„Jėga priversti palaikyti broliškus santykius – vienintelis metodas, istoriškai įrodęs veiksmingumą Ukrainos klausimu. Nemanau, kad bus išrastas kažkoks kitas (metodas)“, – interviu Politinės konjunktūros centro direktoriui Aleksejui Česnakovui pareiškė V. Surkovas.

Interviu buvo paskelbtas portale „Aktualnyje kommentarii“.

V. Surkovo teigimu, Ukrainos valstybingumo formavimas ateityje neįmanomas be Rusijos dalyvavimo.

„Kaip bebūtų keista, esu optimistas dėl Ukrainos. Tai yra, galvoju, kad Ukrainos kol kas nėra. Bet su laiku ji vis dėlto bus... Tačiau kokia konkrečiai tai bus Ukraina, su kokiomis sienomis ji egzistuos ir net, galbūt, kiek bus Ukrainų – tai neatsakyti klausimai. Ir sprendžiant šiuos klausimus Rusijai vienaip ar kitaip teks dalyvauti“, – sakė jis.

Tuo pačiu V. Surkovas mano, kad „Normandijos ketverto“ šalių lyderiai neabejoja Ukrainos naujojo prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumu.

„Paryžiuje visi priėmė jį kaip prezidentą... Jo nepaprastas minties lengvumas“, – sakė V. Surkovas, pacituodamas vieną rusų literatūros klasiko Nikolajaus Gogolio personažą.

V. Surkovas taip pat pareiškė manąs, kad Donbasas negrįš į Ukrainos sudėtį.

„Mano nepakankamai stipri vaizduotė, kad tai įsivaizduočiau. Donbasas nenusipelno tokio pažeminimo. Ukraina nenusipelno tokios garbės“, – pareiškė jis.

Buvęs Rusijos prezidento padėjėjas taip pat mano, kad respublikomis pasiskelbusių Donbaso darinių pastangos yra teisėtos.

„Donbasas man... visų pirma yra žmonės. Puikūs žmonės. (Aleksandras) Zacharčenka, (Aleksandras) Chodakovskis, (Aleksandras) Borodajus, (Andrejus) Pinčukas, (Valerijus) Bolotovas, (Igoris) Bezleris, (Michailas) Tolstych... Ir daug kitų. Atsiprašau, kad visų nepaminėsiu. Ir kad neturiu teisės visus minėti. Ir kad gyvuosius paminėjau drauge su mirusiaisiais. Jie – tikri kariai. Jų, žinoma, nereikia idealizuoti. Karas pritraukia įvairius žmones. Karas – tamsus, niūrus reikalas. Bet reikalingas. Jie ėmėsi šio sunkaus darbo. Ir susidorojo“, – sakė V. Surkovas.

„Ten, Donbase, juk ir civilinis gyvenimas nesaldus, visi jo gyventojai patyrė sunkių išmėginimų. Ir dabar ten nėra paprasta. Visi jie didvyriai. Kaip yra miestai didvyriai, taip ten visa liaudis – didvyris“, – pridūrė jis.

Kremlius praeitą savaitę oficialiai patvirtino, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl savo įtakingo patarėjo V. Surkovo, nuo 2013 metų prižiūrėjusį ryšius su Ukraina ir kitomis buvusiomis sovietinėmis šalimis, atleidimo iš pareigų.

Politikos analitikas A. Česnakovas, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi, praeitą mėnesį pirmasis paskelbė, kad D. Surkovas palieka postą dėl neįvardyto Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu „krypties pasikeitimo“, nors aukšto rango pareigūnai kurį laiką teigė, kad toks sprendimas nėra oficialiai priimtas.

Vasario 11 dieną V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas pranešė, kad už ryšius su Kijevu ir Maskvos remiamais Rytų Ukrainos separatistais atsakingu patikėtiniu tapo buvęs Kremliaus administracijos viršininko pavaduotojas – 61 metų Dmitrijus Kozakas.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai nusmuko į istorines žemumas, Kijeve 2014 metais įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, per kurią buvo nuversta Kremliaus remta vyriausybė.

Maskva reaguodama aneksavo Krymą ir ėmėsi remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Tarnyba pridūrė, kad įsakas įsigalioja nuo jo pasirašymo.

Praeitą mėnesį vienas glaudžius ryšius su Kremliumi palaikantis politikos analitikas paskelbė, kad D. Surkovas palieka postą dėl neįvardyto Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu „krypties pasikeitimo“.

Pasak jo, V. Surkovas žadėjo po mėnesio žadėjo paskelbti šio sprendimo priežastis ir savo tolimesnius planus.

„Ateinantį mėnesį jis užsiims meditacija, – sakoma tąsyk paskelbtoje A. Česnakovo žinutėje.

Tačiau Kremlius vėliau ne kartą sakė, kad įsakas dėl V. Surkovo atleidimo dar nėra pasirašytas ir kad jis faktiškai tebėra prezidento padėjėjas.

Tačiau vasario 11 dieną V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas pranešė, kad už ryšius su Kijevu ir Maskvos remiamais Rytų Ukrainos separatistais atsakingu patikėtiniu tapo buvęs Kremliaus administracijos viršininko pavaduotojas – 61 metų Dmitrijus Kozakas.

„Galiu konstatuoti, kad Kozakas užsiima ir pradėjęs eiti naujas pareigas toliau užsiims Ukrainos reikalais bei integracijos klausimais“, – tąsyk sakė D. Peskovas.

Jis pridūrė, kad tiksli formuluotė bus užfiksuota paskirstant pareigas, bet kol kas jos „neformalizuotos“

D. Peskovas užsiminė, kad „Rusija vykdo daug integracijos procesų, kuriuose ji gana sėkmingai dalyvauja“.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai nusmuko į istorines žemumas, Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, per kurią buvo nuversta Kremliaus remta vyriausybė.

Maskva reaguodama aneksavo Krymą ir ėmėsi remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Pernai gruodį V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmąsyk susitiko per Paryžiuje surengtą viršūnių susitikimą, per kurį buvo siekiama susitarti dėl priemonių, galinčių padėti užbaigti konfliktą vadinamajame Donbaso regione.

Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas praeitą savaitę sakė, kad D. Kozako paskyrimas nauju patikėtiniu Ukrainos reikalams veikiausiai atitolins antrą viršūnių susitikimą dėl šeštus metus besitęsiančio karo užbaigimo, bet gali lemti naują derybų etapą.

„Pasikeitus kursui Ukrainos atžvilgiu Surkovas pasitraukė iš valstybės tarnybos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Česnakovas, Politinės konjunktūros centro direktorius.

Pasak jo V. Surkovas žadėjo po mėnesio žadėjo paskelbti šio sprendimo priežastis ir savo tolimesnius planus.

„Ateinantį mėnesį jis užsiims meditacija, – sakoma A. Česnakovo žinutėje, paskelbtoje socialinių tinklų platformoje „Telegram“.

Tuo metu V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė neturįs jokios informacijos apie kokį nors įsaką dėl V. Surkovo atleidimo iš pareigų.

„Jokių įsakų apie Surkovo atsistatydinimą nėra. Tokios informacijos neturiu“, – „Interfax“ sakė Kremliaus atstovas.

V. Putino padėjėju V. Surkovas dirbo nuo 2013 metų rugsėjo. Jis atliko svarbų vaidmenį formuojant Rusijos politiką Sakartvelo separatistinių teritorijų Pietų Osetijos ir Abchazijos atžvilgiu, taip pat plėtojantis krizei Ukrainoje. Kaip ekspertas jis dalyvaudavo vadinamojo „Normandijos formato“, apimančio Rusiją, Ukrainą, Vokietiją ir Prancūziją, derybų procese.

Anksčiau jis nuo 2011 metų gruodžio V. Surkovas ėjo už ekonomikos modernizavimo klausimus atsakingo premjero padėjėjo pareigas, o nuo 2012-ųjų gegužės metus dirbo vyriausybės aparato vadovu.

„Dabar tai naujo tipo valstybė, kokios iki šiol neturėjome. Ji susiformavo (šio amžiaus) pirmojo dešimtmečio pradžioje ir kol kas yra mažai ištyrinėta, bet jos savitumas ir gyvybingumas – akivaizdūs, – V. Surkovas rašo laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ paskelbtame straipsnyje „Ilgaamžė Putino valstybė“. – Jos patirti ir šiuo metui patiriami streso testai rodo, kad būtent šis natūraliai susiformavęs politinės santvarkos modelis yra rusų nacijos išgyvenimo ir iškilimo veiksminga priemonė ne vien artimiausiems metams, bet dešimtmečiams ir, veikiausiai, visą šį šimtmetį.“

Prezidento padėjėjas teigia, kad „Putino  politinė mašina dar tik didina apsukas ir yra ruošiama ilgam, sunkiam bei įdomiam darbui“.

„Jos visos galios išvystymas – toli priešakyje, taigi, ir po daugelio metų Rusija tebebus Putino valstybė, panašiai kaip šiuolaikinė Prancūzija save tebevadina Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) 5-ąja respublika, Turkija (nors joje dabar vadovauja antikemalininkai) tesiremia (Kemalio) Ataturko (Kemalio Atatiurko) „šešių strėlių“ ideologija, o Jungtinės Valstijos iki šiol kliaujasi pusiau legendinių „tėvų įkūrėjų“ įvaizdžiu ir vertybėmis“, – aiškino V. Surkovas.

Pasak Kremliaus patarėjo, Rusijoje sukurta politinė tvarka „tinkama ne vien vidaus ateičiai – ji aiškiai pasižymi reikšmingus eksporto potencialus; jos arba jos atskirų komponentų paklausa jau egzistuoja; jos patirtį nagrinėja ir iš dalies perima“ kai kurios kitos valstybės.

V. Surkovo nuomone, domėjimasis Rusijos politiniu modeliu kitose šalyse yra savaime suprantamas, nes „viską, kas jose dedasi mūsų dienomis, Rusija jau seniai išpranašavo“. Jis atkreipė dėmesį į V. Putino kalbą 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijoje, kai Kremliaus vadovas griežtai sukritikavo „vienapolį pasaulį“.

„Tuo metu ji (V. Putino kalba) atrodė disidentiška, o dabar visą, kas joje buvo pasakyta, yra savaime suprantama – Amerika nepatenkinti visi, įskaitant pačius amerikiečius“, – teigia Kremliaus ideologas.

Savo straipsnyje V. Surkovas kritikuoja „parodomąją“ Vakarų šalių demokratiją ir tvirtina, kad „mūsų sistema... iš pažiūros neatrodo puošnesnė, bet (yra) sąžiningesnė.“

„Mūsų valstybė neskirstoma į giliąją ir išorinę; ji kuriama vienu metu visomis savo dalimis ir išoriniais pasireiškimais: brutaliausios jos galios karkaso konstrukcijos yra pačiame fasade, nepridengtos kokiu nors architektūros pertekliumi“, – samprotauja prezidento padėjėjas.

„Dėl didelės vidaus įtampos, susijusios su didžiulių nevienalyčių erdvių išlaikymu ir nuolatiniu buvimu geopolitinės kovos sūkuryje, valstybės karinės ir politinės funkcijos tampa svarbiausiomis ir lemiamomis. Jų tradicija ne slepiama, o priešingai – demonstruojama“, – rašo V. Surkovas.

Pasak jo, Rusija išsiskiria iš kitų šalių, nes neturi aplinkiniams nedemonstruojamos „giluminės valstybės“, bet joje egzistuoja savita „giluminė tauta“ – „visada besivadovaujanti savu protu, nepasiekiama sociologinėms apklausoms, agitacijoms, grasinimams ir kitiems tiesioginėms tyrimo ir poveikio priemonėms“.

„Gebėjimas girdėti ir suprasti tautą, matyti ją kiaurai, visą jos gilumą, ir atitinkamai veikti – unikalus ir svarbiausias Putino valstybės privalumas. Ji adekvati tautai, juda kartu su ja – taigi, nėra veikiama priešpriešinių istorijos tėkmių griaunamųjų perkrovų. Tai reiškia, kad ji yra veiksminga ir ilgaamžė“, – konstatuoja V. Surkovas.

„Iš esmės visuomenė pasitiki tik pirmuoju (valstybės) asmeniu... Nauja tai, kad valstybė šio fakto neignoruoja, į jį atsižvelgia ir grindžia juo savo veiksmus, – pridūrė jis. - Dabartinis Rusijos valstybės modelis prasideda nuo pasitikėjimo ir ant jo laikosi. Tuo jis iš pagrindų skiriasi nuo Vakarų modelio, kultivuojančio nepasitikėjimą ir kritiką.“

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad policija turi faktų, rodančių, kad aukšto rango Rusijos pareigūnas, prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas, pernai tiesiogiai vadovavo „užsienio snaiperių grupėms“, kurios šaudė ir žudė protestuojančius Kijeve žmones.

„Visai prieš kelias dienas UST (Ukrainos saugumo tarnyba) informavo mane, kad jos tardomi „Alfa“ kariai davė parodymus, jog Rusijos prezidento padėjėjas Vladislavas Surkovas vadovavo užsienio snaiperių grupių Maidane organizavimui“, – pasakė P.Porošenka per Dangiškosios šimtinės didvyrių artimųjų apdovanojimo ceremoniją penktadienį Kijeve.

P.Porošenka dar pridūrė, kad tyrėjai nustatė „akivaizdų Rusijos ryšį“ su šaudymais Maidane. Tai seka iš buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus pokalbių telefonu su Rusijos jėgos struktūromis. Anot P.Porošenkos, sušaudyti aktyvistus rengtasi iš anksto.

Dabartinis prezidentas savo pirmtaką V.Janukovyčių pavadino „žiauria ir paklusnia Maskvos marionete“.

„Klausimai prieš žmogiškumą neturi senaties. Tačiau pateiksiu sau ir jums retorinį klausimą: ar Rusija kada nors išduos mums nusikaltėlį Janukovyčių, pagrindinį kraujo liejimo Maidane kaltininką?“ – kalbėjo P.Porošenka.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainoje atsakomybėn bus patraukti ir teisėjai, „kurie pastaruosius metus dangstė įtariamus sąsaja su susidorojimu Maidane asmenis“.

Be kita ko, P.Porošenka pareiškė, kad iki 2015 metų pabaigos tikimasi bevizio režimo su ES valstybėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką „Dėl Rusijos Federacijos prezidento padėjėjo“, pranešė penktadienį Kremliaus spaudos tarnyba.

Šiuo įsaku, kuris įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos, Rusijos prezidento padėjėju paskirtas Vladislavas Surkovas.

Dar prieš mėnesį Kremliaus politiką palaikantis dienraštis „Izvestija“ citavo šaltinius vyriausybėje, esą V.Putinas ketina paskirti V.Surkovą savo patarėju verslo inovacijų ir plėtros reikalams.

Tik šį kartą, anot prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo, V.Surkovas rūpinsis santykiais su Abchazija ir Pietų Osetija.

Anksčiau šią sritį prižiūrėjo Tatjana Golikova, kurią Valstybės Dūmą šį penktadienį patvirtino Rusijos Audito rūmų pirmininke.

V.Surkovas, vadintas „pilkuoju kardinolu“ dėl didelės užkulisinės įtakos, kurią jis turėjo būdamas V.Putino vyriausiasis politinis padėjėjas, iš šių pareigų atsistatydinęs 2011 metų pabaigoje, iki 2013-ųjų gegužės buvo vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas. Jo pasitraukimas, savo noru, buvo laikomas konservatyviųjų jėgų pergale.

Įdomu, kad įsakas apie V.Surkovo paskyrimą prezidento patarėju paskelbtas jo gimimo dienos išvakarėse – rugsėjo 21 dieną A.Surkovui sukanka 49-eri.

Rusijos griežtos kontrolės politinės sistemos architektas antradienį paneigė gandus, esą jis priėmęs pasiūlymą grįžti į Kremlių, nors šis sugrąžinimas sustiprintų liberalų stovyklą artimiausioje prezidento Vladimiro Putino aplinkoje.

Kremliaus politiką palaikantis dienraštis „Izvestija“ citavo šaltinius vyriausybėje, esą V.Putinas ketina paskirti 48-erių Vladislavą Surkovą savo patarėju verslo inovacijų ir plėtros reikalams.

V.Surkovas, vadintas „pilkuoju kardinolu“ dėl didelės užkulisinės įtakos, kurią jis turėjo būdamas V.Putino vyriausiasis politinis padėjėjas, iš šių pareigų atsistatydinęs 2011 metų pabaigoje, iki 2013-ųjų gegužės buvo vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas. Jo pasitraukimas buvo laikomas konservatyviųjų jėgų pergale.

Pasak laikraščio "Izvestia", dabar V.Surkovas sutiko užimti V.Putino patarėjo pareigas, atmetęs pasiūlymus dirbti Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kaukaze, Skolkovo aukštųjų technologijų centre ir nanotechnologijų kompanijoje "Rusnano".

Su žiniasklaida V.Surkovas bendradarbiauja retai, tačiau Aleksejus Česnakovas, anksčiau taip pat dirbęs Kremliaus administracijoje, sakė, jog iš savo draugo gavo žinutę, kurioje jis neigia laikraštyje pasirodžiusį pranešimą.

"Aš niekada nekalbėjau apie patarėjo inovacijų klausimais, pasiuntinio Šiaurės Kaukaze ar Tolimųjų rytų ministro, ar "Rusnano- Skolkovo" vadovo postus", - sakė A.Česnakovas, cituodamas žinutę, kurią gavo iš V.Surkovo tinklu "Twitter".

Vyriausybės atstovė atsisakė kalbėtis šiuo klausimu, o su V.Putino spaudos sekretoriumi "Reuters" susisiekti nepavyko.

V.Putinas dažnai iš posto į postą kilnoja pareigūnus, kuriais pasitiki, todėl V.Surkovo sugrįžimas į Kremlių nebūtų netikėtas, kadangi prezidento aplinkoje yra ribotas intelektualų, iš kurių galima rinktis, kiekis, o jis yra linkęs aplink save išsaugoti jėgų pusiausvyrą.

"Izvestia" galėjo paskleisti liberalų stovyklos mintį sugrąžinti V.Surkovą, kovojant už įtaką su Kremliaus jėgos šalininkais, kuriems patinka status quo ir kurie priešinasi liberalų raginimams greičiau vykdyti politinę ir ekonominę reformą.

Po V.Putino sugrįžimo į prezidento postą praėjusiais metais konservatorių įtaka ėmė silpti ir jie pradėjo, pasak jų oponentų, susidorojimą su disidentais po didžiausių protestų nuo 2000-ųjų, kai pirmą kartą atėjo į valdžią.

A.Surkovas pasitraukė  iš Kremliaus 2011 metais, įsiplieskus protestams prieš politinę sistemą, kurią jis padėjo sukurti, koncentruodamas valdžią prezidento rankose.

Jis atsistatydino ir iš premjero pavaduotojo pareigų, kilus ginčui su federaliniais pareigūnais, tiriančiais numanomą lėšų grobstymą, kuriant Skolkovo valstybinį technologinių inovacijų centrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja grąžinti į Kremlių griežtai kontroliuojamos „valdžios vertikalės“ sistemos kūrėją, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po šio veikėjo pasitraukimo iš vyriausybės, antradienį pranešė vienas laikraštis.

Kremliaus politiką palaikantis dienraštis „Izvestija“ citavo šaltinius vyriausybėje, kurie sakė, kad V.Putinas ketina paskirti Vladislavą Surkovą savo patarėju verslo inovacijų ir plėtros reikalams, o šis greitas sugrąžinimas sustiprintų liberalų stovyklą prezidento artimiausioje aplinkoje.

Tokiu atveju 48 metų V.Surkovui būtų patikėta prižiūrėti tą patį sektorių, kuriuo jis rūpinosi dirbdamas premjero pavaduotojo pareigose iki šių metų gegužės, kai jis pralaimėjo kovą dėl įtakos su Kremliaus konservatoriais.

Vyriausybės atstovė atsisakė komentuoti šį pranešimą, o su V.Putino atstovu spaudai kol kas nepavyko susisiekti.

V.Surkovo pasitraukimas iš vyriausybės buvo pergalė Kremliaus vanagams, kurių įtaka nuolat didėjo po V.Putino grįžimo į prezidento postą praeitais metais, kai šalį buvo apėmę didžiausi protestai prieš jo valdymą nuo šio lyderio atėjimą į valdžią 2000 metais.

Į Kremlių grįžęs V.Putinas ėmėsi griežtų veiksmų, kuriuos jo oponentai vadina susidorojimu su bet kokiomis nepaklusnumo apraiškomis, ir kol kas niekaip nedemonstravo ketinantis keisti poziciją savo priešininkų atžvilgiu, stengdamasis užsitikrinti didesnį palaikymą tarp konservatyviosios pakraipos rinkėjų.

V.Surkovas anksčiau turėjo didelę užkulisinę įtaką, užimdamas V.Putino vyriausiojo politinio padėjėjo pareigas. Tačiau šis „pilkasis kardinolas“ atsistatydino 2011 metais, įsiplieskus protestams prieš politinę sistemą, kurią V.Surkovas padėjo sukurti, koncentruojant valdžią prezidento rankose.

Praėjus metams po naujos vyriausybės darbo pradžios, jis atsistatydino kilus ginčui su federaliniais pareigūnais, tiriančiais numanomą lėšų grobstymą, kuriant Skolkovo valstybinį technologinių inovacijų centrą.

V.Putinas dažnai skiria savo patikimus sąjungininkus į svarbius postus, o tokių asmenų sąrašas nėra ilgas. Ėmęs eiti naujas pareigas V.Surkovas tikriausiai vėl įgis įtaką Skolkovo projekte.

Šaltiniai vyriausybėje sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad V.Surkovas atsisakė kelių kitų postų, įskaitant pasiūlymą tapti V.Putino pasiuntiniu Šiaurės Kaukaze, kuriame Rusija mėgina užgniaužti islamistų sukilėlių judėjimą.