Kaip pirmadienį pranešė Kultūros ministerija, jis buvo vienintelis konkurse dalyvavęs kandidatas.

Muziejininkas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras V. Dolinskas muziejui vadovauja nuo 2009 metų.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, kaupiantis, saugantis, tiriantis ir įvairiomis priemonėmis visuomenei pristatantis ne tik Lietuvos valstybės, jos valdovų istorijos ir kultūros paveldą, gausius ir unikalius archeologijos rinkinius, bet ir europines taikomosios, vaizduojamosios dailės kolekcijas, lituanistines vertybes.

Šio muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Pranešama, jog pretendentų prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2024 m. vasario 20 d. įskaitytinai.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio vadovauti šiam muziejui – tai savo žiniomis, gebėjimais bei lyderyste prisidėti prie visuomenės istorinės ir kultūrinės savimonės, pilietiškumo, kūrybingumo, bendruomeniškumo ugdymo, įvairiomis priemonėmis ir formomis didinant visuomenei teikiamų kultūros paslaugų įvairovę, kokybę ir prieinamumą.

Šiuo metu muziejui vadovauja dr. Vydas Dolinskas.

Likimo pokštai atvedė į muziejų

Iš atokaus Šiaurės Lietuvos miesto, Joniškio, kilusi Lirija Steponavičienė sako visada norėjusi pažinti pasaulį, keliauti ir svajojo tapti kelionių vadove, todėl pasirinko istorijos studijas Vilniaus universitete. Tačiau likimas nuvedė į Lietuvos istorijos specializaciją, o po studijų beveik 30 metų atiduota savo alma mater, Istorijos fakultete tyrinėjant ir publikuojant XVI a. istorinius šaltinius – Pirmąjį Lietuvos Statutą ir Lietuvos Metrikos knygas. Metų muziejininkė prisipažįsta, kad kelionių aistra išliko. Vaikystėje išugdytas smalsumas skatino keliauti su draugais, šeima, vėliau su Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros kolegomis ir studentais. Kiekvieną vasarą lankytos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusios vietos Baltarusioje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Karaliaučiaus krašte ir, be abejo, pačioje Lietuvoje.

„Posūkis į muziejų turbūt buvo vienas netikėčiausių mano gyvenime, tačiau visiems ateina laikas, kai supranti – privalai kažką keisti, – pasakojo istorikė. – Iš komforto zonos ryžausi žengti po beveik 30 darbo metų universitete. Ir už tai esu dėkinga tokį sprendimą priimti skatinusiems sūnums, palaikiusiam sutuoktiniui bei patikėjusiam ir pasitikėjusiam muziejaus vadovui Vydui Dolinskui. Be jų nebūčiau išdrįsusi. Ir staiga gyvenimas pasikeitė iš esmės... Muziejuje – kiekviena diena vis kitokia, ir toli nuo tradicinio įsivaizdavimo, kad ten dirbantys žmonės gyvena tylos karalystėje. Čia kiekvieną dieną tiek visko – kartais nespėjame ir papietauti.“

Darbuotojai aptaria ekskursijos turinį parodoje. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Per muziejų – septyni tūkstančiai žingsnių

Gidus ir edukatorius Valdovų rūmų muziejuje dar būtų galima pavadinti „žingsnių“ kolekcininkais. Lankytojai, atvykę susipažinti su nuolatinėmis ekspozicijomis ir laikinosiomis parodomis, per muziejaus sales vidutiniškai nupėdina apie 7 tūkstančius žingsnių, o muziejaus gidams šį atstumą per dieną tenka įveikti ir po kelis kartus... 2023 m. Valdovų rūmų muziejuje surengtos 1 008 ekskursijos. Muziejaus gidams padėję kultūros istorikai, parodų kuratoriai, administracijos darbuotojai apie muziejų lankytojams pasakojo dar 239 ekskursijose, 422 kartus su grupėmis lankėsi akredituoti miesto gidai.

Edukacinis užsiėmimas. M. Frolovos nuotr.

Ne mažiau per dieną nužingsniuoja ir edukatoriai, vaikščiodami ne tik po ekspozicijas, bet ir trepsėdami edukacinėse klasėse. Edukacinius užsiėmimus, pažintinius pasivaikščiojimus rūmuose renkasi nuo darželinukų iki senjorų. Per praėjusius metus surengtas net 1 221 edukacinis užsiėmimas. „Labai džiaugiamės jaunaisiais lankytojais, – sakė Metų muziejininkė L. Steponavičienė. – Mūsų edukaciniai užsiėmimai yra orientuoti ne į linksminimą, o į naudą, mokinių švietimą, ugdymą, pažinimą. Stengiamės, kad tai būtų patrauklu, smagu, bet edukacinių užsiėmimų neverčiame cirko pasirodymu.“

Edukatorės. M. Frolovos nuotr.

Vienišus senjorus sunku ištraukti iš namų

Valdovų rūmų muziejus pernai įsitraukė į Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijų inicijuotą projektą „Socialinis receptas 65+“. Muziejaus edukatoriai rengia užsiėmimus senjorams nuo 65 metų. Ieškoma, kaip šio projekto dalyvius „sušildyti“, padėti iš naujo atrasti pažinimo džiaugsmą, nors trumpam atitraukti nuo sudėtingo pasaulio už muziejaus sienų. Pernai į dešimtį užsiėmimų atvyko 106 senjorai. Užsiėmimai jiems – nemokami.

„Noriu paskatinti vyresnio amžiaus žmones drąsiau naudotis šia paslauga – pusę milijono gyventojų turinčioje sostinėje gauti socialinio recepto paslaugą yra užsiregistravę tik keli šimtai žmonių, – kalbėjo apie naująją paslaugą Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vadovė. – Matome ir permainas tarp mūsų darbuotojų: užsiėmimuose ne tik senjorai bendrauja tarpusavyje, mūsų jaunesnės kartos edukatoriai irgi turi galimybę pabendrauti su vyresniaisiais, pasimokyti atidumo, atjautos. Tai prasmingas, atsakingas darbas, džiaugiuosi šia valstybės iniciatyva.“

Piešimo edukacija. M. Frolovos nuotr.

Valdovų rūmų muziejus – žinomas ir Trečiojo amžiaus universiteto partneris, šio universiteto klausytojai yra vieni iš nuolatinių muziejaus lankytojų. Jie noriai dalyvauja ekskursijose, lankosi koncertuose, populiariosiose paskaitose. „Pavyzdžiui, Žygimanto Augusto gobelenų parodoje kai kurie senjorai buvo tapę nuolatiniais lankytojais. Jie skirdavo susitikimus seniai matytiems draugams, leisdavo laiką parodoje besigėrėdami eksponatais, ramiai šnekučiuodavosi – tas vaizdas nuoširdžiai jaudina“, – sakė L. Steponavičienė.

Žmonėms su negalia muziejus atnaujinamas kasmet

Judėjimo negalią turintiems žmonėms Valdovų rūmų muziejus yra visiškai pritaikytas ir tuo yra išskirtinis Lietuvoje. Net ir su laikinais judėjimo sutrikimais susidūrę žmonės muziejuje gali sėsti į čia turimą specialų vežimėlį bei patogiai apžiūrėti ekspoziciją. L. Steponavičienė teigia: „Galimybės tobulėti – neišsemiamos. Mums svarbu, kad šie žmonės galėtų ir savarankiškai atvykti, pabūti čia, pažinti, taip pat laukiame jų edukaciniuose užsiėmimuose. Didžioji dalis tokių užsiėmimų sukurti taip, kad tinka įvairias negalias turintiems žmonėms, tik reikia iš anksto pranešti apie atvykimą.“

Gotikinių koklių parodoje eksponatai žmonėms su regėjimo negalia. V. Abramausko nuotr.

2023 m. edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo 560 žmonių su negalia (vaikų ir suaugusiųjų), savarankiškai ar į ekskursijas atvyko dar 15 505 lankytojai su negalia. Beje, lydintis asmuo Valdovų rūmų muziejuje turi teisę kartu lankytis nemokamai. „Svarbu paminėti, kad mes neskirstome negalios lygio pagal prarasto darbingumo procentus“, – priminė L. Steponavičienė.

Jautriems lankytojams – tylos zonos

Edukacijos skyriaus vadovės rūpesčiu kartu su kolegomis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose įrengtas vaiko priežiūros kambarys, atsirado tylos zonos.

„Tokios tylos vietos itin svarbios šeimoms, atėjusioms su jautresniais vaikais. Tai yra erdvės, kuriose galima pailsėti nuo įvairių aplinkos dirgiklių, vizualinių įspūdžių ar triukšmo, nors muziejai, kaip žinia, ir šiaip tokiems vaikams tinkami kaip ramios vietos, – pasakojo L. Steponavičienė. – Pailsėję svečiai gali tęsti pažintį su muziejaus ekspozicija. Mes tik kviečiame tylos zonų nebijoti – jas sukūrėme tam, kad būtų naudojamos, jos pažymėtos specialiais tylos ženklais.“

Gausioms šeimoms – kasdien nemokamos paslaugos

Gausioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms Valdovų rūmų muziejus siūlo daug nemokamų paslaugų, taip padėdamas taupyti šeimos biudžetą. Reikia tik su savimi turėti Šeimos kortelę. 2022 m. šios paslaugos iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Valdovų rūmų muziejui skyrė pagrindinį apdovanojimą už teikiamą realią, prasmingą paramą gausioms šeimoms. Mat Šeimos kortelės turėtojai muziejuje lankosi nemokamai, ir apsilankymų skaičius nėra ribojamas, o nuo 2022 m. siūlomi ir nemokami edukaciniai užsiėmimai.

Šešėlių teatras vaikams. M. Frolovos nuotr.

„Smagu, kad buvome įvertinti kaip geriausi paslaugos teikėjai, bet mane džiugina paprastesni dalykai: matau, kad 2023 m. dar daugiau šeimų atrado muziejų – apsilankė per 7 tūkst. Tačiau dar ne visi žino, kad jie nemokamai gali dalyvauti ir edukaciniuose užsiėmimuose – 2022 ir 2023 metais tas skaičius išliko beveik nepakitęs ir tesiekė kiek daugiau nei 110 dalyvių. Tikiuosi, kad per artimiausius metus šeimos atras ir šią puikią galimybę kūrybingai leisti laiką su vaikais. Beje, Valdovų rūmų muziejus nuo pat savo veiklos pradžios įvedė specialius, šeimoms skirtus bilietus, kad paskatintų lankymąsi ekspozicijose ir edukaciniuose užsiėmimuose su šeimomis ir mažintų potencialią socialinę atskirtį“, – sakė L. Steponavičienė.

Muziejus – mokytojų mokykla

Valdovų rūmų muziejus yra pirmoji Lietuvoje akredituota kultūros institucija, tobulinanti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikaciją. Šio darbo koordinavimas taip pat yra atitekęs Edukacijos skyriui.

Ekskursija NATO valstybių vadovų antrosioms pusėms. Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

„Tai nėra lengvas darbas. Jam tenka skirti papildomą dėmesį, norėtųsi dar daugiau, bet neužtenka darbo valandų, o ir pagalba koordinuojant bei organizuojant tokias veiklas nepamaišytų. Esame dėkingi kitų skyrių kolegoms, kurie niekada neatsisako padėti, specialiai mokytojams skaitydami paskaitas, pristatydami parodas ar vesdami seminarų praktines veiklas“, – tvirtino Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos skyriaus vadovė.

2023 m. parengtos ir akredituotos 2 pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, mokytojams organizuoti 7 seminarai, 11 paskaitų. Parodų kultūrinės programos renginiai muziejuje inicijuojami visada pergalvojant, kiek jie galėtų prisidėti prie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo. Gidai ir edukatoriai teigia, kad lengva pažinti muziejuje ne kartą apsilankiusį mokytoją, tačiau džiugina kiekvienas užsukęs žmogus. „Net ir muziejui atšventus 15-ąjį gimtadienį yra lankytojų, ateinančių pirmą kartą, – mums svarbu parodyti, kad vertiname, jog jis atrado laiko ir atėjo pas mus“, – sakė L. Steponavičienė.

Pasak specialistės, didžioji dauguma lankytojų į Valdovų rūmus užsuka kelis kartus per metus. Esą juos traukia ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldas – domimasi ir naujausiomis parodomis ar nuolatinę ekspoziciją papildžiusiomis naujomis vertybėmis, renginiais.

Valdovų rūmų muziejus. V. Abramausko nuotr.

Muziejaus užkulisiai

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – per pusantro šimto darbuotojų turintis organizmas. Lankytojai mato tik nedidelę muziejaus dalį. Pavyzdžiui, kai ekspozicijų salėse budintys konsultantai atsako į klausimus, pataria, – visa tai rodo specialų šių darbuotojų pasirengimą, ir tuo rūpinasi būtent L. Steponavičienė. Ji teigia: „Šalia Rinkinių, Parodų skyrių profesionalų mes esame tie, kurie pažįstame muziejaus ekspoziciją ir galime ją prakalbinti. Todėl suprantama, kad norime pasidalyti savo žiniomis su ekspozicijų konsultantais, kad šie galėtų padėti pavieniams lankytojams. Tai nereiškia, kad salėse dirbantys žmonės jums praves ekskursiją, tačiau tikrai suteiks svarbiausią informaciją, pasakys, kur galima rasti daugiau žinių.“

Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai, išrinkę L. Steponavičienę Metų muziejininke, teigia, kad atsakinga, rūpestinga kolegė neskaičiuoja savo darbo valandų ir yra visada pasirengusi padėti kitiems, o laisvą akimirką jos juokas ir gera nuotaika užpildo muziejaus erdves.

Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų įteikimo renginyje bus paskelbtos atsakingiausios Lietuvos įmonės nominacijose – „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“, „Įvairovę skatinanti darbovietė“.

Taip pat bus pagerbtas pagrindinės nominacijos „Metų socialiai atsakinga įmonė“ laimėtojas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje nominacijas įteiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Šiemet klausytojai galėjo rinktis nuo teatralizuoto senosios muzikos vakaro iki šiuolaikinės populiariosios muzikos. Apie koncertų ciklą kalbamės su jo vadovu, Valdovų rūmų muziejaus vyriausiuoju kultūrinių renginių organizatoriumi Vytautu Gailevičiumi.

– Šiandien jau įprasta, kad po šv. Kalėdų Valdovų rūmuose beveik kiekvieną vakarą galima ateiti į vis kitokį šventinį koncertą. Kada kilo idėja rengti tokius muzikos vakarus šventinės savaitės metu?

– Net sunku prisiminti, atrodo, kad rengiame koncertus nuo tos dienos, kai atvėrėme duris lankytojams. Pirmą kartą klausytojus pakvietėme Naujųjų išvakarėse dar 2010 metais. Tradiciją padėjo formuoti choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis). Vėliau šių koncertų vis daugėjo, nes klausytojai pageidavo tokių muzikos vakarų per šventes. Buvo ir toks etapas, kai kamerinio orkestro „Camerata Klaipėda“ pagrindu susikūrė „Camerata Palatina Vilnensis“ (vadovas Vilhelmas Čepinskis), ir šis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestras plėtė programas, mūsų užmojus.

– Kokia šventinė muzika šiemet skamba Valdovų rūmuose?

– Įprastai rengiame penkių dienų ciklą, tačiau šiemet pasiūlėme tik keturių vakarų programą, nes, kol Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras laukia Kongresų rūmų salės rekonstrukcijos pabaigos, dalijamės Didžiąja renesansine mene su šiuo kolektyvu. Suprantame, kad šio orkestro gerbėjai taip pat nori muzikos gražioje aplinkoje, taigi, muzika nuo šventų Kalėdų iki Naujųjų metų po rūmų skliautais skamba kasdien.

– Kaip renkatės, kokią muziką siūlysite klausytojams?

– Mums atrodo svarbu, kad visi klausytojai rastų tai, kas jiems patinka, tad koncertuose – nuo Kalėdų giesmių iki Kalėdų džiazo, skamba senoji muzika, fortepijono rečitalis ir būtinai – „Metų laikai“. Antonijus Vivaldis (Antonio Vivaldi) skamba dažniausiai, tačiau tikrai ne kasmet. Pavyzdžiui, šiais metais, Naujųjų išvakarėse, klausytojai išgirs beveik A. Vivaldžio amžininko, Nikola Šedevilio (Nicolas Chédeville), negalėčiau pasakyti „pavogtus“, bet „nusirašytus“ „Metų laikus“. Tai nėra tolima A. Vivaldžio muzikos inspiracija, kaip pavyzdžiui, Astoro Pjacolos (Ástor Piazzolla) „Metų laikai“, bet palyginčiau su Makso Richterio (Max Richter) kūryba – šiek tiek perrašyta A. Vivaldžio muzika, pritaikyta specifiniams instrumentams – miuzetei ir ratukinei rylai.

– Publika jau išgirdo pirmuosius du koncertus. Kokie atsiliepimai?

– Na, bilietų į koncertus beveik neliko jau pirmosiomis savaitėmis, kai tik muziejus paskelbė apie jų pardavimą. Manau, kad žmonės jau priprato prie šios tradicijos ir iš anksto planuoja, jog vieną iš šventinės savaitės vakarų praleis Valdovų rūmuose.

Pirmasis vakaras pradžiugino nuotaikingu, teatralizuotu Renesanso ir Baroko muzikos vėriniu. Idėjos autorės Jūratės Širvytės suburtas tarptautinis kolektyvas „Camerata dei Folli“ scenoje tarsi atkūrė XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje gyvavusią commedia dell’arte trupę „Compagnia dei Comici Gelosi“. Šokio spektaklyje senosios muzikos ansamblis pristatė garsiosios „Gelosi“ artistų trupės meninę virtuvę ir nūdienos žiūrovui priminė charakteringus commedia dell’arte žanro elementus, užmirštus šiuolaikiniame teatre, – improvizaciją, komedijos galią, interakciją, lankstumą bei beribę pagarbą žiūrovui.

Vakar paskutines besibaigiančių metų akimirkas kvietėme palydėti su vyrų vokalinės grupės „Quorum“ atliekama muzika. Skambėjo ir tradicinės Kalėdų giesmės, ir Stingo (Sting) dainos. Populiarus vyrų vokalinis ansamblis šventiniam koncertui parinko nuotaikingų, šviesių ir lyriškų, linksmų ir ritmiškų, lietuviškų bei kitų šalių dainų.

– Šeštadienio vakarą Valdovų rūmų scenoje karaliaus jos didenybė fortepijonas ir romantiškoji Mūza Rubackytė?

– Vienu žodžiu „romantiškoji“ maestrės apibūdinti neįmanoma – jos muzikalumas skleidžiasi daugelyje emocinių pradų. Šįkart koncerte skambės daug aistringų ispaniškų ritmų. Pianistė Mūza Rubackytė inicijavo Valdovų rūmų tradiciją kasmet pristatyti ne tik fortepijono rečitalį, bet ir jaunuosius talentus, šiemet išgirsime puikią jaunąją violončelininkę Rugilę Juknevičiūtę, koncerte gros ir Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Lietuvos publikos pamėgta M. Rubackytė kasmet parengia konceptualią programą, ir šiemet išgirsime „Ispaniškąją šubertiadą“: nuo romantizmo iki žėrinčios Moriso Ravelio (Maurice Ravel) muzikos...

– Paskutinę metų dieną Valdovų rūmuose rengiate du koncertus. Ir visada muzika sukasi apie „Metų laikų“ temą...

– Valdovų rūmų Didžioji renesansinė salė nėra pakankamai didelė tokio pobūdžio koncertams, tad, norėdami pradžiuginti daugiau klausytojų, jau įpratome paskutinę metų dieną rengti du koncertus. Taip bent iš dalies patenkiname poreikį. Dirigento Kristiano Fratimos (Christian Frattima) vadovaujamas kartą metuose susiburiantis orkestras „Cappella temporale“ atliks „Metų laikus“, Nikola Šedevilio pritaikytus tokiems instrumentams kaip ratukinė ryla, miuzetė, fleitos, o orkestras gros tikromis iš žarnų pagamintomis stygomis, kokiomis muzikantai grodavo tais laikais. Koncerte taip pat skambės Žano Batisto Liuli (Jean-Baptiste Lully), Žano Filipo Ramo (Jean‑Philippe Rameau) šokių siuitos.

– Suprantu, kad Valdovų rūmų Kalėdų ciklas – įsitvirtinusi tradicija Lietuvos sostinėje?

– Žinoma. Tai lėmė ilgametis įdirbis – per dešimtį metų užsitarnavome gerą vardą. Be to, muziejaus aplinka pati savaime yra šventiška, patraukli akiai, visada minimaliai papuošiame salę dar keliais akcentais, kad klausytojai pajustų švenčių nuotaiką. Ir, žinoma, visiems linkime gražių įspūdžių bei gerų Naujųjų metų!

Dovanoti paveikslai yra iš naujosios P. Kiznio galerijos salės, kuri šį rudenį papildė jau kelerius metus muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją.

„Nuo šiol iš 26 antrojoje salėje matomų ilgalaikiam eksponavimui perduotų kūrinių šeši – jau muziejaus nuosavybė. Dovana vertinama šešiaženkle eurų suma, o antrojoje salėje deponuotų kūrinių vertė siekia septynženklę sumą“, – penktadienį pranešė muziejus.

M. Kaminsko nuotr.

Valdovų rūmams dovanoti du nežinomo italų dailininko XVII amžiaus poriniai natiurmortai su vazomis, italų dailininko Filippo Gagliardi (Filipo Galjardžio, 1606–1659), vadinamo išgalvotos architektūros kompozicijų pradininku, paveikslas „Architektūrinė kompozicija“, prancūzų kilmės dailininko Charleso Dauphino (Šarlio Dofino, apie 1620/1628–1677/1678) XVII amžiaus drobė „Romėnų mitologijos medžioklės ir augmenijos deivė Diana“.

Papildydamas muziejaus kolekciją P. Kiznis taip pat įteikė nežinomo vokiečių dailininko XV amžiaus pabaigos–XVI amžiaus pradžios triptiką su Kristaus gyvenimo ir kančios scenomis.

Pramonininkas ir mecenatas Pranas Kiznis (antras iš kairės). M. Kaminsko nuotr.

Nuo šiol Valdovų rūmų muziejui priklausys ir žinomo manierizmo bei ankstyvojo baroko epochų Neapolio dailininko Fabrizio Santafede (Fabricijaus Santafedės, apie 1555–1626) kūrinys „Kūdikėlio Jėzaus maudynės“. Paveikslas yra su autoriaus parašu, jis rastas tik restauravus drobę Lietuvoje.

Anksčiau mecenatas jau yra dovanojęs muziejui ir ilgam laikui saugoti bei eksponuoti paskolinęs paveikslų, dovanojęs ar deponavęs skulptūrų, parėmęs muziejaus kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, į renginį rinksis tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavę mokiniai, juos rengę mokytojai ir komandų vadovai.

Pasak agentūros, šiemet įvairiose dalykinėse olimpiadose ir konkursuose iškovoti keturi aukso, 20 sidabro, 31 bronzos medalis ir devyni pagyrimo raštai.  

Šventėje dalyvaus švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, ministrės pirmininkės patarėja Aistė Kairienė, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas. Taip pat tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyviai bei jų mokytojai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą.

R. Urnėžiūtė yra ilgametė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, lietuvių kalbos tyrinėtoja ir puoselėtoja.

Tradicinio iškilmingo renginio metu laudaciją laureatei perskaitys kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Smetona.

Meninę renginio programą atliks aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Aldona Bendoriūtė, Andrius Bialobžeskis, valstybinis choras „Vilnius“.

Muziejui bus perduoti 26 tapybos darbai, dalį jų P. Kiznis dovanoja muziejui, kitus perduoda ilgalaikiam eksponavimui, pranešė Valdovų rūmai.

Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją papildys italų, flamandų, prancūzų tapytojų darbai. Tarp jų – Ambrogio'aus da Fossano (Ambrodžijaus da Fosano, apie 1452–1523), Giampietro Silvio (Džampjetro Silvijaus, apie 1495–1552), Jacopo Ligozzio (1547/1552–1627, Jakopo Ligocio), Francesco Curradi, (Frančesko Kuradžio, 1570–1661), Adamo van Noorto (Adam van Norto, 1562–1641), Cornelio de Baellieuro (Kornelio de Baeljerio, 1607–1671) kūriniai.

Anot Valdovų rūmų pranešimo, vienas įspūdingiausių kolekcijos akcentų – žymaus XVII amžiaus Genujos tapytojo Caravaggio (Karavadžo) sekėjo Giovanni Andrea De Ferrari, (Džovanio Andrėjos de Ferario, apie 1598–1669) kūrinys „Narcizas“.

Naujoji dovana papildys jau keletą metų muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją.

2021 metais P. Kiznis muziejui neatlygintinai eksponuoti perdavė per 20 paveikslų – garsių XIV–XVII amžiaus Italijos bei Italijoje dirbusių dailininkų tapybos darbų rinkinį.

Mecenato kolekcija pristatoma dviejose, viena šalia kitos esančiose rūmų erdvėse – muziejaus trečio aukšto II renesansinėje ir III manieristinėje antikamerose.

Valdovų rūmų Didžiajame kieme penktadienio vakarą skambėjo tiek geriausi visų laikų Jazzu hitai, kaip „Po mano oda“, „Dumblas“, „Mėnulio šviesoje“, tiek ir nauji, šiais metais pristatyti kūriniai.

Gausiai susirinkusi publika nepabūgo lietaus – klausytojai šoko ir dainavo, mintinai kartodami dainų žodžius.

„Visai neseniai pradėjau kurti ir vėl. Ilgai nesupratau, kaip dainas rašyti iš meilės ir džiaugsmo, o ne iš vyno ir skausmo. Atrodo, raktą jau radau (šypsosi). Nors pristatyti naują medžiagą yra jautrus momentas kiekvienam kūrėjui, bet šiame festivalyje renkasi tikri melomanai, todėl kažkaip visai ramu (šypsosi)“, – prieš festivalį kalbėjo Jazzu.

Šis pasirodymas atlikėjai buvo ypatingas, kadangi pirmą kartą jos koncerte dalyvavo ir pats brangiausias svečias – pirmagimis Majus. Meile transliuojantį Jazzu pasirodymą dar labiau amplifikavo pakili ir šventiška festivalio kulminacijos nuotaika.

Organizatorių nuotr.

Festivalį aplankė daugiau nei 17 tūkst. lankytojų

Festivalio organizatoriai skaičiuoja, jog šįmet „MidsummerVilnius“ apsilankė daugiau nei 17 tūkst. lankytojų, scenoje pasirodė daugiau nei 200 atlikėjų. Du festivalio koncertai buvo transliuojami tiesiogiai. Renginių metu dirbo per 80 žmonių komanda.

„Kaskart pasibaigus festivaliui yra ir džiaugsmo, ir liūdesio. Gera, jog mus aplankė tiek daug žmonių, surengėme net vienuolika nuostabių pasirodymų su puikiais artistais. O liūdesys, jog į šiuos rūmus sugrįšime tik po metų“, – kalba festivalio vadovas Valdas Petreikis.

Kas pasikeitė per aštuonerius festivalio gyvavimo metus?

„Pokyčiai vyksta nuolat, nes festivalis – gyvas organizmas. Tačiau svarbiausi momentai, jog subūrėme ištikimą klausytojų auditoriją, kuri, pasitikėdama mūsų kūrybine kokybe, nebijo eksperimentuoti, atrasti naujus žanrus. Be to, turime stiprią komandą, draugų bei partnerių ratą. Dėl to esame tvirtesni ir tikresni, jog kitais metais sugrįšime su dar ypatingesniais pasirodymais“, – atsako V. Petreikis.

Ilgai nesupratau, kaip dainas rašyti iš meilės ir džiaugsmo, o ne iš vyno ir skausmo.

Plati žanrų amplitudė

„MidsummerVilnius“ scenoje šįmet pasirodymus surengė Violeta Urmana, Kenny Garrett, FINK Orchestra, Evgenya Redko, Alina Orlova ir daugybė kitų. Glaustai priminsime ryškiausius šios savaitės momentus.

Choreografė Anželika Cholina festivalyje „Midsummer Vilnius“ pristatė naujausią ACH šokio spektaklį „Jaunystė, arba scenarijai pagal kuriuos gyvena tėvai ir vaikai“. Kurdama šį spektaklį, autorė rėmėsi savo pačios išgyvenimais ir ilgamečiu aplinkinių, ypač vaikų, stebėjimu, taip pat laiškais, kuriuos jai anonimiškai parašė spektaklyje šokantys jaunieji artistai.

Didelį įspūdį žiūrovams paliko scenos dekoracijos – milžiniško dydžio meškinai, kurie spektaklio metu atliko tarsi atskirą rolę. Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusi premjera festivalyje buvo parodyta du kartus – liepos 23 ir liepos 24 dienomis.

Antradienio vakarą šventinę programą pratęsė A. Orlova. Specialiai šiam pasirodymui atlikėja ruošė audiovizualinį performansą – kūrė pasakišką vasarvidžio nakties sapno nuotaiką. 15 metų kurianti bei koncertuojanti dainų autorė Lietuvoje pasirodo ne itin dažnai, todėl kiekvienas susitikimas – jaukus stebuklas.

„Labai ačiū visiems, mieliems klausytojams, ir puikiam „MidsummerVilnius“ festivaliui už magišką vakarą – buvo labai gražu ir šviesu! Ypatingai dėkinga esu muzikantams ir visai savo komandai už galimybę kurti ir kartu ieškoti kelio į klausančiųjų širdis“, – po koncerto kalbėjo A. Orlova.

Drauge su grupe, pučiamųjų orkestru ir violončele ji atliko tiek žymiausius savo kūrinus, tiek dainas iš visai neseniai pasirodžiusio naujojo albumo „Laumžirgiai“, kuris jau rado kelią į klausytojų širdis.

Trečiadienį scenoje bendrą muzikinę programą kūrė svečias iš Liuksemburgo – pianistas, didžėjus Francesco Tristano – ir dirigento, kompozitoriaus Gedimino Gelgoto vadovaujamas Naujųjų kamerinių idėjų orkestras NIKO.

Vienetinis jų performansas – festivalio inicijuota tarptautinė bendradarbystė. Kaip teigė G. Gelgotas, drauge su F. Tristano jie turėjo galimybę įgyvendinti seną svajonę – atlikti muziką, kuri galėtų skambėti ir filharmonijose, ir naktiniuose klubuose.

S. Lisausko/BNS nuotr.

„Mūzos. Stygos. Delne“ – trys žodžiai, kuriais savo pasirodymą prieš festivalį apibūdino grupė „Garbanotas“. Drauge su styginių kvartetu ir dviem arfomis jie atliko kūrinius iš naujausio albumo „Kūnas dangaus“. Šia neįprasta, unikalia sudėtimi grupė pasirodė pirmą kartą.

Koncerto pabaigoje nuskambėjo ir publikos pamiltas, „Garbanotas“ atliekamas Mesijus ir Münpauzn perdirbinys – „Jie išskrido Į Kosmosą“. Pasirodymo pabaigoje sėdimose vietose koncerto klausiusi publika pasitiko, pakildama nuo kėdžių. O biso metu dalis klausytojų išėjo šokti prie scenos.