Šaudo Slovėnijoje

Biatlonininkai, blykstelėję Lenkijoje įvykusiame Europos čempionate (ketvirta vieta mišrių estafečių varžybose), veržliai pradėjo pasaulio čempionatą Slovėnijoje.

Mišrią estafetę 4 po 7,5 km Lietuvos rinktinė (Karolis Dombrovskis, Vytautas Strolia, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina) užbaigė 17-oje vietoje, pasaulio čempionei Norvegijos komandai pralaimėjusi 5 min. 01,0 sek.

Mūsiškiai, nesukę nė vieno baudos rato, aplenkė slovakus, estus, japonus, belgus, moldavus, latvius ir lenkus.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kandidatų į 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes sąraše – 17 sportininkų.

Rezultatas: Europos čempionate V.Strolia užėmė devintą vietą. Christiano Manzonio / IBU nuotr.

"Trasa sudėtinga, techniškai nelengva: vienas ilgas pakilimas, labai ilgas nusileidimas, vėliau – trumpi pakilimai, nemažai posūkių, – sakė vienas Lietuvos rinktinės trenerių Ruslanas Nikitinas ir pripažino, kad pritrūko laiko sportininkams tinkamai atsigauti po Europos čempionato.

Vakar vyrų 10 km sprinto varžybose jėgas išmėgino K.Dombrovskis, V.Strolia ir Tomas Kaukėnas. Šiandien numatyta moterų 7,5 km sprinto rungtis.

Atranka tęsiasi

Be to, Lietuvos biatlono meistrai kaupia atrankos taškus į 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes.

Šiuo metu pasaulio taurės varžybose mūsų šalies vyrų komanda turi 2 741 tšk. ir yra 16-oje vietoje, kuri leistų į žaidynes deleguoti visą estafetės ekipą.

Pekino žiemos olimpiadoje dalyvaus 210 biatlonininkų (po 105 vyrus ir moteris).

Po šio sezono 1–3 vietas pasaulio taurės įskaitoje užimsiančios šalys iškovos šešis kelialapius, 4–10 vietas – po penkis, o 11–20 vietas – po keturis. Būtent į keturis kelialapius yra nusitaikiusi Lietuvos vyrų rinktinė.

Dar dvylika individualių kelialapių bus išdalyta 2022-ųjų sausį tiems sportininkams, kurių komandos liks už 20-uko.

Startavo Nemenčinėje

Nemenčinėje dėl olimpinio čempiono Algimanto Šalnos taurės varžėsi ir biatlono mėgėjai, ir senjorai.

Sprinto (6 km) ir asmenines (7,5 km) lenktynes laimėjo Rokas Suslavičius (Vilnius).

Komanda: mišrių estafečių varžybose mūsų šalies biatlonininkai maloniai stebina žiemos sporto gerbėjus. / biathlon.ltu nuotr.

Jaunimo grupėse sėkmė lydėjo vilniečius Mariją Kresik ir Romualdą Aleksandrovą, Danielių Buchovskį, Milą Senkevič, Mileną Bernatovič, anykštėną Domą Jankauską, tarp senjorų – Marijaną Kačanovskį (Vilnius).

Jaunimas – Suomijoje

Vuokatyje (Suomija) prasidėjusiame pasaulio jaunimo slidinėjimo čempionate jėgas išmėgins devyni Lietuvos sportininkai, Vilniaus, Anykščių, Visagino, Utenos sporto centrų auklėtiniai.

Pirmas startavo Paulius Januškevičius (amžiaus grupė iki 23 metų) – jis 1,4 km klasikiniu stiliumi įveikė per 3 min. 40,50 sek., tarp 68 dalyvių užėmė 62-ą vietą ir nepateko į atkrintamąsias varžybas (jose dalyvaus 1–30 vietas užėmę slidininkai).

Jaunių (iki 20 metų) grupėje mūsiškiams taip pat nepavyko patekti į kitą varžybų etapą (Edvinas Šimonutis – 51-a vieta, Eglė Savickaitė – 76-oji, Ieva Dainytė – 77-oji, Emilija Bučytė – 81-oji, Nerijus Dikas – 91-oji, Ernestas Tretjakovas – 92-oji, Kasparas Misiūnas – 97-oji).

Toli nuo lyderių

Švedijoje įvykusiose pasaulio slidinėjimo taurės etapo varžybose lietuviai liko toli nuo lyderių.

Sprinto laisvuoju stiliumi rungtį Modestas Vaičiulis (3 min. 13,75 sek.) užbaigė 67-asis, o Tautvydas Strolia (3 min. 26,31) – paskutinis, 78-asis.

Komandų sprinto varžybų A pusfinalyje M.Vaičiulis ir T.Strolia užėmė 13-ąją vietą (19 min. 40,82 sek.), o bendroje įskaitoje Lietuvos duetas liko paskutinis – 26-asis.

Pasaulio taurės varžybų lyderis – rusas Aleksandras Bolšunovas (1 613 tšk.). Estai Marko Kilpas ir Martinas Himma (po 14 tšk.) – atitinkamai 99-oje ir 100-ojoje vietose. M.Vaičiulis (3 tšk.) – 139-oje pozicijoje.

Iškovojo medalius

Šiaurės Makedonijoje surengtose snieglentininkų varžybose "Mavrovo SNB Cup" sidabro medalius iškovojo Patricija Ivanovaitė ir Motiejus Morauskas.

M.Morauskas akrobatinio nusileidimo ("Slopestyle") rungtyje surinko 81,33 taško ir vos 2,67 taško atsiliko nuo auksą iškovojusio bulgaro Petaro Giošarkovo (84 tšk.). Trečias liko bosnis Affanas Zisko (71 tšk.). 11-ą vietą užėmė kitas Lietuvos atstovas Domas Užpolevičius (47,67 tšk.).

P.Ivanovaitė surinko 56 tšk. Sėkmingiau pasirodė tik bulgarė Neda Penčeva (64,33 tšk.).

Serbijoje per Europos taurės etapo didžiojo šuolio ("Big Air") varžybas M.Morauskas surinko 41,67 tšk. ir užėmė 22-ą vietą (tarp 34 dalyvių).

Treniruoja italas

Kalnų slidinėjimo Europos taurės varžybose Berchtesgadene (Vokietija) 20 įskaitinių taškų iškovojo Andrejus Drukarovas.

21 metų Lietuvos sportininkas didžiojo slalomo varžybose užėmė 13-ą vietą. Galutinėje rikiuotėje A.Drukarovas tik 0,75 sek. atsiliko nuo nugalėtojo austro Stefano Brennsteinerio.

Andrejų, kuris sportuoja su Šveicarijos komanda, treniruoja italas Corrado Castoldi.

Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatą planuojama surengti vasario 19–20 d. Lenkijoje.

Tikslas – olimpiada

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kandidatų į 2022 m. Pekino žaidynes sąraše – 17 sportininkų.

Daugumą sudaro biatlonininkai (V.Strolia, K.Dombrovskis, T.Kaukėnas, Linas Banys, N.Kočergina ir G.Leščinskaitė) ir dailiojo čiuožimo atstovai (Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, Elžbieta Kropa bei Jogailė Aglinskytė).

Kalnų slidinėjimą reprezentuoja A.Drukarovas ir Vilius Aleksandravičius, klasikinį – M.Vaičiulis ir T.Strolia, snieglenčių sportą – M.Morauskas.

Rekordiškai šilta žiema pakoregavo žiemos sporto šakos atstovų ir beveik penkis dešimtmečius gyvuojančių "Snaigės" žygių entuziastų įpročius. Tiesa, pastarieji pasiduoti nežada ir tikisi iki pavasario surengti bent vieną, simbolinį "Snaigės" žygį.

Sportininkų rūpesčiai

Šią žiemą tinkamų sąlygų slidinėjimui nėra ne tik Vilniuje, bet net šalies žiemos sporto šakų centru vadinamoje Ignalinoje. Todėl Lietuvos vaikų ir jaunimo slidinėjimo čempionatas gruodžio pabaigoje buvo surengtas Latvijoje, Maduonos mieste. O atvirojo Lietuvos biatlono čempionato dalyviai turėjo keliauti net į Estiją, Otepės miestelį. Problemų kyla ne tik dėl tolimų išvykų, bet ir paprasčiausiai ruošiantis varžyboms. Vilniaus miesto sporto centro Individualių sporto šakų skyriaus vadovė Vilija Jogėlienė teigė, kad šią žiemą treniruočių sąlygos slidinėjimo ir biatlono treniruotes lankantiems vaikams yra labai sudėtingos. "Biatlonininkai ir slidininkai tradiciškai treniruojasi Vingio parke. Kadangi sniego nėra, slides teko iškeisti į riedučius. Ir dar daugiau dėmesio skirti bendram fiziniam pasirengimui. Be abejo, tai apsunkina pasirengimą varžyboms. Kita vertus, net ir pats dalyvavimas čempionatuose yra problematiškas, nes išvykos į Latviją ar Estiją, kur turėtų įvykti vaikų ir jaunimo biatlono varžybos, yra gan brangus malonumas. Kainuoja ir autobuso nuoma, ir pragyvenimo išlaidos didesnės, o ir ne visi nori ar gali leistis į tokias keliones", – "Vilniaus dienai" sakė Vilniaus miesto sporto centro Individualių sporto šakų skyriaus vadovė V.Jogėlienė.

Jos teigimu, pasaulinės klimato tendencijos žiemos sporto šakoms nieko gero nežada.

"Kalnų slidininkai ir čiuožėjai net ir šilčiausiomis žiemomis gali sportuoti Lietuvoje. Štai ir mūsų sporto centro atstovai treniruojasi uždarame Druskininkų "Snow Arena" centre ir Elektrėnų ledo rūmuose. Bet slidininkams ir biatlono sporto šakos atstovams nėra kur pasislėpti. Galima pasvajoti apie dirbtinio sniego trasas, bet tam reikia didelių investicijų. O jei ateityje žiemos bus dar šiltesnės, labai tikėtina, kad slidinėjimas ir biatlonas pas mus visiškai sunyks. Tiesa, biatlonas ir dabar susiduria su rimtais sunkumais, nes šiai sporto šakai reikia ne tik sniego, bet ir specialios trasos su šaudyklomis. Slidinėjimas yra gerokai populiaresnė sporto šaka, sulaukianti didesnio vaikų ir suaugusiųjų dėmesio. Slidininkai net ir tokiomis sąlygomis labai rimtai treniruojasi, bet be sniego tas entuziazmas ilgainiui gali ir pranykti", – svarstė V.Jogėlienė.

"Snaigės" misija

Oro sąlygos nedžiugina ir Vilniaus miesto slidinėjimo entuziastų. Šią žiemą ir jiems dar neteko pasinaudoti slidėmis. Tačiau ilgametis "Snaigės" žygių organizatorius Algimantas Jucevičius optimizmo neprarado.

"Šiltų žiemų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau per visą mano veiklos istoriją dar nebuvo tokių metų, kad nesurengtume nė vieno "Snaigės" žygio. Bent po keletą žygių vis tiek būdavo. Tikiuosi, kad ir šiais metais pavyks išvengti blogiausio scenarijaus. Be abejo, matome bendras pasaulines tendencijas, suprantame, kad gyvename globalaus klimato atšilimo laikmečiu. Bet pasiduoti neketiname. Jei nesulauksime sniego Vilniuje ar Senasalyje, keliausime į Ignaliną. Arba dar toliau į šiaurę. Kad ir kaip būtų, mes ginklų nesudedame. Tikiu, kad šiais metais dar atsistosime ant slidžių", – užtikrino daugiau ne penkiasdešimt metų "Snaigės" žygius Vilniuje rengiantis A.Jucevičius.

Šiltų žiemų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau per visą mano veiklos istoriją dar nebuvo tokių metų, kad mes nesurengtume nė vieno "Snaigės" žygio.

Tūkstančius slidinėjimo entuziastų pritraukiantys "Snaigės" žygiai ir pernai susidūrė su sunkumais. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, kuriuose dalyvavo beveik 9 tūkst. žmonių. Pernai sostinės Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose įvyko tik 4 žygiai, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų. Pasak A.Jucevičiaus, pernai daugiausia problemų kildavo dėl trasose susidarančio ledo sluoksnio, o šiais metais apie slidinėjimą apskritai galima tik pasvajoti.

"Manau, visi mato ir supranta, kad dabartinėmis sąlygomis apie slidinėjimą ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje kalbėti nėra prasmės. Mes labai įdėmiai sekame oro prognozes ir vis dar tikimės, kad mus tradiciškai išgelbės Senasalis. Tai ypatinga vieta Vilniaus rajone. Kai mieste ir jo apylinkėse sniego nebelikdavo, Senasalyje jo būdavo pakankamai, kad galėtume surengti paskutinius žiemos sezono "Snaigės" žygius. Štai ir pernai mes dar kovo pradžioje rinkomės Senasalyje. Akmeniškės miške buvo paruoštos trys skirtingo ilgio trasos ir keli šimtai įvairaus amžiaus slidininkų smagiai atsisveikino su žiema. Visgi šiais metais net ir ten sąlygų slidinėjimui nėra. Tiesa, minimalus sniego paklotas susidarė, bet normaliam žygiui jo nepakanka. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad vasario pabaigoje mes turėsime galimybę išsitraukti slides ir pratęsti "Snaigės" žygių tradiciją", – sakė Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas A.Jucevičius.

Be slidžių, bet su lazdomis

Nesulaukdami sniego Vilniaus keliautojų klubo nariai renkasi kitas aktyvaus laisvalaikio leidimo formas. Viena iš jų – pėsčiųjų žygiai. "Nors daug kam mūsų veikla siejasi tik su "Snaigės" žygiais, mūsų akiratis yra gerokai platesnis. "Snaigės" žygiai – tik vienas iš daugelio Lietuvos keliautojų sąjungos programos elementų. Keliautojų sąjunga ir jos nariai ištisus metus vykdo pažintinius sveikatingumo žygius pėsčiomis, pėsčiųjų ir baidarininkų maratonus, turiadas ir ekspedicijas kalnuose. Štai ir šią žiemą kiekvieną sekmadienį keliaujame po Vilniaus apylinkes. Be abejo, tai ne tas pats, kas šliuožti slidėmis, bet mes rekomenduojame į pasivaikščiojimus pasiimti bent jau lazdas. Ir jei jau negalime slidinėti, bent "lazdinėkime". Sveikatingumo požiūriu judėjimas su lazdomis daug efektyvesnis nei paprastas pasivaikščiojimas", – teigė A.Jucevičius.

Vis dėlto šilta žiema yra ne vienintelis A.Jucevičiaus rūpestis. Praėjusių metų rudenį daug dėmesio sulaukė žinia, kad 2019 m. valstybė, daugiau nei du dešimtmečius rėmusi, neskyrė paramos Keliautojų sąjungos rengiamiems sveikatingumo užsiėmimams visuomenei. Anksčiau "Snaigės" ir "Šeimos" žygiams, baidarių raliams ar žygiams į kalnus valstybė kasmet skirdavo apie 30 tūkst. eurų, bet pradėjus lėšas skirstyti per naująjį Sporto rėmimo fondą paaiškėjo, kad sąjungos vykdoma veikla nebeatitinka numatyto finansavimo modelio. Bet ir tai nesužlugdė sveikatingumo entuziastų veiklos.

"Mes visada optimistai. Ieškome privačių rėmėjų, prie mūsų veiklos finansiškai prisideda ir patys žygių dalyviai skirdami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Be abejo, Sporto rėmimo fondo parama mums labai svarbi ir šiais metais mes iš naujo pateikėme paraišką. Net jei ir vėl negausime finansavimo, vis tiek tęsime savo veiklą ir darysime viską, kad kuo daugiau žmonių išviliotume į gamtą, sudarytume jiems sąlygas aktyviai judėti. Svarbiausia, kad gamta nekrėstų pokštų ir leistų pasidžiaugti žiemos sporto malonumais", – vylėsi A.Jucevičius.

Vien daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojančiuose "Snaigės" žygiuose kiekvieną sekmadienį dalyvauja tūkstančiai vilniečių. Tiesa, šiais metais žiema sostinės slidininkų nelepina, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas tiki, kad po kelerių metų Vilniuje bus įrengta orų permainoms nepavaldi slidinėjimo trasa.

Pergalių prisiminimai

1988 m. Kalgario olimpinėse žiemos žaidynėse Vida Vencienė iškovojo aukso ir bronzos medalius 10 ir 5 km slidinėjimo rungtyse. Po ketverių metų V.Vencienė jau su nepriklausomos Lietuvos vėliava startavo Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse ir 15 km klasikiniu stiliumi rungtyje buvo 11-a. 1998 m. Nagano olimpinėse žaidynėse Ričardas Panavas 10 ir 30 km klasikiniu stiliumi rungtyse užėmė 30-as vietas, 2010 m. Vankuverio olimpinėse žaidynėse komandinio sprinto varžybose lietuviai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis buvo 18-i. Kalnų slidininkas Linas Vaitkus Nagano olimpinėse žaidynėse greitojo nusileidimo varžybose finišavo 25-as. Tai iki šiol yra geriausi Lietuvos slidininkų olimpiniai rezultatai.

Pasak keturių sporto šakų (lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi) atstovus vienijančios LNSA vadovo R.Arlausko, nors paskutinės dvi žiemos olimpinės žaidynės mūsų šalies slidininkams nebuvo sėkmingos, slidžių sporto perspektyvos Lietuvoje yra gana šviesios. "Prieš metus asociacija visų keturių disciplinų atstovams iškėlė konkrečius tikslus – kad per svarbiausias metų varžybas bent vienas sportininkas patektų į geriausiųjų 30-ukus. Jeigu mūsų sportininkams tai pavyks padaryti, gausime didesnį valstybės finansavimą ir bus galima tikėtis svaresnių rezultatų. Proveržio tikimės iš jaunimo, daug vilčių teikia kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas bei snieglentininkas Motiejus Morauskas", – teigė R.Arlauskas.

19-metis A.Drukarovas vasario pradžioje Švedijoje vykusiame pasaulio kalnų slidinėjimo čempionate vyrų didžiausiojo slalomo (Super-G) rungtyje užėmė 47 vietą. Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas šioje rungtyje nuo 1997 m., kai L.Vaitkus užėmė 52 vietą. 16-metis M.Morauskas pernai pasaulio jaunimo čempionate užėmė 18 vietą, o praėjusią savaitę Sarajeve vykusiame Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje "slope style" rungtyje buvo 4-as.

Vasario 19 – kovo 3 d. Austrijos Zėfeldo mieste vyksiančiame pasaulio slidinėjimo čempionate rimti išbandymai laukia ir Lietuvos slidininkų.

"Planuojame, kad vasario 24 d. į Austriją išvyks 12 mūsų slidininkų. Po jų startų bus galima susidaryti aiškų įspūdį apie jų galimybes ir konkurencingumą aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose", – pažymėjo R.Arlauskas.

Tiesa, bent jau vasario 10–16 d. Sarajeve vykęs Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis parodė, kad jaunieji Lietuvos slidininkai neprilygsta savo bendraamžiams. Geriausią rezultatą pasiekė Edvinas Šimonutis, 7,5 km distancijoje laisvuoju stiliumi užėmęs 64 vietą (tarp 92 dalyvių). 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi jis buvo 70-as (tarp 87 dalyvių).

Anot R.Arlausko, Lietuvoje veikia bent dešimt kalnų slidinėjimo centrų ir tik vienas lygumų slidinėjimui skirtas Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje: "Ši bazė atitinka aukščiausius reikalavimus, slidinėjimo trasose galime rengti net ir tarptautines varžybas. Tačiau norint didinti žmonių susidomėjimą slidinėjimu, reikia išplėsti slidinėjimo centrų geografiją. Be Ignalinos, dar galime pasidžiaugti Druskininkų "Snow arena", greta jos įrengtomis slidinėjimo trasomis. Žiemomis neblogo lygio slidinėjimo trasos įrengiamos Anykščiuose ir Utenoje. Bet man asmeniškai apmaudu, kad Vilniuje, kur yra bene didžiausias lygumų slidinėjimo potencialas, iki šiol neturime rimto slidinėjimo centro."

Tūkstantinė slidininkų armija

Apie vilniečių meilę slidėms byloja ir tradiciniai "Snaigės" žygiai. 2018 m. Vilniuje buvo surengta 12 žygių, juose iš viso dalyvavo 8 646 slidininkai. Šiais metais įvyko jau keturi "Snaigės" žygiai Antakalnio, Karoliniškių ir Verkių rajonuose, o juose iš viso dalyvavo beveik 5 tūkst. slidinėjimo entuziastų.

Visgi pasak ilgamečio "Snaigės" žygių organizatoriaus Algimanto Jucevičiaus, žiema slidininkams negaili kliūčių. Vasarį Vilniuje teko atšaukti du žygius dėl apledėjusių trasų. Vilniečių galimybes nuolat mėgautis slidinėjimu gerokai padidintų nuolat prižiūrima slidinėjimo trasa.

Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui.

"Nepaisant mūsų žiemos kaprizų, Vilniuje yra tikrai daug žmonių, mėgstančių slidinėti ne dėl sportinio intereso, bet savo malonumui. Ne visi gali sekmadieniais dalyvauti "Snaigės" žygiuose, gal kiti norėtų ir šeštadienį arba darbo dienomis pajudėti. Tačiau mieste kokybiškam slidinėjimui erdvių faktiškai nėra. Mes įrenginėjame trasas Verkiuose, Karoliniškėse, Antakalnyje, bet neretai tenka susidurti ir su vietos gyventojų nepasitenkinimu. Galima būtų ieškoti ir kitų vietų, bet kai atvyksta tūkstantis žmonių, kyla problemų dėl automobilių pastatymo. Bet mums tikrai nereikia išradinėti dviračio, pakanka pažiūrėti, kaip tvarkosi mūsų šiauriniai kaimynai. Suomijoje prie miestų parengiamos specialios slidinėjimo trasos – ir jos prižiūrimos visą žiemą. Vilniuje bent minimalius reikalavimus atitinkančias lygumų slidinėjimo trasas galima suskaičiuoti ant pirštų. Kaip ir slidžių nuomos punktus. Iš tiesų, slidinėjimo prieinamumą apsunkina ir inventoriaus poreikis. Nors paskutiniais metais pastebiu, kad žmonės vis dažniau naudojasi nauja, šiuolaikine slidinėjimo įranga, būtų dar patogiau, jei jie galėtų išsinuomoti slides. O dėl to Vilniuje yra rimtų problemų, nes nuomos punktų kaip ir nėra. Kalnų slidininkams dėl to galvos neskauda – atvykai į Liepkalnį ir išsinuomojai įrangą. O lygumų slidininkams tenka patiems įsigyti slides, tepalus ir pan. Vingio parke yra slidžių nuomos punktas, bet jie šią paslaugą teikia tik ten pat slidinėjantiems žmonėms", – teigė A.Jucevičius.

Modernios trasos vizija

Visgi netrukus slidinėjimo sąlygos Vilniuje gali reikšmingai pasikeisti. Pasak LNSA vadovo R.Arlausko, šiuo metu rengiamas modernios slidinėjimo trasos Vilniaus botanikos sodo teritorijoje projektas.

"Šią žiemą Botanikos sode mes įrengėme 4 km ilgio trasą. Toje trasoje jau galima rengti ir mėgėjų varžybas, išpjauta ir klasikinė vėžė, tinkanti ir ilgesniam, vadinamajam laisvam žingsniui. Pasivaikščioti su bet kokiomis slidėmis galima įvairiose vietose. Bet tai ne sportas, o aktyvus laisvalaikio leidimas. Mūsų tikslas, kad atsirastų vietos, kur galima slidinėti, o ne žygiuoti su slidėmis. Formuojant modernią slidinėjimo trasą reikia specialios technikos, taip pat reikia dirbtinio sniego gaminimo įrangos – vandens pompų, sniego patrankų, elektros. Mūsų skaičiavimais, siekiant projektą paversti realybe, reikia bent 200 tūkst. eurų", – pareiškė R.Arlauskas.

Dirbtiniu sniegu aprūpinta slidinėjimo trasa vilniečiai galėtų džiaugtis nuo gruodžio iki balandžio, joje galėtų slidinėti ir aukšto meistriškumo sportininkai, ir mėgėjai.

"Tai būtų idealus sprendimas Vilniui. Mes kelerius metus prižiūrime slidinėjimo trasas sostinės Vingio parke, bet ant natūralaus sniego tai padaryti nelengva – parke nuolat lankosi daug žmonių, komunalininkai dar smėlio pabarsto, tad tenka ją atnaujinti sniego motociklu ir specialia technika. Tikiuosi, kad mums pavyks užsitikrinti ir valdžios palaikymą. Jei viskas bus gerai, kitą žiemą jau galėsime visus pakviesti į trasos atidarymą Kairėnuose", – pažadėjo R.Arlauskas.

Kvalifikaciniame etape lietuvis pirmu bandymu pademonstravo back side 9 tail grab šuolį (vertikalus 900 laipsnių apsisukimas per galą pagriebus lentos galą). Teisėjai triuką įvertino 88,33 taško ir išsiuntė lietuvį tarp 12-os stipriausių sportininkų.

Čia savo jėgą vėl demonstravo favoritu laikytas šveicaras Nickas Puenteris, tačiau tiek komentatoriai, tiek publika šūksniais palaikė ir puikiai ant tramplino atrodžiusį Lietuvos sportininką.

Finale Motiejus pirmu bandymu atliko tą patį back side 9 tail grab‘ą (91 tšk.). Antrąjį vilniečio šuolį front side 10 indie grab (vertikalus 1080 laipsnių apsisukimas per lentos priekį su lentos sugriebimu už vidurio) teisėjai įvertino 92 taškais. Trečias M.Morausko pademonstruotas triukas – back side 10 mude (vertikalus 1080 laipsnių apsisukimas per galą pagriebus lentos vidurį išorine ranka) – ilgaplaukiui iš Lietuvos baigėsi netiksliu nusileidimu.

Žiemos sporte yra labai nedaug gerų mūsų šalies atstovų, todėl Lietuvai, manau, padariau puikų darbą.

Susumavus dviejų skirtingų triukų sumą, M.Morauskas surinko 183 taškus ir bendroje įskaitoje užėmė antrą vietą, į priekį praleidęs tik minėtą N.Puenterį (184,25 tšk.).

„Nerealus jausmas. Tikėjausi aukšto rezultato, bet podiumas visada pakylėja. Žiemos sporte yra labai nedaug gerų mūsų šalies atstovų, todėl Lietuvai, manau, padariau puikų darbą. Mums labai reikėjo šito medalio“, – nulipęs nuo podiumo emocijų neslėpė M.Morauskas.

Po varžybų lietuvis buvo apdovanotas olimpinio festivalio talismanu. Vakare Motiejaus laukia oficiali apdovanojimų ceremonija.

„Big Air“ varžybos puvo paskutinis lietuvio pasirodymas Sarajeve vykstančiame Europos jaunimo olimpiniame žiemos festivalyje. Artimiausios svarbios M.Morausko laukiančios varžybos – balandį Švedijoje vyksiantis pasaulio jaunimo čempionatas.

Į Bosniją ir Hercegoviną išvyko po keturis slidininkus ir biatlonininkus, dvi kalnų slidinėjimo ir vienas snieglenčių sporto atstovas.

Dvylikta komandos nare turėjusi būti dailiojo čiuožimo atstovė Paulina Ramanauskaitė liko Lietuvoje. Kaunietei skilo kairės pėdos kaulas.

Drauge su treneriais bei kitu komandos personalu į Europos jaunimo olimpinį žiemos festivalį išvyko šie sportininkai:

• Sara Urumova (biatlonas)

• Romualdas Aleksandrovas (biatlonas)

• Darius Dinda (biatlonas)

• Gytis Mikoliūnas (biatlonas)

• Fausta Repečkaitė (slidinėjimas)

• Emilija Siavro (slidinėjimas)

• Edvinas Šimonutis (slidinėjimas)

• Gabrielius Paukštė (slidinėjimas)

• Smiltė Bieliūnaitė (kalnų slidinėjimas)

• Dorotėja Juknevičiūtė (kalnų slidinėjimas)

• Motiejus Morauskas (snieglenčių sportas)

Lietuvos komandą į varžybas išlydėjo Kūno kultūros ir sporto departamento vadovė Kornelija Tiesnesytė.

„Sportininkai nemėgsta ilgų kalbų. Todėl trumpai palinkėsiu pasivaržyti su pačiais savimi, nugalėti save, pagerinti savo asmeninius rezultatus,“ – sakė K. Tiesnesytė.

KKSD direktorė snieglentininkui Motiejui Morauskui įteikė Lietuvos vėliavą – pastarasis paskelbtas oficialiu Lietuvos delegacijos vėliavnešiu.

„Vėliavą nešime aukštai, stengsimės tų, kuriems rūpime, nenuvilti,“ – kalbėjo M. Morauskas.

14-ajame Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje varžysis geriausi 14-18 metų amžiaus Europos sportininkai. Sarajeve vyks 8 disciplinų varžybos, jose rungsis apie 1500 atletų iš 50 Europos valstybių.

1984 metais Sarajeve vyko žiemos olimpinės žaidynės, jose aukso medalį biatlono estafetės varžybose iškovojo lietuvis Algimantas Šalna.

Galimybių rasti sau tinkamą sportą ar pramogą šiemet itin daug. Miestuose ir miesteliuose viena po kitos atsidaro čiuožyklos po atviru dangumi, o kai kurie, turintys daug vietos kiemuose, net įsigudrina čiuožyklas įsirengti patys.

Miestų gyventojai gali rinktis ir atviras, ir uždaras ledo arenas – pastarosios veikia ištisus metus. Vilniečiai pamėgo Viršuliškėse esančią areną, kauniečiai renkasi legendinę ledo areną Žaliakalnyje, kur veikia ir vidaus, ir lauko aikštelės. Sporto ant ledo sostinė Elektrėnai garsėja savo ledo rūmais, o šiaurės Lietuvoje uždara arena lankytis kviečia Mažeikiuose. Čiuožinėti ant ledo galima ir kituose Lietuvos miestuose – tereikia nutarti, kur šeima ar draugų kompanija nori apsilankyti.

Pradedantiesiems ir jau pamėgusiems pramogas ant ledo, nereikia daug specialios įrangos. Svarbiausia įsigyti tinkamas pačiūžas. Kad jas nusipirktumėte, nebūtina vykti į jokias specializuotas parduotuves – platų pačiūžų pasirinkimą užtikrina ir prekybos centrai.

Prekybos tinklo „Senukai“ specialisto Andriaus Danausko teigimu, „Senukų“ prekybos centruose žiemos prekių pardavimai suaktyvėja vos atšalus orams ir tęsiasi iki pat pavasario. „Vis didėjantis žiemos prekių poreikis skatina vystyti asortimentą, siūlyti naujas prekes, megzti ryšius su gamintojais, taip pasiūlant gerą kainos ir kokybės santykį“, – sako A. Danauskas.

Jis džiaugiasi, kad „Senukų“ prekybos tinklo parduotuvės klientams gali pasiūlyti įvairių gamintojų, ir pradedantiesiems, ir patyrusiems tinkamų pačiūžų. Pirkėjai ypač pamėgo sporto pasaulyje itin vertinamas italų gamintojo pačiūžas „Roces“.

A. Danauskas dalinasi patarimais, kaip išsirinkti geriausias ir asmeninius poreikius labiausiai atitinkančias žiemos sporto prekes.

1. Dailiojo čiuožimo pačiūžos

Rinkdamiesi dailiojo čiuožimo pačiūžas, atkreipkite dėmesį į padą – jis turi būti kietas. Batų aulas turėtų būti pakankamai aukštas, nes čiuožinėjant ir darant įvairius manevrus, kojos čiurna turi būti tvirtai suveržta. Tokiu būdu mažėja traumų tikimybė. Anot A. Danausko, naujų pačiūžų galąsti nebūtina – jau prekybos centre jos būna paruoštos naudojimui. Specialistas taip pat primena, kad, kaip ir prieš bet kokią fizinę veiklą, nereikėtų pamiršti ir apšilimo.

Planuojant ant ledo čiuožinėti su vaikais, kurių pėdos greitai auga, „Senukų“ ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į reguliuojamo dydžio pačiūžas. „Jas padidinti galite nuo 30 iki 33 dydžio, arba nuo 34 iki 37 dydžio – pačiūžos tarnaus ne vieną sezoną“, – sako jis.

Tiesa, ir vaikams, ir suaugusiesiems specialistas pataria rinktis 1–2 dydžiais nei nešiojami batai didesnes pačiūžas tiek dėl šilumos, tiek dėl patogumo: nepamirškite, kad dėsitės storesnes kojines, tad per mažos pačiūžos gali spausti pėdas.

2. Ledo ritulio pačiūžos

Ledo ritulys – aktyvi, didelės koncentracijos ir greičio reikalaujanti sporto šaka, kurią vis labiau pamėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Pasak A. Danausko, pradedantieji turėtų žinoti, kad šis sportas reikalauja daug kantrybės ir fizinės jėgos, tačiau pramokus šis žaidimas tampa tiek puikia fizine treniruote, tiek smagia pramoga. Ledo ritulys yra komandinis sportas, tad juo užsiimantys vaikai lavina komandinio darbo, lyderystės įgūdžius.

„Senukų“ prekybos tinklo specialistas šiam sportui pataria įsigyti manevringas pačiūžas, kurios suteiks stabilumo ir leis trykšti sportiniam azartui. „Atkreipkite dėmesį, kad pačiūžų pavažos būtų pagamintos iš nerūdijančio plieno, o pačiūžų kulnas ir priekinė dalis būtų pakietinta – tuomet ant ledo jausitės užtikrintai. Žinoma, nepamirškite ir apsaugų“, – pastebi jis.

3. Rogutės, čiuožynės ir sniego paspirtukai

Populiarumo nepraranda ir visais laikais mėgstamos tradicinės rogutės bei įvairios čiuožynės. A. Danauskas sako, kad šiais laikais pasirinkimas – tikrai didelis. Galima rinktis ir įprastas medines rogutes, tačiau vaikus itin džiugina rogutės, kurias galima valdyti – jos turi vairą, stabdžius. „Turime ir pripučiamų, dviviečių, ir net rogučių kūdikiams“, – pasakoja specialistas.

Naujas čiuožinėjimo ant neaukštų kalnų būdas – smagieji sniego paspirtukai. Juos jau spėjo pamėgti ir Lietuvos pirkėjai. Tokie paspirtukai yra lengvai valdomi, tad ši pramoga tinka ir mažiesiems.

„Senukų“ prekybos tinklo specialistas A. Danauskas sako, kad ši žiema rodo didžiulį šaltojo metų laiko sporto pagyvėjimą. Per gruodžio ir sausio mėnesius daugelio žiemos sporto prekių nupirkta daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vien rogučių pardavimai per šį laikotarpį, lyginant su praėjusiais metais, augo 1,5 karto. „Džiugu, kad žmonės neapsiriboja tik vasaros pramogomis ir vis aktyviau bei judriau praleidžia ir žiemą“, – sako jis.

Pramogauti ant ledo Lietuvoje kviečia ir atviros čiuožyklos. Vilniuje pačiuožinėti galite Lukiškių aikštėje ir Vingio parke esančiose didelėse čiuožyklose, taip pat nemokamose čiuožyklose įrengtose prie dalies sostinės mokyklų. Kauniečiai ir miesto svečiai renkasi į čiuožyklas po atviru dangumi Žaliakalnyje, Raudondvaryje ir Kauno rotušėje. Atvirų čiuožyklų rasite ir kituose Lietuvos miestuose – Utenoje, Širvintose, Klaipėdoje.

Patyrę šių sporto šakų atstovai klaipėdiečiams vedė nemokamas treniruotes.

Žiemos sporto šakų festivalio tikslas – padėti žmonėms išsiugdyti sveikus įpročius sportuojant, suvienyti šeimas, sudaryti sąlygas išbandyti dar nepažintas sporto šakas.

Pagrindinis renginio akcentas – šeštadienį vykęs ledo ritulio šeimų turnyras, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys miestelėnai.

Tiesa, būta tam tikrų sąlygų – komanda turėjo būti sudaryta nedaugiau kaip ir 3 asmenų, tarp kurių vyresnio amžiaus vyras, paauglys iki 16 metų ir dailiosios lyties atstovė.

"Šiandien turėjome fantastišką laiką. Smagu matyti kaip sportas suvienija žmones, šeimas, draugus. Įrodėme, kad sportuoti galima visais metų laikais ",– kalbėjo renginio organizatorius Vaclovas Gedvilas.

Iš viso turnyre dalyvauti užsiregistravo 10 komandų, tačiau dėl užklupusių ligų varžėsi tik 7.

Nugalėtojams įteiktas pagrindinis prizas – 500 eurų vertės čekis naujoms pačiūžoms įsigyti.

Po atkaklios kovos pirmą vietą turnyre iškovojo klaipėdiečiai bendravardžiai tėvas ir sūnus Aleksandrai Paulauskai ir Klara Muller.

Antrosios vietos nugalėtojais tapo klaipėdiečiai Eduardas, Julija ir Aleksandras Melnikovai.

Trečiąją vietą iškovojo klaipėdiečiai Maksimas ir Jaroslavas Fediukinai ir Karina Lukina.

Apdovanojus prizininkus, visi gyventojai buvo pakviesti į nemokamą diskoteką ant "Akropolio" ledo.

Sekmadienį ledo ritulio, akmenslydžio, dailiojo čiuožimo ir kitų žiemos sporto šakų atstovai susidomėjusius žiemos sportu kviečia į nemokamus užsiėmimus bei išvysti parodomąsias dailiojo čiuožimo varžybas.

„Nuo tiro vaikams iki kopimo į 16 metrų sieną. Nuo dailiojo čiuožimo iki ledo ritulio ir slalomo. Šiandien Jonavoje turėjome karališką sporto šakų ir rungčių paketą“, - trumpai festivalį apibūdino šventę organizuojančio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Kandidatai į olimpines Tokijo žaidynes Rasa Drazdauskaitė, Monika Juodeškaitė, Loreta Kančytė, Remigijus Kančys, Justinas Beržanskis ir Ignas Brasevičius varžėsi „LTeam bėgimuose“. Kanados kerlingo rinktinės narė ir olimpinė prizininkė Shannon Kleinbrink dalinosi patirtimi ir kvietė išbandyti savo sporto šaką.

Alpinizmo mėgėjai kopė į 16 metrų sieną „Ledo kirčio“ varžybose, „Prelegentai“ futbolo aikštėje metė iššūkį visai Lietuvai, o tinklininkė Monika Povilaitytė kamuolį mušinėjo sniego tinklinio turnyre.

Su šeimomis festivalyje laiką leido olimpiečiai Austra Skujytė, Edvinas Krungolcas, Jonavos meras Eugenijus Sabutis. Iš viso „LTeam olimpiniame žiemos festivalyje“ bent vieną sporto šaką ar rungtį išbandė apie 4000 žmonių. Dar pusė tiek atvyko palaikyti savų ar papramogauti.

Jonavos sporto infrastruktūrą išbandė ir šešių sporto šakų Lietuvos mokyklų žaidynių finalininkai. Vidurio Lietuvoje moksleiviai varžėsi krepšinio, salės futbolo, kvadrato, šachmatų bei kalnų slidinėjimo varžybose.

„Pasiteisino idėja žiemos sporto šventę atvežti į Jonavą. Miestiečiams šis festivalis – visiška naujovė, nauja patirtis, o visiems kitiems, įskaitant ir mane, naudinga pakeisti lokaciją. Už galimybę būti čia ir pagalbą organizuojant šventę esame dėkingi miesto merui Eugenijui Sabučiui. Bendradarbiavimas su miestais – pagrindinis tokių renginių variklis“, - po renginio kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Gerą nuotaiką penktus metus vykstančiame festivalyje užtikrino mažuosius linksminusi Kakė Makė. Minią fanų prie scenos sutraukė hitą „Super star“ atlikusi Beatrich, o viso festivalio metu su praeiviais fotografavosi ir tarpusavyje varžėsi Lietuvos bei pasaulio sporto talismanų rinktinės su Žalgiriniu priešakyje.