„Nėra duomenų, patvirtinančių, kad Mindaugas Ardišauskas galimai siekė daryti įtaką Seimo nariui, kad būtų priimti teisės aktai arba kad jis patyrė lobistinę veiklą, dėl to buvo nuspręsta tyrimo tiek dėl Seimo nario, tiek dėl Ardišausko veiksmų nepradėti“, – BNS trečiadienį sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė,

Anot jos, komisija savo iniciatyva vertino informaciją Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų ribose.

V. Kosmačaitė patvirtino, kad M. Ardišauskas nėra oficialiai registruotas lobistas, o galimos neteisėtos lobistinės veiklos komisija iš šio epizodo taip pat nenustatė.

„Duomenų, patvirtinančių įrodymų (dėl M. Ardišausko lobistinės veiklos – BNS) nebuvo surinkta“,  – pridūrė ji.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Situaciją vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę taip pat nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo nustačiusi, kad galimi pažeidimai parlamentarui apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Seimo narys tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su M. Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri. 

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.

„(...) šiuo atveju VTEK sprendimas palies daugelį. Žvelgiant į praeitį galima bus žiūrėti, ar tikrai joks ministras nesilankė kokiuose koncertuose. Visi suprantame, kad truputį toks VTEK pasirinktinis tyrimas, dėl kurio kreipėsi konservatoriai, (...) jis turės iš esmės pakeisti daugelio politikų elgesį“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas.

Jo teigimu, prezidentas nemano padaręs klaidą, dėl kurios turėtų atsiprašyti visuomenės, nes Didžiojoje Britanijoje atstovavo savo šaliai.

„Prezidentas atliko savo darbines funkcijas – Londone jis buvo karaliaus karūnavime. Viena iš sudedamųjų dalių, į kurią pakvietė Lietuvos valstybės Didžiojoje Britanijoje atstovas, buvo kultūrinis renginys. Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra“, – kalbėjo patarėjas.

Prezidentas nuvyko ir šioj vietoj jis nemano padaręs nei klaidą, nei ką nors tokio, dėl ko reikėtų muštis į krūtinę, atsiprašinėti, sakyti: ne, daugiau niekada į operą tai gyvenime nežengsiu, tiesą sakant, ir koncerto jokio neklausysiu, ir šiaip nešokit, nedainuokit man. Ne, to nėra.

F. Jansono teigimu, nei prezidentas, nei jo patarėjai nelinkę komentuoti, ar VTEK priimtas sprendimas teisingas, ar ne.

„(...) ką girdėjome iš viešosios erdvės, ambasadorius ruošiasi skųsti teismams sprendimą. Kadangi prezidentas skiria teisėjus, bet koks jo, net ir mano, pasisakymas galėtų būti traktuojamas, kaip spaudimas teismams. Lengvi spąsteliai, kuriuose esame, nes prezidentas negali išsakyt požiūrio dėl galimo teisminio ginčo. Palauksime, kol bus priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, tada galėsime kalbėti“, – teigė patarėjas.

VTEK nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pats G. Nausėda teigė nemanantis, kad supainiojo interesus kartu su ambasadoriumi Londone apsilankęs spektaklyje už ambasados lėšas. E. Bajarūnas sakė vykdęs ambasadoriaus pareigas ir svarsto skųsti VTEK sprendimą teismui.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę sakė, kad žada atlikti tarnybinį tyrimą dėl E. Bajarūno ir pridūrė nemananti, kad jis galėtų grįžti dirbti į ambasadą Londone.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir už bilietus sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

F. Jansonas apie URM iniciatyvą susitikti su prezidentu: signalai pagaliau pastebėti

Prezidentūra džiaugiasi, kad šią savaitę įvyks susitikimas tarp šalies vadovo G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo F. Jansono, ministerijai siunčiami signalai „pagaliau buvo pastebėti“.

„Tikrai džiugina, kad tie signalai pagaliau buvo pastebėti. Gal užtrunka, gal žmonės ne iš karto sukoncentruoja dėmesį į tą signalą, nesupranta, nesuvokia, bet svarbiausia, kad rezultatas yra ir susitikimas rytoj yra numatytas“, – antradienį Žinių radijui komentavo F. Jansonas, pridurdamas, kad institucijoms kalbantis galima atrasti sprendimus nuo praėjusių metų besitęsiančiame ginče dėl ambasadorių.

„Tol, kol kalbiesi su žmonėmis, kol diskutuoji, sprendimai visada yra įmanomi. Prezidentūra dar sausio 11 d. pateikė savo matymą, siūlymus dėl ne vieno šiais metais atsilaisvinančio ambasadų vadovų postų. Manome, kad rytoj ministras išsakys savo nuomonę ir toje diskusijoje tų sprendimų turėtų atsirasti“, – pridūrė jis.

Visgi, paklaustas, ar šalies vadovas vis dar pasitiki ministru ir mato tolimesnį darbą kartu, prezidento patarėjas atsakė, kad šalies vadovo kantrybė senka.

„Prezidentas Briuselyje sakė, kad tiek jo, tiek Lietuvos žmonių kantrybė senka, o kiek jau jis turės kantrybės su ministru, matysime“, – kalbėjo F. Jansonas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.

Praėjusią savaitę G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui G. Landsbergiui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš URM pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas F. Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.

„Vertinu, kad visų institucijų sprendimus reikia traktuoti vienodai ir gerbti, tai šį sprendimą taip pat gerbiu“, – sekmadienį BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji nekomentavo Prezidentūros pozicijos, jog G. Nausėda su ambasadoriumi E. Bajarūnu lankydamasis miuzikle, negavo dovanų ir vykdė Konstitucijoje numatytas prezidento pareigas.

„Neketinu vertinti kažkaip ypatingai (Prezidentūros pozicijos – BNS). Tiesiog, pakartosiu tai, ką sakiau, kad visų institucijų sprendimai, jie remiasi tyrimais padarytais, argumentais, jie yra gerbtini“, – sakė Seimo pirmininkė.

VTEK nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pripažintas pažeidęs įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pats G. Nausėda teigė nemanantis, kad supainiojo interesus kartu su ambasadoriumi Londone apsilankęs spektaklyje už ambasados lėšas.

E. Bajarūnas irgi sako vykdęs savo kaip ambasadoriaus pareigas, svarsto skųsti VTEK sprendimą teismui.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį sakė, kad žada atlikti tarnybinį tyrimą dėl E. Bajarūno ir pridūrė nemananti, kad jis galėtų sugrįžti grįžti dirbti į ambasadą Londone.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

Kaip nurodoma naujienų portalo „Delfi“ publikacijoje, ambasada keturiems asmenims apmokėjo ne tik bilietus į miuziklą, bet ir „svetingumo paketą“, kuris vienam žmogui kainuoja 362 eurus. Šiuo paketu teatre suteikiama šampano taurė bei dviejų patiekalų vakarienė viename iš Londono restoranų.

„Delfi“ teigimu, į teatrą pirktas ir dar vienas, penktasis, bilietas, kurio kaina 204 eurai. Kaip pažymi portalas, veikiausiai šis bilietas buvo skirtas vienam iš G. Nausėdos apsaugininkų.

Publikacijoje taip pat rašoma, kad miuziklą prezidentas ir ambasadorius stebėjo Londono „Her Majesty's“ teatre, kurio interneto puslapyje brangiausias bilietas į „Operos fantomą“ kainuoja 233 eurus.

ELTA primena, kad VTEK antradienį nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas ir ambasadorius pažeidė įstatymą. Po tyrimo padaryta išvada, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai.

Tyrimo metu nustatyta, kad Prezidentūros atstovė praėjusių metų balandį kreipėsi į ambasadą Jungtinėje Karalystėje su prašymu pasiūlyti prezidentui kultūrinį renginį jo vizito Londone metu, pasibaigus oficialiems renginiams. Ambasada pasiūlė tris variantus, tuomet Prezidentūra informavo, kad prezidentas su žmona nueitų į „Operos fantomą“. Taip pat paprašyta, kad prezidentą į renginį palydėtų ambasadorius.

Prezidento, ambasadoriaus ir judviejų sutuoktinių apsilankymas teatre praėjusių metų gegužę buvo apmokėtas iš ambasados lėšų. Bilietai į renginį, VTEK teigimu, kainavo virš 1,6 tūkst. eurų.

E. Bajarūnas praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po spektaklio už visus bilietus sumokėjo iš asmeninių lėšų.

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.

Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas iš esmės buvo keistas praėjusioje Seimo kadencijoje valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva.

Nuo 2020 metų galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog asmuo apie savo ar artimųjų dalyvavimą juridinių asmenų veikloje arba 3 tūkst. eurų viršijančius sandorius turi deklaruoti, jeigu dėl to egzistuoja arba gali atsirasti privatus interesas, kuriantis interesų konfliktą.

Tuo metu anksčiau galiojusioje tvarkoje buvo privalu nurodyti visus tokius sandorius.

VTEK tąsyk tikino, kad naujoji tvarka „sudaro sąlygas koncentruotis „ne į faktų, o į galimų interesų konfliktų atskleidimą“. Be to, komisija tada sakė, kad bus „deklaruojama labiau į gylį“.

Tačiau žiniasklaidos organizacijos ir pati VTEK dabar teigia, jog dabartinis reguliavimas sukūrė landą apskritai nebedeklaruoti nieko.

„Yra tų gerų pavyzdžių, kur žmonės tikrai atskleidžia, deklaruoja gal net ir per daug kartais, bet kitur tiesiog jos (deklaracijos – BNS) tuščios“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Pasak G. Sakalausko, jei anksčiau buvo septynios privalomos taisyklės, ką reikia deklaruoti, o paskutinė – deklaruojančiojo nuomone, „tai dabar viskas apsisuko.“

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė antrino VTEK pirmininkui ir sakė, kad galiojus ankstesnei tvarkai deklaracijos buvo geras informacijos šaltinis tiek žurnalistams, tiek visuomenei.

„Tikrai ne vienas žurnalistinis tyrimas taip gimė ir žurnalistų straipsniai ar tema, kai žurnalistai pamatydavo, kad politikas sudarė sandorį su įmone, kuriai anksčiau priėmė naudingus sprendimus“, – BNS teigė žurnalistė.

„Dabar mes realiai to nebegalime daryti, aš jau pati net nebeinu į tą duomenų bazę ir nieko nebežiūriu, nes tai yra laiko gaišimas“, – pridūrė B. Davidonytė.

Poreikį griežtinti esamą tvarką mato ir viena iš dabartinio reguliavimo iniciatorių „valstietė“ Guoda Burokienė.

„Taip, mes dabar matome iš politinės arenos, kad tikrai reikėtų griežtinti“, – BNS sakė politikė.

Kuo aukštesnės pareigos, tuo daugiau viešų duomenų

VTEK kol kas nėra parengusi konkrečių pataisų, bet svarsto sugrąžinti dalį prieš 2020 metus galiojusių taisyklių.

„(...) tada užtikriname skaidrumo daugiau, atitikties pareigūnai turi daugiau duomenų numatyti rizikas ir sumažiname riziką, kad pats deklaruojantysis nusprendžia, ar man kyla interesų konfliktas, ar nekyla, ir tą darbą daugiau daro atitikties pareigūnas“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

Komisija siūlo, kad viešinamų deklaracijos duomenų kiekis priklausytų nuo žmogaus užimamų pareigų – kuo jos aukštesnės, tuo daugiau informacijos turėtų būti pateikiama.

„Deklaruoti jie turėtų, nes rizika interesų konfliktui išlieka ta pati, bet gal jie mažiau atskleidžia viešai duomenų, bet yra deklaruota daugiau“, – sakė G. Sakalauskas.

B. Davidonytė sakė tokiam siūlymui iš principo pritarianti. Anot jos, itin svarbu žinoti, kokie yra politiko ryšiai, kad visuomenė galėtų suprasti, dėl ko atsiranda vienas ar kitas įstatymas.

Ar tokio skaidrumo standarto apie politikus nusipelno visuomenė?

„Kaip tik užmečiau akį į prezidento deklaraciją, kas yra aukščiausias valstybės pareigūnas. Jo deklaracijoje yra du dalykai nurodyti – kad jo žmona yra Diana Nausėdienė, lyg visuomenė to nežinotų, ir kad jis yra Lietuvos Respublikos prezidentas. Viskas. Daugiau nieko kito deklaracijoje nėra, nors jo turto deklaracija rodo, kad jis turi paskolų, tam tikrų sandorių“, – kalbėjo žurnalistų atstovė.

„Ar tokio skaidrumo standarto apie politikus nusipelno visuomenė?“ – klausė B. Davidonytė.

Anot G. Burokienės, prezidentas, ministrai ir politikai turėtų būti „skaidrumo etalonas“.

„Bet mes labai puikiai žinome, kad ir žemesnėse grandyse vyksta visokių įvairių dalykų“, – teigė „valstietė“.

Siūlo pokyčius dėl sandorių, formuluočių

Pasak VTEK pirmininko, taip pat svarstoma asmenis įpareigoti pranešti apie narystę ar pareigas įstaigose, asociacijose, fonduose, o į reikalavimą informuoti apie didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius įtraukti išimtis.

„Pavyzdžiui, kad nebūtų tų buitinių sandorių arba vienašalių sandorių, kur yra paveldėjimas“, – teigė jis.

G. Burokienė stebėjosi, kodėl ir dabar asmenys nedeklaruoja narystės asociacijose, nors pagal dabartinį reguliavimą tokio privalomo reikalavimo nėra.

„(...) Man tiesiog keista, kad žmonės nedeklaruoja narystės asociacijose, tai jau yra konfliktas, bent jau mano akimis, nes tu susiduri su įstatymo projektais ir tu niekada negali žinoti, su kokia asociacija tu susidursi“, – kalbėjo politikė.

B. Davidonytės nuomone, išimtys dėl sandorių turėtų būti aiškiai apibrėžtos, nes kitu atveju gali atsirasti erdvė piktnaudžiavimui.

„Pavyzdžiui, labai buvo garsi istorija, kai Artūras Skardžius vėjo verslininkams nuomojo žemės sklypus, o Seime jis priiminėjo, siūlė įstatymus, naudingus vėjo verslui. Reikėtų labai aiškiai nustatyti išimtis, taip kad Seimo narys nepagalvotų, kad ta žemės sklypo nuoma, kas yra sandoris, yra buitinis sandoris, kurio nereikia deklaruoti“, – sakė žurnalistė.

„Tuo atveju tai buvo labai svarbus sandoris, kur po to buvo nustatyti jo interesų konfliktai. Tokiais atvejais, aš nežinau, kaip VTEK apibrėš“, – pridūrė ji.

Paklaustas, ar VTEK siūlys išlaikyti tą pačią privalomų deklaruoti sandorių sumą, G. Sakalauskas sakė, kad dėl to komisija dar diskutuoja, nes „ne pats sandoris kelia interesų konfliktą, o kita sandorio šalis.“

„Sandoris gali būti ir 500 eurų vertės ir tą reikėtų deklaruoti“, – sakė VTEK pirmininkas.

Pagal VTEK siūlymus šiuo metu daugiausiai kritikos sulaukianti įstatyme numatyta formuluotė apie turimus deklaruoti „galinčius atsirasti“ interesus liktų tik dėl vieno punkto.

„Dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų“, – sakė G. Sakalauskas.

„(Siūlytume – BNS) palikti vieną taisyklę, nes nesurašysi įstatyme visų gyvenimo atvejų. Pavyzdžiui, neparašysi atvejo, ar tau klasiokas kelia interesų konfliktą“, – pridūrė jis.

Dabartinė tvarka mažina skaidrumą

Pasak VTEK pirmininko, dabartinių interesų deklaravimo taisyklių pasekmės – valstybėje sumažėjęs skaidrumas.

„Privačių interesų deklaracija užtikrina du tikslus: skaidrumą ir interesų derinimo rizikų nustatymą. Jeigu mes neturime duomenų arba atitikties pareigūnai neturi duomenų, jie negali užsiimti prevencija“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Vis dėlto VTEK gali matyti duomenis, kurių asmuo pasirenka neįtraukti į privačių interesų deklaraciją – tokią galimybę suteikia Privačių interesų registras.

„Duomenis apie privačius interesus mes susirenkame, bet suvesti galus yra iššūkis“, – teigė G. Sakalauskas.

„Yra 4 tūkst. organizacijų (...), reikia pažinoti organizacijos vidų, valdymo struktūrą ir deklaruojantysis kokius sprendimus priima. Tai – poliklinikos, mokyklos, darželiai, Lietuvos paštas, Registrų centras, savivaldybė, ministerija, Seimo kanceliarija ir panašiai. Tai yra skirtingi valdymai, skirtingi sprendimai, mes tų sprendimų, kur žmonės priima darbe, mes jų neturime“, – pridūrė jis.

G. Burokienė, nors ir sutinka, kad tvarką reikia griežtinti, taip pat mano, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas prisidėjo prie to, kad deklaruojama daugiau duomenų.

„Aš tikrai tvarkos negaliu pasakyti, kad ji ideali, bet bent kažkiek pasistūmėta, kad pradėta deklaruoti, nes iki to laiko nebuvo nieko“, – tikino politikė.

Jos manymu, Lietuva turi artėti prie vakarietiško standarto daugiau atsakomybės paliekant pačiam politikui.

„Lietuvoje, kaip žinia, nėra toks aukštas politinis standartas, jeigu žmogus gali dirbti iš kalėjimo ir panašiai. Tada reikia tikrai, kaip jūs sakote, viską keisti ir nurodyti smulkiai smulkiai“, – sakė G. Burokienė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po Naujųjų metų pradžioje imsis svarstyti VTEK siūlomus pokyčius.

„Prašau įvertinti Seimo nario M. Lingės veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms viešai skelbti darbotvarkes, bei politikų etikos kodekse įtvirtintiems principams, inter alia, skaidrumui, viešumui, pavyzdingumui, o taip pat nustatyti kieno iniciatyva vyko aukščiau nurodytas viešai nedeklaruotas M. Lingės susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą“, – teigiama A. Širinskienės kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.

Politikė akcentuoja, kad šis tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) inicijavusio Seimo nario ir VTEK pirmininko susitikimas vyko „antikorupcijos komisijai nežinant ir jai M. Lingės neįpareigojus tokiam susitikimui“.

M. Lingė: šie pramanai – dūmų uždanga

Savo ruožtu, M. Lingė savo feisbuko paskyroje patikino turįs įrodymų, kad susitikimą inicijavo pats VTEK pirmininkas.

Visi šie pramanai apie spaudimą, nervingos reakcijos – klasikinė dūmų uždanga bandanti nukreipti dėmesį.

„Tam, kad A. Širinskienė negyventų nuojautose: mano telefone – vienintelis VTEK vadovo skambučio pėdsakas – lapkričio 8 d. nepraėjus valandai po Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuriame VTEK pranešė, kad nepradėjo tyrimo dėl galimai neteisėto advokato G. Kaminsko lobizmo. Ir tas skambutis – įeinantis, kas rodo, kad skambino vadovas man, o ne aš jam. Tą patį patvirtintų ir skambučių išklotinė“, – rašo M. Lingė.

„Tą patį, manau, patvirtintų ir VTEK vadovas, jei ponia Širinskienė jo paklaustų. Pokalbio trukmė – vos minutė, per kurią VTEK pirmininkas išreiškė norą susitikti. Susitikome lapkričio 13 d. Seime“, – teigia konservatorių frakcijos narys.

Pasak politiko, susitikimo metu VTEK pirmininkas pasidalino, kokias sistemines Lobistinės veiklos įstatymo spragas jis mato, kurios varžo komisiją ir neretai lobizmo įstatymą padaro neveiksniu.

M. Lingė teigia manąs, kad A. Širinskienės viešoje erdvėje pradėti kelti klausimai dėl galimo spaudimo VTEK pirmininkui, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo tyrimo dėl mįslingo kreipimosi į KT.

„Visi šie pramanai apie spaudimą, nervingos reakcijos – klasikinė dūmų uždanga bandanti nukreipti dėmesį, ir užsipulti nepatogius klausimus keliančius. Tai detalės. Daug rimčiau – gauti atsakymą, kieno privačių interesų tenkinimui buvo pasitelkti Seimo nariai, slapta kreipęsi į Konstitucinį Teismą ir siekę sustabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą, kuriuo į nepatikimų programinės įrangos gamintojų, tiekėjų sąrašą įtrauktos Kinijos įmonės“, – pabrėžė jis.

M. Lingė praėjusią savaitę vykusios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jo ir VTEK vadovo susitikimas įvyko. Visgi, pasak konservatoriaus, šį susitikimą inicijavo VTEK pirmininkas.

ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.

Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.

Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.

Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.

Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.

„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.

Ministro teigimu, nors S. Strelcovo pažeidimas nesusijęs su veikla Kultūros ministerijai pavaldžioje įstaigoje, kyla klausimų dėl direktoriaus reputacijos.

„Turime įvertinti, ar problemos, susijusios su reputacija, yra reikšmingos kalbant apie galėjimą toliau eiti Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo pareigas“, – BNS sakė S. Kairys.

VTEK trečiadienį nusprendė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys S. Strelcovas neišvengė viešų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė įstatymą, nes 2022 metų birželio 8 dieną kaip viešosios įstaigos „Tekančios saulės tiltai“ direktorius pasirašė sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe, kurios tarybos narys yra, dėl paramos lėšų panaudojimo.

Įstatyme teigiama, kad asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga praėjusiais metais gavo 35 tūkst. eurų paramos lėšų, skirtų Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams.

Turime įvertinti, ar problemos, susijusios su reputacija, yra reikšmingos kalbant apie galėjimą toliau eiti Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos vadovo pareigas.

S. Strelcovas ir jo įstaiga pati mokymų nerengė, o šiais paslaugas pirko. Jos įsigytos ir iš politiko sutuoktinės Živilės Strelcovienės bei kito tarybos politiko Vaclovo Motiejūno žmonos Renatos Motiejūnės.

Tiek Šiaulių rajono savivaldybės meras, tiek paramą suteikęs Japonijos profesorius Inaba Chiharu išreiškė abejonių, ar mokymai iš tikrųjų įvyko, klausimai kelti ir dėl galimo interesų konflikto.

Paskelbus šią informaciją Kultūros ministerija kreipėsi į VTEK.

Pasak S. Kairio, ministerijos komisija pasigilins į išvadas ir įvertins, kokio lygio tai pažeidimas, pasiūlys, kokias teisines procedūras reikėtų taikyti.

„Visada tokiais atvejais, jeigu vienas ar kitas vadovas turi klausimų, kurie keliami viešoje erdvėje, ir žmogus tiesiog neišlipa iš tų temų, be abejo, mes su vadovu dar kalbėsime šalia tų teisinių procesų, kaip jam pačiam atrodo, ar ta situacija netrukdo eiti pareigų ir ar negalimi kokie nors greitesni, paprastesni sprendimai. Visa tai vyks artimiausiu metu“, – BNS sakė ministras.

Pats S. Strelcovas patvirtino žinąs apie VTEK sprendimą, bet nesusipažinęs su jo argumentais, todėl negalįs jo komentuoti.

„VTEK sprendimas niekada nėra galutinis“, – teigė jis ir neatmetė galimybės jį skųsti teismui.

Muziejaus direktorius nevertino ir galimos reputacinės žalos.

„Kol nekalbėjau su ministru, negaliu nieko kvestionuoti. Ta reputacija turbūt priklauso nuo to, kokie bus VTEK argumentai. Kol kas jų nemačiau, kada bus argumentai pateikti, matysime, kokių veiksmų reikia imtis toliau“, – BNS sakė jis.

Rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo teikiant paramą ukrainiečiams Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, teikiant ataskaitas dėl Japonijoje įkurto fondo lėšų panaudojimo, S. Strelcovas galėjo pateikti suklastotą dokumentą su neva savivaldybės administracijos darbuotojo parašu. Organizuodamas mokymų paslaugų teikimą jis galimai sutartis sudarė su susijusiais asmenimis, siekdamas pasisavinti pinigines fondo lėšas.

Kol kas įtarimai S. Strelcovui nėra pateikti, trečiadienį BNS patvirtino STT.

Anot VTEK, šiemet spalio 17–21 dienomis K. Rimšelis buvo komandiruotas į Bilbao dalyvauti konferencijoje ir parodoje,  viešbučio kambarys buvo rezervuotas ir jo sutuoktinei, o paslaugos apmokėtos iš valstybės lėšų.

„Tarnybos darbuotojos ir (...) kelionės organizatorės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad tvarkydama su komandiruote į Ispaniją susijusius klausimus, minima tarnybos darbuotoja su bendrovės atstove derino ne tik su K. Rimšeliu susijusius kelionės į Bilbao klausimus (skrydžio, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo ir t. t.), bet ir dėl asmens sutuoktinės“, – rašoma VTEK pranešime.

Be to, K. Rimšelis lapkričio pabaigoje buvo komandiruotas į konferenciją Paryžiuje, kur viešbučio kambarys su pusryčiais t buvo rezervuotas ir jo sutuoktinei, o paslaugas apmokėjo tarnyba iš valstybės lėšų.

Be to, tarnybai pateikta apmokėti PVM sąskaita už K. Rimšelio bei tarnybos darbuotojos pervežimą iš oro uosto į viešbutį, tačiau iš anksto apmokėti kuponai patvirtina, kad buvo vežti trys keleiviai – ir K. Rimšelio sutuoktinė.

VTEK tirs, ar K. Rimšelis, galbūt pavesdamas tarnybos darbuotojai tvarkyti kelionės į Bilbao bei Prancūziją organizavimą, dėl sutuoktinės nesinaudojo savo pareigomis ar tarnybiniu statusu.

Anot jos, S. Strelcovas, kaip viešosios įstaigos „Tekančios saulės tiltai“ direktorius, 2022 metų birželio 8 dieną pasirašydamas sutartį su Šiaulių rajono savivaldybe, kurios tarybos narys yra, dėl paramos lėšų panaudojimo, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Įstatyme teigiama, kad asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga praėjusiais metais gavo 35 tūkst. eurų paramos lėšų, skirtų Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams.

S. Strelcovas ir jo įstaiga pati mokymų nerengė, o šiais paslaugas pirko. Jos įsigytos ir iš politiko sutuoktinės Živilės Strelcovienės bei kito tarybos politiko Vaclovo Motiejūno žmonos Renatos Motiejūnės.

Tiek Šiaulių rajono savivaldybės meras, tiek paramą suteikęs Japonijos profesorius Inaba Chiharu išreiškė abejonių, ar mokymai iš tikrųjų įvyko, klausimai kelti ir dėl galimo interesų konflikto.

S. Strelcovas, šiuo metu vadovaujantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, sakė, kad mokymai įvyko ir buvo kokybiški.

Kilus minėtoms abejonėms rugpjūčio pabaigoje S. Strelcovą ir V. Motiejūną Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pašalino iš partijos.

Rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo teikiant paramą ukrainiečiams Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, teikiant ataskaitas dėl Japonijoje įkurto fondo lėšų panaudojimo, S. Strelcovas galėjo pateikti suklastotą dokumentą su neva savivaldybės administracijos darbuotojo parašu. Organizuodamas mokymų paslaugų teikimą jis galimai sutartis sudarė su susijusiais asmenimis, siekdamas pasisavinti pinigines fondo lėšas.