Nors nuo išpuolio, per kurį ginkluoti asmenys įsiveržė į Maskvos pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“ ir pražudė 144 žmones, jau praėjo daugiau nei savaitė, V. Putinas dar nėra viešai susitikęs su išgyvenusiaisiais ir nėra apsilankęs išpuolio vietoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas vienam valstybinės televizijos žurnalistui sakė, kad V. Putinas su šia tragedija tvarkosi savaip. „Patikėkite – jei jo veide nematote ašarų, tai dar nereiškia, kad jam neskauda“, – tvirtino atstovas.

Kremlius šią savaitę neužsiminė, ar Rusijos vadovas planuoja aplankyti per išpuolį žuvusių žmonių artimuosius. Vietoj to saugumo agentūros nukreipė dėmesį į kaltininkus ir sulaikė keliolika įtariamųjų, įskaitant keturis spėjamus užpuolikus iš Tadžikistano. Džihadistai iš grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) po praėjusį penktadienį įvykdytos atakos kelis kartus pareiškė, kad būtent jie yra atsakingi už šį išpuolį.

Nors V. Putinas pripažino, kad žudynes surengė „radikalūs islamistai“, jis toliau tvirtina, kad su ataka kažkaip susijusi Ukraina. Tačiau jis tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia.

Ataskaitoje reikalaujama nedelsiant nutraukti karinių ginklų ir priemonių naudojimą per įstatymų vykdymo operacijas, nutraukti savavališką palestiniečių sulaikymą ir netinkamą elgesį su jais bei panaikinti diskriminacinius judėjimo apribojimus.

„Karinės taktikos ir ginklų naudojimas įstatymų vykdymo kontekste, nereikalingos ar neproporcingos jėgos naudojimas ir plačių, savavališkų ir diskriminacinių judėjimo apribojimų taikymas palestiniečių atžvilgiu kelia didžiulį nerimą“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) pareiškime.

„Smurto ir represijų intensyvumas yra toks, kokio nematėme daugelį metų“, – teigė V. Turkas.

Ataskaitoje aptariama nuo spalio 7 dienos susidariusi žmogaus teisių padėtis okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Smurtas okupuotame Vakarų Krante suintensyvėjo po to, kai Gazos Ruože po spalio 7-osios išpuolio prasidėjo Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karas.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai, pro sieną prasiveržę į Izraelio pietus, surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti naujausiais oficialiais Izraelio duomenimis.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 21 tūkst. 110 žmonių, dauguma jų – moterys ir vaikai, pranešė teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Ramaloje įsikūrusios ministerijos duomenimis, nuo karo Gazos Ruože pradžios Izraelio pajėgos ir naujakuriai okupuotame Vakarų Krante pražudė daugiau kaip 300 palestiniečių.

Užfiksuotos žūtys

Ataskaitoje, kurioje išsamiai apžvelgiama situacija nuo spalio 7-osios iki lapkričio 20-osios, rašoma, kad smarkiai padaugėjo antskrydžių ir įsiveržimų į pabėgėlių stovyklas bei kitas tankiai apgyvendintas teritorijas, dėl kurių žuvo bei buvo sužeisti žmonės ir padaryta didelė žala civilinei infrastruktūrai.

Smurto ir represijų intensyvumas yra toks, kokio nematėme daugelį metų.

Per kelias savaites po spalio 7 dienos išpuolio ataskaitoje užfiksuota, kad „smarkiai padažnėjo naujakurių išpuolių“, įskaitant „šaudymus, namų ir transporto priemonių deginimą bei medžių rovimą“.

V. Turkas paprašė Izraelio nutraukti „naujakurių smurtą prieš palestiniečių gyventojus, ištirti visus naujakurių ir Izraelio saugumo pajėgų smurto atvejus, užtikrinti veiksmingą palestiniečių bendruomenių apsaugą nuo bet kokio prievartinio perkėlimo ir užtikrinti, kad piemenų bendruomenės, perkeltos dėl nuolatinių ginkluotų naujakurių išpuolių, galėtų grįžti į savo žemes“.

JT Žmogaus teisių biuras pranešė, kad patvirtino, jog nuo spalio 7-osios iki gruodžio 27-osios okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje žuvo 300 palestiniečių. Tarp žuvusiųjų buvo 79 vaikai.

Iš 300 žuvusiųjų „Izraelio saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 291 palestinietį, aštuonis nužudė naujakuriai ir vieną palestinietį nužudė arba Izraelio saugumo pajėgos, arba naujakuriai“.

Teisių biuras teigė, kad iki spalio 7 dienos šioje teritorijoje 2023 metais jau buvo nužudyta 200 palestiniečių, o tai, anot JT, yra didžiausias skaičius per bet kurį 10 mėnesių laikotarpį nuo 2005 metų, kai JT pradėjo registruoti duomenis.

V. Turkas paragino izraeliečius suteikti jo biurui galimybę patekti į Izraelį ir pridūrė, kad jis yra pasiruošęs parengti panašią ataskaitą apie spalio 7-osios išpuolius.

R. T. Erdoganas per telefoninį pokalbį Pranciškui pasakė, kad visi turėtų remti pastangas teikti nepertraukiamą pagalbą civiliams Gazos Ruože. Turkijos prezidento komunikacijos direktorato pareiškimas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“.

R. T. Erdoganas pakartojo Turkijos poziciją, kad nuolatinis konflikto sprendimas gali būti pasiektas tik įkūrus nepriklausomą Palestinos valstybę.

Turkijos lyderis, kurio šalis neseniai normalizavo santykius su Izraeliu, vis griežčiau kritikuoja Izraelio karinius veiksmus Gazos Ruože.

Trečiadienį R. T. Erdoganas apibūdino „Hamas“ kovotojus kaip grupę, kovojančią už išsivadavimą, o ne teroristinę organizaciją, kaip ją įvardija Vakarai. Jis taip pat teigė, kad atidėjo planus apsilankyti Izraelyje.

Gazos Ruožo palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Dar 222 žmonės buvo pagrobti.

Izraelis vykdo atsakomuosius oro smūgius Gazos Ruožui. Šios palestiniečių teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios čia žuvo 6 tūkst. 546 žmonės.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

Trečiadienio vakaro žudynės įvyko sekmadienį toje pačioje provincijoje per gimtadienio vakarėlį įvykus šaudynėms, per kurias žuvo aštuoni žmonės.

Naujausios šaudynės įvyko Kunu ir Bitjo miesteliuose. Nežinomi ginkluoti asmenys Kunu nužudė septynis žmones, o Bitjo mieste buvo nušauti trys žmonės.

Kunu ir Bitjų skiria maždaug 15 kilometrų atstumas.

Policija teigė, kad šaudynių motyvai neaiškūs,o tyrėjai siekia nustatyti, ar jie susiję. Nebuvo atlikta jokių areštų.

Sekmadienį šaudynės įvyko Kvazakelės miestelyje netoli pagrindinio Rytų Kyšulio Gabechos uostamiestyje. Per šį incidentą du šauli

Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas atkreipė dėmesį, kad yra kankintų aukų žudynių įrodymų. Jis teigė, kad rusų kariai kankino ne tik Ukrainos patriotus, bet ir žmones, kurie turėjo lėšų tam, kad galėtų išsipirkti.

„Aplankiau visus požemius, esančius skirtinguose Ukrainos regionuose. Mastas yra tiesiog baisus... Atrodo, kad Rusijos kariškiai patiria tam tikrą malonumą, kai žudo ir kankina mūsų piliečius...“ – sakė ombudsmenas.

D. Lubinecas pasakojo, kad kalbėjosi su vienu iš belaisvių, kuris buvo laikomas nelaisvėje 45 dienas ir kankintas. Su juo buvo dešimtys kitų žmonių.

„Jie buvo kankinami naudojant elektrą, mušti metaliniais vamzdžiais, laužyti belaisvių kaulai. Tai įvyko kameroje, o rusų kariai visa tai nufilmavo. Yra skirtumas net lyginant Charkivo ir Kyjivo sričių teritorijose esančius požemius“, – pabrėžė D. Lubinecas.

Tai įvyko kameroje, o rusų kariai visa tai nufilmavo.

Ombudsmenas įsitikinęs, kad po to, kai ukrainiečiai susigrąžins teritorijas, daugumoje didžiųjų Ukrainos gyvenviečių bus atrasta tokių nelaisvės vietų, kuriose okupantai kankino civilius gyventojus.

„Esu tikras, kad kiekvienoje didelėje gyvenvietėje bus rastas požemis, nes tokia yra Rusijos Federacijos sukurta sistema“, – pabrėžė jis.

Jis taip pat teigė, kad Chersone buvo rasta masinė kapavietė, tačiau konkreti jos vieta kol kas nepranešta, nes teisėsaugininkai dabar ten atlieka būtinuosius procesinius veiksmus.

„Yra tokia vieta, dabar ten pradėti būtinieji procesiniai veiksmai. Žurnalistai manęs klausinėjo, kur galima pamatyti šią vietą. Visiems aiškinu, kad būtina teisėsaugos pareigūnams suteikti galimybę užfiksuoti šiuos karo nusikaltimus. Po to suteiksime galimybę aplankyti šią vietą“, – aiškino D. Lubinecas.

UNIAN primena, kad pačiomis pirmosiomis Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą dienomis didžioji Chersono srities dalis buvo okupuota. Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą visoje fronto linijoje.

Lapkričio 10 dieną vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnys pareiškė, kad nuo spalio 1 dienos kariuomenė iš Rusijos užpuolikų išlaisvino beveik 1,4 tūkst. km, o lapkričio 11  dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai įžengė į Chersoną.

Ceremonijoje, surengtoje praėjus beveik 11 metų po daugiausiai gyvybių pareikalavusių žudynių Norvegijoje taikos metu, dalyvavo išgyvenusieji, aukų šeimos ir artimieji, ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė), sosto įpėdinis Haakonas (Hokonas) ir kiti pareigūnai.

„Mums, kaip tautai, reikia atminties vietos. Vietos, kuri amžinai primintų mums visus tuos, kurių netekome. Vietos, kurioje mūsų vaikai ir anūkai galėtų sužinoti apie tai, kas įvyko, apie dešiniojo ekstremizmo ir neapykantos pasekmes“, – kalbėjo premjeras.

2011 metų liepos 22-ąją A. B. Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A. B. Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur kairiosios Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius.

Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.

A. B. Breivikui, kuriam dabar 43-eji, 2012 metais buvo skirta 21 metų laivės atėmimo bausmė. Ši griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė gali būti pratęsta, jeigu asmuo laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.

Vasarį teismas atmetė prašymą lygtinai atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, pareiškęs, jog „išlieka aiškus pavojus, kad (Breivikas) sugrįš prie elgesio, privedusio iki liepos 22-osios teroristinių atakų“.

Memorialą, stovintį prie prieplaukos, iš kurios žmonės keltu plaukia į Utiojos salą, sudaro 77 bronziniai stulpai, simbolizuojantys kiekvieną žuvusįjį.

Taigi, pagaliau paaiškėjo, kodėl Bučoje šimtais buvo žudomi ukrainiečiai, prieš tai apžiūrėjus jų pasą ir tatuiruotes. Taip darė nacių koncentracijos stovyklose, kurių veiklos optimizacijai įgūdžių semtis vokiečiai vykdavo į stalininę SSRS. Ši ir buvo tikroji konclagerių išradėja. Tiesa, A.Hitlerio naciai "darbavosi" šlykščiai stropiai, o šitie dabar nesugeba net lavonų užkasti – lieka iš žemės išlindę skruostai ar rankos.

Nusikalstama ir tai, kad, norėdami atrodyti civilizuoti, mes ir patys kuriame iškreiptą realybę apie visą tą fašistinį siaubą. Televizijoje ar internete kraupius kadrus sklaidos nugeibėliai užglaisto taip, kad net nematyti žuvusiųjų, ir S.Lavrovas paskui gali aiškinti, jog Bučos žudynės – inscenizacija.

Gal laikas baigti tą mūsiškį sisiojimą į pižamą? Vyksta karas, ir silpnumui dabar nėra vietos. Ukrainoje fiksuota dokumentinė vaizdo medžiaga turi būti rodoma autentiška – nedailinant klaikumos ir nedangstant išdarkytų kūnų ar veidų. Taip pat "neužpypinant" keiksmažodžių, kurių taip isteriškai bijo "Nastojaščeje vremia" laidų vedėja I.Ramalijskaja, vis perspėjanti emocingus pašnekovus, kad TV žiūri vaikai. Vaikai žinių nežiūri, o tą iškastruotą vaizdo ar garso medžiagą fiksuoja rusų troliai ir iš jos vėliau konstruoja propagandinį savo falšą. Metas baigti tą TV falsifikaciją ir rodyti realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų. Gal tada ir mūsų penktoji kolona ims suvokti, kad Rusijos ideologija dabar – pats tikriausias fašizmas, institucionalizuojantis etninio valymo patosą.

P.S. Ar iniciatyva (Maskvos džiaugsmui) griauti stabus sovietų karių kapinėse tikrai atėjo ne iš provokatorių? O gal pradžiai ten pakaktų didelio ekrano su nedailintais vaizdais iš Bučos?

Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu emocingai kreipdamasis į 15 narių JT Saugumo Tarybą Rusijos veiksmus lygino su žiauriais nacių nusikaltimais.

"[Žmonės] buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, – apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.

„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai neišgirdo, ką norėjo iš jų išgirsti“, – sakė prezidentas.

Jis pareikalavo Vakarų imtis griežtesnių veiksmų, taip pat paragino pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, kur ji turi veto teisę.

Vėlai antradienį paskelbtame savo dienos pareiškime nusivylęs V. Zelenskis sakė, kad Rusija neleidžia JT vykdyti „funkcijų, kurioms jos buvo įkurtos“.

„JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra“, – sakė jis.

Interviu britų transliuotojui BBC JAV ambasadorė prie JT pripažino, kad „niekas negali abejoti [V. Zelenskio] nusivylimu Taryba ir tuo, kaip Taryba veikia“.

Tačiau ji tvirtino, kad Taryba reikalauja Rusijos atsakomybės ir kad Maskva joje yra izoliuota.

Spaudimas izoliuoti Maskvą

Žudynės Bučoje ir kitose Ukrainos vietose paskatino dar labiau remti šią šalį – Vašingtonas paskelbė apie dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės karinę pagalbą – ir įvesti naujų sankcijų Maskvai.

„Jau padarėme išvadą, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, o informacija iš Bučos, regis, parodo naujų karo nusikaltimo įrodymų“, – sakė JAV šaltinis, informuotas apie planuojamas priemones.

Trečiadienį Vašingtonas, derindamas veiksmus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir Europos Sąjunga, turi paskelbti naujų priemonių, įskaitant bet kokių naujų investicijų Rusijoje draudimą.

„Galite tikėtis... kad jos bus nukreiptos prieš Rusijos vyriausybės pareigūnus, jų šeimų narius, rusams priklausančias finansų institucijas, valstybines įmones“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Tuo metu Europos rengiamas naujas sankcijų paketas turi apimti priemones prieš naftos ir anglių sektorius, per ES derybas Liuksemburge sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė jau įšaldžiusi maždaug 350 mlrd. dolerių (319 mlrd. eurų) prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“ pinigų.

Stengiantis izoliuoti Maskvą, Ispanija, Italija, Danija ir Slovėnija antradienį išvarė dešimtis rusų diplomatų, laikomų žvalgybos operatyvininkais. Anksčiau panašius žingsnius žengė Prancūzija ir Vokietija. Iš viso per 48 valandas buvo išvaryta maždaug 180 diplomatų.

Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, apsunkinsiančiu pastangas derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo.

V. Putinas taip pat įspėjo dėl „atsakomųjų veiksmų“ Europai neseniai įvedus priemonių prieš Rusijos gamtinių dujų milžinę „Gazprom“ ir padidindamas maisto trūkumo bei didelio kainų augimo grėsmę pareiškė, kad Maskva „stebės“ savo maisto eksportą į „nedraugiškas“ valstybes.

Naujoji Zelandija taip pat įveda naujas sankcijas

Naujoji Zelandija įves naujas sankcijas Rusijai reaguodama į žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus, trečiadienį paskelbė vyriausybė.

Visam importui iš Rusijos bus įvestas 35 proc. tarifas, be to, Naujoji Zelandija išplės galiojančius eksporto draudimus pramonės gaminiams, glaudžiai susijusiems su strateginėmis Rusijos pramonės šakomis, sakė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

Jos teigimu, naujosios sankcijos yra reikšmingiausias iki šiol Naujosios Zelandijos ekonominis atsakas į Rusijos invaziją.

„Vaizdai ir pranešimai apie žiaurumus, vykdomus prieš civilius gyventojus Bučoje ir kituose Ukrainos regionuose, yra pasibjaurėtini ir smerktini, todėl Naujoji Zelandija ir toliau reaguoja į [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino beprotiškus agresijos aktus“.

Prekybos ministras Damienas O‘Connoras sakė, kad Naujoji Zelandija uždraus eksportuoti tokius produktus, kaip IT ir ryšių technologijų (IRT) įranga ir varikliai, taip „aiškiai parodydama, kad Naujoji Zelandija nefinansuos ir nerems Rusijos karo mašinos“.

Šis žingsnis žengtas po kitų tikslinių sankcijų V. Putinui, jo vyriausybės nariams, Rusijos oligarchams, aukštiems Rusijos kariuomenės vadams ir fiziniams asmenims. Be to, jau anksčiau buvo uždrausta į Naująją Zelandiją atvykti Rusijos ir Baltarusijos vyriausybiniams ir kariniams orlaiviams bei laivams.

Į karo nusikaltimą sureagavo Andrius Užkalnis.

„Kai manėm, kad gimdymo namų apšaudymas Mariupolyje yra baisiausia, ką galima įsivaizduoti, dar nematėm tų nuotraukų, nuo kurių pasaulis šoke šiandien. Sušaudyti civiliai Bučioje surištom už nugaros rankom, šūviais į pakaušį – besitraukiančios rusų kariuomenės. Aš turbūt gyvenime nebuvau matęs nieko baisesnio“, – komentavo A. Užkalnis.

Netylėti nusprendė ir Erica Jennings.

„Vaikai nužudyti surištomis rankomis. Jie buvo surišti, paskui nužudyti. Moterys deginamos, kankinamos, žudomos. Vyrams šaudė į galvas“, – rašė E. Jennings.

Ji aptarė ir Vokietijoje vykusį prorusišką paradą.

Ašaros ir skausmas nepadės... Kad ir kaip nesuvokiamai skambėtų – skirkime paramas, prašau.

„Vakar Vokietijoje (kaip ironiška!) vyko prorusiškas paradas... Tie žmonės neturi žiniasklaidos cenzūros. Jie gali matyti, kas vyksta. Tačiau tos vėliavos plevėsavo“, – rašė E. Jennings.

„Ar kas nors gali man paaiškinti, kodėl Rusija vis dar yra JT Žmogaus Teisių Tarybos narė? Kodėl Rusija vis dar turi vietą JT Saugumo Taryboje? Ir kokia prasmė tirti karo nusikaltimus Bučoje ir Irpinėje, jei jie bus pristatyti JT Saugumo Tarybai, kur kaltininkas taip pat yra teisėjas ir turi veto teisę? Jei Rusija nebus pašalinta iš JT, išformuokite JT, nes ji akivaizdžiai neefektyvi“, – piktinosi moteris.

„Tie, kurie bijote uždaryti oro erdvę, branduolinių ginklų, didelių sąskaitų už šildymą, bijote dėl Trečiojo pasaulinio karo – veikite. Tai įvyks, jei jis nebus įveiktas. Jis nesiderės. Jis nesustos. Ir mūsų neveiklumas dar labiau pablogina situaciją. Diena po dienos. Genocidas. Prievartavimai. Kankinimai. Abejingumas“, – mintis išsakė E. Jennings.

Į siaubingas žudynes Bučoje taip pat sureagavo ir Tadas Juodsnukis.

„Ašaros ir skausmas nepadės... Kad ir kaip nesuvokiamai skambėtų – skirkime paramas, prašau“, – rašė jis.

„Neturiu žodžių dėl vakarykščių naujienų... Tikiuosi, jie visi degs pragare“, – antrino Deimantė Kazėnaitė.

Kai pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis į Kyjivo priemiestį Bučą įvažiavo tankų kolona, ​​Tetiana Pomazanko pamanė, kad tai – ukrainiečių kariai ir nuėjo į sodą pasižiūrėti. Tačiau kariai paleido ugnį į 56 metų moterį. Kulkos praskriejo pro medinius vartus ir iškart ją pražudė. Jos kūnas liko gulėti sode, nors palaikus 76 metų moters motina kiek galėdama uždengė plastikine plėvele bei medinėmis lentomis.

„Tankai važiavo gatve. Ji manė, kad jie – mūsų. Aš ją palaidojau naktį. Buvo tiek daug apšaudymų, kad nežinojau, ką daryti“, – sakė moters mama Antonina Pomazanko.

Netoliese verkdama stovėjo buvusi žuvusios moters klasiokė Svitlana Munich. „Jie sušaudė visus, kuriuos matė, ir peršovė dujų vamzdį, kai motina buvo namuose“, – apie žiaurius Rusijos karių veiksmus kalbėjo ji.

Kaip rašoma, newsnetdaily.com, T. Pomazankos nužudymas yra tik vienas iš atskleistų, kai Rusijos kariai po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų pasitraukė iš Ukrainos sostinės Kyjivo priemiesčių. Sekmadienį ukrainiečiai rado dar daugiau žuvusiųjų – statybų aikštelėse, keliuose. Daugėja įrodymų, kad civiliai buvo žudomi tyčia, be atrankos.

Scanpix nuotr.

Serhijus Kaplishny dirbo Bučoje nuo vasario 24 d. – invazijos į Ukrainą dienos iki kovo 10 d., kai pabėgo. Tačiau šeštadienį jis grįžo į miestą ir teigė, kad iki šiol vien jo komanda rado per 100 lavonų. Vyras pasakojo, kad iki išvykdamas iš Bučos jis kapinėse palaidojo 57 kūnus. Penkiolika jų mirė dėl natūralių priežasčių, bet kiti buvo nušauti arba į juos patakė skeveldros. Pasak jo, trys palaikai buvo Ukrainos karių.

Prieš išvykdamas iš miesto, kovo mėnesį, S. Kaplishny sakė pasirūpinęs, kad vietinis duobkasių vadovas iškastų masininę kapavietę stačiatikių bažnyčios kieme, nes morgas liko be elektros. „Tai buvo siaubas“, – atviravo jis.

Scanpix nuotr.

Keliolikos metrų ilgio ir dviejų metrų pločio masinėje kapavietėje iš žemės krūvos, sukrautos ant lavonų, viename kampe kyšojo dvi poros batų ir ranka, o kitame – ranka. Į duobę be jau palaidotų 40 žmonių taip pat buvo sumesta pusšimtis juodų maišų, kuriuose – kitų žuvusiųjų palaikai. Tačiau tai – ne pabaiga – grįžęs į Bučą vyras pasakojo iš balto furgono paėmęs dar apie 30 kūnų. Trylika jų buvo vyrai, surištomis rankomis, kuriems šauta į galvą iš arti. Manoma, kad jie buvo įkaitai.

Pasak newsnetdaily.com, Rusijos kariuomenė, įžengusi į miestą, taip pat neapsiėjo be aukų ir nuostolių. Pagrindinė Bučos magistralė sekmadienį tapo nepravažiuojama – nusėta sunaikintų Rusijos kariuomenės tankų ir šarvuočių. Dešimtys agresoriaus šalies kareivių žuvo, kai jų tankų kolona buvo užpulta bepiločio lėktuvo.

Užsiliepsnojo keli namai, tačiau dalis sprogimą išgyvenusių Rusijos karių pabėgo į gyventojų kiemus. Vis dėlto, du kūnai, rasti vieno namo sode, veikiausiai buvo Rusijos kareivių.

Kostiantinas Momotovas. / Scanpix nuotr.

Pasak netoliese gyvenusio Kostiantino Momotovo, šie vyrai buvo apsirengę civilių drabužiais, galimai siekdami išvengti nelaisvės. Tačiau jiems abiems šauta į galvą.

Kai Rusijos kariuomenė perėmė Bučos kontrolę, pastatė savo tankus prie pagrindinių sankryžų ir gyventojų kiemuose bei atliko kratas jų namuose. Įsibrovėliai užėmė tenykščių gyventojų – Irinos ir Romano Davidovyčių namus, atėmė jų telefonus ir kompiuterius bei užvaldė namą.

Mes sėdėjome rūsyje. Skraidė sviediniai ir bombos. Turime daug draugų rusų, bet tie vyrai nebuvo geri.

„Mes sėdėjome rūsyje. Skraidė sviediniai ir bombos. Turime daug draugų rusų, bet tie vyrai nebuvo geri“, – pasakojo I. ir R. Davidovyčiai

Pasak poros, Rusijos kariams buvo apie 40 metų, jie pro viršutinio aukšto langus šaudė į gatvę. „Jie šaudė ir šaudė. Sujaukė namus, pavogė daiktus – daugiausia kojines ir marškinėlius, rado ir sudaužė seifus“, – atviravo siaubą patyrę gyventojai.

Scanpix. nuotr.

60-metė Galina Levitskaja, išėjusi į pensiją mokytoja, sakė, kad Čečėnijos kovotojų dalinys, juodomis uniformomis, atliko kratas. Jie beldėsi į gyventojų duris, o jei šios būdavo atidaromos, ieškodavo ginklų, tada išeidavo. Jei durų niekas neatidarydavo, jas išlauždavo.

45 metų skulptorius Vitalijus Sinadinas sakė dvi dienas buvęs pririštas prie metalinio stulpo. „Jie mušė mane klausdami: kur yra Ukrainos kariai“, – atviravo vyras.