Tuo pačiu tai buvo paskutinis mačas pusantrų metų komandoje dirbusiam Rimui Kurtinaičiui, kurį nuo kito sezono pakeis Dainius Adomaitis.
„Negalvoju, jūs žinote mano padėtį, – į klausimą apie laukiančias permainas komandoje sureagavo Kurtinaitis, tuo pačiu patvirtindamas apie antrojo savo karjeros etapo pabaigą sostinėje. – Kas ateis, tas dirbs ir žiūrės. Ne kartą sakiau: „Man duotas uždavinys, aš jį vykdau“. Yra klubas, jie daro keitimus, komplektacijas.“
Žinia apie dar sezonui nesibaigus pasiektą susitarimą su Adomaičiu pasklido pačiame kovų įkarštyje, kada „Lietuvos rytas“ dėl teisės finale kovojo su Klaipėdos „Neptūnu“. Sostinės ekipos atstovams bandant raminti aistras, Kurtinaitis per kančias atvedė vilniečius į finalą ir sugrąžino kovas dėl titulų į Vilnių po dvejų metų pertraukos.
Kaip treneriui pavyko išgyventi užkulisiuose kilusį šurmulį?
„Aš dirbau savo darbą iki sezono pabaigos, iki pačių rungtynių pabaigos, dar šiandieną turėjome neblogus šansus, jeigu būtume sužaidę solidžiau ketvirtojo kėlinio pabaigą. Kantrybės turiu, laukiu. Atidirbau ir tiek, – kalbėjo Kurtinaitis. – Dar apie kitą klubą negalvojau, dirbau šiame. Čia yra normali situacija: mano kontraktas šiemet baigėsi, jis nepratęstas ir lauksiu kažkokių pasiūlymų.“
– Treneri, dėl ko jums galbūt labiausiai gaila?
– Nematau, ko gailėtis, mes dirbome... Aišku, visada gaila, kai tu neįvykdai uždavinių. Manau, kad mes buvome pajėgūs Europos taurėje žengti į atkrintamąsias, bet nevykusiai sužaidėme namie su Sankt Peterburgo „Zenit“, visiškai nevykusiai išvykoje su italais (Turino „Fiat“ – aut. past.). Gaila, turėdami gan pajėgią komandą, ką mes parodėme ir sezono pabaigoje žaisdami su „Žalgiriu“, su „Neptūnu“. Sezono viduryje nesugebėjome to pajėgumo išreikšti.
Būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad negaila, jog nesusikovome su „Žalgiriu“ ir nelaimėjome žiedų.
Būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad negaila, jog nesusikovome su „Žalgiriu“ ir nelaimėjome žiedų. Mes to norėjome, komanda turbūt to norėjo labiau nei aš, ką mes parodėme aikštelėje. Gaila mums nepavyko. Ką čia daugiau gailėtis? Dirbome kiekvienas savo darbą.
– Kaip, jūsų akimis, klubui įvyko tas pereinamasis laikotarpis po permainų praėjusį tarpsezonį?
– Sunku spręsti. Vasarą buvo daug nesklandumų, kol stabilizavosi klubo situacija, nes mes turbūt iki liepos vidurio nežinojome, kas bus mūsų dalininkai, rėmėjai, kas yra prezidentas. Turbūt nebuvo paprasta perimti dokumentus, bet čia klausimas daugiau administracijai. Aš kaip treneris žiūrėjau, kaip sukomplektuoti komandą.
Aišku, atsiradus Linui Kleizai, tą pavyko daryti lengviau. Kaip ir visada, nebūna, kad tu 100 proc. susirenki tokius žaidėjus, kokius nori, mes irgi pridarėme klaidų. Bet tas visas klaidas prisiimu sau, kadangi klubas nepadarė nė vieno sprendimo be mano žinios. Mums teko atsisakyti dviejų žaidėjų, galvojau, kad mes viduryje sezono dar kokiu vienu užsieniečiu pasistiprinsime, bet taip neišėjo. Na, sunkus kelias, pirmi metai, nauji žmonės mokosi. Manau, kad mums pavyko daugiau pritraukti žiūrovų nei pernai. Finalai parodė, kad mes pritraukėme nemažai žiūrovų.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti rungtynes?
– Noriu pasveikinti žalgiriečius su puikia pergale, su puikia serija. Jie pelnytai laimėjo, tą įrodė žaisdami visą sezoną ir Eurolygoje, nėra, ką kalbėti. Paprasčiausiai nugalėjo geresnė komanda. Šiai dienai nieko negalėjome pastatyti prieš „Žalgirį“, kovėmės. Aš dėkingas mūsų vyrams už energiją, už norą, tas meistriškumo trūkumas pasijaučia ypač gale, kada reikia laimėti, bet, manau, buvome subūrę normalų kolektyvą, pakankamai stiprų konkuruoti prieš „Žalgirį“. Manau, kad serija pavyko, nors antra vieta manęs netenkina. Manau, žiūrovams buvo įdomu, lankomumas buvo geras, vienu žodžiu, visi patenkinti.
– Kaip pakomentuotumėte visą sezoną?
– Ne vieną kartą esu minėjęs, kad komanda nesidaro per vieną sezoną, per vieną dieną. Jeigu imti nuo pradžios, mes pakeitėme aštuonis žadėjus, jie turėjo kažkaip vienas prie kito prisitrinti, tas vyko sezono metu. Ne kartą minėjau, buvo daug traumų, niekada nemačiau, kad per vieną sezoną žaidėjai patirtų tiek lūžių. Aišku, automatiškai praleidi daug laiko, po du mėnesius nežaidę. Vėlgi, atima to susižaidimo momentus. Manau, kad į sezono pabaigą visgi tapome komandą, mes turėjome labai sunkią seriją su „Neptūnu“, bet iš jos sugebėjome išspausti maksimumą, turėjome labai sunkią seriją su „Žalgiriu“.
Manau, nė vienas iš jūsų nepasakysite, kad mes nekovojome iki galo. Taip, mes pralaimėjome, bet, manau, buvome tolygūs varžovai „Žalgiriu“.
