Mokosi ir karo mokyklose?

Buvęs Klaipėdos politikas, miesto tarybos nario mandato dėl teistumo netekęs V.Titovas, matyt, labiausiai orientuodamasis į uostamiesčio rusakalbių bendruomenę, išplatino informaciją apie nemokamų studijų galimybes Rusijos aukštosiose mokyklose.

Jis rašė, kad norintieji studijuoti 2021–2022 m.  pagal Rusijos Federacijos vyriausybės skirtas kvotas turėtų paskubėti registruotis.

Pretenduoti į nemokamas vietas kaimyninės šalies aukštosiose mokyklose esą gali Lietuvos piliečiai, taip pat Rusijos piliečiai, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir netgi asmenys be pilietybės.

Klaipėdoje gana gausi rusakalbių bendruomenė, tad ankstesniais dešimtmečiais norinčiųjų studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose klaipėdiečių išties pasitaikydavo.

Vis dėlto dabar situacija gerokai pasikeitė. Į Rusiją studijuoti išvyksta tik pavieniai Lietuvos uostamiesčio jaunuoliai.

Apsisprendimas: beveik kas dešimtas pernai Klaipėdos mokyklas baigęs abiturientas pasirinko jūrinės pakraipos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys iš esmės teigiamai vertina klaipėdiečių siekį studijuoti Rusijos universitetuose.

Esą labai gerai būtų, jei dalis klaipėdiečių išvažiuotų į Rusiją studijuoti rusų kalbos, paskui jie grįžę ir verslui būtų naudingi, nes, kuo toliau, tuo mažiau mūsų jaunimas moka rusiškai.

„Norėčiau tikėti, kad po kokių 10 metų Rusija bus kitokia, moderni valstybė ir laisvai rusiškai kalbantys jauni žmonės, išmanantys Rusijos ekonomiką, užmezgę tam tikras verslo pažintis, bus labai vertingi čia, Lietuvoje. Didesnį rūpestį kelia tie mūsų piliečiai, kurie slaptai išvažiuoja studijuoti į Rusijos karo mokyklas ar saugumo akademijas ir paskui nežinia kur grįžta ir kuo užsiima. Dėl tų, kurie išvažiuoja oficialiai, rūpesčių nėra“, – pripažino A.Grublys.

Algirdas Grublys / Redakcijos archyvo nuotr.

Traukia į Vakarus

Siūlomos nemokamos studijos Rusijoje veikiausiai gali sudominti uostamiesčio rusakalbius jaunuolius.

Didesnį rūpestį kelia tie mūsų piliečiai, kurie slaptai išvažiuoja studijuoti į Rusijos karo mokyklas ar saugumo akademijas ir paskui nežinia kur grįžta ir kuo užsiima.

Tačiau statistika rodo, kad studijuoti kaimyninės šalies universitetuose klaipėdiečiai ne itin veržiasi.

Taip yra ir dėl kalbos barjero, nes nemažai jaunuolių, kuriems rusų kalba – ne gimtoji, šios kalbos tiesiog nebemoka taip gerai, kad galėtų be didesnių rūpesčių studijuoti svetur.

Pernai studijas Rusijos universitetuose pasirinko vos keli abiturientai iš rusakalbių Klaipėdos „Žaliakalnio“ ir „Aitvaro“ gimnazijų.

„Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Lukjanova teigė, kad pernai šią gimnaziją baigė 86 abiturientai, 41 įstojo į universitetus. Tai išties neblogas rezultatas.

„Iš tų 41 abituriento į užsienį studijuoti išvyko 25. Jie pasirinko Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų ir Prancūzijos aukštąsias mokyklas. Mūsų buvę moksleiviai studijuoja chemiją, biologiją, elektronikos inžineriją, maisto technologiją, urbanistiką-ekologiją, civilinę inžineriją, taikomąją matematiką, skaitmeninį dizainą, filologiją. O Rusijos universitetuose – Kaliningrade ir Sankt Peterburge jie pasirinko logistikos, bendrosios medicinos ir interjero dizaino studijas“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.

Dar vieną rusakalbių – „Aitvaro“ gimnaziją – pernai baigė 78 abiturientai.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Diačenkienė teigė, kad studijas universitetuose pasirinko net 55 moksleiviai, iš jų į užsienį studijuoti išvyko 22, ir tik vienintelė mergina išvyko studijuoti medicinos mokslų į Rusiją.

„Mūsų moksleiviai Olandijos, Latvijos, Suomijos ir Rusijos universitetuose rinkosi IT programavimo, vadybos, architektūros, medicinos studijas. Labai džiaugiamės jų pasiekimais“, – teigė J.Diačenkienė.

Taigi iš 1 075 pernai brandos atestatus gavusių Klaipėdos abiturientų, į aukštąsias mokyklas įstojo didžioji dalis, iš jų – vos keli pasirinko studijas Rusijoje.

Tikimybė, kad šiais metais situacija pasikeistų, nedidelė, nepaisant vilionių nemokamu mokslu, nes šiemet nemažą įtaką renkantis studijas turės dar ir pandeminė situacija tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse.

Atvažiuoja ir baltarusių

Pastebimas ir atvirkštinis procesas – pastaraisiais metais į Klaipėdą studijuoti atvyksta jaunuolių ir iš pačios Rusijos.

Kai kurie jų renkasi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą (LAJM), nors pačioje Rusijoje jūrinės pakraipos aukštosios mokyklos turi labai senas ir tvirtas pozicijas.

LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius patvirtino, kad dabar pirmajame kurse šioje įstaigoje studijuoja per 20 studentų iš užsienio valstybių, tarp jų – ir iš Rusijos, Sankt Peterburgo, atvykęs jaunuolis, kuris studijuoja Navigacijos katedroje.

„Džiugu, kad pas mus jau yra studentų iš užsienio. Iki 2019 m. LAJM studentų užsieniečių nebuvo. Dabar jų daugėja. Dar džiugiau, kad mūsų absolventai be darbo nesėdi, jų paklausa netgi didesnė nei pasiūla. Įsidarbina jie labai lengvai, tiesa, ne visi dirba laivuose su lietuviška vėliava, kadangi mūsų laivynas nedidelis. Bet mūsų įstaigos diplomas pripažįstamas visame pasaulyje, esame akredituoti, ES institucijų nuolat tikrinami. Mūsų diplomas yra patikimas“, – kalbėjo V.Stankevičius.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rima Mickienė teigė, kad tarp iš užsienio atvykusių studentų yra jaunuolių ir iš Latvijos, Estijos, taip pat – iš Baltarusijos.

Latvių yra daugiausia, jie atvykę iš Liepojos ir net Rygos.

Galimas dalykas, kad būtent optimalus atstumas nuo gimtojo miesto, taip pat studijų kokybė bei aukštas diplomo statusas ir yra tas akstinas užsieniečiams, taip pat ir Rusijos piliečiams (ypač kaliningradiečiams), renkantis studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Vietoj džiazo – jūra

Pernai į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmą kursą priimta beveik pusantro šimto studentų, jų branduolį sudarė 99 klaipėdiečiai.

Jūreivystės mokslus studijuoti ėmėsi 17 buvusių „Žaliakalnio“ gimnazijos moksleivių, 15 – iš „Aitvaro“, 12 iš „Vėtrungės“, 11 jaunuolių iš Vytauto Didžiojo, 10 iš „Varpo“ gimnazijų, taip pat „Žemynos“, „Baltijos“ ir kitas Klaipėdos mokyklas baigusių moksleivių.

LAJM studijas pasirinkę klaipėdiečiai neretai yra iš rusakalbių šeimų, kuriose jūrininko profesija – sena šeimos tradicija, dažniausiai jūrininkai buvo jų seneliai ir tėvai.

„Galima sakyti, pas mus ateina studijuoti savi. Beje, jūrininko profesiją renkasi net ir menų gimnazijas baigę moksleiviai. O, pavyzdžiui, tarp tęstines studijas baigusiųjų turime absolventą, kuris prieš tai baigė mokslus Muzikos akademijoje. Vienas džiazo dainininkas gavo jūrininko diplomą ir šiuo metu dirba jūroje“, – pasakojo R.Mickienė.

Domina Europos istorija

Studijas uostamiestyje, ne tik Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, bet ir kitose įstaigose, taip pat Klaipėdos universitete (KU), užsieniečiai renkasi vis dažniau.

Pernai studijuoti į KU (visose pakopose – bakalauro, magistro, doktorantūros) priimti net 1 005 studentai.

Vien pirmosios pakopos, t. y. bakalauro studijų programų, pirmakursių pernai priimta 256-iais daugiau nei 2019 metais.

Studentai pasirinko psichologiją, slaugą, radiologiją, informatiką. Nemažai pirmakursių stojo į atnaujintą Žurnalistikos studijų programą, taip pat pastebimas susidomėjusiųjų išskirtinėmis jūros ir jūrų biotechnologijų studijomis augimas.

Iš visų 2020 m. priimtų studijuoti studentų užsienio šalių piliečių buvo 117, dar 55 atvyko studijuoti į KU pagal „Erasmus“ mobilumo programą.

Studentai atvyko iš Albanijos, Baltarusijos, Bangladešo, Egipto, Rusijos, Indijos, Kazachstano, Nigerijos, Ukrainos, Korėjos, dominuoja studentai iš Ukrainos ir Nigerijos.

Jie Klaipėdoje rinkosi studijuoti verslo vadybą, sveikatos priežiūros vadybą, jūrų transporto inžineriją, informatiką, socialinį darbą, Europos istoriją.

Kiek studentų tikimasi sulaukti šiais metais, anot KU studijų prorektorės Sonatos Mačiulskytės, sunku prognozuoti.

„Situacija – netipinė: moksleiviai metus neina į mokyklą. Kas gali pasakyti, kokie bus jų egzaminų rezultatai? Stebime situaciją. Gal bus šiek tiek aiškiau, kai jau turėsime daugiau žinių apie abiturientų pasirengimą egzaminams. Be to, nežinia, kaip situaciją paveiks didėjančios studijų kainos“, – teigė S.Mačiulskytė.

Nevykdė prievolės

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 25 politinės partijos, 17-a jų dalyvauja Seimo rinkimuose.

Trys partijos (Lietuvos politinių kalinių, Tautos vienybės sąjunga, "Tvarka ir teisingumas") yra likviduojamos.

Tai paaiškėjo, patikslinus Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių sąrašus. Šis procesas privalomas dukart per metus.

O Registrų tvarkytojo iniciatyva inicijuojamas Lietuvos rusų sąjungos (steigėjas Sergejus Dmitrijevas) likvidavimas, nes partijos narių sąrašai nebuvo pateikti tris kartus iš eilės (nuo 2018 spalio 1 d.).

Šios partijos narys yra ir skandalingai pagarsėjęs, Klaipėdos miesto tarybos mandato netekęs V. Titovas, kuris mėgino savarankiškai balotiruotis šiuose Seimo rinkimuose, bet tam jam nepakako rinkėjų parašų.

Teisingumo ministerijai visos politinės partijos savo narių sąrašus privalėjo pateikti iki spalio 1 d.

Bendražygių nepakanka

Nepateikusieji sąrašų netektų galimybės pretenduoti į iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus, o du kartus iš eilės nepateikus partijos narių sąrašų, politinei partijai turėtų būti pradedama likvidavimo procedūra.

Pagal įstatymus, politinė partija turi vienyti ne mažiau 2 tūkst. narių. Priešingu atveju ji likviduojama.

Dabar narių sąrašų nepateikė Klaipėdoje registruota Žemaičių partija. Prieš pusmetį joje buvo 2 008 nariai.

Taip pat jau du kartus iš eilės savo narių skaičiaus nedeklaravo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, kuriai veikiausiai bus inicijuojamas likvidavimas. Prieš metus partija turėjo 2 012 narių.

Savo partijos narių sąrašų nepateikė ir Kovotojų už Lietuvą sąjunga, kurios steigėjas – Stanislovas Tomas, pagarsėję Vilniuje ant bibliotekos sienos kūjų suskaldęs Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

Šių metų kovą jo vadovaujamoje sąjungoje buvo 2 017 narių.

Politiniai sąrašai susitraukė

Pagal pateiktus duomenis, iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 101 75 asmenys, priklausantys kažkuriai partijai.

Per pusmetį iš partijų pasitraukė 13 320 piliečių.

Daugiausia žmonių politinėms partijoms Lietuvoje priklausė prieš penkerius metus (2015 m.) – beveik 122 tūkst.

Pati gausiausia politinė jėga dabar yra Lietuvos socialdemokratų partija, kurioje yra 16 759 nariai (partija išaugo nuo kovo 1 d., kai buvo fiksuota 16 601 narys).

Pats pikas šioje partijoje buvo lygiai prieš penkerius metus, kai jai priklausė per 22 tūkst. narių, paskui kasmet jų skaičius svyravo, mažiausiais buvo prieš pusę metų.

Antra pagal dydį (13 772 nariai) yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (nuo kovo 1 d. sumažėjo, tada buvo fiksuoti 13 957 nariai). Daugiausia konservatorių buvo 2015 m. – per 15 tūkst. narių.

Darbo partija suskaičiavo 10 770 narių (per pusmetį jų skaičius išaugo, kovo 1 d. buvo 11 047), pikas buvo pasiektas 2013 m., kai partijai priklausė per 25 tūkst. narių.

Tačiau kasmet narių skaičius šioje partijoje traukiasi.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi 7 119 (per 6 mėnesius jų skaičius išaugo, kovo 1 d. buvo 7 065 nariai), pikas 2017 m. spalio 1 d., kai partijai priklausė beveik 8 tūkst. narių.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienija 4 292 asmenis, trimis nariais mažiau nei prieš pusmetį.

Daugiausia narių šioje partijoje buvo lygiai prieš dvejus metus – 4 332.

Atsidūrė ties riba

Pagal įstatymus, politinė partija turi vienyti ne mažiau 2 tūkst. narių. Priešingu atveju ji likviduojama.

Ties išnykimo riba šiuo metu yra Klaipėdoje registruota politinė partija Rusų aljansas (lygiai 2 tūkst. narių, per pastarąjį pusmetį sumažėjo dviem), daugiausia jų turėta lygiai prieš ketverius metus – 2 047.

Ties riba yra ir politinė partija "Lietuvos sąrašas" su 2 004 nariais, tiesa, per 6 mėnesius prisidėjo trys bendražygiai.

Tiek pat narių turi ir partija "Jaunoji Lietuva", kuriai dar prieš pusę metų priklausė lygiai 2 tūkst. narių.

V. Titovas į parlamentą mėgina pakliūti su Vytauto Šustausko įkurta partija.

Pagal nustatytą tvarką, kandidatuojant į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje, reikia surinkti tūkstantį rinkėjų parašų.

Nedraugiškai Lietuvai žiniasklaidoje V. Titovas skundėsi esą būtent jam siekiama "sukurti kažkokias papildomas kliūtis, kad galbūt tokiu būdu pašalintų jį iš distancijos".

Tačiau tai yra netiesa. Parašus partijų vienmandatininkams kandidatams reikia surinkti tuo atveju, kai partija rinkimuose nepateikia daugiamandačio kandidatų sąrašo.

Ir šiuo atveju V. Titovas Klaipėdoje toks yra vienintelis.

Marių rinkimų apygardos pirmininkas Viktoras Greičius teigė, kad V. Titovas parašus jau pateikė rinkimų komisijai.

Dabar tikrinama, ar visi jie galioja, ar nesidubliuoja, ar visi pasirašę rinkėjai yra iš Marių rinkimų apygardos.

"Elektroniniu būdu V. Titovą parėmė 13 asmenų, ant specialių parašų rinkimo lapų pasirašė dar 1 199 žmonės. Parašus mes tikriname, tai turi būti padaryta iki rugsėjo 6 d. Parašai tikrinami pagal visus parametrus – ar tos apygardos rinkėjai pasirašė, ar surašyti visi reikiami duomenys, ar nėra klaidų. Procesas vyksta", – tikino V. Greičius.

V. Titovas surinko per 200 parašų daugiau, nei privaloma pagal įstatymą, tačiau tai nėra labai didelis skaičius.

Solidžią darbo patirtį rinkimų komisijose turintis V. Greičius tikina, kad pasitaikydavo atvejų, kai būdavo išbrokuojama ir daugiau nei 200 parašų.

"Jei paaiškės, kad galiojančių parašų mažiau nei tūkstantis, V. Titovas kandidatu į Seimo narius patvirtintas nebus. Marių rinkimų apygardoje yra daugiau nei 33 tūkst. rinkėjų, tad tūkstantis rėmėjų parašų nėra labai didelis skaičius. Todėl pasirašant reikia klausti, ar asmuo priklauso tai konkrečiai rinkimų apygardai, nes jei jis yra iš kitos, jo parašas gali būti niekinis", – teigė V. Greičius.

Filmuosi, gausi skėčiu

Incidentas nutiko Vingio gatvės pasaže, kur V. Titovas stoviniavo ragindamas praeivius pasirašyti už jo kandidatūrą.

Pagal nustatytą tvarką kandidatuojant į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje reikia surinkti tūkstantį rinkėjų parašų.

"Važiuodamas autobusu pamačiau pro langą V. Titovą. Ten kažkoks triukšmas buvo. Iš karto išlipau iš autobuso. Man tapo įdomu, ką veikia šis politikas gatvėje", – apie netikėto susitikimo pradžią pasakojo klaipėdietis Laurynas Domarkas.

Vyras tikino, jog V. Titovo parašų rinkimo akcija iš karto tarp aplinkinių sukėlė erzelį.

"Vieni jį palaikė, pasirašė, bet kiti piktinosi šiuo politiku. Man buvo įdomu, išsitraukiau telefoną ir ėmiau visa tai filmuoti. Kažkokia rusakalbė moteris uždraudė man tai daryti. Pagrasino trenksianti skėčiu. Pasakiau, kad pamėgintų laimę. Aš buvau viešoje vietoje, filmavau viešą asmenį, kuriuo, kaip politiku, piktinosi praeiviai. Nesuprantu, kodėl negalėčiau to daryti? Čia – laisva Lietuva", – aiškino klaipėdietis.

Situaciją stojo stebėti ir daugiau praeivių, susidarė būrelis.

"Nesistumdė niekas, aš jo nepaliečiau. O V. Titovas buvo mane paėmęs už rankos. Supratau, kad mėgino atimti telefoną. Aš išsisukau. Telefono neatidaviau. Bet žymė ant rankos liko, apdraskytas riešas. V. Titovas pareiškė, jog aš filmuoju privačius duomenis. Netiesa. Nieko nematyti, kas ten tuose lapuose rašoma. Aš filmavau V. Titovą", – paaiškino klaipėdietis.

Sukėlė tikrą erzelį

L. Domarkas tvirtino, jog jokiu smurtu ar įžeidinėjimu net nedvelkė.

Vis dėlto klaipėdietis pripažino supratęs, jog jo atsiradimas pasažo centre V. Titovui galėjo nepatikti.

Aš buvau viešoje vietoje, filmavau viešą asmenį, kuriuo, kaip politiku, piktinosi praeiviai. Čia – laisva Lietuva.

Vyras pasakojo, esą vienas V. Titovo gerbėjas L. Domarkui pažėrė rusiškų keiksmažodžių.

"Ei tu, su kauke, ko čia "bl...t" mane filmuoji. Eik tu "na..."."Pi...ste", – įtaigiai pašnekėjo vyriškis.

Ginčas persikėlė į turgų

Erzelis labiausiai sudomino vyresnio amžiaus žmones.

Vienas garbaus amžiaus klaipėdietis pasisakė apie partizanų vado atminimo paniekinimą, priminė V. Titovui teistumą.

Kitas pensininkas nusistebėjo, jog politikas taip ir neišmoko kalbėti lietuviškai be klaidų.

O štai V. Titovo šalininkas aiškino, jog tėvas buvo ištremtas į Sibirą ir ten esą jam buvo geriau.

Laurynas Domarkas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

L. Domarkas tikino, jog tuo metu, kai V. Titovo užtarėjai ir priešininkai ginčijosi tarpusavyje, pats politikas stovėjo tylėdamas, sukryžiavęs rankas.

Ginčas dėl politikos reikalų tuojau persikėlė tarp turgelio prekybininkų. Klaipėdiečio padarytame įraše buvo girdėti ne juokais susiginčijusių moterų balsai.

Pasigedo kaukės

"Vienas žmogus, eidamas pro šalį, pasakė: "V. Titovas – kaip bakterija." Pagalvojau, jog politikas su žmonėmis susitikinėja tikrai nedėvėdamas kaukės. Kaip virusas koks. Prieina garbaus amžiaus žmogus, kandidatas pasilenkia, kažką jam aiškina. O kodėl jam nereikia dėvėti kaukės, kai visi mes "Laisvės kelyje" stovėdami turėjome būti su jomis?" – retoriškai klausė vyras.

Vingio gatvės pasaže netrukus pasirodė ir policijos patruliai. Paaiškėjo, jog juos išsikvietė V. Titovas.

Pareigūnai įvykio vietoje atsirado per kelias minutes.

Tačiau erzelio dalyviai oficialiai vienas kitam jokių pretenzijų nereiškė.

Tiesa, V. Titovą filmavusiam klaipėdiečiui buvo nurodyta pasitraukti tolėliau ir netrukdyti kandidatui į Seimą rinkti parašų.

Surinko 1,2 tūkst. parašų

Pats V. Titovas tikino, jog tai jis jaučiasi nukentėjęs.

"Tai – tikrai ne mano rinkėjas. Jis siūlė man važiuoti į Rusiją. Užgauliojo, įžeidinėjo, norėjo ištraukti mano asmeninį dokumentą, filmavo asmenų duomenis. Aš iškviečiau policiją. Manęs žmogus nepaklausė, o policijos klausė", – apie incidentą pasakojo V. Titovas.

Požiūriai: L. Domarkui užkliuvo tai, jog V. Titovas bendravo su praeiviais, po keliolika minučių aiškino savo politines pažiūras ir pristatinėjo idėjas, tačiau nedėvėjo kaukės. / Lauryno Domarko telefonu įamžintos vaizdo medžiagos stop kadras

Politikas aiškino, jog incidentas į rimtesnį susirėmimą neišsivystė.

"Žmogui gal bloga diena. Jam gal rusai nepatinka. Ką aš padarysiu. Gal gydytis reikia žmonėms? Įvyko emocijų pliūpsnis", – neslėpė V. Titovas.

Politikas gyrėsi, jog veikiausiai jau surinko 1,2 tūkst. parašų.

"Bet juos tiksliai suskaičiuos VRK. Manau, kad turėtų užtekti", – vylėsi politikas.

Su V. Šustausku sutars

Paklaustas kas pastūmėjo šlietis prie V. Šustausko partijos, V. Titovas pripažino, jog niekas jo daugiau ir nekvietė.

"Jei lietuviškos partijos nekviečia, tai ką daryti? Niekam neįdomios mūsų vertybės, požiūriai. Viena lietuviška partija pakvietė. Žinau, kokia ten kompanija surinkta. Man patinka. Su V. Šustausku, manau, sutarsime. Jis geras žmogus. Myli Lietuvą. Abu matome, kaip Lietuvoje dirba prokuratūra, teisėsauga. Mano pagrindinė politinė tema bus teismų sistemos reforma. Aš manau, jog teismai turi būti renkami, kaip Seimas", – teigė V. Titovas.

Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja tokią teismų sistemą, kurioje nuosprendžius priiminėtų asmenys be išsilavinimo, bet išrinkti tautos, V. Titovas kiek sutriko.

"Tada būtų daugiau teisingumo Lietuvoje. Čia reikia įstatymo pakeitimo. Aš suprantu, jog vienas nieko nepakeisiu, bet kelsiu šį klausimą ir toliau. Oficialiai aš teistas, bet aš manau, kad esu nekaltas. Paruošiau skundą į Tarptautinį Teisingumo Teismą", – kalbėjo V. Titovas.

Paklaustas, kodėl nedėvėjo medicininės kaukės, V. Titovas tikino, jog viešoje vietoje jam jos nereikia ir nesvarbu, kaip artimai bendravo su praeiviais.

„Turime du įtariamuosius, kuriems teismas yra skyręs trijų mėnesių suėmimo terminą“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Šią savaitę byloje apklausta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Ela Andrejeva liko specialiąja liudytoja.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Jos advokatės teigimu, politikė su teisėsauga bendradarbiauja, duoda parodymus ir neigia veikusi prieš Lietuvą.

Anksčiau skelbta, kad vienas iš įtariamųjų šioje byloje – visuomenininkas Aleksėjus Greičius, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius.

Ela Andrejeva / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiesčio politikas Viačeslavas Titovas feisbuke skelbia, jog A. Greičius buvo suimtas.

Klaipėdos prokuratūros atstovė sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis yra vienas iš įtariamųjų.

Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prokuratūra pranešė antradienį, kai viešumoje paskelbta, jog pareigūnai iš namų išsivežė E. Andrejevą.

Pasak prokuratūros, jis pradėtas įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis.

E. Andrejeva Klaipėdos taryboje atstovauja visuomeniniam rinkimų komitetui „Titov ir teisingumas“. Taryboje ji pakeitė patį V. Titovą, kuris pareigų neteko po to, kai buvo nuteistas už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą.

2015 metais E. Andrejeva į tarybą kandidatavo su Lietuvos rusų sąjunga. Tuo metu su šia sąjunga į tarybą kandidatavo ir A. Greičius bei V. Titovas.

Sulaikytas klaipėdietis?

Pasak Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Ignės Rotautaitės-Pukenės, E.Andrejevos teisinis statusas byloje – specialioji liudytoja.

Pasak prokuratūros, tyrimas pradėtas įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl šnipinėjimo.

Byloje įtarimai šiuo metu yra pareikšti dviem asmenims, vienas jų sulaikytas, nepatvirtintais duomenimis, tai – Aleksėjus Greičius.

Jis yra Baltijos jaunimo asociacijos "Juvenis" generalinis direktorius.

Šiame tyrime apklausti keli asmenys, vienas buvo sulaikytas.

Kadangi tyrimas vis dar yra pradinėje stadijoje, be to, įtariamas šnipinėjimo atvejis, detalesnės informacijos prokurorai nesiėmė pateikti.

Bendrauja gera valia

E.Andrejeva Klaipėdos taryboje atstovauja visuomeniniam rinkimų komitetui "Titov ir teisingumas".

Taryboje ji pakeitė patį V.Titovą, kuris pareigų neteko po to, kai buvo nuteistas už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą.

2015-aisiais E.Andrejeva į tarybą kandidatavo su Lietuvos rusų sąjunga.

Tuo metu su šia sąjunga į tarybą kandidatavo ir A.Greičius bei V.Titovas.

Vakar E.Andrejevą ginti ėmusi advokatė Natalija Fočenkova panašiai teigė, kad jos klientė yra viešai pasisakiusi "politinėje erdvėje", bet nerinko pagal išankstinę užduotį slaptų duomenų ar bet kokios informacijos, kuri galėtų pakenkti Lietuvai.

Pasak teisininkės, E.Andrejeva neveikė prieš Lietuvą.

Aš visai nekalta, taip ir pasakiau.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti dar nepakanka.

Tarybos narės advokatė pabrėžė, kad E.Andrejeva galėjo atsisakyti duoti parodymus, tačiau su teisėsauga ji bendradarbiauja ir net sutiko būti apklausiama nedalyvaujant advokatei.

Jaučia gėdą

Vakar E.Andrejeva papasakojo apie antradienio įvykius ir savo išgyvenimus. Tarybos narė atsakė į dienraščio "Klaipėda" pateiktus klausimus.

– Gal galite pasakyti, kokių priekaištų jums turėjo pareigūnai?

– Pasirašiau, kad negaliu atskleisti tyrimo duomenų, todėl apie tai nenoriu kalbėti. Ketvirtadienį ryte vėl esu kviečiama į apklausą. Kol kas aš – liudytoja, bet specialioji. Nežinau, ką tai reiškia.

– Ar antradienį ryte pas jus atėję pareigūnai paaiškino, kodėl ketina atlikti kratą?

– Antradienį į mano namus jie atėjo be penkių septynios. Pateikė teismo nutarimą atlikti kratą. Aš jų klausiau, ko jie ieško. Nieko neatsakė, paminėjo Baudžiamojo kodekso straipsnį. Klausiau, ar galiu paskambinti V.Grubliauskui. Neleido, tik advokatui galima, bet aš niekada su teisėsauga neturėjau reikalų. Paskambinau advokatei Natalijai Fočenkovai, o ji, lyg tyčia, turėjo būti teisme.

– Ar, kaip pasakojo V.Titovas, pagrasinimas šauti, jei bėgs, buvo rimtas?

– Tai buvo pasakyta juokais. Tiesiog man liepė apsirengti, paklausiau, ar antrankius užsegs, tada ir pasakė tą frazę.

– Kaip vyko apklausa?

– Po kratos mane nuvežė į policiją ir apklausinėjo iki pat 16.30 valandos. 15 val. atvažiavo advokatė ir visus sukėlė ant kojų. Gerai, kad ji atvyko, gal ir ilgiau būtų laikę.

– Dabar jums neįmanoma prisiskambinti.

– Iš mano namų paėmė visus telefonus. Likau be ryšio, pareigūnai paėmė ne tik mano, bet ir mamos telefoną. Bandysiu iš rotušės paskambinti tyrėjai paklausti, gal nors jos telefoną atiduos.

– Kaip manote, kodėl visa tai atsitiko?

– Aš visai nekalta, taip ir pasakiau. Visa tai išlaužta iš piršto. Gal taip elgiamasi todėl, kad taryboje pakeičiau V.Titovą? Buvau spaudžiama kažką prisiminti. Aš nepamenu, kas vakar buvo, o čia... Jei man nors datą pasakytų, kada kažkas buvo. Klausė apie vieną pažįstamą, tas buvo Kaliningrade. Tiesiog juokinga, jau 10 metų nedirbu, kokią informaciją aš galiu rasti ir kažkam paduoti?

– Ar apribotos jūsų teisės dirbti kaip tarybos narei?

– Gatvėje niekas neužkabinėja, dirbti galiu, bet šitokia gėda prieš kolegas, kaimynus, pažįstamus, prieš rinkėjus. Kaltinti tokiu straipsniu – čia išvis nesuvokiama. Man dabar svarbu nepalūžti, kad sveikata neapviltų. Visą gyvenimą dirbau Lietuvoje, esu šios valstybės pilietė, visada mokėjau mokesčius. Visada dirbau Lietuvos labui, o dabar dar ir klaipėdiečių.

– Kaip šis įvykis paveikė jus?

– Šiandien vos atsikėliau, juk dvi savaites gulėjau ligoninėje, turiu visus medikų išrašus. Gerai, kad antradienį į apklausą išvažiavau su rankinuku, turėjau visus vaistus. Nevartoti jų negaliu. Jausmas – labai baisus. Niekada gyvenime nieko panašaus nesu patyrusi. Patyriau didžiulį pažeminimą. Nesuprantu, ko jie ieškos mamos telefone ar jos užrašų knygelėje, kur užsirašo, kada buvo pas gydytoją, arba panašius savo dalykus. Ieškojo net jos apatinių rūbų stalčiuje. Esu ligota, o dar mama sena, juk jie matė, kokios mano gyvenimo sąlygos. Argi šnipai taip gyvena?

Paėmė telefonus ir cigaretes

Apie E.Andrejevos sulaikymą vakar pirmasis prakalbo jos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas.

"Į jos namus atėjo 7 val. ryto. Į duris pasibeldė trys vyrai ir dvi moterys. Pasak Elos mamos, oficialių įtarimų ji negirdėjo. Motina nematė ir oficialaus kratos dokumento. Tie žmonės paėmė visus telefonus, taip pat ir mamos, kompiuterį, kelis cigarečių pakelius. Mama dar paklausė, ar antrankius uždės? Jai atsakė, kad ne, tačiau, jei bėgs, sakė, šaudys", – dienraščiui kalbėjo V.Titovas.

V.Titovas teigė nuvykęs į policijos komisariatą išsiaiškinti, ar ji tikrai buvo sulaikyta pareigūnų, ar kokių nors nusikaltėlių.

"11 valandą nuvažiavau į policiją, sužinojau, kad ją tikrai sulaikė pareigūnai. Laikau tai politiniu susidorojimu", – kalbėjo V.Titovas.

Bendražygė: klaipėdiečiai pradėjo E.Andrejevą pastebėti tada, kai ji demonstravo savo palankumą V.Titovui teismuose bei incidento metu, kai šis politikas buvo apipiltas miltais. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pastarąjį kartą jis su E.Andrejeva bendravo ligoninėje, kur ši buvo gydoma keturias savaites.

Jo teigimu, gydymą moteris baigė anksčiau, kad galėtų dalyvauti tarybos posėdyje. Šis vyko praėjusią savaitę.

Prokurorai – kol kas lakoniški

Vakar tik vėlyvą popietę Generalinė prokuratūra išplatino trumpą pranešimą dėl arešto ir kratos. Pranešime net nenurodyta tarybos narės E.Andrejevos pavardė.

"Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 119 str. "Šnipinėjimas" 2 dalis", – rašoma pranešime.

Taip pat pažymėta, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai.

"Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje, bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta", – pabrėžė Generalinės prokuratūros atstovai.

Nei kas yra apklausiamieji, nei kas sulaikytasis, neskelbiama.

Susidomėjo rusų žiniasklaida

Apie Klaipėdoje sulaikytą 64 metų miesto tarybos narę E.Andrejevą netrukus informavo vienas Lietuvai nedraugiškas žiniasklaidos portalas.

Jis pacitavo V.Titovo įrašą feisbuko paskyroje, kur buvęs politikas išsamiai ir jausmingai aprašė savo bendražygės sulaikymo aplinkybes, citavo ir E.Andrejevos motiną, kad "nežinomi žmonės išvežė jos dukrą".

Priesaika: šnipinėjimu įtariama E.Andrejeva, Klaipėdos miesto taryboje pakeitusi V.Titovą, vos prieš kelis mėnesius prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"E.Andrejevos motina šį įvykį pavadino "beteisiškumu" ir pabrėžė, kad jei jai kas nors nutiks, ji negalės iškviesti greitosios pagalbos, nes neturi telefono", – rašoma Kremliui palankiame portale.

Toliau pabrėžiama, kad "Lietuvoje reguliariai vykdomas politinis piliečių persekiojimas. Pavyzdžiui, gruodį Vilniaus tarptautiniame oro uoste buvo apieškotas Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas".

Su V.Titovu – koja kojon

E.Andrejeva Klaipėdos taryboje pernai gruodį pakeitė V.Titovą, kai jam dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago menkinimo teismo sprendimu atimtas tarybos nario mandatas.

V.Titovas buvo teisiamas dėl mirusio asmens atminimo paniekinimo, dėl neapykantos kurstymo ir dėl sovietų agresijos pateisinimo.

Visuose anuomečio Klaipėdos tarybos nario teismuose šalia buvo E.Andrejeva.

Ji yra aktyvi V.Titovo organizuotų renginių bei protestų dalyvė ir talkininkė, daugelyje jų įvardijama kaip renginio koordinatorė.

Moteris gimė Sočyje 1955 metais. Jos biografijoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, rašoma, kad E.Andrejeva 1980 m. įgijo Pskovo pedagoginio instituto istorijos ir visuomeninių mokslų mokytojos diplomą.

Apie jos darbovietes oficialių žinių nėra. Ilgą laiką moteris buvo dažna viešnia Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdoje.

Miestiečiai pradėjo šią moterį pastebėti tada, kai ji demonstravo savo palankumą V.Titovui teismuose bei incidento metu, kai šis vykstant piketui buvo viešai apipiltas miltais šalia uostamiesčio savivaldybės pastato.

Jei į tokius dalykus įpainiojami politikai, tarybos nariai, liudija, kad procesas iš tiesų yra labai rimtas.

Išpūs tarptautinį skandalą?

Be to, E.Andrejeva aktyviai palaikė teisiamus antivalstybininkus G.Grabauską, Žilviną Razminą ir Olegą Titorenką.

Ji noriai pasisakydavo gindama šiuos vyrus ir tvirtino, kad jie persekiojami nepagrįstai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, išgirdęs apie tarybos narės sulaikymą ir jai pateiktus įtarimus, buvo šokiruotas.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Šie įtarimai gana rimti, reikia manyti, kad įrodymai surinkti neginčijami. Be abejo, iš to bus bandoma išpūsti ir tarptautinį skandalą. Tai yra rimtas signalas, kad miestas strategiškai svarbus, įdomus ir "patrauklus" toms valstybėms, kurioms reikia informacijos apie Lietuvą. Ir jei į tokius dalykus įpainiojami politikai, tarybos nariai, liudija, kad procesas iš tiesų yra labai rimtas", – pabrėžė V.Grubliauskas.

Partijai gresia likvidavimas

Tiek V.Titovas, tiek ir E.Andrejeva priklauso Lietuvos rusų sąjungai, kuriai, kaip paaiškėjo pirmadienį, gresia likvidavimas.

Tai tapo žinoma, kai Teisingumo ministerija išplatino informaciją apie politinių partijų narių skaičių.

Ši partija dukart iš eilės nedeklaravo privalomo pateikti narių skaičiaus. Tad pagal Lietuvos įstatymus jai gresia likvidavimas.

"Jau yra išsiųstas Teisingumo ministerijos raštas Registrų centrui dėl šios partijos likvidavimo procedūros pradėjimo. Paprastai tokia procedūra trunka iki vienerių metų", – paaiškino ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Partijoje turi būti ne mažiau nei 2 tūkst. narių. Jei politinė jėga tiek jų neturi, elektroniniu būdu narių sąrašai apskritai net nepriimami.

Apie E. Andrejevos sulaikymą antradienį pranešęs jos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas BNS sakė, kad politikė iš savo namų išvežta 7 valandą ryto.

Jis teigė atvykęs į policiją, kur aiškinasi, ar ji buvo sulaikyta pareigūnų.

„Dabar policijoje atvažiavome ir norime sužinoti – čia policija buvo ar kokie nors nusikaltėliai? Niekas negali pasakyti“, – kalbėjo V. Titovas.

Pasak jo, atvykę žmonės pasiėmė visus tarybos narės namuose buvusius telefonus.

Feisbuke uostamiesčio politikas rašė iš E. Andrejevos motinos išgirdęs, jog atvykusios dvi moterys ir trys vyrai pasiėmė kompiuterį ir kažkokius popierius bei kelis pakelius cigarečių.

Vėliau V. Titovas BNS sakė iš policijos sulaukęs patvirtinimo, kad E. Andrejeva yra sulaikyta policijos pareigūnų.

„Policija atsakė mums, kad ji pas policiją sulaikyta, bet kitos informacijos nepasakė“, – teigė jis.

Viačeslavas Titovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Policija nukreipia į prokuratūrą, ši – tyli

Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė iš pradžių BNS patvirtino, kad uostamiesčio politikė buvo sulaikyta, tačiau vėliau teigė to patvirtinti negalinti ir nukreipė į prokurorus.

Tą patį teigė ir Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius.

„Visą informaciją šiandien pateiks Generalinė prokuratūra (...) Atleiskit, žinokit, negaliu teikti jokios informacijos, kadangi tyrimui vadovauja prokuratūra“, – BNS sakė vienas iš uostamiesčio policijos vadovų.

Prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS antradienį po pietų teigė neturinti jokios informacijos apie įvykį.

Apie tai, kad tyrimą kuruoja prokuratūra ir ji turėtų pateikti daugiau informacijos, BNS informavo ir Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Katkuvienė.

Atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo

Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo.

Pasak prokuratūros, jis pradėtas įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.

Šią informaciją prokuratūra išplatino po to, kai viešumoje pasirodė žinios apie sulaikytą Klaipėdos miesto tarybos narę.

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tarp apklausiamų asmenų yra ir Klaipėdos tarybos narė.

Pasak prokuratūros, atliekant šį ikiteisminį tyrimą antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. 

„Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta“, – praneša prokuratūra.

Naujos tarybos narės priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Ji priminė, kad lapkričio 5-ąją komisija nutraukė tarybos nario V. Titovo įgaliojimus, o trečiadienį teismas konstatavo, kad politikas, dėl teistumo praradęs teisę būti savivaldybės tarybos nariu, negali toliau eiti šių pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagrįstai panaikino už partizanų vado paniekinimą nuteisto V. Titovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandatą.

Išsamus tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado atminimo įamžinimo pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų. V. Titovas tikina pasirėmęs sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis.

Ankstesnės kadencijos Klaipėdos politikai V. Titovui buvo pradėję mandato panaikinimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo, tačiau tąkart jis pasitraukė iš tarybos dar iki balsavimo, o per kovą vykusius savivaldos rinkimus vėl buvo išrinktas jos nariu.

Šįsyk vietoje V. Titovo į tarybą pateko visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ sąraše po brūkšnio buvusi E. Andrejeva.

„Stengsiuosi dirbti gerai ir sąžiningai“, – ketvirtadienį sakė politikė.

Naujai tarybos narei V. Grubliauskas įteikė gėlės.

To paties posėdžio metu Tarybos narys Audrius Petrošius pasitraukė iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandos suformuotos frakcijos „Už Klaipėda“ ir tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Nepaisant pasikeitimų frakcijose, valdančioji koalicija liko tos pačios sudėties.