Papildykite odos šveitikliu

Jeigu iki šiol nenaudojote odos šveitiklio, vasara – metas šią priemonę įtraukti į savo odos priežiūros rutiną.

„Daugelio moterų odos priežiūros rutinoje dominuoja prausiklis, tačiau apie odos šveitimą neretai pamirštama. Vasarą šis žingsnis ypatingai svarbus, nes pakilus oro temperatūrai suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų gamyba, kuri gali lemti užsikimšusias poras, – įspėja odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė. – Ne mažiau žalos gali daryti ir UV spinduliai, kurie skatina epidermio sluoksnio sustorėjimą – hiperkeratozę. Sustorėjus raginiam sluoksniui odos išvaizda pakinta, tekstūra tampa netolygi. Jeigu sustorėjusio raginio sluoksnio nepašalinsime, sumažėja drėkinamųjų ar maitinamųjų priemonių poveikis. Tad galite turėti prabangiausių kosmetikos priemonių arsenalą, bet jeigu vieną žingsnį – šveitimą – praleisite, jis gali nesuteikti norimos naudos.“

Vasaros metu odą reikėtų šveisti bent kartą į savaitę. Tai padės pašalinti perteklinį raginį odos sluoksnį, skatins keratinocitų gamybą, taip pat pagerins kosmetikos priemonių skvarbumą.

„Be to, šveitiklis paruošia odą savaiminio įdegio priemonėms ar saulės vonioms – oda tolygiau įdega ir norimas atspalvis ilgiau išlieka“, – priduria ekspertė.

Kasdienė apsauga nuo saulės

Anot O. Ramanauskaitės, vis dar dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

„UV spinduliai – vieni pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo kaltininkų. Jie ne tik sukelia nudegimus, bet ir ardo kolageno bei elastino skaidulas, pažeidžia ląstelių DNR ir taip skatina odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Negana to, nekontroliuojama UV spinduliuotė gali lemti negrįžtamus ląstelių pakitimus ar net skatinti odos vėžinius susirgimus“, – sako O. Ramanauskaitė.

Vasarą rekomenduojama rinktis kremus su SPF 30–50 apsauga. Juos reikėtų tepti likus ne mažiau kaip 20–30 minučių iki išėjimo į lauką. SPF kremo vasarą gali prireikti daugiau nei įprastai – veidui ir kaklui prireiks nepilno arbatinio šaukštelio, o kūnui – šešių arbatinių šaukštelių arba apie 30 ml kremo. Nepamirškite kremą su SPF apsauga pakartotinai tepti kas 2–3 valandas, gausiai prakaituojant arba iškart po maudynių.

„Apsauginį kremą reikėtų rinktis atsižvelgus į jūsų odos tipą ir būklę. Pavyzdžiui, jautriai, linkusiai į alergines reakcijas, netoleruojančiai cheminių UV filtrų odai rekomenduojama rinktis kosmetiką su mineraliniais filtrais, kurie pasiskirsto odos paviršiuje ir atspindi UV spindulius“, – priduria O. Ramanauskaitė.

Lengvesnės tekstūros priemonės

Apie odos drėkinimą kalbame visais metų laikais, tačiau vasaros karštis ir kondicionuojamas patalpų oras, UV spinduliai – odos drėgmės priešas numeris vienas.

Dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

 

„Visų pirma, drėgmės praradimą sąlygoja UV spinduliai, kurie geba prasiskverbti ir neigiamai paveikti gilesnius odos sluoksnius, todėl gali sutrikti odos barjero apsauginės funkcijos, padidėti vandens išgaravimas, o kartu su juo – ir odos dehidratacija. Kondicionuojamas biurų ir kitų vidaus erdvių oras taip pat gali lemti drėgmės netekimą, todėl sąlygos odos dehidratacijai vasaros metu – itin palankios“, – sako O. Ramanauskaitė.

Tačiau negalvokite, kad tą patį kremą galite naudoti ištisus metus – vasarai reikia rinktis lengvesnės tekstūros odos priežiūros priemonės.

„Jeigu vasaros metu tęsite žiemos laikotarpiui reikalingų riebių kremų naudojimą, jie gali apsunkinti veido odą, palikti riebią plėvelę, kimšti poras. Todėl rekomenduočiau atsisakyti maitinančių, klampios tekstūros kremų ir verčiau rinktis tokias priemones kaip geliai, fluidai, emulsija“, – teigia pašnekovė.

Odą drėgme aprūpina ir drėgmės balansą palaikyti padeda tokios veikliosios medžiagos kaip glicerinas, sorbitolis, natrio PCA, niacinamidas, hialurono rūgštis, šlapalas, alavijas.

„Alaviją ypač pabrėžčiau dėl jo drėkinančių, odą raminančių ir atstatančių savybių, priešuždegiminio ir vėsinančio poveikio. Odą po saulės vonių atstatyti padeda ir pantenolio putos, kurios gali sumažinti odos sudirgimą, suteikti vėsos pojūtį, drėkinti ir pagreitinti gijimo procesą. Taip pat kremų sudėtyje ieškokite įvairių vitaminų, pavyzdžiui, C, E, A, taip pat žaliosios arbatos ekstraktų, kurie padeda sumažinti laisvųjų radikalų padarytą žalą“, – sako specialistė.

Nepamirškite drėkinti

Vasaros metu nepakanka odą drėkinti tik ryte ir vakare. Tačiau jei dažnai prausti veidą ir tepti kremą galimybės neturime, į pagalbą galime pasitelkti veido dulksną, kuri padeda bet kuriuo metu atgaivinti odą karštą vasaros dieną ir apsaugoti ją nuo drėgmės praradimo.

„Dulksną galima purkšti kelis kartus per dieną, esant poreikiui ir norint atsigaivinti. Svarbiausia, kad dulksną galima purkšti net ir ant esamo makiažo. Atkreipkite dėmesį, kad dulksnos sudėtyje būtų pakankamai drėkinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, natrio PCA, pieno rūgšties, terminio šaltinio vandens“, – vardija O. Ramanauskaitė.

Tobulam įdegiui

Apie saulės daromą žalą odai ir jos senėjimo procesus žinome daugelis. Tačiau ar įmanoma pasiekti norimą įdegio efektą nesideginant saulėje? O. Ramanauskaitė teigia, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis šį efektą galime išgauti visai nesudėtingai, tačiau nerizikuodami pakenkti odai saulės voniomis.

„Savaiminio įdegio priemonėse esanti veiklioji medžiaga DHA yra natūraliai randama augaluose. DHA veikia paviršinį odos raginį sluoksnį, todėl jį naudoti yra visiškai saugu. Užtepus savaiminio įdegio priemonę ant odos, raginis odos sluoksnis reaguoja su DHA. Reakcijos metu išsiskiria pigmentas melanoidinas, kuris prisitvirtina prie raginio sluoksnio baltymų, todėl laikinai suteikia odai tamsesnį atspalvį ir oda atrodo įdegusi“, – pasakojo nuotoliniu būdu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad ruošiant odą tiek dirbtiniam, tiek saulės įdegiui, galioja kelios svarbios taisyklės. „Visų pirma, dieną prieš naudojant savaiminio įdegio priemones svarbu odą paruošti ją nušveičiant šveitikliu, taip užtikrinsite tolygų savaiminio įdegio padengimą ir ilgiau išliekantį efektą. Kitą dieną savaiminio įdegio priemones tepkite ant švarios, sausos odos, nenaudokite kremo. Beje, savaiminio įdegio priemonių sudėtyje galite ieškoti glicerino, šlapalo, vitamino C, E ar kitų veikliųjų medžiagų, kurios suteiks papildomą efektą – aprūpins odą drėgme, vitaminais“, – teigia specialistė.

Policijos duomenimis, sausio 8 d. apie 7.30 val. Švenčionių rajone, Švenčionėlių seniūnijoje, Murmų kaime, Murmų gatvėje, savo namuose rastas miręs 62-ejų vyras.

Veide – kraujosruva, o smakre – kirstinė žaizda.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Policijos duomenimis, pirmadienį 15 val. Rokiškio rajone, 48-erių moteris smurtavo prieš trylikametį sūnų.

Suduoti smūgiai medinio šepečio kotu į veidą, abi rankas, taip sukeltas fizinis skausmas.

Mažametis perduotas į socialinių paslaugų centrą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 18.30 val. Dubičių kaime, Piliakalnio gatvėje, rastas mirusio 31 metų vyro kūnas su pjautinėmis žaizdomis veide.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

"Kiekvieno žmogaus oda yra individuali, todėl renkantis odos priežiūros priemones reikia atsižvelgti ne tik į klimato kaitą, bet ir į odos tipą bei būklę. Paprastai šaltuoju metų periodu žmonės naudoja maitinamuosius kremus, kurių sudėtyje gausu aliejų. Jei oda normali ar sausa, problemų neturėtų kilti, tačiau šiandien daugelio žmonių oda problemiška: pavyzdžiui, jei oda linkusi į aknę, maitinamieji kremai gali tik pabloginti jos būklę. Taip pat visuomet pabrėžiu, kad oda pati negamina aliejų, todėl geriausia atsižvelgti į ingredientus, kurie natūraliai sintetinami žmogaus organizme. Kremai, turintys keramidų pagrindą ir papildyti antioksidantais, vitaminais, puikiai tinka šaltuoju metų periodu net ir įnoringiausiai odai", – atskleidžia medicinos kosmetologė Akvilė Martinkutė.

Šaltasis metų periodas gali sukelti lėtinių arba ūminių odos būklės pakitimų. "Dažniausiai pasitaikantys – odos uždegimai (dermatitai, egzemos) arba alerginės reakcijos. Jei žmogus serga tam tikra odos liga, dėl šalto oro liga gali paūmėti. Odos alerginės reakcijos trukmė ir laipsnis būna skirtingi, tačiau galima išskirti kelis tokio pobūdžio simptomus: tai niežėjimas, bėrimas – pūlinukai, pūslelės, taip pat patinimas, pleiskanojimas, paraudimas", – teigia A.Martinkutė.

Pasak kosmetologės, kai saulė ne tokiai aktyvi, šaltuoju periodu odai prižiūrėti galima naudoti produktus su biologiškai aktyviomis medžiagomis, tokiomis kaip AHA-BHA rūgštys ar A, C vitaminai.

"Šios priemonės skaistina, šviesina odą – tai ypač aktualu tiems, kurių oda po vasaros pigmentuota. Esant polinkiui į odos sausumą, kaip pagalbinė priemonė gali būti nadojama hialiurono rūgštis, kuri natūraliai sintetinama žmogaus organizme ir yra puiki drėkinamoji priemonė. Hialuronas užpildo tarpus tarp odos ląstelių, suteikdamas odai ne tik drėgmės ir stangrumo, bet ir padeda įsisavinti naudingas medžiagas", – atskleidžia kosmetologė.

Anot jos, oda pati neblogai padiktuoja, ko jai reikia. "Jei yra riebalų perteklius, išsiplėtusios poros, oda linkusi į aknę, vargu ar norėsis tepti odą maitinamąja kauke, kurios sudėtyje gausu aliejų. Tokiai odai rekomenduojama naudoti kaukes su cinku, ichtiolu, siera. Visuomet skatinu atsižvelgti į ingredientus, kurie natūraliai sintetinami žmogaus organizme, vis dėlto kosmetologijos srityje yra ir vertingų aliejų. Pamaitinti šalto oro alinamą, dehidratavusią odą galima kaukėmis su abrikosų kauliukų, vynuogių kauliukų aliejais. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, B17, E, reikalingų sveikai odai. Vynuogių kauliukų aliejus turi vitamino C, mineralų ir proteinų, taip pat jo sudėtyje vyrauja polinesočiosios riebiosios rūgštys, kurios ypač svarbios, kad oda normaliai funkcionuotų ir atrodytų, nebūtų per daug sausa", – pataria A.Martinkutė.

Nors atrodo, kad raustantis veidas – menka problema, tai gali būti svari  suprastėjusios gyvenimo kokybės priežastis ir tik patyrusieji tai supras, kokių nemalonių pojūčių sukelia ši liga. "Narkus Clinic" gydytoja dermatovenerologė Giedrė Narkienė pataria, kaip atpažinti, kad jus kamuoja veido rožinė, ir kaip ligą suvaldyti.

Rausva veido oda

Vienas iš klasikinių simptomų – išraudę skruostai, nosis. Kiek rečiau gali rausti ir kakta bei smakras. Oda išrausta dėl išsiplečiančių smulkių kapiliarų.

Esant pradinei rožinės stadijai, kapiliarai dar sugeba sugrįžti į pradinę padėtį ir veidas atgauna normalią odos spalvą, tačiau, laikui bėgant ir negydant rožinės, kapiliarų sienelės pažeidžiamos negrįžtamai ir raudonis tampa nuolatinis.

Rausvi niežtintys spuogeliai

Ant raustančios odos dažnai iškyla ir smulkių gelsvų, balkšvų spuogelių, kurie progresuoja iki rausvų uždarų cistų, papulių. Šie dariniai neretai labai skausmingi ir varginantys.

Dažnai pacientai rožinės spuogelius maišo su aknės spuogeliais ir atvirkščiai. Tam tikrais atvejais kartu gali būti tiek aknės, tiek rožinės bėrimų – tikslią diagnozę nustato gydytojas dermatologas.

Laikui bėgant negydomas uždegimas sukelia patologinį odos storėjimą, randėjimą.

Ašarojančios, niežtinčios akys

Rožinė – ne tik odos liga, ji gali pažeisti ir akis. Dažnai pradinis rožinės simptomas ir būna niežtinčios, sausos bei ašarojančios akys. Kartais gali parausti, patinti ir akių vokai.

Paskutinė stadija – rinofima

Jautresnius pacientus, kuriems nedrąsu kreiptis į gydytoją dėl raustančios odos ar spuogelių, gydytoja dermatovenerologė G.Narkienė ragina nedelsti, ir ne šiaip sau.

Nors veido rožinė atrodo gana nekalta liga, sukelianti labiau diskomfortą, kuri, atrodo, pakentėjus praeis, iš tiesų taip nėra. Laikui bėgant negydomas uždegimas sukelia patologinį odos storėjimą, randėjimą. Dažniausiai taip pažeidžiama nosis, ir laikui bėgant ji tampa asimetriška, padidėja, ypač skausminga, pacientui sunku kvėpuoti, netgi ima trukdyti matyti. Tuomet jau prireikia labai rimtos operacijos ar net kelių.

"Todėl patariu nedelsti ir atvykti pas gydytoją dermatologą konsultacijos", – ragina G.Narkienė.

Gydymo būdai

Oda, pažeista rožinės, labai jautri. Pacientai nesureikšmina prausiklio, naudojamų kremų, tačiau net viena kosmetikos priemonė, į kurios sudėtį įeina netinkama medžiaga, gali sukelti didžiulį uždegimo procesą net po intensyvaus gydymo. Todėl labai svarbu odą prižiūrėti tinkamai. Paskyrus medikamentinį gydymą, taip pat naudojant tinkamas kosmetikos priemones, gydymas tampa ypač efektyvus ir trunka daug trumpiau. Rekomenduojame specialią kosmetiką žmonėms, sergantiems veido rožine. Viena jų, atitinkanti visus standartus, – "Bioderma SENSIBIO" linija, skirta jautriai, linkusiai į raudonį odai. Priemonėse esantis išskirtinis RosactivTM patentuotas kompleksas mažina raudonį ir neleidžia jam atsirasti, biologiškai veikdamas visas odos ląsteles, susijusias su raudonio atsiradimu ir paūmėjimu. Rekomenduojama rinktis "Bioderma SENSIBIO AR" kremą, o varginant akių simptomams puikiai tiks "SENSIBIO Eye" kremas.

Venkite saulės spindulių, naudokite apsauginius filtrus, skirtus  veido rožinės ligoniams, – "Bioderma Photoderm AR SPF50+". Ši priemonė ne tik saugos nuo saulės spindulių, bet ir gydys rožinės pažeistą veido odą.

Labai svarbu peržvelgti ir savo mitybą – vengti rožinę provokuojančių maisto produktų, aštraus maisto. Pirtys, karštas dušas turėtų tapti reta pramoga, nes rožinės pažeista oda ypač jautri temperatūrų kontrastams.

Laukia skaitytojų klausimų

Rubriką "Sveika oda" konsultuoja gydytoja dermatovenerologė G.Narkienė. Klausimus jai galite pateikti tel. +370 616 44 119, e.paštu info@narkusclinic.lt arba paštu: Klinikai "Narkus clinic", Uosio g. 42, Kaunas.

Taikoma ir versle

E.Pelienę-Venslovę visada domino netradiciniai žmogaus elgsenos pažinimo būdai. Tad prieš penkiolika metų ji pasinėrė į veidotyrą – senovės graikų filosofų dažnai naudotą praktiką. Pasak veidotyros specialistės, šiandien šis požiūris gali būti taikomas beveik visur – tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

"Tikslingiau būtų klausti, kur veidotyros negalima pritaikyti? Ji naudinga versle, pardavimo srityje, personalo atrankoje, antrosios pusės paieškose, atrandant savo talentus ar geriau pažįstant artimuosius. Įdomu tai, kad viena didžiausių oro linijų bendrovių pasaulyje "American Airlines" visus savo darbuotojus, kurie turi tiesioginį kontaktą su keleiviais, moko veidotyros. Šis požiūris yra naudingas bendraujant su klientais, sprendžiant konfliktus, bandant rasti bendrą kalbą", – pasakoja E.Pelienė-Venslovė.

Atspindys: E.Pelienė-Venslovė sako, kad veidotyra neleis nuspėti likimo ar kažko išpranašauti, tačiau padės daug ką sužinoti apie žmogaus būdą, charakterio ypatybes, elgsenos modelį.

Pašnekovė pastebi, kad veidotyra kartais pernelyg suprimityvinama. Populiariuose žurnaluose ar televizijos laidose mėgstama teigti, kad pavienis veido bruožas jau gali nemažai atskleisti apie žmogaus charakterio savybes. Pavyzdžiui, vien iš siaurų lūpų jau esą galima piešti visą asmens portretą. Taip tikrai nėra.

"Kartais straipsniuose rašoma – jei žmogus turi dideles ausis, jis pasižymi dideliu intelektu. Tiesa, kad toks asmuo turi polinkį į aukštesnį intelektą, nes geba greičiau ir visapusiškiau priimti didelius informacijos kiekius. Tačiau šią savybę reikia ugdyti, tad dideles ausis turintis žmogus savaime aplinkinių nežavės dideliu protu", – paaiškina veidotyros žinovė.

Visada atkreipiu dėmesį į šiuos dalykus: genetikos nulemtus veido bruožus ir kūno sudėjimą, mimikos ir jaučiamų emocijų paliktus pėdsakus veide, kūno kalbą, balso tembrą ir žmogaus asmeninį stilių.

Vertindama žmogų E.Pelienė-Venslovė visada stebi jo bruožų kompleksą: smakrą, žandikaulio ir lūpų liniją, skruostikaulius, nosį, kaktą, antakius ir kitus bruožus. Svarbus ne tik veidas, bet ir kūno sudėjimas, kaulų struktūra, kiti fiziologiniai aspektai. Nereikėtų pamiršti ir balso tembro, kūno kalbos, mimikų – visa tai suteikia nemažai informacijos. Pasak pašnekovės, nėra vieno svarbiausio bruožo, pagal kurį būtų galima spręsti apie priešais stovintį asmenį. Viskas priklauso nuo to, kas veide dominuoja.

"Vienas žmogus galbūt išvis neturi dominuojančių bruožų. Tai irgi yra tam tikra informacija – ji signalizuoja, kad šiam asmeniui būdinga pusiausvyra, nuosaikumas. Bet gali būti ir atvirkščiai. Galbūt sutikęs žmogų pirmiausia pamatai dominuojantį jo smakrą. Jeigu jis atsikišęs, itin traukiantis akį, tai gali reikšti, kad žmogus yra labai užsispyręs, valdingas, kontroliuojantis ir mėgstantis atsakomybę, – vardija veidotyrininkė. – Kita vertus, konfliktinėje situacijoje jis gali tapti grubiu, arogantišku, netgi agresyviu. O kaktos linija gali papasakoti apie mąstymo ypatumus – ar asmuo greitai priima sprendimus, o gal delsia ir daug galvoja."

Ką pasako kūno sudėjimas

E.Pelienė-Venslovė atkreipia dėmesį, kad nors gimstame su tam tikrais veido bruožais, dalį jų galime ir įgyti. Juk vienaip atrodys nuolat pikto, o kitaip – visada besišypsančio žmogaus veidas.

"Tose vietose, kur yra stipri kaulinė struktūra, veido bruožai metams bėgant menkai keičiasi. Tačiau tie bruožai, kurie priklauso nuo veido raumenų judėjimo, yra glaudžiai susiję su mūsų mimikomis. Emocinės būsenos ilgainiui veide palieka pėdsaką. Tada galima matyti – žmogus jaučia nerimą, o gal jį kasdien lydi pozityvumas, – atskleidžia pašnekovė. – Visada atkreipiu dėmesį į šiuos dalykus: genetikos nulemtus veido bruožus ir kūno sudėjimą, mimikos ir jaučiamų emocijų paliktus pėdsakus veide, kūno kalbą, balso tembrą ir žmogaus asmeninį stilių. Kalbu ne apie madą, bet apie tai, kaip asmuo kerpasi plaukus, kokias renkasi aprangos spalvas, detales ir papuošalus. Jei tai vyras, atsižvelgiu, kokią jis augina barzdą, kaip formuoja ūsus. Visa tai apie žmogaus būdą gali papasakoti gerokai daugiau, nei jis numano."

Analizuojant asmens būdo savybes, daug informacijos suteikia ir jo kūno sudėjimas. Pasak pašnekovės, smulkių, nedidelio ūgio žmonių organizme yra daug hormono dopamino. Šis hormonas žmogų daro neįtikėtinai darbingą, energingą ir greitą, skatina norą būti dėmesio centre, išsiskirti iš kitų, laužyti taisykles.

"Tokio žmogaus pavyzdžiu galėtų būti žurnalistė Jolanta Svirnelytė – tai energinga moteris, kurios, rodosi, visur pilna. Žurnalistės charakterį atskleidžia ne tik smulkūs jos veido bruožai ir kūno sudėjimas, bet ir greitai kalbėjimo maniera, ryški apranga ir šukuosena. Išties labai daug smulkaus sudėjimo žmonių, kurių organizme dominuoja dopaminas, dirba žiniasklaidoje. Jų taip pat yra nemažai tarp aktorių, dainininkų ir kitų scenos žmonių, – tikina veidotyrininkė. – Pavyzdžiais galėtų būti aktoriai Marius Jampolskis, Ineta Stasiulytė, atlikėjas Donatas Montvydas."

E.Pelienė-Venslovė aptaria ir kitokį kūno sudėjimo tipą – kai žmogus turi kvadratinį, stambų skeletą, sunkius veido bruožus. "Įsivaizduokime prezidentę Dalią Grybauskaitę, plaukikę Rūtą Meilutytę, Algirdo Brazausko dukras: Laimą Mertinienę ir Audronę Ūsonienę. Šios moterys yra kitokio sudėjimo nei dopamino valdomi žmonės. Jų kūnuose daug hormono testosterono, o tai lemia ir pamatines charakterio savybes: valdingumą, blaivų, racionalų mąstymą, gebėjimą save suvaldyti stresinėse situacijose, – sako veidotyrininkė. – Ir atvirkščiai: žmonės, turintys daug moteriško hormono estrogeno, pasižymi minkštesniais veido bruožais, apvaliomis kūno formomis. Tokių moterų klubai ir krūtinė labai išryškėję, o vyrams formuojasi riebalų sankaupos aplink liemenį. Šie žmonės labiau linkę į jausmus, emocijas, konkuravimas ir valdingumo demonstravimas jiems nebus būdingas."

Koks veidas tinka advokatui?

Smulkių veido bruožų ir kūno sudėjimo žmonių dažnai galima sutikti scenoje. Tad galbūt veidotyra gali būti naudinga, renkantis profesiją?

"Žmogus, kurio kūne dominuoja dopaminas, gali būti aktorius, bet jis lygiai taip pat gali tapti ir alpinistu ar "Formulė-1" lenktynininku, – šypsosi E.Pelienė-Venslovė. – Analizuodami veido bruožus, labiau galime įžvelgti ne žmogui tinkančią profesiją, bet jo talentus ir darbo stilių. Pavyzdžiui, visi gali baigti teisės studijas, tačiau kiekvienas žmogus bus kitoks teisininkas. Vienam advokatui patiks adrenalino kupini sprendimai, jis sieks būti individualistu. O kitas bus nuosaikesnis. Kartais matau reklamas – ateikite, iš veido bruožų pasakysiu, kokia profesija jums tinkamiausia. Tai neįmanoma. Veidas gali atskleisti tik žmogaus mąstymo būdą ir dominuojančias charakterio savybes."

Pasak E.Pelienės-Venslovės, veidotyra gali padėti atskleisti žmogui tinkančius veiklos laukus. Logiška, kad ryžtingo charakterio asmuo mieliau rinksis tokią specialybę, kuri jo reikalaus, nei labai ramią ir saugią.

"Įsivaizduokime sporto šakas. Smulkaus kūno sudėjimo, dopamino kupini žmonės dažnai renkasi alpinizmą, aitvarų sportą, "Formulė-1" lenktynes, maratoną. Paprastai geriausi maratono bėgikai yra smulkūs, nedidelio ūgio žmonės. O tarp krepšininkų matysime visai kitą paveikslą – tai aukšti žmonės, ilgomis galūnėmis, – pastebi pašnekovė. – Juk smulkaus sudėjimo asmeniui geriau seksis kopti į kalnus ar būti akrobatinio skraidymo pilotu nei stambiam aukštaūgiui, kokius regime krepšinio aikštelėje."

Veidotyrininkė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, net iš veido išskaičius tam tikrą žmogaus charakterio savybę, ji nebūtinai akivaizdžiai pasireikš.

"Būna, kad veidotyros pradėję mokytis žmonės asmens veide įžvelgia tam tikrą būdo bruožą, bet bendraudami su žmogumi tos savybės nepamato. Tai natūralu, nes mes vienaip elgiamės būdami ramybės būsenos, kitaip – apimti streso ar būdami oficialioje aplinkoje, – paaiškina E.Pelienė-Venslovė. – Skaitydami veidus mes galime įžvelgti tam tikrų žmonių polinkių, bet, nesusiklosčius reikiamoms aplinkybėms, šie bruožai taip ir neišryškės. Tad veido analizavimas yra kur kas kompleksiškesnis, nei kartais manoma."

Veidotyrininkė pabrėžia, kad žmogus yra vienintelė gyva būtybė, galinti save ugdyti. Tad sau nepatinkančius bruožus žmonės išmoksta kontroliuoti ir užgniaužti, nors jie veide ir atsispindi.

Plastikinio veido širma

Pasak E.Pelienės-Venslovės, pradėjus gilintis į veidotyrą, šios žinios nejučia persikelia ir į kasdienybę.

"Imi visai kitaip suprasti žmones, intuityviai jausti, koks asmuo prieš tave stovi, kaip su juo bendrauti. Žinoma, aplinkinių pakeisti mes negalime, tačiau įmanoma pritaikyti turimas žinias ir palengvinti tarpusavio komunikaciją, – sako ji. – Pastaruoju metu veidotyra itin populiari klientų aptarnavimo sektoriuje. Faktas, kad pardavėjas, išmanantis šią sritį, bus kur kas efektyvesnis. Klientui jis mokės pritaikyti jam labiausiai tinkantį pasiūlymą, žinos, kaip jį užkalbinti ir užmegzti ryšį. Galbūt iš veido bruožų matyti, kad žmogus yra pedantiškas ir smulkmeniškas, o gal – greitai susierzinantis?"

Vis dėlto šiandien veido bruožus pakeisti gana lengva. Išryškinti ir paslėpti norimus aspektus galima ryškiu makiažu. O kur dar plastinės grožio operacijos ir injekcijos... Ar tai gali turėti įtakos charakterio savybių skaitymui? Pasak pašnekovės, iš smarkiai modifikuoto veido informaciją išskaityti išties sunkiau. Tačiau visų veido korekcijų negalima vertinti vienodai. Kartais žmonės chirurginiu būdu koreguoja įgimtą defektą. Tai išties gali pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti jaustis geriau.

"Nepritariu korekcijoms, kurios nukreiptos į siaurą grožio suvokimą ar žūtbūtinę kovą su senėjimu. Man nerimą kelia tendencijos, kai jaunos merginos kreipiasi į chirurgus, norėdamos susivienodinti su tariamomis gražuolėmis ir įsprausti save į griežtus grožio rėmus. Vyresnės moterys kartais taip pat pernelyg stipriai trokšta išlaikyti jaunystę. Tačiau neįmanoma būnant 50-ies atrodyti kaip 20-metei. Be to, yra daugybė kitų efektyvių priemonių veido struktūrai gražinti: sveikas gyvenimo būdas, sportas, masažas. Šie būdai nepanaikina veido natūralumo, bet leidžia jaustis geriau", – sako veidotyros specialistė.

O galbūt plastinė veido operacija gali padėti pakeisti būdo savybes? E.Pelienė-Venslovė purto galvą: taip tikrai nebus. "Palyginkime, kaip atlikėjas Vaidas Baumila atrodė prieš žandikaulio operaciją ir dabar, kai jam įdėti implantai. Skirtumas išties didžiulis. Tačiau ar jam tas didesnis smakras suteikė valios, drąsos ir ryžto? Nemanau, – sako ji. – O jei kalbėtume apie veido užpildus – hialuroną ar botuliną, galiu pasakyti, kad tokios korekcijos matosi iškart. Jei esi bent kiek susipažinęs su veido struktūra, matai, kad jis tapo mažiau judrus. Po korekcijų žmogus turi mažiau raukšlių, jo veidas proporcingesnis, bet jis taip pat nebegali natūraliai mimikuoti. Ironiška, bet sustingęs, tarsi įcementuotas veidas mūsų pasąmonei atrodo mažiau patrauklus. Bendraujant su žmogumi, mūsų limbinė sistema privalo atpažinti emocijas jo veide. Jei to padaryti smegenys negali, pašnekovas mums mažiau patinka."

Realybė ar pramanai?

O ką E.Pelienė-Venslovė pasakytų tiems, kurie veidotyrą laiko pseudomokslu? Viešojoje erdvėje kyla daugybė diskusijų: nejaugi veido bruožai išties gali atskleisti reikšmingos informacijos apie žmogų? Atsakydama į kritiką, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad anksčiau nerimtomis buvo laikomos ir tos sritys, kurios šiandien pripažįstamos kaip mokslinės.

"Ilgą laiką pseudomokslu buvo vadinama ir psichologija, ir neuromokslas. Šiandien toks požiūris lydi astrologiją. Tačiau yra daugybė astronomų ir fizikų, kurie patvirtina planetų poveikį žmogui, – pastebi pašnekovė. – Vis dėlto skeptikai ir kritikai šį tyrimų lauką sumenkina. Prie neigiamos informacijos formavimo prisideda ir paviršutiniški straipsniai, horoskopai. Tarkime, kad visi Dvynių ženklo žmonės yra tokio charakterio, o Jaučiai – kitokio. Perskaitę tokius straipsnius, žmonės ima manyti, kad astrologija yra išsigalvojimas. Tačiau tie, kurie rimtai užsiima šia sritimi, patvirtins, kad dangaus kūnai mus stipriai veikia."

Veidotyrą E.Pelienė-Venslovė įvardija ne kaip mokslą, bet pažinimo sritį. Pasak jos, tai yra dar vienas būdas pažinti žmonių charakterio savybes, elgseną ir šias žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime.

"Šis empirinis metodas praktikuojamas jau tūkstantmečius. Dar Aristotelio veikaluose buvo parašyta, kad ryškus karvedžio smakras įrodys jo didžiadvasiškumą, drąsą ir valią. Nuo šio senovės filosofo mirties praėjo tiek šimtmečių, o mes vis dar apie tai kalbame. Tad galbūt veidotyra nėra toks jau išgalvotas dalykas?" – retoriškai klausia ji.

Keitėsi požiūris

• Veidotyros mokslas skaičiuoja tūkstančius metų. Šią praktiką itin mėgo senovės graikų filosofai. Ją tyrinėjo ir senosios Rytų kultūros: senovės kinai, indai. Viduramžiais veidotyra turėjo prastą reputaciją, nes ją ėmė praktikuoti šarlatanai, bandydami išvilioti iš patiklių žmonių pinigus.

• XIX a. pabaigoje veidotyra vėl išpopuliarėjo. Tuo pasirūpino šveicarų filosofas ir poetas Johannas Kasparas Lavateris. Tačiau greitai veidotyra antrą kartą užsitarnavo prastą reputaciją. Besiremiant jos pagrindais, ėmė vystytis biologinis rasizmas. Jį plačiai naudojo naciai – pagal veido bruožus ir fiziologiją jie skirstė žmones į arijus ir žemesnes rases.

• Šiandien veidotyra labiau laikoma pseudomokslu. Tačiau šiuolaikiniai tyrėjai patvirtina žmogaus vidinio pasaulio ir veido anatominės sandaros ryšį. Ypač daug atskleisti gali veide palikti mimikų atspaudai.

Tačiau „Eurovaistinėje“ apsilankiusios moterys atviros – nėra nieko gražiau už sveikatą. Savo kasdieniais grožio puoselėjimo įpročiais atvėsus orams pasidalino modelis Simona Starkutė ir Renata Mikailionytė.

Žinomos moterys sako, kad išskirtinių grožio paslapčių jos neturi ir vadovaujasi tuo, kas visiems puikiai žinoma. Modelis S. Starkutė sako, kad pagrindinės jos grožio paslaptys yra susijusios su odos priežiūra. Šiuo metu daug dėmesio veido odai skirianti moteris sako, kad svarbiausia atrasti tas priemonės, kurios yra tinkamiausios asmeniškai jai.

„Paslaptis paprasta – žinoti, kas tavo odai labiausiai tinka ir kas jos nealergizuoja. Atėjus į bet kurią parduotuvę gali nusipirkti tikrai daug nuostabios kosmetikos, bet panaudojus ją gali prasidėti diskomfortas ar alerginė reakcija – taip produktą lengva ranka nurašysi sakydama, kad jis blogas, nors tai bus netiesa, paprasčiausiai tuo metu jis netiko tavo odai. Ypač sudėtingas laikas – ruduo, kai po vasaros odos problemos dar labiau išryškėja, nes ji yra nualinta“, – savo paslaptimis dalijosi modelis.

Tiesa, moterys pastebi, kad odos ir plaukų priežiūra pasikeitus sezonams taip pat keičiasi, tuo galėjo įsitikinti ir „Eurovaistinėje“ išbandžiusios odos ir plaukų tyrimus. Ne viena čia apsilankiusi moteris sužinojo, kad jiems trūksta drėgmės, todėl  grožio specialistai dalinosi savo rekomendacijomis, kaip pagerinti būklę.

Modelis R.  Mikailionytė sako, jau seniai įsitikinusi, kad atvėsus orams, reikia keisti ir veido bei plaukų priežiūros įpročius, todėl žinoma moteris, ima dairytis „sunkesnių“ veido kremų, kurie labiau apsaugotų odą. Ji taip pat  priduria, kad stipriau drėkinančių priemonių prireikia ir plaukams.

„Eurovaistinės“ grožio vaistinių atstovė Aušra Vareikienė sako, kad svarbu, jog kiekviena į vaistinę užsukusi moteris rastų rūpimus atsakymus į klausimus: pradedant odos priežiūra, baigiant patarimais, kaip išsirinkti tinkamą lūpų dažų spalvą.

Tiesa, dėmesys grožiui „Eurovaistinėje“ skiriamas kasdien, todėl nereikia laukti progos, kad galėtum sužinoti rūpimus atsakymus, išsitirti odos, plaukų ir galvos odos būklę, išsitirti, kokių medžiagų trūksta organizmui, pasikonsultuoti dėl tinkamiausių priemonių su specialistais galima bet kuriuo metu. „Grožiui dėmesio reikia skirti ne tik ypatingomis progomis, bet kasdien“, – sako A. Vareikienė.

Išgirdusi, kad ausyje yra auglys, moteris iš karto kreipėsi į Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoją Giedrių Gylį.

Gydytojas G. Gylys prisimena, kad iš pradžių buvo pastebėtas darinys už ausies būgnelio: „Nusprendėme atlikti biopsiją ir paimti auglio mėginį ištyrimui. Tačiau jau procedūros metu pamatėme, kad nevalingai trūkčioja moters veidas. Atlikę kompiuterinę tomografiją pastebėjome darinį smilkinkaulyje, o atlikę operaciją nustatėme itin retą patologiją – veidinio nervo adenomą.“

Moters ausies landoje auglys jau spaudė veido nervą. Nors jis nebuvo piktybinis, tačiau augdamas būtų sukėlęs veido paralyžių – moteris nebūtų valdžiusi kairiosios jo pusės ir negirdėjusi viena ausimi.

Algita pasakoja, kad po pirmosios operacijos, kurios metu gydytojai padarė vietos augliui augti ir nespausti veido nervo, ji išvyko į Norvegiją pas vyrą. „Norvegijoje taip pat kreipiausi į medikus, kurie pakartoję kompiuterinę tomografiją pastebėjo, kad auglys padidėjo. Kuomet jie pasiūlė atlikti operaciją gama peiliu, visų pirma skambinau G. Gyliui pasikonsultuoti dėl operacijos tikslingumo. Kai gydytojas pasakė, kad operacija gama peiliu yra vienintelė išeitis, ryžausi ir nė kiek nesigailiu“, – dabar šypsosi moteris.

Iš tiesų sunku tai vadinti operacija, nes nieko nejaučiau, net kilo abejonės, ar tikrai kažkas įvyko.

„Iš tiesų sunku tai vadinti operacija, nes nieko nejaučiau, net kilo abejonės, ar tikrai kažkas įvyko, – operacijos išskirtinumą atsimena Algita. – Tik po dviejų parų vakare pajutau skausmą ausyje ir kakle, tačiau ir tai netruko ilgai. Šiuo metu jaučiuosi labai gerai ir toliau aktyviai gyvenu, džiaugiuosi savo gražia šeima.“

Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas G. Gylys pabrėžia, kad nors veidinio nervo adenoma – itin reta patologija, šio tipo auglio gydymas yra įmanomas. „Jeigu pacientė nebūtų turėjusi galimybės operuotis gama peiliu, mums būtų tekę jai pašalinti apie keturis centimetrus veidinio nervo. Kitais žodžiais tariant – ji nebūtų valdžiusi veido mimikų. Tokie liekamieji reiškiniai pacientams yra itin skaudūs, nes jie akivaizdžiai matomi. Dėka gama peilio gydytojai galėjo saugiai pašalinti auglį ir neapšvitinti kitų šalia esančių svarbių audinių.“

Kauno klinikose jau šiais metais bus pradėtos operacijos gama peiliu. Specialiu gama spindulius skleidžiančiu aparatu bus galima gydyti pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis, dar saugiau šalinti gerybinius ir piktybinius navikus. Pasitelkdami gama peilį, gydytojai taip pat galės gydyti kraujagyslių ligas, psichikos sutrikimus, pacientus, sergančius ausų, nosies ir gerklės bei kitomis ligomis. Gama peilis gali būti naudojamas šalinant ar mažinant tam tikro pobūdžio skausmus, kuomet vaistai pacientui nebepadeda.

Naujausia technologija Kauno klinikose bus galima operuoti tiek suaugusius, tiek vaikus, o kai kuriems pacientams toks gydymo metodas – vienintelis pasirinkimas, siekiant išsaugoti sveikatą ir darbingumą. Gama peilio skleidžiami spinduliai veikia tiesiogiai tik ligos židinį, nepažeisdami šalia esančių organų ar audinių.

Gyvenimas Godai nepašykštėjo išbandymų – prieš daugiau nei pusę metų moteris išgyveno skaudžias skyrybas, tačiau šiandien ji – žydinti, kupina energijos ir labai žavi. Žinoma dainininkė sutiko pasidalinti savo nepriekaištingos išvaizdos paslaptimis.

Viena gražiausių Lietuvos pramogų pasaulio porų laikyti Goda ir Rolandas Alijevai prieš pusę metų pasuko skirtingais keliais. Goda pasakoja, jog šiandien ji jaučiasi susidorojusi su skyrybų sunkumais ir galinti judėti į priekį – moteris ne tik augina du vaikus, aktyviai koncertuoja, bet ir

kuria drabužius.

„Aš esu iš tų moterų, kurios turi didelį, stiprų ego. Ir nemoku prašyti. Moteris, nesvarbu su kokiu vyru ji bebūtų, turi gebėti savi pasirūpinti“, – mano Goda.

G. Alijeva neslepia, jog po skyrybų sulaukia vis daugiau gerbėjų dėmesio. Ar moteris jau pasiruošusi naujiems jausmams? „Sulaukiu ir daugybės komplimentų, ir žinučių, ir bandymų užkalbinti, patraukti mano dėmesį, bet kol kas į visą tai žiūriu gana skeptiškai. Naujiems santykiams dar nesu pasiruošusi, tai būtų neatsakinga ir prieš save, ir prieš vaikus“, – atvirai pasakoja Goda.

Su metais tu atkreipi vis didesnį dėmesį į tą laiko tėkmę. Aš manau, jeigu grožio procedūros yra daromas proto ribose, tai aš esu tik už jas.

Nepaisant nelengvų likimo išbandymų bei varginančios veiklos, dviejų vaikų mama atrodo bent dešimtmečiu jaunesnė, nei yra iš tiesų. Goda už tai dėkinga ne tik genams – moteris atskleidžia, kad savimi ji labai rūpinasi ir laiko tėkmės neignoruoja.

„Su metais tu atkreipi vis didesnį dėmesį į tą laiko tėkmę. Aš manau, jeigu grožio procedūros yra daromas proto ribose, tai aš esu tik už jas“, – sako G. Alijeva.

Moteris atskleidžia, jog stresas, įtemptas darbo grafikas ir koncertai tikrai neprideda grožio. Priešingai – moteris atskleidžia, kad dėl dažnai atliekamo filmavimams bei koncertams skirto makiažo jos oda itin sausėja, nebėra tokia gyvybinga.

„Turiu odos problemų. Dėl nuolatinių koncertų, streso bei nuovargio ji yra labai išsausėjusi, pavargusi, turiu nuolat ją stipriai drėkinti. O išsirinkti kam patikėti savo išvaizdos puoselėjimą yra labai sudėtinga – šiais laikais pasiūla tikrai didelė, tad šioje vietoje dažniausiai pasitikiu rekomendacijomis“, – teigia G. Alijeva.

Siekiant išspręsti odos sausumo, pilkumo bei strangrumo stokos problemas, moteriai kas vieną centimetrą į veido odą, išskyrus kaktą, buvo suleista lengvai stabilizuotos hialurono rūgšties. Anot procedūrą atlikusios gydytojos Aurelijos Juškienės, turi praeiti 3-4 savaitės, jog pasigamintų elastino, kolageno skaidulos ir pati oda atsistatytų, kartu atstatydama savo stangrumą, elastingumą, drėgnumą, grįžtų sveikos odos atspalvis. Anot gydytojos, ši procedūra yra labai populiari, nes nėra poprocedūrinio gijimo laikotarpio, o rezultatas ilgalaikis.

Tam, kad dar labiau sumažintų nuovargio ženklus Godos veide,  gydytojai atliko viso veido ovalo liftingą, o patamsėjusius paakius papildė hialurono rūgštimi. Godą taip pat sudomino ir nepageidaujamų plaukų šalinimas lazeriu. 

„Lazerio pagalba sunaikintas plaukas nebeatauga niekada, jis tiesiog sunyksta. Tačiau turiu pridurti, jog mūsų organizmas linkęs atsinaujinti, gamina naujus plauko folikulus ir per kelis mėnesius gali pradėti augti nauji, mažučiai, silpnučiai plaukeliai. Todėl visada siūlome atlikti visą procedūrų kursą, kurį sudaro 4-6 procedūros, priklausomai nuo plaukuotumo. Kartą ar du per metus siūlome atlikti korekcines procedūras“, – pasakoja lazerių specialistė Gražina Meilutienė.

„Kad moteris būtų laiminga, ji turi jaustis graži tiek vidumi, tiek išore. Nepamirškime atrasti laiko sau, tai tikrai svarbu“,- šypsosi G. Alijeva.