„Priėmiau sprendimą palikti „X“, – sakė A. Hidalgo Prancūzijos laikraštyje „Le Monde“ paskelbtame straipsnyje. – Pastaraisiais metais „X“ tapo mūsų demokratijų masinio naikinimo ginklu“.

64 metų socialistė, 2022 metais nesėkmingai kandidatavusi prezidento rinkimuose, 2009 metais prisijungė prie tuometinio tviterio ir buvo dažna šios platformos vartotoja.

Ji apkaltino „X“ skatinant „dezinformaciją“, „antisemitizmą ir rasizmą“.

„Pažeidimų sąrašas yra begalinis, – sakė ji. – Ši žiniasklaida tapo didžiuliu pasauliniu kanalizacijos vamzdžiu“.

Nuo tada, kai 2022 metais E. Muskas perėmė tviterio valdymą, nemažai aukšto rango veikėjų pareiškė paliekantys populiarią socialinę platformą, tačiau masinio išėjimo nebuvo.

Pastaraisiais metais „X“ tapo mūsų demokratijų masinio naikinimo ginklu.

Keli politikai, įskaitant už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos narį Thierry Bretoną, paskelbė, kad atidaro paskyras konkuruojančiuose tinkluose, tačiau nesitraukia iš „X“.

Paryžiaus miesto paskyra taip pat lieka „X“ platformoje, AFP pranešė mero biuras.

Ir priešingai, kai kurios organizacijos, įskaitant JAV visuomeninio radijo tinklą NPR arba Vokietijos kovos su diskriminacija agentūrą, žengė šį ryžtingą žingsnį – pasitraukti iš „X“.

A. Hidalgo nuolat patirdavo asmeninio pobūdžio išpuolius socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant tviterį, taip pat kartais sulaukdavo kritikos dėl švaros ir saugumo trūkumo Paryžiuje.

Pastaruoju metu ji sulaukė aštrių priekaištų dėl spalio mėnesį įvykusios kelionės į Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijas – Naująją Kaledoniją ir Prancūzijos Polineziją, apie kurią tuo metu nebuvo skelbta ir kurią ji pratęsė dviejų savaičių asmeninėmis atostogomis.

Ieškinio kopijoje matyti, kad interneto magnatui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti „X“ apkaltino Kovos su organizaciją „Center for Countering Digital Hate“ (CCDH) ydingais tyrimais, įmonei atsiėjusiais dešimtimis milijonų dolerių (eurų).

Tačiau San Franciske vėlai pirmadienį pateiktame ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas yra kaltinimas, kad organizacija pažeidė „X“ paslaugų teikimo sąlygas rinkdama duomenis savo ataskaitoms.

CCDH vadovas Imranas Ahmedas antradienį teigė, kad E. Musko teisinis žingsnis yra bandymas nutildyti kritikus, ir tai prilygino autoritarizmui.

Jis išreiškė palaikymą grupės tyrimui, sakydamas, kad jis rodo, jog neapykanta ir dezinformacija ekscentriškojo milijardieriaus vadovaujamame „X“ plinta kaip miško gaisras.

Ieškinyje teismo prašoma priteisti bendrovei neįvardytą piniginę kompensaciją ir įpareigoti CCDH nutraukti duomenų, kuriuos grupė naudoja ataskaitoms rengti, rinkimo modelį.

Ieškinyje CCDH ir jos patronuojančioji organizacija Jungtinėje Karalystėje kaltinamos tuo, kad yra aktyvistų organizacijos, prisidengusios mokslinių tyrimų agentūrų vardu.

„X“ ieškinyje taip pat teigia, kad organizacija netinkamai gavo prieigą prie duomenų, kad galėtų atrinkti savo pozicijai palankią informaciją ir paremti ataskaitas, kuriose teigiama, kad socialiniame tinkle yra daug žalingo turinio.

Muskas bando nušauti pasiuntinį, kuris atkreipia dėmesį į toksišką turinį jo platformoje, užuot sprendęs savo sukurtą toksišką aplinką. Muskas neprivers mūsų tylėti.

 

„Muskas bando nušauti pasiuntinį, kuris atkreipia dėmesį į toksišką turinį jo platformoje, užuot sprendęs savo sukurtą toksišką aplinką, – sakoma I. Ahmedo pareiškime. – Muskas neprivers mūsų tylėti.“

Nuo tada, kai pernai spalį E. Muskas už 44 mlrd. dolerių  (40,9 mlrd. eurų) įsigijo tuometinį „Twitter“, platformos reklamos verslas iš dalies žlugo – rinkodaros specialistai nusivylė jo valdymo stiliumi ir masiniais turinio moderavimo darbuotojų atleidimais.

Reaguodamas į tai, milijardierius, kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas, ieškodamas naujų pajamų, platformoje pristatė nario bei kitus mokesčius.

Nuo tada daugelis vartotojų ir reklamuotojų neigiamai reagavo į naujus tinklo mokesčius už anksčiau nemokamas paslaugas, turinio moderavimo pakeitimus ir anksčiau uždraustų dešiniųjų pažiūrų paskyrų sugrąžinimą.

Gruodį E. Muskas atkūrė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „Twitter“ paskyrą, nors pastarasis į šią platformą dar negrįžo.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, „X“ neseniai atnaujino ir reperio bei dizainerio Kanye Westo (Kanjė Vesto) paskyrą, kuri buvo užblokuota prieš maždaug aštuonis mėnesius.

Praėjusį rudenį atlikėjas, dabar oficialiai žinomas kaip Ye (Jė), paskelbė paveikslėlį, kuriame, atrodo, buvo pavaizduota svastika, susipynusi su Dovydo žvaigžde, ir E. Muskas sustabdė jo paskyros galiojimą platformoje, kurią buvo nusipirkęs keliomis savaitėmis anksčiau.

Interneto svetainėje jau rodomas naujasis bendrovės logotipas – baltas iksas juodame fone.

„Twitter“ savininkas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) ir naujoji generalinė direktorė sekmadienį pareiškė, kad tinklas atsisako paukščio logotipo, bus pervadintas į „X“ ir sparčiai žengs į mokėjimų, bankininkystės ir prekybos sritis.

2006 metais įkurto „Twitter“ pavadinimas kilęs iš paukščių čiulbėjimo skambesio, o „Twitter“ šį prekės ženklą naudojo nuo pat pirmųjų dienų, kai bendrovė už 15 dolerių (13,49 euro dabartiniu kursu) nusipirko šviesiai mėlyno paukščio simbolį, rašoma dizaino svetainėje „Creative Bloq“.

Sekmadienį vėlai vakare „Twitter“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), tviteryje paskelbusi naująjį bendrovės logotipą pasakė: „X“ yra čia! Padarykime tai.“

Taip pat vėlų sekmadienio vakarą E. Muskas pakeitė savo profilio nuotrauką į naują bendrovės logotipą ir pakeitė savo „Twitter“ biografiją į „X.com“.

E. Muskas teigė, kad bendrovė „renkasi minimalistinį art deco“ logotipą ir kad „X.com dabar nukreipia į twitter.com“.

Anksčiau jis tviteryje rašė, kad „jei šį vakarą bus paskelbtas pakankamai geras „X“ logotipas, rytoj jį paskelbsime visame pasaulyje“.

E. Muskas taip pat „Twitter“ parašė, kad pagal naują svetainės tapatybę įrašas socialiniame tinkle bus vadinamas „iksu“.

Nauji pajamų šaltiniai

E. Muskas jau pavadino „Twitter“ patronuojančiąją bendrovę „X Corporation“ ir anksčiau sakė, kad socialinių tinklų milžinės perėmimas buvo „akceleratorius kuriant „X“, visa ko programėlę“ – tai nuoroda į 1999 metais jo įkurtą bendrovę X.com, kurios vėlesnė versija vėliau tapo mokėjimų milžine „PayPal“.

Tokia programėlė vis dar galėtų veikti kaip socialinių tinklų platforma, joje taip pat būtų galima siųsti žinutes ir atlikti mobiliuosius mokėjimus.

„Pasitelkęs dirbtinį intelektą, „X“ sujungs mus tokiais būdais, kokius dar tik pradedame įsivaizduoti“, – anksčiau sekmadienį tviteryje rašė L. Yaccarino.

Žiniasklaidos konglomerato „NBCUniversal“ reklamos pardavimų vadovė L. Yaccarino, kurią praėjusį mėnesį E. Muskas perviliojo į „Twitter“ generalinio direktoriaus postą, teigė, kad ši socialinių tinklų platforma gali išplėsti savo veiklos sritį.

„X“ – tai būsima neriboto interaktyvumo būsena, kurioje daugiausia dėmesio skiriama garso ir vaizdo įrašams, žinutėms, mokėjimams/bankininkystei, sukuriant pasaulinę idėjų, prekių, paslaugų ir galimybių rinką“, – tviteryje rašė L. Yaccarino.

Nuo tada, kai E. Muskas pernai spalį už 44 mlrd. dolerių (40,9 mlrd. eurų) nusipirko „Twitter“, platformos reklamos verslas iš dalies žlugo, nes rinkodaros specialistai nusivylė masiniais atleidimais, dėl kurių buvo panaikintas turinio moderavimas, taip pat E. Musko valdymo stiliumi.

Reaguodamas į tai, milijardierius, kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas, ieškodamas naujų pajamų, platformoje pristatė mokėjimų ir prekybos galimybes.

Manoma, kad „Twitter“ kasdien naudojasi apie 200 mln. aktyvių kasdienių vartotojų, tačiau nuo tada, kai 52 metų bendrovės „Tesla“ įkūrėjas nusipirko platformą ir atleido daug darbuotojų, ji ne kartą patyrė techninių nesklandumų.

Nuo tada daugelis vartotojų ir reklamuotojų neigiamai reagavo į naujus socialinių tinklų svetainės mokesčius už anksčiau nemokamas paslaugas, turinio moderavimo pakeitimus ir anksčiau uždraustų dešiniųjų pažiūrų paskyrų sugrąžinimą.

Šį mėnesį E. Muskas sakė, kad „Twitter“ prarado maždaug pusę pajamų iš reklamos nuo tada, kai jis spalį perėmė valdymą.

„Facebook“ patronuojančioji bendrovė „Meta“ šį mėnesį taip pat pristatė savo tekstinę platformą, vadinamą „Threads“, kuri, kai kuriais skaičiavimais, turi iki 150 mln. vartotojų.

Tačiau rinkos analizės bendrovės „Sensor Tower“ duomenimis, per kelias savaites nuo konkuruojančios programėlės paleidimo joje praleidžiama vis mažiau laiko.

„Threads“ laikomas didžiausiu iššūkiu Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausančiai bendrovei „Twitter“, kuriai pastaruoju metu tenka susidurti su nemažai potencialių konkurenčių, tačiau, nepaisant didžiulių sunkumų, kol kas nepakeitė vienos ikoniškiausių socialinių tinklų bendrovių.

Platforma „Apple“ ir „Android“ programėlių parduotuvėse 100 šalių pradėjo veikti ketvirtadienį 2 val. nakties Lietuvos laiku ir kol kas nerodys reklamų.

„10 milijonų užsiregistravusiųjų per septynias valandas“, – ketvirtadienį savo oficialioje „Threads“ paskyroje parašė M. Zuckerbergas.

Jau veikė tokių įžymybių kaip Jennifer Lopez (Dženifer Lopes), Shakiros (Šakiros) ir Hugh Jackmano (Hju Džekmano), taip pat žiniasklaidos priemonių, įskaitant „The Washington Post“ ir „The Economist“, paskyros.

Pirmąsias kelias valandas po platformos paleidimo M. Zuckerbergas praleido atsakinėdamas naujiems vartotojams.

„Pirmasis šio reikalo etapas prasideda gerai“, – sakė jis kitame įraše.

M. Zuckerbergas taip pat nusitaikė į E. Muską – jiedu žinomi kaip aršūs varžovai ir net yra siūlę vienas kitam susitikti ringe ir susikauti.

Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį tviteryje įrašą sukūręs M. Zuckerbergas paskelbė į Žmogų-vorą nukreiptą memą, akivaizdžiai nurodydamas dviejų platformų panašumą.

„Threads“ jis rašė: „Prireiks šiek tiek laiko, bet manau, kad turėtų atsirasti viešų pokalbių programėlė, kurioje dalyvautų daugiau nei 1 mlrd. žmonių. „Twitter“ turėjo galimybę tai padaryti, bet to nepadarė. Tikėkimės, kad mes tai padarysime.“

„Twitter“ teigė, kad turi daugiau nei 200 mln. reguliarių vartotojų.

„Threads“ buvo pristatytas kaip aiški platformos „Instagram“, kuri turi daugiau nei dviejų milijardų vartotojų auditoriją, atšaka, todėl naujajai platformai nereikėjo pradėti nuo nulio.

Manoma, kad M. Zuckerbergas pasinaudos chaotišku E. Musko „Twitter“ valdymu, kad prastumtų naują produktą, kuris, kaip tikisi „Meta“, taps įžymybių, įmonių ir politikų bendravimo kanalu.

E. Muskas pertvarkė „Twitter“, atleido tūkstančius darbuotojų, sumažino turinio moderavimą ir daugelį funkcijų apmokestino.

Atidėtas paleidimas Europoje

„Meta“ taip pat turi būrį kritikų, ypač Europoje, ir, nepaisant didžiulės „Instagram“ vartotojų bazės, ji gali sulėtinti svetainės plėtrą.

Įmonė daugiausia kritikuojama dėl to, kaip tvarko asmens duomenis, kurie yra esminis tikslinių reklamų, padedančių kas ketvirtį uždirbti milijardus dolerių pelno, elementas.

„Instagram“ vadovas Adamas Mosseri (Adamas Moseris) sakė apgailestaujantis, kad programėlės paleidimas Europos Sąjungoje buvo atidėtas, tačiau jei „Meta“ iš Briuselio būtų laukusi aiškumo dėl reguliavimo, iki „Threads“ paleidimo būtų likę „daug, daug, daug mėnesių“.

„Nerimavau, kad mūsų langas užsidarys, nes laikas yra svarbus“, – pridūrė jis technologijų naujienų svetainei „Platformer“.

Anot artimo šaltinio, „Meta“ baiminosi naujo įstatymo, vadinamo Skaitmeninių rinkų aktu (Digital Markets Act, DMA), kuriuo nustatomos griežtos taisyklės stambioms pasaulio interneto bendrovėms.

Pagal vieną taisyklę platformoms draudžiama perduoti asmens duomenis iš vieno produkto į kitą, kaip, pavyzdžiui, galėtų būti „Threads“ ir „Instagram“ atveju.

Bendrovė „Meta“ buvo pagauta tai darant po to, kai nusipirko susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“. Europos reguliavimo institucijos bus labai budrios, kad užtikrintų, jog bendrovė to nedarytų neteisėtai su „Threads“.

„Manome, kad tai yra „Twitter“ klaida. „Twitter“ pasirinko sunkų kelią. Jie pasirinko konfrontaciją“, – pirmadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) narė Vera Jourova.

Ji teigė, kad bus kruopščiai ir skubiai tikrinama, kaip „Twitter“ laikosi rugpjūčio 25 dieną įsigaliosiančio naujojo Skaitmeninių paslaugų akto (DSA).

Gegužės 27-ąją EK paskelbė, kad „Twitter“ nusprendė pasitraukti iš praktikos kodekso, kurio toliau laikosi kitos pagrindinės interneto platformos, tokios kaip „Google“, „Microsoft“ ir „TikTok“.

Šia 2018 metais pradėta savanoriška iniciatyva, kuri buvo sustiprinta praėjusiais metais, prie jos prisidėjus sektoriaus dalyviams, numato daugiau nei tris dešimtis įsipareigojimų, pavyzdžiui, aktyviau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir neremti dezinformaciją skleidžiančių subjektų.

Ji nubrėš kontūrus DSA, pagal kurį didelėms platformoms bus nustatytos teisinės prievolės, o pažeidimo atveju – baudos, galinčios siekti iki 6 proc. pasauliniu mastu įmonės surinktų pajamų.

Nuo tada, kai „Twitter“ spalį už 44 mlrd. dolerių (40,9 mlrd. eurų) nusipirko milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), bendrovė atleido daugiau kaip 80 proc. darbuotojų ir atsisakė daugelio moderatorių, tikrinusių turinį dėl galimos dezinformacijos ir neigiamą poveikį turinčių žinučių.

V. Jourova teigė negalinti nuspėti, kokias išvadas dėl galimo „Twitter“ dezinformacijos platinimo gali padaryti Komisija, kai įsigalios DSA. Tačiau ji teigė, kad kodeksą pasirašiusios šalys atsidurs lengvesnėje padėtyje.

„Praktikos kodeksas, kuris yra savanoriškas susitarimas, ir Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris yra vykdytinas, yra tarpusavyje susiję, – sakė eurokomisarė. – Norėčiau suteikti „Twitter“ galimybę apginti teisę užsiimti verslu Europoje be jokių sankcijų.“

Gruodžio mėnesį „Twitter“ vartotojai balsavo už savininko E. Musko atstatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų per platformoje surengtą apklausą. Ją vos kelios savaitės po to, kai pradėjo vadovauti socialinių tinklų milžinei, surengęs E. Muskas žadėjo gerbti rezultatus.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad pasamdžiau naują „X/Twitter“ generalinę direktorę“, – rašė E. Muskas tviteryje. Jis neatskleidė savo įpėdinės vardo, bet nurodė, kad ji pradės dirbti maždaug po pusantro mėnesio.

„Mano vaidmuo virs vykdomojo pirmininko ir vyriausiojo technologijų pareigūno, prižiūrinčio produktų, programinės įrangos ir sistemų operacijas, pareigomis“, – pridūrė milijardierius.

Tikrasis išbandymas bus tai, ar jis gali atsitraukti ir leisti jai dirbti savo darbą.

E. Muskas buvo kritikuojamas dėl to, kad valdydamas „Twitter“ atitraukia savo dėmesį nuo vadovavimo bendrovėms „Tesla“ ir „SpaceX“.

Tačiau panašu, kad jis pagaliau suvokė situaciją dėl „šio „Twitter“ košmaro ir neįmanomos užduoties“ bandyti suderinti vadovavimą „Twitter“, „Tesla“ ir „SpaceX“, pranešime investuotojams teigė bendrovės „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas (Danas Aivsas).

Jei E. Muskas įgyvendins šį savo sprendimą, jis pavėluotai įvykdys pažadą atsižvelgti į „Twitter“ apklausos rezultatus.

Už jo atsistatydinimą balsavo 57,5 proc. iš daugiau nei 17 mln. paskyrų.

„Atsistatydinsiu iš generalinio direktoriaus pareigų, kai tik surasiu kokį nors pakankamai kvailą, kad imtųsi šio darbo, žmogų!“ – tuo metu paskelbė E. Muskas.

Nuo spalio pabaigos E. Muskas visiškai valdo „Twitter“ ir, būdamas generaliniu direktoriumi, ne kartą sulaukė prieštaringų vertinimų, nes atleido didžiąją dalį darbuotojų, vėl priėmė į platformą kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjus, nušalino žurnalistus ir apmokestino anksčiau nemokamas paslaugas.

Žiniasklaidos konglomerato „NBCUniversal“ pasaulinės reklamos ir partnerysčių vadovė Linda Yaccarino (Linda Jakarino) buvo potenciali kandidatė į „Twitter“ vadovo postą, teigiama laikraščio „The Wall Street Journal“ pranešime.

„Manau, kad tas, kurį jis pasamdė, nusipelno mūsų užuojautos ir gailesčio, – sakė nepriklausomas technologijų analitikas Robas Enderle'as (Robas Enderlas) iš konsultacijų bendrovės „Enderle Group“. – Tikrasis išbandymas bus tai, ar jis gali atsitraukti ir leisti jai dirbti savo darbą.“

Dabar mėlynąsias varneles, anksčiau buvusias nemokamu autentiškumo ženklu, prenumeratoriai turi pirkti už 8 dolerius (7,2 euro) per mėnesį, teigia „Twitter“.

Ketvirtadienį mėlyna varnele pažymėtos, bet už ją nemokančios paskyros jos neteko, platformos savininkui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) įgyvendinus pernai pristatytą strategiją, pavadintą „Twitter Blue“, kuria siekiama pritraukti naujų pajamų.

Berlyne įsikūrusio programinės įrangos kūrėjo Traviso Browno (Treviso Brauno), kuris stebi socialinių tinklų platformas, teigimu, prenumeratoriais tapo tik nedidelė dalis mėlynąją varnelę turėjusių tviterio naudotojų – mažiau nei 5 proc. iš 407 000 tokių paskyrų.

Tačiau penktadienį ir šeštadienį kelios garsenybės atgavo mėlynąsias varneles, regis, nesiimdamos jokių veiksmų, įskaitant rašytoją Stepheną Kingą (Stiveną Kingą), NBA čempioną LeBroną Jamesą (Lebroną Džeimsą) ir buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

„Atiduoti labdarai“

E. Muskas penktadienį tviteryje parašė asmeniškai mokąs už kelias prenumeratas.

Amerikiečių reperis Lil Nas X, kurio profilis pažymėtas mėlyna varnele, parašė „Twitter“: „Savo sieloje aš nemokėjau už „Twitter“ mėlynąją varnelę, pajusi mano rūstybę, „Tesla“ žmogau!“

Savo sieloje aš nemokėjau už „Twitter“ mėlynąją varnelę, pajusi mano rūstybę, „Tesla“ žmogau!

S. Kingas savo ruožtu parašė: „Manau, kad ponas Muskas mano mėlynąją varnelę turėtų atiduoti labdarai. Rekomenduočiau Prytulos fondą, kuris teikia gyvybes gelbstinčią pagalbą Ukrainoje. Tai tik 8 doleriai, tad galbūt ponas Muskas galėtų pridėti šiek tiek daugiau.“

Kai kurių mirusių įžymybių, pavyzdžiui, JAV virtuvės šefo Anthony Bourdaino (Entonio Bordeno), paskyros taip pat buvo pažymėtos mėlyna varnele.

Daugelis oficialių žiniasklaidos paskyrų, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kuri nėra užsiprenumeravusi „Twitter Blue“, vėl gavo mėlynąją varnelę.

Sugrąžintos varnelės nepriviliojo į socialinį tinklą JAV visuomeninio radijo NPR ir Kanados visuomeninio transliuotojo CBC, kurie neseniai nustojo naudotis tviteriu ir iki sekmadienio dar nebuvo atnaujinę veiklos platformoje.

Šie transliuotojai buvo vieni iš tų, kurie protestavo prieš „Twitter“ jiems klijuojamas „su valstybe susijusios“ ir „vyriausybės finansuojamos“ žiniasklaidos etiketes, kurios anksčiau buvo skirtos tik autokratinių vyriausybių finansuojamai žiniasklaidai.

Penktadienį „Twitter“ panaikino šias etiketes, įskaitant tas, kuriomis buvo žymimos Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ ir Rusijos RT.

„Ne reiškia ne“

Daugelis tų, kurie neišreiškę jokio noro atgavo mėlyną ženkliuką, aiškiai parodė, kad nėra prenumeratoriai, varnelei tapus savotišku E. Musko palaikymo simboliu.

„Ne reiškia ne, berniukai“, – šeštadienį tviteryje parašė technologijų žurnalistė Kara Swisher (Kara Svišer), sakydama, kad mėlyną varnelę gavo be savo sutikimo.

„Smalsūs protai turi žinoti: Ar Elonas mane myli dėl manęs, ar dėl mano 1,49 mln. sekėjų?“ – klausė ji, praėjus dviem valandoms po to, kai pareiškė, kad nemokės 8 dolerių per mėnesį už mėlyną varnelę ir niekuo neypatingas funkcijas.

Masačusetso technologijos institutas (MIT), kuriam taip pat buvo suteikta mėlyna varnelė, šeštadienį parašė tviteryje: „Mes neprenumeravome „Twitter Blue“.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas (Polas Krugmanas), kuris praėjusių metų liepą apie E. Muską sakė, kad jis „prastai kontroliuoja impulsus“, šeštadienį pareiškė: „Taigi, mano mėlynoji varnelė vėl atsirado. Aš su tuo nesusijęs ir tikrai nemokėsiu.“

Į tai „Twitter“, „Tesla“ ir „SpaceX“ bosas atsakė paveikslėliu, kuriame pavaizduotas pomidorų padažu išsimurzinęs kūdikis, verkiantis virš savo makaronų lėkštės ir dėvintis seilinuką su mėlyna varnele.

Nuo spalio mėnesio, kai milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) perėmė „Twitter“, platforma patyrė trikdžių, iš darbo buvo atleista daug darbuotojų, o reklamuotojai išsigando nepakankamo turinio moderavimo.

Tačiau iki šiol neatsirado jokios svarbesnės alternatyvos tviteriui, todėl pasaulio lyderiams, politikams, įžymybėms ir bendrovėms neliko kito pasirinkimo, kaip tik toliau dalintis informacija per šią platformą.

Po naujienų svetainių „Platformer“ ir Indijoje įsikūrusios „Moneycontrol“ pranešimų „Meta“ penktadienį patvirtino, kad pradeda dirbti ties naująja platforma.

„Tiriame galimybę sukurti atskirą decentralizuotą socialinį tinklą, skirtą dalytis tekstiniais atnaujinimais“, – sakoma „Meta“, kuriai taip pat priklauso platforma „Instagram“, trumpame pareiškime, atsiųstame el. paštu.

„Manome, kad yra galimybė sukurti atskirą erdvę, kurioje kūrėjai ir visuomenės veikėjai galėtų laiku dalytis atnaujinimais apie savo interesus“, – priduriama pareiškime.

Manome, kad yra galimybė sukurti atskirą erdvę, kurioje kūrėjai ir visuomenės veikėjai galėtų laiku dalytis atnaujinimais apie savo interesus.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad naujojoje „Meta“ programėlėje bus naudojama technologija, leidžianti jai sąveikauti su nišiniu tinklu „Mastodon“ ir kitomis platformomis – naudotojai galės transliuoti pranešimus žmonėms kituose tinkluose.

Tai būtų aiškus atotrūkis nuo įprastos technologijų milžinių praktikos, kai tokios platformos, kaip „Instagram“ ar „YouTube“, laikomos už technologinių sienų ir veikia naudojant bendrovės serverius pagal griežtas taisykles.

„Twitter“ – pažeidžiamas?

Gruodį E. Muskas trumpam uždraudė „Twitter“ paskyras, kuriose buvo pateikiamos nuorodos į kitas socialinių tinklų platformas, įskaitant „Facebook“, „Instagram“ ir „Mastodon“.

„Moneycontrol“ pranešė, kad naujoje „Meta“ įmonėje bandomos funkcijos, įskaitant bakstelėjamas nuorodas, naudotojų biografijas, patikrintų paskyrų ženklelius ir bendrinamus vaizdus bei vaizdo įrašus.

Pirmadienį „Twitter“ patyrė trumpą, bet precedento neturintį sutrikimą – vartotojai visame pasaulyje pranešė, kad nebegali pasiekti nuorodų į straipsnius iš išorinių svetainių.

Bendrovės techninės pagalbos paskyroje dėl problemos kaltinamos „nenumatytos“ platformos atnaujinimo pasekmės“.

Po to, kai buvo atleista daugiau nei du trečdaliai darbuotojų, „Twitter“ dirba su minimaliu darbuotojų skaičiumi, todėl, kaip teigiama, yra pažeidžiamas dėl sutrikimų, dezinformacijos ir žalingo turinio.

Daugeliui reklamuotojų pasitraukus, tinklo pajamos ir patikslintas pelnas gruodį, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo apie 40 procentų, šeštadienį pranešė verslo dienraštis „Wall Street Journal“, remdamasis bendrovei artimais žmonėmis.

E. Muskas bandė atpratinti „Twitter“ nuo reklamos ir skatinti prenumeratą kaip naują būdą gauti pinigų – šią idėją bando ir „Meta“, tačiau kol kas rezultatai nuviliantys.

„Kai kurios „Twitter“ dalys šiuo metu gali neveikti taip, kaip tikimasi“, – rašoma bendrovės techninės pagalbos paskyroje tviteryje, dėl šios problemos kaltinant „nenumatytas“ platformos atnaujinimo pasekmes.

Naujienų agentūros AFP žurnalistams nepavyko prisijungti prie socialinės žiniasklaidos tinklo Turkijoje. Jis vis dar buvo pasiekiamas naudojantis VPN paslauga, kuri paslepia vartotojo buvimo vietą.

Socialinės žiniasklaidos stebėtojas „netblocks.org“ teigė, kad „Twitter“ buvo ribojamas „daugelyje Turkijos interneto tiekėjų“.

„Turkija jau seniai taikė socialinės žiniasklaidos apribojimus nepaprastosios padėties ir saugumo incidentų metu“, – pridūrė stebėtojas.

Po žemės drebėjimo pirmadienį Turkijos policija sulaikė daugiau nei dešimtį žmonių, kurie socialinėje žiniasklaidoje kritikavo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybės veiksmus šios nelaimės metu.

7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas ir vėlesni požeminiai smūgiai pirmadienį nusinešė mažiausiai 11 200 žmonių gyvybių pietryčių Turkijoje ir kai kuriose Sirijos dalyse.

Turkijos socialiniuose tinkluose pasipylė pranešimai, kuriuose žmonės skundžiasi, kad jų provincijose vangiai vyksta paieškos ir gelbėjimo darbai.

„Twitter“ veikla sutriko tuo metu, kai R. T. Erdoganas lankėsi dviejose labiausiai nukentėjusiose Turkijos provincijose.

Turkijos pareigūnai nepateikė jokių skubių pareiškimų dėl paslaugų teikimo sutrikimo.

Tačiau jie ne kartą įspėjo dėl dezinformacijos skleidimo prieš lemiamus gegužės 14 dienos rinkimus, kuriuose R. T. Erdoganas bandys pratęsti du dešimtmečius trukusį valdymą.