Vašingtonas, kuriame egzekucijos nebuvo vykdomos nuo 2010 metų, tapo jau 20-ąja Amerikos valstija, uždraudusia mirties bausmę.

Mirties bausmė nėra nekonstituciška „per se“, bet „negalioja todėl, kad yra primetama despotišku ir rasiškai tendencingu būdu“, vienbalsiai nusprendė valstijos aukščiausios instancijos teismas.

Mirties bausmė buvo „nevienodai taikoma – kartais ten, kur įvyko nusikaltimas ar gyvenamosios vietos apygardoje, ar (ten, kur) bet kokiu laiko momentu yra biudžetinių išteklių, ar (pagal) atsakovo rasę“.

Tokia, kokia yra vykdoma Vašingtono valstijoje, mirties bausmė „netarnauja jokiam teisėtam penologiniam (bausmių) tikslui“, nurodė Teismas.

Sprendimą valstijos Teismas paskelbė Alleno Eugene Gregory (Aleno Judžino Gregorio), nuteisto mirti už moters išžaginimą ir nužudymą 1996 metais, byloje.

Į savo apeliaciją A. E. Gregory įtraukė studiją, rodančią, kad mirties bausmę įvairūs Vašingtono valstijos teismai taiko skirtingai ir kad esant vienodoms aplinkybėms afroamerikeičiams tikimybė gauti mirties bausmę yra 4,5 karto didesnė nei baltiesiems.

Kaip nurodė ne pelno organizacija „Death Penalty Information Center“, Teismo sprendimas tiesiogiai paveikia aštuonis žmones, kurie šioje valstijoje buvo nuteisti mirti.

Sprendime teisėjai pažymi, kad valstijos Aukščiausiasis teismas anksčiau net tris kartus yra paskelbęs mirties bausmę nekonstitucine: 1972, 1979 ir 1981 metais. Tačiau kaskart būdavo priimami nauji įstatymai.

Vašingtono valstijoje nuo 1976 metų buvo įvykdytos tik penkios egzekucijos, o 2014-aisiais demokratų gubernatorius Jay Inslee (Džėjus Inslis) paskelbė moratoriumą dėl egzekucijų.

„Tai nepaprastai svarbus momentas mums siekiant vienodo ir teisingo teisingumo taikymo“, – komentuodamas Teismo sprendimą sakė J. Inslee.

Mirties bausmė rečiau skiriama visose Jungtinėse Valstijose. 2017 metais mirti buvo nuteisti tik 39 žmonės. 1998-aisiais šis skaičius buvo 295, o 2010-aisiais – 114.

Iš 30 valstijų, kurioje mirties bausmė dar nepanaikinta, 16-oje nuo 1976-ųjų nebuvo įvykdyta nė viena egzekucija.

Nuo šių metų pradžios Jungtinėse Valstijose įvykdyta 18 egzekucijų, 10 iš jų – Teksase.

Šios valstijos kampanijų finansavimo įstatymai reikalauja reklamos pardavėjų rinkti informaciją apie tuos, kas jas užsako ir kiek sumoka. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei, sakoma Vašingtono valstijos generalinio prokuroro Bobo Fergusono pranešime.

Valstijos teisme iškeltose bylose „Facebook“ ir „Google“ kaltinamos nuo 2013 metų nevykdžiusios šių įsipareigojimų.

„Vašingtono politinės reklamos ... įstatymai taikomi visiems, ar būtum mažo miestelio laikraštis, ar didelė korporacija“, – sakoma B. Fergusono pranešime.

Per praėjusį dešimtmetį valstijos kandidatai ir politiniai komitetai pranešė apie 3,4 mln. dolerių (2,9 mln. eurų), sumokėtų už reklamą socialiniam tinklui „Facebook“, ir 1,5 mln. dolerių (1,3 mln. eurų), sumokėtų paieškos sistemai „Google“, nurodo valstijos generalinis prokuroras.

„Google“ ir „Facebook“ dominuoja interneto reklamos rinkoje.

Šios bendrovės yra tarp interneto firmų, sulaukusių kritikos dėl to, kad interneto platformomis naudojamasi siekiant skaldyti visuomenę ir skleisti dezinformaciją, potencialiai paveikiant rinkimų baigtį.

„Facebook“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad pradėjo vykdyti politiką, reikalaujančią nurodyti tuos, kas moka už politinius pranešimus, ir tikrinti jų tapatybę.

Tai buvo atsakas į kritiką dėl „Facebook“ vaidmens leidžiant skleisti dezinformaciją per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, daugeliu atvejų pasitelkiant automatinius interneto „botus“ ar užmaskuotas paskyras Rusijoje.

„Facebook“ nurodė, kad naujos taisyklės dėl politinių reklamų įsigaliojo Jungtinėse Valstijose, tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Artimiausiais mėnesiais kompanija ketina tą pačią politiką pradėti taikyti visame pasaulyje.

„Įrankiai, kuriuos diegiame, nustato naują skaitmeninės reklamos skaidrumo standartą“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino „Facebook“ produktų vadybos direktorius Robas Leathernas.

„Generalinis prokuroras Fergusonas iškėlė svarbių klausimų ir laukiame galimybės greitai išspręsti šį klausimą su jo biuru“, – pridūrė jis.

„Google“ į prašymus pakomentuoti kol kas neatsakė.