Nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. birželio V. Dačkauskas triskart keitė automobilio guolius ir dar triskart – stabdžių kaladėles. Anot jo, teko daug važinėti. LNK primena, kad tuomet, kai V. Dačkauskas svilino stabdžius, buvo pats karantino įkarštis, o judėjimas buvo ribojamas.

„Nieko keisto nemanau, galiu persižegnoti. Tikrai, viskas čia sąžiningai padaryta ir niekur nieko nėra prirašyta, nėra sukčiauta“, – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys.

Už kanceliarines lėšas jis 2020 m. balandį  keitė stabdžių kaladėles ir guolius. Po pusmečio, spalį, vėl keitė kaladėles ir guolius. 2021 m. sausį – vėl guolius ir stabdžių vamzdelius, o birželį – vėl kaladėles.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Teko daug važinėti. Važinėju po renginius ir panašiai. Teko remontuoti, prižiūrėti, juolab kad vieną iš savo pagrindinių mašinų buvau sudaužęs važiuodamas į renginį. Paskui važinėjau su kita savo mašina“, – sakė Vaclovas Dačkauskas.

Remiantis ekspertų skaičiavimais, automobilio stabdžių kaladėlės gali būti naudojamos 40 tūkst. kilometrų. Savąsias V. Dačkauskas keitė triskart per pusantrų metų. Pasibaigus karantinui ir judėjimo apribojimams, baigėsi ir tarybos nario kaladėlių remontai.

„Mano mašina nebuvo nauja, ne naują ją pirkau – „Mazda“ dešimties metų. Ne vienas guolis mašinoje yra“, – kalbėjo pašnekovas.

Mano mašina nebuvo nauja, ne naują ją pirkau.

Paklaustas, ar šiemet jau keitė guolius, V. Dačkauskas atsakė teigiamai. Greitu metu planuoja keisti ir stabdžių kaladėles.

„Techninę apžiūrą dabar praeis, tai žiūrėsime – tikriausiai reikės keisti“, – sakė V. Dačkauskas.

„Skaidrinam“ tyrimo Klaipėdos rajone netikėtumai – laidoje „KK2“ per LNK.LT ir LNK eteryje.

Pirmoji bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2014 m.

Sutarties pasirašymo metu diskutuota apie Klaipėdos rajono jaunimą, jo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, taip pat apie kuopos karinę bei visuomeninę veiklą. Sutarta ir toliau puoselėti bendrystę, kartu veikti šalies ir jos žmonių labui.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretorė Rūta Zubienė, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Jonelaitis.

– Kokiais būdais savivaldybė konsultuojasi su gyventojais dėl jiems svarbių sprendimų priėmimo?

– Tam, kad būtų stiprinama vietos demokratija, pilietinė visuomenė, būtinas vietos bendruomenių ir valdžios institucijų bendradarbiavimas. Tik bendradarbiaudami galime geriau įsigilinti į gyventojų poreikius ir lūkesčius, tinkamai ir laiku į juos reaguoti.

Norėčiau pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajone itin aktyvūs seniūnaičiai. Savivaldybės tarybos nariai, vadovai, Administracijos specialistai sulaukia daugybės raštų, paklausimų, prašymų būtent iš seniūnaičių, kurie atstovauja vietos bendruomenėms. Seniūnaičiai – tarpininkai tarp valdžios institucijų ir vietos gyventojų, geriausiai matantys, ko labiausiai reikia vietos gyventojams, kokie jų lūkesčiai ir poreikiai. Pagirtinos ir aktyvios bendruomenės, jų pirmininkai, atstovai. Šiuo metu rajone veikia 68 bendruomenės, kurios bendradarbiauja su savivaldybe, seniūnais, seniūnaičiais, vykdo įvairias veiklas, gražina aplinką. Bendruomenės puikiai žino, ko joms reikia, ko jos nori, ir stengiasi tai įgyvendinti kartu su savivaldybe.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad visi prašymai turi turėti realų teisinį pagrindą, o ir savivaldybės biudžetas nėra begalinis, tačiau galiu patikinti – visi prašymai yra nagrinėjami, svarstomi, pagal galimybes priimami atitinkami sprendimai.  Gyventojai jiems rūpimais klausimais visuomet gali kreiptis ir į Tarybos narius, kurie taip pat yra demokratiškai išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai. Taigi vienas iš būdų konsultuotis su gyventojais – konsultuotis su jų išrinktais atstovais. Todėl labai svarbu dalyvauti seniūnaičių rinkimuose, kuriuose galite išsirinkti aktyvų, vietos reikalams neabejingą žmogų. Taip pat aktyvūs ir pavieniai gyventojai, kurie į savivaldybę kreipiasi ne tik raštu, bet ir elektroniniais laiškais, rašo paklausimus į interneto svetainę, socialinius tinklus ar tiesiog atvyksta į pačią savivaldybę, kur konsultuojasi ne tik su specialistais, bet ir savivaldybės vadovais. Esame atviri – jei nėra iš anksto numatytų susitikimų, vadovų durys visuomet atviros net ir neoficialiomis priėmimo valandomis.

Taip pat kiekvienas metais, kai seniūnijose pristatome savivaldybės veiklos ataskaitą už praėjusius metus, užsirašome ir į susitikimus atėjusių žmonių klausimus, pasiūlymus, pastebėjimus, kuriuos vėliau svarsto Savivaldybės administracijos specialistai. 

Kitas būdas konsultuotis su gyventojais – vietos gyventojų apklausos. Birželio mėnesį vyko gyventojų apklausa dėl savivaldybės pavadinimo keitimo. Joje sudalyvavo 5,61 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų. Nors dalyvavusių procentas ir nedidelis, tačiau tai buvo pirmas atvejis, kai gyventojai buvo pakviesti reikšti nuomonę tokiu būdu. Svarbu ir tai, kad į gyventojų išreikštą poziciją atsižvelgė politikai. Ateityje tokiu būdu su gyventojais ypač aktualiais klausimais galėtume konsultuotis ir dažniau, o patobulinus įstatymus ir esant techninėms priemonėms, bus galima organizuoti ir elektronines apklausas, kurios, manau, sulauktų didesnio rajono gyventojų aktyvumo.

– Kaip gyventojai skatinami įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus?

– Vienas geriausių pavyzdžių – Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programa. Kadangi pačios bendruomenės žino, kokių projektų joms labiausiai reikia, pagal šią programą lėšas projektams skirsto ne politikai, o išplėstinės seniūnaičių sueigos, t. y. pačios vietos bendruomenės.

Savivaldybėje organizuojama vienuolika seniūnijų išplėstinių seniūnaičių sueigų, kurios priima sprendimą dėl  prioritetinių vykdytinų ir finansuotinų veiklų, vertina paraiškas, priima sprendimą, kurios seniūnijos teritorijoje esančios registruotos ir veikiančios bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos vykdys projektus, vertina projektų įgyvendinimą, vykdo projektų įgyvendinimo stebėseną. Taip bendruomenės įsitraukia į sprendimų priėmimą, o savivaldybė skiria lėšas bendruomenių priimtų sprendimų įgyvendinimui.

Savivaldybės gyventojai nuolat informuojami apie priimamus sprendimus, vykdomą veiklą savivaldybės internetiniame puslapyje, spaudoje, internetiniuose portaluose. Kviečiu žmones domėtis savivaldybės naujienomis, dalyvauti viešuose susirinkimuose, reikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, taip pat siūlyti būdus, kaip didinti rajono gyventojų aktyvumą, įsitraukimą į vietos politiką, nes gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus vienas iš veiksnių, užtikrinančių sėkmingą savivaldybės veiklą.

Kviečiame dalyvauti, užduoti klausimus, iškelti jums aktualias problemas.

„Reikės politinio apsisprendimo, nes šis klausimas – jautrus. Skubotų sprendimų nesirengiame priimti, nes kelti tarptautinę įtampą būtų neprotinga. Kreipsimės į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, tarsimės su specialistais. Tas Pergalės parkas buvo skirtas Gargždų išvadavimui nuo vokiečių kariuomenės įamžinti, bet puikiai žinome, kad Lietuvai tai nebuvo joks išvadavimas, o nauja okupacija. Tačiau šį klausimą reikės spręsti labai delikačiai“, – sakė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad minėtos teritorijos niekas nevadina Pergalės parku, be to, toks pavadinimas esą niekur neregistruotas. Siūloma parkui suteikti Jaunimo pavadinimą.

Parke esančiame granitiniame akmenyje, pastatytame ant betoninio stulpo, iškalta ir data: 1979. X. 13. Spėjama, kad taip įamžinta 35 metų sukaktis nuo dienos, kai sovietinė armija „išvadavo“ Gargždus.

Pirmasis šių savivaldybių vadovų susitikimas įvyko trečiadienį Raudondvaryje esančiame Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC).

Abi savivaldybės turi nemažai panašumų, nes yra įsikūrusios didelių miestų kaimynystėje, garsėja logistika ir pasižymi sparčia plėtra. Abejose daugėja gyventojų.

„Pasiekti rezultatai nereiškia, kad turime miegoti ant laurų. Mokytis reikia nuolat: ir iš klaidų, ir iš gerų pavyzdžių“, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Klaipėdos rajono savivaldybės merą Vaclovą Dačkauską ir jo komandą labiausiai domino kolegų patirtis bendradarbiaujant su verslu bei turizmo projektai, kuriuos pristatė Kauno rajono TVIC direktorė Aistė Plūkaitė. Jos vadovaujama viešoji įstaiga rūpinasi ne tik turistų srautais, bet ir vykdo mokymus, konsultuoja pradedančiuosius verslininkus, kartais net padeda užregistruoti įmones, kurių Pakaunėje yra jau daugiau kaip trys tūkstančiai.

Kauno rajono savivaldybė taiko mokesčių lengvatas naujoms įmonėms, kuriose daugiau kaip pusė darbuotojų savo gyvenamąją vietą deklaruoja rajone – joms tris metus nereikia mokėti žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių. „Dar svarbiau verslui - teigiamas požiūris, dėmesys, geras žodis. Tik tada galima tikėtis gerų rezultatų“, - pastebėjo V. Makūnas.

Uostamiestį juosiantis Klaipėdos rajonas taip pat džiaugiasi sparčia plėtra, ypač auga savivaldybės centras Gargždai. Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pasakojo, kad Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje jau darosi ankšta, todėl tokią zoną planuojama įkurti ir Klaipėdos rajone.

Pasitarimo dalyviai apžiūrėjo baigiamą atnaujinti Raudondvario dvarą ir sutarė kitą susitikimą surengti Klaipėdos rajone.

Uostamiestyje pasirašyta istorine tituluojama dviejų savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Dokumentu Klaipėdos rajonas įsipareigojo uostamiesčiui mokėti kompensacijas už rajono vaikus, kurie nuo šių metų rugsėjo pradės kulniuoti į Klaipėdos mokyklas. Prognozuojama, kad šiemet uostamiestyje į mokslus kibs apie 100 rajono vaikų.

Rajonas kompensuos miestui

Naujuoju susitarimu Klaipėdos rajonas įsipareigojo mokėti kompensaciją už visus nuo šio rugsėjo į Klaipėdos mokyklas pradėsiančius eiti jaunuosius rajono gyventojus.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pastebėjo, kad toks bendradarbiavimo modelis ne tik stiprina miestų draugystę, tačiau ir yra itin patogus gyventojams, mat jiems nebereikės sukti galvos dėl gyvenamosios vietos deklaravimo siekiant įgyti teisę savo atžalą leisti į kurią nors uostamiesčio mokyklų.

Už vaiką – 30 eurų

Už vieną moksleivį per mėnesį rajono savivaldybė miestui atseikės apie 30 eurų. Už kiekvieną vaiką rajonas Klaipėdai kompensuos 10 mėnesių per metus, mat liepą ir rugpjūtį ugdymo procesas nevyksta ir todėl miestas išlaidų nepatiria.

Skaičiuojama, kad šiemet į Klaipėdos mokyklas kulniuoti pradės apie 100 greta uostamiesčio esančiuose miesteliuose gyvenančių vaikų.

„Žinoma, kasmet vaikų daugės. Šiemet – 100, kitąmet – dar atsiras“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės galva.

Vis dėlto, V.Dačkauskas pabrėžė, kad esant didesniam norinčiųjų mokytis uostamiestyje skaičiui, pinigų kompensacijoms bus numatoma daugiau.

Šiuo metu uostamiestyje mokosi apie 1,5 tūkst. vaikų, kurie gyvena Klaipėdos rajone.

Planuoja bendradarbiauti toliau

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad naujasis susitarimas – gerų kaimynystės santykių ženklas.

„Tai yra ne mokinio krepšelio, o aplinkos lėšos, kurios ir guldavo ant steigėjo, šiuo atveju – Klaipėdos savivaldybės, pečių. Pasidalijimas šios naštos, žinant, kad šia infrastruktūra naudojasi ir rajono tėvelių vaikai – labai geras, korektiškas, kaimyniškos draugystės ženklas tarp miesto ir rajono“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Šios dvi minėtos savivaldybės planuoja bendradarbiauti ir kitose srityse – kuriant vieningą viešojo transporto sistemą, atliekų tvarkymo.

„Nutarėme, kad neverta keisti miesto ribų, geriau pasirašyti geranoriškus susitarimus. Juolab, kad turime tamprius ryšius. Tik bendradarbiaudami pasieksime geriausius, mūsų žmones tenkinančius sprendimus“, – patikino V.Dačkauskas.

Spustelėjęs šaltukas neišgąsdino Lietuvos patriotų. Į naktinį žygį 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais penktadienį vakare susirinko 1529 žygeiviai.

Prieš 93 metus šaltą sausio 15-osios naktį į Klaipėdą Mažosios Lietuvos sukilėliai ir mūsų valstybės kariai žygiavo iš keturių pusių. Todėl sukilimą paminėti žygiu sumanę klaipėdiečiai kasmet keičia žygio maršrutą, kasmet išeidami iš kurios vienos sukilėlių kelionės vietos. Per 15 metų patriotai nė karto nėjo tai pačiai keliais.

Kasmet į naktinį žygį išsiruošia vis daugiau žmonių, šįkart jie atvyko ne tik iš uostamiesčio bei jo apylinkių, bet ir iš Varėnos, Alytaus, Zarasų, labai daug žygeivių atvažiavo iš Kauno bei Vilniaus. Vyriausiasis 25 kilometrų atstumą naktį pasiryžo įveikti 79-erių vyras, jauniausias 12-metis berniukas žygiavo drauge su tėvais.

Tarp žygio dalyvių buvo gausus Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys, šauliai, policininkai bei policijos mokyklos kursantai, mokiniai ir patriotinių žygių mėgėjai.

Paprastai didžioji dalis žygiuotojų galutinį tikslą – Dragūnų batalioną pasiekia po penkių valandų. Labiausiai įgudę tokiems išbandymams nesustoja net arbatos atsigerti ir Klaipėdoje atsiranda apie 2 val.

Šį kartą buvo paruošti trys kontrolės ir poilsio punktai: pirmasis – už aštuonių kilometrų nuo starto, antrasis už 11 kilometrų Jonušuose, trečiasis – Paupio kaime prie Bachmano dvaro.

Šiemet bekele žygeiviams teko eiti tik apie pusantro kilometro, visas kitas kelias buvo nepainus ir neužverstas sniegu.

Žygio dalyvius išlydėjo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka bei vienas pagrindinių žygio organizatorių Algirdas Grublys.

Žygeiviai sugiedojo Lietuvos himną ir leidosi į kelią. 

Sunkiausia tokiuose žygiuose netinkamą avalynę bei drabužius turintiems entuziastams. Tačiau yra buvę, kai visą ketvirtį šimto kilometrų mergina įveikė apsiavusi aukštakulniais batais ir taip įrodė, kad svarbiausia yra geras nusiteikimas.