LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė Eltai patvirtino, kad teismas bylą dėl R. Pociui skirto papeikimo išnagrinėjo trečiadienį.

„Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną“, – informavo teismo atstovė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusių metų liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė LVAT.

Ministerijos vertinimu, procedūriniai pažeidimai, padaryti skiriant papeikimą R. Pociui, nebuvo esminiai ir galėję lemti neteisingą asmens veiksmų vertinimą. VRM manymu, Vyriausybės nutarimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Pociui yra pagrįstas, nes nustatyti akivaizdūs Vidaus tarnybos statuto pažeidimai.

„VRM vertinimu, buvęs generolas savo pareigas atliko nekompetentingai, pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus bendruosius pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo ir tarnybinio pavaldumo principus.

Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną.

VRM laikosi pozicijos, kad buvusio generolo nusižengimai – nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, viršijimas vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos – negali būti vertinami kaip mažareikšmiai“, – anksčiau skelbė VRM.

VRM 2022 m. birželį (vėliau Vyriausybė nutarimu patvirtino) R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą.

Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.

ELTA primena, kad 2022 m. spalį tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir tarnybą palikusio buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas, kurio metu R. Pocius pasidalijo informacija apie 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot jo, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo. Generolas taip pat teigė po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukęs reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė mobingą bei žeminimą.

A. Bilotaitė buvusio VST vadovo R. Pociaus kaltinimus atmetė. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau tai nebuvo susiję su 2021 m. įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.

Nevyriausybininkai tvirtina, kad Baltarusijos kurstomą migracijos srautą šiuo metu pakeitė savarankiškos grupės, pačios atradusios šį kelią.

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai atkerta, kad atsisakyti apgręžimo politikos neleidžia įtempta geopolitinė situacija regione bei žvalgybinė informacija, jog neteisėtos migracijos srautai pavasarį vėl gali ūgtelėti.

Srautai sumenko dešimtimis kartų

Lietuvos pareigūnai į šalį neteisėtai bandančių patekti užsieniečių neįleidžia beveik pustrečių metų, kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos. Vakarai dėl to kaltina Minsko režimą.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

Vis tik per pusantro šių metų mėnesio Lietuvos pasieniečiai apgręžė vos kelias dešimtis migrantų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, dauguma iš jų į Lietuvos teritoriją nė nebuvo įžengę – pasienyje pamatę pareigūnus patys sugrįžo atgal į Baltarusijos gilumą.

Per šį laikotarpį apgręžtųjų skaičius yra keliolika kartų mažesnis nei praėjusiais ir užpraėjusiais metais, kai tokių užsieniečių buvo atitinkamai 322 ir 231.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad „nereikėtų atsipalaiduoti“ ir atsisakyti migrantų apgręžimo politikos.

„Tikėtina, kad pavasarį tie srautai gali vėl padidėti. Mes tokią tendenciją matome jau daug metų. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – kalbėjo pasieniečių vadas. – Tai daugiau būtų tokia žvalgybinė, kriminalinė žvalgybinė informacija, analitinė. Ne tik mūsų, bet ir Europos Sąjungos, mūsų regiono analitikų.“

Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos politikų retorika rodo, kad šios kaimyninės šalys „neatsisakė savo ketinimų ir toliau destabilizuoti situaciją ir hibridinėmis priemonėmis paveikti Europos Sąjungą“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia taip pat nematanti galimybių atšaukti migrantams taikomų ribojimų dėl „režimų nenuspėjamumo“.

„Šiuo metu vertinant visą kontekstą, visą situaciją turime tęsti (apgręžimo politiką – BNS). Turime būti maksimaliai pasirengę tiek instrumentalizuotos migracijos srautų padidėjimams, tiek kitoms provokacijoms“, – BNS kalbėjo ministrė.

Nemato teisinių argumentų tęsti apgręžimą

Pagal pernai priimtą įstatymą, Lietuvoje užsieniečiai gali būti apgręžiami esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai. Pastarąją dar 2021 metais yra įvedusi Vyriausybė.

Ji taip pat yra numačiusi ir šešis kriterijus, kada ekstremali situacija gali būti skelbiama. Jie iš esmės susiję su ypač dideliu migrantų srautu pasienyje, apgyvendinimo vietose, pateikiamų prieglobsčio prašymų skaičiumi.

Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu apgręžimas gali būti pateisinamas tik pagal vieną kriterijų, teigiantį, jog yra pakankamai pagrindo manyti, kad Lietuvos sienos kirtimas neleistinose vietose „dirbtinai organizuojamas, skatinamas ar leidžiamas dalyvaujant kaimyninėms valstybėms“.

Pasak migrantams padedančios organizacijos „Sienos grupė“ vadovo Mantauto Šulskaus, tai rodo, jog „argumentų tęsti apgręžimų politiką šiuo metu praktiškai nėra“.

„Instrumentalizuotos migracijos argumentas – vienintelis vis dar naudojamas apgręžimų politikai pateisinti – Sienos grupės manymu yra labai silpnas. Aiškiai instrumentalizuotą migraciją, stebėtą 2021 metais, pastaruoju metu pakeitė ganėtinai savarankiškų grupių, pačių atradusių šį migracijos kelią, judėjimas“, – BNS sakė nevyriausybininkas.

„Tiek ties Latvijos, tiek ties Lenkijos sienomis su Baltarusija, sienos kirtimų skaičiai irgi jau kuris laikas yra arti nulio“, – pridūrė jis.

Nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų.

„Sisteminė klaida“

„Sienos grupės“ teisininkė Emilija Švobaitė akcentuoja, kad žmogaus laisves ir teises pagal Konstituciją gali apriboti tik Seimas, paskelbęs nepaprastąją padėtį.

„Tačiau ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio neribotam laikui gali paskelbti Vyriausybė. Tai aktuali problema ne tik sprendžiant nereguliarios migracijos klausimą, tačiau apskritai vertinant teisės viršenybę ir valdžių padalijimo principą šalyje“, – BNS nurodė ji.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius taip pat teigia, kad migrantų teisės turėtų būti apribotos Seimo skelbiama nepaprastąja padėtimi. Vis tik jis pabrėžia, kad ribojimai bent jau kol kas turėtų išlikti dėl priešiškos Baltarusijos ir Rusijos politikos.

„Manau, kad sisteminė klaida buvo padaryta tada, kai į instrumentalizuotos migracijos reiškinį buvo pasirinkta reaguoti ne nepaprastosios padėties, o ekstremaliosios situacijos teisiniu režimu. Ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė, o nepaprastąją padėtį – Seimas, reguliariai peržiūrint tokio teisinio režimo išlaikymo prielaidas“, – BNS teigė parlamentaras.

„Nemanau, kad tokie ribojimai šiandieniniame geopolitiniame kontekste gali būti atšaukti, tačiau nesant parlamentinei tokių ribojimų peržiūrai ir kontrolei, demokratinėje valstybėje kyla rimta grėsmė dėl neproporcingų konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ir pažeidimų“, – pridūrė jis.

Apgręžimus kritikuoja ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, teigdamos, jog taip vykdomi tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Vis tik Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad alternatyvų tam nėra, nes valstybė turi būti pasiruošusi apsaugoti sieną.

Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS teigė kol kas negalinti įvardinti, kiek tokių žmonių iš viso Lietuvoje yra.

„Tyrimas nebaigtas, tai kiek tiksliai – negaliu pasakyti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Tokio patikrinimo imtasi paaiškėjus, kad du rusų milijardieriaus Romano Abramovičiaus vaikai – Anna ir Arkadijus – turi Lietuvos pasus ir galimai padėjo tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

Pasak E. Gudzinskaitės, įstaigos darbuotojai turi patikrinti tūkstančius žmonių, šį darbą baigti planuojama sausį.

„Mes bandome automatizuotus sprendimus. Mes negalim atlikti atvejų tyrimo, bet mes tiesiog susiaurinome tyrimo apimtį – tikriname duomenis, kurie yra mūsų registruose, – sakė E. Gudzinskaitė. – Jei pagal mūsų registrų duomenis nustatysime, kad yra kažkokių ryšių, tai tuos ryšius ir tikrinsime.“

Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Migracijos departamentui nustačius, kiek ES sankcionuotų asmenų giminaičių turi Lietuvos pilietybę, kitoms institucijoms bus pavesta įvertinti, ar jie nedalyvauja schemose, apeinant minėtas sankcijas.

Ministerija BNS taip pat nurodė, kad šiuo metu baigiamos rengti įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę atimti ne tik išimties tvarka, bet kilmės pagrindu įgytą pilietybę.

2023 metais Seimas kartą jau keitė Pilietybės įstatymą, numatant galimybę atimti išimties tvarką gautą Lietuvos pilietybę iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Šis įstatymas kol kas pritaikytas kartą – atimant pilietybę iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko. Toks procesas pradėtas ir dėl balerinos Ilzės Liepos.

Be kita ko, VRM yra paprašiusi Valstybės saugumo departamento patikrinti 800 užsieniečių, kuriems išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė.

Kaip skelbiama, tarp numatomų siūlymų – ribojimas gauti / pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ar pasą, panaikinta automobilio techninė apžiūra ir panašiai.

VRM pateiktais duomenimis, 2021 metais skirta per 1,4 mln. eurų baudų už pavojų eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų sumokėta vos beveik 514 tūkst. eurų (36 proc.).

2022 metais skirta 1,7 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta beveik 477 tūkst. eurų (28 proc.). Šiemet iki lapkričio 1 dienos buvo skirta apie 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkst. eurų (16 proc.).

Savo ruožtu Policijos departamentas pažymi, kad minėti 16 proc. baudų šiemet buvo sumokėta tik už kelis pačius šiurkščiausius pažeidimus, tuo metu bendrai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sumokėtų baudų rodiklis šiais metais siekia beveik 70 proc.

Policijos duomenimis, už greičio pažeidimus baudų mokėjimo procentas vienas aukščiausių – jis per pastaruosius kelerius metus siekia 86-88 proc. Panaši dalis pažeidėjų sumoka baudas ir už draudimo sustoti ar stovėti ženklų nesilaikymą – šiemet tokių baudų sumokėta 88 proc.

Vangiausiai pažeidėjai moka baudas, skirtas už pakartotinį vairavimą esant neblaiviems ar apsvaigus nuo narkotikų – jų sumokama apie ketvirtadalį, taip pat tik apie trečdalį baudų sumoka asmenys, bausti už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ar kai ji yra atimta.

Atsižvelgdama į prastėjančią situaciją, VRM siūlo keisti baudų išieškojimo mechanizmą. Už tai būtų atsakinga Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis taip pat siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų ribojimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.

VRM nuomone, siekiant pagerinti eismo saugumo situaciją, reikia peržiūrėti ir tam tikrų baudų už KET pažeidimus dydžius, kurie, ministerijos teigimu, nebuvo peržiūrėti nuo 2008-ųjų.

Bandomasis projektas Radviliškio savivaldybėje pradėtas šių metų sausio 1 dieną.

„Šis įsivertinimas leidžia mums padėti pamatus ateityje daryti sisteminį pokytį, tai yra, jungti į vieną sistemą tiek savivaldos, tiek valstybinę sistemą. Tai, matyt, bus kelias toks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministerija yra parengusi Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti galimybę visoms savivaldybėms tarybos sprendimu pagal jungtinės veiklos sutartis prijungti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas prie PAGD.

„Savivaldybės kartu su PAGD galės, jeigu bus toksai noras, susitarti ir padaryti sprendimą apjungiant savo lygmenyje šitas sistemas į vieną sistemą. Tas bus numatyta įstatymo projekte“, – kalbėjo ministrė.

Anot VRM, bandomasis projektas parodė, kad pajėgu apjungimas Radviliškyje leido pagerinti prijungtų komandų parengtį, aprūpinimą, pakelti ugniagesių profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį reagavimą į nelaimes.

Intensyvūs mokymai

Kaip teigė PAGD direktorius Saulius Greičius, pirmu iššūkiu rengiantis bandomajam projektui Radviliškyje buvo kova su gandais ir nuogąstavimais, baiminantis, kad dauguma darbuotojų bus atleisti.

„Reikia pasidžiaugti, kad visi tie mitai buvo visiškai neteisingi, realiai visi darbuotojai sutiko tęsti. Mes turime turbūt dėl sveikatos išėjusį ar vieną, ar du darbuotojus, kurie ne dėl mūsų iniciatyva buvo atleisti ir praktiškai visi darbuotojai perėjo“, – sakė jis.

Taip pat surengti priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir kitokie mokymai – iš viso prijungtų komandų ugniagesiai dalyvavo 11 profesinio mokymo programų ir per pusmetį išklausė 4563 valandų mokymų.

Prie PAGD pajėgų prijungtos ugniagesių komandos apmokytos atlikti daugiau gelbėjimo darbų, teikti pirmąją medicininę pagalbą, dirbti su specialia gelbėjimo įranga.

S. Greičiaus teigimu, daugumai pareigūnų tai, greičiausiai, buvo intensyviausias mokymosi laikotarpis gyvenime.

„Tai buvo 11 programų, apmokyta dirbti su gelbėjimo įranga, kvėpavimo aparatais, įvairiausios streso valdymo programomis. Mums irgi buvo šiek tiek iššūkis, Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, kadangi stengėmės neatitraukti darbuotojų ir didelį kiekį reikėjo apmokyti vienu metu, tai buvo vykstama į vietas, mokymai organizuojami“, – kalbėjo PAGD vadovas.

Pasak jo, vis dėlto pareigūnai noriai mokėsi, rodė didelę motyvaciją.

Įgyvendinant bandomąjį modelį Radviliškio rajoje, užtikrintas nuolatinis budėjimas po du ugniagesius, atnaujinta gaisrinė technika, suteikta naujos gaisrinės įrangos.

S. Greičius teigė, kad sukomplektuoti po du budinčius ugniagesius taip pat buvo nelengva užduotis, tačiau galiausiai viską, kas buvo suplanuota, pavyko įgyvendinti.

Saugesni žmonės ir ugniagesiai

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Bautronis pastebėjo, jog darbas po du ugniagesiams buvo itin svarbus, nes vienam vykti į iškvietimą, ypač naktį, būdavo didelis stresas, be to, patekę į bėdą pagalbos nesulaukdavo patys ugniagesiai.

Pasak K. Bautronio, per keliolika metų yra pasitaikę keletas atvejų, kai dėl nelaimingo atsitikimo ar sušlubavus sveikatai ugniagesiai mirdavo tarnybos metu.

„Ugniagesiui visada stresas įvykis bet kur yra išvažiuoti. Įsivaizduokite, nakties metu ugniagesys vykdavo vienas, nežino, kas ten jo laukia, kaip gali pasibaigti situacija. Gali būti ir tragiška pačiam“, – sakė jis.

Kaip teigė Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, įgyvendinti pokyčiai buvo naudingi, nes užtikrino žmonėms galimybę greičiau gauti visą reikiamą pagalbą.

Bandomojo modelio rezultatai rodo, kad viena priešgaisrinės saugos sistema – tinkamas kelias.

„Žmogui kada yra nelaimė, jam nepasakysi, kad vienas pareigūnas yra statutinis, kitas – nestatutinis, vienas turi galimybę eiti su kauke į gaisrą, kitas neturi įgūdžių, įrangos. Ir atsirasdavo tokių nesusipratimų ir iš žmonių nepasitenkinimo. Norisi, kad atvažiavęs tas žmogus suteiktų maksimalią pagalbą, kurios tuo metu jam reikia“, – spaudos konferencijoje sakė meras.

Pasak ministerijos, iki prisijungimo prie bandomojo modelio, mokymai nebuvo rengiami, ugniagesiai nevykdė ir prevencinės veiklos. Tuo metu nuo sausio ugniagesiai per prevencines akcijas aplankė daugiau kaip 500 gyventojų būstų.

VRM teigimu, pakilus ugniagesių kvalifikacijai ir atliekant daugiau darbų, padidėjo ir jų atlyginimai. Prijungtų komandų ugniagesiams atlyginimas šiais metais vidutiniškai augo beveik 35 procentais.

K. Račkauskio teigimu, savivaldybės ugniagesiai džiaugėsi padidėjusiais atlyginimais bei galimybe mokytis, tačiau pripažino, jog prie aukštesnių reikalavimų prisitaikyti sugebėjo ne visi darbuotojai.

Siekia daugiau nei perpus sumažinti žūčių

Kaip teigė vidaus reikalų ministrė, pokyčiai inicijuojami siekiant sumažinti žūčių skaičius, gerinti reagavimo laiką.

„Siekiame, jog iki 2030 metų žūčių gaisruose skaičius būtų ne didesnis nei 30 per metus. Mūsų tikslas, kad 100 proc. šalies ugniagesių galėtų atlikti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus ir reaguotų per nustatytą laiką“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

PAGD duomenimis, šiemet iki lapkričio pradžios gaisruose žuvo 72 žmonės.

Šiuo metu pagal standartą, pasak A. Bilotaitės, mieste ugniagesiai turi atvykti į įvykio vietą per aštuonias minutes, kaimiškose vietovėse – per 18 minučių.

Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas teigė, jog dabar apmokyti savivaldybių ugniagesiai, pirmi atvykę į nelaimės vietą, gali imtis gelbėjimo veiksmų nelaukdami kolegų.

Anksčiau, pasak jo, savivaldybėms aprūpinti ugniagesius kvėpavimo įranga, buvo pernelyg sudėtinga, nes jai keliami aukšti reikalavimai. Pareigūnas vylėsi, kad dabar tai irgi prisidės prie žūčių gaisruose mažinimo.

Pasak K. Bautronio, dalyvaujant bandomajame projekte, šiek tiek pasikeitė ugniagesių veikla: jeigu anksčiau jie daugiausiai užsiimdavo gaisrų gesinimu, turėjo tam reikiamus įgūdžius ir įrangą, dabar didesnę dalį veiklos sudaro gelbėjimo darbai.

„Specifika sudėtingėja, darbų kiekis didėja, reikalavimai didėja ir paslaugos turi būti užtikrintos, kad mes išgelbėtume žmones ir suteiktume tinkamas paslaugas“, – sakė jis.

Prie šio bandomojo modelio jau prisidėjo Molėtai, netrukus tai ketina padaryti Druskininkai.

Siūlomas vieningas rengimas

„Bandomojo modelio rezultatai rodo, kad viena priešgaisrinės saugos sistema – tinkamas kelias“, – teigia ministrė.

Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta įtvirtinti vienodą ugniagesių rengimo sistemą – Ugniagesių gelbėtojų mokyklą įtraukti į visoje Lietuvoje rengiamų ugniagesių mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą. Taip pat siūloma nustatyti vienodus gelbėjimo darbus visiems ugniagesiams gelbėtojams, PAGD pavesti savivaldybės ugniagesių atliekamos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijos priežiūrą.

„Šiuo metu turime skirtingas sistemas. Manome, kad turi būti užtikrintas vienas standartas, tai reiškia, kad bus užtikrintas vieningas pareigūnų rengimas, vieningas standartas, taip pat tai leis turėti žymiai efektyvesnę sistemą, kuri užtikrins žmonių saugumą“, – kalbėjo ministrė.

Įstatymo pataisomis numatoma stiprinti ugniagesių savanorių pajėgas, efektyviau organizuoti ir koordinuoti gaisrų prevenciją. Siūloma įteisinti gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatų vertinimą, rekomendacijų dėl gaisrų prevencijos gerinimo teikimą valstybės institucijoms bei savivaldybėms.

Siekiant suteikti gyventojams pagalbą dėl būsto atitikties priešgaisrinei saugai, norima įteisinti gyventojų būstų lankymą ir nustatyti pareigą savivaldybėms rengti ir tvirtinti savivaldybės gaisrų prevencijos veiksmų planą.

Taip pat siūloma nustatyti nuo trijų iki dešimt kartų didesnes baudas už gaisrinių saugos taisyklių pažeidimus. Šiuo metu baudų dydžiai prasideda nuo 10–20 eurų.

Kaip skelbia ministerija, šis projektas vyks siekiant stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir yra informacinės civilinės saugos kampanijos „Esame komanda – turime planą“ dalis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ši plataus masto kampanija parodė, jog būtina skirti deramą dėmesį kiekvienai visuomenės grupei.

„Siekiant tinkamo gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jaunimo auditorija mums išskirtinai svarbi. Pasitelkę naujausias technologijas ir kūrybiškumą pasiekiame ne tik patį moksleivį, bet ir visą jo šeimą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį gimnazijoje įvyks šio projekto pirmoji interaktyvi pamoka, kurios metu Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius papasakos, kaip elgtis įvykus ekstremaliai situacijai, ką reikia žinoti kiekvienam išgirdus perspėjimo sireną ir kur rasti visą informaciją, susijusią su pasirengimu galimos nelaimėms ir grėsmėms.

Anot VRM, lektorius pademonstruos išvykimo krepšį. Pristatymo metu mokiniai turės galimybę jį užsidėti, pakelti ir susipažinti su svarbiausiais daiktais, kurių gali prireikti evakuacijos atveju.

Edukaciją vainikuos virtualios realybės simuliacija, kurios metu kiekvienas mokinys turės galimybę patekti į virtualią namų erdvę.

Kaip skelbia ministerija, šio projekto metu bus aplankytos Lietuvos mokyklos, esančios arčiausiai galimo radiologinio poveikio zonos Baltarusijos Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.

Ministerijos teigimu, Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms išlieka nepakankamas, žmonėms trūksta išlikimui būtinų įgūdžių. Tik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų 72 val. (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių) pasiruošę turi pusė šalies gyventojų.

Generalinės prokuratūros prašoma nedelsiant inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl rangovės „Vilungės statyba“ veiklos,  trečiadienį pranešė ministerija.

„Mūsų vertinimu, Vidaus reikalų ministerijos ir valstybės teisėti interesai ir teisės buvo pažeistos. Todėl, gindami viešąjį interesą, kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kuri ir įvertins, ar rangovas atliko neteisėtus veiksmus“, – pranešime teigė VRM kanclerė Jovita Petkuvienė.

„Vilungės statyba“ kaltinimus neigia.

Beveik 4 mln. eurų vertės sutartį dėl policininkų, ugniagesių ir kitų statutinių pareigūnų reabilitacijos centro atnaujinimo Turto bankas su „Vilungės statyba“ pasirašė 2021 metų kovą.

Statybos šiuo metu sustabdytos, anot Turto banko, bus svarstoma, ar nutraukti sutartį. Pasak banko, ateityje gali būti siekiama žalos valstybei kompensavimo bei teisinės atsakomybės.

Statybas nutarta stabdyti po to, kai Turto bankui tapo prieinama informacija apie rangovo galimai nesilaikytų projektinių sprendimų ir techninės dokumentacijos klastojimo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisą, kuris leistų trejų metų terminui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje į savo šalį negalintiems grįžti užsieniečiams.

Ši nuostata būtų taikoma tiems užsieniečiams, kurie yra persekiojami nedemokratinio režimo, nukentėję ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų ir dėl to negali grįžti į savo kilmės šalį.

Šiuo metu tokiems asmenims, daugiausiai Baltarusijos piliečiams, leidimas laikinai gyventi išduodamas ne ilgiau kaip vieneriems metams.

„Situacija Baltarusijoje nesikeičia. Nuo režimo represijų bėgantys baltarusiai iki šiol negali saugiai grįžti į šalį. Mūsų įsipareigojimas suteikti pagalbą Baltarusijos piliečiams išlieka tvirtas ir tęsis tiek, kiek reikės“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, nuo režimo represijų pabėgusiems baltarusiams leidimą gyventi Lietuvoje išduodant ilgesniam terminui sumažėtų ir Migracijos departamentui tenkantis krūvis.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduota daugiau kaip 700 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nuo režimo persekiojimo pabėgusiems Baltarusijos piliečiams.

Pailginus leidimo gyventi šalyje galiojimą, pasak ministrės, būtų išsprendžiama ir kita problema, susijusi su galiojančio kelionės dokumento išdavimu šios kategorijos užsieniečiams, kai jie dėl objektyvių priežasčių negali gauti savo kilmės valstybėje išduodamo kelionės dokumento, nes užsieniečio pasas išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir leidimas laikinai gyventi.

Naująją įstatymo nuostatą siūloma taikyti visiems naujiems ir jau pateiktiems užsieniečių prašymams išduoti leidimą laikinai gyventi, dėl kurių iki pataisos įsigaliojimo sprendimas nebuvo priimtas.

Ministerija informuoja, kad ministrės pateikta pataisa Seime svarstoma kartu su VRM pateiktais įstatymo pakeitimais po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.