Šiemet VGTU „LinkMenų fabrikas“ renginyje pristatys per 20 renginių interaktyvių veiklų ir dirbtuvių. Renginio dalyvius stebins skirtingu laiku pasirodantis įspūdingas šviesos ir garso performansas, leisiantis pasijusti tarsi meditacijoje. Kiek technogenų yra mūsų kraujyje padės nustatyti fabrike veikianti technogenų laboratorija, kurioje dalyviai bus vaišinami DNR kokteiliais.

„Šiemet „Tyrėjų naktyje“ kviesime visus tapti tyrėjais ir atsukti padidinamąjį stiklą į save ir mus supančią realybę. Ar ji tikra, ar imitacinė? Koks mūsų vaidmuo šiandieniniame technologijų ir kiborgų pasaulyje? O gal ir mūsų pačių kraujyje jau seniai teka technogenas?“, – rasti atsakymus į šiuos klausimus ir dalyvauti „Tyrėjų nakties“ renginiuose kviečia VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Tyrėjų naktyje organizatoriai kvies pasivaikščioti su renginio erdvę prižiūrinčiais beveik 3 metrų robotais bei pasidaryti su jais asmenukę. Suabejoti trapia riba tarp realybės ir fantastikos privers protu nesuvokiami reginiai, kuriuos išvysime vyksiančiame mokslo šturme.

Jaunieji tyrėjai sužinos, kokiu principu veikia mikrorobotai bei turės galimybę iš parankinių medžiagų sukonstruoti elektromechaninį robotą bei sudalyvauti greičiausio mikroroboto „šimtakojo“ varžybose. Ne tik pasigaminti mikrorobotą, bet renginio dalyviai turės progą iš varinės vielos sukonstruoti tunelį, o iš galvaninio elemento pasigaminti magnetiniu lauku varomą elektrinio traukinio modelį, o vėliau bus organizuojamos greičiausios traukinio varžybos.

Renginio metu bus kuriamas reportažas ir imituojamas pasaulio robotikos čempionatas, vyks jo filmavimas, filmuotos medžiagos montavimas ir rengimas TV naujienų reportažui. Dalyviai sužinos, kaip kuriamos naujienos, kokie pagrindiniai televizijos kūrimo principai bei galės prisijungti prie kūrėjų komandos.

Keturioliktą kartą vyksianti „Tyrėjų naktis“ kviečia visus mokslo entuziastus leistis į atradimų virtinę ir dar geriau pažinti mokslą bei mokslininkus. Europos tyrėjų naktis paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus kvies daugiau nei 300 Europos miestų. Šio renginio tikslas – didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.

Ir tikisi, kad jis lietuviams padės geriau pažinti elektroninės muzikos atlikėjų „virtuvę“.

Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje vykusiame koncerte, ne tik naktinėtojų, bet ir tėvų su mažais vaikais sausakimšoje Katilų salėje, „Black Water“ improvizavo grodami penkiolika įvairiausių garsą skleidžiančių ir jį modifikuojančių įrenginių: sintezatorių, ritmo mašinų ir t.t.

Pasak atlikėjų, gana klampi koncerto pradžia, įpusėjus pasirodymui nustygti vietoje nebeleido nei vienam, todėl koncerto vaizdo įrašas puikiai tiks vakarėlio pradžiai, jo pasiruošimui ar dūzgėms.

Ryžtis koncerto įrašui vilniečius įkvėpė ne tik sutapimas, jog jų pasirodymas vyko Katilų salėje, o užsienyje labai populiari gyvų įrašų video platforma vadinasi būtent „Boiler Room“, bet ir noras parodyti klausytojams, kas gi vyksta elektroninės muzikos atlikėjų užkulisiuose, kurių nemato šokantys gerbėjai.

„Daug kam gyvas pasirodymas vis dar asocijuojasi tik su grupe muzikantų ir kalnu gitarų, klavišinių ir būgnų. Ne visi supranta, jog, sulindę į kompiuterius, akomponuojant sintezatoriams, ritmo mašinoms ir efektų procesoriams, mes kiekvieną kartą savo kūrinius scenoje perkuriame vis iš naujo – nuolat improvizuojame, kaip ir muzikantai grojantys tradiciniais instrumentais,“ – pasakoja „Black Water“ narys Mantas Ažondenis.

Jam pritaria ir antrasis dueto narys Vaidotas Mikulka: „Daugelis vis dar mano, kad jei scenoje yra kompiuteris, tai skamba įrašyta, iš anksto paruošta muzika. Tarsi paspaudi mygtuką ir visą valandą vaidini, kad palinkęs kažką veiki. Iki šiol sulaukdami klausimų ar tai, ką grojame išties yra autoriniai mūsų kūriniai, nusprendėme, kad geriausias atsakymas bus gyvo mūsų pasirodymo video įrašas. Dabar visi galės pamatyti, kaip iš arti atrodo elektronikos atlikėjų darbas ir galbūt mažiau liks klausimų.“

Kol nepristato naujos programos, dažniausiai atlikėjai vengia dalintis visais koncertiniais įrašais, nes daugelyje pasirodymų groja tą pačią programą ir baiminasi, kad įrašas sumažins klausytojų motyvaciją eiti į jų koncertus, bet „Black Water“ prarasti susidomėjimo nebijo: „Nebuvo dar nei vieno mūsų pasirodymo, kuris skambėtų taip pat, kaip buvęs prieš tai. Pasidalinome vienu iš savo pasirodymų įrašu, bet tik todėl, kad antro tokio paties jau nebebus. Todėl į koncertą atėję gerbėjai galės būti ramūs – jie tikrai išgirs kažką naujo“.

Šį pavasarį pristatę debiutinį albumą „Night Shift“ vilniečiai rudenį pasitiko keliaudami po Lietuvą. Jau visai netrukus, šį penktadienį, spalio 28 d., gyvą „Black Water“ pasirodymą bus galima išgirsti buvusioje „Tauro“ televizorių gamykloje Šiauliuose. Ten įsikūrusiame lofte vyks elektroninės muzikos festivalis „Pakapok“, kuriame pasirodys 19 atlikėjų ir DJ'ėjų iš Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Lietuvos.

Lapkričio 22 d. vilniečiai gros Vilniuje – gerų grupės draugų „Deeper Upper“ naujo albumo „Mirrors“ pristatyme, kuris vyks menų fabrike „Loftas“.

Pirminiais duomenimis, šių metų „Tyrėjų nakties” renginiuose dalyvavo daugiau nei 250 mokslininkų, o apsilankė keliolika tūkstančių žmonių. Tuo tarpu renginio organizatoriai jau pradeda planuoti kitų metų „Tyrėjų nakties“ atradimus, nes laukia nemažas iššūkis – supažindinti su mokslo ateitimi, kuri gali labai greitai persikelti į mūsų kasdienybę ir buitį.

„Matant kasmet augantį žmonių susidomėjimą „Tyrėjų naktimi“, mūsų motyvacija nustebinti kaskart tik auga. Tačiau, suprantama, kad tai padaryti tampa vis sunkiau. Todėl kitiems metams pasirinkome itin ambicingą – ateities mokslo technologijų (angl. science futurity) – temą. Tai – plati, daugelį sričių aprėpianti tema, kurią atskleisti viešose įvairių Lietuvos miestų erdvėse bus nelengva užduotis, kuriai ruoštis pradedame jau dabar. Kaip tai turėtų atrodyti? Norime suteikti progą žmonėms gyvai pasižvalgyti po atradimus ir technologijas, kurios greitai neatpažįstamai pakeis mūsų namus, gatves ir aplinką“, – sako kasmetę „Tyrėjų naktį” koordinuojančio Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Anot jo, jau seniai pastebėta tendencija, kad „Tyrėjų nakties“ lankytojų tikslas – apie mokslinius pasiekimus ne tik išgirsti, bet juos pamatyti gyvai, išbandyti, patirti, pajusti ir suprasti jų poveikį mūsų kasdienybei. Todėl organizatoriai jau dabar pradeda ieškoti partnerių – mokslininkų, įmonių ir organizacijų, kurios padėtų kitų metų „Tyrėjų naktyje“ ateities technologijų galimybes pademonstruoti kuo gyviau ir patraukliau.

Šių metų „Tyrėjų naktyje“ netrūko įvairių atradimų, tačiau vis labiau temstant renginiuose ėmė karaliauti virtualioji realybė. Vakarinėje renginio dalyje, kuri vyko Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje, patirti virtualių atradimų siekė daugiau nei 1700 įvairaus amžiaus žmonių: daugiausiai lankytojų dėmesio čia sulaukė VR laboratorija, kurioje žmonės patys galėjo išbandyti virtualiosios realybės akinius, fizikų ir lazerių šou, bei „VR Injekcija“ – masinis prisijungimas prie virtualiosios realybės. Pastarajame dalyvavo beveik 500 VR entuziastų, stebėjusių organizme gyvenančių bakteriofagų kovą su bakterijomis.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30-yje Europos šalių, o pažinti mokslo rezultatus tądien kviečia daugiau nei 300 Europos miestų. Tai – Europos Komisijos iniciatyva, kurios tikslas – didinti mokslininkų pripažinimą visuomenėje sudarant galimybę iš arti susipažinti su jų darbais ir pasiekimais.

Taip mokslo renginyje „Tyrėjų naktis“ teigia Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys žinomo žaidimų tinklaraščio „Dievo režimas” įkūrėjas ir autorius Artūras Rumiancevas. „Žmonės galės tobulinti savo žinias įvairiose srityse, apie kurias galbūt net neleido sau pasvajoti. Ir tai reikalaus daug mažesnių investicijų, nei mokytis realybėje“, – tikina jis.

Jau daugiau nei dešimtmetį mokslo entuziastus suburiančio festivalio metu mokslininkai, profesionalai ir VR entuziastai diskutavo tema „Virtuali realybė: artėja revoliucija internete?”. Diskusijoje be A. Rumiancevo taip pat dalyvavo Audrius Zujus – Didžiosios Britanijos skaitmeninių inovacijų bendrovės „Aresi Labs”, dirbančios ir VR srityje, vadovas ir įkūrėjas, Gytenis Galkis – startuolių rinkos ekspertas, investicinio fondo „Blue Lime Labs” vadovas bei Karolis Leonavičius – bioinžinerijos mokslų taikymo medicinoje specialistas. Diskusiją moderavo IT žurnalistas Adomas Rutkauskas.

Trūksta galimybių

Pasak diskusijos dalyvių, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuvoje vis dar nėra VR technologijos proveržio – nedidelis vartotojų skaičius. Tai bus populiaru, jei atsiras paprastesnio panaudojimo ir pritaikymo galimybė, kaip buvo „Pokemon Go“ atveju, mano K. Leonavičius.

Žaidimų srityje didelių pokyčių greičiausiai nebus, nes VR yra labiau vertinama kaip potyris, ne kaip žaislas, sako A. Rumiancevas. „Reikia, kad technika būtų lengvai įperkama, o kūrėjai pateiktų daugiau kokybiško turinio. Paprastas pavyzdys galėtų būti Vatikano mišių įrašymas, kad žmonės galėtų stebėti tai VR. Tokie paprasti dalykai ir sukeltų sprogimą, analogišką „Pokemon Go“ atveju“, – K. Leonavičiaus minčiai antrina A. Rumiancevas. 

Anot G. Galkio, šiuo metu VR dažniausiai panaudojama tik žaidimuose, bet ateityje ši technologija populiarės ir kitose srityse. „Vargu, ar tai peraugs į savarankišką technologiją, o ne priedėlį prie kitos technikos“, – svarsto investicinio fondo „Blue Lime Labs“ vadovas.

Ateityje jis ragintų naudoti VR technologiją ir mokyklose. Tai būtų labai geras būdas pritraukti moksleivius, pabūti ten, kur jie nėra buvę, pamatyti, kaip viskas vyksta daug interaktyviau, negu atsivertus vadovėlį, mintimis dalinosi G. Galkis.

Prognozuoja panaudojimą medicinoje

VR technologija gali būti naudojama ne tik kaip dėmesio sutelkimo, bet ir kaip jo nukreipimo priemonė, sako A. Zujus. „VR gali būti naudojama, kai norime numalšinti skausmą. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nudegė didesnę kūno dalį, tvarsčių perrišimo metu rodomi vaizdai, kaip į sužalotas vietas metamos sniego gniūžtės“, – apie idėją pasakoja „Aresi Labs“ vadovas.

VR pagalba galima spręsti labai daug problemų, pradedant fobijomis, baigiant konsultacijomis dėl seksualinio priekabiavimo, sako A. Rumiancevas. „VR priverčia tave persikelti į kito žmogaus perspektyvą, patirti jo išgyvenimus ir taip geriau suprasti dėl to kilusias problemas“, – dėsto jis.

K. Leonavičius pastebi, kad ši technologija gali padėti ne tik pacientams, bet ir gydytojams – mokymą operacinėse pakeis ne ką prastesnis mokymasis operuoti VR.

„Ateityje VR bus kaip neišvengiamas dalykas visose srityse: teatre, automobilių pardavime, oro lonijoms ir t.t. Manau, kad kiekviena save gerbianti reklamos agentūra turės atskirą VR skyrių, nes gero produkto sukūrimui reikės ne tik programuotojo, bet ir psichologo paslaugų“, – technologijos ateitį prognozuoja A. Rumiancevas.

Vis daugiau lankytojų pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet pasiūlė daugiau nei 300 renginių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir daugelyje kitų Lietuvos vietų. 

Šių metų „Tyrėjų naktis“ skirta įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms, vyks tiek mokslo įstaigose, tiek viešosiose erdvėse.

Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių žmonės pamatys,  kaip gimsta moksliniai išradimai, eksperimentai, pavyzdžiui, augalų klonavimas, ar mėginamas mintimis valdyti kompiuterį. Taip pat bus galima išmokti pažinti orus, nustatyti gyvūnų amžių ar net išbandyti virtualiąją realybę.

Susitikimai su mokslininkais, proto mūšiai,  įvairios paskaitos, praktiniai užsiėmimai,  mokyklose ir įmonėse prasideda šį penktadienį ir vyks iki paryčių.

Visi renginiai nemokami.

Pasak „Tyrėjų nakties“ organizatorių, siekiama, kad kiekvienas – mažas ir didelis – mokslo pasaulyje atrastų savo atradimus.

Viena naktis – tūkstantis atradimų. Tuo galėjo įsitikinti rugsėjo 26-ąją dieną įvykusios „Tyrėjų nakties“ dalyviai, kurie turėjo progą iš arčiau susipažinti su mokslininkų darbais ir gyvai stebėti bei net patys dalyvauti atliekamuose eksperimentuose.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakultetas jubiliejinę dešimtą „Tyrėjų naktį“ pasitiko įvairiomis veiklomis: nuo paskaitų su pavyzdžiais ir demonstracijomis mokytojams apie „Lego“ robotų naudojimą švietime iki pasakojimų apie multimedijos privalumus kasdienybėje ir smagių eksperimentų patiems mažiausiesiems.

Viso renginio metu lankytojai turėjo galimybę pamatyti, kaip atrodo dramblio dantų pasta, banano DNR, kaip keičiasi tirpalų spalvos, sužinoti, kodėl dega vanduo, kaip užkurti ugnį be degtukų, kaip atrodo skystas azotas ir stebėti daug kitų įdomių mokslinių eksperimentų.

„Tyrėjų naktyje“ apsilankiusi moksleivė Judita stebėjosi, kad mokslinius dalykus galima taip lengvai paaiškinti. „Manau, kad ir mokykloje galėtų būtų daugiau tokių eksperimentų ir pavyzdžių, kurie padeda suprasti ar netgi atrasti naujus mokslo dalykus. Mane labiausiai nustebino, kad ir bananas turi DNR“,  – pasakojo kaunietė.

VDU mokslininkai renginio dalyvius kvietė įsitikinti, kad matematika nėra tik nuobodi teorija – ji gali būti ir kasdien naudojamas įrankis, paaiškinantis tai, kas vyksta pasaulyje. Susirinkusiems dalyviams tai buvo įrodyta.

„Nesitikėjau, kad matematika – tai ne tik teorijos, be kurių negalima išspręsti uždavinių. Šis mokslas daug platesnis ir įdomesnis. Įsitikinau, kad matematika gali pagerinti mūsų kasdienybę ar bent jau paversti ją įdomesne“, – atradimu džiaugėsi Nojus.

Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė paskaita-diskusija „Kaip elgiasi mūsų politikai – ar jie dirba mums, ar pamiršta visus pažadus, ir kaip mes galime patikrinti, kaip jie elgiasi?“. Šiame pranešime buvo pristatytas įrankis, kuris leidžia vizualiai pamatyti, kaip elgiasi tautos atstovas Seime. Pasak kūrėjų, pasitelkus šį įrankį galima „kontroliuoti“ ne tik politikus.

„Tyrėjų naktis“ kasmet nudžiugina tiek pačius mažiausiuosius, tiek jų tėvelius. Gintaras ir mokyklos dar nelankantys jo sūnūs Kasparas ir Jokūbas jau trečius metus nepraleidžia galimybės žaismingai susipažinti su mokslu.

„Mūsų šeimai patinka, kad kiekvienais metais sužinai ką nors nauja ar pamatai, kaip savaime suprantami dalykai atliekami visai kitaip, sužinai, kad, pavyzdžiui, azotas naudojamas ir automobilių padangoms užpildyti“, – pasakojo vyriškis.

Gintarui labiausiai patiko pasakojimas ir prezentacija apie projektą „Human Brain“, kuriame buvo atskleista ir parodyta, kaip netolimoje ateityje galėsime ne tik mintimis perjunginėti TV kanalus, bet ir skaityti mintis ar emocijas.

„Tyrėjų naktis“ paskutinį rugsėjo penktadienį vyksta daugiau nei 30 Europos šalių. Šiemet pažinti mokslo rezultatus kvietė daugiau nei 300 Senojo žemyno miestų. Kiekvienas norintis renginio metu galėjo įsitikinti, kad viskas mūsų kasdieniniame gyvenime prasideda būtent ten, kur dirba mokslininkai.