Liko be miego

Marių gatvėje gyvenanti Jurgita Mikėnė dienraščiui pasakojo, kad jos šeima savaitgalį išgyveno tikrą košmarą.

"Mes gyvename šalia įmonės "Kamineros krovinių terminalas" valdomos krantinės. Kraunamo metalo garsai aidi tokiu stiprumu, kad nuo tokio triukšmo neįmanoma pasislėpti. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo toks triukšmas, kad visą naktį likome be miego. Neiškentusi prieš pat vidurnaktį mėginau skambinti policijai, vyras penktą ryto skambino. Nieko nepešėme", – pasakojo gyventoja.

Moteris nufilmavo, kaip uosto krantinėje esantis kranas krauna metalą.

Užfiksavo: Marių gatvės gyventojai, nufilmavę, kaip uostininkų kranas krauna metalo laužą iš krūvos į krūvą, skambino policijai telefonu 112. Tačiau uostamiesčio komisariate niekas net negirdėjo apie tokį skundą. (Vaizdo medžiagos stop kadras)

"Su kiekvienu krano žnyplėmis nusviestu metalo gabalu visų aplinkinių namų gyventojai krūpčiojo. Krova vis didėja. Metalo krūvos krantinėje – milžiniškos. Krova vyksta tiek dieną, tiek naktį. Rašėme skundus, prašėme tirti triukšmo lygį, niekas nepadeda. Visi bejėgiai prieš šią įmonę. Bendrovės akcininkas nieko nepaiso, mano nuomone, savo pasisakymais jis tiesiog tyčiojasi iš aplinkinių. Man jis buvo tiesiai šviesiai pasakęs: "Užsidarykite langus, jūs čia vasarą norite prie atidarytų langų miegoti?" – nuomonę išsakė moteris.

Nupasakodama pokalbį, klaipėdietė, matyt, minėjo Arūną Tumą, Klaipėdos savivaldybės tarybos narį, įmonės "Kamineros grupė" savininką.

Skambutis į niekur?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas tikino, kad iš šios uosto krovos bendrovės yra pareikalauta pateikti triukšmo mažinimo veiksmų planą.

Toks triukšmas varo iš proto, ir nebegalima to toleruoti.

"Bendruomenė ne pirmą kartą kelia klausimą ne tik dėl triukšmo, bet ir dėl oro taršos. Reikėtų skambinti policijai. Ji bent tuo metu, net ir naktį, fiksuotų įvykį. Policijos užfiksuota situacija mums būtų naudinga vėliau aiškinantis aplinkybes", – teigė R.Grigaliūnas.

Tačiau apie skambutį 112 numeriu naktį iš šeštadienio į sekmadienį Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nebuvo informuotas.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo rugsėjo 11 d. vidurnakčio iki rugsėjo 13 d. 11.30 val. pranešimų dėl triukšmo iš visos Marių gatvės nebuvo gauta. Pareigūnai apie galimus pažeidimus gyventojus ragina pranešti policijai internetu arba telefonu 112", – paaiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Marių gatvės gyventoją J.Mikėnę šokiravo žinia, kad jos skambučių policija nefiksavo.

"Tai kam tada žmonės turi skambinti dėl triukšmo, jei pranešimai nefiksuojami?" – klausė moteris.

J.Mikėnės telefone užfiksuotas įrašas ne tik apie skambutį policijai, bet ir įmonės "Kamineros krovinių terminalas" atsakingam darbuotojui, kurio kontaktus dalija pati įmonė, nurodydama bendruomenei pranešti apie triukšmą.

Skundai plaukia ne pirmi metai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas R.Grigaliūnas skaičiuoja, kad gyventojai iš tiesų yra siuntę ne vieną skundą.

"Ne metai ir ne dveji gauname skundų. Tačiau pastaruoju metu, matyt, aktyvėjo įmonės veikla. Skundžiamasi ne tik oro tarša, bet ir triukšmu. Laboratorija atliko matavimus ir buvo nustatyti triukšmo lygio viršijimai", ˜– aiškino departamento vadovas.

Planuoja: įmonės "Kamineros krovinių terminalas" ruošiasi statyti tokio tipo betoninę tvorelę, kuri turėtų sulaikyti sklindantį triukšmą. ("Kamineros krovinių terminalo" nuotr.)

Pasak R.Grigaliūno, šiuo metu vis dar derinama galimybė išmatuoti skleidžiamą triukšmą tuo momentu, kai prie įmonės krantinės švartuosis pats didžiausias krovininis laivas, koks tik atplaukia į šią bendrovę.

"Arba tokią informaciją gauname pavėluotai, arba nebūna tinkamo oro. Tam mums reikia operatyviai užsakyti laboratoriją, o lyjant lietui matavimų ji neatlieka. Netinka ir laikas, kai yra didelis vėjas", – paaiškino R.Grigaliūnas.

Nustatė: viršijo normas

Pastarieji triukšmo matavimai įmonėje buvo atlikti balandį.

"Nustatyta, kad nakties metu gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijamas keturiais decibelais. Maksimalus lygis 16 decibelų viršijo ribinius triukšmo lygius, kurie nustatyti higienos normoje. Šis triukšmas yra dėl pramoninio triukšmo. Buvo surašytas aktas ir išsiųstas įmonei", – atliktų matavimų rezultatus konstatavo R.Grigaliūnas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras reikalavo, kad įmonė pateiktų triukšmo mažinimo planą.

"Gavome atsakymą, kad įmonė "Kaminera" ginčija atestuotos ir pagal nustatytus standartus dirbančios laboratorijos matavimus. Įmonė darė savo matavimus ir tikina, kad jūrų ir geležinkelio transportas skleidžia triukšmą, ne tik metalo krova. Nors geležinkelio šios įmonės teritorijoje net nėra, jis driekiasi kiek toliau", – stebėjosi R.Grigaliūnas.

Statys tvorą

Įmonė "Kamineros krovinių terminalas" žadėjo pati užsakyti triukšmo matavimus.

"Visa tai – šioks toks įmonės atsirašinėjimas. Patys vakare pasižvalgėme, kaip vyksta krova. Neaišku, ar tokio dydžio metalo krūvos, kurios sukrautos krantinėje, atitinka tuos kiekius, kurie nurodyti leidime. Bet tai turi aiškintis aplinkosaugininkai. Pamatėme, kad atvirai kraunamos durpės. Dėl visų šių faktų prašėme organizuoti tarpinstitucinį pasitarimą", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Visi šie tarnybų sujudimai buvo birželį. Aprimus valstybinių institucijų dėmesiui, įmonė toliau vykdė veiklą.

"Įmonė pateikė priemonių planą su devyniais punktais, septyni yra apie oro taršą, kiti – apie triukšmą. Įmonė siūlo statyti dulkes ir triukšmą sulaikančią tvorą. Nurodyta, kad dviem etapais vyktų įrengimas. Pirmas etapas turėtų būti įvykdytas per 2021 m., antrasis – iki 2022 m. vidurio. Kol vyko diskusijos dėl tvoros projekto, buvo įmonės nusiskundimų, kad tvora brangiai kainuos. Bet tai tik įmonės požiūris į bendruomenę", – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Įmonės "Kamineros krovinių terminalas" administracija dienraštį informavo, kad apsispręsta statyti betoninę sienutę iš "Masterbloc" firmos gaminių.

"Remiamės kitų Europos Sąjungos uostų praktika, planuojama naudoti inovatyvius monolitinio betono gaminius. Jie naudojami laikančiosioms sienoms, pamatams statyti, kraštovaizdžiui kurti ir pan.", – situaciją komentavo įmonė.

"Tvora yra gerai, bet dar yra ir darbo organizavimo kultūra. O svarbiausia – įmonės požiūris į bendruomenę. Žiūrėdamas šio savaitgalio nakties įrašą, stebėjausi, kaip žmonės gali ištverti tokį triukšmą. Aš pats gyvenu vadinamajame Žvejybos uosto rajone ir pats ryte girdėjau didelį bildesį. Negaliu teigti, kad ši įmonė vykdė veiklą, bet triukšmo savaitgalį klausėsi visas rajonas", – pastebėjo R.Grigaliūnas.

Pripažino nusižengimą

Pati įmonė "Kamineros krovinių terminalas", gavusi dienraščio "Klaipėda" klausimus dėl incidento, pripažino pažeidimą.

"Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui yra pateiktas triukšmo mažinimo planas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dėl netinkamo darbų organizavimo (yra nurodyta, kada kokį krovinį galima krauti nakties metu) galėjo sklisti triukšmas. Už netinkamą darbų organizavimą nubaustas krovos darbų vadovas", – rašoma įmonės paaiškinime.

Tačiau tai nepradžiugino aplinkinių gyventojų.

"Situacijos tai nekeičia. Darbų vadovui gal kas ir skirs kelių dešimčių eurų baudą, bet triukšmo juk tai nesustabdys", – kalbėjo Marių gatvės gyventoja J.Mikėnė.

Sulaukęs numatytų triukšmo matavimų atsakymų, R.Grigaliūnas ketina vertinti surinktą informaciją.

"Jei ribinės normos vėl bus viršytos, bus pradėta administracinė teisena. Įstatyme numatyta, kad kartu su savivaldybe galima būtų priimti sprendimą, įpareigojantį apriboti triukšmo šaltinį ir pačią veiklą. Galima kalbėti ir apie valandas, kuriomis būtų draudžiama tokia veikla. Vieną kartą visa tai turi būti išspręsta. Puikiai suprantu žmones. Toks triukšmas varo iš proto, ir nebegalima to toleruoti. Žmonės negali gyventi triukšme", – reziumavo R.Grigaliūnas.

Siutina ventiliatorius

„Skleidžiamas garsas girdimas namuose, naktį jis viršija 50 decibelų ribą. Dienos metu triukšmas dar didesnis. Restorano ventiliatorius įtaisytas ant sienos“, – skunde aiškino gyventojai, tikindami, kad siuntė pretenziją įmonei dar lapkričio mėnesį.

Kai niekas nežino, ką daryti, skundą persiunčia mums.

„Prašėme kuo greičiau spręsti problemą, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos. Ventiliatoriai skleidžia ne tik žemo dažnio ūžesį, tačiau ir aukštų dažnių cypimą. Dėl triukšmo nukenčia namo gyventojų sveikata“, – pretenzijas dėstė gyventojai.

Skundo nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Šio skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas tikino, kad raštas dėl triukšmo problemos sprendimo išsiųstas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Linas Lapinskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kai niekas nežino, ką daryti, skundą persiunčia mums. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų išmatuoti triukšmo lygį. Tik tuomet bus aišku, pažeistos kokios nors tvarkos ar ne“, – sakė L.Lapinskas.

Skambučiai – tik dėl viruso

Bandymai prisiskambinti nors vienam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojui laidiniu telefonu – neįmanoma misija.

Šios įstaigos autoatsakiklis interesantui išdėsto, kokiais klausimais galima kreiptis į įstaigos darbuotojus. Viskas susiję su koronavirusu, dar galima kreiptis dėl higienos paso gavimo.

Jei skambinantysis neserga, o nori aiškintis situaciją, pavyzdžiui, dėl triukšmo, atsakiklis su kuriuo nors darbuotoju nesujungia, nes besikreipiančiojo interesas neatitinka kompiuterinėje sistemoje išdėstyto klausimyno.

„Tai ir mes patys vienas kitam negalime paskambinti. Skambučiai eina per Vilnių. Dabar visi juk nuotoliniu būdu dirba. Taip, turėtų sujungti net ir tokiu klausimu. Čia visi vargsta. Bet kažin, ar laboratorijos dirba karantino metu? Nemanau, kad dabar vyksta triukšmo matavimai. Juk žmonės saugosi. Norinti išmatuoti triukšmą, reikia eiti į gyventojų butą“, – kalbėjo Rimantas Giedraitis, NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas.

Nebeliko problemos?

Galiausiai paaiškėjo, kad NVSC Klaipėdos departamentas skundą pernai vasarį gavo iš kito, nei šiuo metu pateikta, buto gyventojų.

NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patikslino, kad pernai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai pareiškėjų nurodytu laiku nuvyko į skundo vietą.

„Triukšmo matavimai nebuvo atlikti, kadangi neveikė restorano vėdinimo įrenginys, keliantis triukšmą. Gyventojams buvo pasiūlyta, atsiradus triukšmui jų gyvenamojoje aplinkoje, iš karto informuoti NVSC Klaipėdos departamentą. Gyventojai, iki prasidedant karantinui, daugiau nesikreipė“, – tikino A.Šlepetienė.

Pasibaigus karantinui, buvo susisiekta su pareiškėju, kuris informavo, kad dėl įmonės veiklos nusiskundimų nebeturi.

Triukšmavo kepėjai?

Įstaiga, dėl kurios gyventojai siuntė raštą savivaldybei, priklauso Klaipėdos miesto tarybos nariui Aidui Kaveckiui. Šis patikino, kad pernai gautą skundą labai gerai pamena.

„Mes tą kartą sutvarkėme ventiliatorių, kad jokių garsų nebūtų. O dabar juk visus metus restoranas neveikia, nežinau, kas čia galėtų kelti triukšmą“, – stebėjosi A.Kaveckis.

Pasiaiškinęs situaciją, tarybos narys po kelių minučių patikino, kad pasaže dirba tik vienintelė įstaiga.

„Tai yra mūsų nuomininkai, jie ten kepa duoną ir dar kažką. Jie buvo perspėti, kad ventiliatoriaus nejungtų anksti ryte ir nepaliktų jo veikti per naktį. Problemų jau būta. Bet šį kartą griežtai jiems pasakyta. Dienos metu ventiliatorius turi veikti, bet jo garsas nėra toks, kad dieną neleistų žmonėms gyventi. O daugiau juk viskas pas mus uždaryta, niekas nedirba karantino metu“, – patikino miesto tarybos narys.

Sudarė darbo grupę

Parengtas didelės apimties veiksmų planas apima didžiausius triukšmo šaltinius: geležinkelio ir kelių transportą, pramoninę veiklą.

Per artimiausius penkerius metus numatytos grandiozinės priemonės, kurios esą padėtų sumažinti triukšmo lygį mieste.

Kaip Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu pasakojo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė, planas pradėtas rengti dar praėjusį spalį, sušaukus darbo grupę.

Ją sudarė 13 narių: savivaldybės administracijos specialistai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos filialo, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Darbo grupei pirmininkavo tuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs Olegas Mariničius.

Pasak R.Perminienės, viešojo pristatymo visuomenei metu planas sulaukė pastabų ir pasiūlymų.

Pastabų jam turėjo ir komiteto nariai.

Terminai – nerealūs

"Pagrindinės plano priemonės yra orientuotos į transporto srautų valdymą, teritorijų planavimą, žemėtvarką, technines triukšmo valdymo priemones, tokias kaip apsauginių sienučių įrengimas, garso perdavimo mažinimo priemonės, ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas, triukšmo kontrolė, vykdant stebėseną ir matavimus bei kitos", – vardijo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Pačiauskaitė.

Dokumente teigiama, kad Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcija bus pradėta ir užbaigta iki 2020-ųjų, stebina ir kitų projektų nerealūs terminai.

"Paruoštas planas, už kurį labiausiai atsakinga yra Klaipėdos savivaldybė ir, kaip suprantu, šios priemonės bus integruotos į strateginį veiklos planą. Numatyti įgyvendinimo laikotarpiai kai kuriais atvejais jau dabar kelia klausimų. Kai kurie projektai iki šiol nėra pradėti, o numatyta juos užbaigti 2019–2020 metais. Ar tas planavimas yra realistinis?" – teiravosi komiteto narė Elida Mantulova.

Teks koreguoti

E.Mantulovai antrino Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Barbšys.

"Ačiū Dievui, jeigu ką nors pradėsime 2020-aisiais. O čia jau kalbama apie pabaigą. Tie terminai niekur "netelpa", yra neįgyvendinami ir su realybe niekaip nesusiję. Šiuo metu strateginiuose veiklos planuose yra visai kiti jūsų įvardytų darbų terminai", – stebėjosi A.Barbšys.

Savivaldybės specialistės paaiškino, kad rengdama dokumentą darbo grupė vadovavosi miesto plėtros strateginiu planu.

Tokiu atveju tai yra niekam nereikalingas dokumentas.

"Siūlyčiau sieti ne su plėtros planu, kuris yra ilgalaikis, o su veiklos planu, kuriame aiškiau ir konkrečiau detalizuojami terminai", – pamokė E.Mantulova.

Prašyti miesto tarybos pritarimo šiam dokumentui ketinama liepą.

Todėl politikai paprašė specialisčių sugrįžti į komitetą su pakoreguotu planu, nes tokiam, koks jis yra dabar, taryba esą negalės pritarti.

"Iš esmės tai yra strateginis dokumentas. Šiuo metu jis visiškai nedera su miesto strateginiais dokumentais, ir mes nė nežinome, kiek jis dera su kitų institucijų strateginiais planais. Tokiu atveju tai yra niekam nereikalingas dokumentas", – nukirto E.Mantulova.

Prikėlė iš lovų

Vadinamojo Plytinės rajono Skardžio ir Slėnio gatvių gyventojai tikino, jog praėjusį savaitgalį dėl triukšmo naktį kėlėsi iš lovų ir ėjo dairytis į gatvę, tačiau, kas tie triukšmadariai, nėra aišku.

"Gyvenu Plytinės gatvės rajone. Jau trečia savaitė dienomis girdime kalimą, lyg statybininkai namo pamatų polius kaltų. Tačiau mes nežinome, kokioje įmonėje toks triukšmas gali būti. Miegoti negaliu ne tik aš, bet ir kaimynai, kitos gatvės gyventojai. Tauralaukyje ne taip smarkiai girdėti, o mūsų gatvėje – ypač. Juk negalima savaitgalį ir dar naktį šitaip išsidirbinėti", – skundėsi Skardžio gatvės gyventoja.

Iš pradžių gyventojai dairėsi gamybininkų, kurie galbūt naktimis dirba Tauralaukyje.

"Būtent iš Tauralaukio pusės ir sklinda garsas. Medelyno gatvė taip pat girdi", – situaciją tikslino gyventoja.

Įtarinėjo statybininkus

Tačiau kita šio rajono senbuvė spėliojo, jog kitoje Danės upės pusėje statybas vykdančios bendrovės lyg ir negalėtų taip smarkiai triukšmauti.

"Ten tik rytais traktoriai ima burgzti. O gal iš statybų Liepų gatvės pabaigoje triukšmas sklinda? Ten namai statomi ant kalniuko", – savą versiją kėlė moteris.

Abi gyventojos tikino, jog iš uosto įmonių sklindantis triukšmas jų ausiai pažįstamas.

"Nelabai tikime, kad uostas. Mes niekada jo triukšmo negirdėdavome. Labiau panašu į statybininkus", – tikino moterys.

Vienos statybinės įmonės, šalia Danės upės statančios namus, vadovas tikino: jei tik gyventojai jam praneštų, pats ieškotų triukšmadarių ir prisiekinėjo, jog naktį jo darbininkai tikrai netriukšmauja.

Patarė kviesti policiją

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis tikino, kad gyventojoms naktį padėtų tik policija.

"Dėl triukšmo mieste net ir nakties metu vertėtų kviesti policijos pareigūnus. Jie turi nustatyti, kas triukšmą skleidžia, bei patikrinti, ar įmonė turi leidimą dirbti naktį. Tokiuose leidimuose nurodoma, nuo kada ir iki kada leidžiama kalti, gręžti ar ką nors kita daryti", – aiškino M.Poimanskis.

Paaiškėjus, jog tvarka buvo pažeista, darbų vykdytojams grėstų baudos.

"Jei atliekami specialūs darbai, kurie turi būti atlikti naktį, pavyzdžiui, uosto teritorijoje, savivaldybė gauna pranešimus. Tačiau šiuo metu jokių pranešimų nesame gavę", – tikino M.Poimanskis.

Dirbti leista iki 22 val.

Savivaldybė dar vasarį gavo vieno gyventojo skundą dėl esą iš uosto sklindančio triukšmo. O pietinės miesto dalies gyventojai dažnokai skundžiasi tokiu triukšmu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tikino: triukšmadarius turi surasti policija, triukšmo lygį matuoja centro laboratorija, o nubausti gali savivaldybė.

"Gyventojai dėl naktinio triukšmo turėtų kreiptis į policiją. Dažniausiai tokiems darbams išduodami specialūs leidimai. Šiuo metu uosto kompanijų teritorijose įvairiems darbams yra duoti leidimai darbus vykdyti nuo 6 iki 18 ar 19 valandos. Ilgiausiai leidžiama triukšmauti dirbantiesiems 117–119 krantinių teritorijoje. Jie gali dirbti iki 22 valandos. Tačiau leidime pažymėta, kad iki tokios valandos dirbs žemkasė, apie polių kalimą nekalbama. Beje, leidime neparašyta, ar tai darbo dienos. Dirbti galima ir savaitgaliais. Tačiau po 22 valandos jokių triukšmą keliančių darbų negalima daryti. Jei žmonės skundžiasi dėl triukšmo naktį, gali būti, kad tvarkos buvo pažeistos", – svarstė A.Šlepetienė.

Ieškos triukšmadarių

A.Šlepetienė aiškino, jog stambių projektų statybos ar krantinių rekonstrukcijos niekas nestabdys, tačiau tam ir numatyta tvarka, kurios bet kuriam rangovui privalu laikytis.

"Triukšmas skirstomas į dienos, vakaro ir nakties. Tačiau čia mes kalbame apie statybinį triukšmą, kuris trukdo gyventojams ilsėtis. Jei reikia, net naktį važiuojame jo matuoti", – pažymėjo specialistė.

Kodėl šį kartą triukšmu skundžiasi šiaurinės, o ne pietinės dalies gyventojai, – mistika.

Peržvelgusi šiuo metu uosto įmonėms išduotų leidimų turinį, A.Šlepetienė konstatavo, jog ties Pilies gatve statybininkams leista triukšmauti iki 18 val., ties Nemuno gatve – iki 22 val. Ties Minijos gatvės pabaiga statybininkai gali triukšmauti iki 22 val.

"Kodėl šį kartą triukšmu skundžiasi šiaurinės, o ne pietinės dalies gyventojai, – mistika. Iš visų leidimų, kurie yra uosto šiaurinėje dalyje, leidimas dirbti duotas tik iki 18 val. Nėra aišku iki galo, kas savaitgalį kėlė triukšmą", – stebėjosi A.Šlepetienė.

Savivaldybėje parengtas ir gyventojams pristatytas Triukšmo prevencijos veiksmų planas. Dokumente atskleidžiamos triukšmingiausios miesto vietos ir demaskuojami didžiausi triukšmadariai. Nors tylos išsiilgę senamiesčio gyventojai jų problemos sprendimo būdų plane neras, tačiau numatyta, kaip apsiginti nuo ilgalaikio triukšmo.

Problema – transportas

Triukšmo prevencijos veiksmų planą parengė Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyrius.

„Šis planas yra rengiamas ne šiaip sau, o Europos Sąjungos direktyva, kuria reglamentuojamas Lietuvos triukšmo valdymo įstatymas“, – informavo Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Pačiauskaitė.

Pašnekovės teigimu, svarbiausia plano paskirtis – numatytos triukšmo prevencijos priemonės.
Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų verta imtis, kad triukšmo lygis uostamiestyje taptų mažesnis, atlikti tyrimai, kurių metu nustatyti didžiausi triukšmautojai.

I.Pačiauskaitė patikino, jog didžiausią triukšmą mieste sukelia autotransportas, todėl visos prevencinės priemonės yra orientuotos į probleminių gatvių remontą – kelio dangos atnaujinimą, naujų eismo reguliavimo priemonių įrengimą, sankryžų renovaciją.

„Prie šių priemonių priskiriami ir alternatyvūs sprendimai – dviračių infrastruktūros plėtra mieste, gyventojų raginimas atvykti į specialią aikštelę, iš kurios jie iki tikslo toliau keliautų dviračiu ar pėsčiomis. Didžioji dalis priemonių yra orientuotos į autotransporto keliamo triukšmo mažinimą“, – vardijo vyriausioji specialistė.

Sveikatai nekenkia

Vienos iš plano rengėjų teigimu, planuojama ne tik mažinti triukšmą, bet ir gintis nuo jo – įrengti apsaugines tvoreles, sveikatos priežiūros centruose vykdyti renovaciją ir įrengti daugiau stiklinių paviršių, pakeisti langus.

„Pačių triukšmingiausių vietų uostamiestyje išskirti negalima. Patys karščiausi taškai – pagrindinės gatvės, visa aplinkinė ir centrinė teritorija, kurioje vyksta geležinkelio transporto eismas, pagrindinės miesto sankryžos, uosto bei aplinkinės teritorijos bei didžiausios pramonės įmonės“, – sakė pašnekovė.

Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė nuramino, jog uostamiestyje tokių objektų, kur nuolatinis triukšmas galėtų pakenkti žmogaus sveikatai, nėra.

Tačiau erdvių, kuriose yra tikimybė, jog netikėtas momentinis triukšmas gali pabloginti klausą, iššaukti ūmesnę lėtinių ligų būklę ar turėti įtakos sunkių ligų atsiradimui – esama.

„Yra vietų, kur momentinis garsas gali turėti ir skaudesnių pasekmių nei ilgalaikis, tačiau nežymus garso normos viršijimas“, – pastebėjo I.Pačiauskaitė.

Gali koreguoti

Taškų, kur garso norma viršijama nuolat, – uostamiestyje apstu. Aukštesni nei turėtų būti rodikliai fiksuojami šalia mokymo, sveikatos priežiūros įstaigų bei gyvenamųjų pastatų.

„Tokių vietų yra labai daug. Mes matome, kas yra pagrindiniai sukėlėjai – transportas, geležinkelis, uostas ir pramonės įmonės“, – tikino pašnekovė.

Kaip pažaboti triukšmą, kuris vos atšilus orams pradeda varginti senamiesčio gyventojus, plane numatyta nėra.
Sudarytas planas yra orientuotas į pagrindinių problemų miesto mastu sprendimą.

Parengtas dokumentas yra pateiktas svarstyti Klaipėdos gyventojams. Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje nurodytu paštu gyventojai, susipažinę su planu, gali teikti siūlymus, komentarus.

„Rengdami planą mes rėmėmės jau atliktais matavimais, o žmonės, kurie gyvena triukšmingoje vietoje ir nuolat stebi triukšmo šaltinius, gali tiksliau nusakyti problemą ir galbūt netgi pateikti sprendimo variantų“, – pastebėjo I.Pačiauskaitė.

Gyventojai pasiūlymus gali teikti iki rugpjūčio 11 d. Gavus klaipėdiečių pastebėjimus ir juos apsvarsčius, planas gali būti taisomas.

Miško kvartalo gyventojus iš lovos prieš vidurnaktį išvertė sprogimas. Žmonės skundėsi, kad netikėtas garsas labai išgąsdino. Paaiškėjo, kad ramybę vidurnaktį drumstė netoliese esančioje salėje vykusios šventės fejerverkai.

Pasak klaipėdietės, antradienį miegoti ji nuėjo gana anksti – apie 23 val. Vos tik įmigo, apie vidurnaktį ją pažadino sprogimas.

„Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Net šmėkštelėjo mintis, kad karas prasidėjo. Garsas tikrai buvo labai didelis. Labiau girdėjosi, nes buvau pravėrusi balkono duris. Po vieno sprogimo sekė kiti. Puoliau prie lango, o ten netoliese esančioje salėje vyko šventė ir buvo šaudomi fejerverkai“, – pasakojo moteris.

Kretingos gatvėje gyvenanti klaipėdietė tvirtino, kad prie šioje vietoje nuolat šaudomų fejerverkų yra įpratusi. Tačiau šį kartą garsas buvo didesnis nei įprastai. Petardų šaudymas truko apie 10 min.

„Gal šį kartą išleistuves dvyliktokai šventė. Pobūviai salėje vyksta dažnai, be fejerverkų retai kada apsieinama. Suprantu, kad žmonės nori švęsti, tačiau kodėl per jų šventimą turi kentėti pusė gyvenamojo kvartalo. Išsibudinau ir vėl ilgiausiai neužmigau. Fejerverkų grožis tikrai manęs nepaguodė. Negi juos galima šaudyti kada tik sugalvoji? Juk čia gyvenamasis kvartalas“, – stebėjosi moteris.

Anot Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vyriausiojo specialisto Edvardo Šutino, fejerverkų iki trečios klasės naudojimui nereikia leidimų.
Tačiau privaloma laikytis Triukšmo valdymo įstatymo, renginių organizavimo taisyklių. Teisės aktuose yra numatyta, kad garso transliavimas darbo dienomis galimas tik iki 22, savaitgaliais – iki 23 val.

Būtent iki tokio laiko galima šaudyti fejerverkus privačiose valdose. Norint tai organizuoti viešojoje erdvėje, reikia gauti savivaldybės leidimą, samdyti įmonę, kuri užtikrintų saugumą.

Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė pratęsti fejerverkų šaudymo laiką per didžiąsias miesto šventes, masinius renginius.

„Įvertinus viską, šventusieji pažeidė tvarką. Darbo dienomis po 22 val. ne tik fejerverkų negalima šaudyti, bet ir muzikos garsiai leisti. Tuo metu turi būti ramybė“, – pabrėžė E.Šutinas.

Nepatenkintieji petardų keliamu triukšmu gali kreiptis į policiją. Pareigūnai pažeidėjams skirtų nuobaudą.

Senamiesčio gyventojai toliau piktinasi triukšmu, kurį kelia čia įsikūrusios pasilinksminimo vietos, jų lankytojai, važinėjantis transportas. Atsižvelgę į skundus, kontrolieriai surengė naktinį patikrinimą. Jų teigimu, situacija nėra tragiška.

Piktinasi nekultūringais lankytojais

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kartu su policijos pareigūnais patikrinimą senamiestyje vykdė nuo 23 iki 3 valandos.

„Buvome gavę skundus iš Žvejų, Kurpių, Jūros gatvės gyventojų. Žmonės piktinosi, kad jų ramybę drumsčia šalia įsikūrę naktiniai barai, jų lankytojai, taksi automobiliai“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Gyventojai skundėsi dėl įstaigos, kuri įsikūrusi Kurpių gatvės 3 name. Šalia esančio daugiabučio namo gyventojai piktinosi, kad lankytojai ne tik triukšmauja, bet ir šlapinasi viešoje vietoje.

Pasak V.Valio, patikrinimo metu prieš šios įstaigos nebuvo užfiksuota išskirtinio triukšmo. Prie jos nebuvo besibūriuojančių jaunuolių. Triukšmą kėlė nebent akmenuotu grindiniu pravažiuojančios mašinos.

„Gatvelės siauros. Labai girdisi, kai važiuoja transportas. Aišku, gal tik mes pakliuvome tokiu metu, kada nebuvo triukšmaujančių jaunuolių. Žmonės, kurie nuolat čia gyvena, greičiausiai daug ko prisižiūri ir prisiklauso. Nė vienas nenorėtume gyventi priešais naktinį barą“, – tvirtino vedėjas.

Taksistams gresia baudos

Kontrolieriai lankėsi ir Žvejų gatvėje. Užfiksuota, kad čia daugiausiai triukšmo kėlė taksistai, kurie laikė užvestus automobilių variklius. Penkiems iš jų gresia baudos, nes stovėjo, nepaisydami ženklo.

„Žvejų gatvėje yra pastatyti du ženklai. Vienas nurodo, kad čia draudžiama stovėti nuo 9 iki 23 val. Antras, jog sustoti draudžiama. Jis nėra apribotas laiku. Taksistai nepaisė šio ženklo. Dėl to jiems gresia nuobaudos. Savivaldybė visais būdais bando apriboti eismą šioje gatvėje“, – pabrėžė vedėjas.

Kontrolierių nemalonią dėl per didelio triukšmo užsitraukė baras, įsikūręs Žvejų gatvė 10. V.Valys pasakojo, kad iš šios įstaigos nuolat į lauką vaikščiojo lankytojai. Atidarius duris, girdisi garsi muzika.

„Šioje įstaigoje nėra įrengta jokių pertvarų, kad triukšmas mažiau girdėtųsi. Kitose jos yra įrengtos. Tad triukšmas viešoje erdvėje nesigirdi“, – dėstė vedėjas.

V.Valys pasakojo, kad gyventojai taip pat skundėsi, kad šios įstaigos lankytojai lauke rūko, keikiasi, kitaip triukšmauja.

Miegojo ant suoliuko

Ant suoliuko prie Danės krantinės kontrolieriai rado gulintį neblaivų vyrą. Pareigūnams jis net nesugebėjo pasakyti savo vardo ir pavardės. Vyras buvo išvežtas į areštinę.
Taip buvo siekiama, kad jis netaptų vagių ir plėšikų auka. Vyrui bus surašytas protokolas už pasirodymą neblaiviam viešojoje vietoje.

Kontrolieriai apsilankė ir bendrabutyje, esančiame Žvejų gatvė 5. Buvo gautas skundas, kad čia vakarais yra girtaujama, keliamas triukšmas, loja šunys, rūkoma bendro naudojimosi patalpose.

„Apsilankėme bendrabutyje apie 23.30 val. Buvo tylu, tvarkinga. Nesimatė, kad yra rūkoma bendro naudojimo patalpose“, – pasakojo vedėjas.

Patikrinimas surengtas ir Jūros gatvės 5 name, įsikūrusioje visą parą dirbančioje kavinėje-parduotuvėje. Šalia įsikūrusio namo gyventojai taip pat skundėsi, kad šios įstaigos lankytojai kelia triukšmą. Piktintasi ir tuo, kad klientai į parduotuvę nusipirkti alkoholio atvažiuoja taksi.

„Tokių pažeidimų neužfiksavome. Kalbėjome su dirbančiu vyru. Jis tvirtino, kad pats stengiasi drausminti klientus. Išvaro tuos, kurie nori prie įstaigos rūkyti, šūkauja“, – pasakojo vedėjas.

Situacija nebuvo tragiška

V.Valys pabrėžė, kad tai ne paskutinis naktinis patikrinimas senamiestyje. Jie bus rengiami ir toliau.

„Skundų dėl triukšmo gauname labai daug. Suprantu, kad prieš naktinius barus gyvenantys žmonės kenčia. Prie tokių įstaigų visada bus žmonių, kurie garsiai kalbės, kvatosis. Tačiau reikia suprasti ir tuos, kurie linksminasi“, – tvirtino vedėjas.

Anot V.Valio, patikrinimo metu situacija senamiestyje neatrodė tragiška. Nebuvo didelio triukšmo, muštynių, kitokių incidentų.

Vedėjas atkreipė dėmesį, kad yra įgyvendinta priemonių, siekiant, kad žmonės gyventų ramiau. Žvejų gatvėje apribotas eismas. Didesnį dėmesį vietoms, dėl kurių sulaukiama skundų, skiria policija – nuolat patruliuoja jose. Tačiau skundų iš senamiesčio gyventojų vis dar sulaukiama daug.

„Tai sunkiai išsprendžiama problema. Vien tik represinėmis priemonėmis nieko padarysi“, – pabrėžė vedėjas.