Jiems oponuojančią protesto akciją rengia ir profesinės sąjungos, palaikančios Vyriausybę.
Vežėjų įmonių savininkai tikina, jog įmonės gali masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį. Profsąjungos teigia, kad toks Vyriausybės žingsnis – logiškas ir būtinas.
Automobilių vilkstinė, lydima policijos, protesto akciją pradėjo 11 val. – nedideliu greičiu suko ratus po Vilniaus centrą. Automobiliai, inscenizuodami verslo laidotuves, judėjo Gedimino prospektu – pro Seimą, kai kurias ministerijas ir Vyriausybę, vėliau važiavo A.Goštauto gatve.
Vilniaus savivaldybė leido važiuoti 20-čiai vilkikų, dalį jų vairuos patys įmonių savininkai.
Vairuotojai susirinko į kontraprotestą: mums gėda
Trečiadienį prie Vyriausybės, reaguodamos į vežėjų asociacijos „Linava“ protestą, kontraprotestui susirinko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) bei Vairuotojų profesinė sąjunga. Vairuotojų protesto tikslas – parodyti darbdaviams, kad Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo nuo kitų metų 28 proc. keliamas bazinis komandiruojamų darbuotojų atlyginimas, yra būtinas ir logiškas žingsnis.
Nuo Seimo 11.00 val., grojant gedulingai muzikai, pajudėjo vilkikų, apkabintų laidotuvių vainikais, eilė.
LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, vairuotojams yra gėda dėl to, kad darbdavių atstovai reikalauja bloginti darbuotojų sąlygas.
„Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba. Tai yra beprecedentis įvykis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai protesto akcijos yra rengiamos, kad būtų pablogintos sąlygos darbuotojams. Mes šiandien sakome, kad negalime pritarti tokiems veiksmams, ir kategoriškai sakome, kad mes esame prieš“, – protesto metu žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba.
Kartu LPSK vadovė informavo, kad vairuotojai, šiuo metu dirbantys kelyje, protestą palaiko 45 minutėms tiesiog sustodami šalikelėse.
„Taip norima parodyti, kad jie yra už socialines garantijas, didesnį atlyginimą, ir jie pasirengę už tai kovoti. Darbdaviams reikėtų energiją dėti ne tokioms akcijoms, o sėsti prie derybų stalo ir pradėti kalbėtis, kaip pagerinti darbo sąlygas kiekvienam dirbančiajam“, – pridūrė I. Ruginienė.
Jai antrino ir Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
„Kada šiuo metu sunkiomis sąlygomis yra išsikovotas didesnis koeficientas – 1, 65, ir Lietuvos bankas yra paskaičiavęs, kad darbuotojams įmonės gali mokėti 2,5 proc. koeficiento ir tai nebūtų jiems nuostolinga, matome unikalų dalyką, kada darbdaviai akivaizdžiai, nusamdę tuos pačius darbuotojus, važiuoja ir vaidina, kad jie negali mokėti ir kad jie žlugs. (...) Tai akivaizdus pasityčiojimas iš žmonių“, – Eltai vairuotojų pasipiktinimą paaiškino A. Cuzanauskas.
Jis patikino, kad darbdavių – vežėjų pelningumas yra apie 6,5 mlrd. eurų, tad reikalavimas bloginti darbuotojams sąlygas yra, pasak A. Cuzanausko, tiesiog užgožiantis viską.
Skundžiasi ir blogomis darbo sąlygomis
Kartu profsąjungų aljanso vadovas įvardijo ir kitas problemas – sunkias tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas.
„Vairuotojai stovi su kroviniais nesaugomose aikštelėse – yra aikštelių, kurių vadybininkai juos tiesiog nuvaro. Yra aikštelių, kuriose nėra nei geriamo vandens, nei sanitarinių sąlygų, nieko. Darbuotojai negali laiku grįžti namo, nes manipuliuojama ir darbuotojai negauna komandiruotės įsakymų: tu tiksliai nežinai, kada turėsi grįžti. Yra pilna skambučių, kai darbuotojai sako, jog tris keturis mėnesius darbdavys neleidžia grįžti namo“, – kalbėjo A. Cuzanauskas.
Taip pat, jo teigimu, darbdaviai klastoja dokumentus ir vairuotojams moka grynaisiais pinigais.
„Padaugėjo labai darbo ginčų komisijos posėdžių. Įmonės nesibodi nešti padirbtus dokumentus – yra parašoma, kad darbuotojai gauna grynais po 3, po 4, po 12 tūkst. eurų. Darbuotojui yra išmokama grynais. Klausimas: ar jie yra inkasatoriai, ar jie yra tolimųjų reisų vairuotojai“, – teigė profsąjungų aljanso vadovas.
Kartu A. Cuzanauskas informavo, kad vairuotojai buvo priversti pasiimti nemokamų atostogų beveik metams, kurių metu darbuotojai prarado skaičiuojamą darbo stažą, neturėjo socialinių garantijų bei nebuvo apdrausti.
„Kada matai, kaip atnaujinamas parkas, koks yra pelningumas, tai demonstratyviai dabar rodyti, nusamdžius, kaip vairuotojai kalbėjo – trečiųjų šalių piliečius ir spausti Vyriausybę, ar Seimui daryti spaudimą ir sakyti, kad mes to negalime pakelti, tai yra akivaizdus įžūlumas“, – pridūrė jis.
Vairuotojai ir juos palaikantieji į piketą atvyko užsirišę baltą juostą arba bintą, taip parodydami, kad tolimųjų reisų vairuotojai priversti dirbti net su skaudančiomis ar sulaužytomis rankomis, nes negauna normalios ligos išmokos.
Akcijos metu krovininių automobilių vilkstinė, lydima policijos ekipažų, nedideliu greičiu suka ratus po Vilniaus centrą. Automobilių vilkstinė juda Gedimino prospektu pro Seimą, ministerijas ir Vyriausybę, taip pat važiuoja A. Goštauto gatve. Sunkiasvorės transporto priemonės yra paruoštos inscenizuojant Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves.
„Linavos“ sprendimas netenkina
Protesto akciją Vilniuje surengusios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas tvirtina, kad Vyriausybės sprendimas labiau apmokestinti komandiruojamų vairuotojų dienpinigius yra neteisėtas ir galbūt nusikalstamas.
„Mūsų netenkina, kad tokie Vyriausybės sprendimai priimami nepamatuojant visų pasekmių transporto sektoriui, nepasitarus su mumis, neišklausius visų argumentų ir, mūsų manymu, pažeidžiant teisės aktų priėmimo tvarką“, – trečiadienį žurnalistams Katedros aikštėje Vilniuje sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius.
Jo teigimu, Vyriausybės nutarimo projektas dėl didesnio dienpinigių apmokestinimo buvo pateiktas tik spalio 16 dienos rytą ir jau po dviejų valandų jam buvo pritarta.
„Mūsų manymu, teisinėje valstybėje tokių dalykų tikrai negalima toleruoti. Mes norėtume, kad valdžia elgtųsi atsakingai, sprendimus priiminėtų galvodama apie pasekmės. Kad nebūtų taip, jog po vienerių ar dvejų metų nebebus žmonių, kurie galėtų atsakyti už savo veiksmus, kurie tikrai padarys labai didelę žalą Lietuvai“, – tvirtino „Linavos“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas priimtas Europos Komisijoje vykstant paskutiniams svarstymams dėl Mobilumo paketo, kuris gali būti ypač žalingas Lietuvos transporto sektoriui.
„Tokiu metu daryti nepamatuotus sprendimus yra ne tik neatsakinga, bet gal ir nusikalstama“, – piktinosi M. Atroškevičius.
M. Atroškevičius žurnalistams teigė, kad profesinių sąjungų atstovai turi teisę išsakyti savo poziciją, tačiau jų veiksmus vadino liguistais ir isteriškais.
„Kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, tik man nepatinka ta isterija, kuri lydi visus šiuos veiksmus. (...) Profesinės sąjungos liguistai reaguoja į mūsų akciją, bet tegul reaguoja“, – sakė M. Atroškevičius.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas dėl didesnio dienpinigių apmokestinimo neišspręs visų vairuotojų socialinių problemų.
„Tai yra visuomenės klaidinimas. Nei Mobilumo paketas, nei koeficiento (atlyginimo dydžio, kurį mokant būtų neapmokestinami dienpinigiai – BNS) padidinimas neišspręs visų socialinių garantijų, tai nėra panacėja. Reikia dirbti darbus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, mes esame už tai. (...) Šiandien sukelt visas problemas ant darbdavių pečių būtų mažų mažiausiai nesąžininga“, – tvirtino „Linavos“ vadovas.
Vyriausybė spalį nutarė, kad komandiruojamų darbuotojų dienpinigiai nuo kitų metų sausio bus neapmokestinti, jei jų alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.
