-
VRK vadovė: parašų rinkimas šiuose prezidento rinkimuose sumuš rekordus 4
„Vakar buvo istorinė diena, mes nesame turėję situacijos, kad per vieną dieną pradėjus rinkti rinkėjų prašus vienas pretendentas į kandidatus surenka 20 tūkst. parašų“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė VRK vadovė.
Anot jos, iki trečiadienio 7 val. pretendentai elektroniniu būdu sulaukė 63 tūkst. parašų, tuo metu per prezidento rinkimus 2014 metais per visą daugiau nei mėnesį trukusį parašų rinkimo laikotarpį elektroniniu būdu gauti 49 tūkst. parašų.
Anot L. Matjošaitytės, VRK jau sulaukia pretendentų prašymų išduoti ir daugiau popierinių parašų rinkimo lapų.
Vakar buvo istorinė diena, mes nesame turėję situacijos, kad per vieną dieną pradėjus rinkti rinkėjų prašus vienas pretendentas į kandidatus surenka 20 tūkst. parašų.
„Panašu, kad parašų rinkimas šioje prezidento rinkimų kampanijoje sumuš visus rekordus, kiek esame matę“, – teigė komisijos vadovė.
Per pirmąją parašų rinkimo dieną visą įstatymo reikalaujamą 20 tūkst. parašų skaičių elektroniniu būdu surinko konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Maždaug pusę reikalaujamų parašų per pirmąją parašų rinkimų dieną elektroniniu būdu surinko ekonomistas Gitanas Nausėda.
Šiuo metu I. Šimonytę elektroniniu būdu jau yra parėmę per 25 tūkst., G. Nausėdą – 13 tūkst. rinkėjų. Socialdemokratų kandidatas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis yra surinkęs 5 tūkst. parašų, daugiau nei po 4 tūkst. – parlamentarai Mindaugas Puidokas, Centro partijos vadovas Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Per 3 tūkst. parašų surinko europarlamentaras Valentinas Mazuronis, per 2 tūkst. – į Seimą anksčiau kandidatuoti bandę Alfonsas Butė ir Kazimieras Juraitis. Mažiausiai – 1,8 tūkst. – parašų elektroniniu būdu sulaukė „valstiečių“ keliamas premjeras Saulius Skvernelis.
Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviais iš viso yra užsiregistravę 15 pretendentų. Už dalį jų kol kas pasirašyti neįmanoma, tai bus galima padaryti artimiausiu metu.
Šalies vadovo posto taip pat siekia Seimo narys Petras Gražulis, buvęs Ledo ritulio federacijos prezidentas Vitas Gudiškis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis ir politikoje iki šiol nedalyvavęs Tomas Šimaitis.
Prezidento rinkimai vyks gegužę.
-
Socialdemokratai: VRK virto „valstiečių“ tarnaite 2
Pasak LSDP frakcijos Seime seniūno Juliaus Sabatausko, VRK sprendimas išteisinti tarnybine padėtimi per Seimo rinkimus galimai pasinaudojusį „valstiečių“ deleguotą žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį - dar vienas pavyzdys, kuomet taikomi dvigubi standartai.
Anot jo, tai jau nebe pirmas atvejis, kai svarstant klausimus, susijusius su „valstiečiais“, VRK juos išteisina.
„Ramūno Karbauskio dalinti tautiniai kostiumai, Naisių teatro pasirodymai, kur skamba pagyros „valstiečių“ vedliui - visa tai, anot VRK, ne pažeidimai, nors vyksta rinkimai. Dabar - G. Surplio atvejis. Vienus VRK už menkiausius pažeidimus vertina griežčiausiai, o tiems, kurie turi valdžią, galima daryti bet ką. VRK darosi visiška valdančiosios partijos tarnaite. VRK, turinti būti nepriklausoma, virto šališka ir neobjektyvia institucija, kuria pasitikėti nebegalima“, - sako J. Sabatauskas.
Ramūno Karbauskio dalinti tautiniai kostiumai, Naisių teatro pasirodymai, kur skamba pagyros „valstiečių“ vedliui - visa tai, anot VRK, ne pažeidimai, nors vyksta rinkimai.
VRK parengtame išvados dėl G. Surplio projekte siūlyta pripažinti, kad G. Surplys, kandidatuodamas Seimo rinkimuose Zanavykų rinkimų apygardoje, pasinaudojo tarnybine padėtimi, skelbė nepažymėtą politinę reklamą. Tačiau VRK, keturiems komisijos nariams susilaikius, nusprendė kitaip.
Pasak LSDP pirmininko pavaduotojo Justo Pankausko, VRK balsavimas dėl G. Surplio rodo, kad VRK negeba priimti sprendimų, o situacija, kai VRK nariams balsuojant dėl sprendimo galima susilaikyti yra ydinga.
„VRK - teisinius sprendimus priimanti institucija, taigi įvertinusi visa pateiktą medžiagą ir įrodymus, turėtų balsuoti „už“ arba „prieš“. Kitu atveju, kaip, tarkime, G. Surplio, visi 13 VRK narių gali susilaikyti ir taip nepriimti jokių sprendimų, taigi išvengti atsakomybės už savo sprendimus“, - vertina J. Pankauskas.
Jis primena, kad, pavyzdžiui, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė lig šiol neturi ir pirmojo pavaduotojo.
„Tris mėnesius nesugebama pateikti jo kandidatūros, taip irgi pažeidžiamas įstatymas“, - sako J. Pankauskas.
LSDP atstovai nebe pirmą kartą reiškia abejones VRK darbu.
VRK galėjo neužtikrinti skaidraus ir sąžiningo rinkimų dalyvių numerių traukimo procedūrų. Socialdemokratai įtaria, kad keliolika komitetų numerį „3“ ištraukė neatsitiktinai - rezultatai galėjo būti klastojami. Dėl to Lietuvos socialdemokratų partija yra kreipusis į VRK.
Seimo narė Rasa Budbergytė, susitikusi su tarptautiniais rinkimų stebėtojais, yra perspėjusi, kad šiemet trejus rinkimus organizuojanti VRK gali būti pažeidžiama, neužtikrinti tinkamo rinkimų organizavimo.
Ketvirtadienį VRK nepripažino, kad žemės ūkio ministras G. Surplys naudojosi savo kaip ministro padėtimi, kandidatuodamas į Seimą Zanavykų apygardoje. VRK nepripažino paslėpta politine reklama regioninėje spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie žemės ūkio ministrą. Tai, kad G. Surplys naudojosi rinkimuose tarnybine padėtimi, siūlė pripažinti atvejį analizavusi VRK darbo grupė.
Balsuojant dėl šio sprendimo 2 VRK nariai balsavo, kad ministras naudojosi tarnybine padėtimi, 3 buvo prieš, 4 susilaikė.
Nepripažinus, kad įtarimų sukėlę straipsniai buvo paslėpta politinė reklama, išnyko pagrindas kalbėti apie G. Surplį Zanavykų apygardoje vykusiuose rinkimuose į Seimą kėlusios „valstiečių“ partijos pažeidimus.
