuose apie lankytinus objektus informuoja tik vienas savivaldybėje dirbantis žmogus, bet ir to šiuo metu nėra, todėl jo darbą dalijasi kelios valdininkės.

Didžiausia bėda joms – prievolė pardavinėti magnetukus. Savaitgalį jos, žinoma, nedirba.

Kaišiadoryse šį darbą taip pat dirba vienas žmogus, jis dar ir veda ekskursijas, todėl savaitgaliais nedirba.

Dar įdomiau elgiasi kai kurių savaitgaliais nedirbančių TIC darbuotojai. Jie ne tik nepasirūpina, kad žmonės apžiūrėtų jų miestelius, bet ir stengiasi, kad megnetukai būtų parduodami atokiau nuo miesto esančiose įstaigose.

Pavyzdžiui, plungiškiai nekviečia užsukti į Oginskių rūmus, pasivaikščioti parku, apžiūrėti bažnyčios miesto centre ar šalia senųjų kapinių esančio piliakalnio.

Akcijos "Surink Lietuvą" magnetukus savaitgaliais visą parą parduoda pramogų ir konferencijų centro, esančio atokiau nuo miesto, prie kelio Palanga–Šiauliai, darbuotojai.

Tad įdomiausias Plungės vietas atspindinti dėlionės detalė ją įsigijusiems žmonėms nieko neprimins.

Panašiai elgiasi ir lazdijiečiai. Į patį miestą savaitgaliais sukti neverta, informacijos apie šią vietovę gauti nepavyks, kaip ir įsigyti magnetų.

Visas šias paslaugas teikia degalinės, esančios prie pat valstybės sienos, darbuotojai. Ši degalinė yra maždaug už aštuonių kilometrų nuo rajono centro.

Į Zarasus per išeigines sukti taip pat neverta, TIC neveikia, dėlionės detalę galima nusipirkti už maždaug keturių kilometrų į Rokiškio pusę esančiame Šilininkų malūne.

Palangiškiai, šeštadieniais dirbantys iki popietės, siūlo į centro pašto dėžutę įmesti voką, kuriame turėtų būti euras ir kitas mažesnis vokas su magneto pirkėjo adresu ir pašto ženklu.

Ragina lankyti muziejus

Miesteliai, turintys savo muziejus, turistų informavimo, o sykiu ir magnetukų pardavinėjimą savaitgaliais perleidžia muziejininkams.

Tiesa, muziejai, tokie kaip Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, išeiginėmis dienomis taip pat ne visada dirba.

Jeigu neturi iš anksto užsakytų ekskursijų, šeštadienį ir sekmadienį durų neatrakina.

Rietavas dėlionės detales palieka muziejuje, bet jei nėra užsakytų ekskursijų, jis nedirba.

Kur palikti magnetukus per išeigines, čia dar svarstoma.

Rietavo TIC darbuotoja pasakojo, kad taip taupomi pinigai ir darbuotojų laikas, nes atvėsus orams būna dienų, kai nesulaukiama nė vieno lankytojo.

Kol kas, be TIC ar muziejaus, kitos vietos, kur galima įsigyti magnetų, šiame Žemaitijos mieste nėra.

Projektas kartais primena prekybos centrų akcijas.

"Būna apmaudu, kai, vos pravėrę duris, atvykėliai klausia tik apie magnetukus. Bandome kviesti žmones vidun, pasakojame, kiek įdomių ir pamatyti vertų vietų turime. Mūsų rajoną žyminti dėlionės dalis – netipiška, joje vaizduojama bažnyčia. Ji – mūsų ryškiausias akcentas ir įdomiausius įvykius menantis objektas. Juk pirmoji elektros lemputė Lietuvoje įžiebta būtent šioje bažnyčioje. Dažnai pagalvoju, kad ši akcija vis labiau primena prekybos centrų rengiamas, – atviravo rietaviškė. – Apie įdomias vietas klausia nedažnas, nors yra ir ką parodyti, ir papasakoti. Pats projektas kartais primena prekybos centrų akcijas, kai mamos pirkdavo tam tikras prekes, norėdamos gauti žaislą ir iš jų sudaryti kolekciją. Galiausiai žmonės pradėjo jais dalytis ir net pardavinėti. Juk sumanymas buvo visai kitas – ne patys magnetai svarbūs, o sudominti ir suvilioti žmones susipažinti su vietovėmis, kuriose jie parduodami."

Raseinių TIC gelbėja ir sekmadieniais dirbantis privatus Aštuonračio muziejus Nemakščiuose.

Šakių muziejus taip pat pavaduoja TIC darbuotojus, bet kai nesulaukia iš anksto apie apsilankymą pranešusių lankytojų, ir jie nedirba.

Dirba pasikeisdami

Daugybė Lietuvos informacinių centrų išsprendė problemą perleidę magnetų prekybą ne tik muziejams ar kitoms kultūros istaigoms. Jais prekiauja ilgiausiai veikiančios kavinės, kepyklėlės, bibliotekos. Informacija apie tai skelbiama ant TIC durų ar stenduose.

Nenuostabu, kad be išeiginių veikia Vilniaus ir Kauno TIC, nuo jų neatsilieka ir Trakai.

Nemaža dalis net nedidelių miestų informacinių centrų veikia ir šeštadieniais, leisdami savo žmonėms pailsėti tik sekmadienį.

Tikra tiesa, kad labiausiai visus reiškinius lemia pinigai, bet tai tėra dalis tiesos. Šiuo požiūriu iškalbingas yra Birštono pavyzdys.

Čia TIC turi tik 2,5 etato, bet darbas organizuotas taip, kad darbuotojai pasikeisdami priimtų interesantus ir savaitgaliais. Todėl į Birštono TIC užsukti net ir viduržiemį galima bet kurią savaitės dieną.

Nediduko Joniškio centro direktorė Jurgita Bučinskienė tikino neturinti galimybės laikyti  centro atviro visą savaitę, bet patikino sulaukusi skambučių, noriai bendraujanti su susidomėjusiais žmonėmis ir net padedanti sudėlioti poros dienų kelionės maršrutą šio miestelio apylinkėmis.

Panašu, kad atrakciją turėjęs priminti projektas atskleidė prie jo prisijungusių informacinių centrų darbuotojų požiūrį į jiems skirtą misiją.

Palangos turizmo informacijos centras ilgą laiką veikė be nuolatinės vadovės. Keletą metų direktorės pareigas laikinai eiti buvo paskirta dabartinė direktorės pavaduotoja Egidija Smilingienė.

Jos teigimu, šiuo metu jau šviesaus atminimo buvusi centro direktorė Alla Valužienė nedirbo maždaug 3,5 metų.

„2014 m. sausį ji susirgo ir tais pačiais metais išėjo iš darbo. Nuo lapkričio aš buvau paskirta laikinai eiti šias pareigas“, – pasakojo pašnekovė.

Anot pavaduotojos, A.Valužienė mirė šiemet.

Konkursas Palangos turizmo informacijos centro direktorės pareigoms eiti įvyko birželio 7-ąją, o centro vadove išrinkta R.Kmitienė darbo ėmėsi nuo birželio 30 d. Konkurse dalyvavo du žmonės.

„Mano darbo patirtis turizmo srityje siekia bemaž 16–18 metų. Paskutiniuosius trejus dirbau Šilutės turizmo informacijos centro vadove“, – sakė R.Kmitienė.

Ji paaiškino, kad sprendimą dalyvauti konkurse lėmė asmeninio gyvenimo aplinkybės. Užėmusi šias pareigas moteris su šeima nusprendė persikelti gyventi į Palangą.

R.Kmitienė pripažino, kad galimybė vadovauti Palangos turizmo informacijos centrui kartu reiškia ir naujus iššūkius, ir naujas galimybes.

Neseniai pradėjusi dirbti R.Kmitienė negailėjo gerų žodžių centro darbuotojams.

„Šis darbas nėra svetimas. Suformuota labai gera komanda, todėl dirbti yra lengviau. Jaučiuosi tarsi būčiau atėjusi į seną savo kolektyvą“, – kalbėjo direktorė.

Pasak pašnekovės, pagrindinė centro misija – į kurortą pritraukti kuo daugiau žmonių, formuoti Palangos kaip patrauklios turizmui, poilsiui, sportui ir kultūriniam gyvenimui vietovės įvaizdį. Šia linkme ir žadama veikti.

Tačiau tikslias priemones ar darbus, anot R.Kmitienės, įvardyti dar anksti.

„Dar reikia šiek tiek įsijausti į paties kurorto specifiką. Pirmuosius žingsnius jau žengėme – bandome kalbėtis, pradėti bendradarbiauti su vietiniais verslininkais, turizmo paslaugų teikėjais, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Gimsta minčių, susijusių su bendrais projektais. Tačiau kol kas tai tik idėjos“, – pasakojo nauja centro vadovė.

Anot jos, šiuo metu – pats turistinio sezono įkarštis, tad nemažai laiko ir jėgų skiriama darbui su turistais, teikiamos įvairios paslaugos, dėliojami ateities planai.

Druskininkuose ir Birštone šiemet sumažėjo turistų iš Rusijos, tačiau tai kompensavo išaugę poilsiautojų srautai iš Lietuvos, Latvijos ir Izraelio.

Kai kurios kurortų sanatorijos džiaugiasi pritraukiančios vis daugiau turistų iš Skandinavijos šalių.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis BNS sakė, kad šių metų pirmąjį pusmetį bendras turistų skaičius augo.

„Geopolitinė situacija davė savo vaisius, tačiau tai kompensuoja Lietuva“, – sakė R.Palionis.

Užsieniečių kurorte sumažėjo 12 proc., tačiau 14,8 proc. padaugėjo į Druskininkus atvykusių lietuvių. Rusijos turistų sumažėjo 44 procentais, pastebimas ir 12,4 procento sumažėjęs vokiečių srautas. Tačiau latvių atvyko 31 procentu daugiau, taip pat Druskininkai sulaukė 25,5 proc. daugiau turistų iš Izraelio. Pasak R.Palionio, stulbina net 52 procentais išaugęs lankytojų srautas iš kitų šalių - pavyzdžiui, Švedijos, Čekijos, Slovakijos.

„Pusmetis rodo, kad srautas nemažėja, tiktai nedžiugina tai, kad mūsų turistai ir apskritai šio laikmečio turistai ilsisi, nakvoja, turistauja trumpiau negu anksčiau“, – apibendrino jis.

Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė sakė, kad didelių pokyčių kurortas nepajuto, nes į jį atvykstančiųjų didžiąją dalį iki šiol sudarė lietuviai.

„Jeigu kalbama apie Rusijos rinką, mūsų padėtis yra šiek tiek geresnė vien dėl to, kad pagrindinis kurorto klientas yra lietuvis. Užsieniečių procentinė išraiška yra šiek tiek mažesnė. Nepaisant to, ir lietuvaičių daug daugiau šiais metais atvyko, ir užsienio šalių svečių“, – sakė R.Kapačinskaitė.

Jos teigimu, maloniai nustebino pagausėję turistų srautai iš Lenkijos, kurie paskutinius metus traukėsi. Taip pat atvyksta daugiau skandinavų, latvių.

Panašią informaciją BNS pateikė ir šiuose kurortuose įsikūrusių viešbučių ir gydyklų atstovai: jie pastebi sumažėjusį lankytojų iš Rusijos srautą, bet sako sulaukiantys daugiau lankytojų iš kitų kaimyninių šalių, Skandinavijos.

„Latvijos piliečių apsilanko maždaug trečdaliu daugiau nei 2014 metais. Taip pat jaučiame ir svečių iš Baltarusijos vis aktyvesnį domėjimąsi sveikatinimo procedūromis Druskininkuose, be to, mūsų nuolatiniai svečiai iš Izraelio nepamiršta mūsų procedūrų ir atvyksta pas mus atsiveždami ir jaunąją kartą sveikatintis į Druskininkus. Galime pasidžiaugti ir dažniau girdima prancūzų kalba bei sutinkamais svečiais iš Skandinavijos šalių – jų susidomėjimą po truputį jaučiame, tikimės, kad jis nenuslūgs. Sulaukiame ir lankytojų iš Vokietijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių“, – BNS informavo Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ atstovė Jūratė Vaitkevičiūtė.

Druskininkuose įsikūrusio viešbučio „Violeta“ atstovo Mindaugo Matulevičiaus teigimu, dauguma svečių iš Rusijos yra nuolatiniai svečiai, todėl jų sumažėjimo įstaiga nepajuto: jų užsakymai sudaro apie 80 procentų visų užsakymų žiemos švenčių laikotarpiui. Tačiau viešbutyje pastebimas išaugęs baltarusių, ukrainiečių ir latvių susidomėjimas, naujų klientų tikimasi pritraukti iš Skandinavijos šalių.

Į Druskininkų ir Birštono kurortuose įsikūrusią „Eglės“ sanatoriją per devynis šių metų mėnesius atvyko net 480 proc. daugiau klientų iš Švedijos ir Norvegijos nei praeitais metais per tą patį laikotarpį.

„Šiuo metu aktyvesniais reklamos veiksmais formuojami ir srautai iš Vokietijos. Nors augimas kol kas nežymus, bet iš šios šalies atvyksta vis daugiau klientų, kurie orientuojasi į brangesnes paslaugas ir išleidžia mūsų šalyje daugiau pinigų“, – sanatorijos pranešime cituojamas rinkodaros direktorius Edgaras Briedys.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą atvyko 38,7 proc. mažiau rusų turistų nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Finansų ministerijos valdoma energetikos įmonių grupė "Lietuvos energija", jai priklausančios bendrovės "Lietuvos energijos gamyba" ir "Lesto" bei Energetikos ministerijos valdoma "Litgrid" steigia naują bendrovę Technologijų ir inovacijų centras (TIC), kuri teiks akcininkėms informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) bei kitas paslaugas.

Technologijų ir inovacijų centro steigimo sutartis pasirašyta lapkričio 25 dieną, per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą pranešė "Lesto", "Litgrid" ir "Lietuvos energijos gamyba".

"Lietuvos energijos" valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas sako, kad steigiant naują, tik energetikos bendroves aptarnausiančią įmonę, siekiama išgryninti grupės įmonių veiklas ir optimizuoti valdymą.

Iki šiol energetikos sektoriaus įmones aptarnavo grupės įmonė Duomenų logistikos centras (DLC, iki lapkričio 4 dienos ji vadinosi Technologijų ir inovacijų centras), kuri teikė ir komercines duomenų perdavimo bei duomenų centrų nuomos paslaugas. TIC pagrindu taps nuo DLC atskiriama nekomercinė veiklos dalis - grupės įmonių ITT ūkio priežiūra ir aptarnavimas, pranešė "Lietuvos energija".

Nauja įmonė perims DLC darbuotojus, turtą, sutartis ir įsipareigojimus, susijusius su nekomercine veikla. TIC taip pat perims energetikos įmonių informacinių sistemų bei kompiuterinių ir telekomunikacijų tinklų kūrimo, diegimo bei priežiūros, kompiuterinių darbo vietų bei organizacinės technikos aptarnavimo darbus.

"Lietuvos energija" valdys 50 proc., "Lietuvos energijos gamyba" ir "Lesto" - po 20 proc., "Litgrid" - 10 proc. naujos įmonės akcijų, jos įstatinis kapitalas - 10 tūkst. litų. Juridinių asmenų registre ji turėtų būti įregistruota artimiausiomis dienomis.

Praėjusių metų pabaigoje 54 proc. Technologijų ir inovacijų centro akcijų valdė tuometinė "Lietuvos energija" (dabar "Lietuvos energijos gamyba"), 25 proc. - "Lesto", 20 proc. - "Litgrid", 1 proc. - tuometinė Visagino atominė elektrinė (dabar "Lietuvos energija").

"Lietuvos energija", kurios vienintelė akcininkė yra Finansų ministerija, valdo 96,13 proc. "Lietuvos energijos gamybos" ir 82,63 proc. "Lesto" akcijų. 97,5 proc. "Litgrid" akcijų valdo Energetikos ministerijos įmonė "Epso-G".

"Lesto" ir "Lietuvis energijos gamybos" akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame, "Litgrid" akcijos - Papildomajame prekybos sąraše.

Kaip ir kasmet, vasarą Palangoje netyla poilsiautojų bei pramogautojų šurmulys. Įpusėjus atostogų sezonui rasti nakvynę didžiausiame šalies kurorte vis dar įmanoma. Tiesa, reikėtų pasistengti. 

Atostogų metas

Pastarosiomis dienomis svečių skaičius Palangoje itin ženkliai išaugo. Vien į Turizmo informacijos centrą kasdien užsuka daugiau nei pusė tūkstančių poilsiautojų.

Tačiau tai – tik maža dalis kurorto svečių, pasirinkusių poilsį Palangoje.

Kasmet atostogaujantieji Palangoje žino, jog, norint išvengti bereikalingo streso, nakvyne kurorte verta pasirūpinti iš anksto. Dauguma taip ir daro – dažniausiai viešbučius rezervuoja internetu. Iš anksto nepasirūpinusieji nakvyne, atvykę į Palangą, turi pasistengti, bet, pasak TIC-o direktorės Alos Valužienės, rasti, kur apsistoti, galima. „Vienur ar kitur, tačiau laisvų vietų dar randame“, – sakė A Valužienė.

Vilioja pramogos

Vilioja didžiausias šalies kurortas poilsiautojus viskuo – tiek jūra bei baltu paplūdimio smėliu, tiek kultūriniais bei sportiniais renginiais, triukšminga J. Basanavičiaus gatve, Birutės parko ramybe...

Milda Jašinskaitė iš Telšių į Palangą du drauge atvyko vos vienai dienai. „Daug žmonių, visokių pramogų čia yra, pajūris. Verta atvykti į Palangą, kad ir vos kelioms valandoms“, - įsitikinusi telšiškė, šįkart sprendimą važiuoti į kurortą priėmusi spontaniškai.

Kokios pramogos vilioja jaunimą? „Pasideginti kopose, pasivaikščioti J. Basanavičiaus gatve, užmegzti naujų pažinčių, išplaukti laivu į jūrą“, – sakė M. Jašinskaitė.

Jei diena saulėta, be abejo, dauguma kurorto svečių plūsta į paplūdimius. Pavakare kone visi patraukia į turistų pamėgtą J. Basanavičiaus gatvę. „Tai – miesto arterija, kurios, atvykus į Palangą,  neįmanoma neaplankyti. Kai turistai iš užsienio, užsukę į TIC-ą, ima domėtis mūsų nacionaline virtuve, būtinai pasiūlome apsilankyti J. Basanavičiaus gatvėje, tapusioje vieno kilometro ilgio restoranu po atviru dangumi“, – kalbėjo A. Valužienė.

Staigmenos parke

Šiais metais Palanga savo svečiams siūlo kaip niekad daug kultūrinių renginių, ir tai suprantama – Palanga yra šiųmetė Lietuvos kultūros sostinė. „Turistams tai akcentuojame, ir jie labai domisi kurorto kultūriniu gyvenimu. Beveik visi, užsukusieji į TIC-ą, neišeina be renginių katalogo“, – sakė TIC-o direktorė.

Netikėtumų kupina atrakcija kurorto svečiams tampa ir vienas iš gražiausių Rytų Europoje Birutės parkas. Nusprendę ramiai praleisti popietę, kurorto svečiai čia netikėtai sutinka tyliai bevaikštančius grafus Tiškevičius – aktorius, pasidabinusius 19 a. pabaigos grafų Tiškevičių laikų drabužiais.

Parke galima išvysti ne tik grafus, bet ir jų tarnaites, guvernantes, prižiūrinčias mažąją grafaitę, smuikininką ar sodininką, besirūpinantį parko grožiu. Su praeiviais personažai nebendrauja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą ir solidumą.

Pasukę link parko rotondos, kurorto svečiai netikėtai čia sutinka Palangos orkestrą, kviečiantį nemokamai pasimėgauti pučiamųjų muzika. Tris kartus per savaitę rengiami nemokami koncertai kaskart į parką privilioja apie pusę tūkstančio muzikos mylėtojų.

Poilsis vaikams

Daug gerų žodžių Palangai negaili ir šeimos, į kurortą atvykusios su savo mažyliais. Itin populiarus tarp jaunų šeimų – prieš metus atidarytas Vaikų parkas, kuriame įvairaus amžiaus mažieji miesto svečiai gali nemokamai mėgautis įspūdingais jūrinės tematikos žaidimų įrenginiais saugioje, vaikams pritaikytoje aplinkoje. O tėvai tuo metu gali pasimėgauti trumpu atokvėpiu.

„Labai seniai buvau lankiusis Palangoje, tad, kai sesuo pasiūlė, mielai atvažiavau čia“, – sakė šiaulietė Rita Tkačiova, Palangoje besiilsinti su savo 15 mėnesių amžiaus sūneliu. Moteris džiaugėsi, jog atostogauti su vaikais Palangoje puiku ir dėl to, kad šiame kurorte – labai palankios gamtinės sąlygos.

„Čia jaučiamės labai gerai: einame prie jūros, vaikai žaidžia su smėliu, mėgaujasi karuselėmis. Aišku, šios atostogos – daugiau vaikų, o ne mamų poilsis“, – šypsojosi  moteris.

Pramogos dviratininkams

Puikiomis gamtinėmis sąlygomis pasižyminti Palanga yra itin patraukti ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems svečiams. Puikiai išplėtota dviračių takų infrastruktūra, galimybė išsinuomoti dviratį ar velomobilį – dar viena iš daugybės atrakcijų, į Palangą viliojančių sporto mėgėjus.

„Atvykę į kurortą ieškome visko – ir gamtos, ir ramybės, ir šurmulio. Ir viso čia galima atrasti“, – teigė kybartiškis Raimondas Dailidavičius, su seserimi Jolanta bei vaikais apsistojęs Šventojoje.

Kol vyresnėlis lieja prakaitą krepšinio stovykloje, Raimondas, Jolanta bei penkiametis jos sūnus Lukas kurorte puikiai leidžia laiką. „Į Palangą atsivežėme dviračius, tad mielai važinėjamės. Trasos geros, tad kasdien numiname apie dvidešimt ar trisdešimt kilometrų“, - sakė R. Dailidavičius.

Kasmet gražėja

Kasdien su turistais bendraujanti TIC-o direktorė A. Valužienė atkreipė dėmesį, jog kurorto svečiai pastebi ir labai teigiamai vertina pokyčius Palangoje. „Tie, kurie daug metų važiuoja ilsėtis į Palangą, pastebi, kad kasmet gerėja miesto infrastruktūra, tvarkomos gatvės“, – sakė A. Valužienė. Svečių žvilgsniai nepraslysta ir pro įspūdingus gėlynus, kurių skaičius kurorte kasmet vis auga.

Birutė ir Pranas Vėtos iš Rokiškio rajono jau devintus metus atostogauja Palangoje. „Malonu čia – gražu, tvarkinga, švaru, daug gėlių. Palanga keičiasi į gerąją pusę.

Labiausiai krenta į akis miesto puošimas gėlėmis, gražinama J. Basanavičiaus gatvė“, – vardijo sutuoktiniai.

Rokiškėnai mielai lankosi kurorte rengiamose parodose, ieško naujovių. Nuostabiausia vieta Palangoje jiems – J. Basanavičiaus gatvė. „Taip pat ne vieną ir ne dešimt kartų užsukame į Birutės parką, užlipame ant Birutės kalno, - sakė P. Vėta.