Tačiau vieni „valstiečiai“ nori žuvivaisos valdymą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai, o kiti siūlo šiai ministerijai palikti tik žuvų išteklių naudojimo kontrolę, o finansus perkelti į Žemės ūkio ministeriją ir ji toliau rūpintųsi įžuvinimu. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS pranešė, kad visus žuvivaisos padalinius – Šilavoto, Simno, Laukystos ir Rusnės, Žeimenos ir Trakų Vokės – ketinama sujungti į vieną įmonę, kad efektyviau dirbtų, jų privatizuoti neketinama: „Pajėgumai ten geri, pakankamai modernūs“.

„Siūlysme Vyriausybei, kad pavasario sesijai pateiktų įstatymų pataisas dėl sujungimo. Dabar vyksta diskusija su Vyriausybe, koks būtų įmonės statusas“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo teigimu, žuvivaisos padalinių plėtra nevyksta, neužauginama tiek žuvų, kiek jų reikėtų išleisti į telkinius.

Parlamentinis Kaimo reikalų komiteto vadovas Andriejus Stančikas siūlo neskubėti privatizuoti.

„Verslas yra verslas. Daugiau jis daro ten, kur pelningesnė jam nauda. Valstybei teikti užsakymus gali būti brangu“, – teigė jis.

Kaimo reikalų komitetas sausį yra priėmęs sprendimą iki birželio vidurio parengti pataisas, kad Žemės ūkio ministerija valdytų visą žuvininkystės sektorių, išskyrus žuvų išteklių kontrolę, kuria ir toliau rūpintųsi Aplinkos ministerija.

K. Mažeika siūlo kitą variantą – visas žuvivaisai skirtas lėšas atiduoti Aplinkos ministerijai, kuri ir rūpintųsi vandens telkinių įžuvinimu.

Pasak jo, pertvarka leistų daugiau ir kokybiškiau įžuvinti šalies vandens telkinius ir supaprastintų šį procesą, nes dabar, pasak jo, „kol lėšos nueina iki ežero, jos sumažėja“.

„Pinigai ateina iš žvejų, kai jie susimoka mokesčius už žvejybos leidimus. 1,7 mln. eurų susirenkama ir didžioji dalis šių lėšų eina įžuvinimui. Dar 100 tūkst. eurų surenkama iš verslo – irgi už žvejybos leidimus. Iš Aplinkos ministerijos lėšos keliauja į Žemės ūkio, tada planuojamas įžuvinimas. Kol lėšos nueina iki ežero, jų ir sumažėja arba, kaip pernai iš viso nieko neįžuvinta“, – BNS teigė komiteto vadovas.

K. Mažeika sako, kad iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos įžuvinimui lėšų pernai panaudota labai mažai, 2016-aisiais investuota irgi tik dalis. Už šias lėšas mailius perkamas iš privataus verslo, tačiau jo nepakanka tinkamai įžuvinti telkinius, kuriuose dabar daug menkaverčių žuvų, kenkiančių ekosistemai.

„Trūksta plėšriųjų žuvų, o be jų kitų prisiveisia per daug, jos nebeauga, sutrinka jų mityba. Tai kenkia ir aplinkai – stinga maisto žuvimis mintantiems paukščiams“, - kalbėjo K. Mažeika.

Jis tikina, kad iš kitų valstybių įsivežti mailių rizikinga.

„Iš užsienio įsivežti mailių yra didelė rizika, kad nepatektų ligos, neatsparios ar sergančios žuvys, pavyzdžiui, Lenkijoje jau yra  genetinė karpių miego liga – žuvys joms sutrinka smegenų veikla, jos tampa apatiškos ir suyra ant dugno nugulusios, o ne išplaukia į paviršių“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.

Vienintelė vieta Lietuvoje, kur veisiamos lašišinės  žuvys seliavos – Ignalinos rajono Strigailiškio kaimas. Čia veikia  žuvivaisos cechas, o esančiame Žuvininkystės muziejuje galima pamatyti ne tik įvairių laikų žvejybos priemonių, bet ir nemažai sužinoti apie žuvivaisą, žuvų išteklius ežeruose seniau ir dabar.

Vandens ir laiko paliesti žvejybos įrankiai, valtys, tinklai pasakoja apie sunkų ežeringo Ignalinos krašto žvejų darbą. Vieniems eksponatams – per šimtą metų, daug jų iš tarpukario laikų.

Tinklus traukdavo ir vasarą, ir žiemą: vasarą sukdavo ant prietaiso valtyje, o  žiemą –  ant statinės, vadinamos boba. Tarpukariu šiame krašte dažniausiai žvejodavo brigados, laimikis būdavo ir kelios tonos, ir vos keli kilogramai.

„Turtingas žydas samdė žvejus, kurie buvo ir lietuviai, ir žydai. Jie traukiamaisiais tinklais alkani, sušalę, traukdavo šitą žuvį. Ir taip kasdien“, – pasakojo Žuvininkystės tarnybos Ignalinos poskyrio vyr. specialistas Ademaras Bugailiškis.

Daugiau nei prieš pusšimtį metų greta Ignalinos, StrigailIškio kaime, įkurtas pirmasis Lietuvoje žuvivaisos ūkis. Dabar čia daugiausiai veisiama lašišinių  žuvų – seliavų. Taip pat iš šio cecho į Rytų Aukštaitijos ežerus iškeliauja kiek paaugintos lydekaitės, lynai. Šiemet žuvivaisos sąlygos ypač pagerėjo, europinėmis lėšomis atnaujinus cechą.

„Labai sumažėjo nuostolių, nes vanduo atiteka švarus, geri mechaniniai filtrai veikia. Ikras – kaip mažas kiaušinėlis – bet kokia drumzlytė jį pažeidžia, o dabar tų drumzlyčių nėra“, – aiškino A. Bugailiškis.

„Norėtumėme šį poskyrį toliau renovuoti ir kaip  ir kituose mūsų poskyriuose, įrengti uždaras sistemas, kurios galėtų ištisus metus su pilnu vandens reguliavimo ciklu auginti įvairias žuvis“, – sakė Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Žuvininkystės tarnyba veisia  16 rūšių žuvis. Daugiausiai  tai – saugomos žuvys, kurių išteklius reikia atkurti.

Rusnės žuvivaisos poskyris, iš ikrų auginantis aštriašnipius eršketus, jau augina ir pirmuosius eršketų reproduktorius. Ikrus iš jų specialistai tikisi išgauti po 8–10 metų. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst. Auginti didesnį šių žuvų kiekį Rusnės žuvivaisos specialistams leido įrengti du nauji 10-ies kubų talpos baseinai.

Pavasarį vidutiniškai apie pusę kilogramo sveriantys eršketai vėl bus paleisti į Šventosios ir Neries upes, tačiau apie 40 jų pirmą kartą liks toliau augti baseinuose.

„Kanadoje yra du senukai, kurie užsiima tuo verslu, kuris nepersiduoda iš kartos į kartą. Jie turi teisę iki savo mirties imti ikrus iš aštriašnipių eršketų. Mes galvodami apie tai, kad ateis laikas, kai nebus iš kur jų gauti, sumąstėme, kad patys galėtumėme užsiauginti reproduktorius“, – sako Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius.

Iš Kanados atvežti ikrai kainuoja nepigiai – 600 gramų atsieina 24 tūkst. litų. Lervučių iš šio kiekio išsirita palyginti nedaug. Be to, mažus eršketus puola įvairios ligos. Tačiau ketverių metų patirtis Rusnės žuvivaisos specialistus išmokė šias žuvis užauginti beveik be praradimų. Lietuvos upėse eršketai prisitaiko lengvai.

„Jie yra ženklinami ir pavasarį paleidžiami. Ir vidinį žymeklį turi, ir išorinį su numeriu. Tikrai yra daug žinių – jie puikiai gyvuoja. Jeigu paleisti prie Elektrėnų per tris savaites sugeba atplaukti iki Skirvytės Rusnėje, tai suprantama, migruoja gerai. Buvome pasigavę, atsivežę čia pažiūrėti. Atrodo šauniai, svorio priaugę, taigi – pritaps“, – teigia S. Aleksandravičius.

Patys ikrus iš eršketų Rusnės žuvivaisininkai tikisi išgauti maždaug po 10-mečio, kai žuvis pasieks 60–70 kilogramų svorį. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per maždaug 15 metų. Specialistai sako, kad esamų naujų talpyklų nepakaks laikyti dideliems eršketams, tad ateityje planuoja statyti papildomas.

Klaipėdos miesto rajono savivaldybė svarsto galimybę dalyvauti Aplinkos ministerijos projekte „Žvejybos rojus“.

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė pranešė, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamo projekto „Žvejybos rojus“ tikslas – sukurti mėgėjų žvejybai patrauklią vietą, skirtą koncentruotai gausinti šalies žuvų išteklius, ugdyti ir formuoti visuomenės požiūrį į aplinkos, jos išteklių subalansuotą ir tvarų naudojimą. Taip pat skatinti atvykstamąjį ir vietos žvejybos turizmą, prisidėti prie tradicinių žvejybos ir kitų verslų atkūrimo, plėtojimo, vietos gyventojų užimtumo didinimo.

„Regione, kuris bus pasirinktas projektui įgyvendinti, numatoma gausiai įveisti žuvis, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, inicijuoti kelių, privažiavimų, stovyklaviečių, prieplaukų ir kitos infrastruktūros plėtrą, gerinti turizmo rinkodarą, visuomenės aplinkosauginį švietimą“, – kalbėjo Turizmo tarybos narė R. Kučinskaitė.

Savivaldybės, suinteresuotos bendradarbiauti įgyvendinant projektą, pasiūlymus Aplinkos ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 9 dienos. Projektai bus vertinami konkurso būdu.

Savivaldybė gali teikti tik vieną konkrečią teritoriją, nurodydama vandens telkinį, Savivaldybės prisidėjimą prie žuvų išteklių apsaugos, privačių lėšų pritraukimo galimybes.

Svarstyta, kad projektą geriausiai būtų sieti su Gargždų karjerais, nes parengta šios teritorijos galimybių studija, patvirtintas detalusis planas. Rengiant projektą, dėl įžuvinimo siūloma konsultuotis su mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubo atstovais.