Kaip praneša Kauno policija, balandžio 12 d. apie 17.40 val. Kauno r., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, automobilis „Volkswagen“, vairuojamas neblaivaus vyro (gim. 1994 m.), pirminiais duomenimis, kliudė sunkvežimį MAN, vairuojamą vyro (gim. 1978 m.).

Lengvojo automobilio vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,34 prom.

Tai – ne vienintelė eismo nelaimė, kurią penktadienį sukėlė neblaivūs vairuotojai.

Anot Kauno policijos, apie 18.20 val. Kaune, Pakalnės g., automobilis „Škoda Octavia“, vairuojamas neblaivaus vyro (gim. 1949 m.), kliudė garažo vartus.

Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2 prom.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo esant neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 prom.

Prieš 18 val. Herkaus Manto gatve lėkė greitosios medicinos pagalbos stoties automobilis su įjungtais garsiniais signalais ir švyturėliais.

Žinia netruko pasidalinti ir vairuotojų pamėgtos socialinių tinklų paskyros „Klaipėdos Reidai II“ vartotojai. Pasak jų, mergaitė dviračiu važiavo per pėsčiųjų perėją. Ją partrenkė „Volkswagen“ markės automobilis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas patvirtino, kad apie eismo nelaimę pranešta 17.33 val.

Abu eismo dalyviai buvo blaivūs.

Kol kas apie nukentėjusiosios būklę nepranešama.

Šioje gatvėje, netoli penktadienio avarijos vietos trečiadienį įvyko kita tragiška nelaimė – susidūrė iš šalutinės gatvės išvažiavęs „Volkswagen golf“ ir pagrindine gatve važiavęs visureigis. 68 metų moteris, vairavusi golfą buvo sunkiai sužeista ir po paros ligoninėje mirė.

Po kelių valandų redakcijai parašė avarijos auka. Mergaitė papasakojo, kad po treniruotės namo važiavo dviračiu.

„Sustojau prie perėjos, viena mašina mane praleido. Tad sėdėdama ant dviračio, kojomis rėmiausi į žemę, – paaiškino ji, teigdama, kad per perėją ne važiavo, o veikiau ėjo, sėdėdama ant dviračio balnelio. – Staiga supratau, kad viena mašina nestoja, ji į mane atsitrenkė.“

Mergaitei padėjo keli praeiviai. Iš vienos jų nukentėjusioji išgirdo, kad vairuotojas norėjo nuvažiuoti iš įvykio vietos, bet žmonės jam neleido pasišalinti.

Kaip pranešė policija, gruodžio 22 dieną nuo 2 iki 10.40 val. Sopranų gatvėje iš automobilio „Volkswagen“ pavogtos įvairios dovanos.

Padaryta turtinė žala siekia apie 100 eurų.

„Toyota“ – nepajudinama

Lietuvos automobilių rinkos statistika iškalbinga. Mūsų šalies pirkėjas – konservatyvus, pasitikintis tik laiko patikrintais modeliais. Vis dėlto pastaraisiais metais lietuvių pripažinimo nusipelno ir nauji automobilių pramonės ženklai. Tokių ypač daug elektromobilių segmente.

Portalo autoplius.lt duomenimis, per 2023 m. antrąjį ketvirtį tarp visų sandorių naujos transporto priemonės sudaro vos 11 proc., o jų vidutinė kaina siekia 37,3 tūkst. eurų. Bendrovės „Autotyrimai“ specialistai, apibendrindami vien tik praėjusio mėnesio statistiką, konstatavo, kad Lietuvos naujų automobilių rinkoje akivaizdžiai pirmauja „Toyota“ markė. Šių japoniškų automobilių mūsų šalyje vien per liepą parduota 588 vienetai.

Palyginkime: antroje vietoje likusios „Škoda“ pardavimai siekė 375 automobilius, o trečiąją užėmė „Volkswagen“ – 327 sandoriai. Vertinant konkrečius modelius, liepą pirmavo „Toyota Corolla“ (175 vienetai), „Toyota RAV4“ (135) ir „Škoda Octavia“ (115).

Autoplius.lt duomenimis, per visą antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos naujų automobilių rinkoje karaliavo „Toyota RAV4“. Anot specialistų, vienas populiariausių automobilių pasaulyje ypač patrauklus rinkai dėl pakelto SUV tipo kėbulo ir ekonomiškų, hibridinių variklių.

Ne mažiau svarbi ir komfortiška važiuoklė, o svarbiausia – nemažai daliai lietuvių dar įkandama kaina, prasidedanti nuo 37,6 tūkst. eurų už naują hibridinę versiją. Per balandžio–birželio mėnesius mūsų šalyje buvo parduoti 356 tokie vadinamieji parketiniai visureigiai.

Brangi: populiariausių naujų elektromobilių „Top 10“ Lietuvoje lyderė – „Tesla Model Y“, nors už pačią pigiausią jos versiją tenka pakloti bent 50 tūkst. eurų. / „Getty Images“ nuotr.

Vilioja įkandama kaina

Antrąją vietą lietuvių simpatijų sąraše per antrąjį metų ketvirtį užima „Volkswagen T-Cross“. Mažas, mielas ir kompaktiškas miesto visureigis yra idealus važinėti didmiesčio gatvėms.

Nedidelis kėbulas, mažataršiai, ekonomiški varikliai ir – net sunku patikėti – vos 19,5 tūkst. eurų siekianti pradinė kaina! Ir visai tai už naujo „Volkswagen“ siūlomą vokišką kokybę. Nenuostabu, kad per ketvirtį parduoti 349 šio visureigio modeliai, o atsilikimas nuo „RAV4“ – vos septyni vienetai.

Trečioje vietoje – vėl „japonas“, tiksliau, „nuolankioji japonė“ – „Toyota Corolla“. Šis modelis Lietuvoje, kaip ir „RAV4“, jau ne vienus metus puikuojasi populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje. Per daugybę metų „Corolla“ užsitarnavo patikimo draugo vardą. Ko gero, būtent tai ir taupūs naujieji hibridiniai varikliai lėmė jo sugrįžimą po kelerių metų pertraukos. „Corolla“ – populiariausias naujas ne SUV tipo kėbulą turintis automobilis Lietuvoje. Per ketvirtį parduotas 321 modelis, kurio hibrido kaina startuoja nuo 28,4 tūkst. eurų.

Tiek pat kainuoja ir lietuvių pamėgta Čekijos pramonės atstovė „Škoda Octavia“. „Volkswagen“ koncerno valdomas gamintojas šiame modelyje siūlo erdvę, neblogą komforto lygį ir patikimumą. Per antrą 2023 m. ketvirtį parduotos 309 naujos „Octavia“.

Į populiariausius europiečius ir kaimynus japonus lygiuojasi ir Pietų Korėjos pasididžiavimas – „Kia Sportage“. Šis vidutinio dydžio SUV pirkėjus sužavėjo 2021 m. išleisto modelio futuristiniu dizainu ir naujų technologijų gausa. Ilgiau nei daugelio konkurentų galiojanti garantija taip pat daro modelį itin patraukliu pasirinkimu pirkėjams. Per ketvirtį Lietuvoje buvo parduoti 278 „Sportage“, kurio kaina prasideda nuo 27,5 tūkst. eurų.

Prieinamas: prancūzų koncernui „Renault“ priklausančio Rumunijos gamintojo kūrinys „Dacia Spring“ – pigiausias elektromobilis Europos rinkoje. / „Wikimedia“ nuotr.

Simpatijos – ir mikroautobusui

Vos laipteliu žemiau atsidūrė dar vienas „Volkswagen“ kūrinys skambiu pavadinimu. Pirmoji „Tiguan“ karta nebuvo itin populiari, o antrosios pardavimai nuo pat pasirodymo augo lyg ant mielių. Net ir pastaraisiais metais, atnaujinus modelį, sėkmė nuo jo nenusisuko.

Šis vidutinio dydžio SUV yra itin komfortiškas. Už gana krikščionišką kainą, prasidedančią nuo 30,2 tūkst. eurų, gausite ir kokybiškas apdailos medžiagas, ir užtarnautą vokiškos kokybės reputaciją. Tam pritarė bent jau 265 lietuviai, per ketvirtį tapę „Tiguan“ savininkais. Įdomu, kaip seksis naujajai modelio versijai, kurią gatvėse turėtume išvysti 2024 m. pradžioje.

Jei vertintume absoliučiais skaičiais, „Renault Trafic“ – toli gražu ne labiausiai parduodamas automobilis, bet jis vis tiek – čempionas. Tai pirmasis komercinis modelis, kurį matome populiariausiųjų sąraše. Kai kalbama apie verslą, transporto priemonių pirkimą ir nuomą, „Renault Trafic“ – itin dažnas lietuvių pasirinkimas.

Per daugybę metų šis modelis įrodė, kad yra gana patikimas ir ilgaamžis. Ir modelio kaina, prasidedanti nuo 30 tūkst. eurų, pritraukia dar daugiau pirkėjų. Per ketvirtį parduotas 221 toks mikroautobusas.

Praktiškas: komercinis automobilis „Renault Trafic“ dėl gero kainos ir kokybės santykio salonuose neužsibūna. / „Wikimedia“ nuotr.

Abejingų nepalieka

Kitas verslo pasaulyje populiarus ir vertinamas komercinis automobilis – „Renault Master“. Jis patikimas, talpesnis už „Trafic“ ir puikiai atitinka vežėjų poreikius. 33 tūkst. eurų siekianti kaina pirkėjams pasirodė logiška ir padėjo auginti modelio pardavimus. Per ketvirtį lietuviai įsigijo 189 šiuos modelius.

Kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vienetų. Palyginkime: 2018–2020 m. jų vidutiniškai padaugėdavo vos 30 vienetų per mėnesį.

„Master“ pagal ketvirčio pardavimus Lietuvoje šiek tiek lenkia visureigis „Škoda Kamiq“. Šis vis dar ganėtinai naujas, kompaktiškas SUV – solidi „Škoda“ atsvara „T-Cross“ modeliui. Ir kaina panaši. Ji prasideda nuo 19,7 tūkst. eurų. Per balandžio, gegužės ir birželio mėnesius Lietuvoje buvo nupirkta 216 naujų „Kamiq“.

Pirkėjai mėgsta diskutuoti apie automobilio kainą, komfortą, variklio galingumą, bet, aptariant „Toyota C-HR“, kalba pirmiausia pakrypsta apie keistą kėbulo dizainą. Apie šio hibrido grožį galite išgirsti prieštaringų nuomonių, tačiau būtent išskirtinės, ryškios kėbulo linijos ir ekologiški varikliai leido „C-HR“ pasiekti 9-ąją populiariausių dešimties automobilių sąrašo vietą. Per antrąjį ketvirtį Lietuvos vairuotojai įsigijo lygiai 200 naujų „C-HR“, kainuojančius nuo 29,6 tūkst. eurų.

Jos didenybė „Tesla“

„Regitros“ duomenimis, nuo 2020 m. pradžios Lietuvoje itin išaugo elektra varomų transporto priemonių parkas. Jų šalies gatvėse padaugėjo net šešis kartus – nuo 2,6 tūkst. iki daugiau nei 16 tūkst.

Didžioji dalis – beveik 10 tūkst. – yra grynieji elektromobiliai, o įkraunamų hibridų priskaičiuojama per 6 tūkst. Statistiškai kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių skaičius šalyje paauga 500 vienetų. Palyginkime: 2018–2020 m. jų vidutiniškai padaugėdavo vos 30 vienetų per mėnesį. Beveik pusė Lietuvos elektromobilių registruojama Vilniaus mieste ir rajone, o kas antras registruojamas elektra varomas automobilis atvyksta tiesiai iš salonų.

Populiariausių naujų elektromobilių Lietuvoje lyderė – „Tesla Model Y“. Nepaisant didelės kainos, ši „Tesla“ pelnė lietuvių palankumą dėl viena įkrova nuvažiuojamo itin tolimo atstumo. Šių modelių per antrąjį metų ketvirtį parduota 52 vienetai. Tiesa, už pačią pigiausią versiją teks pakloti bent 50 tūkst. eurų.

Su tiek pat sandorių tą pačią lyderių poziciją tarp elektromobilių dalijasi „Škoda Enyaq“ – didžiausias šio gamintojo elektrinis SUV modelis. Tai – tiesioginis „Tesla Model Y“ konkurentas tiek pagal kainą, tiek nuvažiuojamą atstumą, tiek ir pagal automobilio dydį. Viena įkrova abu gali įveikti maždaug po 390 km.

Trečias rikiuojasi „Volkswagen ID.4“ – vokiškas elektrinis SUV, kurio parduota penkiais modeliais mažiau. Japoniškasis „Nissan Leaf“ – vienas elektromobilių rinkos pionierių. Šis hečbeko kėbulą turintis modelis tęsia savo sėkmės istoriją Lietuvoje. Per ketvirtį parduoti 38 „Leaf“, kainuojantys nuo 31 tūkst. eurų. Su „Nissan“ vietas dalijasi „Volkswagen ID.3“ – taip pat kompaktiškas, bet jo be 41 tūkst. eurų nenusipirksi.

Paradoksas: prabangusis „Audi Q8 e-tron“ kainuoja nuo 73 tūkst. eurų, bet jis Lietuvoje perkamas taip pat gerai, kaip ir pigiausi elektromobiliai. / „Scanpix“ nuotr.

Pigiausi – „rumunai“

Savotišku kompromisu tarp dviejų pastarųjų modelių lietuviai laiko „Hyundai Kona“, nupirkę 31 korėjietišką modelį. Vidutinio dydžio miesto visureigis viena įkrova nuvažiuoja apie 300 km, o už pigiausią versiją pakaks 35 tūkst. eurų.

Už vos didesnę sumą galima įsigyti net du rumuniškus „Dacia Spring“. Tai pigiausias elektromobilis Europos rinkoje. Prancūzų koncernui „Renault“ priklausančio gamintojo kūrinys kainuoja nuo 20,5 tūkst. eurų. Tiesa, ir jo nuvažiuojamas atstumas siekia vos 150–180 km.

Visai į kitokį segmentą taikosi „Audi Q4 E-Tron“. Apie 320 km viena įkrova įveikiantis prabangus bolidas kainuoja mažiausiai 51 tūkst. eurų. Už dar prašmatnesnį ir didesnį jo pusbrolį „Audi Q8 E-Tron“ teks pakloti nuo 73 tūkst. eurų, o nuvažiuojamas atstumas sieks daugiau nei 410 km. Įdomu, kad tiek kuklaus „Dacia“, tiek abiejų paminėtų prabangių „Audi“ modelių Lietuvoje per ketvirtį parduota vienodai – po 26 vienetus.

Paskutinis populiariausių elektromobilių sąraše – „Peugeot 2008“, kurį įsigijo 23 pirkėjai. Šis patrauklaus dizaino „prancūzas“ viena įkrova gali nuriedėti 300 km.

Diktatoriaus sumanymas

Ko gero, nesuklystume spėdami, kad visi didieji automobilių gamintojai kažkuriuo metu neišvengiamai patyrė kūrybinių kančių rinkdamiesi savo ar savo produkcijos pavadinimą. Juk prekės ženklas neretai atspindi ne tik pačius įmonių įkūrėjus, bet ir geografines vietas ar net svarbius istorinius įvykius. „Autoplius“ apžvalgininkai papasakojo apie didžiausio pasaulinio pripažinimo sulaukusių automobilių prekių ženklų pavadinimus ir jų atsiradimo istorijas.

Bene dažniausiai Lietuvos gatvėse pastebimas automobilis – kažkuris iš „Volkswagen“ šeimos gaminių – galbūt klasika tapę „Golf“ arba „Passat“, o gal naujesni – „Tiguan“ arba „Touran“. Ši įmonių grupė startavo 1937 m., kaip nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio valdomos Vokietijos valstybinė bendrovė pavadinimu „Volkswagenwerk“ („Liaudies automobilių gamykla“). Joje surinkti pirmieji automobiliai buvo pavadinti tiesiog „Volkswagen“ („liaudies automobilis“). Toks pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad atitiko nacistinės Vokietijos režimo propagandines idėjas.

Nacių valdžia nesiekė kažko išskirtinio, veikiau kopijavo kitas technologiškai pažengusias šalis. Jų tikslas buvo, kad automobilis būtų prieinamas daugumai šeimų ūkių, t. y. nekainuotų daugiau nei 1 000 tuomečių reichsmarkių, arba vos 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. Taip atsirado legendinis modelis „Volkswagen Beetle“,geriau žinomas kaip „vabalas“. Laikydamiesi šios nuostatos ir vystydami technologijas, iš nedidelio vienos valstybės transporto gamintojo pamažu „Volkswagen“ tapo vienu galingiausių koncernų visame pasaulyje.

Nebrangūs: pirmieji „Volkswagen“ kurti taip, kad būtų prieinami daugeliui Vokietijos gyventojų ir nekainuotų daugiau nei 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Japonų prietarai

Įdomu, kad tais pačiais metais, kaip ir „Volkswagen“, dienos šviesą išvydo ir kita Lietuvoje ir visame pasaulyje itin populiari automobilių markė. 1937 m. įkurtos įmonės „Toyota“ originalus pavadinimas buvo „Toyoda“. Kodėl būtent toks? Atsakymas paprastas: pastarasis žodis – įmonės įkūrėjo Kiichiro Toyodos pavardė.

Pirmasis į serijinę gamybą išleistas automobilis „Model AA“ dar turėjo žymėjimą „Toyoda“. Tačiau netrukus japonai paskelbė viešą konkursą naujam logotipui sukurti. Kartu su juo buvo pakeistas ir pavadinimas.

Yra pora priežasčių, kodėl logotipas buvo pakeistas. Pirmiausia dėl tarimo. Japonijoje „Toyota“ su priebalsiu „t“ tarimas yra kur kas aiškesnis nei su „d“. Antra – rašyba. Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių, o tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

Dar vienas „japonas“ – „Nissan“ – savo veiklą pradėjo kiek anksčiau – 1933 m. Tiesa, „Nissan“ atsirado iš „Kwaishinsha Motor Car Works“ ženklo, kuris yra pirmasis Japonijos automobilių gamintojas, veikęs nuo 1911 m. Tuomet ši įmonė gamino „Datsun“ automobilius, todėl 1934 m. jos pavadinimas buvo pakeistas į „Nissan Motor Co“. Tiesą sakant, ypatingos reikšmės šis pavadinimas neturi. Jis kilęs iš kontroliuojančiosios bendrovės pavadinimu „Nippon Sangyo“. Vėliau akcijų rinkos tikslais jis buvo sutrumpintas į „Ni-san“, arba „Nissan“.

Pradžia – butelių kamščiai

Iškart po antrojo pasaulinio karo, 1947-aisiais, Pietų Korėjoje duris atvėrė įmonė pavadinimu „Hyundai Engineering and Construction Company“. Jos įkūrėjas Chung Ju-Yung po taikos tarp abiejų Korėjų paskelbimo sukūrė didelę statybų verslo imperiją, o paraleliai nusprendė atidaryti ir automobilių gamybos įmonę. Taip 1967 m. buvo įkurta „Hyundai Motor Company“.

Žodis „Hyundai“ yra kilęs iš korėjiečių žodžio „hyeondae“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „modernus“, „šiuolaikiškas“. Šis pavadinimas turėjo reprezentuoti įmonės filosofiją – nuolat pristatyti naujas technologijas ir novatoriškas transporto priemones.

„Mazda“ įmonę 1920 m. įsteigė japonas Jujiro Matsuda. Tačiau pradžioje pavadinimas buvo kiek kitoks – „Toyo Kogyo Co“, nes bendrovė gamino butelių kamštelius. Tik 1931 m. į gamybą buvo išleista pirmoji triratė transporto priemonė, gavusi pavadinimą „Mazda-go“. Pavadinimas patiko įmonės akcininkams, todėl jie pervardijo gamyklą „Mazda Motor Corporation“. Šis žodis kilęs iš Ahura Mazda – harmonijos, intelekto ir išminties dievo vardo. Pasirinktas pavadinimas simbolizavo automobilių civilizaciją ir kultūrą.

Idėja: „Jaguar“ ženklas simbolizuoja plėšrūno graciją ir agresiją. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Prisidėjo senovės romėnai

Garsusis skandinavų koncernas „Volvo“ automobilių simboliu taip pat tapo ne iš karto. Švedijos detalių gamintojas „Svenska Kullagerfabriken“, dar žinomas kaip SKF, 1915 m. įkūrė antrinę įmonę, kurios pagrindinė paskirtis turėjo būti guolių ir jiems gaminti skirtų įrankių gamyba.

Iki šiol nežinoma, kas tiksliai šiai įmonei sugalvojo pavadinimą „Volvo“, tačiau, turint omenyje, kad šis žodis kilęs iš lotyniško „volvere“, reiškiančio – riedėti, pavadinimas puikiai tiko guolių gamybos įmonei. Tiesa, „Volvo“ guolių taip ir nepagamino, tačiau 1926 m. nusprendė panaudoti šį pavadinimą savo pirmųjų automobilių markei.

Kur kas vėliau startavo „Subaru“ gamykla. Pastaroji savo veiklą pradėjo 1953 m. Būtent tada susijungė penkios Japonijos kompanijos ir sukūrė „Fuji Heavy Industries Ltd“. Savo automobilių gamybos padalinį jie pavadino „Subaru“ ir sukūrė žvaigždžių prisotintą logotipą. Ši žvaigždžių sankaupa graikiškai vadinama „plejados”, o Kinijoje ir Japonijoje – „Subaru“ reiškia „valdyti“ ir „susiburti“. Tai simbolizavo šių įmonių susijungimą. „Subaru“ – pirmoji automobilių markė pavadinimui panaudojusi japonišką žodį.

Įkvėpė plėšrūnas

Norint nuspėti, iš kur kilo amerikietiškojo „Chrysler“ pavadinimas, pakanka žinoti, kad 1925 m. bendrovę įsteigė Walteris Chrysleris. Šis gamintojas nuo pat pradžių siekė atimti rinkos dalį iš tuo metu jau išgarsėjusių JAV automobilių gamintojų – „Ford“ ir „General Motors“.

Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių. Tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

„Chrysler“, bėgant metams, tapo žinomas dėl savo inovatyvaus automobilių dizaino ir technologijų. Visgi šios markės populiarumas už Šiaurės Amerikos ribų taip ir neišaugo.

Britiškų automobilių gamintojas „Jaguar“ nuo pat savo starto 1935 m. garsėjo prabanga ir elegancija. Įsimintinas pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad šis plėšrūnas yra žinomas dėl savo gracijos ir judesių plastiškumo. Jei pažvelgtume į „Jaguar“, kurie važinėja mūsų gatvėmis, ko gero, sunku būtų nesutikti, kad jų dizainas turi panašumo į grakštų, bet drauge ir plėšrų žvėrį. Tai modeliai, kuriuose puikiai dera elegancija, prabanga ir greitis.

Nesnaudžia ir kinai

Na, ir kaipgi pabaigti apžvalgą nepaminėjus BMW... Vienas garsiausių „premium“ segmento prekės ženklų yra be galo populiarus Lietuvoje. Tiesa, ne visada jis garsėja teigiama prasme. Kita vertus, šiuo atveju įvaizdį formuoja ne gamintojas, o pirkėjai.

Vokiečių koncernas veiklą pradėjo prieš 107 metus, tolimaisiais 1916 m., Miunchene. Pavadinimas BMW yra tiesiog pirmosios įmonės pavadinimo raidės: „Bayerische Motoren Werke AG“, arba – bavariški variklių darbai. Taigi, pavadinimas primena įmonės atsiradimo ištakas – Bavarijos žemę. Taip pat nurodo ir originalią, pirminę įmonės veiklą – variklių įvairioms reikmėms gamybą.

Akivaizdu, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje atsiranda vis daugiau naujų transporto priemonių ir jų modelių. Dauguma jų atkeliauja iš Kinijos, tačiau ir Vakarų pasaulis nesnaudžia, pristatydamas naujus ir technologiškai pažangius automobilius. „Cupra“, „Lucid“, „Polestar“, „Nio“ ir daugybė kitų transporto priemonių po truputį skinasi kelią į plačiąją transporto rinką. Pastariesiems lieka tikėtis, kad jų istorija bus tokia pat ilga ir sėkminga, kaip anksčiau aprašytų automobilių pramonės milžinų.

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė, pranešimas buvo gautas 7.35 val. apie į sieną atsitrenkusį lengvąjį automobilį  „Volkswagen“ tarnybas informavo praeivis.

Vairuotojui galimai sutriko sveikata.

Policijos atstovė L. Kairienė BNS informavo, kad nustatyta, jog 29 metų vairuotojas buvo blaivus. Ligoninėje jam buvo nustatyti nežymūs sumušimai, jis buvo išleistas į namus.

Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai, policija ir medikai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad vairuotojas nebuvo prispaustas, jam buvo uždėtas kaklo įtvaras, gelbėtojai įkėlė žmogų į medikų automobilį. 

Policija neturi informacijos, jog per avariją būtų nukentėję praeiviai – mašina užlėkė ant šaligatvio ir atsitrenkė į sieną. Be to, netoliese yra visuomeninio transporto stotelė.

Įvykis tiriamas. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena.

Lyderis – „Volkswagen“

Statistika liudija, kad kovo 1-ąją Lietuvos įmonėms priklausančių lengvųjų automobilių Lietuvoje lyderis buvo „Volkswagen“ (VW) koncernas – registruoti 40 627 šios markės automobiliai.

Antroje vietoje – „Toyota“ (21 421 automobilis), o dešimtuke taip pat rikiavosi „Škoda“ (16 131 vnt.), BMW (12 369 vnt.), „Opel“ (12 362 vnt.), „Audi“ (12 352 vnt.), „Mercedes“ (10 248 vnt.).

Be to, įregistruoti 1 452 vnt. „Porsche“, 1 384 vnt. „Land Rover“, 1 026 vnt. „Jeep“, 423 vnt. „Jaguar“.

Šalies įmonėms taip pat priklausė 425 VW elektromobiliai, 324 vnt. – „Tesla“, 305 vnt. – „Nissan“, 100 vnt. – „Škoda“, 95 vnt. – „Peugeot“.

Pagal degalų rūšį pirmą penketuką sudarė dyzeliniai automobiliai (93 099 vnt.), benzininiai (39 554 vnt.), varomi benzinu ir dujomis (6 213 vnt.), benzinu ir elektra (6 089 vnt.), elektra (1 897 vnt.).

Ambicingi užmojai

„Lietuvos automobilių parkas tampa „žalesnis“, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi ir kaip numatyta Vyriausybės planuose. Tvarų verslą puoselėjančioms įmonėms jau dabar svarbu, o netrukus taps neišvengiama žinoti, kokiomis transporto priemonėmis naudojasi klientai, partneriai ir konkurentai“, – teigė Arūnas Janeliūnas, duomenų analitikas, „Rekvizitai Premium“ vadovas.

„Elektromobilių Lietuvoje yra daugiau nei 10 tūkst., po kelerių metų jų jau turėtų būti 50 tūkst.“, – 2022-ųjų pabaigoje prognozavo Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Tikslas – kad 2030 m. visi 100 proc. perkamų naujų lengvųjų krovininių automobilių būtų elektromobiliai.

 

Galima prognozuoti, kad jau artimiausiu metu didės tiek M1 klasės (lengvųjų), tiek N1 (lengvųjų krovininių) elektromobilių dalis bendrame Lietuvos automobilių parke. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos tikslas – kad 2030 m. visi 100 proc. perkamų naujų lengvųjų krovininių automobilių būtų elektromobiliai.

Siekiai ir infrastruktūra

Numatyta, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, negalės būti registruojamos.

Lengvųjų elektromobilių (M1 klasės) dalis 2030 m. pirkimuose turės sudaryti bent pusę sandorių. Tikimasi, kad jau 2024 m. pabaigoje elektromobiliai turės sudaryti bent 10 proc. lengvųjų automobilių parko.

Elektromobilių, ypač lengvųjų ir lengvųjų krovininių, plėtra glaudžiai susijusi su infrastruktūros (krovimo stotelių) išvystymu ir siekiu, kad ateityje suvienodės elektromobilio ir standartinio automobilio kainos.

Rezultatai suprastėjo

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ pranešė, kad per šių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,13 mlrd. eurų grynojo pelno, arba per 26 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Prastesnius rezultatus, anot koncerno, lėmė vienkartinės išlaidos, iš viso apie 1,6 mlrd. eurų, susijusios su perkainojimo padariniais dėl grupės sustabdytos veiklos Rusijoje ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ pirminiu viešuoju akcijų siūlymu (IPO).

Kaip ir kitos Vokietijos automobilių gamintojos, įskaitant „Mercedes-Benz“ ir BMW, „Volkswagen“ netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą sustabdė eksportą į Rusiją ir uždarė vietos gamyklas.

Rugsėjį prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ debiutavo Frankfurto biržoje, surengdama vieną didžiausių IPO Europoje per pastaruosius kelerius metus. Tikimasi, kad „Volkswagen“ dalį lėšų, surinktų per IPO, panaudos investicijoms į elektromobilius.

Vis dėlto „Volkswagen“ pajamos trečią ketvirtį smarkiai išaugo – iki 70,7 mlrd. eurų. Gamintojai tikisi, kad šįmet pardavimo pajamos bus 8–13 proc. didesnės nei 2021-aisiais.

Pardavė daugiau

„Mercedes-Benz Group AG“ tvirtina grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį padvigubinęs, pardavimų pajamos dėl šoktelėjusios paklausos ir kainų išaugo 19 proc.

Palyginti su tuo pačiu 2021-ųjų laikotarpiu, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 1,868 mlrd. iki 3,923 mlrd. eurų, pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų (EBIT) – 72 proc. (iki 5,34 mlrd. eurų), įplaukos – nuo 31,647 mlrd. iki 37,716 mlrd. eurų.

Lengvųjų automobilių gamybos padalinio „Mercedes-Benz Cars“ įplaukos augo 26 proc. (iki 28,21 mlrd. eurų), nedidelės keliamosios galios sunkvežimių „Mercedes-Benz Vans“ – 22 proc. (iki 4,31 mlrd. eurų), o mobilumo paslaugų padalinio „Daimler Mobility“ – sumenko 4 proc. (iki 6,6 mlrd. eurų).

„Mercedes-Benz“ lengvųjų automobilių gamyba padidėjo 34 proc. (iki 534,3 tūkst.), pardavimai – 38 proc. (iki 530,4 tūkst.), o nedidelės keliamosios galios sunkvežimių – atitinkamai 31 proc. (iki 108,9 tūkst.).

Bergždžios investicijos

JAV automobilių pramonės grandas „Ford Motor Co.“ trečiąjį šių metų ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį dėl didelių nurašymų, susijusių su autonominio vairavimo technologijų projekto „Argo Al“ uždarymu.

Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė 827 mln. JAV dolerių, palyginti su 1,832 mlrd. dolerių grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

„Ford Motor Co.“ nutraukė investicijas į startuolį „Argo Al“, motyvuodama jo nerentabilumu. Iniciatyva „Argo AI“ siekta sukurti ir komercializuoti ketvirtojo lygio transporto autonomiją, kuriai nereikalingas vairuotojas ir kuri leistų jam miegoti kelionės metu. Tačiau tokiam produktui, kuris pradėtas 2017-aisiais ir turėjo būti pristatytas dar pernai, sukurti prireikė dar kelerių metų ir milijardinių investicijų. Praeitą metų ketvirtį „Ford Motor Co.“ nurašymai dėl šio sprendimo siekė 2,7 mlrd. dolerių.

„Ford Motor Co.“ taip pat atsisakė verslo Rusijoje – bendros įmonės su Rusijos automobilių gamintoja „Sollers“ 49 proc. akcijų paketo.

Rusijai padės Uganda

Iš Rusijos pasitraukus didžiausiems pasaulio automobilių gamintojams, jų vietas mėgina užimti šio verslo pradinukai.

Vienas jų – Ugandos bendrovė „Kiira Motors Corporation“, kurios 96 proc. akcijų priklauso valstybei. Ugandos vadovai jau pažadėjo Rusijai tiekti savo elektromobilius, nors ką tik pradėjo jų masinę gamybą neseniai įrengtame fabrike.

Elektromobilis „Kiira EV“, kurį afrikiečiai planuoja eksportuoti į Rusiją, yra maždaug 3 m ilgio dvivietė transporto priemonė. Kėbulas – iš plastiko, ličio jonų akumuliatoriaus talpa – 40 Ah, vienos įkrovos pakanka nuvažiuoti 80 km.

Dviejų durų hibridinis „Kiira EV Smack“ – beveik 5 m ilgio, elektrinio variklio galingumas – 107 AG, didžiausias automobilio greitis – 140 km per val.

„Kiira EV“ preliminari kaina – 20,1 tūkst. eurų, „Kiira EV Smack“ – 31 tūkst. eurų. Tai sužinoję rusai išsižiojo, nes, pavyzdžiui, dvivietis elektrinis „Citroen Ami“ kainuoja 8,9 tūkst. eurų, „Kia Picanto“ – 12,1 tūkst. eurų, „Toyota Aygo“ – 14,4 tūkst. eurų.

Gamykla Nižnij Novgorode, kurioje iki šių metų pradžios VW surinkinėjo savo pagrindinio prekės ženklo ir antrinės įmonės „Škoda“ modelius, priklauso GAZ grupei. GAZ bendrasavininkis yra Olegas Deripaska, įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašus.

Iš pradžių gamyklai buvo leista tęsti veiklą pagal laikiną išimtį, tačiau ji nebuvo pratęsta, teigiama ketvirtadienį paskelbtame Vokietijos automobilių gamintojo pareiškime.

VW partnerystė su GAZ šiuo metu yra nutraukta ir tai palietė apie 200 darbuotojų, sakė Vokietijos įmonės atstovas žiniasklaidai.

VW koncernas turi savo visiškai nuosavą gamyklą Kalugoje, už 150 km į pietvakarius nuo Maskvos. Ten nuo kovo 3 dienos gamyba sustojo dėl atsarginių dalių trūkumo, kurį sukėlė sankcijos.

Kol kas koncernas nepaskelbė jokio sprendimo dėl galimo visiško pasitraukimo iš Rusijos rinkos.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje, gautas rugsėjo 8 d. 15.07 val.

Pirminiais duomenimis, vyras, vairavęs „Volkswagen Golf“, trenkėsi į automobilius.

Manoma, kad per nelaimę apgadintos maždaug septynios aštuonios transporto priemonės.

Žmonės per avariją nenukentėjo. Vairuotojas – blaivus, spėjama, kad jam galėjo sutrikti sveikata.