Televizijos gautame laiške privačiai bendrovei T. Garasimavičius, kaip pats nurodo, kelių potencialių investuotojų pavedimu domisi, kas parduoda sklypus, parengtus vėjo energetikai plėtoti.

Laiške teigiama: „Rinkos dalyviai nurodė, kad tikslinga kreiptis į Jus. Keli potencialūs investuotojai domisi galimybėmis vystyti vėjo elektrinių parko projektą ir užklausė apie potencialius paruoštos infrastruktūros pardavėjus“.

Teigiama, kad domina „pilnai paruošti sklypai su suderinimais ir leidimais (detalieji/specialieji planai, nuosavybės/nuomos teisės, gyventojų sutikimai“ ir kitais reikalingais dokumentais, atliktomis procedūromis.

Nurodoma, kad domina sklypai, kuriuose galima įrengti 20 MW vėjo parką bei prašoma pateikti preliminarias kainas.

Pats mero patarėjas nedetalizavo, kieno interesams atstovauja, bet tikina už tai negavęs jokio atlygio ir pats sklypų nesupirkinėjantis.

„Manęs paprašė žmonės, sakė, kad aš sektorių vis vien gerai žinau energetikos, tai tiesiog aš žinau, kas tokius projektus galėjo sudėti pasiūlymui, išvystytus infrastruktūrinius – tų žmonių užklausiau“, – televizijai sakė T. Garasimavičius.

BNS jis tvirtino neatstovaujantis vėjo energetikos plėtotojams ar vėjo energetikos kompanijoms, neturintis „jokių konsultavimo sutarčių ar akcijų tokiose kompanijose“.

„Kelių vėjo energetikos projektų vystytojų iš privataus elektroninio pašto užklausiau apie jų turimus išvystytus vėjo energetikos projektus“, – teigia T. Garasimavičius.

Jis BNS taip pat nedetalizavo, kieno prašymu ir kodėl domėjosi vėjo jėgainėms paruošta infrastruktūra.

T. Garasimavičius V. Matijošaičio patarėju tapo birželį, po to, kai kovo pabaigoje iš savo patarėjų komandos jį atleido S. Skvernelis. Premjeras tuomet nurodė, kad T. Garasimavičius prarado jo pasitikėjimą, bet dėl ko – nepaaiškino. Patarėjas BNS tuomet taip pat sakė nežinantis atleidimo priežasčių.

Patarėjas viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nėra nurodęs ryšių su energetikos įmonėmis – tai kritikuoja už skaidrumą kovojantys nevyriausybininkai „Transparency international“.

„Pagrindinis tikslas – tinkamai sutvarkyti, saugoti bei plėtoti miesto  želdynus taip gerinant  kauniečių gyvenimo kokybę mieste“, – sakė S. Lazauskas. Vienu iš pagrindinių prioritetų miškininkas nurodė Kauno Ąžuolyno išsaugojimą ateities kartoms.

„Eilę metų Ąžuolynas nebuvo tinkamai prižiūrimas, todėl jam būtina skirti kur kas daugiau dėmesio. Ąžuolyną privalome išsaugoti ir užtikrinti, kad unikali vieta ateityje nevirstų drebulynu ar kitų menkaverčių medžių rūšių medynu“, – pabrėžė S. Lazauskas.

Ąžuolyno tvarkymui rengiamas gamtotvarkos planas ir miškotvarkos projekto tikslinimas siekiant išsaugoti didžiausią Ąžuolyno vertybę – 200-300 metų senumo ąžuolus, kurie  svarbūs ne tik dendrologine ir kultūros paveldo, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimo prasme.

Kitas mero patarėju pradėjęs dirbti specialistas T. Garasimavičius didžiausią dėmesį ir laiką skirs miesto šilumos ūkio optimizavimui ir tolimesniam šildymo kainų mažinimui.

„Kauno mieste matau nemažai galimybių ir iššūkių užtikrinant miesto šilumos ūkio plėtrą, inovatyvių sprendimų diegimą. Kryptinga pastarųjų metų miesto šilumos tiekėjo „Kauno energijos“ veikla, pereinant prie didesnio biokuro panaudojimo ir mažinant šilumos nuostolius trasose, leido ženkliai sumažinti šilumos kainą, kuri jau yra konkurencinga lyginant su alternatyviais individualaus šildymo būdais. Šia galimybe būtina pasinaudoti, ir šilumos tiekėjui bus keliamas strateginis tikslas susigrąžinti kuo daugiau nuo miesto šilumos tiekimo tinklų atsijungusių vartotojų, jiems pasiūlant patrauklias prisijungimo ir ilgalaikes šilumos tiekimo kainas. Naujų vartotojų prijungimas leistų užtikrinti šilumos kainos stabilumą visiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams“, – teigė energetikos specialistas T. Garasimavičius.

Nuo 2006 metų T. Garasimavičius dirbo valstybės įmonėje „Energetikos agentūra“. Vėliau energetikos klausimais jis patarinėjo premjerams Algirdui Butkevičiui ir Sauliui Skverneliui. Pasak naujojo mero patarėjo, ateityje bendrovė „Kauno energija“ turėtų tapti platesnio veiklos profilio bendrove, kuri diegtų inovatyvius atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos bei energijos taupymo sprendimus gyventojams, savivaldybės visuomeniniuose pastatuose bei kitose viešosiose erdvėse ir taip prisidėtų prie bendros Kauno miesto energetinės plėtros vizijos įgyvendinimo.

Mero patarėjų komandoje taip pat dirba Tomas Grigalevičius, kuruojantis ryšius su visuomene, socialinių mokslų daktarė Neringa Ivanauskienė, kuri yra atsakinga už įmonių, įstaigų, valdymą ir optimizavimą bei Orinta Leiputė, merui patarinėjanti jaunimo reikalų, kultūros, švietimo, sporto ir seniūnijų veiklos klausimais.

Kaip skelbia portalas delfi.lt, T. Garasimavičius jau kurį laiką dirba Kauno mero patarėju.

T. Garasimavičius iš premjero patarėjų atleistas kovo pabaigoje. Tuomet S. Skvernelis atleidimo motyvų neatskleidė, tik teigė, jog patarėjas prarado politinį pasitikėjimą.

Pats T. Garasimavičius BNS teigė atleidimo priežasčių nežinantis ir su premjeru apie tai nekalbėjęs.

T. Garasimavičius yra dirbęs ir buvusio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju energetikai.

„Prarado pasitikėjimą. Tikrai nepadarė kokių nusikalstamų veikų, jeigu kas nors galvoja ir bando interpretuoti ar sieti su kokios komisijos apklausomis – tikrai nereikia sieti (...) Nėra slepiamos (atleidimo – BNS) priežastys, yra tokia formuluotė, tai yra politinio, asmeninio pasitikėjimo tarnautojas, ir kada jis tą pasitikėjimą praranda, yra priimamas sprendimas ir tikrai nėra čia ta pozicija, dėl kurios mes turėtume kalbėti“, – portalo 15min.lt studijoje ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Vis dėlto jis užsiminė, jog tikisi kvalifikuoto ir atsakingo darbo iš savo patarėjų.

„Patarimai turi būti labai aiškiai pamatuoti, atsakingi, nes aš tikrai neturiu galimybės įsigilinti pakankamai į technines detales atskirose srityse, kurias kuruoja patarėjai, dėl to turi būti pilnas pasitikėjimas, šimtaprocentinis, jeigu jis susvyruoja, tuomet priimi tokį sprendimą (atleisti – BNS)“, – kalbėjo premjeras. 

T. Garasimavičių premjeras atleido praėjusį penktadienį. Jis pats BNS  teigė atleidimo priežasčių nežinantis ir su premjeru apie tai nekalbėjęs.

T. Garasimavičius yra dirbęs ir buvusio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju energetikai.

„Jis yra atleistas kaip praradęs politinį pasitikėjimą“, – BNS informavo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Išsamiau atleidimo motyvų Vyriausybės vadovo atstovas kol kas nenurodė.

Pats T. Garasimavičius BNS penktadienį sakė savo atleidimo priežasčių nežinąs ir su premjeru apie tai nekalbėjęs.

„Aš priežasčių nežinau. (...) Aš tikrai nesamprotausiu, to nežinau. Atėjo, pasiėmė mano daiktus, padėjo įsakymą darbuotojai kanceliarijos ir pasakė, kad nuo šiandien nebedirbu“, - teigė T. Garasimavičius.

Jis yra dirbęs ir buvusio premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus patarėju energetikai.

T. Garasimavičius šią savaitę liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atliekančiam parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

T. Garasimačiaus pasakojo apie savo vizitą į Ignalinos atominę elektrinę tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos delegacijos sudėtyje ir susitikimą su „Nukem“ ir „Rosatom“ atstovais.

Buvęs S. Skvernelio patarėjas penktadienį BNS tikino, kad jo atleidimas iš premjero komandos niekaip negali būti siejamas su  Seimo NSGK atliekamu tyrimu ir jo apklausa šią savaitę.

„Toks susiejimas yra absurdiškas, juokingas ir juodina reputaciją. Nėra jokio ryšio su kažkokiu „Rosatomu“, vizitu ir kitais dalykais“, – aiškino T. Garasimavičius.

Jis patikino nefigūravęs ir jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose.

„Labai daug nepatenkintų mano veikla yra, kuruoju sektorių, kur yra daug interesų. Mano veikla galėjo būti nepatenkinti kai kurie žmonės. Premjero klauskit, jis gal paaiškins“, – sakė buvęs patarėjas.

Klausiamas, ar bandė pats domėtis savo atleidimo motyvais, T. Garasimavičius teigė nematąs reikalo tuo domėtis.

„Nesu naivus, ką aš čia skambinėsiu ir kaip vaikas klausiu. Jei sprendimas priimtas, tai kam man šito reikia“, – kalbėjo T. Garasimavičius.

Jis premjerui Sauliui Skverneliui pataria energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais.

T. Garasimavičius privačių interesų deklaraciją pateikė 2013 metų sausį, kai įsidarbino tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėju.

Tačiau iš naujo įsidarbinęs S.Skvernelio patarėju jis turėjo per mėnesį atnaujinti deklaraciją, net jeigu jos turinys nepasikeitė, nurodė etikos sargai.

Taip pat VTEK atkreipė dėmesį, jog T. Garasimavičius anksčiau teiktoje deklaracijoje buvo netiksliai nurodęs savo einamas pareigas.

Atsižvelgdama į tai, komisija paragino premjero patarėją pateikti naują privačių interesų deklaraciją ir joje patikslinti savo einamas pareigas.

Pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Jis premjerui Sauliui Skverneliui pataria energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais.

Komisija BNS nurodė, kad tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėju įsidarbinęs T.Garasimavičius pateikė privačių interesų deklaraciją 2013 metų sausį.

Tačiau pradėjęs dirbti S.Skvernelio komandoje 2017 metų sausį patarėjas neatnaujino šios deklaracijos, nors turėjo tai padaryti per 30 dienų, informavo VTEK.

„T. Garasimavičius premjero patarėju dirba nuo šiandien“, – BNS pirmadienį sakė S. Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Nuo 2006 T. Garasimavičius dirbo įvairiose pareigose valstybės įmonėje „Energetikos agentūroje“.

2012 metais jis tapo A. Butkevičiaus patarėju energetikai.

T. Garasimavičius baigė bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Jis taip pat studijavo magistrantūrą Jungtinėse Valstijose, Kreitono universitete.

Antradienį vėl susikirtus ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir energetikos ministro Jaroslavo Neverovičius požiūriui į šilumos ūkio reformą, pastarasis paliko pasitarimą nesulaukęs jo pabaigos.

"Verslo žinių" šaltinių teigimu, vos Energetikos ministerijos pareigūnai po Vyriausybės posėdžio įvykusiame pasitarime ėmė rodyti pirmąsias programos pristatymo skaidres, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius paprašė sustabdyti prezentaciją, kol esą ministerijos pateikiamas variantas nėra suderintas su kitomis valstybės institucijomis. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius paliko pasitarimų kambarį po kelių minučių ir išėjo iš Vyriausybės rūmų.

Pasak "Verslo žinių", J.Neverovičiaus demaršą galėjo paskatinti tai, kad atsirado alternatyvus, ministro pirmininko patarėjo Tomo Garasimavičiaus, parengtas projektas. Jis nėra paskelbtas Vyriausybės svetainėje prie kitų pasitarimui pateiktų dokumentų ir žymėtas balandžio 1 dienos data. Jame Vilniaus ir Kauno centrinio šilumos tiekimo įgyvendinimo modelį siūloma įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri aiškinosi buvusios Vyriausybės veiklą energetikoje, išvadų projektą premjeras įpareigojo revizuoti savo patarėją energetikai Tomą Garasimavičių.

„Pasikviečiau patarėją energetikos klausimais, perdaviau visą tą paketą dokumentų, sakiau: šiandien dirbk ilgai, jeigu reikės pasiimk mūsų žmones... Turi būti išanalizuoti tie klausimai,“ - trečiadienį Seimo opozicijai priklausančių konservatorių frakcijoje sakė Algirdas Butkevičius.

Premjeras teigė, kad komisijos išvados jam buvo pristatytos trečiadienį.

Laikinoji energetikos komisija trečiadienį nepatvirtinto galutinių išvadų - parlamentarai teigė nespėję su jomis susipažinti. Atskirą nuomonę dėl išvados yra pateikę trys konservatoriai ir vienas liberalsąjūdietis.

Nutarta išvadas uždaruose komisijos posėdžiuose svarstyti ketvirtadienį ir penktadienį, o jeigu bus rastas sutarimas, jos bus patvirtintos. Tačiau nuomonėms išsiskyrus, tai gali būti atidėta kitai savaitei.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius komisijos išvadas pavadino anoniminėmis ir kenkiančiomis. „Jos (išvados - BNS) stipriai gali pakenkti valstybės finansų būklei“, - pareiškė A.Kubilius. Jis komisijai siūlė su išvadomis supažindinti Vyriausybę ir gauti jos išvadą, bet tam komisija nepritarė.