„Vilkikas neturi fiksuoto maršruto, jis keliauja po visą Lietuvą, tad prireikus jį siųsime į bet kurį šalies kampelį. Džiaugiamės būdami viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, savo produkciją pristatančių naudojant aplinkai draugiškus degalus“, – sakė bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovas.

Klimatui visiškai neutralūs iki 2030 metų

Biometanu varomų vilkikų kaina – apie 15 proc. aukštesnė negu įprastų dyzelinu varomų sunkvežimių. Tačiau, anot A. Grigaičio, tai nėra tokia jau didelė suma atsižvelgiant į kasdien nuvažiuojamus atstumus.

„Artimoje ateityje įsigysime daugiau tokių vilkikų. „Olvi grupė“, kuriai priklausome, yra įsipareigojusi iki 2030 m. tapti klimatui visiškai neutrali, sumažinusi CO₂ pėdsaką daugiau negu 50 proc. Siekdami šio tikslo, keisime krautuvų parką, sieksime, kad visi krautuvai būtų varomi elektra, taip pat keisime savo vadybininkų automobilius elektriniais. Turime gana nemažai projektų, susijusių su aplinkai draugiškesniais sprendimais“, – teigė A. Grigaitis.

Partnerio nuotr.

Pasak jo, norint galima labai greitai pereiti prie netaršių transporto priemonių ir tapti klimatui neutraliems, tačiau tokiu atveju nukentėtų konkurencingumas rinkoje. „Todėl šį pokytį, išsikėlę aiškius tikslus, darome palaipsniui. Greitai ne tik pakeisime visą savo transportą į tvaresnį, bet ir iš tiekėjų reikalausime, kad žaliavos būtų pristatomos pasitelkiant netaršias transporto priemones“, – sakė pašnekovas.

Partnerio nuotr.

Pristabdo aukštesnės kainos

Su Kaune įsikūrusiu bravoru bendradarbiaujančios logistikos ir sandėliavimo įmonės „Hegelmann Logistics“ Transporto vadybininkė Lina Kaptainė sako, kad Lietuvos verslininkai domisi biometanu varomomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, tačiau daugelį pristabdo aukštesnės kainos.

„Tikrai ne kiekvienas pasiryžęs mokėti daugiau vien todėl, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Didesnės kainos stabdo Lietuvos verslininkus. Tarp nedaugelio įmonių, kurios naudojasi mažiau taršių vilkikų paslauga, yra ir „Volfas Engelman“. Tokių verslininkų, kurie galvoja ne tik apie kainą, šiuo metu, deja, dar nedaug“, – sakė L. Kaptainė.

Partnerio nuotr.

Anot jos, biometanas gaminamas fermentacijos būdu specialiose biodujų jėgainėse iš organinių medžiagų (maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų). Deginant biodujas, išskiriama mažiau CO₂ ir kitų išmetamųjų dujų, kurios prisideda prie aplinkos taršos.

„Biometanu varomi vilkikai – viena pagrindinių alternatyvų dyzelinu varomiems sunkvežimiams, kurių vienas per metus išmeta apie 95 976 kilogramus CO₂. Biodujomis varomos transporto priemonės prisideda prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir sprendžia klimato kaitos bei energetinio saugumo problemas“, – teigė pašnekovė.

„Turiu pasakyti, kad šio renginio sėkmė nustebino ir mus pačius. Nors jau ne pirmus metus organizuojame kitą kur kas didesnę bavarišką šventę – „Oktoberfestą“ – ir joje kasmet sulaukiame daugybės bavariškų tradicijų entuziastų, nesitikėjome tiek jų išvysti pirmą kartą organizuotame bavariškame savaitgalyje. Nors staliukų visiems renginyje norintiems sudalyvauti neužteko, sėdėti nebuvo kada – skambant bavariškoms melodijoms vyko šokiai, žmonės šokdino vieni kitus, garsiai drauge dainavo. Renginyje tikrai nestigo bavariškos dvasios, o nuotaiką užkūrė patys dalyviai“, – pasakojo „Volfas Engelman“ bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė.

I. Gaižausko nuotr.

Anot jos, bavariškame savaitgalyje lankėsi ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai: „Buvo atvykusių žmonių iš Vilniaus ir kitų miestų. O vykti tikrai buvo ko – renginyje skanavome istorinių karališkosios šeimos virtuvės receptų įkvėptų valgių: brecelių su apyniuoto gėrimo ir trijų sūrių užtepėle, mėsos pyrago, vokiškų dešrelių, kiaulienos karkos, bulvių kukulių, troškintų raudonųjų kopūstų, veršienos šnicelių, „Bratwurst“ dešrelių su bulvių salotomis, antienos kulšelių, kvietinėje tešloje keptų obuolių ir kitų bavariškų skanėstų.

I. Gaižausko nuotr.

Taip pat specialiai bavariškam savaitgaliui išvirėme dvi rūšis naujų gėrimų, kuriuos pilstėme į litrinius bokalus, o fone skambėjo „Allegretto Band“ atliekamos garsiosios bavariškos melodijos – „Rosamunda“, „Raugintų kopūstų polka“, „Ein Prosit der Gemütlichkeit“ ir kitos. Buvo be galo smagus savaitgalis, manau, man pritartų ir dalyviai. Ačiū visiems sudalyvavusiems, jūsų dėka bavariškas savaitgalis buvo sėkmingai pakrikštytas“, – šypsojosi A. Saulėnienė.

I. Gaižausko nuotr.

„Volfas Engelman“ vadovo Mariaus Horbačausko teigimu, žmonių entuziazmas skatina dar labiau stengtis ir pasiūlyti daugiau progų susitikti.

„Nuo tada, kai praėjusiais metais pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Jo Karališkąja Didenybe Bavarijos princu Luitpoldu von Bayernu ir gavome leidimą virti karališką Bavarijos gėrimą, esame tarsi apsėsti noro į Lietuvą atnešti kuo daugiau bavariškų tradicijų. Kodėl? Nes jos skatina žmones dažniau susitikti, būti kartu, dalintis džiaugsmu ir gerai leisti laiką. Galbūt tai šiek tiek neįprasta mums, lietuviams, nes esame kiek uždaresnio būdo, tačiau pasižiūrėjęs į tai, kaip smagiai žmonės leidžia laiką mūsų organizuojamose šventėse, manau, daugeliui trūksta tos bendrystės. Labai džiaugiamės bavariško savaitgalio sėkme. Nesumeluosiu sakydamas, kad tikrai galvojame tokią ar panašią šventę surengti ir kitąmet. O rudenį vėl pakviesime visus susitikti legendinėje „Oktoberfesto“ šventėje Kaune, kuri vyks jau šeštą kartą“, – sakė M. Horbačauskas.

I. Gaižausko nuotr.

Bravoro vadovas užsiminė, kad bavarišku savaitgaliu apsiriboti neplanuojama – netrukus pakvies žmones ir į kitokius teminius vakarus. „Jau gegužės mėnesį savo erdvėse galvojame pristatyti ir belgiškos virtuvės savaitgalį. Kol kas derinamės meniu ir kertinius renginio akcentus, tačiau tikime, kad tai – puiki proga atrasti dar vieną kitokią virtuvę ir susipažinti su tradicijomis.“

Pavasarinė dovana

Net dvi dienas Kaune liesis specialiai šiam renginiui virti gėrimai, skleisis vokiško maisto skoniai, skambės juokas ir muzika. Maždaug  prieš metus ilgiausiai Lietuvoje nepertraukiamai veikianti darykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jo Karališkąja Didenybe Bavarijos princu Luitpoldu (Prinz von Bayern) ir jo valdoma bendrove „König Ludwig International“. Rezultatas – gautas leidimas virti karališkąjį gėrimą.

Balandžio 5–6 d. vyksiantis „Bavariškas savaitgalis“ – ne tik šio svarbaus įvykio pažymėjimas. „Šis vokišką gėrimo su apyniais kultūrą pristatantis renginys yra pirmas toks, kurį rengia mūsų bendrovė. „Volfas Engelman“ yra ambasadoriai, gavę įgaliojimus šiai kultūrai propaguoti. Pasisėdėjimai ragaujant bavariško skonio maistą, užgeriant gėrimu su apyniais yra dalis bendravimo. Iš esmės tai bus restoraninio tipo renginys, kuriame skambės gyva muzika. Tai nebus šventė, kurioje ūžia visas kiemas, bet viena iš daugelio bavariškų švenčių, kurios turi sąsajų su karališkosios giminės aludarystės istorija“, – skirtumą su „Volfas Engelman“ rengiama švente „Oktoberfest“ minėjo projektų rinkodaros vadovė Neringa Antanaitienė.

Meniu: vokiškų patiekalų gausa ir kelios naujos bavariškos receptūros gėrimų rūšys. „Volfas Engelman“ archyvo nuotr.

„Volfas Engelman“ rudenį organizuojama šventė „Oktoberfest“ šurmuliuoja alaus daryklos prieigose, o „Bavariškas savaitgalis“ vyks įmonės galerijoje. Tai viena naujausių daryklos erdvių. Ji duris atvėrė pasitinkant 170-ąjį gimtadienį 2023 m. Nors galerijoje ir netelpa tiek daug svečių, kiek priimama per rudeninę „Oktoberfest“ šventę, bet ši vieta turi savų privalumų – gražesnė, jaukesnė, be to, ir sunkiai nuspėjami lietuviško pavasario orai nesugadins linksmybių.

Išskirtiniai galerijos interjero sprendimai suteikia šiai vietai unikalumo ir gali būti pritaikyti pagal renginio tematiką. „Bavariško savaitgalio“ metu galerijoje bus eksponuojami paveikslai, atspindintys Bavarijos karališkosios giminės istorines sąsajas su aludaryste. Jie padės svečiams susipažinti su šiomis tradicijomis ir į jas pažvelgti giliau. Bavarijos monarchų šeimos aludarystės amatas karališkojoje šeimoje gyvuoja net nuo 1260-ųjų.

„Kiekvieną pavasarį stengiamės žmones kažkuo pradžiuginti. Kadangi esame viena vokiškiausių gėrimo su apyniais daryklų Lietuvoje, stengiamės puoselėti vokiškas tradicijas ir supažindinti žmones su tradicine vokiška muzika ir maistu“, – „Bavariško savaitgalio“ rengimo idėja dalijosi „Volfas Engelman“ aludarystės centro koordinatorė Audronė Saulėnienė.

Šventė gomuriui

Tad kas gi laukia „Bavariškame savaitgalyje“? „Pirmą balandžio savaitgalį tiesiog praleisime bavariškomis nuotaikomis. Didžiausias dėmesys bus skiriamas bavariškam gėrimui su apyniais ir tradiciniam maistui. Ši šventė emocijomis ir atmosfera panaši į „Oktoberfest“ – maistu, gėrimais, muzika, drabužiais, bet kompaktiškesnė ir subtilesnė, bus daugiau gurmaniško maisto ir gėrimų rūšių“, – tęsė A. Saulėnienė.

Nors kartą apsilankiusiems lietuviškojoje „Oktoberfest“ šventėje nosį ir gomurį jau turėtų kutenti malonūs prisiminimai apie ragautus vokiškus tradicinius tokių susibūrimų patiekalus. Vien breceliai su kvietinio alaus ir trijų sūrių užtepėle, užsitarnavę kultinį statusą ne tik Vokietijoje – minkšti viduje, gardžiai apskrudę išorėje, yra neatsiejami vokiškų švenčių, mugių kepiniai. Dabar tai jau ir „Volfas Engelman“ rengiamų švenčių tradiciniai kepiniai.

Bendrystė: „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas ir  Bavarijos princas Luitpoldas (Prinz von Bayern). „Volfas Engelman“ archyvo nuotr.

„Patiekalus įkvėpė istoriniai receptai iš karališkosios šeimos virtuvės. Dalis jų pagaminti remiantis Bavarijos princo Luitpoldo (Prinz von Bayern) šeimos paskolintomis knygomis, kuriose aprašytos karališkosios giminės maisto gaminimo patirtys. Galerijos virtuvės meistrai kai kuriuos jau išbandė ir patieks per „Bavarišką savaitgalį“, – kolegę papildė „Volfas Engelman“ projektų rinkodaros vadovė N. Antanaitienė.

Meniu įspūdingas: mėsos pyragas, patiekiamas su breceliu, karamelizuotais svogūnais ir marinuotais agurkėliais, vokiškų dešrelių asorti, kiaulienos karka, patiekiama su bulvių kukuliais, troškintais raudonaisiais kopūstais ir tamsaus apyniuotojo „Gravy“ padažu, veršienos šnicelis su gaiviomis agurkų salotomis ir gruzdintomis bulvytėmis, „Bratwurst“ dešrelės su bulvių salotomis, antienos kulšelė, patiekiama su bulvių kukuliais, troškintais raudonaisiais kopūstais ir tamsaus apyniuotojo „Gravy“ padažu, ir, žinoma, desertai – obuolys, keptas kvietinio tešloje, patiekiamas su vaniliniu padažu, štrudelis su obuoliais.

Autentika: patiekalai pagaminti remiantis karališkosios šeimos receptų knygomis. „Volfas Engelman“ archyvo nuotr.

Neskubėkite prie savo namų šaldytuvo – skonio receptoriai bus aštresni kantriai sulaukus „Volfas Engelman“ galerijoje „Bavariško savaitgalio“.

Pasipuošti bavariškai

Maistas – tik viena iš „Bavariško savaitgalio“ sudėtinių dalių. Šalia skrupulingai atrinktų ir serviruojamų bavariškų patiekalų lėkštėje – net keturios gėrimų su apyniais rūšys, dalis jų – tiesiai iš Bavarijos karališkosios daryklos.

„Kai žmonės turi išskirtinę progą paragauti kažkokios neragautos rūšies, vakaro metu paprastai ta rūšis ir būna populiariausia. Per „Bavarišką savaitgalį“ svečiams pasiūlysime naują šviesų ir lengvą vokiškos receptūros gėrimą su apyniais, kurio vėliau bus galima rasti ir parduotuvėse, tačiau šventės metu pasiūlysime specialiai išvirtą pilstomą. „Bavariško savaitgalio“ svečiams „Volfas Engelman“ pasiūlys kelias naujas bavariškos receptūros gėrimo rūšis“, – asortimentą pristatė N. Antanaitienė.

Vokišką nuotaiką muzikos garsais kurs jau nuo rudens „Oktoberfest“ švenčių gerai pažįstama grupė „Allegretto Band“. Organizatoriai pabrėžia: „Oktoberfest“ yra „Oktoberfest“ – su savo tradicijomis, statinės atkimšimo ritualu, maršais ir kitomis linksmybėmis, bet pavasario savaitgalį šių tradicijų nebus. Aišku, visose bavariškose šventėse tam tikrų panašių motyvų buvo, yra ir bus. Jau vien tai, kad personalas bus pasipuošęs bavariškais drabužiais.

„Matome, kad bavariškos tradicijos lietuviams gana artimos. Per rudenį rengiamas „Oktoberfest“ šventes kiekvienais metais matome vis didesnį kauniečių ir Kauno svečių susidomėjimą. Vis daugiau svečių puošiasi tradiciniais bavariškais drabužiais. „Bavarišką savaitgalį“ irgi  siūlome taip pasipuošti, kad bavariški kostiumai nedulkėtų spintose, nes iki šiol juos išsitraukdavome tik kartą per metus – per „Oktoberfest“ šventę. Dabar jau bus dvi progos pademonstruoti bavarišką garderobą“, – renginio detales minėjo A. Saulėnienė.

Skaičiuojama, kad pernai dvi dienas vykusioje „Oktoberfest“ šventėje apsilankė apie 6 tūkst. svečių. Toks susidomėjimas patvirtina lietuvių norą priimti vokiškas linksmybes ir liudija organizatorių tinkamas pastangas jas rengti.

„Volfas Engelman“ pasiūlys kelias naujas bavariškos receptūros gėrimo rūšis.

Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir sėkmingą ilgalaikės partnerystės pradžią su istorine, 171 gyvavimo metus šiemet skaičiuojančia įmone „Volfas Engelman“. Kartu su įmonės generaliniu direktoriumi Mariumi Horbačausku princas Luitpoldas apsilankė Valdovų rūmų muziejuje, kur pamatė, kaip Vilniuje puoselėjama Bavarijos ir Lietuvos ryšių istorija. Kaip teigė princas Luitpoldas, Valdovų rūmų muziejuje vieną dieną jis viliasi išvysti tarptautinę parodą, kurioje puikuotųsi jo šeimai, Lietuvos didiesiems kunigaikščiams giminingiems Vitelsbachams, priklausančios vertybės, taip pat į Vokietiją kaip nuotakų kraitis patekusios istorinės Lietuvos ir Lenkijos vertybės.

„Tikrai bandysiu įtikinti Bavarijos valdžios atstovus surengti tokią parodą ateityje“, – tikino Vokietijos aukštuomenės atstovas.

Gobelenas, priklausęs Onai Kotrynai Konstancijai. Miuncheno rezidencija. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Bavarijos Vitelsbachų giminė padovanojo daug iškilių asmenybių. Iš šios dinastijos kilo Šventosios Romos imperatoriai, viena gražiausių moterų istorijoje vadinama Austrijos imperatorienė Elžbieta, dar žinoma imperatorienės Sisi vardu, ir daugybė kitų. Lietuvos valdovus su Vitelsbachais susiejo šios giminės atstovų vestuvės su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dukterimis. Kaip pasakojo Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis, XV a. įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dukros Jadvygos ir Bavarijos kunigaikščio Jurgio Turtingojo vestuvės, XVII a. už Vitelsbachų giminės atstovo ištekėjo Žygimanto Vazos jauniausioji duktė Ona Kotryna Konstancija. 1694 m. Jono Sobieskio duktė Teresė Kunigunda ištekėjo už Bavarijos kunigaikščio Maksimilijono II Emanuelio, 1688 m. įvyko Lietuvos kunigaikštytės, paskutinės Biržų–Dubingių Radvilų giminės atšakos palikuonės Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Reino Pfalco grafystės bei Noiburgo kunigaikštystės įpėdinio Karolio Pilypo sutuoktuvės.

Landshuto pilis. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Pasak Bavarijos princo Luitpoldo, vienai Lietuvos valdovų dukterų net teko laikinai valdyti Bavarijos žemes. 1704 m., kai buvo pralaimėtas Blenhaimo mūšis, Maksimilijonas II Emanuelis savo žmoną Teresę Kunigundą Sobieskytę laikinai paskyrė Bavarijos Kunigaikštystės regente. „Vėliau Teresės sūnus Karolis Albrechtas karūnuotas Šventosios Romos imperatoriumi, o kitas sūnus Klemensas Augustas tapo Kelno arkivyskupu. Karolio Albrechto sūnus Maksimilijonas III Juozapas vedė Mariją Anną, o jo duktė Marija Antonija ištekėjo už Fredericko Christiano. Nimfenburgo rūmuose turime paveikslą, kuriame pavaizduotos šių vestuvių akimirkos“, – giminystės ryšius atskleidė princas.

Freska Landshuto rotušėje su pavaizduota Jadvyga Jogailaite. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Vestuvės, kurias prisimena iki šiol

Nors visų valdovų ir didikų vestuvės pasižymėjo prabanga, Jadvygos Jogailaitės ir Jurgio Turtingojo šventė XV a. buvo išskirtinė. Žemutinės Bavarijos Landshuto mieste vykusiose vestuvėse dalyvavo per 9000 svečių, tarp kurių buvo ir Šventosios Romos imperatorius Frydrichas. Bavarijos princas Luitpoldas  pabrėžė, kad šios vestuvės laikomos vienomis didžiausių kada nors Europoje vykusių santuokos iškilmių. Apie šventės dydį byloja ir išlikęs vestuvių maisto produktų sąrašas. Kaip teigiama, per šventę buvo suvalgyta 320 jaučių, 1 500 avių, 1 300 ėriukų, 500 veršelių ir net 40 tūkst. viščiukų.

Landshuto vestuvės 2023 m. Jadvygos Jogailaitės karieta. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Įdomu tai, kad Landshuto mieste iki šiol rengiamas legendinių vestuvių puotą kartojantis, tris savaites trunkantis festivalis. Į kas ketverius metus vykstančią šventę susirenka apie 700 tūkst. istorijos mylėtojų, kurie stebi senoviniais apdarais apsirengusius miesto gyventojus, dalyvauja įvairiuose viduramžių tematikos renginiuose, riterių turnyre.

Lietuvybės pėdsakas kituose Bavarijos miestuose

Lietuvybės pėdsakas gajus ir Ingolštato, Miuncheno bei Burghauzeno miestuose. 1472-aisiais Jadvygos Jogailaitės vyro Jurgio Turtingojo tėvas Liudvikas IX Turtingasis Ingolštate įkūrė universitetą, kuris, D. Avižinio žodžiais, tapo penktu pagal populiarumą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų užsienio universitetu. Ingolštato universitete iki XVII a. pabaigos mokėsi 109 lietuviai, tarp jų – legendinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, Lietuvos pakancleris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto įkūrėjas kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo keturiose Ingolštato karo pabėgėlių stovyklose gyveno iki tūkstančio lietuvių, veikė daug jų visuomeninių ir kultūrinių organizacijų.

Buvusio Ingolštato universiteto pastatas. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Bavarijos sostinės Miuncheno centre esančios Šv. Kajetono teatinų bažnyčios, kurioje palaidota Teresė Kunigunda Sobieskytė, fasadas pažymėtas ir Vyčio ženklu. Vytis matomas ir vos 100 km į rytus nuo Miuncheno esančios ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies, kurios ilgis siekia net kilometrą, teritorijoje. Ten išlikusi maža vėlyvosios gotikos bažnytėlė, vadinama Jadvygos koplyčia. Virš vienų pilies vartų, vadinamų Jurgio vartais, puikuojasi kunigaikštienės herbai – baltasis erelis ir Vytis.

Vytis ant Burghauzeno pilies vartų. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Karališkos partnerystės

Tarptautinę parodą „Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai“, skirtą Lietuvos ir Vokietijos praeities ryšiams įprasminti, Valdovų rūmų muziejuje planuota surengti dar 2020–2021 m., tačiau dėl koronaviruso pandemijos ji buvo atidėta.

„Parodą planavome net kelerius metus. Dar 2019 m. įvyko daug susitikimų su Bavarijos muziejininkais, bibliotekininkais. Ypač Miuncheno paveldo institucijose yra išlikę labai daug įdomių, su Lietuva susijusių vertybių. Buvo tariamasi dėl jų paskolinimo parodai. Paroda neįvyko, bet buvo padarytas nemažas įdirbis, todėl išleidome knygą apie Lietuvos ir Bavarijos ryšius – neįvykusios parodos katalogą“, – sakė D. Avižinis ir pridūrė, kad parodos idėja vis dar nepamiršta.

Miuncheno Teatinų bažnyčia. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

Bavarijos ir Lietuvos ryšiai mezgami ir kitais būdais. Pavyzdžiui, Lietuvoje galima paragauti karališko gėrimo. Bendradarbiavimo sutartį su „Volfas Engelman“ Bavarijos princas Luitpoldas pasirašė 2023 m. pavasarį.

Landshuto vestuvės 2023 m. Valdovų rūmų muziejaus archyvo nuotr.

„Labai džiaugiamės šia karališka partneryste, tai nuostabi 170-ojo jubiliejaus, kurį šventėme praėjusiais metais, dovana. Vokietijos įmonė, karališkojo gėrimo gamintoja ir „Volfas Engelman“ verslo partnerė „König Ludwig International“ sutiko atskleisti karališko gėrimo receptūrą ir patikėti jo gamybą būtent mums. Tai mums didelis įvertinimas. Siekiame į Lietuvą atnešti ir daugiau vokiškų tradicijų. Jau ketvirtą kartą Kaune organizavome „Oktoberfestą“, svarbiausią Bavarijos regiono festivalį, kurio pradininkė – Vitelsbachų šeima, pirmą kartą festivalį surengusi 1810 m. Miunchene. Festivalis šiuo metu vyksta ne tik šiame regione, bet ir įvairiose kitose valstybėse. Šiemet jau penktą kartą pakviesime visus kauniečius ir miesto svečius švęsti bavariškai“, – užbaigė M. Horbačauskas.

Surinko geriausias pasaulio patirtis

Šešeri metai įspūdžių, nuotykių, gurmaniškų kelionių ir maloniausių patirčių. Taip, kalbėdamas apie „Volfas Engelman Studijos“ šiandieną, jos istoriją apibendrina bravoro vyr. aludaris Petras Sadovskis.

Pašnekovo teigimu, idėja įkurti šią vietą kilo su mintimi šalia išplėtoti daugiau su aludaryste susijusių erdvių. „Volfas Engelman Studijoje“ įsikūręs mini bravoras, šalia – duris pavasarį atvėrusi „Volfas Engelman Galerija“ ir firminė parduotuvė.

„Visada norėjome atgaivinti mūsų daryklos erdves. Jas atverti degustacijoms, ekskursijoms, edukacijai, skonių eksperimentams. Brandindami „Volfas Engelman Studijos“ idėją, keliavome po įvairias šalis, analizavome geriausias aludarystės praktikas pasaulyje, sėmėmės įkvėpimo, rinkomės koncepcijas. Aplankėme daugiau nei 20 skirtingų pasaulio vietų“, – pasakojo P. Sadovskis.

Iš kairės į dešinę: Petras Sadovskis, Valentinas Kovalenkinas, Giedrius Valančius, Audronė Saulėnienė. I. Gaižausko nuotr.

Nors geriausia įvairių šalių aludarystės praktika sužavėjo, bravoro komanda norėjo sukurti kitokią – unikalią, savitą ir originalią – erdvę. Tikslas, pasak vyr. aludario, buvo aiškus: turėti vietą, kuri taptų tiek atvira visuomenei, tiek naujiems produktams kurti ir plėtoti.

Neseniai Belgijoje vykusiame „Brussels Beer Challenge 2023“ konkurse „Volfas Engelman Studijoje“ gimęs gėrimas pelnė apdovanojimą – jam atiteko bronzos medalis.

 

„Todėl pirminė mūsų vizija išaugo iki atviro mini bravoro su degustaciniu centru ir ekspozicija, kurioje puikuotųsi originalūs istoriniai reliktai iš tarpukario laikų ir retesnių produktų pavyzdžiai, atkeliavę iš šių dienų. Šiuo metu Studija kelias dienas per savaitę veikia kaip gėrimų baras, lankytojų laukiame ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Čia kuriame naujas idėjas, produktus, ragaujame, klausiame kolegų ir būsimų vartotojų nuomonės. Sėkmingiausius šio įdomaus proceso rezultatus imame gaminti didesniais kiekiais ir paleidžiame į gyvenimą. O iki tol patys gyvename erdvėje, kurioje girdėti verdami gėrimai, skleidžiasi jų šiluma, misos ir apynių kvapas. Tai – mūsų Studija“, – sakė P. Sadovskis.

„Volfas Engelman Studijoje“ sukurti gėrimai vertinami ir pasauliniame kontekste.

„Neseniai Belgijoje vykusiame „Brussels Beer Challenge 2023“ konkurse „Volfas Engelman Studijoje“ gimęs gėrimas pelnė apdovanojimą – jam atiteko bronzos medalis. Konkurse buvo vertinama apie 1 800 alaus iš viso pasaulio pavyzdžių. Šis laimėjimas mus labai nudžiugino“, – džiaugėsi aludaris.

Tapo kamerine aludarystės erdve

Anot bravoro vadovo Mariaus Horbačausko, nuo pat Studijos įkūrimo ši erdvė buvo tarsi vartai į unikalų aludarystės pasaulį. Čia rinkdavosi mėgėjai ir žinovai, taip pat visi, susidomėję aludarių meistrystės paslaptimis, norintys ne tik degustuoti įvairius skonius, bet ir susipažinti su skirtingų rūšių gėrimais, istorija.

„Visada siekėme savo svečius supažindinti su kitokia – atsakingo, džentelmeniško, išlavinto – vartojimo kultūra. Savo erdves atverdavome ir menui, pavyzdžiui, Studijoje vyko ne vienas festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas. Tačiau dabar degustacijos keliasi į mūsų naująją erdvę – „Volfas Engelman Galeriją“. Ji – didesnė, joje telpa daugiau svečių. O į Studiją kviečiame užsukti jaukiai pasėdėti, puikiai praleisti laiko su draugais ir pabūti tokioje kamerinėje aludarystės erdvėje“, – teigė daryklos vadovas.

„Volfas Engelman Studijos“ gimtadienis. I. Gaižausko nuotr.

Užkurs tikrą vakarėlį

Bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė sako, kad gyvenimą reikia švęsti, o gimtadienis tam – puiki proga. Dėl šios priežasties šeštoji studijos sukaktis bus paminėta trankiai ir linksmai.

Savo svečius ruošiamės maloniai nustebinti. Verdame unikalius gėrimus, sukurtus mūsų aludarių. Jų paragauti galimybės nebus niekur kitur.

 

Vykstant gimtadienio šventei, svečių laukia gyvo garso koncertas, kuriame pasirodys Malaizijos atlikėjas Sherman Tan kartu su grupe iš Lietuvos. Atlikėjai užkurs nuostabią vakarėlio atmosferą, kurią dar labiau įkaitins gimtadienio didžėjus, specialiai sukakčiai sukurtas gėrimų meniu ir barmenų staigmenos.

„Savo svečius ruošiamės maloniai nustebinti. Verdame unikalius gėrimus, sukurtus mūsų aludarių. Jų paragauti galimybės nebus niekur kitur. Šventės dalyvius palepinsime ir gardžiausiais užkandžiais, pakviesime pasitikrinti savo žinias apie aludarystę viktorinos metu, dovanosime prizus“, – apie vakaro programą kalbėjo ji.

A. Saulėnienė kviečia kartu pasidžiaugti įspūdžių kupina šešerių metų „Volfas Engelman Studijos“ kelione.

„Šis laikas buvo ypatingas. Norime pakviesti visus ir kiekvienam padėkoti už nuostabias akimirkas, praleistas drauge. Prisijunkite, kartu švęskime Studijos gimtadienį“, – kvietė bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė.

Tikslas – paraginti žmones sakyti vieni kitiems gerų žodžių

M. Matukaičio teigimu, tarptautinis socialinės „Gero žodžio galios“ kampanijos įvertinimas buvo maloni staigmena.

„Iniciatyvos idėja tikime visu šimtu procentų, džiaugiamės, kad ji buvo pastebėta ir įvertinta tarptautiniu mastu. Šių metų rugpjūtį inicijavome gyventojų nuomonės tyrimą, ir jis parodė, kad 85 proc. žmonių komplimentai gerina nuotaiką ir įkvepia, o 71 proc. jie suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę. Prie „Gero žodžio galios“ kampanijos dirbo didelė komanda, tad noriu padėkoti kolegoms, mūsų darbuotojams ir partneriams – komunikacijos agentūrai „Adverum“, reklamos agentūrai TBWA ir žiniasklaidos planavimo agentūrai „Dentsu Lithuania“, – kurie patikėjo idėja ir padėjo pasiekti tokius rezultatus. Labai malonu būti taip įvertintiems“, – teigė M. Matukaitis.

Pasak jo, „Gero žodžio galios“ kampanijos tikslas – inicijuoti pokyčius kasdienėje bendravimo kultūroje, skatinant žmones dažniau sakyti vieni kitiems teigiamų žodžių.

„Su šia socialine iniciatyva startavome liūdniausią metų dieną, vadinamąją Blue Monday. O kampanijos idėja kilo pasaulinių negandų kontekste. Pajutome, kad visuomenėje įsivyravo baimė ir nerimas, padaugėjo negatyvumo. Turime palaikyti vieni kitus, todėl pamanėme, kad geri žodžiai bent šiek tiek praskaidrins kiekvieno mūsų dieną ir prisidės prie geresnės emocinės savijautos tokiu sudėtingu laikotarpiu. Pozityviomis naujienomis dalijomės ir Lietuvos žiniasklaidoje, specialiai geroms žinioms skirtuose didžiųjų portalų polapiuose. Prie iniciatyvos prisijungė ir mūsų darbuotojai – jie įsiamžino socialinio eksperimento vaizdo įraše“, – pasakojo M. Matukaitis.

Partnerio nuotr.

Kvietė darbuotojus klausytis pagyrimų

Bendrovės atstovas teigia, kad teigiamų žodžių galią norėta įprasminti ir bravoro aplinkoje, todėl sukurtas gerų žodžių galios socialinio eksperimento vaizdo įrašas.

„Jame filmavome savo darbuotojus ir stebėjome jų reakcijas, kai jiems sakomi gražūs žodžiai. Filmavime savanoriškai sudalyvavo dešimt bravoro darbuotojų. Kolegos susirinko į filmavimo studiją, tačiau iki pat filmavimo pradžios nežinojo, kas jų laukia. O mes buvome paruošę jiems staigmeną – klausytis jiems sakomų gerų žodžių, pagyrimų ir komplimentų iš kolegų“, – pasakojo M. Matukaitis.

Pasak jo, klausydamiesi pagyrimų, darbuotojai pradžioje jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos.

„Buvo labai gera stebėti šį pokytį. Žmonės, išgirdę jiems sakomų gerų žodžių, tiesiog nušvito, pradėjo labiau savimi pasitikėti, atsiskleidė. Tai tik dar kartą parodė, kokią galią turi nuoširdūs žodžiai. Net ir vienas teigiamas komentaras gali motyvuoti, pakeisti žmogaus nuotaiką ar gyvenimą. Manau, kiekvienas turime ką gražaus pasakyti šalia esančiam žmogui. Tik kažkodėl ne visada išdrįstame arba taupome tuos gerus žodžius išskirtinei progai. Tačiau laukti tikrai neverta, kai galima pradžiuginti žmogų čia ir dabar. Juk pasakyti gerų žodžių nieko nekainuoja“, – įsitikinęs M. Matukaitis.

PRGN yra tarptautinis nepriklausomų komunikacijos agentūrų tinklas, vienijantis 54 komunikacijos agentūras iš 34 pasaulio valstybių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje, Australijoje ir Azijoje. Nuo 1999 m. veikiantis PRGN yra vienas didžiausių tarptautinių ryšių su visuomene tinklų pasaulyje.

90 proc. moterų ir 80 proc. vyrų teigia, kad komplimentai pagerina nuotaiką ir įkvepia, beveik tiek pat jų galvoja, kad teigiami komentarai padeda tarpusavio santykiams. Pasak koučingo specialisto Povilo Petrausko, geri žodžiai turi gydomąją galią, didina žmogaus pasitikėjimą savimi ir padeda jaustis ypatingam, vertinamam, reikalingam ir mylimam.

Dauguma lietuvių vertina gerus žodžius

Tyrimo rezultatai rodo, kad 85 proc. visų apklaustųjų mano, kad geri žodžiai gerina nuotaiką ir įkvepia, 75 proc. teigia, kad jie gerina santykius tarp žmonių, o 71 proc. – kad komplimentai suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę.

P. Petrausko teigimu, geri žodžiai yra vertinga laimingo gyvenimo dalis.

Povilas Petrauskas. „Volfas Engelman“ archyvo nuotr.

„Jie padeda žmonėms įveikti sunkius momentus. Taip pat tai yra puiki priemonė siekiant pripažinti ar pabrėžti kokį nors žmogaus būdo bruožą ar poelgį, kurio jis pats savyje nepastebi ar nevertina. Geras žodis atrodo smulkmena, tačiau jis labai daug ką keičia. Teigiamas komentaras skatina žmogų labiau pasitikėti savimi, pagerėja jo nuotaika, o tai padeda į problemas pažvelgti kitu kampu, surasti kitokių sprendimo būdų, atrasti naujų įžvalgų“, – sakė jis.

Geras žodis atrodo smulkmena, tačiau jis labai daug ką keičia. Teigiamas komentaras skatina žmogų labiau pasitikėti savimi, pagerėja jo nuotaika, o tai padeda į problemas pažvelgti kitu kampu (...)

 

Šiais metais startavusios ilgalaikės socialinės kampanijos „Gero žodžio galia“ sumanytojos – bendrovės „Volfas Engelman“ – rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis teigia, kad geri žodžiai svarbūs ir darbo aplinkoje.

„Jie daro reikšmingą teigiamą įtaką žmogaus savijautai ir elgesiui. Tai parodė ir tyrimo rezultatai – iš visų apklaustųjų tik 1 proc. teigė manantys, kad geri žodžiai nedaro jokios įtakos. Pasakyti šiuos žodžius nieko nekainuoja, o nesuvaidintos padėkos ir nuoširdūs komplimentai iš esmės keičia emocinę savijautą, labiau motyvuoja, netgi pagerina rezultatus darbo aplinkoje. Tai išbandžiau pats – kasdien stengiuosi bent kartą kam nors pasakyti teigiamą komentarą. Matau, kaip žmonėms smagu tai girdėti, o pamačius jų reakcijas norisi komplimentų sakyti dar dažniau. Sulaukęs jų iš aplinkinių taip pat džiaugiuosi, ir diena iškart tampa geresnė. Todėl kviečiu visus pastebėti, vertinti, praktikuoti ir puoselėti kasdienį gerą žodį“, – sakė jis.

P. Petrausko teigimu, su komanda svarbu dažniau kalbėtis apie tai, kas pavyko, o ne tai, kas buvo nesėkminga.

„Kai kas nors pagiria, pasako gerą žodį, sumažėja darbuose daromų klaidų, pagerėja koncentracija. Galutinis rezultatas – pasiekti aukštesni tikslai. Nesvarbu, ar tai verslas, ar santykiai su antra puse, ar vaikų auklėjimas – tokia formulė veikia visur, – tikina jis. – Kartą kalbėjausi su vadovu, kuris teigė, kad dirbant komandoje svarbu turėti empatijos, bet tam nėra laiko, nes didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams. Pakviečiau jį atlikti eksperimentą – dažniau žiūrėti žmonėms, su kuriais bendrauja darbe, į akis. Praėjus kelioms savaitėms šis žmogus grįžo pas mane ir džiaugėsi, kad žiūrėdamas žmonėms į akis pastebėjo kolegų savybes, kurių nematė anksčiau. Akių kontaktas yra svarbi gerų tarpusavio santykių dalis, tai reikšmingai prisideda prie gebėjimo kitam žmogui pasakyti daugiau gražių žodžių. Iš pradžių toks elgesys dažnam atrodo nemalonus, tarsi nepatogus, bet ilgainiui pastebima, kad pagerėja santykiai su žmonėmis, užsimezga stipresnis kontaktas.“

Lietuviai dažniau gerus žodžius išsako aplinkiniams, negu jų sulaukia patys

Apklausos duomenimis, 78 proc. lietuvių sako gerus žodžius kiekvieną savaitę, o jų atgalios sulaukia 59 proc. žmonių. Tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės kiekvieną savaitę vieni kitiems pasako malonių žodžių. Dažniausiai – daugiau nei penkis kartus per savaitę – jų sulaukia 18–29 metų asmenys, o rečiau nei kartą per savaitę gerų žodžių išgirsta 60–74 metų gyventojai.

Anot P. Petrausko, tai, ar žmonės linkę kitiems sakyti komplimentų, dažnu atveju nulemia aplinka.

„Prie noro sakyti gerus žodžius stipriai prisideda mūsų aplinka – tai, kaip mes buvome auklėjami, kur augome, kokios mūsų patirtys ir vertybės, kaip vertiname save ir kitus. Taip pat kai žmogus jaučia kito asmens palaikymą, paskatinimą, natūraliai atsiranda noras mainais atsilyginti tuo pačiu. Tai nebūtinai gali būti geras žodis, bet ir šypsena, tvirtesnis rankos paspaudimas“, – sakė jis.

Pastebėta, kad pagyrimų kitiems negaili tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyvenantys žmonės. Kiekvieną savaitę komplimentus aplinkiniams dalijančių žmonių skaičius svyruoja nuo 73 iki 80 proc.

Vis dėlto kai kurie žmonės net ir sulaukę komplimentų nemoka jų priimti, išgirdę gerą žodį jaučiasi nepatogiai.

Dalijimasis gerais žodžiais yra įpročio reikalas ir netgi gyvenimo stilius. Dažnai ir pats sau primenu, kad galėčiau kitiems sakyti daugiau malonių žodžių.

 

„Tokiose situacijose žmonės funkcionuoja kaip raumuo – jei jis netreniruojamas, tai ir jausmas nepatogus. Jei nesame pratę to daryti, kiekvieną kartą sakydami komplimentą kitam ar patys jo sulaukę jausimės nejaukiai. Dalijimasis gerais žodžiais yra įpročio reikalas ir netgi gyvenimo stilius. Dažnai ir pats sau primenu, kad galėčiau kitiems sakyti daugiau malonių žodžių“, – sakė jis.

Kaune įsikūrusio bravoro rinkodaros vadovas teigia, kad ir savame kolektyve tenka pastebėti atvejų, kai žmonės jaučiasi nejaukiai išgirdę sau skirtų gerų žodžių.

„Birželį bendrovėje atlikome socialinį eksperimentą – kvietėme darbuotojus sudalyvauti filmavime, kurio metu jiems teko išklausyti kolegų pagyrimų. Susirinkę į filmavimo studiją kolegos iki pat įrašo pradžios nežinojo, kas jų laukia. Darbuotojų reakcijos, kurias stebėjome filmuodami, buvo nepakartojamos. Klausydamiesi pagyrimų, jie jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos. Tad esu tikras – geras žodis motyvuoja žmones žydėti ir atsiskleisti“, – pasakojo M. Matukaitis.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad gerus žodžius kitiems dalija tiek vyrai, tiek moterys – jų kiekvieną savaitę pasako 75 proc. vyrų ir 79 proc. moterų. Abiejų lyčių atstovai kone taip pat dažnai sulaukia ir komplimentų sau – 55 proc. vyrų ir 60 proc. moterų teigia, kad jų iš aplinkinių girdi kiekvieną savaitę.

Svarbu sakyti komplimentus ne tik kitiems, bet ir sau

P. Petrauskas ragina nepamiršti, kad geri žodžiai veikia ir tuomet, kai jais apdovanojame save. Jis įsitikinęs – tai taip pat gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų ir tobulėti.

Dažnai nė nesusimąstome, tačiau įvairių nesėkmių kaltininkais kartais tampame patys, nes iš anksto tikimės, kad kas nors nepavyks. Turime auginti tikėjimą savimi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime.

 

„Visi žmonės palaiko dialogą su savimi, tik skirtingais būdais, net jeigu nenorime to pripažinti. Vesdamas mokymus kartais paprašau pakelti rankas tų žmonių, kurie su savimi nekalba. Rankas pakelia ne vienas, tačiau juk prieš pakeldami ranką jie mintyse pagalvoja „ne, aš nekalbu su savimi“, o tai savaime jau yra bendravimas su savimi, mūsų vidinis pokalbis. Labai svarbu nepamiršti šio pokalbio tikslo – pavojinga, jeigu tyliai save peikiame, laikome nevykėliu. Su savimi bendrauti reikia pozityviai, sakyti ką nors gražaus, pasidžiaugti pasiekimais“, – teigė specialistas.

Pasak jo, kartais žmonėms nesiseka vien todėl, kad jie per mažai savimi tiki, nors turi išties daug galimybių būti sėkmingi.

„Vadinu tai „pralaimėjimu dar neišėjus į varžybas“. Dažnai nė nesusimąstome, tačiau įvairių nesėkmių kaltininkais kartais tampame patys, nes iš anksto tikimės, kad kas nors nepavyks. Turime auginti tikėjimą savimi tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime“, – sakė P. Petrauskas.

Jis įsitikinęs – jeigu žmogus negirdi gerų žodžių ir jais savęs neapdovanoja, ilgainiui asmuo ims savęs negerbti, nemylėti, dėl menkos savivertės kaltins kitus. „Bet juk kitas žmogus negali sumažinti mūsų savivertės, tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Geri žodžiai, pozityvių įvykių refleksija labai prisideda prie kiekvieno žmogaus savigarbos ir savivertės ugdymo“, – teigė jis.

Tyrimų bendrovė „Norstat“ gyventojų nuomonės tyrimą atliko Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Visoje šalyje buvo apklausta 1 000 gyventojų.