Be Pauliaus Jankūno, Antano Kavaliausko ir Artūro Milaknio žaidusi Kauno „Žalgirio“ ekipa reguliarųjį sezoną užbaigė nepadoria pergale prieš aštuonis žaidėjus turintį Prienų–Birštono „Vytautą“. 57 taškų skirtumu pasiekta pergalė – didžiausia šį sezoną „Betsafe–LKL“ pirmenybėse.

Paskutinėje vietoje likusiam „Vytautui“ paskutinėse sezono rungtynėse vadovavo vyriausiojo trenerio asistentas Mindaugas Arlauskas. V.Šeškus rungtynes praleido, kadangi asmeniniais reikalais išvyko į užsienį.

„Žalgiriečiai“ įtikinamą kelionę link pergalės pradėjo nuo pat pirmųjų minučių. Sužaidus kiek daugiau negu 6 minutes kauniečiai jau pirmavo 17:6, o po pirmųjų 10 minučių turėjo įgiję 14 taškų pranašumą (28:14).

Šis skirtumas tik augo ir jau po dviejų kėlinių aikštės šeimininkai pirmavo 49:29. Po pertraukos kauniečiai surengė spurtą 15:3 ir įgijo triuškinamą pranašumą – 69:38.

„Žalgiris“ ir toliau nemažino apsukų ir prieš lemiamą ketvirtį turėjo nepadorų pranašumą – 80:42. Ketvirtasis kėlinys paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse liko tik formalumas. Jo metu Šarūnas Jasikevičius leido pasireikšti jauniesiems žalgiriečiams, o šie skirtumą tik didino.

„Žalgiris“: A.White'as 16, P.Valinskas 15, M.Sajus ir G.Masiulis po 14, E.Ulanovas 12.

„Vytautas“: E.Dimša 13.

„Vytautas“ privalo laimėti likusias dvejas rungtynes su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ ir Kauno „Žalgiriu“ bei tikėtis dviejų Alytaus „Dzūkijos“ pralaimėjimų.

Dzūkams liko žaisti namuose su Utenos „Juventus“ ir svečiuose su „Neptūnu“.

„Vytautas“: Eigirdas Žukauskas 17, Martynas Linkevičius 15, Justas Sinica 13, Edvinas Šeškus 12, Egidijus Dimša 10.

„Neptūnas“: Vytautas Šulskis 19, Simas Galdikas 15, Tomas Delininkaitis 13, Laimonas Kisielius ir Edgaras Želionis po 7.

Pasvalio klubas kovojo tris kėlinius, bet visiškai palūžo ketvirtajame.

Tai buvo pergalingas debiutas Alytaus klubo vyriausiajam treneriui Valdemarui Chomičiui.

Alytaus „Dzūkija“ nutraukė net septynių pralaimėjimų seriją.

Dešimtą pergalę iškovojusi Alytaus ekipa išsaugojo devintąją vietą ir jau dviem pergalėmis lenkia paskutinėje vietoje esantį Prienų-Birštono „Vytautą“.

Prienų klubui gresia iškritimas iš LKL. „Vytautas“ likusias rungtynes žais su „Neptūnu“, „Pieno žvaigždėmis“ ir „Žalgiriu“.

Su trylika pergalių Pasvalio klubas LKL užima šeštąją vietą.

„Dzūkija“: P.Petty 22, G.Navickas 18, P.Danisevičius 16, P.Petrilevičius 14, G.Žalalis 10.

„Pieno žvaigždės“: O.Olisevičius 18, J.Manigat ir N.Balašovas po 15.

Galingą žaidimą puolime pademonstravęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ nesulaukė pasipriešinimo iš „Betsafe-LKL“ autsaiderių.

Į pergalę nugalėtojus vedė 19 taškų pelnęs Travisas Petersonas. Svečių gretose išsiskyrė 16 taškų įmetęs LiAngelo Ballas.

Prienų ekipą skandinęs LaMelo Ballas pelnė 7 taškus (1/6 dvitaškiai, 1/9 tritaškiai) ir surinko -2 naudingumo balus.

Viso susitikimo metu žaidimą kontroliavęs „Lietuvos rytas“ pamatus pergalei pradėjo dėti antrajame kėlinyje, kai po laimėtos atkarpos 19:7 atitrūko 42:28.

Po didžiosios pertraukos šeimininkai nemažino apsukų ir pradėjo varžovų triuškinimą. Tritaškiais svečius baudę vilniečiai pabėgo 83:58.

Per paskutines 10 minučių „Vytautui“ sukurti stebuklo nepavyko. Iki finalinės sirenos žaidimą kontroliavęs „Lietuvos rytas“ šventė užtikrintą pergalę.

Jau per pirmą kėlinį LiAngelo Ballas surengė šou, pataikė 4 tritaškius iš 5 ir po pirmų 10 minučių savo kraityje turėjo 14 taškų.

LaMelo Ballas pirmą kartą į aikštę šiose rungtynėse žengė tik trečiajame kėlinyje ir iš karto suklydo. 16-metis vėliau paleido itin nelogišką tritaškį ir V.Šeškaus kantrybės taurė persipildė – jaunesnysis Ballas sėdo ant suolo.

V.Šeškus trečiojo ketvirčio viduryje pradėjo siautėti ir užsidirbo techninę pražangą. Atrodė, kad treneris suplėšys teisėją į skutelius, strategą teko tramdyti jo asistentams.

Ketvirtą kėlinį daug sėkmingiau pradėjo „Nevėžis“, o „Vytautas“ staiga subyrėjo ir priešais save matė jau dviženklę prarają.

Prieniškių gyvybę lemiamu metu dar palaikė keletas iš eilės pataikytų LiAngelo Ballo tritaškių. Vis dėlto prieniškiai neatsibudo. Antrąją rungtynių pusę svečiai laimėjo 46:29.

LiAngelo Ballas buvo sunkiai sulaikomas ir suvertė net 28 taškus (3/9 dvit., 6/8 trit., 4/4 baud. met.), atkovojo 6 kamuolius ir surinko net 27 naudingumo balus.

Paskutinėje vietoje LKL čempionate žengiantis „Vytautas“ nuo „Nevėžio“ atsilieka 2 pergalėmis. Iki reguliariojo sezono pabaigos liko vienas ratas.

„Vytautas“: Li.Ballas 28 (6 atk. kam., 27 naud. bal.), T.Dimša 13, R.Broadusas ir E.Žukauskas po 10.

„Nevėžis“: J.tamulis 17, G.Matulis ir A.Zacharovas po 15, J.Woodardas 10.

LaVaras geros nuotaikos buvo ir po rungtynių, kurias „Vytautas“ 79:82 pralaimėjo „Dzūkijos“ komandai. Kaip įprasta, fotografavosi su būriu jį apspitusių žmonių, juokavo su pačiais mažiausiais gerbėjais, o šiems išsiskirsčius, ilgai diskutavo su Tomu Pačėsu.

„Neleisiu, kad Šeškaus veiksmai man sugadintų nuotaiką“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė vyriausiasis Ballas.

Tai buvo kitoks LaVaras. Jeigu anksčiau per žurnalistus jis siųsdavo žinutes treneriui Šeškui, kad jo sūnūs turėtų žaisti daugiau kartu arba stebėdavosi, kodėl jie nepradeda dvikovos starto penkete, tai šį kartą apie tai jis nebekalbėjo.

LiAngelo Alytuje pakilo nuo suolo ir per 27 minutes pelnė 14 taškų bei atkovojo 7 kamuolius. LaMelo apšilinėjo su komanda ir buvo pasirengęs žaisti, nepaisant to, kad prieš tai kelias dienas sirguliavo. Visgi „Vytauto“ rotacijoje šį kartą jam vietos neatsirado ir šešiolikmetis praleido trečias LKL rungtynes iš eilės. Paskutinį kartą per oficialią dvikovą jis aikštėje buvo vasario 11-ąją.

LaMelo pastaruoju metu ne tik nežaidžia, bet su savo komanda ir mažai treniruojasi.

Ballai praėjusią savaitę penkioms dienoms atsiskyrė nuo „Vytauto“ ir išvyko į Barseloną. LaVaras sako, kad ši kelionė buvo suplanuota gerokai prieš atvykstant į Lietuvą, todėl jos atsisakyti negalėjo. Kita vertus, jis pridūrė, kad per tas kelias dienas Ispanijoje jo sūnūs patobulėjo labiau, nei tai būtų padarę likę Prienuose.

„Nuo Šeškaus treniruočių mano berniukai tapo blogesni, – rėžė LaVaras. – Dėl to ir išvykome į Ispaniją, kad pakrautume vaikinus iš naujo. Šeškaus treniruotėse neskiriamas dėmesys fiziniam pasirengimui, jie nebėgioja ir apskritai nežiūri rimtai į treniruotes. Laimėti sunku, nes treneris žaidėjų neparuošia. Turime dvi treniruotes per dieną, bet kam? Mes du kartus po pusantros valandos kas dieną apsimetame, kad dirbame. Negali du kartus perbėgti per aikštelę ir tada ginčytis, kas prieš ką turi gintis. Tai – tiesiog laiko švaistymas.“

Matydamas, kad Šeškaus treniruočių nebepakanka, LaVaras pradėjo daryti tai, prie ko yra įpratęs – savo vaikus treniruoti pats.

„Po komandos treniruotės aš arba mano brolis pasirūpiname, kad vaikinai išmestų metimus, praktikuotųsi veržimąsi link krepšio, kovą dėl kamuolių, – aiškino LaVaras. – Gelo dėl to šiandien jautėsi kur kas labiau savimi pasitikintis ir pasiruošęs. Čia atsidūrėme tik dėl to, kad iki šiol sunkiai dirbome. Todėl nesvarbu, ką daro ar ką kalba Šeškus, mes dirbsime pagal savo metodiką. Dalyvausime jo treniruotėse, tačiau po to dar treniruosimės individualiai. Kas dieną.“

– Kokią susidarėte nuomonę apie „Vytauto“ treniruotes? – „BasketNews.lt“ paklausė LaVaro.

– Aš suprantu, kodėl jie pralaimi. Su tokiu trenerio mąstymu mes nieko nelaimėsime. Jis sako, kad nori patausoti savo žaidėjų kojas. Ne, tas kojas reikia paruošti, treniruoti. Tai – neteisingas požiūris. 

Iš šono žiūrint, atrodo, kad niekas nenori žaisti. Kas kartą, kai kažkas meta į krepšį, treneris demonstruoja blogiausią įmanomą kūno kalbą. Jis elgiasi kaip kvailys. Prametus metimą, jis skeryčiojasi rankomis ir plaikstosi. Negi tikrai nori žaisti tokio trenerio komandoje? Tai sukuria blogą atmosferą. 

Viskas prasideda nuo viršūnės. Jeigu viršuje nėra tinkamos lyderystės, jokie krepšininkai nežais iš visų jėgų. Bet aš dėl to nebesinervinsiu. Tiesiog pabaigsiu sezoną ir pasistengsiu, kad mano berniukai patobulėtų.

– Žmonėms jūsų išvykimas į Barseloną penkioms dienoms sezono viduryje gali atrodyti kaip neteisingas pasirinkimas.

– Treneris bando pasakyti, kad tai – kažkas blogo, bet jie čia nieko rimto vis tiek neveikia. Kelionė į Ispaniją buvo suplanuota seniai prieš mums atvykstant čia ir negalėjome to atsisakyti. Visgi žinojau, kad mums ta savaitė bus reikalinga, kad pakilnotume svarmenis ir sunkiai padirbtume tris valandas taip, kaip esame įpratę. Viskas pavyko puikiai.

Šeškui lengviausia skųstis, kad vaikinai išvyko atostogų. Mano vaikai neatostogauja. Mes žaidžiame („We ball“, – angl.). Gelo grįžo geresnės formos nei vaikinai, kurie čia buvo visą savaitę. Ką jie veikė tą laiką? Nieko. Dėl to mano vaikinams reikėjo išvykti, kad pasikrautų energijos. Tegul jie („Vytauto“ komanda) daro, ką nori, bet mes turime dirbti daugiau. Mes turime patys pasirūpinti fiziniu pasirengimu, papildomais metimais, prasiveržimais. Mums tuo reikia rūpintis patiems. Galime pasižiūrėti ir į mūsų pasiruošimą rungtynėms – jo nėra. Čia tiesiog švaistoma diena. Man gaila vaikinų, kad jie netobulėja.

– Kada nusprendėte, kad reikia dirbti papildomai?

– Treniruotėse Gelo išmeta gal 10-12 metimų. Tada pažiūriu, kad Gelo per rungtynes nesiveržia link krepšio, ir klausiu, kada tai treniravai? Jie to netreniruoja, jie neturi pratimų, skirtų tai tobulinti. Anksčiau į tai nekreipdavau dėmesio, sakydavau vaikams, kad darytų, kaip liepia treneris. O dabar žiūriu vis atidžiau ir matau, kad vyksta tas pats per tą patį. Todėl nusprendėme patys dirbti papildomai.

Jeigu Šeškus taip dirbo visada, tai yra priežastis, kodėl jie laimėjo tik 4 ar 5 kartus. Man dabar aišku, kodėl krepšininkai nenori žaisti greitai. Nemačiau, kad per treniruotes kas nors bėgiotų aikšteles. Neturiu nieko prieš žaidėjus, jie geri vaikinai, bet požiūris turi būti kitoks, jeigu nori būti laimėtojas. 

– Ar Melo šiandien negalėjo žaisti dėl ligos?

– Melo galėjo žaisti. Jie („Vytauto“ treneriai) bandė jį paskubinti sugrįžti į aikštę prieš tai, ankstesnę savaitę. Dabar pasakiau Melo, kad tegul pabando žaisti. O treneris galiausiai jam vis tiek nedavė nė sekundės. Taigi dabar leisiu Melo visiškai pasveikti, nebeskubinsiu jo grįžti į aikštę. Jis šiandien galėjo išbėgti į aikštę bent truputį ir pabandyti kažką parodyti, bet treneris juo netikėjo. Čia susirinko daug žiūrovų, kurie norėjo jį pamatyti, bet Šeškus dabar dėl kai kurių priežasčių sprendimus priima pernelyg asmeniškai. Bet Melo vis tiek dirbs ir tobulės. Čia yra daug gerų žmonių, o mes irgi padedame komandai.

– Matėme jus savaitgalį viešintį Lenkijoje, dabar irgi ilgokai bendravote su Tomu Pačėsu.

– Tomas yra puikus, mes Lenkijoje daug kalbėjomės apie krepšinį, valgėme ir puikiai praleidome laiką. Man patinka jo krepšinio supratimas, žmonės jį gerbia. Mes tikrai skaniai pavalgėme, įdomiai pasikalbėjome ir pamatėme kitokias vietas. Jos – nuostabios. Aš su juo buvau susipažinęs anksčiau ir norėjau praleisti dar daugiau laiko. Mačiau, kad žmonės su juo elgiasi pagarbiai, pamaniau, kad jis, matyt, yra buvęs krepšininkas. Tada sužinojau, kiek jis pasiekęs, kad jis yra laimėtojas. Mane traukia tokie žmonės. Mes iš karto radome bendrą kalbą. Dabar turėsiu draugą Lenkijoje. Jis bet kada galės atvykti pas mane į Los Andželą. Su kai kuriais žmonėmis iš karto randi bendrą kalbą, su juo buvo būtent taip.

– Socialiniuose tinkluose iš karto buvo spėliojama, kad LaVaras Lenkijoje ieško savo sūnums naujos komandos.

– Tegul kalba. Europoje noriu susirasti kaip įmanoma daugiau draugų. Žmonės čia tokie tikri, kad neįtikėtina. Jūs Europoje bendraujate atvirai, o man tai labai patinka.

Komandai antras rungtynes iš eilės nepadės nugaros skausmus vis dar jaučiantis LaMelo Ballas. Tikimasi, kad krepšininkas į rikiuotę sugrįš kitos savaitės susitikime su Alytaus „Dzūkijos“ komanda.

Praėjusios savaitės rungtynėse su Vilniaus „Lietuvos rytu“ traumą patyręs Denisas Lukašovas nerungtyniaus apie mėnesį – žaidėjui įtariamas čiurnos raiščių įplyšimas.

Rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“ taip pat praleis ir Paulius Ivanauskas, kuris dėl stresinio pėdos lūžio nežais dar apie dvi savaites.

Mače su „Lietuvos rytu“ nepasirodęs Edvinas Šeškus dėl ligos gali praleisti ir šio savaitgalio rungtynes.

Vilniaus komandai 20 taškų pelnė Jamesas Baronas, 19 - Loukas Mavrokefalidis, 17 - Martynas Echodas, 14 - Rokas Giedraitis.

„Vytauto“ ekipoje 18 taškų surinko LiAngelo Ballas, 11 - Tomas Dimša, po 9 - Denisas Lukašovas ir Kervinas Bristolas.

„Lietuvos rytas“ (20 pergalių/4 pralaimėjimai) turnyro lentelėje užima antrąją vietą, o „Vytautas“ (5/19) yra paskutinis - dešimtas.

V. Šeškui nepatiko tik tai, kad kai kurie žaidėjai rungtyniavo labai daug, o kiti – mažai arba iš viso nepakilo nuo suolo.

Pavyzdžiui, Tomas Dimša išbėgo į aikštę 5 minutėms pirmajame mače, o kituose dviejuose – apskritai nežaidė. Eigirdo Žukausko laikas aikštėje mažėjo tolygiai – 20, 10 ir 4 min. Taip pat ir Rashauno Broaduso – 16, 13, 5.

Tuo metu Gediminas Maceina žaidė 5 minutes pirmajame mače, nežaidė antrajame, o trečiajame rungtyniavo 35. Edvinas Šeškus paskutiniame mače žaidė 35, Regimantas Miniotas – 33 minutes.

„Greitas žaidimas ir tie tritaškiai man imponuoja, viskas gerai. Čia ne LaVaras kaltas, jei jis leidžia laisvai žaisti, bėgti ir mesti, tačiau visų metimų nepataikysi. Esmė tame, kad per visą turnyrą iš 12-os žaidėjų daugiausia krūvio gavo 6-7 krepšininkai, – „delfi.lt“ kalbėjo V. Šeškus. – Nei Eigirdas Žukauskas, nei Tomas Dimša beveik nežaidė, nors jie yra komandos lyderiai. Tad tie keli krepšininkai negali atlakstyti tris dienas iš eilės po 35 minutes. 

Antradienį R. Miniotas žaidė beveik 40 minučių, nors jis nėra pasiruošęs žaisti tiek laiko aukštu tempu, tai nenormalu. Dėl to vakar jis ir nukentėjo, iš 13-kos metimų pataikė kelis metimus. Dešimčiai žaidėjų išskirsčius protingai laiką galime žaisti aukštu tempu su agresyvia gynyba. Kalbant apie gynybą, kuri vyravo tame turnyre, tempas buvo, bet agresijos – nulis.“

„Vytautas“ per trejas pralaimėtas rungtynes praleisdavo vidutiniškai po 121,7 taško.

Nors po pirmųjų rungtynių, kurias „Vytautas“ 133:141 pralaimėjo Rygos VEF komandai, Ballas minėjo, kad jam trūko žaidėjų motyvacijos, Šeškus sako supratęs, kad nieko kito ir nebuvo galima tikėtis.

„Žaidėjai jautė, koks žaidimas bus pagal LaVarą. Reziumuojant, komanda žaidė, bet nesijaudindama, kad pralaimės. Spaudimo nebuvo. Jie žino, kad man vadovaujant tokių nesąmonių nebūtų, aš taip gintis neleisčiau, net ir per draugiškas rungtynes. Aš visada noriu laimėti“, – „delfi.lt“ sakė V. Šeškus.

„Vytauto“ treneris sako nejaučiantis jokių blogų jausmų LaVarui Ballui.

„Ar skaitėte kur nors viešoje erdvėje kokį mano blogą žodį apie LaVarą? Ar kada nors jį kritikavau? – klausė Šeškus. – Aš tikrai dėkoju tiems žmonėms, kurie atvyko, padėjo mums tvarkytis finansiškai. Mano santykiai su LaVaru, manau, yra neblogi, o jis, matote, yra emocinga asmenybė. Vieną pasako, o po poros valandų kalba visai kitą.“

„Nežinau, ko tikėjosi visi kiti, bet mano planas čia buvo likti iki sezono pabaigos. Girdėjau kalbų, kad mes dingsime po 3-4 savaičių. Ne! Mano vaikinai čia bus tol, kol baigsis sezonas“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ po paskutinių „Big Baller Brand“ Iššūkio rungtynių kalbėjo LaVaras Ballas.

Maža to, garsusis tėtušis jau žvelgia į kitą sezoną ir planuoja, kad jo jauniausiasis sūnus LaMelo tęs karjerą Prienuose.

„Kitą sezoną Melo čia sugrįš. Čia Melo komanda, Melo namai“, – pirštu rodydamas į Prienų arenos erdves, kurios palubėse kabo JAV vėliava, sakė LaVaras.

Sekmadienį vyriausiasis Ballas vadovavo Prienų–Birštono „Vytauto“ komandai per penktąsias BBB Iššūkio turnyro rungtynes su „Jonavos“ ekipa. Žaisdami pagal jo stilių, „Vytauto“ krepšininkai krepšį atakavo 121 kartą (pataikė 61), pelnė 151 tašką ir laimėjo penktąsias draugiškas rungtynes iš eilės.

Ši dvikova buvo vainikuota LaMelo Ballo trigubu dubliu (40 taškų, 11 atkovotų kamuolių, 10 rezultatyvių perdavimų). Per penkerias rungtynes 16-metis vidutiniškai pelnydavo po 27,6 taško, atlikdavo po 8 rezultatyvius perdavimus ir atkovodavo po 5,4 kamuolio.

Lygiai tokį patį taškų vidurkį BBB turnyre turėjo ir jo brolis LiAngelo, tačiau jo naudingumas – mažesnis.

„Vytautas“ jau planuoja antrąjį „Big Baller Brand“ turnyrą vasario 22-25 dienomis. Prienų–Birštono klubas išsiuntinėjo kvietimus Europos klubų jaunimo komandoms ir kviečia šiomis dienomis atvykti į draugišką turnyrą.

Šis turnyras vyktų per ilgos pertraukos vidurį. Prieniškiai vasario 4-ąją ir 11-ąją sužais LKL mačus su atitinkamai Kauno „Žalgiriu“ ir „Šiauliais“, o tada neturės nė vienų oficialių rungtynių iki pat kovo 4-osios.

„BasketNews.lt“ žiniomis, vasario 12-ąją Ballai trumpam paliks Lietuvą – jie visi išskris į Londoną, kur vyks „Big Baller Brand“ atributikos išpardavimas. Po poros dienų broliai LaMelo ir LiAngelo grįš į Prienus, o jų šeimos nariai išvyks į Los Andželą, kur vasario 16-18 vyks NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis. Ten naujokų ir antramečių rungtynėse žais vyriausias Ballų sūnus Lonzo.

Tą patį savaitgalį Lietuvoje, Klaipėdoje, vyks Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas ir jame LaMelo dalyvaus snaiperių konkurse. Po NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalio visa plati Ballų giminė sugrįš į Lietuvą.

Apie planus Lietuvoje ir trenerio darbą tinklalapis „BasketNews.lt“ sekmadienio vakarą kalbėjosi su LaVaru Ballu.

– Ar patinka, kai į jus kreipiasi „treneri“? – „BasketNews.lt“ paklausė LaVaro Ballo.

– Man patinka, kai į mane kreipiasi „Big Baller“. Bet gerai ir „treneri“, nes žmonės tave gali išvadinti blogesniais vardais.

– Jums šios pareigos nėra naujos, ar ne? Esate treniravęs savo sūnus vidurinės mokyklos komandoje.

– Man tai nieko naujo. Komandos treniravimas nėra sudėtingas darbas. Bet kas gali būti treneriu. Žinai ką, pasakysiu kai ką, dėl ko tikrai pašėlsite. Pažiūrėkite į Steve’ą Kerrą – jis yra trenerių „Milli Vanilli“ (populiarus vokiečių R&B duetas, susikūręs praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, vėliau paaiškėjo, kad jų muzika buvo vogta, perdirbta).

– Tai jis nėra treneris?

– Jis yra trenerių „Milli Vanilli“, o tai reiškia, kad gali užimti tą pačią vietą, kaip darė Luke’as Waltonas, ir laimėti 27 rungtynes iš eilės. Tereikia, kad su tavimi bėgtų stiprūs žirgai. Kartais geriausias treniravimas yra mažiau treniravimo, tačiau kai kurie treneriai bando vaizduoti, tarsi jie iš tiesų vadovautų savo žaidėjams. Kaip gali vadovauti KD, Stephui Curry, Draymondui Greenui ir Klay Thompsonui? Kaip juos treniruoti? Niekaip. Palik juos ramybėje ir leisk jiems žaisti. Jie tapo čempionais ir staiga visi kartoja „o, jis puikus treneris“. Tą komandą surinko Marcas Jacksonas, o dabar Steve’as Kerras įšoko į jo vietą ir bando prisiimti visus nuopelnus. Todėl aš jį vadinu trenerių „Milli Vanilli“. Nes jis ne MJ. Turiu omenyje ne Michaelą Jacksoną, o Marcą Jacksoną.

– Kalbant apie kitą MJ, Michaelą Jordaną, jis netapo NBA čempionu, kol jo nepradėjo treniruoti Philas Jacksonas. Tai gal treneris šį tą reiškia?

– Philas nusprendė, kad jis atsisės ir visą laiką atrodys atsipalaidavęs. Jį vadino „Zen master“. Kas kartą, kai jis patekdavo į bėdą, Philas tiesiog tikėjo dviem žaidėjais – Scottie ir Jordanu. Negali sakyti, kad Jordanas nelaimėjo tol, kol negavo trenerio. Jis nelaimėjo tol, kol Scottie nepradėjo žaisti, kaip reikia, kol komandoje neatsirado Dennisas Rodmanas. Treneris Philas tiesiog atsitraukė. Michaelas Jordanas yra žvaigždė, negali jam vadovauti. Patas Riley? Pasitraukė ir leido Magicui daryti, ką šis moka. Jis čempionas. Kaip gali tokius vaikinus treniruoti? Nereikia to daryti, jie ypatingi.

Melo yra toje pat kategorijoje, Gelo irgi ypatingas. Todėl aš tik atsitraukiu ir sakau: „Eikite ir pasiimkite pergalę“. Ir didžiąją dalį laiko taip ir būna – jie pasiekia pergales. Mokykloje jie laimėjo 60 rungtynių iš eilės. Kaip gali tai pasiekti? Turi būti nugalėtojas. Negali žengti į aikštę ir sakyti: „Tikiuosi, kad laimėsiu“. Mano berniukai laimi dažnai. Taip, jie išdarinėja triukus su kamuoliu, daro savo dalykus, bet jie – laimėtojai. Ir jeigu žaisi su jais ilgiau, laimėsi.

Visi bando išsiaiškinti, kodėl aš pasakiau, kad treneris Waltonas prarado komandos pasitikėjimą. Ar man kas nors tai pasakė? Ne, aš turiu dvi akis. Žiūriu rungtynes ir matau, kad niekas komandoje nesusimuša delnais. Pasakęs tai apie Luke'ą, žinojau, kad visi mane užsipuls, ir dėl to nesijaudinu, nes esu tai daręs ir anksčiau. Dabar visi nesijaudina dėl „Lakers“, o jaudinasi dėl mano pasisakymų apie Luke’ą. Kas nutinka, kai pasakai tokį dalyką, kaip pasakiau aš? Arba komanda visiškai atsiskirs, arba susiims. Jie po mano komentaro pradėjo skinti pergales. Bet jeigu aš nieko nesakysiu, kai jie pralaiminėja, tai jie toliau plauks toje pat valtyje kartodami, kad jie taps geresni, nes kol kas yra jauni. Komanda sureagavo taip, kad visi juos puola, todėl jiems reikia susiimti. Jie pradėjo laimėti, bet jiems reikėjo paskatinimo. Aš tai ir padariau.

– Šnekėjote apie trenerius NBA. Ar trenerių vaidmuo NCAA yra kitoks?

– Kitoks. Ten treneriai savo rankose laiko vaikų ateitį. NCAA trenerių ego yra kiek didesni, nes jie gauna atlyginimus, o žaidėjai – ne. Treneris niekur nedings, jis gali pasodinti žaidėją ant suolo, gali jo neleisti į aikštę. Jis laiko tavo ateitį savo rankose, todėl turi daugiau galios. Profesionalų krepšinyje uždirba visi – ir treneriai, ir žaidėjai, todėl krepšininkai gali galvoti, kad jie uždirbs pinigus net tada, kai nežais treneriui. Ir jeigu jis taip elgsis, treneris turės pasitraukti.

Pasisakiau apie Luke’ą ir visi pašėlo. Davidas Fizdale’as buvo atleistas, Earlas Watsonas buvo atleistas, Jasonas Kiddas buvo atleistas ir niekas nieko nepasakė. Taip tu gini savo žmones? O kai aš ką pasakau – ooo, skandalas! Tai yra verslas – jeigu neatlieki savo darbo, nesvarbu, kad esi nuostabus bičas, tu turi pasitraukti. Toks gyvenimas.

– Ar negalvojate, kad jūsų komentarai gali turėti neigiamą įtaką sūnui Lonzo? Žmonės gali pagalvoti, kad tai jis pasakoja dalykus iš komandos vidaus.

– Taip, bet čia žiniasklaidos darbas. Krepšinis yra pramoga, todėl žiniasklaidai yra naudinga spėlioti, kad istorija gautųsi geresnė. Užuot pasakius, kad LaVaras tiesiog šneka, kaip jis daro nuolatos, sukurpiama vos ne tokia istorija: Lonzo grįžta namo ir sako: „Tėti, turime pasikalbėti. Aš tau papasakosiu viską apie mūsų komandą!“

Žinote, ką Lonzo veikia savo laisvu laiku? Repuoja. Jis neturi laiko kalbėtis su manimi ir skųstis dėl savo komandos. Aš jam esu pasakęs – žaisk tam, kas tave treniruoja.

Tai, ką aš kalbu, neturi nieko bendro su Lonzo. Jis negali manęs sustabdyti, jis negali komentuoti mano kalbų. Lonzo daro, ką jam reikia daryti. Žmonės sako, kad Lonzo turėtų užtildyti savo tėtį, bet jis negali to padaryti, nes aš jo tėtis! Neįsivaizduoju, kad jis ateitų į namus ir sakytų: „Tėti, manau, tau reikia nustoti kalbėti.“ Aš jam atsakyčiau, kad paliktų mane ramybėje. Tu turi savo gyvenimą, aš – savo. Negali aiškinti kitiems, kaip jie turi elgtis. Gali pasakyti, koks rytoj bus oras, kada bus žemės drebėjimas ar panašiai, bet niekada nežinai, kas dedasi kito žmogaus galvoje.

– Ar prieš atvykdamas čia, įsivaizdavote, kad tapsite komandos treneriu?

– Neįsivaizdavau, kad būsiu treneriu, bet įsivaizdavau, kad padėsiu komandai. Ir jeigu to reikia, kad ši komanda įsibėgėtų, aš būsiu treneris. Man tai tinka. Noriu, kad mano vaikinams sektųsi, o kaip tai nutiks, jeigu mes nesuvienysime komandos? Negali du vaikinai daryti, ką jie daro. Visa komanda turi jais tikėti. Jiems reikia patikėti, kad ir jie gali taip žaisti bei laimėti. Ir tuo pačiu mėgautis žaidimu, o ne žiūrėti, ką daro kitas, ir stebėtis, kodėl tu nedarai to paties. Kai komandai sekasi, visi vieni kitus palaiko, visiems smagu. Žaidėjams, kuriuos leidžiu į aikštę, sakau, kad jiems nereikia stengtis padaryti visko. Jeigu esi metikas – mesk. Aktyviai ginkis, atkovok kelis kamuolius, tačiau svarbiausia – pataikyk.

Į rungtynes atėję žiūrovai nori pamatyti puolimą. Niekas niekada nėra pasakęs: „Bičiuli, ateik į rungtynes, parodysiu tau geriausiai besiginantį krepšininką, kurį esu matęs.“ Kam rūpi? Turi gintis, tačiau žiūrovai turi pamatyti smagių dalykų. Dėl ko jie ploja? Dėl kamuolio, skrodžiančio skylę. Jeigu išmeti 120 metimų, o pataikai 60, tai reiškia, kad žmonės 60 kartų paplos.

– Kaip galvojate, kur jūsų sūnūs per šį beveik mėnesį labiausiai patobulėjo?

– Didžiausias mano vaikinų progresas buvo tame, kad jie stabiliai kyla į viršų. Tą patį jie darė ir namie. Jie sunkiai dirba, todėl tobulės bet kur. Jie nori tobulėti ir jie tobulės. Jie nežiūrės į aplinką ir nesakys, kad jiems čia nepatinka.

LKL rungtynėse treneris Šeškus yra kiek susirūpinęs, kad jie yra jauni, kūnai dar nesubrendę, jie negali žaisti. Tai yra neteisinga. Mano berniukai gali žaisti bet kur. Svarbiausia yra pataikyti. Mano berniukai žino, kaip reikia laimėti, kaip reikia pataikyti į krepšį, kaip reikia žaisti krepšinį. Kai treneris labiau su jais susipažins, supras, kad sistema veikia, pasakys „vau, galime taip žaisti“. Nustokite žiūrėti, kokie jie jauni, o varžovai – suaugę. Tu arba gali žaisti, arba negali.

– Žinau, kad visada kalbate pozityviai, bet ar tikrai prieš atvykdamas į Lietuvą nė kiek nesijaudinote?

– Ne, neturiu dėl ko jaudintis. Čia atvykome tam, kad tobulėtume krepšinio aikštėje. Kol turi aikštelę ir maisto, viskas gerai. Kiti sakytų: „O, žmogau, negalime nueiti į klubą, nėra prabangių mašinų.“ Mano berniukai pramogas supranta kitaip. Jie čia du kartus per dieną eina į treniruotes, tai smagu. Tai darbas. Tai geriau nei sėdėti namie ir miegoti pietų miego. Einame į salę, išsikrauname, pavalgome, pamiegame, pažiūrime filmus, einame dirbti. Tai – geriausias dalykas. Žinojau, kad čia mano šeimai bus puiki situacija.

Man nerūpi, ką kalba visi aplinkui. Maždaug: „Gelo nepateks į NBA! Melo čia nieko neišmoks!“ Jie žais žaidimą, kurį myli. O kai kartą ar du per savaitę turi rungtynes, tai yra viskas, ko mums reikia. Mums nerūpi atlyginimas, nerūpi kameros. Jie nori ateiti ir žaisti.