Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis sako, kad daugiausiai tai yra dvi ligos – opinis kolitas ir Krono liga.

„Jos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė gydytojas.

„Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, šių ligų atsiradimas nėra iki galo aiškus, iš aplinkos veiksnių, kurie padidina riziką susirgti Krono liga, yra rūkymas, tačiau įrodymų dėl kitų veiksnių trūksta.

„Todėl sumažinti šių ligų paplitimą visuomenės sveikatos metodais nelabai galima“, – kalbėjo G. Kiudelis.

Anot jo, šios ligos kiek retesnės, tačiau susirgimų jomis Lietuvoje daugėja.

„Opinio kolito ir Krono ligos per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau negu tris kartus. Pasaulyje didėjimo tendencijos stebimos jau apie 30-40 metų, pas mus tas didėjimas prasidėjo maždaug po Nepriklausomybės paskelbimo. Tų sergančiųjų nuolat daugėja“, – teigė Kauno klinikų medikas.

Pasak mediko, pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas, gali būti ir sisteminių ligos požymių.

„Kai serga ne tik virškinamasis kanalas, bet ir kitos organų sistemos gali būti pažeistos, pavyzdžiui sąnariai, pasitaiko kepenų pažeidimų (...) dažni odos pažeidimai“, – pasakojo G. Kiudelis.

Anot jo, šiomis ligomis sergantiems pacientam dažnai kyla įvairiausių iššūkių, tačiau jų gydymas yra veiksmingas, ligos yra gerai kontroliuojamos ir pacientai gyvena maksimaliai ilgai.

„Tam reikia gydytojų, visuomenės ir visuomenės institucijų susitelkimo ir tada ta gyvenimo kokybė būna labai nebloga ir pacientai gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą“, – teigė Kauno klinikų gydytojas.

Santaros klinikų medikė Goda Sadauskaitė sakė, kad jaunesni susirgę pacientai viduriuoja, kartais su krauju, tampa nedarbingi.

„Kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai, aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą, gimdyti“, – teigė medikė.

Pasak jos, tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikalingos bendros pastangos.

„Mūsų visų bendromis pastangomis mes tikrai galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiame amžiaus tarpsnyje, netgi tada, kai ligos gan komplikuotos“, – kalbėjo G. Sadauskaitė.

Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė specialiai šiomis ligomis sergantiems pacientams skirtą programėlę „For you, with you“, kurioje galima rasti naudingos informacijos, stebėti gydymo eigą.

„Ji yra lengvai naudojama, joje pateikiama aktuali pacientams skirta informacija, ją galima parsisiųsti nemokamai, ja galima naudotis ir neturint interneto ryšio“, – teigė medikas.

Jo teigimu, programėlė prisitaiko prie paciento ligos – pateikia tokią informaciją, kuri susijusi tik su konkrečia liga.

„Žmogus, užsiregistravęs programėlėje, pasirenka, kuria liga jis serga ir atitinkamai programėlė optimizuojama pagal tą jo ligą  ir visos joje pateikiamos priemonės, informacija yra atitinkamai pagal tai adaptuojama“, – pasakojo B. Kurlinkus.

Anot jo, programėle gali naudotis ir gydytojai, jie gali keistis informacija, stebėti paciento gydymo eigą.

Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.

Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Dirgliosios žarnos sindromas gerokai pablogina šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, riboja jų aktyvios veiklos galimybes, varžo dienotvarkę. Gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kas gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis įtarus šį negalavimą.

– Kas yra dirgliosios žarnos sindromas ir kaip jis atsiranda?

– Dirgliosios žarnos sindromas – tai lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, susijusiais su nenormaliu tuštinimusi (pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija). Ligos priežastys ne visai aiškios, bet nustatyti kai kurie veiksniai, neabejotinai turintys įtakos ligos pradžiai ir tolesnei eigai. Vienas pagrindinių – psichologinis. Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas, būsto ar darbo vietos, šeiminės padėties pasikeitimas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuojamą virškinamojo trakto veiklą.

Išryškėja skausmo suvokimas, kai anksčiau buvę nejuntami žarnų judesiai tampa skausmingi, pakinta žarnyno sekrecinė funkcija, atsiranda žarnų gleivinės mikrouždegimas, ilgainiui pasikeičia įprasta žarnyno mikroflora, gali atsirasti bakterijų pertekliaus sindromas.

Depresija yra kita galima dirgliosios žarnos sindromo priežastis.

Pastebima ir maisto daroma įtaka. Chaotiška mityba arba pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas ir kitas riebus, su cheminiais priedais maistas, per didelis kofeino kiekis „padeda“ atsirasti šiam sindromui.

– Kokie simptomai išduoda dirgliosios žarnos sindromą?

– Dažniausi požymiai yra bent tris pastaruosius mėnesius, ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį pasikartojantis pilvo skausmas ir pakitę tuštinimosi įpročiai – viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pasikeitusios išmatos. Taip pat gali būti juntamas pilvo pūtimas, skausmas tuštinimosi metu, neretai atsiranda pojūtis, kad gerai neišsituštinote. Būdingas savijautos pagerėjimas pasituštinus.

Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmus, skrandžio negalavimus, gali kankinti nemiga.

Pilvo skausmai gali būti įvairūs – nuo stiprių, beveik sąrėminių, iki sunkiai apibrėžiamo diskomforto. Gali skaudėti įvairias pilvo vietas, tos vietos gali keistis. Šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu. Įvairiais sindromo periodais jų gali atsirasti kartu, po vieną arba galbūt kurį laiką nepasireikšti visiškai. Dažniausiai nuolat juntamas diskomfortas, susijęs su virškinamuoju traktu, trikdo normalią kasdienę veiklą ir pablogina gyvenimo kokybę, versdamas ieškoti pagalbos. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmų, skrandžio negalavimų, gali kankinti nemiga.

– Kas dažniausiai patiria dirgliosios žarnos sindromą?

– Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauno amžiaus žmonėms. Pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Šis sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai. Tik Vakarų šalyse moterys šiuo sindromu serga dažniau. Galimas genetiškai paveldėtas polinkis sirgti. Akivaizdi yra užsitęsusios psichologinės įtampos įtaka.

– Ką daryti pajutus dirgliosios žarnos sindromo simptomus?

– Jei atpažįstate simptomus, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar, jei tik yra galimybė, į gydytoją gastroenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Prieš einant pas gydytoją, rekomenduojama stebėti savo būseną, užsirašyti simptomų kartojimąsi, fiksuoti maisto produktus ar kitus veiksnius, po kurių padažnėja negalavimai.

Taip pat labai svarbu stebėti savo psichologinę būseną ir fiksuoti streso sukėlėjus, kurie turi ryšį su simptomų pasikartojimu, žinoti vartojamus vaistus ir jų poveikį savijautai. Kuo tiksliau ir išsamiau gydytojui papasakosite apie savo savijautą, pateiksite anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, tuo greičiau ir tiksliau jis įvertins jūsų būklę, sudarys individualų jūsų ištyrimo planą, o tai leis patikslinti diagnozę, atmesti kitas panašių simptomų turinčias ligas. Tai kitos, sunkesnės ligos, kurias reikia nedelsiant gydyti.

Pavyzdžiui, uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga), celiakija, lėtinis kasos uždegimas, piktybiniai virškinamojo trakto augliai, įvairių vaistų (dažniausiai nuskausminamųjų – nuo uždegimo) sukeltas virškinamojo trakto pažeidimas, žarnyno kraujotakos sutrikimai, žarnyno infekcijos, maisto alergija ir kitoks tam tikrų produktų (pavyzdžiui, pieno) netoleravimas ir kt. Be to, tik gydytojas gali įvertinti, ar simptomai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromą, nėra sukelti visai kitų sistemų ligų – skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų hormonų disbalanso, kraujo ligų ir (arba) imuniteto nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir kt.

– Kaip gydomas šis sindromas?

– Kadangi nėra aiškių ir tikslių dirgliosios žarnos sindromo priežasčių, nėra ir vieno vaisto, gydančio šią ligą. Yra tik šalinantys simptomus vaistai, parenkami kiekvienam ligoniui individualiai. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir subalansuojantys nervų sistemą vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys ar rūgimo procesus žarnyne skatinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai; kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis. Gydymas taikomas labai individualiai, nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į paciento savijautą.

Dirgliosios žarnos sindromu sergantys pacientai neretai skundžiasi ir kitų organų ir sistemų sutrikimais, todėl jiems kartais tenka lankytis pas įvairius gydytojus. Siūlau pradėti nuo gydytojo gastroenterologo konsultacijos, tada gali ir nebeprireikti kai kurių kitų konsultacijų.

Nors maistas ir nėra tiesioginė dirgliosios žarnos sindromo priežastis, netinkami valgymo įpročiai prisideda prie simptomų atsiradimo. Tad, pajutus minėtus požymius, patariama subalansuoti mitybą, riboti riebų maistą, atsisakyti gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų. Taip pat labai svarbu stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: visų grūdo dalių dribsnių košių, vaisių ir daržovių, bet vengti didelio kiekio produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines skysčių per dieną. Beje, reikėtų mažinti ir vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.

– Kiek svarbu vengti streso?

– Tai labai svarbu, siekiant sumažinti simptomų pasikartojimą. Kadangi tai sunkiai reguliuojamas procesas, stenkitės kiek įmanoma vengti stresinių ar įtampą keliančių situacijų, gerai išsimiegokite. Taip pat patartina reguliariai užsiimti malonia fizine veikla – sportas padeda atsipalaiduoti, numalšinti susikaupusią blogąją energiją. Joga arba atpalaiduojamieji masažai taip pat kai kam padeda išsivaduoti nuo įtampos. Gydomąją galią turi ir buvimas gamtoje, įvairi maloni kūrybinė veikla.

Patartina peržiūrėti savo gyvenimo būdą, net perkainoti vertybes, atrasti tikrą gyvenimo džiaugsmą, užsiimti prasminga, malonumą teikiančia veikla nors laisvalaikiu, o jis labai svarbus. Gydomąjį poveikį turi ir bendravimas su bendraminčiais, artimos sielos žmonėmis.

Iš esmės sveika gyvensena yra svarbus būdas atsikratyti nemalonumų sukeliančių simptomų, ilgai išlikti sveikam ir darbingam.

Simptomai, kurių esant reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• kraujavimas iš virškinamojo trakto;

• naktinis pilvo skausmas ir (arba) viduriavimas;

• liesėjimas;

• uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminiai kraujo rodikliai);

• mažakraujystė;

• nuolatinis sveikatos blogėjimas;

• vyresnis susirgusio žmogaus amžius (daugiau kaip 40 metų);

• naujai atsiradę ir per 1–2 savaites neišnykstantys pilvo skausmai ar tuštinimosi sutrikimai.

Su tuo sutinka ir žinoma Lietuvos kino ir televizijos aktorė bei rašytoja Gražina Baikštytė, patyrusi itin pavojingą būklę – trūkusį apendicitą.

„Žarnynas, turiu pripažinti, yra mano silpnoji vieta. 2008 metais man buvo trūkęs apendicitas. Kaltinu save, nes prasidėjus pilvo skausmams kentėjau ir nekviečiau medikų, maniau, kad skausmas praeis. Svarsčiau, galbūt, skausmas kyla dėl suvalgyto maisto. Kentėjau net porą parų, esu kantri“, – šypteli pašnekovė.

„Apendicitas man trūko namie, iš pradžių nelabai supratau, bet jaučiau, kad kažkas ne taip. Namuose nieko nebuvo, tad pati išsikviečiau greitąją pagalbą“, – patirtimi dalinosi garsi aktorė G. Baikštytė.

Pasak VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo docento Vitalijaus Sokolovo, labai svarbu sureaguoti į organizmo siunčiamus skausmo signalus. Jei pagalba nėra suteikiama laiku – pasekmės gali būti labai liūdnos.

„Nežinau, ar yra dar klastingesnė liga už ūminį apendicitą. Nežiūrint į tai, kad pati operacija nėra labai sudėtinga, visgi pati liga išlieka labai klastinga. Būna tokių atvejų, kad net patyrę chirurgai neatpažįsta apendicito uždegimo. Apendicitas sugeba „pasislėpti“ už inkstų, žarnyno ar kepenų ligų“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytojas docentas V. Sokolovas.

„Skubos tvarka buvau išoperuota, o po pusmečio skausmai atsinaujino. Tuo metu padėjo lašelinės, bet dar po pusmečio man prasidėjo komplikacijos, prireikė antrosios operacijos. Po jos mano sveikata pasitaisė, bet žarnynas tapo labai jautrus. Dabar turiu atsakingai rinktis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti“, – dalinosi Lietuvos kino ir televizijos aktorė G. Baikštytė.

Manoma, kad viena iš pagrindinių apendicito bei kitų su žarnynu susijusių ligų vystymosi priežastis – nevisavertė mityba. Ypač tada, jei maiste stinga skaidulų, padedančių maistui neužsilaikyti žarnose. Būtent į tai dėmesį atkreipė VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas profesorius Jonas Valantinas.

Laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius akcentavo pilnavertės mitybos svarbą. Taip pat pabrėžė, kad žmogui labai svarbu su maistu gauti visų maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų bei riebalų.

Gydytojas gastroenterologas išskyrė ir ląstelienos naudą organizmui: „Jei pacientas turi tuštinimosi problemų, ląsteliena yra labai svarbi, nes veikia reguliuojančiai. Tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, tai yra pirmas gydymo etapas“.

Nuolat varginantis vidurių užkietėjimas gali būti ir sunkių onkologinių ligų pranašas. Todėl žmonės neturėtų numoti ranka į rekomenduojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

„Tai yra paprastas tyrimas, kurį vyresnio amžiaus žmonės turėtų atlikti kas du metus. Storosios žarnos vėžys progresuoja ne taip greitai, gali plisti ir kelis metus. Ši liga visuomet prasideda nuo polipų, kurie pradžioje būna gerybiniai, o vėliau gali tapti piktybiniais. Ankstyvoje stadijoje, nustačius kraują išmatose, mes galime anksti nustatyti adenominius pakitimus žarnose, pašalinti minėtus polipus ir taip sustabdyti vėžio atsiradimą žarnyne. Prevencija nuo storosios žarnos vėžio atsiradimo yra visavertė mityba ir ląsteliena, kuri yra pagrindinis profilaktinis produktas, užkertantis kelią žarnyno vėžiui“, – dalinosi VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas J. Valantinas.

Kad žarnynas gerai funkcionuotų, kasdien patariama suvartoti apie 35 gramus maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, žalumynuose, ankštiniuose augaluose bei pilnaverčiuose grūdų produktuose.

„Ląsteliena „suriša“ tulžies rūgštis, tuo atveju, jei perteklius patenka į žarnyną. Tai itin aktualu pacientams, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė. Ląsteliena veikia kaip absorbentas, „kempinė“, kuri absorbuoja įvairias medžiagas bei padeda jas pašalinti iš organizmo. Pagrindinis produktas, paplitęs visame pasaulyje, yra gysločių sėklų luobelės“, – laidoje kalbėjo gydytojas J. Valantinas.

Vaistininkė Asta Trumpienė dalinosi, kas gali padėti sutrikus žarnyno sveikatai: „Žmonės dažnai kenčia, kai jų žarnynas ima streikuoti. Dažniausiai skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tokiu atveju, rekomenduojame natūralios kilmės virškinimo fermentus, kuriuos įprastai žmogus turėtų gauti su žaliu augalinės kilmės maistu. Tačiau, ne visus produktus galime valgyti žalius arba valgome jų nepakankamai“.

Specialistė pasakojo, kad yra būtina užtvirtinti tinkamą fermentinių bakterijų įsitvirtinimą ir dauginimąsi, o tai atlieka ląsteliena. Nedirgindama žarnyno ir nesukeldama nemalonių pojūčių, ląsteliena formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį bei paspartina jo pasišalinimą. Esant pilvo spazmams ar kaupiantis dujoms, taip pat labai padeda pankolių sėklos.

Aktorė G. Baikštytė sako, kad kai žarnynas sustreikuoja, būtina jam padėti. Moteris mėgsta vakarais suvalgyti brinkinto ispaniško šalavijo arba linų sėklų. Taip pat yra atradusi daugiau veiksmingų priemonių.

„Ne be reikalo sakoma „kaip jautiesi – taip atrodai“. Jei žarnynas veikia blogai, tai matosi ir veide, atsispindi nuotaikoje“, – dalinosi aktorė ir rašytoja G. Baikštytė.

Ligoninėse gydoma rečiau

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai informuoja, kad į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų.

Pradėjus skiepijimus, net 24 proc. sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius.

"Pernai pirmą kartą galėjome džiaugtis akivaizdžiai sumažėjusiu hospitalizuojamų ligonių skaičiumi – jis nukrito nuo vidutiniškai per metus hospitalizuojamų 3,8 iki 2,9 tūkst. asmenų.

Beje, iki pradedant skiepijimus nuo rotavirusinės infekcijos, vienais metais dėl šios infekcijos sukeltų komplikacijų į ligoninę buvo paguldyta net 4,3 tūkst. pacientų", – sakė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Specialistė pabrėžė, kad skiepo nuo rotaviruso infekcijos prevencinė nauda akivaizdi – mažėja sergančiųjų ligoninėse, tad taupomas medikų darbo laikas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, tėvų laikas.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga maži vaikai, kuriuos slaugantys tėvai negali eiti į darbą, jiems mokamos išmokos, o skiepijimas apsaugo ir aplinkinių sveikatą, nes nuo vieno sergančio vaiko gali užsikrėsti visa šeima, ugdymo įstaigų kolektyvai.

Pirmoji vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos dozė skiriama 2 mėnesių kūdikiui. Kasmet skiepams nuo rotaviruso skiriama apie 480 tūkst. eurų.

Puola mažiausiuosius

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, pernai lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 6 rotavirusinio enterito ir 7 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 16 rotavirusinio enterito ir 28 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Visi užregistruoti susirgimai buvo diagnozuoti vaikams.

Didžiausią susirgusiųjų dalį sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikai: 0–3 metų amžiaus vaikams užregistruoti 33 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai, 4–6 metų – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai.

Šių metų sausio pradžioje jau užregistruoti pirmieji žarnyno infekcijų atvejai. Per pirmąsias dešimt dienų Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 3, Klaipėdos apskrityje – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Suaugusieji šioje statistikoje nefigūruoja, tačiau medikai pastebi, kad jie dėl šios priežasties į gydytojus dažniausiai nesikreipia ir gydosi namuose.

Padidėjo net 60 proc.

2018 m. lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 2 rotavirusinio enterito ir 27 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 10 rotavirusinio enterito ir 50 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Pasak Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Karalienės, išanalizavus 2018 ir 2019 m. paskutiniųjų poros mėnesių sergamumo duomenis, užfiksuotas rotavirusinės infekcijos šuolis.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Apie žarnyno infekcijas

Norovirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu gastroenteritu, epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet pastebimas gruodžio–balandžio mėnesiais.

Vis garsiau prabyla

Dėl vėžinių ar kitų žarnyno ligų pašalinus dalį storosios žarnos, suvirškinto maisto likučiai iš organizmo pasišalina ne įprastu būdu, o per šone išvestą stomą. Anksčiau ją turintys žmonės buvo linkę tai slėpti, tačiau dabar vis garsiau prabyla.

Birutei Kriaučiūnienei stoma buvo išvesta prieš keturiolika metų. "Man buvo susiformavęs storosios žarnos pūlinys. Medikai skubiai operavo. Po operacijos pabudau su stoma. Nesupratau, kas tai, nebuvau nei girdėjusi apie ją, nei jos mačiusi. Nežinojau, ką reikės daryti. Paskui ligoninėje man viską paaiškino. Iš pradžių padėjo kiti, o dabar apsitarnauju, stomos priemones pasikeičiu pati. Esu sveika, gyvenu gerai. Tiesa, kasdien išgeriu po pusę tabletės vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, bet dėl to aš tikrai nesu ligonė. Ir man nepatinka žmonės, kurie skundžiasi savo sveikata. Man nėra kada galvoti apie ligas ar liūdėti. Turiu daug visokių veiklų: daug skaitau, neriu, mezgu, bendrauju."

Pasiteiravus, ar dabar, turėdama stomą, ji labiau galvoja apie tai, ką gali valgyti ir ko ne, 84-erių metų senjorė prisipažino ir dabar kartais paragaujanti jai patinkančių rūkytų produktų.

Sirgo divertikulitu

66-erių Birutė D. su stoma gyvena metus. Praėjusį rudenį ją ėmė varginti sunkiai pakeliami nugaros skausmai. "Kadangi anksčiau mane ne kartą kamavo radikulitas, pagalvojau, kad ir šįkart tas pats. Taip pasakiau ir šeimos gydytojai poliklinikoje. Ji išrašė leidžiamų vaistų nuo skausmo, tačiau kraujo tyrimų neatliko. Beveik po savaitės apsilankiau pas šeimos gydytoją dar kartą. Pasiguodžiau, kad vaistai nepadeda – dėl skausmų nebeužmiegu. Tik tada man buvo atlikti kraujo tyrimai, kurie parodė tokį stiprų uždegimą, kad poliklinikos gydytoja buvo pasiruošusi man kviesti greitąją", – nemalonią patirtį prisiminė pašnekovė.

Kauno klinikinėje ligoninėje atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad Birutei trūko storoji žarna. Dar iki šių įvykių moteris sirgo divertikulitu. Tai liga, kai storoji žarna apauga polipais. Paaiškėjo, kad vienas tokių polipų prieš keletą dienų buvo trūkęs ir žarnos turinys išsiliejęs į pilvo ertmę. Kadangi viskas buvo uždelsta, buvo prasidėjęs stiprus pilvaplėvės uždegimas ir net sepsis. Moteris buvo skubiai operuota, jai suformuota stoma. "Dėl to man nebuvo jokio šoko – džiaugiausi, kad pagaliau praėjo didžiuliai nugaros skausmai. Iš pradžių po operacijos buvau labai silpna. Daug metų sergu astma, ligoninėje persirgau dar ir plaučių uždegimu, prasidėjo miastenijos (raumenų silpnumo lėtinė liga – red. past.) komplikacijos, – pasakojo moteris, dvi savaites po operacijos praleidusi reanimacijoje. – Būdama sunkios būklės, stomos priemonių pati nekeičiau – tai darė ligoninės personalas, padėjo ir dukra. Iš pradžių tikėjausi, kad man per metus išims stomą, kad tuštinimasis vyks, kaip įprasta, – per tiesiąją žarną. Gydytojai pasakė, kad atkurti įprastą kelią reikia per metus laiko."

Po pusmečio buvo suplanuota stomos panaikinimo operacija. Tačiau ją teko atšaukti dėl Birutei prasidėjusių miastenijos komplikacijų. Gydytojai nerizikavo, nes buvo neaišku, ar moteris atlaikys dar vieną operaciją. "Taip ir likau su stoma. Jos priemones pasikeičiu pati. Kai paaštrėja miastenija, nebelieka jėgos raumenyse, padeda dukra", – pasakojo kaunietė.

Primena apvalią žaizdelę

"Stoma – apvali žaizdelė, dažniausiai suformuojama šone, prie kurios iš vidaus prisiuvami storosios žarnos kraštai. Iš viršaus užklijuojamas toks pleistriukas – vadinamoji plokštelė, ant kurios galima klijuoti keičiamus maišelius. Žmogus turi labai gerai išmokti užsidėti stomos maišelį tam, kad žarnyno turinys patektų ne ant odos ir jos nenudegintų, o keliautų tiesiai į maišelį, – aiškino Kauno klinikinės ligoninės chirurgas Audrius Paršeliūnas. – Stomos priežiūra yra labai svarbus dalykas. Chirurgo žodžiais, išmokus teisingai prižiūrėti stomą, su ja galima gyventi įprastą gyvenimą."

Mediko žodžiais, jei tik įmanoma, chirurgai stengiasi nevesti stomos, išsaugoti natūralų virškinimo ir išmatų pasišalinimo kelią. "Stoma paprastai suformuojama ekstra operacijų metu, kai kitokios pagalbos negalime suteikti. Stomos išvedimas nesuteikia nei chirurgui, nei pacientams pasitenkinimo. Pacientai to paprastai bijo, nepaisant to, kad, klinikinių tyrimų duomenimis, vertinant pacientų su stoma gyvenimo kokybę, ji mažai kuo skiriasi nuo ankstesnio jų gyvenimo, – atkreipė dėmesį chirurgas. – Būna, kad pacientai sako: geriau mirsiu, nei gyvensiu su ta per šoną išvesta žarna. Bet paskui jie išmoksta prisižiūrėti stomą ir nenori nė prisiminti, ką kalbėjo prieš operaciją. Žmonės prisitaiko ir gyvena normalų gyvenimą, o aplinkiniai dažniausiai net neįtaria, kad jie turi stomą."

Lemia įvairios priežastys

Storosios arba plonosios žarnos stomą chirurgai suformuoja dėl įvairių priežasčių. Viena priežasčių grupė – vėžinės ligos. "Kai operacijos metu pašalinama vėžio pažeista žarnos dalis, sujungti žarnų dažnai tampa neįmanoma. Būna, kad ir išangė išpjaunama, o likęs žarnos galas kaip galinė stoma išvedamas per šoną. Tada ji lieka visam gyvenimui. Stoma suformuojama ir tais atvejais, kai dėl vėžinių ligų susiformuoja žarnyno nepraeinamumas, – tokiu atveju, pasak A.Paršeliūno, jei stoma nebūtų išvesta, žmogus neišgyventų. – Kartais tokiais atvejais, kai pašalinamas vėžys, žarnų spindžiai prieš auglį, kuris užtvėrė kelią judėti išmatoms, ir už jo būna labai skirtingi. Prieš vėžio pažeistą dalį žarna būna labai išsipūtusi, o už jos – siaura, susitraukusi. Daryti žarnų jungtį tokiomis aplinkybėmis yra rizikinga, kad ji paskui neiširtų." Chirurgo žodžiais, tokiu atveju stoma išvedama kuriam laikui – leidžiama žarnai atsigauti, susitraukti. Po kelių mėnesių, kai žarnų spindžiai susivienodina, tokia stoma yra uždaroma, žarnos sujungiamos ir atkuriamas įprastas virškinimo pabaigos kelias.

Stomos priežiūra yra labai svarbus dalykas. Išmokus teisingai prižiūrėti stomą, su ja galima gyventi normalų gyvenimą.

Stomos kartais prireikia ir sergant divertikuline žarnų liga. "Kai prakiūra divertikulas, žarnyno turinys, patekęs į pilvaplėvės ertmę, sukelia peritonitą (ūminį pilvaplėvės uždegimą – red. past.). Tada dažniausiai tam tikras žarnos segmentas pašalinamas ir išvedama laikina stoma. Praėjus uždegimo reiškiniams, infekcijai pilve, atliekama pakartotinė operacija – stoma yra uždaroma", – pasakojo A.Paršeliūnas.

Pasak chirurgo, pasitaiko atvejų, kai ir jauniems žmonėms, sergantiems nespecifiniu opiniu kolitu, reikia pašalinti visą storąją žarną. Tada, jei nėra sąlygų suformuoti naują rezervuarą, taip pat išvedama stoma.

Ar galima po kiek laiko uždaryti stomą ir atkurti natūralų virškinimo pabaigos kelią, medikai sprendžia pagal kiekvieną individualų atvejį. "Daug kas priklauso nuo to, kokie pakitimai buvo, ką matė operuojanis chirurgas. Stomos uždarymas yra didelės apimties operacija, ne mažesnė kaip jos išvedimas. Vertinamos įvairios rizikos. Chirurgas su visa komanda turi įvertinti, ar žmogus pakels tokią operaciją. Vertinama ir žarnos būklė, ir gretutinės ligos, ir žmogaus amžius, ir tikimybė, kad viskas sėkmingai sugis, kad nereikėtų trečios operacijos, kurios metu vėl būtų išvesta stoma", – A.Paršeliūno žodžiais, įvertinus visa tai, sprendžiama, ar uždaryti stomą ar palikti.

Vienija stomuotus žmones

Stomos priemonės yra 100 proc. kompensuojamos. Pasak Stomuotų žmonių asociacijos "Diena" pirmininkės Zitos Juškienės, dabartinė stomos priemonių kompensavimo tvarka yra geresnė, nei galiojusi anksčiau, tačiau patogi ne visiems sergantiesiems: "Dabar kompensuojama tiek pat stomos plokštelių ir tiek pat maišelių. Tačiau žmonės – skirtingi, ir vieniems pritrūksta maišelių, kitiems – plokštelių. Būtų geriausia, jei žmogus pats galėtų nuspręsti, kiek maišelių ir kiek plokštelių jam įsigyti. Galėtų būti kompensuojamas ne tam tikras kiekis stomos plokštelių ir maišelių, o skiriamas tam tikras pinigų krepšelis šioms priemonėms įsigyti pagal poreikius. Tada žmogus vaistinėje už krepšelio pinigus įsigytų jam reikiamų priemonių."

Stoma – apvali žaizdelė, prie kurios iš vidaus prisiuvami storosios žarnos kraštai; iš viršaus aplink ją tvirtinama vadinamoji plokštelė ir maišeliai.

Pašnekovė pastebi, kad dėl stomos labiau kompleksuoja vyresnio amžiaus žmonės. "Jauni žmonės – kitokie. Jie nieko neslepia, domisi, nori sužinoti daugiau apie gyvenimo su stoma galimybes. Jie nori ir į baseiną nueiti, ir visomis prasmėmis visavertį gyvenimą gyventi. Ir tai įmanoma", – įsitikinusi moteris.

Pasak Z.Juškienės, kol žmogus po stomos suformavimo operacijos dar būna ligoninėje, problemų nekyla. Jos prasideda  išvykus į namus. "Ligoninėje juo rūpinasi personalas. Prieš išvykstant iš jos, žmogui paaiškinama, kaip prižiūrėti stomą, ką ir kaip daryti. Bet žinote – stresas, ir žmonės viską pamiršta. Grįžę namo supranta, kad nieko neprisimena, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių", – pasak Z.Juškienės, tokiems žmonėms gali padėti sveikatos priežiūros specialistai ir Stomuotų žmonių asociacija "Diena".

Pagalbą asociacija teikia nemokamai: konsultuoja, pataria, jei reikia, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus tam, kad asmuo būtų pripažintas turintis specialiųjų poreikių. "Asociacijoje susitikę stomuoti žmonės padeda vieni kitiems. Tam, kad žmogus neliktų vienas su savo problema, čia veikia savipagalbos grupės. Į Stomuotų žmonių asociaciją "Diena" kviečiame stoti ne tik pacientus ir jų šeimos narius, bet ir sveikatos priežiūros specialistus bei socialinius darbuotojus, kuriems rūpi stomuotų žmonių problemos. Iškilusias problemas spręskime kartu", – kvietė asociacijos pirmininkė.

„Galimybė įsigyti populiariausių nereceptinių vaistų parduotuvėse leidžia gyventojams patogiai ir greitai pasirūpinti savo sveikata – ypač tais atvejais, kai greta nėra vaistinės. Kaip rodo vaistų pardavimai, populiariausi iš parduotuvėse parduodamų medikamentų yra aktyvintoji angis – vadinamasis „angliukas“. Klientų krepšeliuose taip pat dažnai atsiranda skrandžio rūgštingumo mažinimui ir skausmo malšinimui skirti vaistai. Galima išskirti ir peršalimui, slogai ir kosuliui gydyti skirtus vaistus ir papildus, kurių pardavimai buvo aktyviausi šaltuoju metų laiku“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot V. Drulienės, apie pusė nereceptinių vaistų yra nuperkami vidutinio dydžio parduotuvėse, kuriose pirkėjų srautai yra didžiausi. Apie trečdalis vaistų parduodama didžiausiose parduotuvėse, o mažesnėse – 17 proc. Daugiausia vaistų parduotuvėse nupirkta sausio ir kovo mėnesiais. Daugiau nei du trečdalius visų per penkis mėnesius parduotų nereceptinių medikamentų sudarė vaistai skirti skrandžiui ir žarnynui.

Parduotuvėse gyventojai gali įsigyti tokių nereceptinių vaistų kaip skausmą, uždegimą bei karščiavimą mažinančio „Nalgesin S“, skausmo malšinimui skirto „Ibuprom Express“ bei „Alka–Seltzer“, rūgšties susidarymą skrandyje mažinančio „Nolpaza“, burnos gleivinės ar ryklės uždegimui gydyti skirto purškalo „Liugolis“, karščiavimo mažinimui skirtų tablečių „APAP“, infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų skirto tirpalo „Briliantinis žaliasis Valentis“, maisto papildų „Smecta Go“, „Carbon“, „Herbitassin“, „Coldmoss“, purškalo gerklei „Icelander“ ir kitų preparatų.

Informaciją apie parduotuvėse parduodamus nereceptinius vaistus, preparatus ir papildus pirkėjai gali rasti šalia kasų iškabintuose plakatuose. Vaistus gyventojai gali įsigyti tik parduotuvių kasose – prekybos salėje šios prekės nėra prieinamos. Įsigyjant vaistus parduotuvių kasininkai neteikia konsultacijų ir nesiūlo kitų medikamentų, o tik parduoda pirkėjo pageidaujamus preparatus.

Pagal galiojančią tvarką, galima įsigyti ne daugiau nei vieną to paties pavadinimo medikamentų pakuotę. Visi nereceptiniai vaistai ir medikamentai parduodami ne jaunesniems nei 16 metų asmenims.

Dabar mokslininkai iš JAV Džono Hopkinso universiteto laboratorinėms pelėms suleido toksiškų baltymų, kurie yra aptinkami Parkinsono liga sergančių žmonių smegenyse. Tada jie sekė šių baltymų kelionę iš žarnyno į pelių smegenis.

Parkinsono liga po truputį naikina smegenų audinį. Ji žudo smegenų ląsteles, kurios gamina neurotransmiterį dopaminą. Prastėja motorinė funkcija, žmonėms darosi sunkiau kontroliuoti judesius, vėliau gali prasidėti ir demencija. Vienas iš ryškiausių Parkinsono ligos ženklų – susiraizgęs alfa-sinukleinas. Tai – plačiai paplitęs organizmo baltymas, kurio gniutulai aptinkami mirusių Parkinsono pacientų smegenyse. Šie toksiški gniutulai ir paveikia žmogaus motorinę funkciją.

Jau kurį laiką mokslininkai įtarė, kad Parkinsono liga neprasideda smegenyse. Dar 2003 metais vokiečių mokslininkas Heiko Braakas iškėlė hipotezę, kad toksiška alfa-sinukleino kelionė prasideda žarnyne ir smegenis šis baltymas pasiekia per klajoklinį nervą. Žarnyno raumenyse yra labai daug jungčių su klajokliniu nervu, o keletas teorinių tyrimų patvirtino Braako hipotezės pagrindą.

Taigi, dabar mokslininkai nusprendė suleisti alfa-sinukleino dalelių į pelių žarnyną. Tai nebuvo taip paprasta – reikėjo labai atsargiai pasirinkti injekcijos vietą ir įleidžiamos medžiagos kiekį. Tačiau eksperimentas buvo sėkmingas – po maždaug mėnesio toksiški baltymai pasiekė smegenis.

Po vienintelės injekcijos toksiški baltymai plito po visas smegenis. Po dviejų mėnesių jie jau buvo aptinkami pagumburyje, po 7 mėnesių – hipokampe ir kitose smegenų srityse. Per kelis mėnesius dopamino ląstelių koncentracija stipriai krito, pelėms darėsi vis sunkiau judėti. Jos taip pat demonstravo ir kitus tipinius Parkinsono ligos simptomus – depresiją, uoslės praradimą, sutrikusį gebėjimą mokytis.

Tą patį eksperimentą mokslininkai pakartojo ir su pelėmis, kurių klajoklinis nervas buvo perkirstas. Tada toksiški baltymai smegenų nepasiekė, tai iš esmės patvirtina Heiko Braako prognozuotą kelią. Tiesa, norint galutinai patvirtinti hipotezę, dar reikėtų atlikti visą eilę tyrimų su žmonėmis.

Kita vertus, mokslininkai mano, kad jų atliktas tyrimas paskatins žarnyno ir smegenų ryšio tyrimus. Gali būti, kad ateityje bus kuriama Parkinsono profilaktikos terapija, kuri bus paremta šiomis žiniomis. Alfa-sinukleino gumulų formavimasis gali būti sustabdytas dar žarnyne. Tačiau iki to laiko dar teks atlikti labai daug tyrimų.

1. Jūsų pilvo smegenys yra labai panašios į tas, kurios yra galvoje

Enterinę nervų sistemą sudaro tie patys neuronų tipai kaip ir galvos smegenis. Ji taip pat yra labai didelė – beveik tokio pat dydžio kaip stuburo smegenys. Mokslininkai dabar pastebi, kad enterinę nervų sistemą ir galvos smegenis veikia tos pačios genetinės mutacijos. Taigi, smegenimis ši sistema vadinama ne be reikalo.

2. Pilvo smegenys veikia jūsų jausmus

Enterinė nervų sistema yra atsakinga už žarnyno veikimą. Ji taip pat bendrauja su ten gyvenančiais mikroorganizmais. Mokslininkai yra įsitikinę, kad mikroorganizmų pokyčiai žarnyne daro įtaką ir žmogaus savijautai. Ilgą laiką buvo nežinoma, kaip tai įmanoma. Dabar jau aišku, kad tai – enterinės nervų sistemos nuopelnas. Mikroorganizmų pokyčiai yra pastebimi jūsų pilvo smegenų, signalai siunčiami į galvos smegenis ir jūsų nuotaika pasikeičia.

3. Pilvo smegenys yra susijusios su įvairiomis neurologinėmis problemomis

Autizmu sergantys vaikai dažnai kenčia nuo žarnyno problemų. Nors dar nežinoma, kas sukelia autizmą, mokslininkai mano, kad enterinė nervų sistema prie to prisideda. Ši sistema taip pat dalyvauja Alzheimerio ir Parkinsono ligų eigoje. Mokslininkai mano, kad gerindami žarnyno mikrobų būklę galime pagerinti ir protinę sveikatą.

4. Apie pilvo smegenis mes žinome tragiškai mažai

Mokslas tik dabar ima giliau domėtis enterine nervų sistema. Iki šiol ji domino tik tuos, kurie tyrinėja virškinimo ir šalinimo sistemas. Dabar pilvo smegenys įdomios ir psichiką tiriantiems mokslininkams, neurochemijos ekspertams ir genetikams. Nepaisant to, apie enterinę nervų sistemą, jos poveikį mūsų sveikatai ir ryšius su smegenimis žinome labai mažai. Ir tai yra didelė problema, nes jose gali slypėti raktas į ne vienos šiuo metu nepagydomos ligos sprendimą.

Enterinė nervų sistema savotiškai bendrauja su žarnyno mikroorganizmais. Atsiminkite, kad jūsų kūne yra daugiau mikroorganizmų nei žmogaus ląstelių – jie daro didžiulę įtaką jūsų savijautai. Bet kokią? Reikės dar kelerių metų, kol mokslininkai pagaliau ims geriau suprasti pilvo smegenų vaidmenį bei ryšius su galvos smegenimis.

5. Tai yra mechanizmas, leidžiantis smegenims bendrauti su imunine sistema

Mokslininkai mano, kad enterinė nervų sistema yra taškas, kuriame susilieja nervų ir imuninė sistemos. Australų mokslininkai iš RMIT universiteto yra šių tyrimų priešakyje. Jie nori išsiaiškinti, kaip žarnyno mikroflora yra užkoduota genuose. Šių tyrimų tikslas yra padėti nuo autizmo kenčiantiems žmonėms, taip pat sukurti naują gydymą Parkinsono ir kitoms ligoms.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja ir ūminių žarnyno infekcijų proveržių. Jei pernai jų buvo užregistruota 14, šiemet nuo metų pradžios fiksuota jau 18 proveržių, kurių metu susirgo per 140 žmonių. Didžiausi protrūkiai kasmet pasireiškia ten, kur buriasi didesnės vaikų grupės, tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijomis lengva užsikrėsti ir pamiršus pagrindines higienos taisykles namuose.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad žarnyno infekcijas atpažinti gana lengva, jos pasireiškia staigiais nemaloniais požymiais: viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmu ir karščiavimu. Nors tokios infekcijos gali pasireikšti įvairiu metu laiku, masiškai dažniausiai su jomis susiduriama žiemą ir pavasarį.

„Šaltuoju metų sezonu padidėja tikimybė pasigauti visas užkrečiamas ligas, tarp jų ir virusinę žarnyno infekciją. Vienas pagrindinių virusinio viduriavimo sukėlėjų – rotavirusas, juo dažniausiai suserga vaikai iki trejų metų. O susirgus vienam, gana greitai simptomus pajunta ir šeimos nariai“, – sako vaistininkė.

Reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės.

Vengti didžiausios komplikacijos

Pasak R. Molotkovos, vėmimas ir viduriavimas yra įprasti žarnyno infekcijos simptomai, tačiau gali pasireikšti ir silpnumas, galvos ar raumenų skausmai. Dažniausiai liga prasideda staiga – ligonis ima vemti, viduriuoti, organizmas greitai netenka vandens, druskų ir vystosi dehidratacija. Todėl labai svarbu atidžiai stebėti ligonio būklę, ypač jei tai – mažametis vaikas.

„Pasikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pasireiškiantis vaiko vangumas ar susijaudinimas – visa tai yra ženklai, kurie signalizuoja apie dehidrataciją. Jei prarasti skysčiai nėra kompensuojami laiku, gali pasireikšti šokas, o ši būsena jau yra pavojinga vaiko gyvybei. Todėl vienas svarbiausių patarimų tėveliams ir artimiesiems: pamačius pirmuosius žarnyno infekcijos požymius, reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės“, – nurodo farmacininkė ir primena, kad visais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju.

Viduriuojant svarbi ir tinkama mityba. Reikėtų vengti saldaus, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio maisto, pieno produktų. Geriau rinktis tokius produktus, kuriuos organizmas lengvai virškina, pavyzdžiui, virtas daržoves, skrebučius.

Maistas ir higiena

Siekiantiems išvengti tiek virusinių, tiek bakterinių žarnyno infekcijų, svarbiausia valgyti tik gerai termiškai apdorotą, nepasenusį maistą ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių.

„Kruopščiai plaukite daržoves, vaisius, uogas ir maisto paruošimui naudojamus daiktus, įrankius bei paviršius. Praktinis ir paprastas patarimas rizikai mažinti – termiškai neapdorotai mėsai, daržovėms ir kitiems produktams geriausia nuolat naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Taip pat būtina atsižvelgti ir į maisto galiojimo terminą, nerizikuokite valgyti tai, kas jau atrodo pasenę. Paruošto maisto kambario temperatūroje nepalikite ilgiau nei dviems valandoms“, – išskiria R. Molotkova.

Jeigu vis dėlto kuris nors šeimos narys užsikrėtė nemalonia žarnyno infekcija, patartina jį šiek tiek izoliuoti, laikytis atstumo, kad neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Taip pat svarbu kuo dažniau vėdinti kambarius, o sergančiojo daiktus plauti ne tik vandeniu, bet ir dezinfekcinėmis priemonėmis, apatinius rūbus skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.