„Parsivežiau iš kaimo riešutų, o vapsva į namus įskrido veikiausiai pro pravirą langą. Negalėjau patikėti, kad toks vabzdys sugebėjo ne tik iškrapštyti storą kirminą iš riešuto, bet tą kirminą dar ir perkando perpus. Kuo jis tai padarė, net negalėjau suvokti. Juk dantų vapsva neturi“, – stebėjosi klaipėdietis Vytautas.

Žinomas bitininkas Algirdas Amšiejus pirmiausia patikslino, kokį vabzdį stebėjo vyras.

Negalėjau patikėti, kad toks vabzdys sugebėjo ne tik iškrapštyti storą kirminą iš riešuto, bet tą kirminą dar ir perkando perpus.

„Jei tai ne 4 ar 4,5 cm ilgio vabzdys, tai buvo vapsva. Širšės daug didesnės. Mes širšulais juos vadiname“, – sakė A. Amšiejus.

Klaipėdietis Vytautas šiemet sode mato itin daug vapsvų.

„Kodėl šiais metais jų tiek daug? Nuo vapsvų teko net bėgti, kai netyčia sugrioviau jų lizdą. Pjoviau žolę, vejapjove pervažiavau per kalnelį, maniau, kad tai kurmio darbas. Pakilo vapsvų spiečius. Bėgau, bet kliuvo į nugarą keli geluonių dūriai“, – pasakojo vyras.

A. Amšiejus paaiškino, kodėl taip nutiko.

„Buvo labai sausa, daug kurmių pasitraukė, nes jie negali gyventi be vandens. O kurmių landas užėmė vapsvos. Vapsvų lizdas būna žmogaus galvos dydžio ar net pusės kibiro. Jame būna 1,5 ar net 2 tūkst. lervų. Ir jos visos rėkia, kad nori ėsti. Vapsvos lervas maitina baltymais“, – patikino A. Amšiejus.

Jis prisiminė, kad Rusnės žvejai skųsdavosi nežinomu gyviu, kuris suėsdavo džiovinamas žuvis.

„Sakė, tik ašakas susirinkdavo. Ir vis nesuprasdavo, kas tai daro. Ogi vapsvos ar širšės žuvų mėsą išnešdavo į lizdus. Todėl ir kirmino riešute prireikė. Tai – riešutinio vaisėdžio lerva. Ji labai maistinga. Vikšras valgė nuostabų maistą – riešutą“, – kalbėjo A. Amšiejus.

Bitininkas įtaria, kad vapsva pasididino riešute esančią skylutę.

„O gal net geluonimi nužudė vikšrą. Vapsvos labai alkanos šiuo metu. Jei labai jos netrukdo, tegul gyvena. Jos apdulkina augalus, o tai labai svarbu. Šiemet vapsvos pirmiausia puolė tas trešnes, kuriose buvo kirminų, tik paskui sveikas trešnes valgė“, – patikino A. Amšiejus.

O štai širšės gali būti pavojingos bitėms.

„Kas septynias minutes širšulas atskrenda pas mane prie avilio ir po vieną bitę suėda. Buvau vienam nugarą pažymėjęs, tai suskaičiavau. Jis perplėšia bitę ir suvalgo raumenis, kurie yra krūtinėje“, – pasakojo A. Amšiejus.

Tyrimus Kuršių nerijoje vasarą atliko šeši entomologai iš Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto. Šią savaitę rezultatai nuotoliniu būdu pristatyti visuomenei.

Anot juos pristačiusio centro mokslo darbuotojo Eduardo Budrio, tyrimais siekta nustatyti Kuršių nerijoje gyvenančių bičių rūšių sąrašą, surinkti informaciją apie jų savybes bei pasiūlyti rekomendacijas. Tyrimai daugiausiai vykdyti Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose.

Aptiko naujų rūšių

Pasak E. Budrio, Kuršių nerijoje vasarą vykdytų tyrimų metu aptiktos 33 bičių rūšys ir 37 vapsvų rūšys.

„Naujų Lietuvai bičių rūšių nebuvo rasta. Pirmą kartą Kuršių nerijoje užregistruota 11 bičių rūšių, bet jos paplitusios Lietuvoje, buvo tikėtina, kad Kuršių nerijoje gyvena, tik nebuvo formaliai atrastos, dabar tai galime patvirtinti. Tai nėra ypatingos ar retos rūšys“, – BNS sakė mokslininkas.

Šalyje, pasak jo, iš viso gyvena apie 600 bičių rūšių, Kuršių nerijoje jų turėtų būti apie ketvirtadalis, tad tyrimams laukas dar gana platus.

E. Budrio teigimu, tyrimo metu aptikta 16 vapsvų rūšių, dvi iš jų – pirmą kartą Lietuvoje.

„Turime naują, gražią fauną šios ekspedicijos metu, jei kalbėtume apie vapsvų tyrimus. Geltonpėdė greitavapsvė (tachysphex fulvitarsis) – nauja Lietuvai rūšis, galbūt verta Raudonosios knygos“, – sakė mokslininkas.

Turime naują, gražią fauną šios ekspedicijos metu, jei kalbėtume apie vapsvų tyrimus. Geltonpėdė greitavapsvė – nauja Lietuvai rūšis, galbūt verta Raudonosios knygos.

Dar viena nauja rūšis – auksavapsvė (omalus biaccintus).  Aptikta ir retų rūšių, tokių kaip didžioji smiltavapsvė ir siauraakė greitavapsvė.

Ar jas verta traukti į Raudonąją knygą, anot E. Budrio, reikės diskutuoti, nes šylant klimatui jų turėtų gausėti. Mokslininkų teigimu, buvo tikėtina, kad šios rūšys gyvena Lietuvoje, tačiau nebuvo registruotos. Šių vapsvų aptinkama ir Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje.

Tyrėjams Kuršių nerijoje pavyko aptikti ir į Raudonąją knygą jau įrašytą vapsvą – ilgažandį bembiksą. Pasak E. Budrio, Kuršių nerija yra turtinga šioms vapsvoms tinkamomis buveinėmis, tad ir ši rūšis čia gausi. 

Tyrimus Kuršių nerijoje, anot mokslininko, atliko jaunos, entuziastingos doktorantės, kurios „lakstė su tinkliukais po kopas“, atliko bičių ir kitų vabzdžių apskaitas.

„Naudoti ir spalviniai dubenėliai, kurie su vandeniu, detergentu, buvo pastatomi parai, į juos sukrisdavo vabzdžiai“, – pasakojo E. Budrys. 

Kaspijinės šilkabitės nerado

Liepos pabaigoje vykusios vienos ekspedicijos metu tyrėjai ieškojo į Raudonąją knygą įtrauktos kaspijinės šilkabitės (colletes caspicus), kuri gyvena tik Kuršių nerijoje, tačiau šios rūšies aptikti nepavyko.

„Jos skraidymo laikas yra žinomas, anksčiau surinkti individai buvo pagaunami liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Ekspedicijos laikas buvo taikytas sugauti tą bitutę raudonknygę, patikrinti, ar ji ten tikrai tebegyvena“, – sakė E. Budrys.

Anot mokslininko, tai nereiškia, kad ši rūšis Kuršių nerijoje nebegyvena. Tyrimų esą turėtų vykti ir daugiau, galbūt kitose teritorijose.

Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, apie 1995-uosius metus ši bičių rūšis buvo stebėta tarp Juodkrantės ir Pervalkos.

Baltijos šilkabitė gyvena tik atvirose pajūrio buveinėse, palvėse ir pilkosiose kopose ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knyga bei priskiriama pažeidžiamoms rūšims, kurioms yra didelė išnykimo gamtoje tikimybė.

Pagrindinė grėsmė – tinkamų buveinių pokyčiai: pilkųjų kopų, atvirų buveinių taip pat ir gaisraviečių apsodinimas ir savaiminis apaugimas mišku.

Manoma, kad pirmosios bitės išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės ‒ prieš 15 mln. metų. Pasaulyje yra žinoma apie 35 tūkstančiai bitinių vabzdžių rūšių.

Numatyta nauja premjeros data sutapo su antrąja pandemijos banga, tačiau šį kartą menininkai trauktis neketina ir keliasi į tiesioginės transliacijos eterį. OKT/Vilniaus miesto teatre kuriama „Vapsvų“ premjera –jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d., 19 val.

„Absoliučiai beprotiškas laikas. Beprotiški metai. Kažkokia nesibaigianti šachmatų partija su likimu. „Vapsvų“ premjera turėjo įvykti dar balandžio mėnesį, tačiau dėl pandemijos nusikėlė į rudenį. Atėjus rudeniui likimas nesismulkina ir siunčia karantiną. Ir vėl, strategavimas, planavimas, prisitaikymas, planų keitimas, vėl strategavimas, vėl planų keitimas. Jaučiuosi gavęs gerą antausį. Bet visa tai labiau suima nei išblaško“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja režisierius A. Rybakov.

Menininkai pastarosiose „Vapsvų“ repeticijose stengėsi spektaklį kiek įmanoma labiau pritaikyti žvilgsniui pro kameros objektyvą.

„Noriu, kad žmonės pamatytų spektaklį. Noriu, kad jį pajustų. Žiūrovų kankinimas tiesiog ant stovo pastatyta kamera nufilmuotu įrašu netinka, todėl spektaklį pritaikėme ekranui. Aktoriai - teatre, žiūrovai - namie. Vieni duoda, kiti – ima. Viskas vyksta tuo pat metu. Tai nuotolinis kolektyvinis išgyvenimas. Be abejo, žmonių sveikata brangesnė už bet kokias ambicijas“, - teigia A. Rybakov.

„Vapsvos“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį.

Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia. Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs. Tiesos paieškos įgauna pagreitį, ilgainiui privedantį prie absurdo. Ir lieka tik lietus – lietus, kuris lyja jau trečią dieną. Lieka tik vasaros vapsvos – šventos vasaros bitės, kurios gelia mus net lapkritį. Tai labai įdomu ir ypatingai jaudina. Čia, kaip ir visuomet I. Vyrypajevo pjesėse – labai juokinga, truputį liūdna, truputį žiauru ir, galiausiai, truputį apie gyvenimo prasmę.

Spektaklyje vaidmenis kuria Žygimantė Elena Jakštaitė, Laurynas Jurgelis ir Kęstutis Cicėnas. Scenografė - Bartė Liagaitė, kostiumų dailininkė - Aistė Ažubalytė, kompozitorius - Dominykas Digimas, video menininkė - Aneta Bublytė.

„Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį” (toks pilnas pjesės pavadinimas) – mano mylimiausia pjesė. Ko gero, todėl, kad pačioje teksto konstrukcijoje yra paslaptis. Pavyzdžiui, yra viena svarbi detalė, apie kurią žiūrovas spektaklyje niekada nesužinos, tačiau jis gali tai pajusti. Aš nežinau kaip ši pjesė bus pastatyta, kokiu raktu režisierius ją atrakins ir kas bus pateikta žiūrovams. Esu tikras, kad spektaklyje bus meilės ir šviesos. Vis dėlto „Vasaros vapsvos…” – labai sudėtinga pjesė pastatymui, todėl režisieriams tenka nelengva užduotis. Be abejo, tai ir autoriaus kaltė, ir galimai pernelyg sudėtinga forma, tačiau tikiuosi, jog visiems bus linksma, liūdna ir naudinga“, – pasakoja pjesės auorius I. Vyrypajevas.

94 metų amžiaus Oregono valstijos gyventoja Bernice Arline Patterson žurnalistams papasakojo, kad vapsvos ją užpuolė, kai ji tvarkė takelį šalia namų. Moteris užtiko vapsvų lizdą, ir ją tučtuojau apsupo vabzdžių spiečius.

B. A. Patterson mėgino bėgti, tačiau suklupo ir pargriuvo. Vapsvos ją ėmė gelti. Moters sūnus išgirdo jos šauksmus ir atskubėjo į pagalbą. Laimė, vyrui po ranka pasitaikė balionėlis su purškalu nuo vapsvų, kuriuo pavyko nuvyti vabzdžius.

Po incidento garbaus amžiaus amerikietė buvo nugabenta į ligoninę. Gydytojai suskaičiavo 74 įkandimus, bet, pasak jų, šiuo metu moters gyvybei pavojus negresia.

Tokie įgėlimai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams. Vaistininkė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda. O esant rimtesniems sutrikimams – laiku kreiptis į medikus.

Vaistininkė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti.

Pavojingiausi įgėlimai – kūdikiams

Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems – stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi,nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais.

„Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, – pasakoja J. Motiejaitienė.

Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų.

Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių.

Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys – tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės.

Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams.

Pirmoji pagalba – įgėlimo vietos šaldymas ir dezinfekavimas

Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.

Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti.Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugelta vietą svarbu dezinfekuoti – papurkšti antiseptikais.

„Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginįtepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų, kurie parduodami be recepto“, – pataria vaistininkė.

Dantų pastai ir neaiškiems žolynams – griežtas NE

Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą.

„Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų– jie mažylio odelę gali nudeginti“, – įspėja vaistininkė.

Vasarą kūdikiams ir vaikams pavojingi ne tik vabzdžiai

Rugpjūtį daugelis šeimų dar vyksta atostogų, daug laiko leidžia lauke, kad spėtų pasimėgauti besibaigiančia vasara. Vaistininkė pataria su savimi visada turėti ir kitų priemonių, padėsiančių nuo karščio šuntančiai odelei, esant perkaitimui ar nudegus saulėje.

„Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis – terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybėmis. Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Vasarą iššutimų pasitaiko daugeliui kūdikių, todėl juos raminančių priemonių mėginukų galima rasti ir mūsų dovanojamoje kūdikio dėžutėje. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliuarba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, – vardija vaistininkė J. Motiejaitienė.

Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi. Jis drėkina odą, paskatina jos regeneraciją, nuramina.

Širšės, vapsvos niekada nedžiugino žmonių. Šią vasarą jos itin suaktyvėjo.

Per šių metų liepą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikai teikė pagalbą 29 vabzdžių sugeltiems kauniečiams. Vien praėjusią savaitę tokių buvo 7.

Dažniausiai kauniečiai kreipėsi dėl įgėlimų galvos ar veido srityse. Anot Irenos Dabulskienės, stoties slaugos padalinio vadovės, tokie įgėlimai yra patys pavojingiausi. Skausmingiausiai gelia širšės.

Pažeistą vietą ne tik suskausta, parausta, bet kartais atsiranda rimtesnių alerginių reakcijų: ima dusinti, tinti. Tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. 

Išvengti širšių, bičių ir vapsvų įkandimų yra sunku, bet įmanoma: reikia plauti kūną, ypač rankas, kad vabzdžiai nejaustų sklindančio saldaus ar kitokio kvapo. Taip pat vengti lizdų, nevalgyti gamtoje vaisių, ypač arbūzų, nes būtent privilioja smagures širšes ir kitus vabzdžius.

Mirtinų vabzdžių įgėlimų tiek šią vasarą, tiek praeitą Kaune nebuvo užfiksuota.

Ankstyvas gana šiltas pavasaris paskatino širšių ir vapsvų aktyvumą. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, per pastarąsias savaites gauta per 10 iškvietimų dėl šių dūzgiančių vabzdžių. Biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad tai tik širšių sezono pradžia.

„Šiuo metu vapsvų  ir širšių peržiemojusios motinėlės  ieško vietų įsirengti naujus lizdus.  Vasarą jau ten būriuosis tūkstančiai geliančių vabzdžių“, – apie prognozes kalba biologas.

Geliantys vabzdžiai mėgsta palangių, stogų, sienų plyšius

Kenkėjų kontrolės ekspertas, paklaustas, kokios širšių mėgstamiausios vietos, pastebi, kad dažnai širšės lizdus kuria sienų, palangių, stogų plyšiuose, palėpėse, pastogėse.

„Viena kaunietė skundėsi girdinti dūzgimą namo antrame aukšte ir vis kovojanti su į kambarį įskrendančiomis širšėmis. Moteris labiausiai nerimavo dėl namiškių ir augintinių, bijojo, kad jų nesugeltų. Kai atvykome, radome širšes, lindinčias giliai po namo stogu“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Pašnekovas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas sugautais ir susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsivysčiusios širšės, nevaisingos darbininkės, toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.

Gyventojai patys bando naikinti lizdus

Specialistė Margarita Kutkaitė pastebi, kad vis dar egzistuoja problema, jog gyventojai patys imasi iniciatyvos ir širšes naikina patys. Tokia iniciatyva neretai baigiasi labai skausmingai.

„Gyventojams trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis su šiais neretai žmogaus gyvybei pavojingais vabzdžiais. Jokiu būdu negalima judinti jų lizdo, kol širšės yra aktyvios, t. y. dienos metu. Nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos“, – perspėja M. Kutkaitė.

Vadovė nerekomenduoja užsandarinti lizdo angos, kadangi juose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Be to, lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad žmonės, bandantys patys nukabinti lizdus, privalo dėvėti specialią aprangą.

Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Kodėl šiemet pastebima mažiau vapsvų, nei pernai?, - klausia skaitytojai. Visgi specialistai teigia, kad tai greičiausiai klaidingas įspūdis, susidaręs dėl mažesnio vabzdžių aktyvumo. Maža to, jie perspėja, kad vapsvų vis dar turime saugotis, nes jos dar mėnesį gali netikėtai išskristi iš seno kelmės ar palėpės kampo ir skaudžiai įgelti.

Vapsvos vis dar aktyvios

GRYNAS.lt skaitytojai Aušrai pasirodė, kad pernai vapsvų buvo žymiai daugiau. Moteris svarstė, kad galbūt jas neigiamai paveikė prastos žiemojimo sąlygos. Tačiau entomologas, Vilniaus universiteto doc. dr. Eduardas Budrys nebuvo linkęs sutikti su tokia skaitytojos nuomone. Anot jo, nors specialūs tyrimai ir neatliekami, teigti, kad vapsvų šiemet sumažėjo, nėra pagrindo. Toks įspūdis susiformuoja greičiausiai todėl, kad dėl darganos vamzdžiai mažiau aktyvesni.

„Tiesą sakant neturiu duomenų, kad vapsvų šiemet mažiau. Gal žmonės jų mažiau mato. Aš irgi girdėjau apie tai kalbant. Tačiau man atrodo, kad jų beveik tiek pat kaip ir ankstesniais metais. Gal kai nėra karšta, jos nėra tokios aktyvios. Kai rugpjūtis būdavo karštas, visi stebėjosi iš kur jų tiek daug. Kai nėra taip karšta, jos kur kas mažiau pastebimos“, -  kalbėjo mokslininkas.

Be to, teigti, kad vabzdžių šįmet mažiau neleidžia ir geros jų žiemojimo sąlygos. Kur kas daugiau vapsvų pavasarį atgyja, jei žiema būna be atodrėkių – šalta ir snieguota. Pasak pašnekovo, šiemet ji tokia ir buvo.

Nuo įgėlimų šiemet mirė žmogus

Tiesa, vapsvų populiacijos dydį lemia ir pavasario pabaigos ir vasaros pradžios orai. Jei jie geri, geliančių vabzdžių trūkti neturėtų. „Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje motinėlė, įkūrusi lizdą, jį aprūpina – augina pirmuosius savo vaikus. Jei tuo metu blogas oras, daug jų žūva. Bet šiemet tuo metu buvo neblogi orai“, - pasakojo E. Budrys.

Vapsvos aktyviausios rugpjūtį. O jei jis karštas, nuo jų apsiginti labai sunku. Tačiau kartu su geliančiais vabzdžiais dar teks gyventi iki spalio vidurio. Tuomet jos, įsitaisiusios kelmuose, medžių žievėje, durpėse ar palėpėse, užmigs žiemos miegu. O nubudusios gegužę ims ieškoti, kur įkurti lizdą.

Vapsvos beveik kasmet pareikalauja žmonių gyvybių. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį šienaudamas savo namo kiemą sugeltas širšių Šventojoje mirė 36 metų vyras. Kitus vapsvų sugeltus žmones medikams pavyko išgelbėti.

Įgėlus vienai reikia sprukti

GRYNAS.lt primena, kad saulėtomis dienomis tiesioginiai saulės spinduliai vapsvų organizmo temperatūrą pakelia iki 35 laipsnių. Tada jos tampa daug aktyvesnės. Tiesa, vapsvos nėra agresyvūs vabzdžiai, išskyrus tuos atvejus, kai jos sutrikdomos maitinimosi metu ar suardomas jų lizdas. Prie žmogaus jas paprastai privilioja valgomų saldumynų kvapas. Vapsva gali nutūpti žmogui prie burnos, ant rankų, tačiau tai nereiškia, kad ji ketina gelti. Tokiais atvejais nereikia panikuoti, vabzdį reikia nuvyti ramiais judesiais. Vis dėlto savo lizdą vapsvos gina atkakliai ir aršiai.

Būtina atkreipti dėmesį, kad vapsvų įkandimai gali būti pavojingi net ir tiems žmonėms, kurie nėra alergiški šių vabzdžių nuodams. Geldami šie vabzdžiai išskiria tam tikrų aliarminių feronomų, prišaukiančių kitus šių vabzdžių gentainius ir sukeliančių jų agresiją, tad įgėlus vienai vapsvai, reikėtų pasišalinti iš įvykio vietos.

Vapsvos yra bendruomeniniai vabzdžiai, savo lizdus įrengiantys iš sukramtytos medienos palėpėse, drevėse ar žemėje. Viename lizde gali gyventi nuo 5 iki 10 tūkst. vabzdžių. Šie vabzdžiai minta vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais, kriaušėmis, slyvomis, taip uogomis ir medumi.