Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės, trečiųjų asmenų apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo Elektrinės 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykdytas radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukcionas pripažintas negaliojančiu.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino negaliojančiais sutartį, kurią po įvykusio radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukciono sudarė Elektrinė ir atsakovė Vokietijos bendrovė „Sypra GmbH“, ir vėlesnius papildomus susitarimus bei nusprendė taikyti vienašalę restituciją – iš atsakovės Elektrinei priteisė 89 237,51 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad aukciono laimėtojas buvo išrinktas pažeidžiant imperatyvias Konkurencijos įstatymo nuostatas, kadangi aukciono dalyvės UAB „Norvesta“ ir Vokietijos bendrovė „Sypra GmbH“, dalyvaudamos aukcione, buvo sudariusios konkurencijos teisės draudžiamą susitarimą dėl kainos nustatymo. Be to, Vokietijos bendrovei „Sypra GmbH“ laimėjus aukcioną, buvo neleistinai pakoreguotos turto perleidimo sąlygos, nes laimėtojai buvo suteikta galimybė, negavus atitinkamų leidimų išvežti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą, pasiūlyti alternatyvų sutarties vykdymo būdą ir išvalyti aukcione įgytą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalo laužą Elektrinės patalpose.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismu, kad Elektrinės ir atsakovės sudaryta sutartis ir papildomi susitarimai prieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau apygardos teismo priimtas sprendimas išsaugoti šiuos sandorius ir netaikyti restitucijos yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad būtent toks sprendimas geriausiai užtikrins viešąjį interesą.

Šiuo metu atsakovei yra perleista tik 157 tonos vario metalo laužo iš 2 tūkst. tonų, likusi dalis priklauso Elektrinei. Palikus galioti sutartį ir jos susitarimus, visas likęs dar neperduotas vario metalo laužas turėtų būti perleistas atsakovei, nesąžiningai laimėjusiai aukcioną, ir negalėtų būti parduotas paskelbus naują aukcioną, kuris būtų vykdomas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų ir sąžiningos konkurencijos sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Antradienį vakarop VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pasieniečiai ties Varėnos rajono Kaziukonių kaimu iš toli pastebėjo įtartinus asmenis su nešuliais. Iškart aplinkinėms miškingoms vietovėms šukuoti buvo pasitelkti kaimyninės Purvėnų pasienio užkardos pareigūnai ir kinologai su tarnybiniais šunimis.

Nuo vietos, kurioje buvo pastebėti asmenys su ryšuliais, vokiečių aviganiui Variui ir belgų aviganiui Orso buvo duota komanda patikrinti vietovę. Abu keturkojai nesunkiai užuodė pėdsakus ir paieškos grupę nuvedė į Lietuvos gilumą, link negyvenamos sodybos ūkinio pastato Kaniūkų I kaime. Nuo čia iki sienos su Baltarusija – apie 4 kilometrus.

Padedami Orso ir Vario VSAT pareigūnai ūkiniame pastate aptiko du vyriškius su 4 ryšuliais. Paaiškėjo, kad tai – 32 ir 29 Vilniaus rajono gyventojai. Ryšuliai buvo apvynioti polietileno plėvele. Prie jų buvo pritvirtintos savadarbės petnešos, kad būtų patogiau gabenti.

VSAT Varėnos pasienio rinktinės nuotr.

Iš viso kontrabandos nešikai turėjo 2 tūkst. pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų baltarusiškais akcizo mokesčio ženklais.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pradėta administracinė teisena. Už šį nusižengimą 29 metų Vilniaus rajono gyventojui gresia bauda nuo 5200 iki 6 tūkst. eurų. 32-ejų vyras tokį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl ir bauda šiuo atveju numatyta didesnė – nuo 5760 iki 6 tūkst. eurų.

Abu nešikai privalės atvykti į Alytaus apylinkes teismo Varėnos rūmus, kur bus nagrinėjama ši byla.

Po apklausų jie paleisti, cigaretės saugomos A. Barausko pasienio užkardoje.

Pasirengimas pandemijai

Lietuvos mokslų taryba (LMT) projektui "Antibakterinių vario dalelių sluoksnių gavimas ir jų pritaikymas ilgalaikio naudojimo apsaugos priemonėms" skyrė per 42 tūkst. eurų. Projekto tikslas – sukurti efektyviomis antibakterinėmis savybėmis pasižyminčias modifikuotas kompozicines medžiagas ilgalaikių apsaugos priemonių gamybai.

Šis projektas yra LMT kvietimo trumpalaikių taikomųjų tyrimų projektams, skirtiems sprendimams dėl COVID-19 pandemijos padarinių parengti, dalis.

Mokslininkų grupė sudaryta iš KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF), Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF), Gamybos inžinerijos katedros darbuotojų.

Pasak projekto vadovo, CTF mokslininko docento Remigijaus Ivanausko, sparčiai pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija akivaizdžiai parodė prastą žmonijos pasiruošimą saugotis nuo oro lašeliniu būdu plintančių užkratų.

Neatsparūs variui

"Net ir suvaldžius didįjį epideminį sprogimą, ir toliau tenka atidžiai saugoti medikus ir silpnesnio atsparumo visuomenės grupes, todėl, norint išvengti naujų masinių ligų protrūkių, yra aktualu skubiai ieškoti galimybių kurti efektyvias medžiagas apsaugos priemonėms. Gerai žinoma, kad ore esantys gripo virusai užteršia aplinkos paviršius, kuriuos liesdami rankomis žmonės gali užsikrėsti gripu. Virusų nukenksminimui naudojamos įvairios dezinfekcijos priemonės, kurios dažnai yra žmogaus organizmo alerginių reakcijų priežastimi, o patekusios į aplinką gali būti dar vienu papildomu jos taršos komponentu", – sako jis.

Laboratoriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dauguma bakterijų rūšių per kelias valandas žūsta vario ar jo lydinių paviršiuose.

Jo teigimu, pastaraisiais metais didelis dėmesys yra skiriamas ieškant naujų, efektyvesnių ir mažiau žalingų žmogui bei aplinkai būdų bakterijoms ir virusams naikinti.

"Laboratoriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dauguma bakterijų rūšių per kelias valandas žūsta vario ar jo lydinių paviršiuose. O bakterijos ant nerūdijančio plieno ar plastiko paviršiaus išlieka gyvybingos dvi ir daugiau parų. Todėl labai svarbu šią vario savybę kuo plačiau įdiegti sveikatos apsaugoje, sprendžiant šiuo metu dėl pandemijos COVID-19 kilusius iššūkius", – sako mokslininkas.

Remigijus Ivanauskas. KTU nuotr.

Didelis poreikis

Vienas iš galimų kelių būtų apsauginių kaukių gamyboje naudoti vario dalelėmis įsotintų medžiagų sluoksnius. Tam tikros struktūros ir tankio šios medžiagos ne tik mechaniškai stabdytų bakterijų ir virusų patekimą į žmogaus kvėpavimo takus, bet dėl sąlyčio su vario dalelėmis efektyviai juos naikintų visame filtruojančios medžiagos tūryje.

Pasak mokslininko, tikėtina, kad šias medžiagas galima būtų naudoti ne tik ilgalaikių individualių apsaugos priemonių gamyboje, bet žymiai plačiau: filtruojant patalpų orą ar jomis padengiant įvairius paviršius viešose erdvėse, su kuriais žmonės dažniausiai turi kontaktą.

"Ir toliau nenuslūgstant COVID-19 pavojui, poreikis individualioms apsaugos priemonėms išlieka didelis, todėl yra realios ekonominės projekto tyrimų rezultatų komercializavimo perspektyvos", – sako KTU CTF mokslininkas.

Planuojama į parinktas medžiagas vario daleles įterpti absorbciniu / difuziniu metodu, atliekant jų sintezę visame šių medžiagų tūryje. Taip pat planuojama ištirti šių dalelių koncentracijos ir dydžio bei vartojimą imituojančių veiksnių įtaka modifikuotų medžiagų antibakterinėms savybėms; paruošti ir išbandyti ilgalaikio naudojimo individualių priemonių pavyzdžius.

Kaip praneša Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, varis yra labai svarbus mikroelementas gyvūnų fiziologijoje, tačiau iš jų organizmo pašalintas perteklius patenka į dirvožemį bei vandenį ir juose kaupiasi.

ES vario naudojimas gyvulininkystėje griežtai reglamentuojamas: nustatytas didžiausias leidžiamas vario kiekis visaverčiuose gyvūnų pašaruose, vykdoma pašarų kontrolė.

NMVRVI išplatintame pranešime pranešama, kad, taikant naujus reikalavimus, pašarų gamintojai ir ūkiai, gaminantys pašarus savo reikmėms, turėtų peržiūrėti pašarų sudėtį, užtikrinant, kad pašaruose nebūtų viršytas didžiausias leidžiamas vario kiekis.

ES variui yra nustatytas didžiausias leidžiamas kiekis visaverčiuose gyvūnų pašaruose. Pagal galiojančius reikalavimus didžiausias vario kiekis visaverčiuose pašaruose: paršeliams žindukliams ir paršeliams nuo nujunkymo iki 4 savaičių po nujunkymo yra 150 mg/kg, paršeliams nuo 5-tos iki 8-tos savaitės po nujunkymo - 100 mg/kg, paršavedėms ir penimoms kiaulėms - 25 mg/kg, veršeliams, kurie dar neatrajoja, - 15 mg/kg, kitiems galvijams - 30 mg/kg, avims - 15 mg/kg, ožkoms - 35 mg/kg, vėžiagyviams - 50 mg/kg, kitiems gyvūnams - 25 mg/kg.

NMVRVI teigimu, išvardinti didžiausi leidžiami vario kiekiai pašaruose įsigaliojo pernai rugpjūčio 14 d. Nustatytos naujos amžiaus grupės ir vario kiekis reglamentuojamas paršeliams nuo nujunkymo iki 4-ių savaičių po nujunkymo ir paršeliams nuo 5 iki 8-tos savaitės po nujunkymo.

Norma galvijams (išskyrus veršeliams, kurie dar neatrajoja) sumažėjo nuo 35 mg/kg iki 30 mg/kg. Naujame reglamente taip pat atsirado nauja grupė - ožkos, kurios anksčiau buvo priskiriamos prie kitų gyvūnų.

Įvedant naują reglamentavimą, NMVRVI specialistai pastebi, kad teisiniuose pakeitimuose buvo numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės. Šios priemonės numato, kad anksčiau galioję didžiausi leidžiami vario kiekiai dar gali būti taikomi: premiksams, kurie pagaminti ir paženklinti iki šių metų vasario 13 d. laikantis taisyklių, taikytų iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., pašarinėms žaliavoms ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra vario ir kurie buvo pagaminti ir paženklinti iki šių metų rugpjūčio 13 d., laikantis taisyklių, taikytų iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., jei jie skirti maistiniams gyvūnams, pašarinėms žaliavoms ir kombinuotiesiems pašarams, kurių sudėtyje yra vario ir kurie buvo pagaminti ir paženklinti iki kitų metų rugpjūčio 13 d., laikantis taisyklių, taikytų iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., jei jie skirti nemaistiniams gyvūnams.

Tuo metu naujų reikalavimų dėl didžiausio leidžiamo vario kiekio pašaruose bus privaloma laikytis: nuo kitų metų vasario 14 d. gaminant premiksus, nuo kitų metų rugpjūčio 14 d. gaminant pašarą skirtą maistiniams gyvūnams, nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. gaminant pašarą, skirtą nemaistiniams gyvūnams.

Maišykite ir derinkite

Kelerius pastaruosius metus madingiausi metalai interjere buvo rausvasis auksas, nerūdijantis plienas ir poliruotas nikelis, o štai 2019-aisiais sugrįžta varis ir žalvaris. Dar viena ryški naujiena – skirtingų metalų maišymas. Tai, kas dar vakar buvo laikoma neskoningu deriniu, pavyzdžiui, aukso ir sidabro arba aukso ir vario, žalvario ir chromo, tampa nauju įkvėpimo šaltiniu dekoruojant namus.

Taigi, kai nuimsite kalėdines puošmenas, papildykite interjerą metaliniais akcentais ir žaisminga, pakilia nuotaika galėsite mėgautis visą laiką. Dizainerių teigimu, metalai išgyvena atgimimą dar ir dėl to, kad interjero dekoravimui, kaip ir architektūrai, drabužių madai, dabar būdingas 6-ojo ir 7-ojo  praėjusio amžiaus dešimtmečių stilius, o tuomet kaip tik karaliavo žėrintis ir žvilgantis disko.

Prognozuojama, kad vienas iš populiariausių metalų trio bus netikėtas – auksas, žalvaris ir varis, ypač šildantis ir švytintis. Kita tendencija – specifinė metalo apdaila, vyrauja matiniai, įdomios tekstūros pašiaušti, kalti, oksiduoti metalai. Jie ne taip rėžia akį, todėl galima naudoti ir daugiau. Įdomu, kad metalinis efektas suteikiamas ir audiniams, kilimams, tapetams, netgi odai, stiklui, keramikai.

Šnibžda, o ne šaukia

Poliruoti žvilgantys metaliniai paviršiai atspindi šviesą, tad jie ypač efektingai atrodo mažose patalpose, ten, kur trūksta erdvės, padės sukurti jos įspūdį. Taip pat suteikia žaismingumo nuobodiems, monotoniškiems interjerams, kuriems trūksta ryškesnių spalvinių akcentų, išskirtinumo. Tokiu atveju elementai iš metalo neturėtų dominuoti, o tik papildyti esamą dekorą.

Metaliniai daiktai, ypač jei jie žvilgantys, turi būti lyg subtilūs potėpiai, ne rėkti, o šnabždėti, įspėja dizaineriai. Svarbu ir tai, kokiame fone jie eksponuojami. Tarkime, vario ir bronzos duetas kur kas geriau dera su tamsiais, sodresniais ar šiek tiek purvinais atspalviais, o sidabrą ir auksą geriau komponuoti su švelniais tonais, pavyzdžiui melsvais, žalsvais ar kreminiais.

Metaliniai daiktai, ypač jei jie žvilgantys, turi būti lyg subtilūs potėpiai, ne rėkti, o šnabždėti.

Aukso ir bronzos derinys su raudona primins italų Renesanso epochą, su juoda – art deco. Tačiau jie gali būti pernelyg puošnūs, netgi varginti. Tamsiai mėlynos, smaragdinės, pilkos spalvų kaimynystė auksą su bronza padės suvaldyti, suteiks pusiausvyros. Bendra taisyklė – viename interjere neturėtų būti daugiau nei trijų skirtingų rūšių metalų, nes jis atrodys perkrautas ir neskoningas.

Neribotos galimybės

Paprasčiausias ir mažiausiai rizikingas būdas panaudoti interjere metalą yra smulkūs elementai: vazos, šviestuvai, maišytuvai, vamzdžiai, rankenėlės, pagalvėlės ir pan. Drąsesnis žingsnis – įsigyti baldų su metalinėmis detalėmis ar metalo apdaila. Tai gali būti ir virtuvės spintelės, stalviršiai, knygų lentynos, spintos, komodos, foteliai, kavos staliukai.

Dar viena galimybė – apdailos medžiagos su metalo efektu. Daugelis gamintojų naujose kolekcijose siūlo keramines plyteles, kurios atrodo lyg metalinės, metalizuotus tapetus, grindų dangą ar audinius. Naujos technologijos atveria galimybių net tekstilei ar baldinei plokštei suteikti sendinto metalo efektą. Ypač ekstravagantiškai atrodo metalizuota oda, naudojama baldams, sienų plokštėms.

Kartais užtenka tik vieno, tačiau ypatingo daikto. Galbūt tai bus veidrodis puošniais sendinto aukso rėmais, o gal ypač modernaus dizaino oksiduoto metalo vonios plautuvė ar klasikinio stiliaus varinis garų rinktuvas? Išskirtinis meno kūrinys – metalinė skulptūra, žvakidė, paveikslas, kuriame dominuoja aukso, bronzos ar sidabro spalvos taip pat gali sukurti norimą įspūdį.

Ką reikia žinoti apie metalus interjere?

Šilti metalai – auksas, varis, žalvaris, bronza.

Šalti metalai – aliuminis, nerūdijantis plienas, sidabras.

Neutralūs metalai – ketus, kaltas metalas, kiti juodieji metalai.

Metalų apdaila: sendintas, pašiauštas, kaltas, poliruotas, matinis, dažytas.

Naudingi patarimai

Jei naudosite kelis metalus, pasirinkite, kuris bus dominuojantis, o kuris – papildomas arba akcentinis.

Harmoniją sukurti padės šiltų ir šaltų metalų derinys.

Derinkite skirtingos apdailos metalus, pavyzdžiui, poliruotą ir matinį, kaltą ir dažytą, žvilgantį ir sendintą.

Jeigu maišote auksą ir sidabrą, didesnė dalis tegu bus aukso, nes sidabras labiau žvilga, tad jo atrodys daugiau, nei yra, ir auksas gali nublankti.

Mažose patalpose geriau nemaišyti daugiau nei dviejų skirtingų metalų.