Vyras savo svajonę įgyvendino. Apie tai rašo „The Mirror“.

Leidinio duomenimis, 44-erių metų Danijos gyventojas Thoras Pedersenas į kelionę leidosi 2013-aisiais metais. Jis tikėjosi, kad sumanymą pavyks įgyvendinti per ketverius metus.

Tačiau viskas užsitęsė gerokai ilgiau, nes dažnai planus teko koreguoti. Pavyzdžiui, dėl koronaviruso pandemijos vyrui dvejus metus teko praleisti Honkonge.

T. Pedersenas pažymėjo, kad nesinaudoti lėktuvų skrydžiais buvo sunku. Jam teko keliauti visomis įmanomomis transporto priemonėmis.

Thoras per kelionę pasinaudojo 351 autobusu, 158 traukiniais, 33 valtimis, 9 sunkvežimiais, policijos automobiliu, jachta, motociklais, metro, taksi, mikroautobusais, tramvajais ir t. t.

„Aš sužinojau, kad niekas istorijoje nėra aplankęs visų pasaulio šalių nesinaudodamas lėktuvais. Mane užvaldė idėja padaryti kažką ypatingo“, – paaiškino turistas.

T. Pederseno kelionę finansavo Danijos energetikos kompanija, jo dienos biudžetas siekė 20 JAV dolerių.

Jau liepos mėnesį vyras grįš pas savo šeimą. Jis nutarė apie savo kelionę parašyti knygą.

Danas apgailestauja, kad tiek metų negalėjo būti kartu su pagyvenusiais tėvais. Be to, vyras su savo žmona Le nori susilaukti vaikų.

Turistas iš Šiaurės Makedonijos kartu su dviem draugais per audrą maudėsi jūroje ir srovė nunešė juos į atvirą jūrą.

Sekmadienį išgelbėtas vyras jūroje prabuvo 19 valandų. Dar vienas turistas toliau laikomas dingusiu. Jo paieška tęsiama. Trečią plaukiką jau šeštadienį rado ir į saugią vietą atplukdė banglentininkas, pranešė valstybinė televizija.

Beveik visoje Graikijoje savaitgalį smarkios audros, vėjai ir liūtys sukėlė problemų. Turistinėse Taso ir Skiro salose kilo potvyniai.

Tačiau daugelis gyventojų laukė lietaus. Graikijoje pastaruoju metu smarkiai išaugo miškų gaisrų pavojus, nes šalyje ilgesnį laiką buvo labai karšta ir sausa. Praėjusį ketvirtadienį ugniagesiai pranešė apie 378 gaisrus, kilusius per septynias dienas. Po audrų gaisrų pavojus, institucijų duomenimis, smarkiai sumažėjo.

Anot jos, 29 metų Jacobas Robertsas (Džeikobas Robertsas) pateko į beveik tuščią 4 metrų gylio betoninį šulinį ir šešias dienas negalėjo iš jo išsiropšti, kol šeštadienį Pečatu kaimo ūkininkas išgirdo, kaip vyras silpnu balsu prašėsi pagalbos.

Kaimo gyventojai davė jam maisto ir vandens ir mėgindami padėti metė jam virvę, tačiau vyro nepavyko ištraukti dėl jo patirtų traumų.

Policijos viršininkas Yusakas Agustinus Sooai (Jusakas Agustinus Suajus) nurodė, kad vėlai šeštadienį vietos paieškos ir gelbėjimo agentūros specialistai, naudodami asmeninės apsaugos priemones dėl koronaviruso protrūkio, ištraukė J. Robertsą ir nugabeno jį į netoliese esančią ligoninę.

„Jis sakė pareigūnams, kad bandė pabėgti nuo jį besivijusio laukinio šuns, – nurodė Y. A. Sooai. – Jis liko gyvas tik todėl, kad gėrė šulinio vandenį.“

„Jis atrodė liesas ir sužeistas“, – teigė Y. A. Sooai.

„Noriu skristi į Mėnulį“, – pareiškė 42 metų Y. Maezawa, „SpaceX“ būstinėje Hotorne Kalifornijoje pristatytas šios kompanijos vadovo Elono Musko (Ilono Masko). Japonų verslininko žodžiai buvo palydėti sveikinimo šūksniais ir plojimais.

Y. Maezawa, kuris į pirmąją turistinę kelionę „SpaceX“ raketa aplink Mėnulį išskris 2023 metais, taip pat atskleidė planuojantis drauge pasikviesti įvairių menininkų, įskaitant tapytojus, skulptorius, fotografus, muzikantus, kino režisierius, mados dizainerius ir architektus.

„Norėčiau pakviesti 6-8 menininkus iš viso pasaulio prisidėti prie manęs šioje misijoje į Mėnulį, – sakė jis. – Jų bus paprašyta grįžus į Žemę ką nors sukurti. Šie šedevrai įkvėps svajotoją kiekviename iš mūsų.“

„Jei su jumis susisieksiu, prašom atsakyti „Taip“ ir priimti mano kvietimą. Prašom, nesakykit „Ne!“ – pridūrė Y. Maezawa.

Y. Maezawa vadovauja didžiausiai Japonijos internetinei mados parduotuvei ir yra 18-tas pagal valdomą turtą žmogus Japonijoje; jo turtas vertinamas 3 mlrd. dolerių (2,57 mlrd. eurų), nurodo žurnalas „Forbes“.

Jis bus pirmas keliautojas į Mėnulį po paskutinės JAV „Apollo“ misijos 1972 metais. Už šią privilegiją japonas sumokėjo neskelbiamo dydžio sumą.

„Nuo pat vaikystės man labai patinka Mėnulis, – „SpaceX“ būstinėje sakė Y. Maezawa. – Tai mano viso gyvenimo svajonė.“

Kitas jo pomėgis yra kaupti vertingus šiuolaikinio meno kūrinius. Pernai jis paskelbė įsigijęs 110,5 mln. dolerių (96,68 mln. eurų) vertą Jeano-Michelio Basquiat (Žano Mišelio Baskija) šedevrą.

Meilė menui ir nulėmė jo sprendimą į Mėnulio kelionę pasikviesti menininkų, sakė jis.

Iki šiol vieninteliai amerikiečiai yra palikę orbitą aplink Žemę. Iš viso 24 NASA astronautai – visi baltieji vyrai – yra nuskridę prie Mėnulio su „Apollo“ misijomis 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose. 12 iš jų vaikščiojo Mėnulio paviršiumi.

Pirmojo kosmoso turisto vardas priklauso amerikiečių verslininkui Dennisui Tito (Denisui Titui), kuris 2001 metais sumokėjo maždaug 20 mln. dolerių (17 mln. eurų) už skrydį rusų erdvėlaiviu į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS).

Menininkams – nemokamai

„SpaceX“ vadovas E. Muskas Y. Maezawą pavadino drąsiausiu ir geriausiu nuotykių ieškotoju.

„Jis žengė į priekį. Mums garbė, kad jis pasirinko mus“, – pridūrė E. Muskas.

Jis nepaskelbė kainos, kurią Y. Maezawa sumokėjo už kelionę į Mėnulį, bet sakė, kad ši kelionė bus „nemokama menininkams“.

„Aišku, kad tai pavojinga. Tai ne pasivaikščiojimas parke, – perspėjo E. Muskas. – Kai žengi per ribą, niekas nėra garantuota. Yra tikimybė, kad kas nors gali pasisukti ne taip.“

Vis dėlto reporterių paklaustas, ar pats bus keleivis, jis šios galimybės neatmetė. „Kalbant apie mano keliavimą – nesu tikras. Galbūt prisidėsiu. Nežinau“, – sakė E. Muskas.

„Taip, taip, taip“, – patvirtino Y. Maezawa.

„Gerai. Galbūt dalyvausim mes abu“, – paskelbė E. Muskas, sukeldamas aplodismentų bangą.

Turistai bus skraidinami raketa „Big Falcon Rocket“ (BFR), kuri žmonių skraidinimui gali būti parengta tik po mažiausiai penkerių metų, nurodė E. Muskas.

Apie BFR pirmą kartą buvo paskelbta 2016-aisiais; jį vadinama galingiausia raketa per visą istoriją, dar galingesne už „Saturn V Moon“, su kuria prieš penkis dešimtmečius buvo vykdomos „Apollo“ misijos.

Pernai E. Muskas sakė, kad „ambicingas“ BFR tikslas yra 2022 metais surengti bandomąjį skrydį į Marsą, o 2024 metais – žmonių skrydį į Raudonąją planetą.

Užkopęs į bokšto 4-ąjį aukštą 63 metų turistas pasijuto blogai ir mirė, nors gelbėtojai bandė jį gaivinti. Mirties priežastis kol kas neaiški.

„Yra tikimybė, kad veiksnys buvo kopimas laiptais, bet tai gali patvirtinti tik skrodimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pizos ugniagesių brigados atstovas.

Įstabus Toskanos paminklas, kuris pritraukia minias turistų, dėl incidento buvo trumpam uždarytas lankytojams, pranešė vietos žiniasklaida.

Incidentas nutiko apie 12 val. 26 min. prie Gedimino pilies bokšto, pranešė Policijos departamentas. Vyras, gimęs 1987 metais, užsipuolė lankytojus, turistus, sudavė per veidą Ekvadoro piliečiui, gimusiam 1992 metais, bei įsiveržęs į bokšto trečio aukšto ekspozicinę salę sudaužė televizorių, nuo sienų nuplėšė stendus.

Vyras policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į ligoninę.

Sezonas bus darbingas

Vasaros sezonui besirengiantis uostamiestis jau dabar konstatuoja, kad šiemet laukia rekordinis kruizinės laivybos sezonas.

Šiuo metu savo keliones į Klaipėdą suplanavo 67 laivai. Pernai uostamiestyje viešėjo 53 kruiziniai laineriai.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, tiek laivų, kiek numatoma atplauks šiemet, uostamiestis dar nebuvo sulaukęs.

"Laukia labai intensyvus ir darbingas sezonas", – apibendrino R.Savickienė.

Lankytojų netrūko ir pernai

Praėjusiais metais Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre apsilankė 4 proc. daugiau turistų nei užpernai. Pasitaikydavo dienų, kai į centrą užsukdavo daugiau nei 1 tūkst. lankytojų.

Pernai uostamiesčio viešbučiuose ir apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję per 207 tūkst. turistų.

Daugiausia Klaipėdoje sulaukiama turistų iš Vokietijos, antrieji pagal aktyvumą – lietuviai.

Kruiziniais laivais atplaukia turistų ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos.

Skaičiuojama, kad laineriais atvykstantys turistai per dieną uostamiestyje išleidžia 40–45 eurus, o mieste ir nakčiai pasiliekantys lankytojai palieka apie 80–100 eurų.

R.Savickienė atskleidė, kad Nyderlandai, Izraelis, Suomija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Japonija įvardijamos kaip perspektyvios šalys, kurių turistų skaičius turi augti.

Teigiama, kad atvykėliai iš Izraelio savo kelionių metu išleidžia daugiausia pinigų.

Pasiūlys naujovių

Rengiantis naujam sezonui Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras planuoja išleisti katalogą apie apgyvendinimo paslaugas, konferencinį turizmą, kitokius leidinius.

Viliamasi, kad turistams patrauklia taps ir šią gegužę Smiltynėje planuojama atidaryti nauja orientavimosi trasa.

Šią vasarą ketinama rengti vaikų gidų mokyklėles. Tikimasi, kad tai klaipėdiečių šeimas paskatins aktyviau keliauti po miestą.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras organizuoja ir turistus kviečia į įvairias ekskursijas po Klaipėdą bei jos apylinkes.

Daugiausia atvykėlių domina galimybė apsilankyti istorinėse vietose, nemažai jų užsuka į "Švyturio" alaus daryklą, populiarios ir ekskursijos, susijusios su mažąja architektūra. Žmonės taip pat domisi kelionėmis dviračiais, pėsčiomis.

Pasigenda žmonių

Neseniai posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai domėjosi, kas trukdo prisikviesti dar daugiau turistų.

"Pirmiausia, ko mums tikrai trūksta – tai žmonių mieste. Tiesiog gatvėse, senamiestyje", – pastebėjo R.Savickienė.

Anot jos, Klaipėdos senamiesčio verslininkai galėtų pasirūpinti didesne pramogų pasiūla – baruose galėtų atsirasti daugiau gyvos muzikos ar pramogų.

Neretai sulaukiama pastabų dėl neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais nepritaikyto senamiesčio, dar esama įstaigų, į kurias judėjimo negalią turintys žmonės negali patekti.

Kai kurie turistai, nuvykę į vadinamąjį neįgaliųjų paplūdimį, anot R.Savickienės, taip pat dažnai nelieka sužavėti jo infrastruktūra.

Paplūdimiuose – naujovės

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas informavo, kad šiemet baigtas rengti vadinamojo neįgaliųjų ir Smiltynės paplūdimių sutvarkymo projektas.

"Projektas yra gana didelis. Bus ir tikrai įdomių naujovių – elektronikos, plaukiojančių neįgaliųjų vežimėlių", – teigė V.Urbonas.

Jeigu viešųjų pirkimų procedūros neužtruks, antrąjį šių metų ketvirtį tikimasi planus įgyvendinti.

Panašūs projektai numatyti ir Antrojoje Melnragėje.

Džiaugiamasi, kad paplūdimių prieigose neseniai pastatyti nauji tualetai yra pritaikyti neįgaliesiems, stengiamasi paplūdimiuose įrengti ir medines nuovažas prie jūros.

Dienraštis „The Cairns Post“ pranešė, kad žuvo 60-ies metų vyras iš Anglijos, kuris po Australiją keliavo su savo žmona. Jis žuvo nardydamas su akvalangu Azenkūro rife, esančiame šalia populiaraus turistinio Port Daglaso kurorto.

„Buvome iškviesti į Azenkūro rifą, kuriame vyro gyvybei iškilo grėsmė. Dabar jis jau miręs“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kvynslando policijos atstovas. Pasak jo, manoma, kad turistas buvo britas, tačiau ši informacija nebuvo patvirtinta.

Laikraštyje teigiama, kad jis buvo turistinio laivo keleivis ir nardė prie rifų su kitu asmeniu apie 100 km į šiaurę nuo Kernso. Vyras buvo rastas gulintis ant jūros dugno apie 15 m gylyje, o jo akvalango kvėpavimo reguliatoriaus buvo iškritęs iš burnos.

Iškeltą į paviršių vyrą laivo įgula bandė atgaivinti defibriliatoriumi ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet išgelbėti žmogaus gyvybės nepavyko.

Anksčiau šią savaitę prie rifų juosiamos Maiklmaso salos, nardydami žuvo ir du pagyvenę prancūzų turistai, kurie buvo deklaravę išankstinių sveikatos sutrikimų.

Pareigūnai nurodė, kad pastarieji asmenys patyrė širdies smūgius, o vienas kardiologas transliuotojui „Australian Broadcasting Corporation“ (ABC) sakė, kad nardytojus veikiausiai nudilgino medūzos, todėl jiems sustojo širdis.

Pirmadienio vakarą Rygos savivaldybės policijos pareigūnai gavo pranešimą apie vyrą, atvirai besimasturbuojantį vienoje iš centrinių miesto gatvių.

Atvykę pareigūnai kelis kartus paragino turistą nutraukti nepadorų elgesį, o šis neilgai trukus pakluso.

Paaiškėjo, kad šis vyras yra girtas turistas iš Suomijos. Jis nepaaiškino savo elgesio motyvų.

Suomis buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos skyrių. Už smulkų chuliganizmą jam skirta 500 eurų bauda.

Incidentas įvyko pietvakarių Kenijoje, Masajų Maros nacionaliniame medžioklės rezervate esančioje „Keekorok Lodge“ poilsiavietėje, kur vakarieniavo pora iš Kinijos.

Anot pranešimo, užpuolikas, įvardytas kaip Lee Changqinas (Li Čangčinas), pareikalavo, kad pora atlaisvintų staliuką, ir kilus ginčui dūrė jiems abiem į krūtinę.

Lūžių Slėnio apskrities policijos viršininkas Gideonas Kibunjah (Gideonas Kibundža) sakė, kad turistas suimtas ir yra apklausiamas prieš pareiškiant kaltinimus teisme.

„Moteris mirė ligoninėje, o jos vyras vis dar gydomas, – G. Kibunjah telefonu sakė naujienų agentūrai AFP. – Užpuolikas yra suimtas.“