Lietuvos sportininkas dvikovėje surinko 344 kg. Rovimo rungtyje mūsiškis buvo 11-as (155 kg), o stūmimo - 14-as (189 kg).

Vienas Lietuvos rinktinės lyderių Žygimantas Stanulis su 305 kg liko vos 18-as tarp 21 dalyvio. Ž. Stanulis išrodė 140 kg sveriančią štangą ir išstūmė 165 kg. Atskirose rungtynėse jis taip pat užėmė 18-as vietas.

Čempionu tapo iranietis Ali Hashemi (396 kg - rovimas 179 kg/stūmimas 217 kg). Antrąją vietą užėmė ukrainietis Dmytro Čumakas (393 kg - 176/217), trečiąją - iranietis Reza Beiralvandas (393 kg - 175/218).

Meras Vytautas Grubliauskas labiausiai dėkojo Žygimantui Stanuliui, į Klaipėdą parvežusiam aukso ir du sidabro medalius.

Bronislavo Vyšniausko auklėtinis, rungtyniavęs svorio iki 94 kg grupėje, geriausiai pasirodė rovimo rungtyje, kurioje iškovojo nugalėtojo titulą. Trečiuoju bandymu lietuvis iškėlė sunkiausia – 172 kg štangą.

Stūmimo rungtyje (202 kg) ir dvikovėje (374 kg) Ž.Stanulis buvo antras.

Klaipėdietis Europos vicečempionu dvikovėje dar yra tapęs 2013 ir 2016 m.

V.Grubliauskas rankas spaudė, dovanomis apdalijo ir kitus šalies komandos narius, kurių rezultatai lėmė, jog Lietuvos rinktinė valstybių rikiuotėje užėmė aukštą septintą vietą.

A. Didžbalis išrovė daugiausiai iš visų dalyvių – 175 kg. Šis svoris buvo iškeltas antruoju bandymu. Pirmuoju išrovė 168 kg, trečiuoju – 182 kg neišrovė.

175 kg svorį trečiuoju bandymu rovė ir Ž. Stanulis. Žiūrovai ir pats sportininkas (džiaugsmingai liejo emocijas) jau manė, kad bandymas sėkmingas, teisėjai užskaitė, o žiuri komisija neužskaitė (iš 5 narių 3 neužskaitė). Taigi, Ž. Stanuliui teko tenkintis 170 kg, kuriuos jis išrovė antruoju bandymu. Pirmuoju bandymu jis išrovė 163 kg. Šioje rungtyje jis liko antras, nusileidęs tik A. Didžbaliui.

Stūmimo rungtį Ž. Stanulis pradėjo nesėkmingu bandymu – nepakluso 192 kg štanga, tačiau ymu šį svorį įveikė. Trečiuoju bandymu 202 kg jam išstumti nebepavyko.

Aurimui stūmimo rungties pradžia taip pat nebuvo sėkminga – pirmuoju bandymu neišstūmė 203 kg, tačiau antruoju bandymu jau pakluso šiek tiek sunkesnis – 205 kg štanga. Trečiuoju bandymu 211 kg išstumti nepavyko.

A. Didžbalis dvikovėje surinko 380 kg, Ž. Stanulis – 362 kg.

Universiados čempionu tapo rusas Egoras Klimonovas, dvikovėje surinkęs 383 kg (išrovė 168 kg, išstūmė 215 kg).

Vicečempiono laurai atiteko kazachui Rustemui Sybay, dvikovėje surinkusiam 382 kg (170 kg; 215 kg), bronzos medalis atiteko tailandiečiui Saratui Sumpraditui (381 kg, 167 kg, 214 kg).

Taigi, A. Didžbalį nuo aukso skyrė vos 3 kg, nuo sidabro – 2, nuo bronzos – 1 kg.

"Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje net du sunkiaatlečiai buvo taip arti vienos svorio grupės prizininkų gretų. A. Didžbalis trečiuoju rovimo bandymu buvo pasiryžęs pagerinti universiados rekordą – rovimo veiksmu buvo iškėlęs 182 kg, bet nepavyko iškeltos štangos užfiksuoti. Būtų buvęs naujas rekordas. Patys matėte kokia vyko kova, nuo aukso mus skyrė vos 3 kilogramai. Apmaudu, nes medaliai buvo išties pasiekiami ranka. Nieko kaltinti negalime, vyrai stengėsi, kovojo, tačiau šįkart varžovams viskas susiklostė geriau. Universiada – vienas iš pasiruošimo etapų šių metų pabaigoje Amerikoje vyksiančiam pasaulio suaugusiųjų čempionatui. Dirbame taip, kad būtent pasaulio čempionatui būtume geriausios sportinės formos. Visada stengiamės kuo geriau atstovauti savo šaliai ir nenuvilti Lietuvos sunkiosios atletikos sirgalių, tačiau toks jau tas sportas, ne visada pavyksta tapti nugalėtojais ar prizininkais. Stengsimės, dirbsime ir toliau bandysime judėti į priekį“, – pabrėžė Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas.

Aurimas savo trofėjų kolekcijoje turi tiek olimpinių žaidynių (2016 metais Rio de Žaneire iškovojo bronzą), tiek Europos (2015 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje tapo ne tik savo svorio grupės nugalėtoju, bet ir absoliučiu Europos čempionu, 2011 ir 2017 metais pelnyti bronzos medaliai), tiek pasaulio čempionato (2014 metais iškovota dvikovės bronza, 2015 metais tapo rovimo rungties vicečempionu), tiek universiados medalius (2011 metais Kinijoje tapo vicečempionu).

Kurį laiką traumas besigydęs daugkartinis Europos vicečempionas Ž. Stanulis taip pat įrodė, kad turi parako ir vėl yra pasiryžęs kilti aukštyn. Jis ir šiose varžybose dalyvavo su skaudančiu pečiu, susileidęs nuskausminamųjų vaistų.

Priminsime, kad 2013 m. Kazanėje (Rusija) vykusioje universiadoje Ž. Stanulis iškovojo bronzos medalį.

Į Taipėjuje vykstančią universiadą iš viso atvyko šeši sunkiaatlečiai. Be jau minėtų mūsų lyderių – A. Didžbalio ir Ž. Stanulio, universiadoje taip pat dalyvauja Tomas Ličinchajus (iki 105 kg) ir Sergejus Lichavojus (iki 105 kg). Startas – 14 val. Lietuvos laiku.

Jau du Lietuvos sunkiaatlečiai – Vincentas Skirka (svorio iki 69 kg grupė) ir Laurynas Antanaitis (iki 85 kg) pasirodymą Taipėjuje jau baigė.

L. Antanaitis išrovė 131 kg, išstūmė 150 kg ir galutinėje svorio iki 85 kg įskaitoje tarp 24 dalyvių liko penkioliktas (dvikovės rezultatas - 239 kg).

V. Skirka išrovė 112 kg, išstūmė 127 kg ir galutinėje svorio iki 69 kg įskaitoje tarp 21 dalyvio liko septynioliktas (dvikovės rezultatas - 281 kg).

"Šie jauni sportininkai pasiekė savo geriausius rezultatus ir gėdos tikrai nepadarė, o Vincentas Skirka buvo arti Lietuvos rekordo. Jų pagrindiniai startai laukia ateityje. Jiems ši universiada buvo puiki patirtis", – sakė B. Vyšniauskas.

Visi minėti sunkiaatlečiai studijuoja Klaipėdos universitete.

Antroji vieta atiteko taip pat sunkiaatlečiui – Žygimantui Stanuliui, kuris Europos sunkiosios atletikos suaugusiųjų čempionate ir Europos jaunimo iki 23 metų rovimo rungties sidabro čempionatuose iškovojo sidabro medalius.

Trečiojoje pozicijoje liko Mantas Knystautas. Trenerio Artūro Ševelkovo auklėtinis Europos jaunimo iki 23 metų graikų romėnų imtynių čempionate laimėjo bronzos medalį.

Į geriausiųjų rikiuotę taip pat pateko: badmintonininkė Gerda Voitechovskaja (4 vieta), imtynininkas Paulius Galkinas (5 vieta.), sunkiaatletis Tomas Ličinchai (6 vieta), imtynininkas Šarūnas Jurčys (7 vieta.), sunkiaatletis Sergejus Lichovojus (8 vieta.), imtynininkas Andrius Mažeika (9 vieta.) bei sunkiaatletis Andrius Mažeika (10 vieta).

Šventinio vakaro metu buvo apdovanoti ir neolimpinių sporto šakų atstovai: Europos karatė kiokušin absoliučios svorio kategorijos čempionas Eventas Gužauskas, Europos jaunių karatė kiokušin kumitė rungties čempionas Laurynas Vaičikauskas, Europos jaunių karatė kiokušin kumitė rungties nugalėtojas Gytis Ruzgys, Europos kikbokso čempionas bei įvairių bušido turnyrų nugalėtojas Sergejus Maslobojevas, Europos K-1 čempionas Tadas Jonkus ir kiti sportininkai.

Ceremonijos metu dėmesio sulaukė ir komandinių sporto šakų atstovai. Buvo pagerbta Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos merginų iki 18 metų komanda, „Dragūno“ rankinio klubas bei „Neptūno“ krepšinio komanda.

Nepamiršti liko ir Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių dalyviai: Ramunė Adomaitienė ir Augustas Navickas.

Medaliais „Už nuopelnus Klaipėdos sportui“ bei už ilgametį ir nepriekaištingą darbą sporto srityje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas apdovanojo „Gintaro“ sporto centro direktorių Vytautą Valentiną Šeputį, Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos buvusį direktorių Stasį Kaupį bei Klaipėdos futbolo sporto mokyklos direktorių Antaną Adomyną.

Kasmet uostamiestyje apdovanojami labiausiai miestą garsinę sportininkai. 2015 metais geriausiu Klaipėdos sportininku buvo išrinktas sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Šį titulą sportininkas pelnė jau ketvirtąjį kartą.

Antroji vieta atiteko Deividui Gailiui, kuris su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Trečiąją vietą užėmė sunkiaatletis Žygimantas Stanulis. Sportininkas tapo Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionu.

Ketvirtoje pozicijoje – sprinterė Lina Grinčikaitė. Pasaulio studentų universiadoje užėmė 4-ąją vietą.

Į geriausiųjų rikiuotę taip pat pateko: Mantas Knystautas, Šarūnas Banevičius, Irmantas Kačinskas, Mindaugas Rumbutis, Šarūnas Jurčys, Sergejus Lichovojus ir Edvardas Babarskas su Tautvydu Vaitkūnu.

Šventinį vakarą buvo pagerbti ne olimpinių sporto šakų sportininkai: Ramunė Adomaitienė, Sergejus Maslobojevas, Marius Rudnickas, Lukas Kubilius, Paulius Pleskovas, Albinas Nausėda bei Aušra Gardžiulienė.

Ceremonijos metu dėmesio sulaukė ir komandinių sporto šakų atstovai. Buvo pagerbti „Dragūno“ rankininkai, „Fortūnos“ krepšininkės, „Atlanto“ futbolininkai bei „Naftos-Uni-Akvaservis“ krepšininkai.

Klaipėdoje vykstančiuose Europos sunkiosios atletikos jaunimo iki 20 ir 23 metų čempionatuose Lietuvos sportininkai neturi kuo pasigirti.

Tarp lietuvių aukščiausią – penktą vietą užėmė 20-mečių merginų svorio iki 69 kg grupėje rungtyniavusi Monika Stončiūtė. Tiesa, sportininkė iš Telšių tokią vietą užėmė tarp penkių dalyvių, o nuo čempione tapusios rumunės Sorinos Florinos Hulpan dvikovėje atsiliko 77 kg. Lietuvė dviem veiksmais (65 kg; 80 kg) surinko 145 kg sumą, o aukso medalininkė – 222 kg (100 kg; 122 kg). Net nuo ketvirtoje pozicijoje buvusios ispanės dvikovėje žemaitė atsiliko 42 kg.

Sidabrą iškovojo Rebekah Tiler iš Didžiosios Britanijos – 219 kg (94 kg; 125 kg), bronzą – Rusijos atstovė Ani Sargsian – 215 kg (68kg; 93 kg).

20-mečių jaunuolių svorio iki 85 kg grupėje Lietuvos garbę gynė du klaipėdiečiai Laurynas Antanaitis ir Tomas Rimkus. Geriau sekėsi L.Antanaičiui, bendroje įskaitoje užėmusiam 12-ąją vietą (279 kg) tarp 17 atletų. Rovimo rungtyje jis buvo 10-as (126 kg), stūmimo – 12-as (153 kg).

T.Rimkus abusyk (110 kg; 145 kg) buvęs penkioliktas, tokią poziciją užėmė ir galutinėje įskaitoje – 255 kg.

Čempiono titulą iškovojo prancūzas Romainas Imadouchene – 321 kg (140 kg; 181 kg), vicečempiono – rusas Eduardas Čiuikovas – 320 kg (145 kg; 175 kg). Bronzą išsivežė lenkas Mariuszas Petka – 318 kg (145 kg; 173 kg).

Didžiausia tikimybė, kad bent vienas lietuvis taps prizininku, bus penktadienį, kai ant pakylos lips klaipėdietis Žygimantas Stanulis (iki 94 kg) ir Gintarė Bražaitė (iki 75 kg) iš Anykščių.

Uostamiestyje mįslingomis aplinkybėmis sudegė sunkiosios atletikos čempiono automobilis. Neįtikėtina tai, kad prabangus automobilis sudegė taip, kad iš mašinos beveik nieko nebeliko.

Liepsnų nematė

Incidentas nutiko Sportininkų gatvėje, 46 numeriu pažymėto namo kieme. 21 metų sunkiosios atletikos čempionas Žygimantas Stanulis, kuriam priklauso ši mašina, net nematė, kada ji užsiliepsnojo.

Ugniagesiams apie sudegusį automobilį pranešta tik sekmadienio rytą apie 9 val. 30 min.

Atvykę ugniagesiai išvydo pelenų, laidų ir metalinių detalių krūvą, iš kurios rūko dūmai. Paaiškėjo, kad liepsnos pasiglemžė automobilį "Audi S8", pagamintą 2007 m. Klaipėdos universiteto sunkiaatlečių komandai priklausantis Ž.Stanulis sekmadienį turėjo išvykti į varžybas.

Žala – 60 tūkst. litų

Sportininko treneris Bronislavas Vyšniauskas žurnalistams tikino, kad klaipėdietis nežino, dėl kokių priežasčių užsidegė jo mašina.

„Jis nematė, kada tai nutiko. Na, sudegė, nieko nepakeisi, nebėra mašinos“, – kalbėjo B.Vyšniauskas.

Pareiškime policijai Ž.Stanulis pažymėjo, kad patyrė 60 tūkst. litų žalą.

Tai, kad mašina sudegė iki pelenų, ugniagesiai nevertino kaip padegimo požymį.

„Automobilis sudegė todėl, kad niekas nepranešė apie gaisrą. Gal niekas nematė? Mes atvažiavome, kai jis jau buvo visiškai sudegęs“, – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Tomas Endriulaitis.

Specialistas pastebėjo, kad daugumos automobilių kėbulas yra gaminamas iš aliuminio.

„O aliuminis lydosi, jei neklystu, esant 600 laipsnių temperatūrai“, – tarstelėjo T.Endriulaitis.

Paklaustas, ar galėjo degančios mašinos liepsnos pasiekti tokią aukštą temperatūrą, T.Endriulaitis atsakė, kad tam buvo visos sąlygos.

Išgelbėtų ir gesintuvas

„Automobilio viduje esančios detalės labai degios. Jame – plastikas, tepalų, degalų bakas, padangos. Tik išorė nedegi. Dega visų markių automobiliai, nepriklausomai nuo gamintojo įmonės. Dega ir prabangios mašinos“, – kalbėjo ugniagesys.

Ugniagesiai perspėja, jog tikimybė, kad mašina užsidegs, siejama su automobilio priežiūra.

„Tačiau bet kurį užsidegusį automobilį galima išgelbėti, tai priklauso nuo vairuotojo veiksmų. Jei pastebima, kad pasipylė dūmai iš variklio skyriaus, negalima atidaryti variklio dangčio. Jį galima tik praverti ir tuomet įpurkšti gesintuvo miltelių, nes kitu atveju liepsna, gavusi oro, gali tik sustiprėti“, – perspėjo ugniagesys.

Kol kas ugniagesiai nepatvirtino, buvo padegtas Ž.Stanulio automobilis ar ne.