JAV policija suėmė moters žudiką, kuris po nusikaltimo įvykdymo laisvėje išbuvo net 42 metus. Apie DNR testo dėka išaiškintą nusikaltimą rašo fox5vegas.com.

Las Vegaso gyventoja Sandra DiFelice buvo išprievartauta ir nužudyta savo namuose East Bonanza Road gatvėje 1980 m. gruodžio 26 d. Tada policijos akiratyje buvo atsidūrę keli įtariamieji. Vis dėlto sulaikyti nusikaltėlio policijos pareigūnams tuomet nepavyko.

Tyrimas pajudėjo iš mirties taško tik 2021 m. vasario mėnesį, kai į Las Vegaso policiją paskambino nužudytosios dukra ir pasiteiravo, ar tyrėjai neturi kokių naujų įkalčių, kurie padėtų atskleisti nusikaltimą.

Tyrėjai dar kartą peržiūrėjo bylą ir atkreipė dėmesį, kad po nužudytosios S. DiFelice nagais buvo aptikta biologinė medžiaga.

Jie inicijavo DNR tyrimą, kuris atvedė prie Paulo Nuttallo, kuriam dabar yra 64-eri metai ir kuris taip pat gyvena Las Vegase.

Šis vyras 1980 metais, kai buvo pradėtas tirti nusikaltimas, byloje figūravo kaip „asmuo, dominantis tyrėjus“. Jo piršto atspaudas buvo aptiktas nužudytosios bute, tačiau po liudytojų apklausos 1980 m. tardytojai iškėlė savo versiją, kaip jis ten atsirado.

„Greičiausiai P. Nuttallas artimai nebendravo su S. DiFelice, tačiau vyras žinojo jos buto kaimyną ir galbūt buvo šiek tiek pažįstamas su moterimi“, – pareiškė Las Vegaso policijos leitenantas Jasonas Johanssonas.

Šiuo metu P. Nuttallas yra tardymo izoliatoriuje be teisės išeiti į laisvę už užstatą. Jam pareikšti kaltinimai įsibrovimu į svetimą gyvenamąjį būstą, išprievartavimu ir nužudymu. Sulaikytojo teismas įvyks artimiausiu metu.

Detektyvai paskelbė vyro, kurį nori apklausti dėl žmogžudysčių Stoktone, neryškių atvaizdų.

Šiame miestelyje per mažiau nei tris mėnesius buvo nužudyti penki žmonės. Pareigūnai šią savaitę sakė, kad su šiomis žmogžudystėmis gali būti susijęs dar vieno žmogaus nužudymas praėjusiais metais netoli Stoktono esančiame Ouklande.

„Tai tikrai atitinka žudiko maniako apibrėžimą“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Joe Silva (Džo Silva) iš Stoktono policijos.

Stoktono policijos viršininkas Stanley McFaddenas (Stenlis Makfadenas) antradienį reporteriams sakė, kad penki kruvini šaudymo incidentai, viename Stoktono rajone įvykę nuo liepos 8-osios iki rugsėjo 27-osios, turi daug panašumų.

Taip pat tiriamas 2021 metų balandį Ouklande už 80 km įvykęs šaudymo incidentas.

S. McFaddenas konkrečių panašumų nenurodė, tik sakė, kad nusikaltimus sieja balistiniai įrodymai.

Tikimės, kad kažkas galės atpažinti [mus] dominantį asmenį, nes jis labai savotiškai vaikšto.

Mažiausiai trys aukos buvo benamiai, kaip ir viena pernai balandį Ouklande pašauta, bet išgyvenusi moteris.

„Bandome išsiaiškinti, ar šią žmogžudysčių virtinę vykdo vienas, du, ar keli žmonės“, – sakė policijos viršininkas.

Policija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti ieškomas vyras, regis, kiek šlubčiojantis.

„Nežinome, kas tas žmogus filmuotoje medžiagoje, – sakė J. Silva. – Štai kodėl paskelbėme tą filmuotą medžiagą – tikimės, kad kažkas galės atpažinti [mus] dominantį asmenį, nes jis labai savotiškai vaikšto.“

Minimą žmogų nufilmavo kameros netoli kelių nusikaltimų vietų, nurodė J. Silva.

„Aukos buvo vienos tamsiuose rajonuose, arba vėlai vakare, arba anksti ryte“, – sakė jis.

Maždaug 350 tūkst. gyventojų turintis Stoktonas yra 65 km į pietus nuo Kalifornijos valstijos sostinės Sakramento.

Pasak J. Silvos, žmogžudysčių pobūdis kelia didelį vietos bendruomenės susirūpinimą, o policija sustiprino patruliavimą vakarais ir ankstyvais rytais.

„Prašome bendruomenės suvokti aplinką. Jei tikrai turite keliauti naktį ar labai anksti ryte, stenkitės drauge pasiimti draugą ar šeimos narį, vengti tamsių rajonų“, – pabrėžė pareigūnas.

Jis sakė, kad už informaciją, padėsiančią sulaikyti ir nuteisti žudiką ar žudikus, paskirtas 125 tūkst. dolerių (126 tūkst. eurų) atlygis ir kad policija kasdien sulaukia šimtų pranešimų.

Daugiau nei 26 metus kalintis vyras už grotų praleido pusę savo gyvenimo – suimtas jis buvo, šiek tiek vyresnis nei 20-ies.

Vilnietis S. Rarovskis buvo nuteistas už 1995 metais įvykdytus nusikaltimus – jis per kelis mėnesius nužudė du žmones, be to, buvo apkaltintas plėšimais, šaunamojo ginklo panaudojimu, pasikėsinimu nužudyti, kitais nusikaltimais. Nusikaltėlio taikiniu buvo tapę ir inkasatoriai.

Jaunas vyras neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos nešiojo neturėdamas atitinkamo leidimo.

Vieną žmogų S. Rarovskis nužudė 1995 metų balandį įvykus tarpusavio kivirčui. Tų pačių metų rugpjūtį vilnietis nužudė antrą vyriškį. Per pusmetį jis su bendrininkais užpuolė ir apiplėšė ne vieną žmogų, per vieną ginkluotą išpuolį pagrobė krepšį su 32 tūkstančiais litų.

Jauno vaikino paieškoms tuomet buvo sutelktos gausios Vilniaus kriminalinės policijos pajėgos, joms vadovavo dabartinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antonis Mikulskis. Taip pat buvo pasitelkti „Aro“ kovotojai.

S. Rarovskiui net sužeistam pavyko pasprukti nuo policijos. Apie jo nusikaltimus ir sulaikymo operaciją prie buvusio „Tėvynės“ kino teatro sostinėje kriminalistai vėliau parašė knygas.

Jaunuolis iš viso buvo nuteistas už 11 nusikaltimų – du nužudymus, vieną pasikėsinimą nužudyti, nusikaltimus susijusius su šaunamaisiais ginklais ir t.t.

Bausmę jau atlieka pataisos namuose

S. Rarovskis, kaip ir kiti nuteistieji iki gyvos galvos, buvo įkaltinas Lukiškių kalėjime, vėliau kalėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dabar bausmę atlieka pataisos namuose.

Pataisos namai teigia, kad nėra įrodymų, kad S. Rarovskis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra jo diskriminacinių nuostatų įrodymų. Per bausmės atlikimo laiką jis dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, bet šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas vienuolika kartų.

Pasak pataisos įstaigos, S. Rarovskis pripažįsta, kad padarė jam inkriminuotus nusikaltimus gailisi. Vertinimo metu išsakė, kad jį gyventi priimtų draugė, su kuria šiuo metu bendrauja, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

„Sodros“ duomenimis, vyras niekada nėra dirbęs oficialaus darbo, jo paties teigimu, nuo 16 metų dirbo pusę etato pašte laiškanešiu, vėliau statybose mūrininku, įgijo mūrininko specialybę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra.

Vėliau, vyro teigimu, jis dirbo Gariūnuose ir prekiavo dėdės iš užsienio atvežtais automobiliais bei jų detalėmis, taip pat kurį laiką dirbo valiutų keitykloje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra.

Nuteistas kalėti iki gyvos galvos S. Rarovskis mokėsi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, lankė 11 ir 12 klases, mokėsi anglų kalbos.

Bausmės nesutrumpino

Kauno apygardos teismas birželio 10 dienos nutartimi netenkino pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo, padaręs išvadą, kad nors 47 metų S. Rarovskio elgesys teigiama linkme pradėjo keistis tik nuo 2015 metų, kai jis iš esmės pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir pradėjo kritiškai vertinti savo neigiamą elgesį.

Šis teismas teigė, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai – maža darbo patirtis, maža darbinė motyvacija ir kvalifikacijos stoka, asocialios grupės įtaka, būdingas rizikingas, pavojingas ir agresyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų sprendimų priėmimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neigiamos nuostatos pataisos įstaigos darbuotojų ir resocializacijos specialistų atžvilgiu.

„Negalima daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo stebima pažanga (...) yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad S. R., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei“, – paskelbė Kauno apygardos teismas.

Antradienį R. Rarovskio skundą dėl šio teismo nutarties išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau išvardintiems motyvams pritarė.

Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvoje iki gyvos galvos už itin sunkius nusikaltimus kali daugiau nei 100 asmenų.

37 metų biržietis kaltinamas Pasvalio rajono gyventojo nužudymu. Nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų vasarą, jo aplinkybes nagrinės   Panevėžio apygardos teismas.

Pasvalio rajone gyvenusio 45 metų vyro kūnas su smurto žymėmis vienoje Biržų miesto gatvėje buvo rastas pernai, liepos 17 dienos vakare. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinę žmonės pranešė, kad gatvėje mato kelis vyrus su medinėmis lazdomis, o netoliese – ant žemės gulintį žmogų.

Atskubėję medikai jam niekuo padėti nebegalėjo, vyras buvo nebegyvas. Vėliau ekspertai nustatė, kad jis mirė nuo galvos traumos, sudavus kelis smūgius lazda ar spardant.

Policijos pareigūnai sulaikė keturis vietos gyventojus. Iš pradžių jiems visiems buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, tačiau vėliau trims iš jų įtarimai panaikinti. Baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinimai dėl nužudymo bei viešosios tvarkos pažeidimo buvo pareikšti tik vienam jų.

Pasak tyrimui vadovavusios Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sandros Povilonienės, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad mirtinus smūgius sudavė kaltinamasis. Jis pats savo kaltę neigia.

Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.

Sekmadienio paryčiais, apie 4.30 val., bute Avižienių kaime rastas mirusios 40-metės moters kūnas su durtinėmis žaizdomis, pranešė policija.

Taip pat rastas sužalotas 43 metų vyras, jis paguldytas į ligoninę.

Neblaivus (1,0 prom.) 21-erių įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo.

R. Čerapokas už grotų laikomas nuo 2001-ųjų rudens, kai buvo įtartas dviejų žmonių nužudymu – buvusio darbdavio ir pažįstamo. Tiriant šią bylą paaiškėjo, kad 1997 metais jis nužudė ir savo tėvą, o jo kūną užkasė.

Daugiau nei 20 metų kalinamas vyras prieš kelerius metus nusifilmavo kūrybinės dokumentikos filme „Pavyzdingas elgesys“. Dabar jau mirusio režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmas sukurtas apie nuteistųjų iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime pavyzdingą elgesį ir pastangas grįžti į visuomenę.

„Pavyzdingas elgesys“ rodytas ne viename tarptautiniame festivalyje. Leipcigo kino festivalyje, kur įvyko filmo premjera, jis pelnė pagrindinį apdovanojimą „Auksinį balandį“.

Pataisos namuose aptiktas neblaivus

Nuteistasis R. Čerapokas teismui nurodė, kad dokumentinis filmas kurtas ketverius metus. Nuteistojo nuomone, filmo kūrėjams per tą laiką pavyko atskleisti  objektyvesnius jo asmenybės bruožus, priešingus nei socialinės išvados rengėjams, kuriems trūksta laiko išsamiai įsigilinti į kiekvieno nuteistojo asmenybę.

Vyras teigė, kad yra įgijęs keletą paklausių specialybių, todėl išėjęs į laisvę nesunkiai galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.

Anot nuteistojo, jis turi gyvenamąją vietą, iš tėvų paveldėtą jam priklausančią sodybą, taip pat žemės, turi planų užsiimti ūkininkavimu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta, labai išgyvena ir gailisi.

Bylos duomenimis, nužudymus Šiaulių rajono gyventojas įvykdė būdamas neblaivus.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis šio žalingo įpročio neatsisakė, pataisos įstaigose jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą.

Pastarąjį kartą už tai baustas 2021 metų liepą. Patikrinus blaivumą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalinčio R. Čerapoko blaivumą, nustatytas 1,22 promilės girtumas.

Toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai – tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles.

„Toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai – tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir vidaus tvarkos taisykles. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad nuteistasis menkina piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš veiksnių, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui“, – rašoma trečiadienį priimtoje teismo nutartyje.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis rodo tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, vis dėlto jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse.

Teisėjų kolegija palankiai įvertino, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais.

Teismas mano, kad vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. Čerapokas jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis – jo pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad, asmuo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali tikėtis bausmės peržiūrėjimo po tam tikro laiko.

Taip siekiama užtikrinti, kad įkalinimas iki gyvos galvos nereikštų vien nubaudimo, o atitiktų ir nuteistojo reabilitacijos tikslą.

Nuteistasis negali tiesiogiai teikti teismui prašymo sušvelninti jam skirtą bausmę, jis prašymą turi paduoti pataisos įstaigai. Tik pataisos įstaiga turi teisę su teikimu kreiptis į apygardos teismą.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo gali tikėtis tik mažiausiai 20 metų kalėjime išbuvęs nuteistasis.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu Kauno apygardos teismui  siūlyta R. Čerapokui skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas sausį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo netenkino. Ji apskųsta Apeliaciniam teismui.

Nušovė darbdavį

Bylos duomenimis, 2001-ųjų rugpjūčio pabaigoje, tuomet 28 metų R. Čerapokas Šiaulių rajone, Juškaičių kaime, medžiokliniu šautuvu nušovė po išgertuvių miegojusius sodybos šeimininką 41 metų B. Š. bei jo pažįstamą 24 metų raseiniškį A. A. Medžioklinis šautuvas priklausė nužudytajam B.Š.

R. Čerapokas nelegaliai dirbo pas B. Š. Sutartą dieną B. Š. nebuvo atsiskaitęs už darbą su R. Čerapoku. Po išgertuvių išsiskirsčius svečiams, o darbininkams nuėjus miegoti, supykęs dėl neišmokėtų pinigų, R. Čerapokas iš medžioklinio dvivamzdžio šautuvo šovė į miegantį B. Š. ir raseiniškį A. A.

Nušovęs du vyrus, R. Čerapokas sėdo į B. Š. dukters automobilį „Ford Fiesta“, prieš tai į jį sudėjo du benzininius pjūklus, meškeres, dviratį ir šautuvą. Nuvažiavęs iki savo namų, ten iškrovė pavogtus daiktus.

Kadangi bevažiuojant sprogo padanga, R. Čerapokas grįžo į nužudytojo B. Š. sodybą, ten į autombilį „Mercedes-Benz" automobilį sudėjo 30 litrų talpyklą su dyzelinu, iš namo atsineštą B. Š. rankinę su dokumentais, pinigus ir mobiliojo ryšio telefonu.

R. Čerapoką pareigūnai sulaikė, jam grįžus į namus.

Tiriant dviejų vyrų nužudymą, pareigūnai atskleidė ir kitą jaunuolio padarytą nusikaltimą. Paaiškėjo, kad 1997-aisiais metais jis nužudė savo tėvą.

Tų metų gegužės 6 dienos vakarą Čerapokų sodyboje buvo švenčiamos sodybos šeimininko 68 metų Stanislovo Čerapoko vardinės. Išgertuvėms artėjant į pabaigą, S. Čerapokas savo sūnui Rolandui priminė, kad jis iš jo yra pavogęs 500 litų. Tėvas pasipiktino, kad sūnus negrąžina pavogtų pinigų. Kilus konfliktui, tėvas su sūnumi susistumdė. Sūnus tėvui trenkė plaktuku, paskui dūrė peiliu

Norėdamas paslėpti nusikaltimą, R. Čerapokas tėvo kūną suvyniojo į paklodę ir nunešė į kieme esančią malkinę bei ten kūną užkasė.

Teismai atkreipė dėmesį, kad iki įkalinimo iki gyvos galvos R. Čerapokas jau buvo teistas du kartus – 1989 ir 1998 metais. Po antro teistumo jam skyrus dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus beveik metų bausmės.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad sūnus tėvą nužudė 1997 metų gegužę, t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 metais, praėjus beveik trejiems metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Vienas vyras buvo nužudytas 2016 metų lapkritį  Marijampolės pataisos namų kameroje – jis buvo pasmaugtas. Kitas vyras nužudytas 2018 metų gruodį tuomet veikusiame Lukiškių kalėjime, jis taip pat buvo smaugiamas. Po kelių dienų nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Už žmogžudystę Marijampolėje D. Eriksonas buvo nuteistas kalėti 16 metų, jau tada buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Vėliau jam įvykdžius dar vieną žmogžudystę Lukiškėse, nauju nuosprendžiu skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

Abu nužudymus įkalinimo įstaigose D. Eriksonas įvykdė su kitais nuteistaisiais, jie taip pat buvo nuteisti kalėti.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad D. Eriksonas ir Armandas Gonta, veikdami kartu, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais tyčia nužudė T. V. Nusikaltimas buvo įvykdytas ankštoje laikino sulaikymo kameroje, auka ir smurtautojai vieni kitų nepažinojo.

D. Eriksonas Apeliacinio teismo prašė skirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, jis nusikaltimą padarė, veikdamas ne iš chuliganiškų paskatų, o paveiktas pataisos įstaigos ir Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų.

Darius Eriksonas. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Nukentėjusieji prašė D. Eriksonui palikti galioti įkalinimą iki gyvos galvos, nes nuteistasis D. Eriksonas jokių išvadų dėl įvykdytų nusikaltimo nepadarė, be priežasties pramogos tikslais nužudė T. V.

Nukentėjusiųjų manymu, nuteistasis kito asmens gyvybės nevertina, ją naudoja kaip savo šantažo įrankį prieš bausmių atlikimo įstaigų pareigūnus, reikalaujant pildyti jo pageidavimus, nesuderinamus su bausmių skyrimo tikslais, nustatyta bausmių atlikimo tvarka bei sąlygomis.

„Jis pavojingas visuomenei, neketina keisti savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio. Tokią išvadą nukentėjusieji daro įvertinę, kad tiek anksčiau pataisos įstaigoje nužudydamas asmenį, tiek šiuo konkrečiu atveju nužudydamas T. V., nuteistasis D. E. siekė pademonstruoti savo viršenybę prieš juos, kankino lėtai atimdamas jiems gyvybę smaugimo būdu, šaipėsi bei tyčiojosi iš aukų, todėl jam, kaip pavojingam recidyvistui ir šaltakraujam žmogžudžiui, paskirta bausmė – laisvės atėmimas yra teisinga ir ne per griežta“, – mano nukentėjusieji.

Nukentėjusieji atkreipė dėmesį, kad, būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs bausmių atlikimo vietose, D. Eriksonas nededa jokių pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį.

Siekė pademonstruoti savo viršenybę, kankino lėtai atimdamas jiems gyvybę smaugimo būdu, šaipėsi bei tyčiojosi iš aukų.

„Nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta teisinga bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip ginant viešąjį interesą ir užtikrinant kitų asmenų teisę gyventi saugioje aplinkoje“, – mano nukentėjusieji.

Apeliacinis teismas, palikdamas D. Eriksonui galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pažymėjo, kad jis anksčiau buvo 15 kartų teistas.

„Nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo itin cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę, taip pat itin neigiamą požiūrį tiek į teisės aktais nustatytą bausmės atlikimo tvarką, tiek ir į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, o kartu patvirtina ypatingą nuteistojo asmenybės pavojingumą. Akivaizdu ir tai, jog nuteistasis D. E. kito asmens gyvybės nevertina ir ją naudoja kaip įrankį prieš bausmių atlikimo įstaigų pareigūnus, reikalaujant pildyti jo įgeidžius, nesuderinamus su nustatyta bausmių atlikimo tvarka ir sąlygomis“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje.

Teisėjai mano, kad bylos duomenys neabejotinai pagrindžia išvadą, jog D. Eriksonas yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma, paskirta bausmė yra teisinga.

2018 metais, Apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl D. Eriksono įvykdyto nužudymo Marijampolės pataisos namuose, vyras prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo – šio nužudytojo tėvui priteista sumokėti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis siūlė šią sumą priteisti iš pataisos namų ar Kalėjimų departamento, nes esą buvo informavęs šias įstaigas apie savo ketinimus ką nors nužudyti, o jos nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią tokiems ketinimams. D. Eriksonas sako reikalavęs jį perkelti į kitą įkalinimo įstaigą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokius D. Eriksono skundo teiginius įvertino kaip jo siekį bent iš dalies pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, dalį atsakomybės perkeliant kitiems asmenims bei norą padėti nusikaltimo bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. Eriksonas kaltę dėl kito kalinio nužudymo bandė prisiimti vienas, tačiau teismas nusprendė, jog dėl Rimanto S. nužudymo kaltas ir Artūras Andriukaitis.

Kauno apygardos teismas D. Eriksoną už necenzūrinių žodžių vartojimą buvo pašalinęs iš posėdžių salės.

Byloje liudytoju apklaustas nuteistasis pasakojo, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka ir uždarytas į kamerų tipo patalpą, joje taip pat buvo trys nuteistieji, tarp jų nužudytasis Rimantas S, A. Andriukaitis, vėliau į šią patalpą buvo atvestas ir D. Eriksonas. Pasak liudytojo, dieną prieš įvykį D. Eriksonas reiškė nepasitenkinimą pataisos namų administracijos veiksmais, kad buvo įtrauktas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat, kad netikėjo jo žodžiais, jog jis galintis ką nors užpulti.

A. Breivikas teisme pareiškė, kad pasikeitė, sakė prokurorė Hulda Karlsdottir ketvirtadienį per teismo posėdį Šieno kalėjime, kuriame nagrinėjamas jo paleidimo prašymas. Tačiau prokuratūra esą mano, kad jo elgesys nepasikeitė.

A. Breivikas kelia tokį pat pavojų, kaip prieš 10 metų, kalbėjo prokurorė. Todėl ji paprašė teismo atmesti žudiko, kuriam dabar yra 42 metai, prašymą. Prokuratūros požiūriu, tai esą visiškai aišku.

A. Breivikas 2011 metais per teroristinius išpuolius Oslo vyriausybiniame kvartale ir Utiojos saloje nužudė iš viso 77 žmones. 2012-ųjų vasarą jis buvo nuteistas tuomet maksimalia 21 metų laisvės atėmimo bausme ir turėjo praleisti kalėjime mažiausiai 10 metų. Praėjus šiam laikotarpiui, jis galėjo pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Remiantis Norvegijos įstatymais, bausmė A. Breivikui gali būti pratęsiama vėl ir vėl, todėl jis gali niekad nebeišvysti laisvės.

„Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu numatytas priemones ir paskirtas rekomendacijas. Nuteistasis paveldėjęs turtą, turi santaupų ir nesusiduria su finansiniais sunkumais, taip pat išklausė alkoholio vartojimo prevencijos kursą, elgėsi tinkamai, ilgą laiką nėra padaręs nustatytos tvarkos pažeidimų, skatintas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals“, – rašoma teismo nutartyje.

Primintina, kad R. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu devynerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta už tai, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 10 val. Širvintų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti kartu gyvenantį savo šeimos narį (savo motinos sugyventinį), apgaulės būdu atviliojo jį prie laiptų į namo rūsį, rankomis nustūmė jį nuo laiptų, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje. Tą padaręs, jis metaliniu vamzdžiu sudavė keturis smūgius į galvą ir du smūgius į kaklą, padarydamas muštines žaizdas galvos srityje, dėl ko patėvis mirė.

Jis metaliniu vamzdžiu sudavė keturis smūgius į galvą ir du smūgius į kaklą, padarydamas muštines žaizdas galvos srityje, dėl ko patėvis mirė.

Teismas pažymėjo, jog R. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, R. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – jis bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka.

„Nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones“, – akcentavo teismas.

Teismas įvertino ir tai, kad R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, jam buvo taikyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, tačiau pažeidė probacijos sąlygas.

„Kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu“, – pabrėžta teismo nutartyje.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.