Pravažiuojant statybvietes ar remontuojamo kelio ruožus, į akis krinta seni automobiliai su ant stogų įmontuotomis saulės baterijomis.

Pasak įmonės „Rimsauga“ direktoriaus Rimo Ežerinsko, tai greitai sumontuojama apsaugos sistema, tada nereikia samdyti darbuotojų apsaugai.

„Čia tokia mobili apsaugos sistema, ji greitai sumontuojama, o ant stogo esančios saulės baterijos teikia elektrą kameroms, todėl tokios apsaugos sistemos gali veikti visą parą ir ten, kur nėra kitokios prieigos prie elektros tinklo. Rangovams nereikia samdyti dar vieno žmogaus, kuris saugotų visą teritoriją“, – aiškino R. Ežerinskas.

Užsakovai gali stebėti ir saugoti nuo vagių ne tik statybvietėje esančią įrangą, bet taip pat žiūrėti, ar darbuotojai laikosi drausmės ir nustatytos tvarkos darbo metu.

Kaip teigė R. Ežerinskas, tokiam dalykui pasirenkamos senos mašinos, kadangi jos pigesnės. Visas tokios mobilios apsaugos sistemos įrengimas kainuoja maždaug 3 tūkst. eurų.

Kaimyninėje Lenkijoje objektams stebėti sukurtas teleskopinis bokštas su vaizdo stebėjimo kameromis gali kainuoti ir 18 tūkst. eurų, tačiau funkciją atlieka tokią pačią, kaip ir apsaugai pritaikyti mobiliosios apsaugos automobiliai.

Rangovui tokio išmaniojo automobilio nuoma per mėnesį kur kas pigesnė nei samdyti apsaugos darbuotojus.

Klaipėdiečiai jau ne kartą diskutavo apie tai, kad vaizdo stebėjimo kameros – itin reikalingos. Jos padeda jaustis saugiau, o netinkamų kėslų turintys asmenys, žinodami, kad yra filmuojami, ima elgtis padoriai.

Turint vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nusikaltimai ir jų vykdytojai išaiškinami greičiau.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėja Rita Mikluševičiūtė atskleidė, kiek vaizdo stebėjimo kamerų yra uostamiestyje.

214 – tiek vaizdo stebėjimo kamerų veikia Klaipėdoje.

„Šiuo metu veikia 214 vaizdo stebėjimo kamerų, kurias įrengė Klaipėdos savivaldybės administracija. Šiais metais planuojama pradėti eksploatuoti dar 62 vienetus vaizdo stebėjimo kamerų (20 jau yra įrengta, 42 planuojama įrengti požeminėse perėjose prie Baltijos pr. estakados, Vingio pasaže ir kt.). Šiais metais planuojamų įsigyti kamerų kaina paaiškės atlikus viešųjų pirkimų procedūras“, – teigė R. Mikluševičiūtė.

Ji taip pat įvardijo, kur siunčiami vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys ir kur jie saugomi.

„Vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos miesto viešosiose erdvėse, padeda policijos pareigūnams efektyviau fiksuoti pažeidėjus bei gerinti miesto saugumo situaciją. Vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys yra perduodami į stebėjimo punktą, esantį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Duomenys yra saugomi, policijos pareigūnai juos gali peržiūrėti, identifikuoti ir atkurti įvykio eigą, išsiaiškinti aplinkybes ir nustatyti pažeidimus padariusius asmenis bei patraukti juos teisinėn atsakomybėn“, – teigė R. Mikluševičiūtė.

Vienas iš prioritetų – saugios ugdymo įstaigos

Iki vasaros planuojama įvertinti visas Kauno miesto ugdymo įstaigas.

Daug žadanti pradžia

Sausio mėnesį Kauno mieste, remiantis specialiai suformuluotu klausimynu, įvertintas ir palygintas šešių bendrojo ugdymo mokyklų saugumas.

Anot Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkės Agnės Greblikaitės, mintis vertinti mokyklų saugumą kilo dar praėjusių metų birželį. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti, kokių priemonių, saugiam vaikų ugdymui imasi ugdymo įstaigos, ko joms trūksta ir ką būtų galima patobulinti.

A. Greblikaitė pasakojo, kad saugumo vertinimą sudaro 32 klausimai, kurie yra susiję su ugdymo įstaigose esamomis saugumo priemonėmis. „Galima pasidžiaugti, kad penkios iš šešių vertinime dalyvavusių mokyklų pasiekė vidurkį – bent 56 proc. Tad pradžia tikrai nebloga, po pusmečio ugdymo įstaigas vertinsime dar kartą ir sieksime, kad šis procentas padidėtų. Daugelyje ugdymo įstaigų yra įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, antipanikos rankenos, kurios leidžia sutrumpinti evakuacijos laiką ir laiku išgelbėti žmones nuo gaisro, ugdymo įstaigų teritorijas juosia tvoros ir pan.“, – esminius dalykus, kurie įeina į sąvoką „saugumas“ vardino pareigūnė.

O ko dar trūksta? Anot A. Greblikaitės, be vaizdo stebėjimo kamerų, prie saugumo ypač prisideda vienas patekimas į/iš ugdymo įstaigos, kortelinė įeigos sistema, kai į ugdymo įstaigos teritoriją gali įeiti tik leidimus turintys asmenys. Taip pat daugeliui ugdymo įstaigų vis dar trūksta išmaniųjų ekranų, kuriuose būtų transliuojama įvairi prevencinė informacija.

Šįmet bendrojo ugdymo mokyklų vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimui ar atsinaujinimui Kauno miesto savivaldybė planuoja skirti 500 tūkst. eurų.

Ne tik vertinimas

Šio projekto metu policijos pareigūnai ne tik vertina ugdymo įstaigų saugumą. Jau nuo šių metų pradžios Bendruomenės pareigūnai kartu su Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru lankosi miesto mokyklose, kur veda prevencines paskaitas apie elektroninių cigarečių žalą, narkotines – psichotropines medžiagas, nusikaltimus elektroninėje erdvėje ir aptaria kitas aktualias temas.

Panašios paskaitos numatomos ir mokinių tėvams. Greitu metu prie ugdymo įstaigų vėl „darbuosis“ bepilotis orlaivis – dronas, kurio pagalba iš viršaus bus fiksuojami rūkantys moksleiviai. Be to, mokyklose numatyti ir policijos reidai, kurių metu bus periodiškai tikrinami mokinių daiktai. Šios priemonės imamasi tam, kad į mokyklą nepatektų su ugdymu nesusiję daiktai.

Vagystės ir tabako gaminių vartojimas

Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos teigimu, tarp jaunimo vyrauja du labiausiai paplitę pažeidimai – smulkios vagystės iš prekybos centrų ir tabako gaminių vartojimas. „Galime pasidžiaugti, kad praėjusiais metais dėl pastarojo pažeidimo ypač glaudžiai bendradarbiavome su medikais. Nuo tabako gaminių apsinuodiję moksleiviai pirmiausia būna pristatomi į gydymo įstaigas, tada medikai apie šiuos atvejus ir informuoja policijos pareigūnus“, – pasakojo pareigūnas.

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK pradėta dešimtis ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo ir platinimo. „Nors beveik visais atvejais pavyksta nustatyti tiekėjus, platintojus, tačiau šio nusikalstamumo populiarumas išlieka, atsiranda asmenų, kurie bando pasipelnyti“, – kalbėjo D. Pliavga.

Viršininko pavaduotojas pridūrė, jog nuo vasario 6 dienos mūsų šalyje startavo naujas Lietuvos policijos projektas – „Narkotikams – ne“. Projekto metu sukurta speciali pasitikėjimo linija, kuri skirta informuoti apie narkotikų platintojus. Apie narkotikų platinimą ir vartojimą anonimiškai galima pranešti nemokamu telefonu 8 700 60 777. Pareigūnai gauną informaciją tikrins nedelsdami.

„Svarbu žinoti, kad vaizdo kameros daugiabučio namo bendrosiose erdvėse turi būti įrengiamos laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų ir vidinių bendrijos taisyklių, jei tokios yra“, – komentuoja „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.

Nefilmuoti langų

Daugiabučiuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos siekiant apsaugoti visų gyventojų turtą ir nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Todėl, pasak pašnekovo, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose – laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur stebi įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.

„Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose, svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali įrašinėti garso. Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojančių ženklų, aiškiai matomų dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną“, – vardija A. Sugintas.

Jo teigimu, naujuose gyvenamuosiuose NT projektuose paprastai patys projekto vystytojai pasirūpina įrengti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą ir vaizdo įrašų saugojimo įrangą, tačiau kartais gyventojai priima sprendimą įsirengti papildomų vaizdo kamerų ir kitose daugiabučio bendro naudojimo vietose, ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose terasose, kiemeliuose.

Vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus.

„Įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą savo terasoje, balkone ar kiemelyje nedraudžiama, tik svarbu nepamiršti, kad ir tokiu atveju negalima pažeisti kitų asmenų privatumo, taip pat būtina įsitikinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų. Jeigu vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, BDAR nuostatos netaikomos“, – aiškina ekspertas.

Praverčia ir policijai

Pasak A. Suginto, asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant ir peržiūrint. Todėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada.

„Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai dažniausiai būna saugomi, tvarkomi ir prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens. Taip yra užtikrinama asmens duomenų apsauga, sumažinamas asmenų, galinčių pasiekti šią potencialiai jautrią informaciją, skaičius. Visiems daugiabučio namo gyventojams leidus naudotis stebėjimo kamerų tinklu arba saugoma informacija, būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą“, – teigia jis.

Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, eismo įvykiui ar kitiems nutikimams, kuriems išsiaiškinti prireikia vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, juos administruojantis asmuo, įsitikinęs duomenų panaudojimo teisėtumu ir žinodamas informacijos prašymo tikslą, suteikia vaizdo medžiagos įrašą, jo paprašius nukentėjusiems asmenims ar policijos pareigūnams.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, policija dažniausiai naudojasi savivaldybių viešosiose vietose įrengtomis vaizdo kameromis, kurios būna įrengiamos problemiškiausiose miesto vietose. Vaizdo kamerų įrašai padeda nustatyti įvairius administracinius, kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykių kaltininkus, neblaivius ar viešąją tvarką pažeidusius asmenis.

„Norime gyventojams priminti, kad ir jų turimos vaizdo kameros taip pat gali būti naudingos tiriant nusikaltimus ar juos stabdant. Tam reikėtų prisijungti prie jau kelerius metus vykstančios policijos iniciatyvos ir užregistruoti turimas vaizdo stebėjimo sistemas. Matome, kad gyventojai gana aktyviai jungiasi prie šios iniciatyvos, o vaizdo įrašais policijos pareigūnai yra sėkmingai pasinaudoję tirdami įvykius“, – komentuoja R. Matonis.

Ką pasirinkti?

Paklaustas, ar vaizdo stebėjimo kameros nekonkuruoja su signalizacijos sistemomis, kurias įsirengę nemažai gyventojų, A. Sugintas sako, kad jų funkcijos gana skirtingos.

Signalizacijos vykdo objekto perimetro ir vidaus patalpų apsaugą, o esant pažeidimų suveikia garsiniu signalu ir informuoja saugos tarnybą. Jos taip pat naudojamos patalpų priešgaisrinės saugos stebėsenai – suveikia atsiradus dūmų, kilus gaisrui.

Vaizdo stebėjimo įranga yra prevencinė priemonė, kuri dažnai atgraso vagis nuo įsilaužimo į objektą ir padeda ieškoti kaltininko įvykus nusikalstamai veikai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad su saugos tarnybomis galima sudaryti ir vaizdo stebėsenos sutartis, tuomet jos taip pat reaguos į vaizdo kameromis fiksuojamą realiu metu vykstantį įvykį, kaip ir į signalizacijos siunčiamus pranešimus.

„Signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos turi šiek tiek skirtingas funkcijas ir viena kitos nepakeičia. Vidaus patalpų apsaugai labai naudinga apsauginė-priešgaisrinė signalizacija, o bendro naudojimo erdvėse efektyvesnė yra vaizdo stebėjimo įranga, padedanti užtikrinti saugią aplinką visiems gyventojams“, – reziumuoja pašnekovas.

Aštuonios kameros įsigytos dar pernai, jas įrengti ketinama iki birželio. Dar šešias planuojama nupirkti artimiausiais mėnesiais, o įrengti – iki metų galo. Tam numatyta skirti iki 60 tūkst. eurų.

„Šiai dienai savivaldybės administracija vykdo stebėjimą per 109 kameras“, – BNS sakė savivaldybės Miesto koordinavimo skyriaus patarėja Oksana Mejerė.

Pasak jos, visų vaizdo stebėjimo sistemų vieta Šiauliuose nurodyta savivaldybės interneto puslapyje.

„Šitos kameros skirtos stebėti viešąją tvarką, tačiau taip pat stebime, kaip vyksta viešųjų erdvių, šaligatvių priežiūra, kaip paslaugų teikėjas vykdo savo funkcijas“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Šiuo metu savivaldybė organizuoja rinkos konsultacijas, jog viešojo pirkimo būdu būtų atlieptos naujausios rinkos tendencijos.

Prieš daugiau nei metus Kauną apraizgė 204 vaizdo stebėjimo kameros, kurios atsirado 31-oje miesto vietoje. Tačiau beveik milijoną eurų kainavusios sistemos dėl saugumo spragų neveikia iki šiol.

O neveikia jos dėl to, kad Kauno savivaldybei nusipirkus ir sumontavus kameras ant stulpų, tik po to kreiptasi į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją konsultacijos, ar kameras galima paleisti.

„Buvo nustatyti tokie kertiniai, esminiai trūkumai, dėl ko inspekcija pasakė, kad tik juos pašalinus būtų galima tą vaizdo stebėjimą vykdyti“, – aiškino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.

Inspekcija sako, kad sistemoje gausu duomenų apsaugos spragų, neaišku, nei kur, nei kaip, nei kodėl tam tikri duomenys turi būti saugomi.

Kelerius metus įrenginių nenaudojant, dalį jų tiesiog teks išmesti.

„Terminas nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, kiek būtų saugomi tie duomenys. Taip pat pabrėžta, kad turėtų būti įvertinta, kur tas vaizdo stebėjimas yra būtinas, o kur ne. Tai yra plataus masto masinis stebėjimas, tai yra valstybės ištekliai, jie turi būti tvarkomi atitinkamoje informacinėje sistemoje“, – sakė D. Morkūnienė.

Policija aiškina, kad kameros reikalingos tam, kad padėtų greičiau išsiaiškinti itin sunkius nusikaltimus. Naujos kameros kabo prie įvažiavimų į miestą, ant tiltų, viadukų, masinių susibūrimų erdvėse.

„Kalbame apie tokius nusikaltimus kaip sunkūs, labai sunkūs, apysunkiai nusikaltimai, įvairūs organizuoti nusikaltimai, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų paieška, vogtų transportų paieška“, – kalbėjo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kauno valdžia tikina, kad įsigydama kameras nežinojo, kad įsigalios griežtas duomenų apsaugos įstatymas.

„Manau, kad kolizija įvyko dėl to, kad kai buvo pradėtas konkursas, nebuvo reglamentuoti šie teisės aktai, kurie turėtų būti atlikti prieš darant tokius sprendimus. Ir tiktai mums įgyvendinus šitą projektą, iš tam tikrų institucijų gavome raštus“, – sakė Kauno m. savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vadovas Vytautas Augonis.

Inspekcija atkerta, kad savivaldybė konsultacijų kreipėsi gerokai vėliau, nei įsigaliojo naujas įstatymas.

„Duomenų valdytojas į inspekciją kreipėsi 2020 metais, o bendrasis duomenų apsaugos reglamentas pradėtas taikyti 2018 metais. Tai jau šio argumento reikėtų atsisakyti“, – teigė D. Morkūnienė.

Ekspertai kibernetinių grėsmių kamerų sistemose nemato, nes kameros neprijungtos prie interneto.

„Galimybių nulaužti tokią sistemą, pasisavinti duomenis ar juos nutekinti būtų labai maža. Todėl manau, kad reikėtų leisti šiuos įrenginius naudoti“, – kalbėjo informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Visgi tiek savivaldybė, tiek ekspertai pripažįsta, kad dalis pinigų bus išmesta į balą, nes kameros pasens ir dalį jų greičiausiai reikės pakeisti naujomis.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Kelerius metus įrenginių nenaudojant, dalį jų tiesiog teks išmesti, nes vieni pasens morališkai, o kitiems tiesiog pasibaigs licencijos, pasibaigs kietųjų diskų naudojimo garantijos“, – teigė M. Pareščius.

Kol kas valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas griežtas – nepašalinus trūkumų, kameros veikti negali. Kada pavyks sutvarkyti dokumentus ir ar iš viso pavyks, neaišku.

Miesto savivaldybės taryba šią savaitę pritarė vaizdo stebėjimo sistemos plėtrai.

Anot savivaldybės pranešimo, 92 kameras ketinama įrengti 65 vietose. Iš jų 15 vietų būtų „žiedinės“ kameros, apimančios stebėjimo zoną 360 laipsnių ir valdomos per nuotolį, dar 32 vietose suplanuotos „žiedinės“ kameros be valdymo, 12 vietų numatoma įrengti automobilių valstybinių numerių atpažinimo kameras ir dvi – stacionarias kameras.

Naujas vaizdo stebėjimo kameras numatoma įrengti atnaujintose miesto viešosiose erdvėse, prie išvažiavimų iš miesto bei arčiau judrių sankryžų. Taip pat papildomas kameras žadama įtaisyti Laisvės aikštės prieigose, Kultūros ir poilsio, Skaistakalnio parkuose, Jaunimo sode, Senvagėje ir jos prieigose bei kitose miesto vietose.

„Vaizdo stebėjimo kameros yra pasiteisinusi, efektyvi nusikaltimų prevencijos ir jų išaiškinimo priemonė“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Naujoms kameroms įsigyti savivaldybė yra numačiusi skirti ne daugiau kaip 972 tūkst. 800 eurų. Tiksli kaina paaiškės įvykdžius viešuosius pirkimus.

Šiuo metu mieste veikia 16 vaizdo stebėjimo kamerų, daugiausiai jų stebi judriausias miesto sankryžas, tokias kaip Beržų – J. Basanavičiaus, Vilniaus – Ramygalos, Ukmergės – J. Basanavičiaus, Nemuno – Parko, Smėlynės – S. Kerbedžio, Klaipėdos – Dariaus ir Girėno ir kt.

Taip pat stebimos masinių susibūrimų vietos: Autobusų stotis, Nepriklausomybės ir Savanorių aikštės, Kultūros ir poilsio parkas, Senamiesčio gatvė prie „Tauros lofto“, Laisvės aikštė ir kt.

Ankstų penktadienio rytą, 5.25 val., vienos statybos objektą saugančios saugos tarnybos darbuotojas monitoriau ekrane pastebėjo keistą judesį saugomame objekte. Paryžiaus Komunos gatvėje apsaugininkas pamatė vyrą, nešantį pastolių segmentą.

Į įvykio vietą išskubėjo apsaugininkai, apie tai buvo pranešta ir policijai.

Įtariamojo nei vieniems, nei kitiems nutverti nepavyko, užtat pavogtus pastolius pajutęs pavojų vagis numetė į žolę.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai ėmėsi vagystės tyrimo.

„Vilnius – saugus miestas, tačiau, kad vilniečiai ir miesto svečiai čia jaustųsi dar saugesni, kasmet mieste didiname vaizdo kamerų skaičių. O kitąmet prie ugdymo įstaigų įrengsime dar 30 vaizdo stebėjimo kamerų su automobilių numerių atpažinimo galimybe“, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė. 

Jau dvejus metus Vilnių saugiai stebi net 170 vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų skirtingose sostinės vietose, atsižvelgiant į saugumo situaciją įvairiuose miesto rajonuose. Dar 40 jų per metus įsipareigojo įrengti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Atea“. Vaizdo kameroms įsigyti savivaldybė skyrė beveik 210 tūkst. eurų. 

Remiantis rugpjūtį atliktos vilniečių apklausos duomenimis, net 61 proc. visų miesto gyventojų jaučiasi patenkinti saugumu mieste. 

103 miesto kameros įrengtos įdiegus integruotą vaizdo stebėjimo sistemą. Prijungus dar 40 naujų vaizdo stebėjimo kamerų, miesto gyvenimą stebės jau 210 kamerų. Užfiksuoti vaizdai ir garsas realiuoju laiku perduodami į vaizdo stebėjimo pultą. Gauta informacija pasiekia ne tik Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, todėl galima kur kas efektyviau ir operatyviau organizuoti darbus.   

Praėjusiais metais savivaldybė savo lėšomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje įrengė 9 ekranų vaizdo sieną, o prieš savaitę atliko patobulinimus. Atlikti pakeitimai leidžia skirtinguose kompiuteriuose pareigūnų naudojamas specialias programas matyti vaizdo sienoje, kurią galima suskirstyti į 4 atskiras dalis. Tad tuo pačiu metu galima matyti daug skirtingos ir reikalingos informacijos, ją analizuoti ir vertinti. Taip pat buvo padidinta vaizdo sienos raiška, kuri užtikrina geresnę vaizdo kokybę.