Krovos kilimas Europoje

Roterdamo uosto krova šiemet per 9 mėnesius buvo didesnė 8,6 proc. Šiame uoste kilo beveik visų krovinių krova – labiausiai anglių, metalų laužo ir rūdos, naftos produktų, o ypač mazuto. Konteinerių krova pagal TEU Roterdamo uoste taip pat buvo 7,8 proc. didesnė.

Hamburgo uosto krova šiemet apie 5 proc. didesnė nei pernai, kai buvo fiksuotas jo krovos kritimas.

Lenkijos uostai šiemet bendrai skaičiuoja maždaug 11 proc. didesnę krovą nei pernai. Maždaug 13 proc. krovos augimas fiksuojamas Gdynės uoste, apie 11 proc. Svinouiscio-Ščecino. Kiek mažesnis didėjimas yra Gdansko uoste.

Kaip patį pesimistiškiausią scenarijų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai Klaipėdoje prognozuoja net iki 50 proc. krovos kritimą.

Lenkijos uostuose augo anglių, geležies rūdos, konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Gdansko uostas, kurio krova šiemet yra per 10 proc. didesnė nei pernai, pagal konteinerių krovą, skaičiuojant TEU, pirmą kartą aplenkė Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Lenkijos uostų krovos augimo tendencijos pagal atskiras krovinių rūšis yra maždaug panašios,  kaip Roterdame. Todėl kyla klausimas, kodėl, kai daugelyje Vakarų Europos uostų krova auga, ji iš esmės mažėja tik rytinės Baltijos jūros regione?

Stringa baltarusiški kroviniai

Tarp rytinės Baltijos šalių, be Rusijos jūros uostų, Klaipėdos uostas išlieka krovos lyderis. Jis per 9 mėnesius krovė 33,6 mln. tonų krovinių. Tai buvo 2,8 proc. mažiau nei pernai.

Klaipėdos uoste net 22 proc. mažiau krauta naftos produktų. Iš viso 5,2 mln. tonų.

2,6 proc. mažiau krauta ir birių krovinių. Iš viso 16,5 mln. tonų. Didžiausią dalį iš jų – apie 12 mln. sudaro trąšos, daugiausia baltarusiškos. Kita didelė dalis – žemės ūkio produktai, daugiausia grūdai, kurių šiemet kol kas yra mažiau.

Net 8,6 proc. šiemet per 9 mėnesius Klaipėdos uoste yra didesnė įvairių krovinių krova. Iš viso krauta 12 mln. tonų. Labiausiai augo konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Stabilu: nepaisant pandemijos, iš Centrinio Klaipėdos terminalo gabenamų krovinių kiekis šiemet yra didesnis. (KVJUD nuotr.)

Naftos produktų krovos kritimas yra labiausiai susijęs su tuo, kad baltarusiški naftos produktai dėl politinių nesutarimų regione iš Klaipėdos uosto buvo perkelti į Rusijos Suomijos įlankos uostus.

Jei Klaipėdos uostas nebūtų praradęs naftos produktų, jo krova šiemet būtų teigiama. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija išplatino duomenis, kad šiemet nebekraudamas Baltarusijos naftos produktų ir skystų azoto trąšų Klaipėdos uostas praras apie 3 mln. tonų krovinių.

Jei Klaipėdos uostas dar netektų apie 10 mln. tonų per metus "Belaruskalij" kalio trąšų, o Kinijos sankcijų būtų užkirstas kelias ir konteinerių gabenimui iš Kinijos, kaip patį pesimistiškiausią scenarijų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai prognozuoja net iki 50 proc. krovos kritimą.

Tuo pat metu tikimasi, kad to neįvyks, yra tikimybė, kad ir "Belaruskalij" trąšos kitais metais liks Klaipėdos uoste. Nors dėl JAV sankcijų kai kurie baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste jau stringa. Konkrečiai užstrigo keturi Baltarusijos gamintojos "Belaz" sunkvežimių komplektai, kurie turėjo būti pristatyti į Čilę.

Latvijoje tęsiasi kritimas

Prieš metus Lietuvoje niekas net negalėjo pagalvoti, kad Rusijos krovinių beveik neturinčio Klaipėdos uosto galėtų laukti kas nors panašaus į scenarijų, kuris pastaruosius metus buvo būdingas Latvijos uostams.

Dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus krova Latvijos uostuose nuosekliai krinta jau keletą metų – Ventspilyje nuo 2013, o Rygoje nuo 2015 m. Ryškus kritimas ir šiemet, nors atrodytų, kad kristi jau nebėra kur. Rusijos anglys Latvijos uostus beveik visiškai jau buvo palikusios praėjusiais metais.

Nepaisant to, tiek Rygos, tiek Ventspilio uosto krova šiemet per 9 mėn. buvo po 14 proc. mažesnė nei pernai. Rygos uostas per 9 mėn. krovė 15,2 mln. tonų, Ventspilio – vos 8,3 mln. tonų.

Neįtikėtina, kad Ventspilio uosto krova skaičiais artėja prie Liepojos uosto. Jis per 9 mėnesius krovė 5 mln. tonų. Jo krova vienintelio iš Latvijos jūrų uostų buvo teigiama – augimas siekė 9 proc.

Bangos ateina ir praeina

Vertėtų prisiminti ir tai, kad rytinės Baltijos jūros šalių krovos lyderiai arba ant bangos savo laiku yra buvę ir Ventspilio, Talino, Rygos uostai, o dabar – Klaipėdos uostas.

Ventspilio uosto krovos pikas buvo 2007 m., kai jis krovė 31,04 mln. tonų. 2012 m. krova dar siekė 30,35 mln. tonų. Nuo tada prasidėjo jos kritimas.

Aukščiausias Rygos uosto pakilimas buvo 2014 m. – 41,08 mln. tonų. Po to kasmet kritimas siekė 1–4 mln. tonų, o vien per 2020 m. – net 9 mln. tonų.

Jungtinio Talino uosto krovos pikas buvo 2006 m. – 41,3 mln. tonų. Žemiausias kritimo taškas pasiektas 2016 m. – 19,2 mln. tonų. Šiuo metu Talino uostas vėl fiksuoja kilimą. Pernai jis krovė 21,3 mln. tonų. Šiemet per 9 mėnesius yra 14 proc. kilimas – krauta 17,7 mln. tonų krovinių.

Aukščiausias Klaipėdos uosto krovos kilimas užfiksuotas 2020 m. – 47,7 mln. tonų. Nesinorėtų, kad tai būtų aukščiausias krovos taškas, nuo kurio, kaip ir kaimyniniuose uostuose, prasidėtų staigus kritimas.

Jei lygintume Klaipėdos uostą su aukščiausią piką savo laiku pasiekusiais kitais regiono uostais, esminis skirtumas yra tai, kad Taline ir Ventspilyje dominavo rusiška nafta ir naftos produktai, o Rygoje – rusiškos anglys. Klaipėdos uoste nėra vieno dominuojančio krovinio, tačiau baltarusiškų krovinių srauto dalis jame sudarė apie 35 proc. Todėl jų netektis skaudžiai atsilieptų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija daro prielaidą, kad netekus didelio krovinių kiekio uosto krovos kompanijoms reikėtų ne vienerių metų, kol perorientuotų veiklą, nes alternatyvių krovinių regione nėra.

Nepasitenkinimas Ukrainoje ir Rusijoje

Panaši padėtis, kaip rytinės Baltijos regione, yra ir Ukrainos uostuose. Jų krova mąžta.

Visi Ukrainos uostai šiemet per 9 mėnesius krovė 106,26 mln. tonų. Tai 10,6 proc. mažiau nei pernai. Ukrainos uostuose mažėjo ir eksportas (10,6 proc.), ir importas (4,8 proc.), ir tranzitas (-18,9 proc.). Kadangi tranzitinių krovinių kiekis Ukrainos uostuose yra nedidelis – vos 6,3 mln. tonų, negalima teigti, kad jis darė didesnę įtaką. Krova labiausiai mažėjo dėl Ukrainos eksporto nuosmukio.

Didžiausias Ukrainos uostas Pivdenė (Južnij) šiemet krovą sumažino net 19,8 proc., iki 37,62 mln. tonų. Jame mažėjo visų krovinių, įskaitant ir konteinerius. Taip pat ir grūdų kiekis, nors derlius Ukrainoje šiais metais buvo palyginti geras.

Kitų didžiųjų Ukrainos uostų krovos kritimas per 9 mėnesius ne toks žymus – Černomorske mažėjo 2 proc. – iki 17,1 mln. tonų, Odesoje – 4,5 proc.,  iki 16,55 mln. tonų.

Netolygi krova ir Rusijos uostuose. Per 9 mėnesius visi Rusijos uostai krovė 621 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Baltijos jūros regione krauta 186 mln. tonų (+2,8 proc.), tačiau naftos ir jos produktų krova buvo neigiama – krauta 97,96 mln. tonų (-1,4 proc.).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai surengė nuotolinį pokalbį su uostų vadovais ir pareiškė nepasitenkinimą. Iš 67 Rusijos uostų tik 6 apkrauti pakankamai. Per 15 metų, anot V.Putino, Rusijos uostų krovos galimybės padidintos tris kartus, iki 1,2 mlrd. tonų, tačiau jos per menkai panaudojamos. Didesnė dalis Rusijos uostų apkrauti vos 20–40 proc. savo pajėgumo.

Kliuvo ir Leningrado srities uostams. Tai gali reikšti, kad konkurencija regione tik didės. Gavę pylos nuo V.Putino Rusijos uostininkai dar labiau trauks į uostus ir savo, ir baltarusių krovinius.

„Reikia derėtis su Europos Sąjunga dėl tam tikro kompensavimo, jei srautai kristų. Šiuo metu nevežama tik baltarusiška nafta. Galvojame, kas būtų, jei būtų blogiau“, – po posėdžio kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Baltarusijos režimui taikant vis griežtesnes ekonomines sankcijas, Klaipėdos uostas gali netekti dalies pajamų.

Krovinių gabenimą nutraukti ne kartą grasino ir pats Baltarusijos vadovu besiskelbiantis Aliaksandras Lukašenka.

„Blogiausias scenarijus būtų, jei sumažėtų kalio trąšų – per metus jų pergabenama apie 12 mln. tonų. Nukentėtų ne tik uostas, bet ir geležinkeliai“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Pasak jo, nuostolius galėtų kompensuoti ne tik ES, bet ir naujos rinkos, pavyzdžiui, ukrainietiški grūdai.

„Su Ukraina teko dirbti dar ankstesnėje kadencijoje. Jie domisi grūdų eksportu. Mes užauginame 7 mln. tonų grūdų, o jie eksportuoja 40 mln. tonų. Bet ten yra problemų su geležinkelių transportu“, – kalbėjo Seimo narys.

Kol kas dėl įtemptų santykių su Baltarusijos valdžia Klaipėdos uostas nepatyrė nuostolių.

„Krova augo. Baltarusiški kroviniai, kurie į Klaipėdą neatėjo nuo metų pradžios, yra kompensuoti kitais baltarusiškais kroviniais. Bendras tranzito srautas išlieka tas pats. Kokia bus ateitis, matysime“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tačiau politikai svarsto, ką reikėtų daryti, jei padėtis pasikeistų.

„Jeigu šiandien negalvosime, garsiai nekalbėsime, problemos nebus sprendžiamos. Jei Europos Komisija pasakė, kad politinės sankcijos didės, bus mažinami srautai, turime iš karto kelti klausimą apie kompensavimo mechanizmą“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Politikas pripažįsta, kad baltarusiškų krovinių problemą buvo galima spręsti ir anksčiau.

„Kažkuria prasme mes užsiliūliavome. A.Lukašenka balansuodavo – tai į rytus, tai į vakarus. Iš kitos pusės, krovinių vežimas per Rusiją jiems pabrangsta dvigubai. Tikiuosi, kad tie ekonominiai svertai prisidės prie to, kad Baltarusija neieškotų kitų krypčių“, – vylėsi K.Starkevičius.

Lietuvos santykiai su kaimyninės šalies valdžia ypač suprastėjo, kai praėjusį mėnesį Baltarusija nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą tam, kad sulaikytų žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių.

„Nuo pernai įgyvendiname naują aplinkosauginių priemonių planą, suderintą su Aplinkos apsaugos agentūra. Tiek KVJUD, tiek valstybinių stočių oro kokybės monitoringo duomenys, tiek Savivaldybės patvirtinta ataskaita aiškiai liudija, kad dėl oro kokybė gerėja. Siekiame, kad mūsų vykdoma veikla darytų kiek įmanoma mažiausią įtaką gyvenamai aplinkai, kuri dėl istorinių aplinkybių kelia nepatogumų verslo plėtrai ir miestiečiams. Taip pat ieškome galimybių perkelti dalį birių krovinių į kitą uosto dalį, toliau nuo gyvenamųjų namų, kai tik bus parengta atitinkama infrastruktūra ir gauti suderinimai“, ─ situaciją komentuoja KLASCO infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas.

Pasak V. Endzino, rengdamasi gegužės 1 d. įsigaliosiančiam naujam Aplinkosaugos teisiniam reguliavimui, KLASCO įdiegė šias pagrindines priemones dulkėtumui ir poveikiui aplinkai mažinti:

─ Iškrovimo vietose naudojamos vandens patrankos, laistomi pravažiavimo ir technologiniai keliai;

─ Krovos metu bendrovė naudoja transporterius su magnetu krauti geležies rūdos produktus į rietuves;

─ Įrengti mobilūs dulkių sulaikymo tinkliniai ekranai ir vagonų iškrovimo stočių užsidarymo grotos technologiniam proceso dulkėtumui sumažinti;

─ Naudojama ekologiška medžiaga biriems kroviniams uždengti, kurie gali dulkėti po krovos išdžiūvus jų viršutiniam sluoksniui;

─ Transporterių linijose naudojami dulkių surinkimo filtrai, naudojami vandens purkštukai;

─ Krovos metu naudojami dulkių slopinimo įrenginiai su dulkes absorbuojančiu preparatu;

─ Į laivą ir iš jo transportuojant krovinius naudojami tik uždaro tipo konvejeriai (lauderiai).

KLASCO nuotr.

KLASCO atstovas taip pat informuoja, kad yra įdiegti ir nauji metodai bei technologijos medžiagų dulkėjimui mažinti ir dulkių sklaidai riboti:

─ Bendrovės personalas nuolat kontroliuoja ir stebi vaizdo stebėjimo priemonėmis KLASCO teritorijoje vykdomą veiklą, oro monitoringo stotelės duomenis ir, esant poreikiui, koreguoja krovos darbus, ar nedelsiant juos stabdo;

─ Sumažintas krovinių rietuvių aukštis, birūs ir dulkantys kroviniai pilami iš ne aukštesnio, kaip 1 metras, aukščio;

─ Krovinį pakrovus į transporto priemonę, jis uždengiamas (tentas ar kt.) arba kraunama į transporto priemonę su dengtu kėbulu;

─ Birias medžiagas kraunant griebtuvu, pasėmus medžiagos, griebtuvas sandariai uždaromas. Iš griebtuvo medžiaga išpilama kuo lėčiau ir mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaupo;

─ Kraunant mechaniniais krautuvais į transporto priemonę, medžiagos pylimo greitis ir aukštis išlaikomas kuo mažesnis; krovimo vieta parinkama taip, kad visa kraunama medžiaga patektų į transporto priemonę;

─ Transporto priemonių krovos darbai pagal galimybes organizuojami tik sandėlio viduje, ne išorėje;

─ Bendrovė taip pat drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis;

─ Bendrovėje nuolat atliekamas lietaus nuotekų monitoringas, jos surenkamos ir išvalomos naujai modernizuotuose valymo įrenginiuose.

„2020–2023 metų aplinkos oro kokybės valdymo programa“ ─ taip pavadintas Klaipėdos savivaldybės užsakytas dokumentas. Šis dokumentas praėjusį lapkritį patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje ir yra viešai pasiekiamas savivaldybės interneto svetainėje. Jame gausu kiekvienam klaipėdiečiui svarbių faktų. „Tie, kuriems rūpi uostamiesčio oro kokybė, dėmesį turėtų atkreipti į su šia programa susijusį dokumentą ─ „Atliktų oro kokybės tyrimų Klaipėdos mieste ir aplinkos oro kokybės būklės vertinimo ataskaita“. Jame ne tik įvardinti pagrindiniai miesto oro taršos šaltiniai, bet ir pateikiamas labiausiai miesto orą teršiančių bendrovių TOP─10. Didieji teršėjai uosto krovos kampanijas lenkia netgi keliais šimtais kartų“, ─ teigia KLASCO infrastruktūros direktorius V. Endzinas.

Tokie skaičiai ir nestebina, kadangi ir KLASCO veikla, bei joje taikomos technologijos bei krovos priemonės sparčiai keičiasi. „Pastaraisiais metais krovos metu susidarančių kietųjų dalelių kiekį sumažinome iš esmės ir toliau tęsiame darbą bei investicijas, mažinančias poveikį aplinkai“, ─ sakė KLASCO atstovas.

Kinta krovinių rūšių svoris

Iš visų rytinės Baltijos regiono uostų Klaipėda išlieka vienintelis, kur krova šiemet augo tiek sausį, tiek vasarį. Klaipėdos uosto krova yra gerokai didesnė už visus Latvijos uostus kartu sudėjus.

Vasarį Klaipėdos uostas krovė 3 mln. 685 tūkst. tonų. Tai buvo 8,4 proc. daugiau nei pernai. Vasarį išryškėjo tendencija, kuri galbūt susijusi su baltarusiškais naftos produktais. Skystųjų krovinių krova vasarį buvo 144 tūkst. tonų, arba net 22,6 proc., mažesnė nei pernai vasarį. Tačiau net 26,1 proc. vasarį augo birių krovinių krova. Jų iš viso krauta 1 mln. 943 tūkst. tonų.

Smarkiai išaugusi birių krovinių krova per du mėnesius Klaipėdos uoste leido išlaikyti net 10,6 proc. krovos augimą. Per du mėnesius iš viso krauta 7 mln. 507 tūkst. tonų krovinių. Iš jų apie pusę (3 mln. 769 tūkst. tonų) sudarė birūs kroviniai. Tarp jų yra ne vien baltarusių trąšos, bet ir lietuviškos trąšos, birūs žemės ūkio produktai (grūdai).

Tai yra nauja tendencija – Klaipėdos uoste pradeda labiau dominuoti vienos rūšies kroviniai, šiuo atveju birūs. Anksčiau skystų, birių ir generalinių krovinių dalys uoste būdavo beveik panašios.

Tęsiasi kritimas Latvijoje

Ir toliau mažėja Latvijos uostų krova. Po ryškaus praėjusių metų kritimo atrodė, kad jau nebėra kur kristi.

Rygos uostas per du mėnesius krovė 3,42 mln. tonų krovinių. Tai 14,6 proc. mažiau nei pernai. Sausį nebuvo vienos tonos anglių, vasarį pakrautas vos vienas laivas – 70 tūkst. tonų.

Mažiau krauta beveik visų rūšių krovinių, išskyrus naftos produktus (+3,8 proc.), medieną (+12 proc.) ir grūdus (+79 proc.). Grūdų šiemet iš viso krauta 561 tūkst. tonų ir jie tampa vienu svarbiausių Rygos uosto krovinių.

Rygos uoste stebina tai, kad padaugėjo naftos produktų, kai regione jų mažėjo. Gali būti, kad dėl politinių niuansų Baltarusijai atsisakius krauti naftos produktus per Klaipėdos uostą, jie vasarį keliavo į Latvijos uostus. Iš Latvijos uostų Baltarusija neplanuoja iškelti naftos produktų, kaip tai padarė iš Klaipėdos uosto nuo kovo perkeldama juos į Rusijos uostus.

Rygos uoste šiemet net 19,9 proc. mažiau kraunama ir konteinerių, skaičiuojant pagal TEU. Konteinerių krovos mažėjimo tendencija išlieka visame Baltijos jūros regione, nes dėl pandemijos mažėjo vartojimas.

Ventspilio uoste šiemet per du mėnesius krauta 2,25 mln. tonų. Tai 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.

Krizės įtaka Ukrainoje ir Rusijoje

Dar daugiau nei Latvijoje šiemet per pirmuosius du mėnesius krova krito Ukrainos uostuose. Iš viso krauta 20,58 mln. tonų. Tai net 24,1 proc. mažiau nei pernai.

Lėmė ne tranzitas, o pačios Ukrainos eksportas. Jis sumažėjo 23 proc. Eksportas šiemet siekė net 16,14 mln. tonų.

27 proc. iki 3 mln. tonų sumažėjo ir Ukrainos importas. Tai parodo, kokią įtaką kai kurioms valstybėms daro pandemijos sukelta krizė.

Krizę pajuto ir Rusijos uostai. Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet yra 3,2 proc. mažesnė. Iš viso per du mėnesius krauta 128 mln. tonų.

Dar didesnis, net 9,4 proc., kritimas yra Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose. Iš viso krauta 39 mln. tonų. Tokį kritimą labiausiai lėmė nafta ir jos produktai. Jų krauta 21,3 mln. tonų,arba 19,8 proc., mažiau nei pernai. Pagrindiniame Rusijos Baltijos regiono naftos krovos uoste Primorske kritimas – net 25 proc. Didžiausiame šio regiono uoste Ust Lugoje krova mažesnė 5,2 proc. Iš viso krauta 16,9 proc. Regione iš Rusijos uostų praėjusių metų krovą beveik išlaiko tik Sankt Peterburgo uostas. Jis krovė 9,2 mln. tonų. Tai 0,7 proc. mažiau nei pernai.

Arčiausiai Klaipėdos esančio Rusijos Kaliningrado uosto krova per du mėnesius siekė 1,581 mln. tonų, arba 7,7 proc., mažiau nei pernai.

„2020 metai uosto krovos požiūriu buvo fantastiniai metai. (...) Klaipėdos uoste išliko geri rodikliai ir pasiektas rekordinis skaičius krovinių – 47,74 mln. tonų, tokio skaičiaus nėra buvę. Kreivė eina į viršų“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.

Anot Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus, tokiam geram rezultatui didžiausią įtaką darė birių krovinių krova.

„Ne visi kroviniai buvo kraunami taip gerai. Turėjome ir probleminių krovinių, tai pirmiausia naftos produktai, (...) skystieji ir generaliniai krovinių krova visgi praeitais metais krito ir darė įtaką rezultatui, kuris galėjo būti dar geresnis. Tačiau didele dalimi šitą gerą rezultatą sąlygojo birieji kroviniai – trąšos, grūdai ir t.t., kurie Klaipėdos uoste darė rekordinius skaičius. Iš rekordinių reikėtų paminėti ro-ro krovinius ir suskystintas dujas“, – sakė A. Latakas.

„Jei ne pandemija, su skystaisiais, ypač naftos produktais, būtų visai kita padėtis, nes tikrai naftos produktų paklausa sumažėjo (...). Toliau – plataus vartojimo prekės. Konteinerių krova taip pat sumažėjo ir turėjo neigiamos įtakos bendrai krovai“, – pridūrė jis.

A. Latakas pažymi, kad Klaipėdos uoste kraunami įvairaus tipo kroviniai, o tai – viena iš priežasčių, leidusių pasiekti minėtą krovos lygį.

„Krovinių portfelis Klaipėdos uoste yra labai įvairus. (...) Šis paketas krovinių tiesiog leidžia vienų krovai krentant, kitų išlaikant, išlaikyti ir tą bendrą rodiklį. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuris Klaipėdai leidžia būti tokio krovos lygio.

Pažiūrėjus į Šiaurės uostus, kurie yra specializuoti (...), ten apyvartos krito apie 60 proc., šie specializuoti uostai tikrai didelius nuostolius“, – sakė jis.

Kita priežastis, lemianti sėkmingą Klaipėdos uosto darbą, pasak A. Latako, yra investicijos, skiriamos uostui.

„Labai didelė įtaka ir labai didelė tos sėkmės dalis tenka Klaipėdos uosto vystymosi tradicijai. Turbūt nuo 2007 metų iki dabar į Klaipėdos uostą yra investuota daugiau nei pusė milijardo eurų infrastruktūros gerinimui“, – sakė jis.

A. Latakas kaip vieną iš projektų, į kurį artimiausiu metu bus investuojama, minėjo uosto kanalo gilinimą, dėl kurio sutartis buvo pasirašyta praeitų metų gruodžio 28 dieną.

„Šiam projektui buvo numatyta 20 mln. eurų, bet aplinkybės ir įdėtas darbas leido projektą nupirkti už 16,2 mln. eurų. Projektas yra finansuojamas ES lėšomis“, – sakė jis žurnalistams.

Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, paklaustas apie krovinių iš Baltarusijos krovos pokyčius, teigė, kad pernai buvo stebima baltarusiškų krovinių augimo tendencija.

„Baltarusijos krovinių apyvarta pernai augo. Ir jos augimas, dar ne galutiniais duomenimis, siekia 11 proc. Kol kas indikacijų (...) dėl žiniasklaidos priemonėse minimų grėsmių mes realybėje (nejaučiame – ELTA), džiaugiamės, kad jos nėra įgyvendintos, ir darome viską, kad taip būtų ir ateityje“, – teigė A. Drungilas.

Pernai Klaipėdos uoste daugiausia krauta trąšų – 32,2 proc., palyginti su 2019 metais, jų krauta 2,6 proc. punktais daugiau. Taip pat augo ir grūdų (2 proc. punktais) bei ro-ro (0,5 proc. punkto) krovinių krova. Didelę dalį – 15,4 proc. – krovos pernai užėmė konteinerių krova, tačiau ši, palyginti su 2019 metais, krito 2,2 proc. Tuo tarpu naftos produktų krova smuko daugiausia – 21 proc.

Uosto veikla su optimizmu

Klaipėdos uostas šiais metais dar nepraranda vilties išlaikyti geriausią visų laikų krovos rezultatą – tikisi peržengti pernykštę 46,6 mln. tonų krovą. To leidžia tikėtis palyginti neblogai gruodį besiklostanti krova.

Šiemet Klaipėdos uostas pretenduoja pasiekti iki 80 mln. eurų investicijų vykdymą - gruodžio viduryje jau buvo investuota per 75 mln. eurų.

Jau artimiausių metų investicijos iš principo keis mūsų uosto konkurencingumą, atsiras geresnės sąlygos uosto klientams frachtuoti didelius laivus.

Šiais metais uoste buvo patvirtinti du ypač svarbūs jo ateities vystymo dokumentai. Tai  Uosto gilinimo iki 17 metrų poveikio aplinkai vertinimo studija, o ypač svarbus – Uosto bendrasis planas.

Per šiuos metus Uosto direkcija tikisi gauti didesnes pajamas nei pernai. Augimą lėmė tai, kad uoste smarkiai padaugėjo brangesnių krovinių, tokių kaip suskystintosios gamtinės dujos. Taip pat daugiau pajamų gauta iš uosto žemės nuomos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė vertino, kad metai buvo geri.

Šiemet užbaigta nemažai svarbių uosto vystymo projektų – KLASCO naudojamos 10–11 krantinės, „Begos“ 67–68, Birių krovinių terminalo 105–106, Klaipėdos konteinerių terminalo 127–128 krantinės. Šiemet pradėta ir „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 krantinės rekonstrukcija.

Intensyviai vyko Malkų įlankos akvatorijos ir joje esančių 142–143, 143A krantinių rekonstrukcija.

„Kitais metais planuojame užbaigti visus Malkų įlankos pertvarkymo projektus. Uostui tai ypač svarbu, nes dešimtmečius toje įlankoje nevyko pertvarkymas. Tikėtina, kad Malkų įlankos krovos bendrovės padidins krovą“, – svarstė V. Paukštė. 

Pabaigtuvės: Malkų įlankoje šiemet baigtos rekonstruoti 127–128 krantinės. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Bendrojo plano nauda

Ypač svarbus uosto vystymui yra Klaipėdos uosto bendrojo plano patvirtinimas Vyriausybėje. Tai galima laikyti ir vienu iš svarbiausių šios Vyriausybės šių metų pasiekimų.

„Uosto bendrojo plano rengimas truko ketverius metus, įdėjome daug darbo ir pastangų. Rengdami šį planą nevengėme susitikimų, diskusijų su bendruomenėmis, du kartus atlikome viešinimo procedūras. Ir ateityje neatsiribosime nuo bendruomenių – diskutuosime, dalysimės savo prognozėmis, įsivaizdavimais. Nesame linkę nieko slėpti“, – tikino V. Paukštė.

Patvirtinus Uosto bendrąjį planą bus statomos dvi naujos uosto vedlinės, sprendžiami uosto teritorijų, gylio trūkumo reikalai. Toliau vyks uosto krantinių rekonstrukcija, jų pritaikymas naujiems uosto gyliams.

Bus pertvarkomi uosto vartai ir pasukamas laivų įplaukos į uostą kanalas.

„Esant dabartinei molų konfigūracijai įplaukiant į uostą ilgesniems nei 250 m. laivams per metus dėl oro sąlygų būdavo apie 100 parų laivybos apribojimas. Tai labai daug, trikdė didelių laivų užėjimą į uostą. Po kanalo pagilinimo ir pasukimo liks nepalankios vidutiniškai 26 paros. Tai iš principo keis mūsų uosto konkurencingumą, atsiras geresnės sąlygos uosto klientams frachtuoti didelius laivus, bus taupomi logistikos grandinės kaštai“, – svarstė V. Paukštė.

Aiški artima ir tolesnė perspektyva

Dabar uosto vystymas suskirstytas į trumpalaikę 588 mln. eurų lėšų poreikio perspektyvą ir ilgalaikę – per 1,7 mlrd. eurų.

Trumpalaikėje perspektyvoje iki 2023 m. vidurio būtų rekonstruoti uosto vartai su pasukimu, pagilintas uostas iki 17 metrų – nuo jūros maždaug iki 10 krantinės, nuo 14,5 iki 15 metrų pagilintas laivybos kanalas nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos, nuo 11 iki 14,5 metro baigta gilinti Malkų įlanka.

Šie projektai vykdomi naudojantis ES parama. Tam numatyta 93 mln. eurų. ES lėšų poreikis uoste yra didesnis. Tikimasi, kad dalis pinigų bus gauta papildomai, kai nebus įsisavintos lėšos kitose srityse.

Ilgalaikėje perspektyvoje, kurios projektai preliminariai būtų pradėti vykdyti po 2024 m., numatyta pagilinti uostą iki 17 metrų nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos, vystyti pietinę uosto dalį su pietiniais vartais ir papildoma 80 ha teritorija, taip pat įsisavinti 70 ha rezervinės teritorijos dalį.

Ilgalaikėje perspektyvoje numatyta statyti ir apie 130 ha ploto šiaurinį uostą jūroje ties Melnrage. Tačiau jo statyba priklausys nuo Lietuvos bendrojo plano. Jį Seime rengiamasi tvirtinti kitų metų pabaigoje. Plane bus numatyta išorinio uosto vieta prie Klaipėdos arba prie Būtingės.

Iki šio plano tvirtinimo ir po jo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, anot V. Paukštės, rengs išorinio uosto pagrindimo dokumentus, ieškos atsakymų į klausimą, koks yra tokio uosto poreikis, kokio dydžio uosto reikia, modeliuos jo navigacines sąlygas, analizuos, koks būtų tokio uosto poveikis krantams ir aplinkai. Bus analizuojama ir rinka, naujo išorinio uosto statybos būtinybė.

Balandį mažėjo konteinerių

Šiemet per keturis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,7 mln. tonų krovinių. Tai 9,2 proc. arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai.

Lėmė 20,3 proc. arba 955,9 tūkst. tonų išaugusi įvairių (generalinių) krovinių krova, daugiausia konteinerių. Birių krovinių krauta 11,2 proc. arba 684,7 tūkst. t daugiau nei pernai. Čia labiausiai lėmė pagyvėjusi žemės ūkio produktų krova. Skystų krovinių krova buvo 8,9 proc. arba 315 tūkst. tonų mažesnė nei pernai.

Iš viso balandį Klaipėdos uoste krauta 3,6 mln. tonų krovinių. Tai 3,3 proc. arba 113 tūkst. tonų daugiau nei pernai balandį.

Nauja tendencija tai, kad nuo metų pradžios buvusi neigiama stipriai (+17,7 proc. arba 120 tūkst. t) išaugo skystųjų krovinių, tarp jų ir naftos produktų, krova.

Teigiama išliko generalinių krovinių, įskaitant konteinerius krova, bet ir toliau mažėjo biriųjų krovinių, daugiausia trąšų.

Balandį fiksuotas ryškus konteinerių kritimas „Klaipėdos Smeltėje“. Sausį ir vasarį krovusi po 37 tūkst. TEU, kovą – 40 tūkst. TEU, balandį ji krovė tik 20 tūkst. TEU. Bendras jos krovos augimas per 4 mėnesius vis tiek 109 proc. lenkė praėjusius metus. Iš viso krauta 139 tūkst. TEU.

Tikėtina, kad balandžio sumažėjimas laikinas, nes „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale 8 ha teritorijoje intensyviai vyksta naujų konteinerių sandėliavimo aikštelių statyba, gegužės pradžioje gauta nauja krovos technika. 

Anglių kadrilis Latvijoje

Visi Latvijos uostai per 4 mėnesius krovė 22,36 mln. t krovinių. Tai 3,7 proc. daugiau nei 2018 m.

Didžiausią dalį, net 13 mln. t sudarė birūs kroviniai (augimas 12 proc.). Iš jų 6,88 mln. t sudaro rusiškos anglys (+12 proc.), grūdai - 1,64 mln. t (-10,7 proc.), birios trąšos - 788 tūkst. t (-14,7 proc.).

Skystų krovinių dalis Latvijos uostuose siekė 4,84 mln. t (-12,4 proc.). Iš jų naftos produktų - 4,53 mln. t (-13,3 proc.).

Įvairių (generalinių) krovinių Latvi jos uostuose krauta 4,51 mln. t (+1,9 proc.). Didžiausią dalį sudarė konteineriai (1,65 mln. t), bet jų palyginti su 2018 m. buvo tiek pat. Latvijos uostuose daugėjo medienos (1,58 mln. t arba +9,4 proc.), bet mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių (1,12 mln. t arba -3,8 proc.).

Iš visų Latvijos uostų daugiausia krovė Ryga (11,01 mln. t), bet jame fiksuotas ir didžiausias kritimas - 3,8 proc. Įdomu tai, kad Rygos uoste net 22 proc. arba daugiau nei 1 mln. tonų mažėjo anglių krova, kas ir nulėmė bendrą šio uosto krovos kritimą. Rygos uoste 1 proc. sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir 1 proc. padaugėjo konteinerių pagal TEU.

Ventspilio uosto krova siekė 8,1 mln. tonų. Bendras jo krovos augimas net 17,7 proc.

Čia ypač stipriai augo anglių krova, persikėlusi iš Rygos uosto.

Liepojos uostas krovė 2,54 mln. tonų. Jo kritimas siekė 2,7 proc. Liepojos uoste kritimą lėmė net 25 proc. sumažėjusi jos pagrindinio krovinio - grūdų krova. Tuo pat metu 28 proc. augo atracitų, net 50 proc. statybinių medžiagų krova.

Išskiriama konteinerių krova

Rusijos uostai per 4 mėnesius krovė 269 mln. tonų arba 2,4 proc. daugiau nei pernai. Net 152 mln. tonų sudarė skysti kroviniai, daugiausia naftos produktai. Jų krova išaugo 8,4 proc., tačiau net 4,4 proc. mažėjo įvairių kitų krovinių - iki 117 mln. t.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostai krovė 85 mln. tonų. Tai 4,1 proc. daugiau nei pernai. Skystų krovinių krova sudarė 49,22 mln. tonų (+5,3 proc.), sausų krovinių - 35,84 mln. t (+2,5 proc.).

Rusijos uostuose ypač akcentuojama gera šių metų konteinerių krova. Ji per 4 mėnesius siekė 16 mln. tonų. Tai 7,2 proc. daugiau nei pernai. Net 10,1 proc. konteinerių augimas fiksuotas Baltijos jūros regione. Čia iš viso krauta 885 tūkst. TEU konteinerių. Iš jų didžiausias kiekis Sankt Peterburge.

Į konteinerius pereina vis daugiau krovinių, kurie anksčiau būdavo gabenami kaip masiniai kroviniai. Tai mediena, trąšos, įvairus metalas, į specialius konteinerius pilama vis daugiau įvairių skystų chemijos medžiagų.

Išsilaiko teigiama krova

Kovą Klaipėdos uoste buvo krautas rekordinis 82342 TEU konteinerių kiekis. Prieš tai geriausias mėnesio rezultatas buvo pernai rugpjūtį - 81776 TEU. Gerai dirbo abi uosto konteinerių krovos kompanijos. Iš jų 54,74 proc. arba 45073 TEU krovė „Klaipėdos Smeltė“, likusią dalį - Klaipėdos konteinerių terminalas.

Per kovą įvairių (generalinių) krovinių augimas, pagrinde dėl konteinerių, buvo 36,6 proc. arba 441 tūkst. tonų didesnis nei pernai. Tačiau tiek birių, tiek skystų krovinių kritimas šiemet kovą sudarė po 11,3 proc. Net 178 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde trąšų, ir 96 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų.

Nerimo sukėlė ryškus birių krovinių kritimas, nes prieš tai sausį ir vasarį jų krova buvo teigiama.

Per pirmuosius tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 11,69 mln. t krovinių. Tai buvo 7,4 proc. arba 806,7 tūkst. t daugiau nei pernai per tą laiką. Šį rezultatą lėmė 25,8 proc. išaugusi generalinių krovinių dalis, pagrinde dėl konteinerių ir ro-ro priemonių. Taip pat 8,4 proc. didesnė nei pernai išliko biriųjų krovinių apyvarta, daugiausia dėl žemės ūkio produktų krovos augimo.

Pokyčiai Latvijos uostuose

Iš dalies ir dėl padidėjusio Baltarusijos tranzito didžiausias Latvijos Rygos uostas per I ketvirtį pasiekė nedidelį 1,6 proc. augimą. Iš viso krauta 8,35 mln. tonų.

Šiais metais Rygos uoste ryškiai (8,2 proc.) sumažėjo rusiškų anglių. Kadangi anglys sudaro net 35 proc. šio uosto krovinių, jų sumažėjimas 260 tūkst. tonų atsiliepė ryškiai.

Anglis iš Rygos uosto perima Ventspilis. Dėl anglių ir grūdų Ventspilio uosto krova šiemet yra per 40 proc. didesnė  nei pernai. Per tris mėnesius krauta per 6,5 mln. tonų krovinių.

Anglių krovos mažėjimui Rygos uoste įtakos taip pat galėjo turėti terminalų perkėlimas iš senamiesčio į Krivų salą. 

Netgi 8,9 proc. sumažėjęs naftos produktų kiekis taip skaudžiai neatsiliepė Rygos uostui, nes jų jau yra palyginti mažai.

Kaip ir Klaipėdoje Rygos uosto krovą kėlė konteineriai. Šiemet per tris mėnesius iš viso jų krauta 122881 TEU. Tai 7,7 proc. arba 8767 TEU daugiau nei pernai.

Šiemet Latvijoje krovos nuostolius skaičiuoja tik Liepojos uostas. Kovą jis krovė 1,89 mln. tonų ir krova buvo 5,3 proc. mažesnė nei pernai. Labiausiai mažėjo pagrindinio uosto krovinio grūdų (33,5 proc.), naftos produktų (17,8 proc.) krova. Liepojos uoste augo  antracitų (54 proc.), statybinių medžiagų (28 proc.), ro ro krovinių (16 proc.), konteinerių (15 proc.) krova.

Taline vėl prasidėjo kritimas

Jungtinis Talino uostas per tris mėnesius krovė 4,72 mln. tonų krovinių. Tai 300 tūkst. tonų arba 6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.

Daugelyje sričių jungtiniame Talino uoste I ketvirtį fiksuotas kritimas. Net 11,9 proc. arba 263 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų. Iš viso skysti kroviniai sudarė 1,95 mln. tonų. Jų dalis nuo bendros krovos jungtiniame Talino uoste siekia 41,4 proc. Dalis šių krovinių keliauja iš Rusijos.

Metų pradžioje Talino uoste pastebimai sumažėjo jūrų keltais gabenamų tiek krovinių (-3,4 proc.), tiek keleivių (-7 proc.). Ypač ryškus keleivių sumažėjimas (-30 proc.) linijoje iš Talino į Stokholmą. Pagrindinėje linijoje tarp Talino ir Helsinkio keleivių kiekio kritimas per I ketvirtį siekė 4,2 proc.

Kaip ir Klaipėdos, Rygos uostų atvejais, jungtinio Talino uosto kritimą švelnina net 15,4 proc. didesnė nei pernai konteinerių krova. Per I ketvirtį iš viso krauta 59605 TEU konteinerių.

Ryškus Talino uosto krovos kritimas prasidėjo nuo 2010 metų, kai siekė 36 mln. tonų per metus. Klaipėdos uostas tuo metu krovė 31 mln. tonų. 2011 m. Talino ir Klaipėdos uostų krova susilygino. Talino uosto krova dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus ėmė smarkiai kristi, o Klaipėdos augo. Po to porą metų krova Talino uoste stabilizavosi. Dabar ji ir vėl pradėjo kristi žemyn.

Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos valstybių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai.

„Džiaugiamės, kad pernai pavyko išlaikyti augimo tempą ir ganėtinai didelės konkurencijos sąlygomis išlikome pirmaujantis uostas tarp Baltijos valstybių. Be abejo, tai yra didelis uoste veikiančių įmonių, „Lietuvos geležinkelių“, autovežėjų nuopelnas, Uosto direkcijos laiku atliekamos investicijos į infrastruktūrą bei uosto naudotojų į suprastruktūrą – visa tai duoda didžiulę grąžą valstybei. Jei visas kompleksas nebūtų konkurencingas, šiandieną neturėtume tokių rezultatų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Baltijos valstybių uostų krovinių apyvarta:

2018 m. Klaipėdos uoste įspūdingai išaugo ir laivų skaičius. Pernai į Klaipėdą atplaukė 7 081 laivas, tai yra 510 laivų arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 m. Keleivių skaičius pernai išaugo 5 794 (1,6 proc.) – iki 376 596.

Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur – 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas.